Byla 1A-15-417/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio,

2sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

3dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

4nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J., jos atstovų pagal įstatymą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M. ir N. J. įgaliotajam atstovui advokatui Tomui Leščinskui,

5nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai D. P., jos gynėjui advokatui Donatui Lengvinui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M. ir N. J. apeliacinį skundą dėl 2019 m. spalio 1 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio, kuriuo D. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo E. P. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuspręsta D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

7Iš D. P. civilinei ieškovei A. J. priteista 3700 Eur (trys tūkstančiai septynis šimtai eurų), A. M. ir N. J. priteista po 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

8Iš D. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. J. priteista 1400 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 15,16 Eur už apmokėtas specialistės – psichologės išlaidas.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10

1.

11D. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį buvo kaltinama tuo, kad 2018 m. lapkričio 19 d., apie 15 val. 4 min., ( - ), ties namu Nr. 20, vairuodama automobilį „Mazda CX-3“, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimu Nr. 989 įsigaliojusi nuo 2018-11-01 redakcija (TAR, 2018, Nr. 2018-15920) 9, 30, 127 ir 129 punktų reikalavimus, nes nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, važiavo apie 68 km/h greičiu, taip viršijo šioje gatvėje didžiausią leistiną važiavimo 50 km/h greitį, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesumažino greičio arba nesustotojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, dėl to partrenkė nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kertančią A. J., gim. ( - ), kuriai eismo įvykio metu padaryti galvos smegenų sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

122.

13Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. M. ir N. J. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį dėl D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, ją pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti atitinkamą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones. Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. J. priteisimo ir priteisti jai iš D. P. 40 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems A. M. ir N. J. priteisimo ir priteisti iš D. P. nukentėjusiesiems A. M. ir N. J. kiekvienam po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti apeliantams iš D. P. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

142.1.

15Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė teisės taikymo klaidų, pažeidė proporcingumo ir teisingumo principus, nepagrįstai atleido D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, nepaskyrė reikiamų baudžiamojo poveikio priemonių, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. J., A. M. ir N. J. priteisė aiškiai per mažas neturtinės žalos atlyginimo sumas, nesilaikė teismų praktikos analogiškose bylose.

162.2.

17Apeliantai nurodo, kad byloje nebuvo sąlygų atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Skunde teigiama, kad, norint taikyti BK 40 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas visiškai pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, neatsižvelgė į kaltininkės parodymų kaitą, jos prieštaravimą esminėms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, patikėjo deklaratyviais pareiškimais dėl gailėjimosi ir nepagrįstai konstatavo, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji tik deklaratyviai pasakė, kad jei jau yra tokia specialisto išvada, tai taip išeina, kad ji yra kalta, tačiau ji nesutiko viršijusi greitį (esminė aplinkybė), vengė nuoširdžiai papasakoti jai akivaizdžiai žinomą faktą dėl savo tikrojo važiavimo greičio, bandė permesti kaltę neva skubiai į kelią išėjusiai pačiai A. J., siekdama sumenkinti savo veiksmus. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad D. P. viso proceso metu nebuvo visiškai nuoširdi ir siekė sušvelninti savo teisinę padėtį savaip aiškindama ir interpretuodama eismo įvykio sukėlimo priežastis ir aplinkybes. Tiek ikiteisminio trimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ji neigė, kad važiavo viršydama leistiną važiavimo greitį, ir tik dėl kategoriškos 2019 m. vasario 22 d. Eismo įvykio ir trasologijos specialisto išvados Nr. 11K-44(19), kad eismo įvykio vietoje aptiktą stabdymo pėdsaką automobilis „Mazda CX-3“, valstybinis Nr. ( - ) paliko prieš pat stabdymą važiuojant apie 68 km/h greičiu, kaltinamoji teismui pasakė, kad ji savo važiavimo greičio nesekė. Svarbi aplinkybė ta, kad eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas važiavimo greitis 50 km/h, todėl akivaizdu, kad vairuotoja suprato ir žinojo, kad prieš susidūrimą gerokai (18 km/h) viršijo maksimalų leistiną važiavimo greitį, bandė klaidinti ikiteisminį tyrimą ir teismą, taip siekdama sušvelninti savo teisinę padėtį ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės. Eismo įvykio ir trasologijos specialisto išvadoje aiškiai konstatuota, kad jei prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Mazda CX-3“, valstybinis Nr. ( - ) vairuotoja D. P. būtų važiavusi leistinu – iki 50 km/h, o ne apie 68 km/h greičiu, ji būtų turėjusi techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį reaguodama toje pat vietoje, kaip tai darė eismo įvykio metu, neprivažiuodama nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir praleisti važiuojamąją dalį kertančią A. J., tai yra išvengti pėsčiosios partrenkimo. Neabejotina, kad D. P. apynaujėje transporto priemonėje yra įrengta gamyklinė stabdžių antiblokavimo sistema (ABS (angl. Anti-lock braking system), kuri motorinėse transporto priemonėse neleidžia ratams užsiblokuoti stabdymo metu, padeda vairuotojui suvaldyti automobilį staigaus stabdymo metu, sistema neleidžia automobiliui slysti, leidžia automobilio ratams suktis pirmyn, taip leisdama vairuotojui išlaikyti automobilio valdymą. Automobilyje su ABS sistema nuspaudus stabdžių pedalą ratai nėra užblokuojami. Tipiška ABS sistema automobilio ratus užblokuoja ir atlaisvina iki 20 kartų per sekundę, taip išlaikydama automobilio stabilumą ir sukibimą su kelio danga, leidžia vairuotojui jį valdyti. Suveikus ABS D. P. automobilio ant važiuojamosios dalies paliktas padangų stabdymo pėdsakas yra trumpesnis, nei automobilių be ABS sistemos, todėl neatmestina, kad D. P. prieš susidūrimą galėjo važiuoti didesniu nei 68 km/h greičiu.

182.3.

19Skunde nurodoma, kad teisiamajame posėdyje D. P. teigė, kad nukentėjusioji A. J. į važiuojamąją dalį staiga išėjo sparčiu žingsniu ir vos ne pati užgriuvo ant jos vairuoto automobilio kapoto. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji įvykio aplinkybes pasakojo dar kitaip, teigdama, kad A. J. prieš jos automobilį staiga išbėgo, dėl to ji nespėjo sustabdyti automobilio. Taigi D. P., žinodama tikrąsias įvykio aplinkybes, nurodo aplinkybes priešingai, nei nustatyta byloje surinktais objektyviais įrodymais. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pro virtuvės langą matė, kaip prieš susidūrimą prie AB ( - ) esančios pėsčiųjų perėjos priėjusi mergaitė (A. J.) apsidairė ir įžengė į pėsčiųjų perėją, paėjusi gal du žingsnius, t. y. apie metrą, ji pamatė link jos artėjantį automobilį ir pradėjo bėgti į kitą kelio pusę link ( - ) 20-o namo, o tuo metu raudonas automobilis „Mazda“, kurio valstybinio numerio nepastebėjo, važiavęs didesniu nei 50 km/h greičiu, pradėjo stabdyti, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą priekine automobilio dalimi partrenkė mergaitę, kuri nuo susidūrimo vietos smūgio jėgos buvo nublokšta apie 20 metrų ir nukrito prie automobilių, stovėjusių aikštelėje, įvykio vietoje liko kraujo dėmių (t. 1, b. l. 76, 79). Kita liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio laiku ir vietoje vedžiodama šunį matė, kaip kaimynė A. J. ruošėsi eiti per pėsčiųjų perėją į kitą kelio pusę ir po to nusisukusi išgirdo „kažkokį“ garsą ir staiga atsisukusi pamatė, kaip A. J. partrenkta raudono automobilio nukrito be sąmonės ant pilvo kitoje kelio pusėje automobilių stovėjimo aikštelėje, aplink buvo matyti kraujo dėmės. Prie nukentėjusiosios priėjo ir vairuotoja, kuri prieš tai automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė savo automobilį (t. 1, b. l. 84, 85, 88). Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio laiku ir vietoje išgirdo trankų bildesį, kitoje gatvės pusėje prie automobilių stovėjimo aikštelės pamatė ant pilvo gulinčią sužalotą mergaitę, prie jos ji priėjo. Po to prie jų priėjo vairuotoja, prieš tai automobilį pastačiusi automobilių stovėjimo aikštelėje, ji sakė, kad prieš eismo įvykį nepastebėjo mergaitės, dėl to partrenkė. Apie šį įvykį liudytoja pranešė Bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b. l. 91, 92). Iš liudytojų parodytų aplinkybių matyti, kad prieš susidūrimą kaltinamoji akivaizdžiai viršijo leistiną važiavimo greitį, nukentėjusioji A. J. ne staiga nuo šalikelės įbėgo į važiuojamąją dalį, o sustojusi prieš įžengdama į pėsčiųjų perėją apsidairė ir tik tada pradėjo eiti pėsčiųjų perėja, todėl kaltinamoji, jei būtų važiavusi leistinu važiavimo greičiu ir būtų buvusi pakankamai atidi, būtų turėjusi visas galimybes mergaitę pamatyti ir laiku sustabdyti savo vairuotą transporto priemonę iki pėsčiųjų perėjos, taip išvengti pėsčiosios partrenkimo. Dar viena svarbi aplinkybė ta, kad po susidūrimo D. P. ne puolė prie jos sunkiai sužaloto vaiko, o pirma nuvairavo savo automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, o tik po to priėjo prie nukentėjusiosios, kai prie jos jau buvo atskubėję kiti toliau buvę liudytojai. Net ne ji pati mergaitei iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą, o A. A.. D. P. vengė teisingai atskleisti savo veikos svarbiausius bruožus, padarymo aplinkybės, besąlygiškai pripažinti teismo nustatytus esminius faktus apie eismo įvykio kilimo priežastį. Jos prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką buvo pareikštas ne laisva valia, o dėl surinktų įrodymų (specialisto išvados) kaltininkei suvokus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma jos kaltė visgi įrodyta. Taigi kaltinamoji savo kaltę pripažino formaliai ir nesavanoriškai, t. y. verčiama byloje surinktų įrodymų, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jos kaltės įrodymų ir aiškiai žinomos faktinės veikos aplinkybės. Įvertinus tokius D. P. parodymus viso proceso metu, negalima daryti ir išvados, jog ji kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia negatyvų požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje D. P. prisipažinimas (–jeigu jau taip parodo specialisto išvados, tai tebūnie, sakykime, kad pripažįstu, nors teigiu, kad to nebuvo) ir atgaila atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas ir yra formalus teisinis pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį jos kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi lėmė noras palengvinti savo teisinę padėtį, išvengti teistumo, nes buvo pateiktas prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriam taikyti viena būtinų sąlygų yra visiškas savo kaitės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta būtinoji sąlyga atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji nepripažino savo kaltės ir nesigaili padariusi nusikalstamą veiką.

202.4.

21Be to, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445- 489/2016). Apeliantai mano, kad byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų dar ir dėl to, kad nenustatyta, jog D. P. bent iš dalies reikšmingiau atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ar pasiekė kitokį susitarimą su nukentėjusiaisiais. Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo reikalauta priteisti nukentėjusiajai A. J. 40 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti ir A. M. bei N. J. kiekvienam po 5000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Galutinis susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pasiektas. D. P. nukentėjusiosios A. J. mamai A. M. pervedė 300 Eur. Taigi akivaizdu, kad klausimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nebuvo išspręstas. Tokie D. P. veiksmai savaime negali būti vertinami kaip maksimalios kaltinamosios pastangos susitaikyti su nukentėjusiaisiais ir susitarti dėl abiem pusėms priimtino žalos atlyginimo dydžio. A. M. pervesta pinigų suma, palyginti su pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, yra labai nedidelė, t. y. 15,67 karto mažesnė nei visas priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

222.5.

23Skunde taip pat nurodoma, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). D. P. ir jos sutuoktinio E. P. prašymo dėl laidavimo taikymo kontekste pabrėžtina, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, o šiuo atveju dalies iš šių sąlygų nėra, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas tokį sprendimą, be kita ko, gali priimti atsižvelgdamas į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, asmens kaltės formą, aplinkybes, liudijančias asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, asmenines savybes, požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Iš bylos duomenų matyti, jog D. P. viso proceso metu neigė akivaizdžią esminę aplinkybę – greičio viršijimo faktą, kuris buvo priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio kilimu ir pasekmėmis, bandė perkelti kaltę pačiai nukentėjusiajai A. J., neįžvelgė savo kaltumo. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas – neatsargus nusikaltimas, kuris sukėlė itin skaudžias, neigiamas, sunkiai pataisomas pasekmes nepilnamečiam asmeniui, – buvo sunkiai sutrikdyta sveikata nepilnametei mergaitei. Remiantis teismų praktika, toks nusikalstamos veikos pobūdis ir kilusios pasekmės taip pat nesudaro pagrindo taikyti laidavimo institutą (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m kovo 14 d. nuosprendis Nr. 1A-78-382/2019, kt.).

242.6.

25Dėl baudžiamojo poveikio priemonių nepagristo netaikymo (BK 68, 72 straipsniai) apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai be jokių argumentų neskyrė D. P. baudžiamojo poveikio priemonių – terminuoto teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo (BK 68 straipsnis) ir transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis). Taip pat pažymi, kad kaltinamajai, sukėlusiai tokias sunkias pasekmes, skirta tik baudžiamojo poveikio priemonė – vos 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Apeliantų teigimu, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas D. P. atitiktų bylos duomenis, apibūdinančius jos asmenybę, taip pat nusikaltimo padarymo aplinkybes, kitus nustatytus faktinius duomenis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vairuotojas, kuris miesto teritorijoje nesustoja ir net nesumažina greičio prieš pėsčiųjų perėją ir dėl to kyla eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdoma pėsčiojo sveikata, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-362-697/2018, 13 p.). Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko vidurdienį miesto teritorijoje, gana judrioje miesto gatvėje. Kaltinamoji Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai – važiavo gerokai viršydama leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje. Aplinkybė, kad D. P. darbas gali būti susijęs su transporto priemonės vairavimu (pvz., automobiliu naudojasi važiuodama pas ligonius), nėra pagrindas atsisakyti skirti pirmiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2010, 2K- 219/2011, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016, 2K-362-697/2018). Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, todėl argumentas, kad netekus teisės vairuoti kelių transporto priemonę bus apribotos galimybės judėti, dirbti, nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą. Atsižvelgdamas į eismo įvykio aplinkybes, kaltinamosios didelį neatsargumą, jos požiūrį į savo veiksmus ir sukeltas skaudžias pasekmes, tai, kad ji nėra vairuotoja profesionalė ir jos profesinė veikla bei pajamų šaltinis nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, pirmosios instancijos teismas turėjo jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą bent dvejų metų terminui. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė būtų teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui. Skunde taip pat, remiantis teismų praktika, nurodoma, kad šioje byloje automobilis „Mazda CX-3“, valstybinis Nr. ( - ) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl, net ir atleidęs D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turėjo spręsti transporto priemonės konfiskavimo klausimą.

262.7.

27Dėl neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, netinkamai taikė CK 6.250, 6.282, 6.283 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ir padarė esminius BPK 115 straipsnio nuostatų pažeidimus, išsamiai nepasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurios ad hoc CK 6.250 straipsnio 2 dalies prasme pripažintinos kitomis neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai individualizavo žalos atlyginimo, priteistino nukentėjusiesiems, dydžius ir nepagrįstai juos mažino, nesivadovavo teismų praktika tos pačios kategorijos bylose, nepagrįstai konstatavo nukentėjusiosios A. J. didelio neatsargumo požymius, o teismo priteistos sumos prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Paminėti pažeidimai sukliudė teismui priimti pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl neva didelio pačios nukentėjusiosios A. J. neatsargumo akivaizdžiai nepagrįstos, nelogiškos ir tiesiog ciniškos. Tokias prielaidas būtų galima daryti nebent tuomet, jei pėsčioji į kelio važiuojamąją dalį būtų išėjusi ne pėsčiųjų perėjoje, esant blogam matomumui, iš už kitos transporto priemonės, tiesiog ne perėjoje išbėgusi prieš pat atvažiuojančio automobilio priekį, kai šiam nėra techninės galimybės sustoti ar pan. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-171/2011, kurioje nustatyta, kad žala atsirado automobiliui pėsčiųjų perėjoje partrenkus pėsčiąjį (CK 6.270 straipsnis), didelis nukentėjusio asmens neatsargumas buvo nustatytas, nes šis asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles bėgdamas per pėsčiųjų perėją į kitą važiuojamosios dalies pusę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip pėsčiasis ir eismo dalyvis, taip pat sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve važiuojančia transporto priemone išvengti, todėl, įbėgdamas į pėsčiųjų perėją, bet ne eidamas ja, sumažino ir (ar) visiškai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ir (ar) į ją įvažiuojantį, nemažinantį greičio ir (ar) nestabdomą automobilį. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Teismų praktikoje šis straipsnis taikytinas kartu su CK 6.282 straipsniu, pagal kurio 1 dalį nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, gali turėti įtakos atlygintinos žalos dydžiui arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vadinamosios „mišrios kaltės“ ir jos įtakos atlygintinos neturtinės žalos dydžiui problema iš esmės dominuoja sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo bylose, kur yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens kaltė, priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalos padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/2013). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje paprastas neatsargumas įvardijamas ir kaip neatidumas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-450/2006). Antai byloje, kurioje žala atsirado žuvus iš autobuso lipusiam ir po jo ratais pakliuvusiam neblaiviam asmeniui (CK 6.270 str.), kasacinis teismas sutiko su žemesnės instancijos teismų sprendimu, kad žuvusiojo kaltė pasireiškė tik kaip paprastas neatsargumas, ir neturtinės žalos dydžio nesumažino, nes didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę tretiesiems asmenims mažina tik nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-150/2008). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-59/2010). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas, ar neabejotinai žinojo ją esant. KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-3 86/2009). Todėl vairuotojai, vykdydami KET reikalavimus, matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmėsi į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sumažinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinę, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jie galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis KET reikalavimų (kasacinės bylos Nr. 2K- 274/2005, 2K-678/2010).

282.8.

29Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju A. J. į pėsčiųjų perėją įžengė, kai D. P. vairuotas automobilis iki pėsčiųjų perėjos dar buvo neprivažiavęs didesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu, jei kaltinamoji būtų važiavusi leistinu (iki 50 km/h) greičiu. Pagal teismo logiką, pėsčiasis kiekvieną kartą yra iš dalies pats kaltas, jei jį partrenkia pėsčiųjų perėjoje kad ir dideliu greičiu atlėkusi transporto priemonė. Bylos duomenys įrodo, kad A. J., prieš įžengdama į pėsčiųjų perėją, prieš ją sustojo ir apsidairė, matė artėjantį kaltinamosios automobilį, kuris turėjo ją einančią per pėsčiųjų perėją praleisti. Pati D. P. dienos metu turėjo gerai matyti prie pėsčiųjų perėjos stovinčią mergaitę, kuri dairėsi ir buvo akivaizdžiai pasirengusi kirsti kelio važiuojamąją dalį, todėl turėjo nedelsiant pradėti stabdyti tam, kad pėsčiąją praleistų. Toje situacijoje nukentėjusioji A. J., dar esant pakankamam atstumui, kad artėjanti transporto priemonė sustotų, jei ji būtų važiavusi leistinu (iki 50 km/h) greičiu, įžengė į pėsčiųjų perėją. Pėsčioji matė, kad link jos atvažiuoja transporto priemonė, ir buvo įsitikinusi, jog automobilio vairuotojas šviesiu paros metu ir esant geroms oro sąlygoms taip pat ją mato, todėl turėjo pagrindo būti tikra, kad transporto priemonės vairuotojas turės galimybę sustoti ir ją praleisti, todėl prieš dar pakankamai toli buvusią transporto priemonę įžengė į pėsčiųjų perėją. Pėsčioji buvo pakankamu atstumu ir aiškiai pastebima (matoma), ji nesudarė netikėtos kliūties automobilio vairuotojai ir jei tik ši pati būtų buvusi pakankamai atidi ir dėmesinga, nebūtų šiurkščiai pažeidusi KET taisyklių, ji būtų turėjusi techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį neprivažiavusi pėsčiųjų perėjos ir išvengti pėsčiosios partrenkimo. Pati nukentėjusioji KET pažeidimo nepadarė ir jokie jos kalti veiksmai nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip bylos medžiaga nustatyta, pėsčioji dar iki įžengimo į pėsčiųjų perėją, dar prieš ją sustojo ir apsidairė, ar per arti nėra kelio važiuojamąja dalimi atvažiuojančių transporto priemonių, o tik po to įžengė į pėsčiųjų perėją, akivaizdu, kad kaltinamoji kur kas anksčiau nei pradėjo stabdyti automobilį (nuo to vietos, kur eismo įvykio vietoje rastas stabdymo pėdsakas) taip pat jau matė įžengti į pėsčiųjų perėją besirengiančią merginą, tad arba ji vis tiek prieš pėsčiųjų perėją nemažino automobilio važiavimo greičio, arba važiavo dar kur kas didesniu greičiu ir tik automobiliui sulėtėjus iki 68 km/h stabdydama užblokavo ratus, kurie ant kelio paliko stabdymo pėdsaką. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės pripažino, kad kaltinamoji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, važiavo apie 68 km/h greičiu, taip viršijo šioje gatvėje didžiausią leistiną važiavimo 50 km/h greitį, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesumažino greičio arba nesustotojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, turėjusių tiesioginį priežastinį ryšį su atsirandančiomis pasekmėmis, dėl to partrenkė nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kertančią A. J., tuo pažeidė KET 9, 30, 127, 129 punktų reikalavimus. Pėsčioji turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai (šiuo atveju D. P.) nepažeis Kelių eismo taisyklių ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pėsčiasis neprivalo atsisakyti eiti per pėsčiųjų perėją, esant pakankamam atstumui artėjančiai transporto priemonei sustoti ir nesant akivaizdaus pavojaus saugumui, vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, kad šis vairuotojas visgi gali nesilaikyti eismo taisyklių ir lėkti toliau link pėsčiųjų perėjos. Nepateisinama būtų pėsčiąjį įpareigoti kiekvieną kartą sustojus laukti ir drausti įžengti į pėsčiųjų perėją, jei tik kažkur tolumoje pasirodo automobilis, kol dar pavojus eismo saugumui yra tik menamas, ir priešingą pėsčiojo elgesį laikyti Kelių eismo taisyklių pažeidimu, juo labiau kad šiuo atveju byloje neabejotinai nustatyta, jog D. P. vairuojamas automobilis važiavo gerokai didesniu nei leistinu maksimaliu važiavimo greičiu. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, avarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs, teismas nenustatė, kad nukentėjusioji būtų pažeidusi KET 42 punktą, pagal kurį į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis ir neturi peržengti perėjos ribų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. P. padaryti KET pažeidimai yra būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais. Šią išvadą patvirtino ir Eismo įvykio ir trasologijos specialisto 2019 m. vasario 22 d. išvada Nr. 11 K-44(19), kurioje nieko apie kažkokius kaltus pėsčiosios veiksmus, galėjusius prisidėti prie eismo įvykio kilimo, nenurodyta.

302.9.

31Apeliantai nurodo, kad transporto priemonių priskyrimas didesnio pavojaus šaltiniams suponuoja valdančių transporto priemones asmenų ypatingą rūpestingumą ir apdairumą veikiant, todėl transporto priemonių vairuotojai kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai ne tik privalo įgyti specialiųjų žinių, bet ir būti ypač atidūs pasirinkdami važiavimo greitį, vertindami važiavimo, meteorologines sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų laiku ir efektyviai, nesukeldami padarinių kitiems eismo dalyviams, sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos ir galimos laiku pastebėti kliūties. Byloje nustatytos ir anksčiau aptartos aplinkybės duoda pagrindo daryti išvadą, kad pakanka įrodymų, kad D. P. privalėjo numatyti ir pastebėti A. J. kaip potencialią kliūtį važiuojamojoje kelio dalyje anksčiau negu tada, kai ėmėsi staigaus stabdymo iki susidūrimo, ir taip privalėjo išvengti susidūrimo buvusiomis gero matomumo sąlygomis, todėl nustatyta, kad kaltinamoji nepadarė visko, ką tomis aplinkybėmis privalėjo padaryti, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki pėsčiųjų perėjos privažiavimo, iš anksto nesiėmė veiksmų sumažinti greitį artėjant kliūčiai ir taip atliko neteisėtus veiksmus. Prie pėsčiųjų perėjos stovėjo iš toli matomas kelio ženklas „127 Pėsčiųjų perėja“, todėl vairuotoja turėjo būti dar atidesnė, sumažinti važiavimo greitį. Nustačius kaltinamosios neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su ieškovams padaryta žala, net ir netiriant kaltinamosios kaltės, turi būti nustatomas pagrindas kaltinamosios civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Nesant A. J. didelio neatsargumo požymių, nebuvo pagrindo pripažinti esant pagrindą iš dalies atleisti D. P. nuo pareigos atlyginti visą padarytą žalą CK 6.282 straipsnio 1 dalies numatytais pagrindais ir dėl to žalos dydį atitinkamai mažinti (CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje dideliu nukentėjusiojo neatsargumu laikomas elgesys, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis (transporto priemonė), ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Nagrinėjamoje byloje nepilnametė nukentėjusioji negalėjo numatyti, kad tolumoje atvažiuojantis automobilis, esant pakankamam atstumui sustoti, laiku nepradės stabdyti ir jos nepraleis, todėl byloje nesant duomenų, kad nukentėjusioji A. J. pažeidė KET, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

322.10.

33Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydžių apeliantai nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, nes teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos ir yra neproporcingas nukentėjusiųjų patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui ir nepatogumams. Teismas neįsigilino į jų patirtus skaudžius išgyvenimus bei emocijų intensyvumo lygį, netinkamai įvertino iki šiol likusias pasekmes mergaitės sveikatai. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, labiau klausėsi ir tiesiog perrašė kaltinamosios atsiliepimo į apeliantų ieškinį (t. 2, b. 1. 135–140) motyvus ir net neturtinės žalos A. J. dydį (9000 Eur) parinko labai panašų, kaip įvertino pati kaltinamoji (10 000 Eur). Pirmosios instancijos teismas į duomenis apie A. J. padarytus kūno sužalojimus ir atsiradusias pasekmes pažvelgė tik labai siaurai iš kaltinamosios pasiūlytos pozicijos – taip, lyg vaiko sveikatos gerėjimo progresas sparčiai vyksta, jokių liekamųjų pasekmių sveikatai nebeliko, nors bylos duomenys rodo, kad mergaitė patyrė labai sunkius, sveikatai ir gyvybei pavojingus galvos smegenų bei kitus sužalojimus, buvo ilgalaikėje komoje, po jos atsigavus laukė rizikinga operacija, ilgalaikis gydymas, reabilitacija, o tai, kad visos šeimos ir medikų intensyviomis pastangomis kažkiek gerėja jos sveikatos būklė – kūno, rankų motorika, judesių koordinacija, stiprėja raumenynas, sumažėjo galvos, sąnarių skausmai, tai visiškai nereiškia jos pasveikimo ar to, kad mergaitės sveikata grįžo į iki eismo įvykio buvusią padėtį. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. J. buvo padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas, o vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jos gyvenimui, kokybei. Apeliantų teigimu, sunkiai tikėtina, kad A. J. po tokių gyvybei pavojingų galvos smegenų sužalojimų, kaip: kaktikaulio linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, kairiojo žastikaulio chirurginis kaklo lūžis, išsivystęs trauminis šokas, ilgalaikė koma, potrauminė mažakraujystė, ir kitų sužalojimų bei komplikacijų, atliktos rizikingos galvos operacijos galėjo visiškai pasveikti ir nebeliko jokių liekamųjų pasekmių jos sveikatai. Mergaitės sveikata buvo sutrikdyta labai sunkiai, gydymo laikotarpis ilgas ir jis tęsiasi iki šiol, jai buvo atliekamos operacijos, taikoma reabilitacija, iki šiol ji negali gerai vaikščioti, bėgioti, žaisti judrių žaidimų, kaip anksčiau bendrauti su draugais ir užsiimti tokia veikla, kokia įprastai užsiima jos bendraamžiai. A. J. negali būti judrioje, triukšmingoje aplinkoje, greitai pavargsta, nuliūsta, jai vis dar reikalinga aplinkinių, taip pat ir specialistų pagalba tam, kad ji susigrąžintų ankstesnę psichologinę ir fizinę būseną. A. J. patirti sužalojimai yra itin sunkūs, šiuo metu dar nėra aišku, ar daug kančių patyrusi mergaitė ateityje galės gyventi visavertį gyvenimą, bus nepriklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. Šių aplinkybių ieškovai net neturėtų įrodinėti, nes akivaizdu, kad tokios neišvengiamos pasekmės atsiranda patyrus tokius sunkius galvos smegenų sužalojimus. Niekas kitas kaip tik byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys parodo A. J. sunkią sveikatos būklę ir likusius sveikatos, gyvenimo pakitimus – išlikusius galvos ir sąnarių skausmus, kūno judėjimo, koordinacijos, motorikos, raumenų tonuso ir kitus sutrikimus. Net ir kaltinamosios iš mergaitės medicininių dokumentų selektyviai atrinkti duomenys tik liudija, kad A. J. pradėjo vaikščioti, kažkiek sustiprėjo raumenynas, koordinacija, pradėjo vaikščioti, lipti laiptais, jai buvo leista pradėti eiti į mokyklą, tačiau tai nereiškia, kad jos sveikata grįžo į iki eismo įvykio buvusią būklę, nes sužalojimų sukeltos pasekmės jai liks visam likusiam gyvenimui.

342.11.

35Skunde pažymima, kad ne tik dėl sužalojimo, bet ir viso gydymo metu A. J. patyrė, patiria ir neišvengiamai ateityje patirs fizinį skausmą bei didelį dvasinį sukrėtimą. Po įvykio mergaitė ilgą laikė negalėjo mokytis, mokėsi namuose, atsiliko nuo bendraklasių, suprastėjo mokymosi pasiekimai ir žinių lygis, atitinkamai teks keisti ir savo ateities planus. Eismo įvykio metu kilę padariniai yra labai sunkūs, stipriai pakeitę jos gyvenimo kokybę ir jos tikslus, taip pat įprasto gyvenimo, mokymosi ir poilsio sritis. Gilius psichologinius išgyvenimus patiria ir nuolat šalia esantys tėvai A. M. ir N. J.. Viso to piniginiu ekvivalentu įvertinti negalima, tačiau protinga ir teisinga pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltininko yra galima. Kilusios pasekmės yra itin sunkios, reikalaujančios ne tik pačios A. J. ir jos artimųjų pastangų, bet ir finansinių galimybių jas lengvinti, nukentėjusiosios patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, mokymuisi, ateities šeimos kūrimui, darbo veiklai akivaizdžiai reikšmingi. Šiuo atveju reikšminga, kad sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas, dar besiformuojantis asmuo, kuris dar yra nepilnametis. Patirtos traumos padariniai turi įtakos jauno asmens tolesniam vystymuisi – tiek psichologiniam, tiek fiziniam. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra daug svarbesnė aplinkinių nuomonė, juolab jei po patirtos traumos yra pastebimi liekamieji požymiai, todėl tai turi didelės reikšmės neturtinės žalos dydžio vertinimui. Kaltinamosios veika vertintina kaip itin didelis neatsargumas ir aukšto laipsnio nerūpestingumas, nes ji, vairuodama didesnio pavojaus šaltinį, viduryje miesto, kur greta daug daugiabučių, pavojingai viršijo leistiną važiavimo greitį ir, nepraleidusi į važiuojamąją dalį išėjusios pėsčiųjų perėją kertančios mergaitės, ją partrenkė ir sunkiai sužalojo. Apeliantų teigimu, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K- 211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225- 895/2016,2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188- 648/2017), tačiau yra atvejų, kai konstatavus sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius priteista 114 000 Lt (33 016,68 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-371/2003), 200 000 Lt (57 924 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-90/2008) ar net 290 000 Lt (83 989,80 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-298/2007) neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs ypač sunkias ir sunkiai ištaisomas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ir vis dar patiria didžiulį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, judėjimo, veiklos galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, iškentė daug operacijų, iki šiol negali normaliai judėti, turi vartoti vaistus, kasdienėje veikloje tapo priklausoma nuo artimųjų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant kompensuoti A. J. patirtus išgyvenimus, patirtą skausmą, liūdesį, netikrumą dėl savo ateities, kitas kančias, sudaryti sąlygas sugrįžti į daugiau ar mažiau visavertį socialinį gyvenimą, jei tik tai įmanoma, nenukrypstant nuo teisminės praktikos, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės praradimo, į D. P. nusikalstamos veikos pobūdį bei jos neatsargią kaltę, nukentėjusiajai iš kaltinamosios turėjo būti priteistas 40 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

362.12.

37Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino mergaitės tėvų A. M. ir N. J. teisę į neturtinės žalos dėl dukters sveikatos sutrikdymo atlyginimą, tačiau priteisė aiškiai per mažą jos dydį. Teismas neįsigilino, kad eismo įvykio metu buvo sunkai sužalota dar tuo metu 14 metų neturėjusi jų dukra, tėvai neabejotinai išgyveno ir iki šiol išgyvena dėl dukters patirto skausmo, komos ir galimybės išgyventi, o pavykus išgyventi – dėl tolesnio jos gydymo, operacijų, gyvenimo kokybės pasikeitimo, todėl akivaizdu, kad tėvai dėl įvykusio eismo įvykio ir dukrai patyrus sunkius sužalojimus patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukros sveikatos bei sužalojimų pasekmių. Nukentėjusiųjų tarpusavio ryšiai, tėvų ir dukros A. J. tarpusavio ryšys buvo ir yra labai stiprus, o santykiai itin artimi. Tėvams neturtinė žala atsirado dėl jų pačių tiesiogiai patirtų išgyvenimų eismo įvykio metu, tačiau daug didesnė žala jiems atsirado dėl dukrai padarytų sveikatos sužalojimų, dėl jos kančių, išgyvenimų, dėl baisios patirties po eismo įvykio, kai medikai negalėjo prognozuoti jos pasveikimo, ar ji bus bent iš dalies savarankiška ir, jeigu bus, tai kiek. Iki šiol tėvai išgyvena nežinią, ar dukra bus pakankamai savarankiška, ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos. Tėvai supranta, kad padariniai dukters sveikatai itin sunkūs ir negrįžtami, jie iki šiol baiminasi ir išgyvena dėl dukters fizinės sveikatos, dėl jos galimybės gyventi visavertį gyvenimą, jos emocinės būsenos, bendravimo ir judėjimo galimybių sumažėjimo. Iš esmės pasikeitė ne tik dukters, bet ir visos šeimos gyvenimas. Visa tai neigiamai paveikė tėvų sveikatą, jie tapo ypač jautrūs, tai atsiliepė tarpusavio santykiams, apsivertė visas šeimos gyvenimas. Nuo pat eismo įvykio tėvai yra su dukterimi, nuolat buvo šalia ligoninėse, išgyveno dėl pavojingos galvos operacijos, palaikė ją morališkai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016 ir kt.), į D. P. turtinę padėtį, jos kaltę, į negrįžtamas padaryto nusikaltimo pasekmes, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas A. M. ir N. J. turėjo priteisti po 5000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantams neturtinės žalos dydžius šioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimą panašaus pobūdžio bylose, nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Teismo nustatytos ir priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra neproporcingos apeliantų patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, neatitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijų, todėl jų reikalavimas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas nepagrįstai.

383.

39Atsiliepimu į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą nuo baudžiamosios atsakomybės atleista D. P. nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

403.1.

41Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, paremti klaidingomis prielaidomis ir neteisingu byloje esančių duomenų vertinimu, nurodytos aplinkybės neatitinka realios tikrovės, yra nelogiškos ir klaidinančios teismą. Priešingai, nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, teisingai įvertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota teisės taikymo praktika.

423.2.

43Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės D. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs byloje esančių duomenų (įrodymų) visumą, teisingai nustatė, kad kaltinamosios D. P. atveju egzistuoja sąlygos, leidžiančios atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nežiūrint to, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą būtinąją sąlygą atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji esą nepripažino savo kaltės ir nesigaili padariusi nusikalstamą veiką. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka realios tikrovės, tai niekuo nepagrįsti ir teismą klaidinantys subjektyvaus pobūdžio apeliantų samprotavimai, kurie prieštarauja byloje nustatytoms ir teismo ištirtoms faktinėms aplinkybėms. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, kaltinamoji D. P. niekada neneigė savo atsakomybės, nuo pat pradžių pripažino padariusi eismo įvykį ir dėl to labai gailėjosi. Pati D. P. savo veiksmais prisidėjo aiškinantis nusikalstamos veikos aplinkybes, iš karto po įvykio bendravo su nukentėjusiosios tėvais, iš dalies atlygino patirtą žalą, viso ikiteisminio tyrimo metu aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, davė išsamius parodymus. Faktas, kad kaltinamoji kvestionavo tam tikras tyrimo aplinkybes ir kėlė klausimus, nekeičia ir juolab neeliminuoja jos kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažinimo ir jos nuoširdaus gailėjimosi, o tik nurodo siekį besąlygiškai išsiaiškinti realiai susiklosčiusias aplinkybes, lėmusias eismo įvykį. Kitaip tariant, vien klausimų iškėlimas, siekiant pašalinti bet kokias galimas kilti abejones, kas yra visiškai natūralu, nereiškia, kad asmuo nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kad asmuo siekia paneigti savo kaltę ar kad nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, juolab kad tokia teisė įtariamajam / kaltinamajam suteikta baudžiamuoju įstatymu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šioje byloje egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kad S. P. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką.

443.3.

45Atsiliepime taip pat nurodoma, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nei BK 40 straipsnio 2 dalies 3, nei 4 punktas nenumato reikalavimo asmeniui „reikšmingiau atlyginti ar pašalinti padarytą žalą“. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įstatymų leidėjas aiškiai numatė, kad asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu bent iš dalies atlygino atsiradusią žalą. Taigi šiuo atveju įstatymas nenumato nei konkretaus dydžio, nei kriterijaus „reikšmingiau“, o nurodo tik tai, kad žala turi būti atlyginta bent iš dalies. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad kaltinamoji D. P. po eismo įvykio dar iki civilinio ieškinio pateikimo atlygino dalį eismo įvykio metu padarytos žalos, t. y. D. P. pervedė nukentėjusiosios A. J. mamai 300 Eur dėl padarytos žalos. Draudimo bendrovei atlyginus dėl A. J. patirtų sužalojimų atsiradusią turtinę ir 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, kaltinamoji neneigė, kad visa neturtinė žala nukentėjusiajai nėra iki galo atlyginta, tačiau nukentėjusiosios tėvų A. M. ir N. J. reikalavimai atlyginti 40 000 Eur dydžio neturtinę žalą A. J. ir po 5000 Eur jiems (tėvams) buvo neproporcingi kaltinamosios turtinei padėčiai, ji tokių reikalavimų paprasčiausiai nebūtų galėjusi įvykdyti, dėl to susitarimas su civiliniais ieškovais nebuvo pasiektas. Nežiūrint to, net ir pareiškus byloje civilinį ieškinį, kaltinamoji neneigė turinti pareigą atlyginti tiek nukentėjusiosios A. J., tiek ir civilinių ieškovų patirtą žalą, nebandė jos išvengti, o pripažino tokią savo pareigą, tiesiog nesutiko su prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumomis, kurios, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendį, akivaizdu, buvo pernelyg didelės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui priėmus nuosprendį ir civilinius ieškinius tenkinus iš dalies, priteisiant papildomai iš kaltinamosios A. J. 3700 Eur (taigi iš viso 8700 Eur) ir A. M. ir N. J. po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, D. P. su tokiu teismo sprendimu sutiko, jo neginčijo, jos darbo užmokestis ir turtinė padėtis nors ir sunkiai, tačiau leidžia jai realiai įvykdyti tokį teismo sprendimą, t. y. sumokėti priteistą bendrą 4700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą civiliniams ieškovams, todėl tai atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Tuo tarpu apeliantų cituojama kasacinio teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, remtis negalima, kadangi faktinės aplinkybės, nurodytos toje byloje, iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Nurodytoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje kaltininkas nebuvo atlyginęs bent iš dalies dėl eismo įvykio atsiradusios žalos, t. y. absoliučiai nebuvo atlyginęs nei dalies dėl jo sukeltų veiksmų atsiradusios žalos, tai teismas ir nurodė motyvuojamojoje dalyje, konstatuodamas, kad nebuvo BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad D. P. dar iki civilinio ieškinio pateikimo bent iš dalies atlygino dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, t. y. sumokėjo nukentėjusiosios A. J. mamai 300 Eur žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovautis minėta kasacinio teismo nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais šioje byloje negalima. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje keliamos sąlygos, leidžiančios atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su tokiu pagrįstu bei teisėtu teismo nuosprendžiu ir bando savaip pateikti bylos aplinkybių vertinimą, teigdami priešingai negu pirmosios instancijos teismas, kuris nešališkai ir profesionaliai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, savaime neteikia pagrindo abejoti nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.

463.4.

47D. P. pažymi, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar ne yra tik teismo, nagrinėjančio bylą, diskrecija, o bylos proceso dalyvių nuomonės ir asmeniniai vertinimai teismui nėra privalomi. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas itin išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų vertintinų aplinkybių, todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl apeliacinio skundo dalis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų nebuvimo yra nepagrįsta, skunde išdėstyti motyvai paremti klaidingomis prielaidomis ir neteisingu byloje esančių duomenų vertinimu, todėl atmestina.

483.5.

49Dėl baudžiamojo poveikio priemonių netaikymo D. P. nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad jai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – terminuotą teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį nekonstatavo, kad D. P. eismo įvykį sukėlė šiurkščiai pažeisdama KET, t. y. sąmoningai pažeisdama Kelių eismo taisykles arba pažeisdama jas dėl didelio neatsargumo. Nuosprendyje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad D. P. tiesiog nesilaikė KET reikalavimų, t. y. KET 9, 30, 127 ir 129 punktų, dėl to sukėlė eismo įvykį, t. y. vairuojama transporto priemone partrenkė nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kertančią A. J., kuriai eismo įvykio metu padaryti galvos smegenų sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu veiksmai, kuriais pasireiškė šiurkštūs KET pažeidimai, nei byloje, nei ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nebuvo. Tai, kad apeliantai savaip vertina bylos aplinkybes, nekeičia kaltinimo esmės D. P. atveju, nes nei kaltinamajame akte, nei teisiamojo posėdžio metu jai tokie kaltinimai – eismo įvykio sukėlimas šiurkščiai pažeidus KET – nebuvo pateikti. Apeliaciniame skunde nuolat akcentuojama, kad esą D. P. turėjo (turi) būti skirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi jos nusikalstama veika sukėlė itin skaudžius padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. J. atsiradę sužalojimai (sunkus sveikatos sutrikdymas) yra nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai ir dėl to jie negali lemti jos vertinimo kaip šiurkščios, pasižyminčios dideliu pavojingumu. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, KET pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu atsižvelgiant tik į subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (kaltės formą – sąmoningą asmens veikimą ar neveikimą priešingai KET reikalavimams), rodančius asmens padarytos veikos pavojingumą, nes tik pavojingam visuomenei asmeniui gali būti taikomos prevencinės baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi vien tai, kad eismo įvykis nukentėjusiam asmeniui sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nereiškia, jog veika padaryta šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, kadangi padariniai yra objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymiai, kurie papildomai negali būti kvalifikuojantys veikos padarymo aplinkybes. Be to, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės (ne)taikymo, būtina atsižvelgti ir į asmens, sukėlusioeismo įvykį, asmenybę, jo veiksmus prieš ir po eismo įvykio. Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykio metu buvo blaivi. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, D. P. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba gydytoja, darbdavių charakterizuojama itin teigiamai. Po eismo įvykio kaltinamoji bendravo su nukentėjusiosios tėvais, atlygino dalį padarytos žalos, aktyviai bendradarbiavo tiriant nusikalstamą veiką, dėl sukelto eismo įvykio gailėjosi, suprato savo veiksmų padarinius. Taigi šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad nors ir padariusi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskirtina prie neatsargių nusikalstamų veikų, D. P. nėra laikytina pavojingu visuomenei asmeniu, kuriai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. Šis eismo įvykis, kad ir sukėlęs skaudžius, tačiau ištaisomus padarinius, dėl kurių kaltinamoji nuoširdžiai gailisi, labiau atsitiktinumas, o ne dėsningumas, nulemtas kaltinamosios asmenybės ar jos veiksmų. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, prie eismo įvykio kilimo iš esmės prisidėjo ir pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas, t. y. eismo įvykį „lėmė ir nukentėjusiosios A. J. veiksmai, nes kaip ji pati nurodė, jog norėdama pereiti kelią per pėsčiųjų perėją matė link jos iš toli dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, tačiau manydama, jog šis sustos, įžengė į pėsčiųjų perėją, o žengus kelis žingsnius buvo partrenkta automobilio. Tokie nukentėjusiosios A. J. veiksmai neatitinka KET 44 punkto, nurodančio, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ,reikalavimo ir vertintini kaip pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas“. Taigi pirmosios instancijos teismas, turėdamas diskreciją ir teisę, o ne pareigą, pagrįstai netaikė apeliaciniame skunde reikalaujamos taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą bent dvejų metų terminui, o apeliacinio skundo argumentai ir motyvai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

503.6.

51Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad D. P. vairuota transporto priemonė, automobilis „Mazda CX-3“, valstybinis Nr. ( - ) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl, net ir atleisdamas D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turėjo spręsti transporto priemonės konfiskavimo klausimą. Šioje byloje neegzistuoja nei teisinis pagrindas, nei aplinkybės, suponuojančios turto konfiskavimą. Apeliantų nurodytose kasacinio teismo nutartyse, priimtose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018, 2K-79-511/2018, 2K- 114-1173/2018, klausimas dėl transporto priemonių konfiskavimo taip pat buvo svarstomas nagrinėjant nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, kai eismo įvykius asmenys sukėlė ar vairavo transporto priemones būdami apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tarpu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą turto konfiskavimas nėra taikomas, nei įstatymas, nei teismų praktika turto konfiskavimo tokiais atvejais nenumato. Be to, atsižvelgiant į jau nurodytas pirmosios instancijos teismo ištirtas ir nuosprendyje išdėstytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios veiksmus iki įvykio ir po jo, kaltinamosios asmenybę, turto konfiskavimas būtų absoliučiai neproporcinga, nuosavybės teises be pagrindo ribojanti ir visiškai netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė. Dėl šių aplinkybių visumos apeliacinio skundo argumentai dėl transporto priemonės konfiskavimo atmestini kaip nepagrįsti.

523.7.

53Dėl neturtinės žalos dydžio D. P. nurodo, kad pasisakydami dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo apeliantai didelį dėmesį skiria pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms apie nukentėjusiosios A. J. veiksmuose pasireiškusį didelį neatsargumą, dėl to teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, mažino priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. D. P. teigimu, apeliacinio skundo 9 ir 10 lapuose apeliantai pateikia savą faktinių aplinkybių vertinimą nurodydami, be kita ko, aplinkybes, kurioms esant kaltinamoji buvo pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Nežiūrint to, tos aplinkybės, kuriomis kaltinamoji D. P. buvo pripažinta padariusi kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, neturi jokios reikšmės vertinant pačios nukentėjusiosios A. J. elgesį ir veiksmus, kuriuos teismas laikė dideliu neatsargumu. Tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu ir nukentėjusiosios veiksmų pripažinimu kaip dideliu neatsargumu, pateikdami savą subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad nuosprendyje nurodytos ir nešališko teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Tos aplinkybės, kurioms susiklosčius D. P. pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, nėra susijusios su nukentėjusiosios veiksmų teisiniu vertinimu ir jos (nukentėjusiosios) veiksmų, kurie vertintini kaip jos pačios didelis neatsargumas, nešalina. Nukentėjusiajai, kaip ir bet kuriam eismo dalyviui, vis dėlto taip pat privalomi KET reikalavimai, kurių ši nebūdama pakankamai apdairi, atidi ir rūpestinga, o priešingai, neįsitikinusi, kad žengti į važiuojamąją kelio dalį yra saugu, nors turėjo ir galėjo tai numatyti, nesilaikė. Taigi minėtos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad eismo įvykio metu nukentėjusiosios A. J. veiksmai vertintini kaip pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas, o tai yra pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

543.8.

55D. P. taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nukentėjusiesiems A. M. ir N. J. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos, tačiau neturtinės žalos dydis yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl teismų praktikoje neturtinės žalos dydžiai nėra suformuoti. Teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, į ką turėtų atsižvelgti teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kokiais kriterijais remtis, tačiau paties neturtinės žalos dydžio fakto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatinėja, tai nėra teisės taikymo taisyklė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K- 497/2012, 2K-473/2013, 2K-225-895/2016, ir kt.). Neturtinė žala kiekvienu atskiru atveju yra individuali, kiekvienu atskiru atveju kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingai, ją lemia skirtingos savo natūralia prigimtimi susiklosčiusios faktinės aplinkybės, kurios niekada nebūna identiškos prieš tai buvusioms. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo motyvai, kad esą pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neatitinka teismų praktikos, yra visiškai nepagrįsti. Kaip nurodyta pačių apeliantų civiliniame ieškinyje bei apeliaciniame skunde, Kelių eismo taisyklių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009; 2K-50/2010; 2K- 453/2011; 2K-370/2012; 2K-374/2012; 2K-95/2013; 2K-61-696/2016; 2K-225-895/2016; 2K-331- 976/2018). Įprastai sumos už sunkų sveikatos sužalojimą siekia iki 10 000 Eur. Didesnės sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikius liekamuosius reiškinius turintiems sveikatos sužalojimams, kurių šioje byloje nepasireiškė. Apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo nutartys, kuriose priteistos sumos: 33 016,68 Eur, 57 924 Eur ir 83 989,80 Eur, visiškai skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių ir atsiradusių padarinių, todėl nėra pagrindo vadovautis minėta teismų praktika šiose bylose. Nors kaltinamoji D. P. niekada neneigė, kad nukentėjusioji A. J. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą gijimo metu, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau tokie apeliaciniame skunde pateikti argumentai ne tik nepagrįsti, bet prieštarauja pirmosios instancijos teismo ištirtoms ir įvertintoms aplinkybės, taip pat pačių apeliantų A. M. ir N. J. teisiamojo posėdžio metu išsakytiems teiginiams. Kitaip tariant, apeliaciniame skunde pateikiami prieštaringi, realiai tikrovei prieštaraujantys teiginiai. Pateikdami apeliacinį skundą, apeliantai ne tik ignoruoja pirmosios instancijos teismo išvadas, bet ir nepateikia absoliučiai jokių nurodytas teismo išvadas paneigiančių objektyvių duomenų (medicininių išrašų ar kt.), kartoja tas pačias ar labai panašias aplinkybes, nurodytas civiliniame ieškinyje, kurios, kaip minėta, nėra įrodytos ir prieštarauja byloje esančių duomenų visumai. Kalbant apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, nuosprendyje išsamiai nurodyta, kad ji gerėja, kad jokie liekamieji reiškiniai nefiksuoti, kad mergaitė yra visiškai savarankiška (medicininiu požiūriu). Taigi apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl esą iki šiol blogos nukentėjusiosios A. J. sveikatos būklės, dėl aplinkinių pagalbos poreikio, negalėjimo būti savarankiškai, dėl liekamųjų reiškinių yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys pačių nukentėjusiųjų į bylą pateiktiems medicininiams dokumentams, jų išsakytiems teiginiams, teismo ištirtiems ir įvertintiems įrodymams. Mergaitė patyrė galvos traumą: kaktikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po smegenų dangalais. Mergaitė sąmonę atgavo jau Šilutės ligoninėje. Tam, kad būtų sumažintas galimas galvos smegenų trauminis patinimas ir apsaugotos galvos smegenys, pacientei buvo sukelta dirbtinė koma, atlikta operacija – pašalintas išsiliejęs kraujas po dangalais. Gydymo metu nebuvo pastebėta jokių paralyžių, kalbos, regos ar klausos sutrikimų. Galvos smegenų KT tyrime galvos smegenų sumušimo (kontūzijos) požymių nebuvo konstatuota nei iškart po traumos, nei atliekant vėlesnius kontrolinius KT tyrimus. Mergaitė sparčiai sveiko (po gydymo konstatuota, kad Bartelio indeksas 100 balų). Todėl teigti, jog ateityje mergaitės patirta galvos trauma turės ilgalaikių padarinių, dėl kurių ji bus nesavarankiška ir priklausoma nuo kitų asmenų, nėra jokio pagrindo.

563.9.

57D. P. teigimu, nekyla abejonių, kad nukentėjusioji A. J. dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, ir dėl to kaltinamoji nuoširdžiai apgailestauja. Vis dėlto, sprendžiant dėl atlygintinos neturinės žalos dydžio turėtų būti įvertinama ne tik vienos – nukentėjusiosios – pusės interesai, kurie yra neabejotinai svarbūs ir turi būti tinkamai užtikrinti bei apginti, bet taip pat neturi būti ignoruojama ir tai, kad eismo įvykis kilo dėl neatsargumo, kaltinamosios elgesys iš karto po eismo įvykio – pagalba nukentėjusiajai, vėliau – jos savanoriškas dalinis žalos atlyginimas iki ieškinio pareiškimo, taip pat jos asmeninė, šeiminė ir finansinė būklė, kaip to reikalauja teisės aktai ir formuojama teismų praktika (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-416/2009; Nr. 3K-3- 539/2012; Nr. 3K-3-90/2013; kt.). Būtent šias aplinkybes kartu su kaltinamosios asmenybe, turtine padėtimi, gaunamomis pajamomis, eismo įvykio kilimo aplinkybėmis įvertinęs teismas priėjo prie pagrįstos, teisėtos ir teisingos išvados dėl nukentėjusiajai A. J. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Bendra 8700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga, teisinga, nustatyta tinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Nors turtinės žalos dydis yra labai individualus ir negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška, tačiau civilinės atsakomybės paskirtis ir tikslas vis dėlto yra kompensuoti, o ne nubausti žalą padariusį asmenį priteisiant nepagrįstai dideles, pajamų gavimui ar praturtėjimui prilygintinas sumas, kokių reikalaujama civiliniu ieškiniu – 40 000 Eur. Teismas šioje byloje tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šią nuosprendžio dalį.

583.10.

59Pasisakydama dėl A. M. ir N. J. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio D. P. nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie esą iki šiol nukentėjusiajai A. J. pasireiškiančius liekamuosius reiškinius yra neteisingos, prieštaraujančios realiai tikrovei, t. y. medicininiams dokumentams ir teismo ištirtiems bylos duomenims, todėl nėra jokių negrįžtamų padaryto nusikaltimo pasekmių, į kurias neva teismas turėjo atsižvelgti. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra priskiriamas prie neatsargių, taigi padarytas neatsargia kaltės forma asmens, niekada prieš tai nebausto administracine tvarka, taigi nepažeidinėjusio KET, nelinkusio nusižengti nustatytai tvarkai, kurio asmenybė vertinama itin teigiamai. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio A. M. ir N. J. nustatymo yra teisėtas, pagrįstas, teisingas ir proporcingas tiek jos turtinei padėčiai, tiek nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams. Apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Priimdamas sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, analizavo ir teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, individualizavo žalos dydį kiekvienam nukentėjusiajam. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems nepagrįsti, todėl atmestini.

604.

61Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovų pagal įstatymą ir civilinių ieškovų atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista D. P. ir jos gynėjas prašė skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – priteisti iš D. P. A. J. 4700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir A. M. ir N. J. priteisti po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

625.

63Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

646.

65Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl eismo įvykio kilimo, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu D. P. taikyti BK 40 straipsnį, nurodoma, kad nėra visų šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti D. P. BK 68 ir 72 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir su neturtinės žalos atlyginimo, priteisto nukentėjusiajai A. J. bei nukentėjusiesiems A. M. ir N. J., dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

667.

67Dėl BK 40 straipsnio taikymo

688.

69Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017 ir kt.).

709.

71Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktiką, visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo prisipažįsta, jog padarė konkrečią nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

7210.

73Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog nagrinėjamojoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad D. P. pirmą kartą savo poziciją išdėstė 2018 m. lapkričio 19 d. paaiškinime, kuriame ji nurodė eismo įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 16). 2018 m. lapkričio 27 d. apklausta kaip įtariamoji D. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir davė parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad gailisi dėl įvykio (2 t., b. l. 26–27). 2019 m. balandžio 4 d. apklausos metu D. P. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (2 t., b. l. 33–34). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. P. taip pat nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, davė išsamius parodymus apie eismo įvykį ir nors apklausos metu išsakė nuomonę, kad galvojo, jog ji važiavo leistinu greičiu, tačiau iš esmės visiškai pripažino tai, kuo ji buvo kaltinama, nurodė, kad jeigu specialistas įvertino greitį, tai pripažįsta, kad jos vairuojamo automobilio greitis galėjo būti toks, koks nurodytas specialisto išvadoje (3 t., b. l. 45–46).

7411.

75Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktiką, visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, nes D. P. viso proceso metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Vien tai, kad D. P. kelis kartus nurodė, kad ji važiavo leistinu greičiu, nors specialisto išvadoje Nr. 11K-44(19) konstatuota, kad ji viršijo leistiną 50 km/h greitį, nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytina esmine kliūtimi taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Esmė, ar kaltininkas pripažįsta nusikalstamus veiksmus ir kaip vertina tokį savo elgesį. Pažymėtina, kad po eismo įvykio D. P. domėjosi nukentėjusiosios būkle, bandė tartis su nukentėjusiaisiais. Be to, D. P. ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat savo kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų (3 t., b. l. 152). Taigi, kolegijos nuomone, D. P. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, ji nuo pat pradžių nevengė atsakomybės, apklausiama išreiškė nuoširdų gailestį, kuriuo teisėjų kolegija neabejoja. Todėl skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog, esant šioms aplinkybėms, D. P. prisipažinimą padarius nusikaltimą ir išreikštą gailestį galima buvo pripažinti įvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

7612.

77BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas nustato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Norint atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą, taip pat pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, nes įstatymas nereikalauja atlyginti ar pašalinti visą padarytą žalą, taip pat nenustato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta. Prokuroras, teisėjas ar teismas patys nustato, atsižvelgdami į visas konkrečios bylos aplinkybes, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltininkas ir nukentėjusysis taip pat gali susitarti, kad žala bus atlyginta vėliau, po teismo sprendimo.

7812.1.

79Šioje byloje nustatyta, kad D. P. iki bylos nagrinėjimo teisme pervedė nukentėjusiesiems 300 Eur žalos atlyginimo, tačiau, nukentėjusiųjų nuomone, susitarimas dėl žalos atlyginimo byloje nebuvo pasiektas, todėl tai negali būti laikoma tinkamu BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos įvykdymu. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad nors byloje ir nebuvo susitarimo dėl visiško žalos atlyginimo, tačiau D. P. yra dirbanti, t. y. gauna nuolatines pajamas, darbdavio charakterizuojama teigiamai, iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino dalį žalos. Taigi dalies žalos atlyginimas yra viena iš BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų dėl žalos atlyginimo, o D. P. materialinė padėtis sudaro pagrindą manyti, kad ji visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Siekį ir geranoriškumą atlyginti padarytą žalą rodo D. P. jau iš dalies atlyginta neturtinė žala bei jos įsipareigojimas, išreikštas teisiamojo posėdžio metu. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant įvykdytą BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą dėl žalos atlyginimo.

8013.

81D. P. praeityje nėra teista, byloje nėra duomenų apie galiojančius jos padarytus administracinius nusižengimus, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi šeimą, augina dvi dukras, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra, elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl baudžiamojoje byloje yra įvykdyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė ir laiduotojo parinkimo klausimą, būtent dėl laiduotojo E. P. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistinai D. P. (3 t., b. l. 70–71). Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl E. P. tinkamumo būti laiduotoju. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis). Kolegijos nuomone, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės D. P. turėtų teigiamą įtaką paskirta viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

8214.

83Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, D. P. ir laiduotojo E. P. asmenybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas atleidus D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, paskiriant laiduotoju E. P. ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

8415.

85Dėl BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių

8616.

87BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones klausimą.

8817.

89Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiosiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

9018.

91Apeliaciniu skundu nukentėjusieji prašo uždrausti D. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertindamas pačios D. P. asmenybę, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad D. P. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialiąja teise. Nagrinėjamu atveju D. P. vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus. Veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. D. P. neteista, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (2 t., b. l. 9) duomenų matyti, kad D. P. tik vieną kartą buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2014 m.), tačiau jos padarytas administracinis pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu. Byloje nagrinėjamo įvykio metu D. P. buvo blaivi (2 t., b. l. 13, 15), nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, atsiprašė nukentėjusiųjų, jokių D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. D. P. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 30, 127 ir 129 punktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nėra itin šiurkštūs. Be to, M. P. dirba keliose darbovietėse, augina dvi dukras. Visos šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas D. P. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Vien tai, kad D. P. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o jos veikos pasekmės sunkios, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jai šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, juo labiau jog D. P. yra paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai taisomai veiks D. P. bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

9219.

93Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį „Mazda CX-3“, valstybinis Nr. ( - ) BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką, nekonfiskuotinas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-80-511/2018). Kadangi D. P. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo jai taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį „Mazda CX-3“, valstybinis Nr. ( - ).

9420.

95Dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos

9621.

97Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems A. J., A. M. ir N. J. dydžiu, taip pat prašoma pašalinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad žalos atsiradimui įtakos turėjo ir neatsargus nukentėjusiosios A. J. elgesys.

9822.

99CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

10023.

101Apeliantai A. J., A. M. ir N. J., per savo įgaliotąjį atstovą advokatą T. Leščinską, byloje buvo pareiškę civiliniams atsakovams D. P. ir ( - ), veikiančiai per ( - ) Lietuvos filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš D. P. A. J. 40 000 Eur bei A. M. ir N. J. po 5000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš D. P. priteisė A. J. 3700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų), A. M. ir N. J. – po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

10224.

103Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

10425.

105Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o yra tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

10626.

107Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. P. vairuodama automobilį, t. y. valdydama didesnio pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė KET ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji A. J., kuri dėl patirtų sužalojimų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamosios kaltės forma ir laipsnis, kaltinamosios interesai, kad iš jos priteisiamo žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jos kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

10827.

109Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad didelį neatsargumą dėl eismo įvykio lėmė ir nukentėjusiosios A. J. veiksmai. Teismas nustatė, kad nukentėjusiosios A. J. veiksmai neatitinka KET 44 punkto, nurodančio, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu, reikalavimo ir vertintini kaip pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas. Todėl, remdamasis šiuo pagrindu, teismas nusprendė, kad tai yra pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokiais teismo argumentais.

11027.1.

111Eismo įvykių bylose, vertinant KET nuostatas, pažymima, kad nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2005, 2K-655/2007, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį nukentėjusio asmens didelis neatsargumas suprantamas, kaip kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė ar sąlygojo žalos atsiradimą. Pagal teismų praktiką, neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinamas drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016).

11227.2.

113Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. J. į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją įžengė prieš tai apsidariusi, ar nėra artėjančių automobilių, ir nors matė artėjantį automobilį, tačiau manė, kad automobilis yra toli, ir tikėjosi, kad jis sustos praleisti ją, einančią pėsčiųjų perėja (1 t., b. l. 52). Byloje apklausti įvykio liudytojai taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji į pėsčiųjų perėją įžengė nebėgdama ir tik eidama per perėją, pamačiusi, kad dideliu greičiu artėja automobilis, pradėjo bėgti (1 t., b. l. 79). Įvertinus šiuos duomenis, akivaizdu, kad A. J. vykdė KET jai keliamus reikalavimus, nes, kirsdama nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ji įvertino atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir pradėjo eiti perėja tik įsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, todėl tokie jos veiksmai negali būti vertinami kaip didelis jos neatsargumas pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad nukentėjusieji nenumatė ir neturėjo galimybės numatyti, kad prie perėjos artėjantis automobilis nemažins greičio ir nesustos praleisti jos, einančios per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, t. y. neturėjo galimybės numatyti, kad D. P., vairuodama automobilį, nesilaikys KET 30 punkto reikalavimų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent D. P. veiksmai buvo esminė sąlyga, lėmusi eismo įvykio kilimą, taigi ir žalos atsiradimą, todėl ir sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą vadovautis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis nebuvo pagrindo. Todėl šiuo atveju kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios elgesys negali būti laikomas dideliu neatsargumu, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintini argumentai, kad nukentėjusiosios A. J. veiksmai neatitinka KET 44 punkto reikalavimo ir vertintini kaip pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

11428.

115Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai A. J. priteistino žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į eismo įvykio metu kilusias pasekmes, tai, kad D. P. padarė neatsargų nusikaltimą, kad ji susidariusioje eismo situacijoje buvo nepakankamai atidi, vairavo blaivi, iš karto po įvykio rūpinosi nukentėjusiąja, atsiprašė jos tėvų bei nuoširdžiai gailėjosi, teismas įvertino ir D. P. šeiminę ir turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas parinko tinkamus kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje ir kitus, kuriais remdamasis ir į kuriuos atsižvelgdamas sprendė dėl priteistino A. J. neturtinės žalos atlyginimo dydžio , tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas nepakankamai išsamiai įvertinus visas aplinkybes.

11629.

117Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jos gyvenimui, kokybei. Pritartina pirmosios instancijos teismo išsamiai nurodytoms aplinkybėms dėl A. J. kilusių pasekmių, tačiau, be viso to, kas išdėstyta skundžiamame teismo nuosprendyje, teisėjų kolegija dar pažymi, jog neturtinės žalos dydžiui įtakos šiuo atveju turi ir tai, jog sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas, dar besiformuojantis asmuo, kuris tiek įvykio metu, tiek bylos nagrinėjimo metu yra nepilnametis. Patirtos traumos padariniai turės įtakos jauno asmens tolesniam vystymuisi – tiek psichologiniam, tiek fiziniam. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra daug svarbesnė aplinkinių nuomonė, juolab jei po patirtos traumos yra pastebimi liekamieji požymiai, todėl tai turi reikšmės ir vertinant neturtinės žalos dydį.

11830.

119Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji, be patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo, kai jos sveikatos būklė ilgą laiką buvo ir išliko ne tik sunki, bet ir grėsė pavojus jos gyvybei, dėl nuteistosios D. P. veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos, kitų nepatogumų. Gana plačiai ir įtikinamai apeliaciniame skunde nurodytos kilusios pasekmės bei jų pagrindu nukentėjusiosios A. J. patiriami išgyvenimai bei nepatogumai. Byloje esanti faktinė medžiaga, kuri pagrindžia civilinio ieškinio dalyką, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, tačiau, kaip jau minėta, tai vertinamasis procesas ir apylinkės teismas šiuo aspektu nevisiškai tinkamai taikė materialiosios teisės normas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis), nes eismo įvykio metu kilę padariniai yra sunkūs, labai stipriai pakeitę tiek pačios nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, tiek jos tikslus, mokymosi ir poilsio sritis.

12031.

121Analizuojant neturtinės žalos dydžio pagrįstumą būtina įvertinti šio instituto kitą būtinąją sąlygą, t. y. neturtinę žalą padariusio asmens kaltę. D. P. kaltė, nors ir padarius neatsargų nusikaltimą, nėra ta, kuri eliminuotų neturtinės žalos atlyginimo priteisimą ar didelį jos sumažinimą. A. J. sveikata sutrikdyta sunkiai, gydymo laikotarpis ilgas ir jis vis dar tęstinas, A. J. iki šiol jaučia galvos skausmus, jai reikalingos tolesnės kineziterapijos procedūros, ji atleista nuo kūno kultūros pamokų iki mokslo metų pabaigos, reikalinga neurochirurgo kontrolė po 6 mėn., pablogėjo A. J. mokymasis, suprastėjo atmintis, greitai pavargsta, nuliūsta, jai reikalinga nuolatinė kvalifikuota specialistų pagalba, kad ji susigrąžintų ankstesnę psichologinę ir fizinę būseną (2 t., b. l. 114–127, 3 t., b. l. 140–144). Taigi, be fiziškai juntamų ir akivaizdžių veiksnių, A. J. patiria ir psichologinius išgyvenimus, juos patiria ir šalia jos esantys artimieji. Viso to piniginiu ekvivalentu įvertinti negalima, tačiau protinga ir teisinga pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltininkės yra galima. Šioje byloje kilusios pasekmės yra itin sunkios, reikalaujančios ne tik pačios A. J. ir jos artimųjų pastangų, bet ir finansinių galimybių jas lengvinti, nukentėjusiosios patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, mokymosi ir darbo veiklai yra akivaizdi.

12232.

123Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat negali būti laikoma lygiaverčiu kriterijumi, kai kilusios pasekmės itin sunkios. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį vertintina ne tik nuteistosios dabartinė turtinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. yra vidutinio amžiaus, dirbanti, turinti du nepilnamečius vaikus, byloje duomenų apie kokias nors jos sveikatos problemas nėra.

12433.

125Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir siekdama kompensuoti A. J. patirtus išgyvenimus, patirtą skausmą, liūdesį, kitas kančias ir sudaryti sąlygas sugrįžti į daugiau ar mažiau visavertį socialinį gyvenimą, nenukrypdama nuo teisminės praktikos, atsižvelgdama į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės praradimo, į nuteistosios D. P. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jos neatsargią kaltę, į tai, kad, bylos duomenimis, 5000 Eur neturtinės žalos A. J. atlygino draudimo kompanija, o 300 Eur – D. P., teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajai A. J. iš D. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį didina iki 4700 Eur.

12634.

127Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji A. M. ir N. J. pasinaudojo savo teise ir pareiškė byloje civilinius ieškinius, prašydami priteisti iš D. P. kiekvienam po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 109–113). Savo reikalavimus nukentėjusieji A. M. ir N. J. grindė tuo, kad dėl eismo įvykio patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl savęs ir dėl nepilnametės dukters sunkaus sveikatos sužalojimo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau sumažino minėtiems nukentėjusiesiems priteistiną neturtinės žalos atlyginimą ir kiekvienam iš jų priteisė po 500 Eur.

12835.

129Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji A. M. ir N. J. dėl nusikalstamų D. P. veiksmų patyrė emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, jie iki šiol baiminasi ir išgyvena dėl dukters A. J. fizinės sveikatos, dėl jos galimybės gyventi visavertį gyvenimą, jos emocinės būsenos. Jie nuo pat įvykio yra su dukterimi, kartu išgyvena dėl jos sužalojimų, palaiko ją morališkai, veža ją pas gydytojus. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tačiau dėl nusikaltimo nepaprastai didelius išgyvenimus gali patirti ir asmenys, prieš kuriuos tiesiogiai nebuvo padarytas nusikaltimas. Asmeniui, tiesiogiai nenukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, turtinė žala nepadaroma, tačiau jam gali būti padaroma neturtinė žala. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokia žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-61-696/2016, 2K-331-976/2018).

13036.

131Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu buvo sunkai sužalota 13 metų A. J., todėl neabejotinai neturtinė žala dėl to padaryta ir jos tėvams – A. M. ir N. J.. Nors jie ir nenukentėjo per eismo įvykį, tačiau neturtinė žala tėvams dėl sunkaus vaiko sužalojimo buvo tikrai padaryta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šie asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas nukentėjusiesiems A. M. ir N. J. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių. Byloje esantys duomenys rodo, kad A. M. ir N. J. neabejotinai jaudinosi dėl mažametės dukters patirto skausmo, dėl jos galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės, todėl konstatuotina, kad A. M. ir N. J. dėl įvykusio eismo įvykio ir dukrai patyrus sunkius sužalojimus patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukros sveikatos, jai esant komos būsenos, vėliau dėl sužalojimų pasekmių. Neabejotina, kad abu tėvai išgyveno nežinią dėl to, ar dukra sugebės pati kvėpuoti, ryti maistą, ar bus pakankamai savarankiška, ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos ir kada jos bus atkurtos. A. J. pradėjus sveikti, iš esmės pasikeitė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimas. Nukentėjusiųjų tarpusavio ryšiai, tėvų A. M. ir N. J. ir dukros A. J. tarpusavio ryšys buvo ir yra labai stiprus, glaudus, o santykiai itin artimi. Po patirtų sužalojimų tėvai buvo su dukra visą gydymo laikotarpį, dėl būtinybės rūpintis dukra N. J. negalėjo išvykti dirbti, taigi neabejotinai nukentėjo N. J. profesinė veikla. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji A. M. ir N. J. dėl dukros sveikatos sužalojimo patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus ir dar jų patirs ateityje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, į D. P. turtinę padėtį, jos kaltę, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, daroma išvada, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M. ir N. J. civilinio ieškinio dalys dėl neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų dukrai A. J., atlyginimo mažintinos, priteisiant iš D. P. A. M. ir N. J. po 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šios sumos neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiesiems A. M. ir N. J. bus proporcingos jų patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui, išgąsčiui ir nepatogumams, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų A. M. ir N. J. civilinių ieškinių dalių dėl neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų dukrai A. J., atlyginimo palikimo nenagrinėtų keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

13237.

133Dėl bylinėjimosi išlaidų

13438.

135Nukentėjusiųjų atstovas advokatas T. Leščinskas teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 624594 ir prašo priteisti N. J. iš D. P. 550 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo paruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

13638.1.

137Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Be to, bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

13838.2.

139Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M. ir N. J. apeliacinį skundą, nuteistoji D. P. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M. ir N. J. atstovas advokatas T. Leščinskas. Advokatas paruošė apeliacinį skundą bei dalyvavo jį nagrinėjant, todėl prašoma 550 Eur suma yra pagrįsta ir reali, šios proceso išlaidos, kurias N. J. patyrė dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų, iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, priteistinos iš D. P..

140Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

Nutarė

141Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti:

142iš D. P. nukentėjusiajai A. J. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 4700 (keturių tūkstančių septynių šimtų eurų) Eur.

143Iš D. P. nukentėjusiesiems A. M. ir N. J. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti ir priteisti po 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl dukters A. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginti.

144Pašalinti iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio aplinkybes, kad „didelį neatsargumą dėl eismo įvykio lėmė ir nukentėjusiosios A. J. veiksmai, taip pat „nukentėjusiosios A. J. veiksmai neatitinka KET 44 punkto reikalavimo ir vertintini kaip pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas. O tai yra pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį“.

145Nukentėjusiajam N. J. iš D. P. priteisti 550 Eur proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,... 4. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J., jos atstovų pagal įstatymą... 5. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai D. P., jos gynėjui advokatui Donatui... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 7. Iš D. P. civilinei ieškovei A. J. priteista 3700 Eur (trys tūkstančiai... 8. Iš D. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. J. priteista 1400 Eur... 9. Teisėjų kolegija... 10.

1.... 11. D. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį buvo kaltinama tuo, kad 2018 m.... 12. 2.... 13. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. M. ir N. J.... 14. 2.1.... 15. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas bei... 16. 2.2.... 17. Apeliantai nurodo, kad byloje nebuvo sąlygų atleisti D. P. nuo baudžiamosios... 18. 2.3.... 19. Skunde nurodoma, kad teisiamajame posėdyje D. P. teigė, kad nukentėjusioji... 20. 2.4.... 21. Be to, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo... 22. 2.5.... 23. Skunde taip pat nurodoma, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta,... 24. 2.6.... 25. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių nepagristo netaikymo (BK 68, 72... 26. 2.7.... 27. Dėl neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios... 28. 2.8.... 29. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju A. J. į pėsčiųjų perėją... 30. 2.9.... 31. Apeliantai nurodo, kad transporto priemonių priskyrimas didesnio pavojaus... 32. 2.10.... 33. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydžių apeliantai... 34. 2.11.... 35. Skunde pažymima, kad ne tik dėl sužalojimo, bet ir viso gydymo metu A. J.... 36. 2.12.... 37. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino... 38. 3.... 39. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą nuo baudžiamosios... 40. 3.1.... 41. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti,... 42. 3.2.... 43. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės D. P. nurodo, kad pirmosios... 44. 3.3.... 45. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame... 46. 3.4.... 47. D. P. pažymi, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 48. 3.5.... 49. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių netaikymo D. P. nurodo, kad nėra... 50. 3.6.... 51. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad D. P. vairuota... 52. 3.7.... 53. Dėl neturtinės žalos dydžio D. P. nurodo, kad pasisakydami dėl neturtinės... 54. 3.8.... 55. D. P. taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl... 56. 3.9.... 57. D. P. teigimu, nekyla abejonių, kad nukentėjusioji A. J. dėl patirtų... 58. 3.10.... 59. Pasisakydama dėl A. M. ir N. J. priteistino neturtinės žalos atlyginimo... 60. 4.... 61. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovų pagal įstatymą ir civilinių... 62. 5.... 63. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 64. 6.... 65. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos... 66. 7.... 67. Dėl BK 40 straipsnio taikymo... 68. 8.... 69. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 70. 9.... 71. Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga... 72. 10.... 73. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir... 74. 11.... 75. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktiką, visiškas kaltės... 76. 12.... 77. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo... 78. 12.1.... 79. Šioje byloje nustatyta, kad D. P. iki bylos nagrinėjimo teisme pervedė... 80. 13.... 81. D. P. praeityje nėra teista, byloje nėra duomenų apie galiojančius jos... 82. 14.... 83. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, D. P. ir laiduotojo E. P.... 84. 15.... 85. Dėl BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių... 86. 16.... 87. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui... 88. 17.... 89. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise... 90. 18.... 91. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji prašo uždrausti D. P. naudotis teise... 92. 19.... 93. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti... 94. 20.... 95. Dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos... 96. 21.... 97. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu... 98. 22.... 99. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 100. 23.... 101. Apeliantai A. J., A. M. ir N. J., per savo įgaliotąjį atstovą advokatą T.... 102. 24.... 103. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 104. 25.... 105. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 106. 26.... 107. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės... 108. 27.... 109. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad didelį... 110. 27.1.... 111. Eismo įvykių bylose, vertinant KET nuostatas, pažymima, kad nors pėstieji,... 112. 27.2.... 113. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. J. į... 114. 28.... 115. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad... 116. 29.... 117. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. J. buvo padarytas... 118. 30.... 119. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji, be patirto fizinio... 120. 31.... 121. Analizuojant neturtinės žalos dydžio pagrįstumą būtina įvertinti šio... 122. 32.... 123. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat negali... 124. 33.... 125. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais,... 126. 34.... 127. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji A. M. ir N. J. pasinaudojo... 128. 35.... 129. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji A. M. ir N. J. dėl... 130. 36.... 131. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu buvo sunkai sužalota 13... 132. 37.... 133. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 134. 38.... 135. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas T. Leščinskas teismo posėdyje pateikė... 136. 38.1.... 137. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme... 138. 38.2.... 139. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų... 140. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328... 141. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį... 142. iš D. P. nukentėjusiajai A. J. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį... 143. Iš D. P. nukentėjusiesiems A. M. ir N. J. priteisto neturtinės žalos... 144. Pašalinti iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 1 d.... 145. Nukentėjusiajam N. J. iš D. P. priteisti 550 Eur proceso išlaidų...