Byla 2A-565-180/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių akcinės bendrovės „Birač Europe“ ir bankrutuojančios Fabrike Glinice „Birač“ A. D. Zvornik apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-438-413/2015 pagal paminėtų ieškovių ieškinį atsakovėms: bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“, bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Asocijuoto turto valdymas“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Butvita“, uždarajai akcinei bendrovei „Energolinija“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Balkan Invest“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Attentus“, uždarajai akcinei bendrovei „Bioportus“, „Alumina“ D. o. o. Zvornik, Mechanika D. o. o. Zvornik, „Alusil“ D. o. o. Zvornik, Rudnik boksita „Srebrenica“ A. D. Srebrenica, PrimeFieldCapital Ltd ir Povgorod d. o. o Foča dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių ir dėl ekonominio spaudimo bei realaus grasinimo sudarytų sandorių negaliojimo (CK 1.80 str. 1 d., 1.82 str. 1 d., 1.91 str. 1 d.), sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.) aiškinimo ir taikymo, taip pat keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

4Ieškovės – Lietuvoje įregistruota įmonė AB „Birač Europe“ (toliau – ieškovė arba Birač Europe) ir vienintelė jos akcininkė – Bosnijoje ir Hercegovinoje (Serbų Respublika) (toliau – Bosnija ir Hercegovina) įregistruota BAB Fabrike Glinice „Birač“ A. D. Zvornik (toliau – ir bendraieškė arba Birač) prašė:

51. I. Pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius:

61) 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių AB „Ūkio bankas“ (toliau – Ūkio bankas), AB „Kauno tiekimas“ (toliau – Kauno tiekimas), „Alumina“ D.o.o. Zvornik (toliau – Alumina), UAB „Asocijuoto turto valdymas“ (toliau – ATV), „Alusil“ D.o.o. Zvornik (toliau – Alusil), UAB „Attentus“ (toliau – Attentus) ir UAB „Energolinija“ (toliau – Energolinija);

72) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Kauno tiekimo, PrimeField Capital Ltd. ir Ūkio banko;

83) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Kauno tiekimo ir Ūkio banko;

94) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Kauno tiekimo ir Ūkio banko;

105) 2012 m. lapkričio 30 d. Rudnik boksita „Srebrenica“ A.D. Srebrenica (toliau – Srebrenica) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių PrimeField Capital Ltd ir Ūkio banko;

116) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių PrimeField Capital Ltd ir Ūkio banko;

127) 2012 m. lapkričio 30 d. Paskolos sutartį Nr. 1, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių ATV ir Ūkio banko;

138) 2012 m. lapkričio 30 d. Kredito sutartį Nr. KR17-580/12, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Ūkio banko;

149) 2012 m. lapkričio 30 d. trišalę sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių ATV ir Ūkio banko;

1510) 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių UAB „Balkan Invest“ (toliau – Balkan Invest), UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (toliau – ŪBIG), UAB „Butvita“ (toliau – Butvita), Ūkio banko;

1611) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimų perleidimo sutartį Nr.3, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Balkan Invest, ŪBIG ir Ūkio banko;

1712) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Balkan Invest ir Ūkio banko;

1813) 2012 m. lapkričio 30 d. Akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp ieškovė ir atsakovės Balkan invest;

1914) 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartį Nr. 3, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Energolinijos, ŪBIG, UAB „Bioportus“ (toliau – Bioportus) ir Ūkio banko;

2015) 2012 m. lapkričio 30 d. Kauno tiekimo akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių ŪBIG, Bioportus ir Ūkio banko;

2116) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Energolinijos ir Ūkio banko;

2217) 2012 m. lapkričio 30 d. Balkan Investment Bank AD akcijų pirkimo –pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių ŪBIG, ATV ir Ūkio banko;

2318) 2012 m. lapkričio 30 d. Susitarimą Nr. 79 prie 2003 m. liepos 9 d. paskolos – kredito linijos sutarties Nr. 17-151, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Ūkio banko;

2419) 2012 m. lapkričio 30 d. Susitarimą Nr. 31 prie 2008 m. balandžio 29 d. kredito sutarties Nr. 17-392/08, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Ūkio banko;

2520) 2012 m. lapkričio 30 d. Susitarimą Nr. 2 prie 2011 m. birželio 30 d. skolos grąžinimo sutarties Nr. 60-279/2011, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Ūkio banko;

2621) 2012 m. gruodžio 6 d. trišalę sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių ŪBIG ir Ūkio banko;

2722) 2013 m. sausio 31 d. Susitarimą prie 2012 m. gruodžio 6 d. trišalės sutarties, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių ŪBIG ir Ūkio banko;

2823) 2012 m. gruodžio 7 d. Susitarimą Nr. 80 prie 2003 m. liepos 9 d. paskolos – kredito linijos sutarties Nr. 17-151, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Ūkio banko;

2924) 2013 m. sausio 23 d. Susitarimą Nr. 81 prie 2003 m. liepos 9 d. paskolos – kredito linijos sutarties Nr. 17-151, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Ūkio banko;

3025) 2013 m. sausio 23 d. Susitarimą Nr. 1 prie 2012 m. lapkričio 30 d. kredito sutarties Nr. KR17-580/12, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Ūkio banko;

3126) 2013 m. sausio 23 d. Susitarimą Nr. 32 prie 2008 m. balandžio 29 d. kredito sutarties Nr. 17-392/08, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Ūkio banko;

3227) 2013 m. sausio 23 d. Susitarimą Nr. 3 prie 2011 m. birželio 30 d. skolos grąžinimo sutarties Nr. 60-279/2011, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės Ūkio banko;

33II. Taikyti restituciją;

34III. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

352. Ieškovės paaiškino, kad prašomų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorių pagrindu Birač Europe atsirado prievolė grąžinti Ūkio bankui pradinių jo skolininkių: ATV, Kauno tiekimo, Balkan Invest ir Energolinija iki 2012 m. lapkričio 30 d. bendroje sumoje turėtą 84 248 279,51 Eur skolą.

36Prisiimti tokią prievolę Birač Europe pareikalavo Ūkio bankas, panaudodamas ekonominio spaudimo ir grasinimo priemones. Nenorėdama sukelti neigiamų padarinių bendrovėms, kuriose turi interesą, Birač Europe buvo priversta sudaryti ginčijamus sandorius sau nenaudingomis sąlygomis, t. y. negaudama iš sudarytų sandorių realios naudos ir prievolės įvykdymą užtikrindama savo, Birač bei Bosnijos ir Hercegovinos įmonių Alumina, Alusil ir Mechanika D. o. o. Zvornik (toliau – Mechanika) turtu.

373. Ginčijami sandoriai sudaryti siekiant pertvarkyti Ūkio banko skolininkių skolas bankui pagal Ūkio banko ir Lietuvos banko parengtą skolų pertvarkymo veiksmų planą, kurio tikslas – Ūkio banko finansinio likvidumo atstatymas. Šiam tikslui Ūkio bankas, per susijusius asmenis, privertė ieškoves, įmones Alumina, Mechanika, Alusil bei kitas savo naudai sudaryti ginčijamus sandorius, iš kurių Birač Europe jokios realios turtinės ar neturtinės naudos negavo.

384. Ginčijami sandoriai, kuriais Birač Europe prisiėmė net 84 248 279,51 Eur dydžio įsipareigojimus Ūkio bankui, kiekvieną ketvirtį mokant apie 1 737 720 Eur dydžio sumą, už tai negaunant jokios realios naudos, akivaizdžiai prieštaravo Birač Europe veiklos tikslams, įtvirtintiems jos steigimo dokumentuose, dėl ko yra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu.

394.1. Ieškovų teigimu, iš ginčijamų sandorių Birač Europe negavo jokios realios naudos, o tik prisiėmė vykdytiną 84 248 279,51 Eur dydžio prievolę, nes:

40a) perėmusi 31 216 427 Eur dydžio įsipareigojimą Ūkio bankui pagal sandorius dėl Kauno tiekimo skolos, Birač Europe gavo: (i) 72,5715 procentus Srebrenica akcijų, kurios turėjo būti įkeistos bankui; (ii) 8 685 390,49 Eur reikalavimo teisę į Kauno tiekimą, kuriai iškelta bankroto byla ir kurios visas didesnės vertės turtas buvo suvaržytas; (iii) 11 309 102, 89 Eur reikalavimo teisę į Aluminą, kurios visas didesnės vertės turtas suvaržytas;

41b) perėmusi 16 537 303 Eur dydžio ATV įsipareigojimą Ūkio bankui, Birač Europe įgijo 16 537 303 Eur reikalavimą į ATV, kuri dirbo nuostolingai. Be to, ATV visas didesnės vertės turtas ginčijamais sandoriais buvo įkeistas Ūkio bankui;

42c) perėmusi 34 963 963, 46 Eur dydžio Balkan Invest įsipareigojimą Ūkio bankui, ieškovė už tai gavo: (i) 12 033 414, 73 Eur reikalavimą į ŪBIG, kuriai šiuo metu iškelta bankroto byla, ir (ii) susitarė (nors sandoris iki galo nebuvo užbaigtas) dėl 79 174 598 vnt. Balkan Invest, kuri dirbo nuostolingai ir kurios visas didesnės vertės turtas buvo suvaržytas, akcijų;

43d) perėmusi 1 530 585,96 Eur Energolinijos įsipareigojimą Ūkio bankui, Birač Europe už tai gavo 28,838 procentus Kauno tiekimo, kuriai iškelta bankroto byla ir kurios visas didesnės vertės turtas buvo suvaržytas, akcijų. Be to, prisiimtų prievolių įvykdymo terminai visiškai neatitiko Birač Europe finansinės padėties bei galimybių jas įvykdyti laiku ir akivaizdžiai prieštaravo verslo logikai.

444.2. Ginčijamų sandorių sudarymui nebuvo gautas tinkamas Birač (bendraieškio) sutikimas, o patys sandoriai neatitiko reikalavimo dėl jų kalbos, nes tai yra būtina pagal Bosnijos ir Hercegovinos įstatymus.

454.3. Ūkio bankas, kaip didžiosios dalies ginčijamų sandorių dalyvis, buvo nesąžiningas, o jo nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad:

46a) realiai paskola ieškovei nebuvo suteikta, o bankui iš anksto buvo žinoma apie sandorių nenaudingumą Birač Europe bei jos negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus;

47b) ieškovei buvo daromas spaudimas per akcininkus;

48c) ginčijami sandorių tekstai neprotingai išplėtė ieškovės pareigas ir Ūkio banko teises;

49d) ginčijami sandoriai buvo paruošti išimtinai Ūkio banko atstovų ir sudaryti atgaline data.

505. Ginčijamus sandorius ieškovė pasirašė dėl Ūkio banko per susijusius asmenis daromo ekonominio spaudimo ir grasinimų, dėl ko yra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovių vertinimu, ekonominis spaudimas ir grasinimai pasireiškė tuo, kad:

515.1. Visi ginčijami sandoriai buvo parengti Ūkio banko. Tokios sutarčių sąlygos, kaip sandorių „atgręžimo“ teisė, įrodo, kad sandoriai buvo naudingi tik vienai iš šalių – Ūkio bankui.

525.2. Ūkio bankas darė spaudimą per ieškovės akcininką ŪBIG, kurį valdė V. R. (V. R.), turintis Ūkio banko akcijų kontrolinį paketą. Nors Ūkio bankas ir nebuvo tiesioginis ieškovių akcininkas, tačiau bendroves siejo tie patys asmenys. Spaudimas pasireiškė ir per ieškoves bei kitų Bosnijos ir Hercegovinos įmonių valdymo organų nariams keliamas grėsmes (atleidimą iš darbo);

535.3. Ginčijamų sandorių sąlygos buvo akivaizdžiai nenaudingos Birač Europe, nes ieškovės prievolė mokėti Ūkio bankui milžiniškas ketvirtines įmokas, negaunant iš to jokios realios naudos, neatitinka komercinės sutarties tikslo – pelno siekimo;

545.4. Ieškovė objektyviai neturėjo galimybės atsisakyti pasirašyti ginčijamus sandorius ar reikalauti pakeisti jų sąlygas, dėl ko ginčijami sandoriai akivaizdžiai neatitiko jos tikrosios valios, ir priešingai – ją iškreipė.

556. Ginčijami sandoriai prieštarauja ir imperatyvioms įstatymų normoms, kadangi:

566.1. Pažeisti imperatyvūs Bosnijos ir Hercegovinos teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos ginčo sandoriams sudaryti nebuvo gautas tinkamas Birač Europe vienintelio akcininko – Birač, pritarimas;

576.2. Sandoriai neatitinka imperatyvių reikalavimų dėl jų kalbos, kaip tai numato Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija, nes oficialios šios valstybės kalbos yra serbų, bosnių ir kroatų, o didžioji ginčijamų sandorių dalis buvo sudaryti tik lietuvių ir (arba) anglų kalbomis;

586.3. Sandoriai pažeidžia imperatyvias bankų veiklą reglamentuojančias teisės aktų normas. Ūkio bankas negalėjo skolinti Birač Europe 84 248 279,51 Eur, kadangi tai draudžia bankų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nustatantys imperatyvų maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvą. Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų 788 punkte nustatyta, kad paskolų suma vienam skolininkui neturi būti didesnė kaip 25 procentai banko kapitalo. Ūkio banko paskutiniu viešai paskelbtu 2012 m. rugsėjo 30 d. finansinių ataskaitų (neaudituotų) rinkiniu, banko kapitalas buvo 133 267 493, 05 Eur. Taigi maksimali Ūkio banko galima suteikti vienam skolininkui paskolos suma 2012 m. rugsėjo 30 d. galėjo būti 33 316 873, 26 Eur, o ieškovei suteikta paskola sudarė net 63,22 procentus Ūkio banko kapitalo, tokiu būdu 2,53 karto viršijo Lietuvos banko nustatytą maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą. Tokiais veiksmais Ūkio bankas pažeidė ir imperatyvias Bankų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Be to, buvo pažeista Ūkio banko valdybos 2009 m. gegužės 26 d. patvirtinta Kreditavimo politika, reikalaujanti, kad sprendimai dėl kredito suteikimo būtų priimami išsamios ir patikimos informacijos pagrindu, taip pat Kredito rizikos ir kontrolės strategijos nuostatos, kad iš skolininko būtų pareikalauta tiek informacijos, kad kreditus teikiantys, kreditų riziką vertinantys darbuotojai, kreditų komitetai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą. Ieškovės 2012 m. lapkričio 30 d. ekonominių ir finansinių rodiklių analizė įrodo, kad Birač Europe nebūtų galėjusi įvykdyti 84 248 279,51 Eur dydžio įsipareigojimų.

597. Ieškovių vertinimu, pripažinus sandorius negaliojančiais, galima restitucija natūra, nes piniginiai pavedimai iš viso nebuvo atlikti, o visi sandoriai grindžiami įvairiais sandorio šalių savitarpio įskaitymais, todėl jų atgręžimas yra įmanomas ir nesukels šalims jokių didesnių nepatogumų, juo labiau kad pačiuose sandoriuose yra įtvirtinta vienašalė Ūkio banko „atgręžimo“ teisė, t. y. šalys iš anksto žinojo apie galimą restituciją ir dėl jos tarėsi.

608. Nors atitinkamose sutartyse, susijusiose su ieškovės 31 216 427 Eur prievole Ūkio bankui pagal buvusią Kauno tiekimo skolą, nustatyta arbitražinė išlyga, ši išlyga ginčo atveju netaikytina, nes:

618.1. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis suteikia teisę bendros kompetencijos teismui nagrinėti reikalavimus dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiais, jeigu toks reikalavimas yra pareikštas teisme bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ir nėra arbitražo bylos dėl šio klausimo;

628.2. CPK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtinas teismui, turi būti nagrinėjami teisme. Šiuo atveju iš esmės visi ginčijami sandoriai, ieškovių nuomone, yra vienas bendras sandoris, nes visi jie yra betarpiškai susiję, sudaryti iš esmės dėl vieno turto ir įsipareigojimų komplekso tarp tų pačių asmenų perskirstymo, pasirašyti iš esmės tų pačių asmenų, sudaryti esant toms pačioms aplinkybėms ir parengti bei pasirašyti įgyvendinant vieną Ūkio banko skolų restruktūrizavimo planą. Reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, vertintinas kaip vienas bendras reikalavimas dėl vieno bendro sudėtinio sandorio, kuris turėtų būti nagrinėjamas vienoje civilinėje byloje.

638.3. Arbitražinės išlygos dalyje sandorių, tikėtina, atsirado tik dėl to, kad Ūkio bankas tokiu būdu siekė apsunkinti jų nuginčijimą;

64II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

659. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu paliko nenagrinėtus ieškovių reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiais šiuos sandorius:

661) 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Ūkio banko, Kauno tiekimo, Aluminos, ATV, Alusil, Energolinijos ir Attentus;

672) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Kauno tiekimo, PrimeField Capital Ltd ir Ūkio banko;

683) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Kauno tiekimo ir Ūkio banko;

694) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių Kauno tiekimo ir Ūkio banko;

705) 2012 m. lapkričio 30 d. Srebrenica akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių PrimeField Capital Ltd ir Ūkio banko;

716) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių PrimeField Capital Ltd ir Ūkio banko.

72Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovių atsakovei Povgorod d.o.o Foča po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 58,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7310. Dėl ieškovių reikalavimo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl prieštaravimo privataus juridinio asmens teisnumui, teismas sprendė, kad šiuo pagrindu sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai.

74Teismas Nustatė

75ginčo sandorių sudarymo metu V. R. valdė kontrolinį Ūkio banko akcijų paketą (64,92 proc. akcijų), jam priklausė 16,91 procentų ŪBIG akcijų, o pastaroji buvo pagrindinė Birač dalyvė, turinti 56,80 procentų šios bendrovės akcijų. Birač buvo vienintelė ieškovės akcininkė, o pastaroji – vienintelė Aluminos akcininkė bei valdė 49 procentus Alusil akcijų. Pastarosios bendrovės valdymui didelę įtaką turėjo bendrovė Industria Adria, kurios vienintele savininke buvo atsakovė Energolinija. Kauno tiekimo 68,79 procentus akcijų per susijusias įmones Energoliniją ir Attentus valdė ATV. Atsakovės Balkan Invest, ATV ir ŪBIG kartu valdė Balkan Investment Bank AD. Birač Europe vienintelė akcininkė – Birač 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1 pritarė ieškovės valdybos sprendimui perimti 84 248 279,51 Eur dydžio atsakovių ATV, Kauno tiekimo, Balkan invest ir Energolinijos skolinius įsipareigojimus Ūkio bankui mainais už kitas suteikiamas turtines ir neturtines teises, sprendime konstatuojant apie „teigiamą šių sandorių naudą bendrovės įmonių grupės integracijos stiprinimui, kitų grupės įmonių veiklai strategiškai reikšmingų įmonių įsigijimą, skolų ir pinigų srautų sukoncentravimą grupėje, kas leis centralizuotai kontroliuoti skolinių įsipareigojimų vykdymą ir užtikrinti tinkamą grupės įmonių veiklą ir funkcionavimą, taip pat centralizuotą įmonių grupės finansinių srautų valdymą“.

76Paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių asmenų, siekiant Birač sprendime nurodytų tikslų.

7711. ieškovė – Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios veiklos tikslas vykdyti bet kurią įstatymais nedraudžiamą ir pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 5 dalį, ieškovės įstatų 7.3 punktą, norėdama atlikti veiksmus su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, ieškovė privalėjo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Nustatęs, kad toks pritarimas ginčijamų sandorių sudarymui buvo gautas, kad jis yra galiojantis ir nenuginčytas, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovių argumentą, kad sandoriai dėl imperatyvių Bosnijos ir Hercegovinos teisės aktų nuostatų pažeidimo prieštarauja privataus juridinio asmens teisnumui.

7812. Teismas nesutiko su ieškovėmis, kad Birač Europe iš ginčo sandorių negavo jokios naudos. Bylos duomenys įrodo, kad už perimtas Kauno tiekimo, ATV, Balkan Invest ir Energolinijos skolas Birač Europe įgijo: 72,5715 procentus bendrovės Srebrenica akcijų, kurių vertė – 11 221 933, 67 Eur; 8 685 390,49 Eur reikalavimo teisę į Kauno tiekimą; 11 309 102, 89 Eur reikalavimo teisę į Aluminą; už prisiimtą 16 537 303 Eur ATV skolą ieškovė įgijo tokio paties dydžio reikalavimą į ATV; už prisiimtą 34 963 963, 46 Eur Balkan Invest skolą, kuri 2012 m. gruodžio 6 d. trišale sutartimi buvo sumažinta iki 28 850 554, 15 Eur, ieškovė įgijo 12 033 406,91 Eur reikalavimo teisę į ŪBIG bei teisę reikalauti 79 174 598 vnt. Balkan Invest akcijų; už perimtą 1 530 585,96 Eur Energolinijos skolą ieškovė gavo 28,838 proc. Kauno tiekimo akcijų.

79Įvertinęs tai, kad ginčo sandorių pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises ne tik į nuostolingai veikiančias įmones – ATV, Balkan Invest, bet ir į pelningai Bosnijoje ir Hercogovinoje bei Lietuvoje veikiančias įmones: Kauno tiekimą, ŪBIG ir kitas, teismas sprendė, kad ieškovei negavus iš sandorių naudos, kokios ji, galbūt, tikėjosi, tai neleidžia spręsti apie jų (sandorių) akivaizdų nenaudingumą ieškovei. Sandorių sudarymas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis savaime nereiškia neteisėtų veiksmų ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad palikus tokiu sandorius galioti, tai reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tuo labiau, kad sutarties laisvės principas įgalina šalis laisvai spręsti dėl sutarties sudarymo ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovių užsakymu atliktas ir teismui pateiktas specialisto V. T. Birač Europe finansinės padėties vertinimas neįrodo ieškovės blogos finansinės padėties ir negalėjimo įvykdyti ginčo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų aplinkybių, nes pagal 2012 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis ieškovė turėjo 68 856 045,24 Eur nuosavo turto ir tik 10 396,20 Eur įsipareigojimų. Be to, Ūkio banko užsakymu atlikta ieškovės finansinės padėties įvertinimo ataskaita įrodo, kad sudarydamas ginčo sandorius, bankas atsižvelgė į ieškovės vykdomą investicinę veiklą ir specialistų prognozes, kad sparčiausiai tarp visų pramoninių metalų augs aliuminio paklausa, kad pagal finansinius duomenis ieškovė priskirtina prie 3-ios kreditingumo grupės. Kadangi Birač Europe prisiimti įsipareigojimai buvo užtikrinti ir pradinių Ūkio banko skolininkių įkeitimais, teismas sprendė, kad bankas neturėjo pagrindo abejoti suteiktų paskolų grąžinimu.

8013. Teismas sutiko su Ūkio banko atsikirtimu į ieškinį, kad, norėdamos nuginčyti visus sandorius, ieškovės pirmiausia turėtų įrodyti, kad ne tik bankas, bet ir kitos sandorių šalys elgėsi nesąžiningai. Kadangi kitų sandorio šalių nesąžiningumo ieškovės neįrodinėjo, teismas padarė išvadą, kad pripažinti juos negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

8114. Dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, kaip ginčo sandorių sudarymo pagrindo egzistavimo (CK 1.91 str.), teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, kad iki sandorių sudarymo Birač Europe ir Ūkio banką siejo ūkiniai teisiniai santykiai, kurie galėjo turėti reikšmės vienokiai ar kitokiai šalių finansinės – ekonominės priklausomybės formai. Be to, mainais į savo įsipareigojimus Ūkio bankui ieškovė įgijo turto ir turtinių teisių. Taigi sandorio šalys turėjo ekvivalentinę naudą, ir nors ta nauda galėjo būti ne tokia, kokios tikėjosi ieškovė, tačiau nėra pagrindo objektyviai išvadai, kad ieškovė buvo priversta su tokiu prievolės atsiradimo pagrindu sutikti, kadangi Ūkio bankas tiesiogiai jos nekontroliavo. Kadangi ginčijamų sandorių sudarymui buvo būtinas Birač sutikimas, ieškovės turėjo pareigą įrodyti, kad ekonominis spaudimas ir/ar realus grasinimas buvo daromas visiems juridinio asmens dalyviams, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Teismas nesirėmė liudytojų Č. Z., C. M. ir S. R., kurie ginčo sandorių sudarymo metu buvo Bosnijos ir Hercegovinos įmonių Birač, Alumina, Mechanika, Alusil valdymo organų nariais ir darbuotojais, parodymais apie galimas neigiamas pasekmes įmonių veiklai ir tolimesniems darbo santykiams, nes šie parodymai grindžiami prielaidomis ir nepatvirtina įrodinėjamų aplinkybių apie Ūkio banko ekonominį spaudimą tiesiogiai Birač Europe. Liudytojas C. M. (Alusil vadovas) patvirtino, kad ieškovių ginčijamą 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartį pasirašė įmonės teisininkės S. R. įspėtas dėl tokio sandorio pasekmių, tačiau vėliau paminėta sutartis Alusil nebuvo ginčijama. Bylos rašytiniai įrodymai – ieškovės ir jos vienintelės akcininkės 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimai, teismo įsitikinimu, įrodo, kad Birač Europe ginčijamus sandorius sudarė turėdama savo valdybos ir vienintelės akcininkės sutikimą ir pritarimą.

8216. Teismas nesutiko su ieškovių pozicija, kad ginčijamomis sutartimis buvo pažeistos imperatyvios bankų veiklą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovės akcentuojamos Bankų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų 788 punkto nuostatos dėl vienam skolininkui suteiktinos paskolos normatyvo, neviršijančio 25 procentus banko kapitalo, neleidžia spręsti apie imperatyvų nurodymą dėl maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvo vykdymo ir jo neįvykdymo pasekmių. Bankų įstatymo 48 straipsnio 2 dalis nustato, kad normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai, kad priežiūros institucija turi teisę nustatyti bankui individualius normatyvų dydžius. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad dėl aptariamo normatyvo finansų įstaiga gali tartis su priežiūros institucija, derėtis dėl jo pakeitimo.

8317. Ieškovė, kuri yra Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais ir bendrovės vidaus dokumentais, pasirašydama vieną iš pagrindinių 2012 m. lapkričio 30 d. sandorių – Skolos perkėlimo sutartį, 3.8 punkte patvirtino, kad yra tinkamai supažindinta su Kredito sutarties, įskaitant visų susijusių susitarimų sąlygomis, kad visos Kredito sutarties sąlygos jai yra aiškios. Ginčijamose sutartyse nustatyta, kad joms ir iš jų kylantiems prievoliniams santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovių argumentus dėl dalies sandorių prieštaravimo oficialios Bosnijos ir Hercegovinos kalbos reikalavimui. Teismo požiūriu, šis argumentas nėra tiesiogiai susijęs su Birač Europe teisėmis ir pareigomis, o atsakovės – Bosnijos ir Hercegovinos įmonės, savarankiško reikalavimo byloje nurodytu pagrindu nėra pareiškusios.

8418. Teismas nesutiko su ieškovių argumentais, kad šiuo atveju netaikytina arbitražinė išlyga, nustatyta atitinkamose sutartyse, susijusiose su Birač Europe perimta Kauno tiekimo 31 216 427 Eur prievole Ūkio bankui. Ieškovės nėra pareiškusios konkretaus reikalavimo pripažinti arbitražinius susitarimus negaliojančiais, dėl to nurodyti sandoriai laikytini arbitruotinais. Pagal kasacinio teismo praktiką arbitražinės išlygos autonomiškumas reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Teismas sprendė, kad reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti aiškiai patenka į šalių sudaryto arbitražinio susitarimo sritį, sujungimas reikštų tiek teismo, tiek arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimą, kurį šalys apibrėžė arbitražiniame susitarime. CPK 7 straipsnyje išdėstytų bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų negalima aiškinti taip, kad jais vadovaujantis būtų galima paneigti šalių valią ir nagrinėti teisme ginčus dėl reikalavimų, kuriuos šalys susitarė nagrinėti arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).

85Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovių reikalavimai dėl sutarčių, susijusių su Birač Europe perimta Kauno tiekimo 31 216 427 Eur prievole Ūkio bankui, pripažinimo negaliojančiomis paliktini nenagrinėtais dėl šiuose sandoriuose numatytos arbitražinės išlygos (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

86III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8719. Ieškovės Birač Europe ir Birač apeliaciniame skunde prašo:

881) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti;

892) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

903) kviesti ir apklausti liudytojus:

91a) ginčijamų sandorių sudarymo metu Alumina, Mechanika, Birač direktoriumi buvusį M. K.;

92b) buvusį Ūkio banko pardavimų vadybininką G. P.;

93c) advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ (šiuo metu pavadinimas - „Valiūnas ir partneriai Ellex“) atstovus D. B., T. P., P. Ž.;

94d) ginčijamų sandorių sudarymo metu Aluminos darbuotojais buvusius J. M. (V.), S. B., Mechanikos darbuotoju buvusį G. V.;

95e) Ūkio banko pagrindinį akcininką V. R., jį apklausiant teismo pavedimo tvarka, kreipiantis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją į kompetentingą Maskvos miesto teismą; leidžiant surinkti ir pateikti liudytojo V. R. rašytinius parodymus, duotus notaro akivaizdoje Rusijos Federacijoje; leidžiant šį liudytoją apklausti vaizdo konferencijos būdu;

96f) išreikalauti iš Ūkio banko jam paskutinį žinomą V. R. deklaruotos gyvenamosios vietos adresą Rusijos Federacijoje.

974) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

98Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo teisinį ir faktinį pagrindą turintys pagrįsti argumentai:

9920. Teismas iš esmės netyrė ginčijamų sandorių sudarymo tikrųjų aplinkybių ir priežasčių, t. y. kokiu tikslu buvo sudaryti ginčijami sandoriai ir kas juos iniciavo. Teismas tik izoliuotai pasisakė dėl atskirų sandorių negaliojimo teisinių pagrindų formalumų. Ginčijamus sandorius teismas vertino kaip įprastas komercinėmis sąlygomis sudarytas kredito sutartis, tačiau iš byloje pateiktų ypač didelės apimties įrodymų akivaizdu, kad tai buvo vienašališkai Ūkio banko įvykdytas milžiniškų skolų perkėlimas prieš tai jų neturėjusiai Birač Europe, prieš jos valią ir interesus.

10020.1. V. R. žinojo, kad egzistuoja reali grėsmė netekti visų jam priklausiusių banko akcijų, nes bankas nevykdė Lietuvos banko nustatytų bankų veiklos normatyvų. Būtent todėl V. R., veikdamas Ūkio banko ir savo interesais, per ieškovių akcininkų struktūrą bei paskirtus patikimus žmones, privertė ieškoves ir kitas įmones Bosnijoje ir Hercegovinoje sudaryti ginčijamus sandorius ir jais prisiimti nepakeliamus įsipareigojimus už tai negaunant jokios naudos.

10120.2 Iki ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės ir kitos įmonės Bosnijoje ir Hercegovinoje neturėjo įsiskolinimų Ūkio bankui bei su banku susijusiems asmenims ir buvo priverstinai įtrauktos į Ūkio banko ir Lietuvos banko parengtą skolų pertvarkymo schemą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2012 m., blogėjant Ūkio banko padėčiai, banko veiklą prižiūrinti institucija – Lietuvos bankas – iškėlė reikalavimą Ūkio bankui „susitvarkyti“ banko tiesiogiai ir netiesiogiai valdomose bendrovėse, t. y. sutvarkyti visus aktyvus ir pateikti papildomus užtikrinimus taip, kaip nurodė Lietuvos bankas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Lietuvos bankas itin aktyviai dalyvavo visame ginčijamų sandorių rengimo procese, juos iniciavo ir jų sudarymą iškėlė kaip sąlygą išlaikyti Ūkio banko veiklos licenciją ir apskirtai patį banką. Šias aplinkybes įrodo ne tik į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Ūkio banko ir ŪBIG atsakingų asmenų elektroninis susirašinėjimas su Ūkio banką atstovavusiais teisininkais, Lietuvos banko 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas, Lietuvos banko valdybos susitikimo su Ūkio banko akcininkais 2012 m. lapkričio 19 d., 2012 m. gruodžio 10 d. protokolai, 2013 m. kovo 14 d. V. R. ieškinys prieš Lietuvą, bet ir liudytojų – buvusio Ūkio banko administracijos vadovo A. Ž., buvusio ieškovių valdybų pirmininko M. U., buvusios ŪBIG vadovės ir Birač Europe valdybos narės R. M., buvusio Birač Europe direktoriaus V. M., parodymai, paties V. R. viešai spaudoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse išsakyta nuomonė.

102Ūkio banko vardu veikė bei atitinkamus klausimus derino L. I., taip pat Advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ (šiuo metu pavadinimas - „Valiūnas ir partneriai Ellex“) atstovai – D. B., G. R., T. P. ir kiti. Tai, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti vieninteliu, Ūkio bankui reikalingu tikslu – gauti daugiau užtikrinimų ir apsaugoti banką, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats Ūkio bankas. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, nors, ieškovių vertinimu, jos turi ypač didelę reikšmę nustatant jų valios nebuvimą ginčijamų sandorių sudarymo metu.

10320.3 Teismas ignoravo ieškovių pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, kurie patvirtino, kad ginčijamais sandoriais Birač Europe perkeltos kitų bendrovių prievolės visiškai neatsižvelgiant į jos interesus. Pačiai Birač Europe ginčijami sandoriai niekada nebuvo reikalingi, o jų sudarymas buvo suplanuotas ir „nuleistas“ iš viršaus, pradedant Lietuvos banku ir baigiant Ūkio banku, kuris faktiškai kontroliavo ir įvykdė skolų perkėlimą Birač Europe tam, kad gautų ieškovių ir kitų įmonių Bosnijoje ir Hercegovinoje turtą. Nenorėdama sukelti neigiamų padarinių bendrovių, kuriose ieškovės turi interesą, veiklai ir patirdama Ūkio banko spaudimą per Birač akcininką – ŪBIG, Birač Europe buvo priversta sudaryti 2012 m. lapkričio 30 d. ir susijusius sandorius bei prisiimti nepakeliamus įsipareigojimus – 84 248 279,52 Eur skolą, pareigą kas ketvirtį mokėti Ūkio bankui apie 1 737 720 Eur pagrindinės skolos sumos ir palūkanų. Ūkio bankui buvo žinoma, kad Birač Europe veikla nuostolinga. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad ginčijamais sandoriais buvo siekiama vienintelio tikslo – perimti Birač Europe ir kitų bendrovių vertingą turtą. Pirmosios instancijos teisme buvo iškviesti ir apklausti net devyni liudytojai, kurie iš esmės visi patvirtino ieškovių įrodinėjamas aplinkybes (Ūkio banko vykdytą spaudimą, grasinimus įmonių Bosnijoje ir Hercegovinoje vadovams ir darbuotojams, skubėjimą sudaryti ginčijamus sandorius, jų sudarymą atgaline data), tačiau teismas pasisakė tik dėl vienintelio liudytojo – C. M. parodymų, kelis kartus juos epizodiškai paminėdamas. Teismas konkrečiai nenurodė, kodėl sprendė, kad liudytojai, duodami parodymus, remiasi prielaidomis, kokie konkrečiai byloje esantys duomenys prieštaravo jų parodymams. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai visiškai sutapo ir patvirtino vienas kitą, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Be to, visi liudytojai tiesiogiai dalyvavo sudarant ginčijamus sandorius. Net jei ir būtų įrodyta, kad liudytojų iš Bosnijos ir Hercegovinos parodymai nėra patikimi, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ir kitų liudytojų parodymais.

10420.4 Teismas, kaip didesnės įrodomosios vertės įrodymą, laikė Ūkio banko darbuotojos L. I. vienašališkai surašytus prieštaringus parodymus (nuomonę) apie tai, kad Birač Europe buvo finansiškai pajėgi prisiimti ginčijamais sandoriais jai nustatytus įsipareigojimus. Teismas nusprendė, kad ši nuomonė paneigia ieškovių pateiktą bankų eksperto V. T. Birač Europe finansinės padėties vertinimą, tačiau tokios išvados nemotyvavo. L. I. nuomonei suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę, teismas neapklausė jos posėdžių metu, betarpiškai neištyrė jos pozicijos, todėl jos surašyta nuomonė yra tokios pačios įrodomosios galios, kaip ir bet kuris kitas Ūkio banko pateiktas procesinis dokumentas. Svarbu ir tai, kad L. I. yra ne tik buvusi, bet ir esama Ūkio banko darbuotoja, tiesiogiai prisidėjusi prie ginčijamų sandorių sudarymo, todėl jos nuomonę teismas nepagrįstai laikė patikima.

10521. Skundžiamas sprendimas pagrįstas prielaidomis ir nemotyvuotas. Teismas sprendė, kad Birač Europe galėjo grąžinti Ūkio bankui perkeltas paskolas, nes turėjo gauti pelną iš aliuminio prekybos, tačiau nemotyvavo, kokiais įrodymais remiantis padarė tokią išvadą. Teismas nemotyvuotai nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymui buvo gauti visi reikalingi pritarimai. Tokia pozicija yra iš esmės neteisinga, nes Birač akcininkų pritarimas ginčijamų sandorių sudarymui nebuvo gautas, o paties Birač sutikimas buvo parengtas Ūkio banko teisininkų ir išgautas lygiai tokiais pačiais metodais, kaip ir visi ginčijami sandoriai. Teismo išvada, kad ieškovės galėjo gauti naudą iš ginčijamų sandorių pagrįsta prielaidomis, o ieškovių pateikti įrodymai patvirtino kardinaliai priešingas aplinkybes.

10622. Teismas ignoravo aplinkybę, kad egzistuoja visi teisiškai reikšmingi pagrindai pripažinti, kad ginčijami sandoriai prieštarauja Birač Europe veiklos tikslams.

10722.1 Teismas akivaizdžiai siaurinamai aiškino ginčijamų sandorių naudingumo aplinkybes ir tik formaliai, atkartodamas Ūkio banko argumentus, padarė prielaidą, kad iš ginčijamų sandorių sudarymo tariamą naudą gavo ir Birač Europe.

10822.2 Ginčijamais sandoriais Birač Europe prisėmė net 84 248 279,52 Eur dydžio įsipareigojimus Ūkio bankui bei pareigą kas ketvirtį mokėti didžiules įmokas už tai negaunant jokios realios naudos. Birač Europe įstatuose įtvirtina, kad bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą. Ginčijami sandoriai nesudarė galimybių bendrovei tokią veiklą vykdyti, bet faktiškai gali nulemti jos bankrotą, jeigu sandoriai nebus pripažinti negaliojančiais. Birač Europe perėmė skolą aiškiai žinodama, kad skolos grąžinimo sąlygos visiškai neatitinka jos finansinės padėties galimybių. Tai patvirtina bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Skolos Ūkio bankui apmokėjimas buvo papildomai užtikrintas ieškovių ir kitų bendrovių, kuriose jos turėjo interesą, turto įkeitimu. Už skolos perėmimą Birač Europe gavo tik nuostolingų bendrovių mažos vertės akcijų bei atitinkamų reikalavimų, kurių daugelio įvykdymas yra jau dabar nebegalimas dėl bendrovėms iškeltų bankroto bylų arba jų nuostolingos veiklos.

10922.3 Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo įrodytas Ūkio banko nesąžiningumas. Skundžiamame sprendime nurodęs, kad ieškovė neįrodė visų ginčo sandorių šalių nesąžiningumo, teismas pripažino, kad Ūkio bankas buvo nesąžiningas, tačiau pasisakė, kad ir kitos sandorio šalys turėjo būti nesąžiningos, tam, kad sandoriai būti pripažinti negaliojančiais. Ūkio banko nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad: Birač Europe bankas nesuteikė jokios realios paskolos; bankas iš anksto žinojo apie ginčijamų sandorių nenaudingumą Birač Europe; liudytojai patvirtino, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo Birač Europe realios galimybės grąžinti perimtus įsipareigojimus net nebuvo vertinamos; Ūkio bankas spaudimu per akcininkų struktūrą bei klaidinančiais veiksmais privertė Birač Europe sudaryti nenaudingus sandorius; sandorių tekstai, kurie neprotingai išplečia ieškovių bei trečiųjų asmenų pareigas ir iš kitos pusės – Ūkio banko teises, buvo paruošti išimtinai Ūkio banko atstovų; ginčijami sandoriai buvo naudingi tik Ūkio bankui, nes sudarė sąlygas išvengti įstatymų nustatyto juridinio asmens atskyrimo nuo jų dalyvių bei susijusių asmenų; sandoriai buvo sudaryti atgaline data. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijami sandoriai prieštarauja Birač Europe veiklos tikslams, todėl nurodytas banko elgesys negali būti laikomas protingu ir sąžiningu.

11022.4. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovės su Kauno tiekimu, ATV, Balkan Invest ir Energolinija niekada nesudarė jokios grupės. Nors įmonės Lietuvoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje buvo valdomos per vieną galutinį naudos gavėją ir akcininką V. R., ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad nurodytos įmonės sudarė vieną įmonių grupę. Įmonės grupę galėtų sudaryti tik tuo atveju, jeigu jų veikla tiesiogiai priklausytų viena nuo kitos. Įmonės iš Bosnijos ir Hercegovinos niekada nesudarė išimtinių prekybinių ar kitokių ryšių.

11122.5 Nors Ūkio bankas teigė, kad ginčijamais sandoriais buvo sukoncentruotas ankščiau išduotų paskolų, iš kurių naudos neva gavo ir Bosnijoje ir Hercegovinoje registruotos įmonės Alumina, Mechanika ir Birač grąžinimas, ieškovės į bylą pateikė nurodytų įmonių pasirašytas pažymas, kuriose patvirtinama, kad jos nėra gavusios jokių paskolų ir kreditų iš Ūkio banko. Ūkio bankui pateikus Kredito sutartį Nr. 17-132/10, kuria bankas siekė įrodinėti, kad Alumina iš banko yra gavusi paskolų ar kitų finansinių paslaugų, Alumina, patikrinusi savo buhalterinę ir sutarčių apskaitą, pateikė patvirtinimą, kad savo žinioje neturi Kredito sutarties Nr. 17-132/10 ir pagal šią sutartį niekada nėra gavusi paskolų iš Ūkio banko.

11223. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių realius Ūkio banko ekonominio spaudimo ir grasinimo faktus. Byloje buvo visiškai įrodyta, kad Ūkio bankas per trečiuosius asmenis – ŪBIG ir advokatų kontoros LAWIN teisininkus, reikalavo (liepė) sudaryti ginčijamus sandorius. Ginčijami sandoriai buvo parengti išimtinai Ūkio banko teisininkų. Normaliomis sąlygomis joks verslininkas nebūtų sudaręs ginčijamų sandorių, kurių tekstai buvo tiek nesąžiningi ir neteisėti, kad net kiti teismai, išnagrinėję atskiras civilines bylas, susijusias su ginčijamų sandorių dalimis, ex officio pripažįsta atitinkamas jų nuostatas niekinėmis ir negaliojančiomis (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2551-752/2015 ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-54-555/2015). Nors Ūkio bankas ir nebuvo tiesioginis ieškovių akcininkas, tačiau bendroves siejo tie patys kontroliuojantys asmenys. Byloje taip pat buvo įrodyta, kad Ūkio bankas grasino sudarant sandorius, o spaudimas buvo daromas per Birač akcininkę ŪBIG, kurią valdė V. R., turintis ir Ūkio banko akcijų kontrolinį paketą. Bylos nagrinėjimo metu parodymus davę liudytojai (Č. Z., C. M., S. R.) patvirtino aplinkybes, susijusias su jiems darytu ekonominiu spaudimu ir buvusia grėsme netekti užimamų pareigų, jei nebus sudaryti ginčijami sandoriai. Ūkio bankas per akcininkus, pasitelktus advokatus bei kitus trečiuosius asmenis nurodė, kad ginčijamus sandorius būtina sudaryti, todėl Birač Europe buvo priversta sutikti su nesąžiningais banko reikalavimais. Byloje taip pat buvo įrodyta, kad sandoriai buvo sudaryti itin nenaudingomis ieškovei sąlygomis, kad nesant ekonominio spaudimo, ginčijami sandoriai nebūtų sudaryti.

11324. Teismas neteisingai nustatė, kad buvo gauti visi reikalingi ieškovių valdymo organų sprendimai ginčijamų sandorių sudarymui.

11424.1 Byloje yra tik Birač Europe valdybos pritarimas ir jos akcininko pritarimas, tačiau nėra Birač akcininkų (tų asmenų, kurie buvo ne Birač Europe, o Birač akcininkais) pritarimo, kuris buvo būtinas. Be to, byloje esantys atsakingų ieškovės organų pritarimai sandorių sudarymui buvo parengti Ūkio banko. Kadangi Birač yra Bosnijoje ir Hercegovinoje (Serbų Respublikoje) registruotas juridinis asmuo, pritarimo bendrovės sandoriams, tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl bendrovės didelės vertės turto disponavimo, suteikimo tvarką nustato Bosnijos ir Hercegovinos akcinių bendrovių įstatymo 433 straipsnis. Birač sutikimas nebuvo gautas tokiu būdu, kurį nustato paminėtas teisės aktas.

11524.2 Tik po ginčijamų sandorių sudarymo, 2012 m. gruodžio 20 d. įvyko Birač akcininkų susirinkimas, kuris svarstė dėl ginčijamų sandorių sudarymo. Taigi Birač valdyba žinojo, kad pritaria ginčijamiems sandoriams ne tik neturėdama tam įgaliojimo, bet ir pažeisdama imperatyvias įstatymų nuostatas, dėl to yra pagrindas juos pripažinti negaliojančiais. Birač valdant 100 procentų Birač Europe akcijų ir sprendžiant klausimą dėl pritarimo Birač Europe sudaryti ginčijamus sandorius, turėjo būti vadovaujamasi Bosnijos ir Hercegovinos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Ūkio bankas, kaip juridinis asmuo ir komercinis bankas, kuriam taikomi padidinto rūpestingumo reikalavimai, žinojo ar bent privalėjo žinoti ir atitinkamai pasirūpinti, kad ginčijami sandoriai būtų patvirtinti atitinkamo teisinio reguliavimo nustatyta tvarka.

11624.3 Ginčijami sandoriai neatitinka ir imperatyvių reikalavimų dėl jų kalbos, kaip tai numato Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija.

11724.4 Teismas ignoravo, kad ginčijami sandoriai pažeidžia imperatyvias bankų veiklą reglamentuojančias teisės aktų normas. Ūkio bankas negalėjo skolinti ieškovei 84 248 279,51 Eur, kadangi tai draudžia bankų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nustatantys imperatyvų maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvą, pareigą įsitikinti kredito gavėjo mokumu ir sudaryti kreditavimo sandorius tik su tokiu asmeniu, kuris yra finansiškai pajėgus tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus. Sudarydamas ginčijamus sandorius Ūkio bankas pažeidė paties nustatytas vidaus tvarkas, reglamentuojančias kreditų vertinimą bei suteikimą.

11825. Teismas nepagrįstai dalį ginčijamų sandorių paliko nenagrinėtais dėl juose paties Ūkio banko iniciatyva įrašytų arbitražinių išlygų. Visi ginčijami sandoriai yra betarpiškai susiję, nes datuoti vieną dieną ir iš esmės sudaryti dėl vieno turto/įsipareigojimų komplekso tarp tų pačių asmenų perskirstymo. Atskirų sandorių išskyrimas ir palikimas ieškinio nenagrinėtu vien dėl to, kad juose Ūkio bankas įrašė arbitražines išlygas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslu – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus bei kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis suteikia teisę bendros kompetencijos teismui nagrinėti reikalavimus dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, jeigu toks reikalavimas yra pareikštas teisme bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ir nėra arbitražo šiuo klausimu. Be to, CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylų priskyrimo teismui prioritetas lemia, kad tuo atveju, kai sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi jie turi būti nagrinėjami teisme. Ginčo atveju arbitražinės išlygos dalyje sutarčių atsirado tik dėl Ūkio banko siekio pasunkinti jų (sutarčių) nuginčijimą.

11926. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais turi būti taikoma restitucija. Ginčijamais sandoriai padarytos žalos mastas nėra ir nebus pakeliamas ieškovių buvusiems valdybų organų nariams ar vadovams, kurie atsakingi už jų pasirašymą.

12027. Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, byla yra didelės apimties, joje keliami sudėtingi teisės ir fakto aiškinimo klausimai, byloje pateikta daug rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimai žodinio proceso metu leistų teismui išsamiai ir detaliai įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei byloje esančius įrodymus. Be to, dėl neteisingai teismo nustatytų ginčo faktinių aplinkybių, būtina ne tik papildomai iškviesti ir apklausti liudytojus, bet ir leisti šalims papildomai pasisakyti dėl bylos medžiagos ir pateikti teismui išsamius paaiškinimus. Vieni pagrindinių byloje nagrinėtinų klausimų yra susiję su faktinėmis ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybėmis. Šių aplinkybių įvertinimas žodinio proceso tvarka sudarytų galimybę patikrinti pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus.

12128. Byloje būtina kviesti ir apklausti liudytojus, kurie yra susiję su ginčijamais sandoriais ir surašė byloje atitinkamus įrodymus: buvusį įmonių Alumina, Mechanika ir Birač finansų direktorių M. K.; buvusį Ūkio banko pardavimų vadybininką G. P.; advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ (šiuo metu pavadinimas „Valiūnas ir partneriai Ellex“ ) atstovus – D. B., T. P. ir P. Ž., kurie derino ir ruošė Ūkio banko skolų pertvarkymo planą ir ginčijamų sandorių tekstus; Alumina ir kitų bendrovių Bosnijoje ir Hercegovinoje darbuotojus (vadovus) – G. V., J. M. (V.) ir S. B.; taip pat V. R.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visus ieškovių prašymus apklausti liudytoju pastarąjį asmenį atmetė motyvuodamas, kad nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, nors ieškovės prašė šią informaciją išreikalauti iš Ūkio banko. V. R. buvo pagrindinis Ūkio banko akcininkas ir vienas pagrindinių ŪBIG akcininkų, kontroliavusių šią įmonę, vienas iš svarbiausių asmenų, turėjusių sprendimo teisę dėl ginčijamų sandorių sudarymo, todėl jis byloje neabejotinai gali pateikti reikšmingos informacijos. Atsižvelgiant į tai, iš Ūkio banko išreikalautina informacija apie V. R. gyvenamąją vietą Rusijos Federacijoje, ir, įvertinus, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, jog šiam teismui betarpiškai apklausti V. R. yra sudėtinga, pasinaudotina CPK nustatytomis galimybėmis jį apklausti pavedimo tvarka Rusijos Federacijos teisme, notaro akivaizdoje duodant rašytinius parodymus arba telekomunikacijų galiniais įrenginiais.

12229. Atsiliepime Ūkio bankas prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą, atmesti prašymą dėl naujų liudytojų byloje apklausos.

123Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus:

12430. Vertinant ginčijamų sandorių dalyvių veiksmus ir motyvus, būtina atsižvelgti į šių subjektų tarpusavio ryšius, santykius ir bendrovių valdymo struktūrą. Kadangi ginčo sandorių šalys buvo tarpusavyje susijusios, sprendžiant dėl jų (sandorių) naudingumo ir/ar tikslingumo turėtų būti vertinama visa grupės įmonių veikla. Nepagrįstas skundo argumentas, kad įmonės grupę galėtų sudaryti tik tuo atveju, jeigu jų veikla tiesiogiai priklausytų viena nuo kitos. ABĮ ir Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas įtvirtina, kad įmonių grupės identifikuojamos remiantis kontrolės kriterijumi. Teisės doktrinoje išskiriami tokie įmonių grupes apibūdinantys požymiai: įmonės struktūra, kontrolė – pirminiai požymiai, administracinė ir finansinė priklausomybė – antriniai požymiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sandorių šalys buvo kontroliuojamos tų pačių asmenų, todėl turėtų būti vertinamos kaip įmonių grupė ir jų veiksmai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į šį aspektą. Be to, tai, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys yra susiję, konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015.

12531. Ginčijami sandoriai neprieštaravo Birač Europe veiklos tikslams. Šie sandoriai turi būti vertinami visos ŪBIG grupės įmonių kontekste, atsižvelgiant į naudą, kurią gavo tiek Birač Europe, tiek su ja susijusios bendrovės. Naudos gavimas kiekvienai iš įmonių grupių atsispindi per finansinius srautus grupės viduje: Aluminos veikla buvo finansuojama iš grupės įmonių kontroliuojamo Balkan Invest Bank AD, kurio 99 procentų akcijų priklausės grupės įmonėms Balkan Invest, ATV, ŪBIG; Kauno tiekimui parduodant žaliavas ir atidedant mokėjimus buvo finansuojama Alumina, kurios 100 procentų akcijų valdė Birač Europe, veikla; Birač akcininkas planavo iš ATV ir ŪBIG bei Balkan Invest įsigyti Balkan Invest Bank AD akcijas, kad gamyklai būtų lengviau vykdyti veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje; ginčijamų sandorių pagrindu Birač Europe iš Kauno tiekimo įsigijo 11 309 102, 89 Eur reikalavimą į Aluminą; sudariusi ginčijamus sandorius, Birač Europe įgijo nuosavybę į 72,5715 procentus bendrovės Srebrenica akcijų, kuri svarbi vykdant molžemio ir aliuminio gamybos veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sudariusi ginčijamus sandorius Birač Europe įskaitė ir sumažino Aluminos įsipareigojimus kitoms bendrovėms, taip pat įgijo nuosavybės teisę į kitų ŪBIG grupės bendrovių akcijas. Ieškovių skundo argumentai, neva įsigytos akcijos ir reikalavimų teisės buvo nevertingos bei neatitiko prisiimtų įsipareigojimų dydžio – nepagrįsti. Savo vertinimus ieškovės grindžia retrospektyviu įgytų akcijų ir įsipareigojimų vertinimu bei atsižvelgdamos į tai, kad jau po banko moratoriumo paskelbimo dalis įmonių grupės bendrovių – Kauno tiekimas, ATV, Balkan Invest bankrutavo. Vertindamas Birač Europe galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, Ūkio bankas atsižvelgė į būsimus įmonės finansinius srautus ir naujųjų jos skolininkių įgytą turtą, taip pat aplinkybes, kad už perimtas skolas solidariai atsakingomis liko ir kitos įmonių grupės bendrovės, kurios generavo finansinius srautus. Skunde ieškovės nutyli, kad bylos nagrinėjimo metu teisme apklausti visi Birač Europe valdymo organų nariai, ŪBIG atstovai nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo naudingi Birač Europe.

12632. Nepagrįsti skundo argumentai, kad Ūkio bankas darė spaudimą Birač Europe ir kitiems asmenims sudaryti ginčijamus sandorius. Byloje nėra ginčo, kad Birač Europe buvo kontroliuojama ir valdoma ŪBIG, todėl natūralu, kad visos įmonių grupės, įskaitant ir Birač Europe, finansinių įsipareigojimų administravimo ir paskirstymo klausimus sprendė ŪBIG atstovai. Neginčytina, kad ŪBIG buvo suinteresuota ginčijamų sandorių sudarymu ir aktyviai dalyvavo jų sudaryme, sąlygų derinime, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina banko, kaip ginčijamų sandorių šalies, ir kitų sandorių šalių nesąžiningumo. Vien tik atskirų Ūkio banko valdymo organų, akcininkų aktyvus dalyvavimas ir/ar noras sudaryti sandorius negali būti tapatinamas su banko pozicija ir veiksmais.

12733. Net ir nustačius, kad dalis ginčijamų sandorių pažeidžia ieškovių interesus, nesutiktina su jų pozicija, kad vienintelis būdas juos apginti – ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame įstatyme ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą visiškai atlyginti juridiniam asmeniui. Taigi nustačius, kad ieškovių valdymo organai nepagrįstai sudarė bendrovėms nenaudingus sandorius ir tokiu būdu padarė joms žalą, yra galimybė reikalauti kaltųjų asmenų atsakomybės.

12834. Bankas ir jo atstovai nedalyvavo ŪBIG valdyme, nepriiminėjo sprendimų ir nenurodinėjo kaip turi veikti ŪBIG įmonių grupė ir pavieniai šios grupės nariai. Visi byloje liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad rengiant ginčijamus sandorius aktyviai veikė ŪBIG atstovai ir advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisininkai, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad ŪBIG atstovai ar nurodytos kontoros teisininkai būtų grasinę ieškovėms ar kitoms sandorių šalims ekonominiais padariniais iš banko pusės tuo atveju, jei sandoriai nebus sudaryti.

12935. Byloje nėra duomenų, kad V. R. per susijusius asmenis ieškovių valdymo organams būtų grasinęs ekonominiais ar kitais padariniais, jeigu nebus sudaryti ginčijami sandoriai. Netgi įvertinant aplinkybes, kad Birač Europe ir Birač bei kitų įmonių grupės vadovai tarpusavyje kalbėjo apie tai, kad siekiant išgelbėti gamybą būtina restruktūrizuoti skolas, to negalima vertinti kaip ekonominio spaudimo. Tuo labiau kad Ūkio bankas tiesiogiai nefinansavo nei Birač, nei Birač Europe veiklos.

13036. Skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčijamiems sandoriams sudaryti nebuvo gauti visi reikalingi leidimai. Ginčijamus sandorius sudarė Birač Europe, Lietuvos Respublikoje registruota ir veikianti bendrovė, kurios veikla reglamentuojama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kuriais jos valdymo organai privalo vadovautis. Vadovaujantis ABĮ bei Birač Europe įstatų nuostatomis, ieškovė, norėdama atlikti veiksmus su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, privalėjo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Toks pritarimas buvo gautas iš vienintelio ieškovės akcininko ir iš Birač Europe valdybos. Šie sprendimai nėra nuginčyti ar panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai nei teigia ieškovės, ginčijamų sandorių sudarymui pritarė ne tik Birač Europe akcininkas, bet ir Birač akcininkai – byloje pateiktas Birač akcininkų neeilinio molžemio gamyklos Birač AD Zvornk visuotinio susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuotas sprendimas pritarti Birač Europe skolos perėmimo sutarčiai. Šiuos sprendimu visuotinis susirinkimas pritarė ir kitiems ginčijamiems sandoriams. Bankui buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, kad Birač Europe gali sudaryti ginčijamus sandorius. Aplinkybė, kad paminėti sprendimai galėjo būti priimti pažeidžiant Bosnijoje ir Hercegovinoje galiojančią tvarką ginčijamų sandorių sudarymo metu Ūkio bankui negalėjo būti žinoma, nes net ir šiuo metu visi sprendimai yra galiojantys.

13137. Nei Bankų įstatymo, nei Finansinių įstaigų įstatymo, nei Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų, nei Ūkio banko vidinių tvarkų pažeidimas išduodant kreditus ginčo sandorių nedaro negaliojančiais, kadangi paminėtuose teisės aktuose tai nėra tiesiogiai nustatyta. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015 nustatytos aplinkybės, kurios reikšmingos šiam ginčui, kad Ūkio bankas sistemingai laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. pažeidinėjo ribojimą skolinti susijusiems asmenims, dėl ko Lietuvos bankas pritaikė griežčiausią galimą sankciją – paskelbė Ūkio banko moratoriumą. Nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas ir jame minimas Lietuvos banko elgesys ir pritaikytos sankcijos patvirtina, kad ribojimo skolinti susijusiems asmenims pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau nedaro tokio sandorio negaliojančiu.

13238. Teismas pagrįstai ieškovių ieškinį dalyje dėl sutarčių, kuriose buvo nustatytos arbitražinės išlygos, paliko nenagrinėtą. Esant šalių sudarytam galiojančiam arbitražiniam susitarimui dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į arbitražinio susitarimo apimtį, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis dėl ginčų, kurie nearbitruotini. Reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti aiškiai patenkina į šalių sudaryto arbitražinio susitarimo sritį, sujungimas reikštų tiek teismo, tiek arbitražo kompetencijos ribų peržengimą, kurį šalys apibrėžė arbitražiniame susitarime.

13339. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės prašo apklausti penkis liudytojus, kurių apklausos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė. Ieškovės nenurodo dėl kokių priežasčių neprašė šių liudytojų apklausti pirmosios instancijos teisme, tuo labiau kad teismas šalims sudarė visas galimybes rinkti įrodymus ir tenkino visus ieškovių pagrįstus prašymus, susijusius su liudytojų apklausa. Ieškovės tik bendrais bruožais nurodo kokias aplinkybes kiekvienas iš prašomų iškviesti liudytojų turėtų paliudyti ir nedetalizuoja, kokioms konkrečiai aplinkybėms patvirtinti arba paneigti jie turėtų būti kviečiami.

13439.1. Objektyvi ir visapusiška V. R. apklausa, užtikrinant šalių rungtyniškumą, galima tik teismo posėdžio metu, todėl neprieštarautina, jeigu nurodytas asmuo būtų apklausiamas ginčą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovių reikalavimas iš banko išreikalauti duomenis apie V. R. gyvenamąją vietą Rusijos Federacijoje yra ad absurdum, kadangi pačios ieškovės nurodo, kad bendrauja su jo gynėju Lietuvos Respublikoje – advokatu A. L., kuriam neabejotinai yra žinoma, kaip susisiekti su savo atstovaujamuoju.

13540. Atsakovės Srebrenica, Alusil, Mechanika, Alumina atsiliepimuose prašo patenkinti ieškovių apeliacinį skundą. Atsakovės nurodo visiškai sutinkančios su skunde dėstomais argumentais, kad ginčijami sandoriai prieštarauja tiek Birač Europe, kaip Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, veiklos tikslams pagal CK 1.82 straipsnį, tiek jų (atsakovių Srebrenica, Alusil, Mechanika, Alumina), kaip Bosnijoje ir Hercegovinoje įsteigtų juridinių asmenų, teisnumui pagal atitinkamoje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje taikomus įstatymus. Atsakovės yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, o ginčijami sandoriai bendrovėms ne tik nėra naudingi, bet ir gali nulemti jų bankrotą. Srebrenica, Alusil, Mechanika, Alumina jokios naudos iš ginčijamų sandorių negavo, nors jais buvo įkeistas visų jų vertingas turtas, akcijos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčijamų sandorių struktūra buvo sukonstruota siekiant formaliai pagrįsti menamą sandorių naudingumą ne tik Ūkio bankui, nors jis akivaizdžiai buvo vienintelis naudos gavėjas. Visos sandorių sąlygos buvo pateiktos Ūkio banko atstovų ir surašytos pagal Lietuvos banko atstovų nurodymus. Būtent Ūkio bankas spaudimu per akcininkų struktūrą bei klaidinančiais veiksmais privertė atsakoves sudaryti nenaudingus sandorius. Pagal Bosnijos ir Hercegovinos Konstituciją ir įstatymus, visi Serbų Respublikoje registruotų bendrovių dokumentai privalo būti sudaromi valstybine (tame regione) serbų kalba. Dalis ginčijamų sandorių, tame tarpe ir atsakovių turto įkeitimo, akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, buvo sudarytos tik lietuvių – anglų kalbomis, t. y. pažeidžiant atitinamoje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje taikomus įstatymus.

13641. Atsakovė Kauno tiekimas atsiliepime prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti.

137Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13842. Nesutikdamos su teismo išvada dėl dalies ieškinio reikalavimų palikimo nenagrinėtais, ieškovės skunde nepateikia jokių kasacinio teismo praktika grindžiamų teismo išvadoms prieštaraujančių motyvų. Nors ieškovių įsitikinimu, dalyje sutarčių dėl Kauno tiekimo skolos perkėlimo įtvirtinti arbitražiniai susitarimai yra niekiniai, todėl teismas turėjo juos pripažinti negaliojančiais ex officio, jos ignoruoja kasacinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012 pateiktus išaiškinimus, kad niekinis arbitražo susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus. Nagrinėjamoje byloje nesant jokių akivaizdžių įrodymų apie arbitražinių susitarimų prieštaravimą viešajai tvarkai ar imperatyviai įstatymo normai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl arbitražinių susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

13943. Skunde ieškovės siekia įrodyti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti itin nepalankiomis joms sąlygomis ir iš šių sandorių jos negavo jokios naudos, tačiau naudos neturėjimas iš sandorių nereiškia jų neteisėtumo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jau sudarant sandorius šalims buvo akivaizdu, kad ieškovėms jie yra/bus nuostolingi. Ieškovės nepateikia argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl Kauno tiekimo nesąžiningų veiksmų ginčijamų sandorių sudarymo metu.

14044. Skunde ieškovės palaiko savo poziciją, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau šį sandorių negaliojimo pagrindą įrodinėja liudytojų parodymais, kurių įrodomąją reikšmę teismas aiškiai paneigė. Aplinkybė, kad ieškovių netenkina teismo sprendimas, negali būti pagrindu pripažinti, kad byloje esantys įrodymai buvo įvertinti netinkamai.

14145. Nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovių prašymą dėl liudytojų iškvietimo ir apklausos. Ieškovių siekis įrodyti savo argumentus naujais įrodymais ir paaiškinimais, kurie nebuvo nagrinėti ankščiau, neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų bei CPK 314 straipsnio normos, be to, gali būti vertinamas kaip siekis užvilkinti bylos nagrinėjimą. Dėl šių priežasčių atmestinas ir ieškovių prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

14246. Atsakovė Pavgord D.O.O Foča atsiliepime prašo ieškovių skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tik ginčijamus sandorius, kurių atsakovė Pavgord D.O.O Foča nėra sudariusi ir juose nedalyvavo. Nors dalis teisių pagal ginčijamus sandorius yra perleistos Pavgord D.O.O Foča, ji nėra ginčijamų sandorių šalis, todėl ieškovių reikalavimas dėl restitucijos taikymo pažeistų CK 6.145 straipsnio 1 dalį. Skunde prašydamos iškviesti ir apklausti liudytojais atitinkamus asmenis, ieškovės nepateikia motyvų, kodėl tai negalėjo būti padaryta byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

14347. Atsakovė PrimeFieldCapital Ltd atsiliepime prašo ieškovių skundą atmesti. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai tiesiogiai pripažįsta arbitražą kaip alternatyvų teisniam ginčo sprendimo būdą, kurio pagrindas yra šalių susitarimas, susaistantis tiek šalis, tiek ir teismą – eliminuojantis nacionalinio teismo jurisdikciją esant ginčui, kurį šalys perdavė spręsti arbitraže. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad remiantis CPK 24 straipsnio nuostatomis, esant tarpusavyje susijusių ginčų teismingumui tarp arbitražo ir teismo, turėtų būti taikoma teismingumo teismams prioriteto taisyklė. Kasacinis teismas yra aiškiai nurodęs, kad reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti aiškiai patenka į šalių sudaryto arbitražinio susitarimo sritį, sujungimas reikštų tiek teismo, tiek arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimą, kurį šalys apibrėžė arbitražiniame susitarime.

144IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14548. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

146Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovių apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

147Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos

14849. Kadangi apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinis visos bylos išnagrinėjimas iš naujo, o pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, ją reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, kurie nebūdingi procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 str.).

14950. Ieškovės (apeliantės) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Toks prašymas motyvuojamas pirmosios instancijos teismo neatskleistomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, ypač didele bylos apimtimi, keliamais sudėtingais teisės ir fakto aiškinimo klausimais, būtinybe apeliacinės instancijos teisme liudytojais apklausti M. K., G. P., D. B., T. P., P. Ž., G. V., J. M. (V.), S. B. ir V. R., kurie paaiškintų ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, bei galimybe šalims papildomai pasisakyti dėl bylos medžiagos ir pateikti išsamius paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių vertinimo.

15051. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Taigi įstatymas nustato teismo diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuri gali būti ribojama tik išimtinais atvejais. Nagrinėjamu atveju tokio būtinumo teisėjų kolegija nenustatė. Šalių procesiniuose dokumentuose nėra pateikta naujų esminių įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka. Nors byloje kilęs ginčas dėl faktinių aplinkybių ir teisinių santykių komplekso sudėtingas, tačiau apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai, nepakankamai teismo ištirtų ginčo faktinių aplinkybių apeliantės iš esmės nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tokių skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija gali įvertinti remdamasi gausia bylos medžiaga, tam nėra reikalingas pakartotinis šalių išklausymas dėl jų pozicijos kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos faktinės aplinkybės, įrodymai.

15152. Žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo nelemia ir prašymas liudytojais apklausti paminėtus asmenis. Pažymėtina, kad prašyti apklausti šiuos asmenis apeliantės turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme, tačiau ja nepasinaudojo ir nenurodė tokių savo procesinio neveikimo priežasčių. Be to, apeliantės tik bendrais bruožais nurodo, kokias aplinkybes kiekvienas iš prašomų iškviesti liudytojų turėtų paliudyti ir nedetalizuoja kokioms konkrečiai aplinkybėms patvirtinti arba paneigti jie turėtų būti kviečiami. Nors V. R. apklausti liudytoju buvo prašoma ir pirmosios instancijos teisme, tačiau tokį prašymą dėl nežinomos V. R. gyvenamosios vietos Rusijos Federacijoje atisakyta patenkinti. Apeliantės pripažįsta, kad apklausti V. R. teismo posėdyje nėra objektyvių galimybių, todėl prašo išreikalauti iš Ūkio banko duomenis apie jo gyvenamąją vietą Rusijos Federacijoje ir apklausti jį, pasinaudojant kitomis galimomis liudytojų apklausos priemonėmis : pavedimo tvarka, notaro akivaizdoje duodant rašytinius parodymus, telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie ir be šio liudytojo leidžia tinkamai įvertinti ginčo sandorių sudarymo aplinkybes bei skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, V. R. paieškos ir bandymas gauti jo parodymus nepagrįstai užvilkintų ne tik šios bylos, bet ir Ūkio banko bei kitų bankrutuojančių atsakovių bankroto bylų nagrinėjimą (CPK 7 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, patenkinti apeliančių prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos, nėra pagrindo (CPK 314, 322 str.).

152Dėl ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių

15353. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.).

15454. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

15555. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 str. 2 d.).

15656. Laisva valia sudaryta sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios išraiška. Bet kokie veiksmai, susiję su sutarties šalies valios pažeidimu sudarant sutartį (suklydimas, apgaulė, prievarta), reiškia sutarties laisvės principo pažeidimą ir gali lemti sutarties negaliojimą.

15757. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas laikomas visos sutarčių teisės pagrindu, užtikrinančiu asmenims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

15858. Skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo teismas nenustatė ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CK 1.80, 1.82, 1.91 straipsniuose, neteisėtumas ir nepagrįstumas, visų pirma, argumentuojamas nesiaiškintomis tikrosiomis sandorių sudarymo aplinkybėmis. Apeliančių teigimu, teismas nepagrįstai ginčo sutartis vertino kaip įprastas komercinėmis sąlygomis sudarytas kredito sutartis, nors byloje pateikti įrodymai, jų įsitikinimu, įrodo, kad Kauno tiekimo, ATV, Balkan Invest, Energolinija skolų perkėlimas Birač Europe buvo įvykdytas išimtinai Lietuvos banko ir Ūkio banko iniciatyva ir jų parengto plano pagrindu, prieš apeliančių valią bei nepaisant jų interesų.

15959. Nors apeliantės pagrįstai akcentuoja, kad vertinant ginčo sandorius, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarčių tikslą, nes šių aplinkybių nustatymas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos sąlygos prasmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų sutarčių teisėtumo klausimus, tokių veiksmų neatliko.

16060. Prieš vertinant šių ir kitų apeliančių skundo argumentų pagrįstumą, tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, remdamasis bylos įrodymų visetu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

161Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinimą įrodymų lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis: ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai nelieka. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės.

16261. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės – netiesiogiai su Ūkio banku ir V. R. susijusios įmonės: ginčo sandorių sudarymo metu V. R. valdė 64,92 procentus Ūkio banko akcijų ir 16,91 procentus ŪBIG akcijų, o pastaroji – Birač 56,8 procentų akcijų savininkė; Birač buvo vienintelė Birač Europe savininkė; Birač Europe – vienintelė Aluminos savininkė bei valdė 49 procentus Alusil akcijų; pastarosios valdymui didelę įtaką turėjo bendrovė Inustria Adria, kurios vienintelė savininkė – Energolinija; Balkan invest, ATV ir ŪBIG kartu valdė Balkan Investment Bank AD. Įvertinęs nurodytus duomenis bei tai, kad Birač 2012 m. lapkričio 30 d. sprendime, kuriuo buvo pritarta Birač Europe sprendimui perimti bendrą 84 248 279,52 Eur bendrovių Kauno tiekimo, ATV, Balkan Invest ir Energolinijos skolą Ūkio bankui už suteikiamas atitinkamas turtines ir neturines teises, konstatuota apie teigiamą šių sandorių naudą bendrovės įmonių grupės integracijos stiprinimui, kitų grupės įmonių veiklai strategiškai reikšmingų įmonių įsigijimą, skolų ir pinigų srautų sukoncentravimą grupėje, kas leis centralizuotai kontroliuoti skolinių įsipareigojimų vykdymą ir užtikrinti tinkamą grupės įmonių veiklą ir funkcionavimą, taip pat centralizuotą įmonių grupės finansinių srautų valdymą (t. 3, b. l. 8-12, 16-18), kolegijos vertinimu, teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ginčijami sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų, siekiant Birač sprendime nurodytų tikslų.

16362. Tokios išvados nepaneigia skunde akcentuojamos aplinkybės, kad ginčo sandorių sudarymo metu Lietuvos bankas vykdė intensyvią Ūkio banko veiklos priežiūrą ir, be kitų reikalavimų, buvo įpareigojęs iki 2012 m. lapkričio 30 d. parengti ir pateikti Lietuvos bankui priimtiną maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvo įvykdymo užtikrinimo planą bei iki 2012 m. gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Lietuvos bankui priimtiną banko veiklos optimizavimo ir išlaidų mažinimo planą (t. 13, b. l. 149, t. 19, b. l. 174-176). Nei Lietuvos banko 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. spalio 19 d. nutarimai dėl raštiškų nurodymų Ūkio bankui nustatymo, nei byloje esantis Ūkio banko darbuotojų elektroninis susirašinėjimas su advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petraukas, Valiūnas ir partneriai“ teisininkais apie tai, kad atitinkami „Birač projekto“ dokumentai turi būti persiųsti Lietuvos bankui (t. 3, b. l. 7, 21) neįrodo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti ir įgyvendinti Lietuvos banko nurodymu (CPK 185 str.). Paminėti Lietuvos banko nutarimai leidžia spręsti, kad Ūkio bankas turėjo teikti Lietuvos bankui ataskaitas apie juose nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą, todėl Lietuvos banko atitinkamas dalyvavimas Ūkio bankui ir kitoms atsakovėms sudarant ginčijamus sandorius buvo objektyviai būtinas, siekiant užtikrinti, kad Ūkio bankas tinkamai vykdytų nustatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. R. vieši komentarai žiniasklaidos priemonėse apie tai, kad jis jautė spaudimą iš Lietuvos banko vykdyti skolų pertvarkymo planą, kad būtent šis spaudimas privertė banką sudaryti ginčijamus sandorius, kad tai Lietuvos bankas liepė samdytis advokatų kontorą „LAWIN Lideika, Petraukas, Valiūnas ir partneriai“ skolų pertvarkymo plano įgyvendinimui, nėra įrodymas, o taip pat ir objektyvus pagrindas skundo argumentams, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti išimtinai Lietuvos banko, Ūkio banko iniciatyva ir jų parengto plano pagrindu, patvirtinti. Skunde nurodomos V. R. komentarų ištraukos, įvertinus ne tik jų subjektyvų pobūdį, bet ir pateikimo kontekstą – po Lietuvos banko paskelbimo apie Ūkio banko moratoriumą, bankroto bylos bankui iškėlimo, daugelio jų (komentarų) pateikimo būdą – žiniasklaidos priemonėse, leidžia spręsti apie niekinę tokių duomenų įrodomąją reikšmę (CPK 177, 178, 185 str.).

16463. Nors šioje nutartyje aptari bylos duomenys bei byloje liudytojais apklaustų buvusių Ūkio banko administracijos vadovo A. Ž., ŪBIG vadovės ir bei Birač Europe valdybos narės R. M., Birač Europe ir Birač valdybų pirmininko M. U. parodymai apie tai, kieno iniciatyva buvo sudaromi ginčijami sandoriai, sudaro pagrindą spręsti, kad Ūkio bankas turėjo didesnį interesą sudaryti ginčijamus sandorius, kad ginčijami sandoriai buvo parengti Ūkio banko atstovų, šios aplinkybės savaime neįrodo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti prieš Birač Europe valią ir interesus, kad sandorių sudarymo tikslas buvo išimtinai Ūkio banko ir jo pagrindinio akcininko – V. R., interesų patenkinimas (CPK 177, 178, 185 str.).

16564. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių asmenų. Apeliančių teigimu, tai, kad įmonės Bosnijoje ir Hercegovinoje, t. y. Birač, Alumina, Mechanika, Alusil, Srebrenica, kurių turtu buvo užtikrintas ginčijamų sandorių įvykdymas, ir Lietuvos Respublikoje – Kauno tiekimas, ATV, Balkan Invest, Energolinija buvo valdomos per vieną galutinį naudos gavėją – V. R., nereiškia, kad visos šios įmonės sudarė vieną įmonių grupę. Įmonės grupę galėtų sudaryti tik tuo atveju, jeigu jų veikla tiesiogiai priklausytų viena nuo kitos, t. y. įmonės būtų susijusios išimtiniais prekybos ryšiais, sudarytų vieną gamybos grandinę, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

16665. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliančių samprotavimais. Kaip pagrįstai atsiliepime į šį skundo argumentą atsikerta Ūkio bankas, sprendžiant dėl įmonių grupės, turi būti vadovaujamasi kontrolės kriterijumi. Tokią išvadą patvirtina ir Akcinių bendrovių įstatymo, Konkurencijos įstatymo bei Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos. Kontrolė, kuri gali būti tiesioginė ir netiesioginė, apibrėžiama per balsų daugumos įmonėje turėjimą, teisę rinkti įmonės vadovą, daugumą valdymo ar priežiūros organo narių, teisę spręsti kaip panaudoti daugiau kaip pusę įmonės dalyvių balsų pagal sutartis su kitais įmonės dalyviais (ABĮ 15, 20 str., KĮ 3 str. 14 p.). Taigi sprendžiant dėl įmonių sąsajos esmine aplinkybe laikytina ne tai, kaip teigia apeliantės, kad atitinkamų įmonių vykdomos veiklos viena nuo kitos yra priklausomos, bet tai, kas priima atsakingus sprendimus dėl įmonės valdymo, veiklos vykdymo. Nagrinėjamu atveju pastaroji aplinkybė teismo ir buvo įvertinta ginčo sandorių šalis pripažįstant susijusia įmonių grupe. Teismas nustatė, kad Birač Europe buvo netiesiogiai kontroliuojama ŪBIG, kuri buvo 56,8 procentų Birač Europe vienintelės akcininkės – Birač akcijų savininkė. Tokiu būdu ŪBIG galėjo netiesiogiai kontroliuoti ir kitas Birač Europe valdomas įmones – Alumina, Mechanika, Alusil. Byloje taip pat nustatyta, kad ŪBIG per valdymo organus buvo susijusi ir su Kauno tiekimu, ATV, Balkan Invest, Energolinija, kurių skolas Ūkio bankui ginčijamų sandorių pagrindu perėmė Birač Europe, kad V. R. ginčo sandorių sudarymo metu valdė kontrolinį Ūkio banko akcijų paketą (64,92 proc. akcijų), ir 16, 91 procentus ŪBIG akcijų, buvo pastarosios valdybos pirmininkas. Ginčo sandorių šalių sąsaja yra konstatuota įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015. Nustatytų duomenų pagrindu teismas pagrįstai sprendė, kad tiek apeliantės, tiek kitos ŪBIG kontroliuojamos įmonės sudarė įmonių grupę ir atsižvelgė į šią aplinkybę spręsdamas ginčijamų sandorių teisėtumo klausimą. Nurodyti duomenys labiau patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamų sandorių sudarymo tikslai atitinka nurodytus Birač Europe akcininko – Birač, 2012 m. lapkričio 30 d. sprendime pritarti 84 248 279,52 Eur skolos Ūkio bankui perėmimui – teigiama sandorių nauda bendrovės įmonių grupės integracijos stiprinimui, kitų grupės įmonių veiklai strategiškai reikšmingų įmonių įsigijimas, skolų ir pinigų srautų sukoncentravimas grupėje, centralizuotas įmonių grupės finansinių srautų valdymas (CPK 177, 185 str.).

167Dėl sandorių prieštaravimo juridinio asmens teisnumui

16866. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai.

16967. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, kad, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

17068. Nagrinėjamoje byloje apeliantės, ieškinio pagrindu nurodydamos CK 1.82 straipsnį, įrodinėjo, kad ginčijami sandoriai prieštarauja Birač Europe veiklos tikslui vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą. Kadangi ginčijamų sandorių pagrindu bendrovė prisiėmė 84 248 279,52 Eur prievolę Ūkio bankui, kurią vykdant kas ketvirtį įsipareigojo mokėti apie 1 737 720 Eur įmokas, nors žinojo, kad tokios skolos grąžinimo sąlygos visiškai neatitinka jos finansinės padėties ir galimybių. Šią aplinkybę patvirtina bendrovės 2011 ir 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Be to, Birač Europe įsipareigojimų vykdymas buvo papildomai užtikrintas bent kiek vertingo bendrovės ir jos valdomų įmonių – Aluminos, Mechanikos ir Alusil, turto įkeitimu, nors atskiros skolos dalys jau buvo užtikrintos pirminių skolininkių. Už skolos perėmimą Birač Europe gavo tik nuostolingų bendrovių mažos vertės akcijų bei atitinkamų reikalavimų teisių, kurių įvykdymas jau yra nebegalimas dėl bendrovėms iškeltų bankroto bylų.

17169. Pasisakant dėl šių skundo argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada jei juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą, nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai. Ši išvada grindžiama ir ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal kurią sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

17270. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad už perimtas Kauno tiekimo, ATV, Balkan invest ir Energolinijos skolas Ūkio bankui Birač Europe įgijo: 72,5715 procentus bendrovės Srebrenica akcijų, kurių vertė – 11 221 933, 67 Eur; 8 685 390,49 Eur reikalavimo teisę į Kauno tiekimą; 11 309 102, 89 Eur reikalavimo teisę į Aluminą; 16 537 303 Eur reikalavimo teisę į ATV; 12 033 406,91 Eur reikalavimo teisę į ŪBIG bei teisę reikalauti 79 174 598 vnt. Balkan invest akcijų; 28,838 proc. Kauno tiekimo akcijų.

17371. Sprendžiant dėl skundo argumento, kad ginčijami sandoriai Birač Europe buvo akivaizdžiai nenaudingi, pagrįstumo, visų pirma, reikšminga tai, kad apeliančių retrospektyvus įgytų akcijų ir reikalavimo teisių vertinimas nėra teisingas. Nors šiuo metu daugelis įmonių, kurių akcijas ir reikalavimo teises ginčijamais sandoriai įgijo Birač Europe, yra bankrutuojančios, sandorių sudarymo metu daugelis jų sėkmingai veikė: Kauno tiekimas 2012 metais gavo 85 736,79 Eur, ŪBIG – 2 497 103,80 Eur pelno (t.1, b. l. 179, t. 2, b. l. 57-58), 2012 metų ŪBIG balanse apskaityta 77 694 335,03 Eur vertės turto, įsipareigojimų – 20 040 546,80 Eur. Nepaisant to, kad Balkan Invest ir ATV 2012 m. veikė nuostolingai, tačiau nurodytų įmonių 2012 metų balansų duomenys (ATV balanse turto apskaityta 53 921 731,06 Eur, įsipareigojimų – 33 123 738,99 Eur, Balkan Invest balanse turto apskaityta 24 535 783,71 Eur, įsipareigojimų – 23 054 376 Eur, CPK 179 str. 3 d.), neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo galima numatyti, kad šios įmonės negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų Birač Europe. Ginčijamų sandorių pagrindu Birač Europe įgijo ir 11 309 102, 89 Eur reikalavimo teisę į Alumina, kuri, kaip skunde pripažįsta pačios apeliantės, yra viena didžiausių pasaulyje cheminių medžiagų – aliuminio, zeolito ir boksito produkcijos, gamintoja, turinti per tūkstantį darbuotojų, kurios metinė apyvarta siekia šimtus milijonų eurų; 72,5715 procentų Srebrenicos akcijų, kuri svarbi vykdant molžemio ir aliuminio gamybos veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijami sandoriai Birač Europe nebuvo akivaizdžiai nenaudingi. Tokios išvados negali paneigti aplinkybė, kad Birač Europe negavo iš sandorių tokios naudos, kokios ji, galbūt, tikėjosi. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, manyti, kad ginčijamų sandorių nauda Birač Europe – vien tik ankščiau nurodytos atitinkamų bendrovių akcijos ir įgytos reikalavimo teisės, neleidžia byloje nustatyta aplinkybė, kad įsipareigojimai ir reikalavimai ginčo sandorių pagrindu buvo paskirstyti ŪBIG įmonių grupės viduje tarp susijusių asmenų. Bylos duomenys įrodo, kad Birač Europe priklausiusios Aluminos veikla buvo finansuojama iš Balkan Invest, ATV ir ŪBIG kontroliuojamo Balkan Invest bank AD bei Kauno tiekimui atidėtų mokėjimų (t. 6, b. l. 18-48), kad Birač planavo iš ATV, ŪBIG ir Balkan Invest įsigyti Balkan Invest bank AD, kad Aluminai būtų lengviau vykdyti veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje (t. 3, b. l. 92-102, 2012 m. gruodžio 20 d. Birač akcininko visuotinio susirinkimo protokolas). Šios aplinkybės leidžia spręsti ne tik apie ginčijamų sandorių papildomą naudą Birač Europe, bet ir jos siekį bei interesą juos (sandorius) sudaryti.

17472. Be to, į bylą pateikta 2010 m. birželio 21 d. Kredito linijos sutartis Nr. 17-132/10 (t. 19, b. l. 3-20) įrodo, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo Ūkio bankas buvo suteikęs paskolą Aluminai – Birač Europe valdomai įmonei. Apeliantės šį įrodymą siekė paneigti į bylą pateikusios suinteresuoto asmens – Aluminos, rašytinį patvirtinimą apie tai, kad patikrinusi savo buhalterinę apskaitą, ji nenustatė jokių duomenų apie nurodytos Kredito sutarties sudarymą ir pagal šią sutartį nėra gavusi paskolų ir/ar kreditų iš Ūkio banko (t. 19, b. l. 151-152). Teisėjų kolegijos vertinimu, rašytinės sutarties, kuri patvirtinta Aluminos antspaudu bei vadovo parašu, įrodomoji galia yra didesnė nei subjektyvaus pobūdžio Aluminos teiginys, kad tokios sutarties ji nėra sudariusi (CPK 177, 178, 185 str.), todėl neatmestina galimybė, kad be jau paminėtų tikslų, ginčijamais sandoriais buvo siekiama ir ankščiau apeliančių valdomoms įmonėms suteiktų paskolų grąžinimo.

17573. Vertinant Birač Europe finansines galimybes įvykdyti ginčijamais sandoriais prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgtina ne tik į apeliančių akcentuojamas bendrovės 2011 – 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitas, kurios įrodo, kad paminėtais metais bendrovė veikė nuostolingai, bet ir į kitus finansinės atskaitomybės duomenis, iš kurių matyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu Birač Europe turėjo 68 856 045,24 Eur turto ir tik 10 396,20 Eur įsipareigojimų (t. 4, b. l. 63-64). Atsižvelgiant į ginčijamų sandorių šalių, kaip įmonių grupės, tarpusavio santykius, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Ūkio banko pozicija, kad Birač Europe galimybė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui buvo vertinama sistemiškai, įvertinant ne tik išimtinai Birač Europe finansines galimybes, bet visų įmonių grupės bendrovių tarpusavio santykį, kad buvo planuojama, jog kitos grupės įmonės, įskaitant ir Kauno tiekimą, ATV, Aluminą, generuos finansinius srautus, kurių pagalba bus administruojamas Birač Europe įsipareigojimo bankui vykdymas. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad kitos grupės įmonės buvo įsipareigojusios Ūkio bankui tokia pat apimtimi, kaip ir Birač Europe. Be to, byloje liudytojais apklausti ginčijamų sandorių sudarymo metu Birač Europe ir Birač valdybos pirmininku buvęs M. U., Birač Europe vadovu buvęs V. M. ir Ūkio banko Kauno filialo valdytojas V. S. patvirtino, kad po ginčijamų sandorių sudarymo buvo galimas normalus Birač Europe veiklos vykdymas, kad sandoriai buvo naudingi ne tik įmonei, bet ir visai įmonių grupei. Nurodytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad skolos Ūkio bankui grąžinimo sąlygos neatitiko Birač Europe finansinės padėties ir galimybių.

17674. Apeliantės kvestionuoja ir teismo išvadą dėl Ūkio banko sąžiningumo, sudarant ginčijamus sandorius. Apeliančių teigimu, byloje buvo įrodyta, kad bankas žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai prieštarauja Birač Europe veiklos tikslams. Skunde pateikiamos tokios Ūkio banko nesąžiningumą patvirtinančios aplinkybės: ginčijamais sandoriai Birač Europe realios paskolos negavo, bankas privalėjo žinoti apie sunkią Birač Europe finansinę situaciją bei tai, kad įmonė neturi finansinių galimybių grąžinti bankui skolą, bankas privertė Birač Europe sudaryti ginčijamus sandorius, ginčo sandorių tekstai neprotingai išplečia Birač Europe pareigas ir Ūkio banko teises, sandoriai buvo sudaryti atgalinėmis datomis.

17775. Pasisakant dėl argumento, kad ginčijamais sandoriais Birač Europe negavo realios paskolos, reikšminga tai, kad civiliniai teisiniai santykiai, kaip paminėta, grindžiami sutarties laisvės principu, kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi apsispręsti, ar sudaryti tokias sutartis, kurių CK tiesiogiai nenustato, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 str.). Nagrinėjamu atveju ginčo sandoriais šalys susitarė dėl teisių ir pareigų paskirstymo tokiu būdu, kad Birač Europe už įsipareigojimą Ūkio bankui iš įmonių grupės įgijo turtą ir turtines teises.

17876. Teisėjų kolegija jau įvertino Birač Europe 2011 – 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, kuriais apeliantės grindžia argumentą dėl sunkios Birač Europe finansinės padėties sandorių sudarymo metu. Visapusiškai vertinant jau aptarus bylos duomenis, pagrindo spręsti, kad Ūkio bankui iš anksto buvo žinoma, jog Birač Europe įsipareigojimai negali būti įvykdyti, nėra. Tokios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojami buvusio Ūkio banko administracijos vadovo A. Ž. parodymai apie tai, kad Birač Europe įsipareigojimų vykdymas buvo planuojamas iš visos atitinkamų grupės įmonių veiklos molžemiu ir zeolitu koncentravimo Birač Europe bendrovėje. Tokie parodymai, kolegijos vertinimu, tik patvirtina ankstesnę išvadą, kad Birač Europe galimybė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui buvo vertinama atsižvelgiant ne į jos vienos finansinę padėtį, bet į visų įmonių grupės bendrovių tarpusavio santykį ir jų generuotinas lėšas.

17977. Ūkio banko nesąžiningumo savaime neįrodo ir aplinkybės, kad ginčo sutarčių tekstai buvo parengti ŪBIG ir Ūkio banko atstovų, kad sandoriuose buvo numatytos „atgręžimo“ sąlygos, sudarančios galimybę bankui vienašališkai sutartis pripažinti negaliojančiomis. Be to, byloje liudytojais apklausti jau paminėti asmenys – M. U., R. M. bei A. M., kurie ginčijamų sutarčių sudarymo metu atstovavo tiek apeliančių interesus (M. U.), tiek ŪBIG interesus (R. M. ir A. M.), patvirtino, kad sudarant ginčijamus sandorius aktyviai dalyvavo ir dėl jų sąlygų derėjosi visų įmonių atstovai. Ši aplinkybė nenuginčyta (CPK 178 str.).

18078. Apeliantės pagrįstai teigia, kad dalis ginčijamų sandorių buvo sudaryti atgaline data. Kita vertus, atsižvelgiant tai, kad ginčijamus 27 sandorius pasirašė daug subjektų, esančių skirtingose jurisdikcijose, kas objektyviai sąlygoja sunkumus visiems jiems sutartis pasirašyti vieną dieną, tokia aplinkybė nėra pakankama Ūkio banko nesąžiningumui konstatuoti.

18179. Byloje nustatyta aplinkybė, kad Birač Europe netiesiogiai buvo kontroliuojama ŪBIG ir Ūkio banko, savaime neįrodo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl banko panaudotų spaudimo priemonių ir klaidinančių veiksmų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tiesioginį ar netiesioginį Ūkio banko spaudimą Birač Europe ar jos pagrindinei akcininkei prisiimti 84 248 279,52 Eur prievolę (plačiau dėl šio skundo argumento teisėjų kolegija pasisakys spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo). Ūkio banko pagrindinio akcininko, atsakingų darbuotojų aktyvus dalyvavimas arba noras sudaryti sandorius, jų interesai negali būti sutapatinami su banko, kaip korporatyvinio juridinio asmens, veiksmais ir valia, todėl teigti, kad bankas veikė nesąžiningai ir atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo.

18280. Skundo argumentas, kad teismas, nurodydamas, kad ieškovės neįrodė visų ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo, iš esmės pripažino Ūkio banką buvus nesąžiningu sandorių sudarymo metu, laikytinas subjektyviu teismo pozicijos vertinimu, kuris civilinių bylų įrodinėjimo procese neturi reikšmės nustatant faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio teorinio pasvarstymo nepasisako.

18381. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės, jų vertinimas ir teisinis kvalifikavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais dėl prieštaravimo Birač Europe teisnumui (CK 1.82 str.).

184Dėl ekonominio spaudimo sudarant ginčijamus sandorius

18582. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011).

18683. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių dėstomas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes ir sąlygas, pagrįsta pripažino jas neįrodytomis.

18784. Kvestionuodamos tokią teismo išvadą, apeliantės teigia, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų Č. Z., C. M. ir S. R. parodymus dėl jiems daryto ekonominio spaudimo ir buvusios grėsmės netekti užimamų pareigų, jeigu nebus sudaryti ginčijami sandoriai. Teigia, kad teismas nesivadovavo nurodytų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis tuo pagrindu, kad jų paaiškinimai grindžiami prielaidomis, tačiau teismas nenurodė, kuo remdamasis padarė tokią išvadą. Taip pat nenurodė, kokie bylos duomenys prieštaravo šių liudytojų parodymams, neatsižvelgė į tai, kad visi liudytojai iš Bosnijos ir Hercegovinos tiesiogiai dalyvavo sudarant ginčijamus sandorius.

18885. Vertinant liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę, svarbu tai, kad šie liudytojai – ginčijamus sandorius pasirašiusių įmonių valdymo organų nariai ir atsakingi darbuotojai, buvo apklausiami dėl aplinkybių, susijusių su sprendimų priėmimu. Neatmetama prielaida, kad dėl jų nurodytų faktinių aplinkybių gali kilti klausimas dėl jų civilinės atsakomybės, todėl tokių parodymų reikšmė yra santykinė. Šiuo klausimu kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienašaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

18986. Neneigdama byloje apklaustų liudytojų iš Bosnijos ir Hercegovinos parodymų, kaip galimos įrodinėjimo priemonės pagrįsti ieškovių nurodytai aplinkybei dėl ekonominio spaudimo sudaryti ginčijamus sandorius, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tokie įrodymai nepatvirtina šio teisinio sandorio negaliojimo pagrindo (CK 1.91 str.). Visų pirma, pažymėtina, kad nurodyti liudytojai apklausiami teismo nepatvirtino, kad jiems, kas nors iš Ūkio banko ar ŪBIG atsakingų asmenų būtų tiesiogiai grasinęs atleidimu iš darbo, neigiamomis pasekmėmis įmonėms, jeigu nebus sudaryti ginčijami sandoriai. Tokius teorinio lygio pasvarstymus padarė patys liudytojai, vertindami ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad liudytojų iš Bosnijos ir Hercegovinos parodymai yra grindžiami prielaidomis.

190Paminėta, kad civilinių bylų įrodinėjimo procese šalių, taip pat ir liudytojų nuomonės neturi išskirtinės reikšmės nustatant faktus. Antra, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad Birač Europe, Alumina, Mechanika, Alusil valdymo organų, dalyvių valia sudaryti ginčijamus sandorius buvo paveikta ekonominio spaudimo, grasinimo priemonėmis. Vien aplinkybė, kad nurodytos įmonės per akcininkų struktūrą buvo netiesiogiai susijusios su Ūkio banku, savaime neįrodo apeliančių teiginių apie neigiamų pasekmių grėsmę, atsisakius sudaryti sandorius. Tai, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino ne apeliančių naudai, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 str.).

19187. Aplinkybę, kad nesant ekonominio spaudimo, ginčijami sandoriai nebūtų sudaryti, apeliantės iš esmės grindė tų pačių liudytojų iš Bosnijos ir Hercegovinos parodymais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad ši aplinkybė buvo visiškai įrodyta.

19288. Skundo argumentų, kad ginčijami sandoriai Birač Europe buvo akivaizdžiai nenaudingi, pagrįstumą teisėjų kolegija jau įvertino, todėl pakartotinai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegijos pozicijos šiuo klausimu nepaneigia skunde nurodyta aplinkybė, kad ginčijamų sutarčių nesąžiningumą apeliančių ir įmonių, kuriose jos turi interesą, atžvilgiu yra pripažinę kiti teismai, nagrinėję atskiras civilines bylas, susijusias su šioje byloje ginčijamų sandorių dalimis – ginčijamus sandorius užtikrinančiais sandoriais, ir ex officio pripažinę atitinkamas nuostatas niekinėmis ir negaliojančiomis. Tai, kad viena iš nagrinėjamoje byloje ginčijamus sandorius užtikrinančios Birač Europe akcijų įkeitimo sutarties sąlygų, nustatanti Birač Europe akcijų suteikiamų turtinių teisių perleidimą bankui, Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2551-752/2015 buvo pripažinta negaliojančia, neįrodo nei nurodytos įkeitimo sutarties, nei šioje byloje ginčijamų sandorių neteisėtumo, ir nesudaro pagrindo teigti, kad sandorių sąlygos akivaizdžiai nesąžiningos ir nenaudingos apeliantėms ir kitoms bendrovėms (Alumina, Alusil, Mechanika etc). Apeliacinės instancijos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2154-555/2015, kuria paminėtas Kauno miesto teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, teisėtumo klausimas bus nagrinėjamas kasacine tvarka ir galutinių išvadų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-368-611/2016).

19389. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, jų naudingumą Birač Europe, sutarčių šalių tarpusavio santykių pobūdį, ir padarė pagrįstą išvadą, kad Ūkio banko ekonominio spaudimo, dėl kurių buvo sudaryti ginčijami sandoriai, apeliantės neįrodė (CK 176-178, 185 str.).

194Dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms

19590. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką. Šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

19691. Ieškovės apeliuoja į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymui nebuvo gauti visi reikalingi jų valdymo organų sprendimai. Sandorių sudarymui nebuvo gautas Birač akcininkų pritarimas, kuris buvo būtinas vadovaujantis Birač Europe įstatais ir ABĮ 34 straipsnio 5 dalimi. Be to, Birač yra Bosnijoje ir Hercegovinoje registruotas juridinis asmuo, todėl pritarimo bendrovės sandoriams, tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl bendrovės didelės vertės turto disponavimo, suteikimo tvarką nustato Bosnijos ir Hercegovinos akcinių bendrovių įstatymo 433 straipsnis, kurios (tvarkos) nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi.

19792. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nurodytos faktinės aplinkybės lemia ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.80 straipsnio pagrindu.

19892.1 Visų pirma, ginčijamus sandorius sudarė Birač Europe, kuri yra Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, todėl jos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriais privalo vadovautis ir įmonės valdymo organai, dalyviai. Vadovaujantis Birač Europe įstatų 7 paragrafo nuostatomis, norėdama atlikti veiksmus su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, bendrovė privalėjo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą (t. 2, b. l. 172). ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos priima bendrovės valdyba. Bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą; visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus (ABĮ 34 str. 5 d.). Į bylą buvo pateikti 2012 m. lapkričio 30 d. Birač Europe valdybos sprendimas Nr. 1 sudaryti ginčijamus sandorius ir sprendimas Nr. 2 – įkeisti Ūkio bankui atitinkamą bendrovės turtą (t. 3, b. l. 19-20) bei tos pačios dienos Birač Europe vienintelio akcininko – Birač sprendimas Nr. 1 pritarti Birač Europe sprendimui sudaryti ginčijamus sandorius ir sprendimas Nr. 2 – pritarti bendrovės turto įkeitimui (t. 3, b. l. 8-15). Apeliantės nurodo, kad Birač sprendimai negalioja dėl nesilaikytos Bosnijos ir Hercegovinos akcinių bendrovių įstatymo 433 straipsnyje nustatytos tvarkos, kad apie tokį sprendimą nebuvo informuotas Birač akcininkų susirinkimas, kad nėra akcininkų susirinkimo/asamblėjos pritarimo numatomiems sudaryti sandoriams. Nors Birač Europe akcininko sprendimai pasirašyti Birač valdybos narių ir generalinio direktoriaus, apeliantės nepateikė įrodymų, kad šie dokumentai būtų panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, negaliojantys.

19992.2 Antra, byloje esantis 2012 m. gruodžio 20 d. Birač akcininkų visuotinio susirinkimo protokolas (t. 5, b. l. 92-102) paneigia skundo argumentą, kad Birač akcininkų pritarimas ginčijamų sandorių sudarymui nebuvo gautas. Nors skunde apeliuojama į tai, kad pritarimas buvo gautas po sandorių sudarymo, tai savaime nelemia jo (pritarimo) negaliojimo.

20092.3 Trečia, akcentuodamos Ūkio banko, kaip juridinio asmens, kuriam taikomi padidinto rūpestingumo reikalavimai, pareigą žinoti arba pasirūpinti, kad ginčijami sandoriai būtų patvirtinti atitinkamo teisinio reguliavimo nustatyta tvarka, apeliantės neįvertina, kad bankas nedalyvavo santykiuose su Birač. Kaip jau buvo paminėta, Birač Europe – Lietuvoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, kurio veikla reglamentuojama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. CK 2.83 straipsnis nustato, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, kad sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas. Byloje nėra duomenų, kad bankui galėjo būti žinoma, jog Birač sprendimai pritarti ginčijamų sandorių sudarymui galėjo būti priimti pažeidžiant Bosnijos ir Hercegovinos įstatymus. Tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų apie nurodytų sprendimų pripažinimą negaliojančiais. Nustatytos aplinkybės bei paminėtas įstatyminis reglamentavimas leidžia teigti, kad nuginčijus Birač sprendimus, atsakomybę už jų priėmimą, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, turėtų prisiimti atitinkami Birač valdymo organai.

20193. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais dėl nesilaikyto Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucijos 7 straipsnio, kuris nustato, kad oficialios kalbos Bosnijoje ir Hercegovinoje – serbų, bosnių ir kroatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su Birač Europe, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais, teisėmis ir pareigomis, o Bosnijos ir Hercegovinos įmonės, kurių valdymo organai sudarė ginčijamus sandorius galbūt pažeisdami savo šalies konstitucinę nuostatą, atskirų reikalavimų nurodytu pagrindu byloje nepareiškė.

20294. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės normų, reglamentuojančių bankų veiklą, pažeidimai ginčijamų sandorių nedaro niekiniais. Nors byloje nustatyta, kad Birač Europe įgijus 84 248 279,52 Eur prievolę Ūkio bankui, buvo pažeistas Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų 788 punkte nustatytas maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas, Bankų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 4 punktas, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nei paminėti, nei kiti bankų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, banko vidinės tvarkos nenustato imperatyvo, kad nurodyto ir kitų juose nustatytų reikalavimų nesilaikymas lemia kredito sutarties negaliojimą. Dėl bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bankui ir/ar atsakingiems jo darbuotojams gali būti taikomos atitinkamos sankcijos, tokios kaip banko licencijos atėmimas, administracinė atsakomybė. Tokią išvadą patvirtina ir įsiteisėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas Ūkio banko ir su juo susijusios įmonių grupės dalyvių sudarytų sandorių teisėtumo klausimas. Nurodytame sprendime Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Ūkio bankas sistemingai laikotarpiu nuo 2010 iki 2013 metų pažeidinėjo ribojimą skolinti susijusiems asmenims, dėl ko Lietuvos bankas pritaikė griežčiausią sankciją – paskelbė Ūkio banko moratoriumą.

20395. Jokių duomenų dėl nesutikimo su paminėta teismo išvada apeliaciniame skunde nepateikta, iš esmės atkartojami pirmiau teiktų teismui procesinių dokumentų argumentai, kurių vertinti pakartotinai teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 320 str.). Apeliantės neįrodė ginčijamų sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, dėl to nėra pagrindo jų naikinti CK 1.80 straipsnio pagrindu.

204Dėl arbitražinės išlygos

20596. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atitinkamais ginčo sandoriais dėl Kauno tiekimo 31 216 427,04 Eur skolos Ūkio bankui modifikavimo – 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartimi Nr. 1, 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 1, 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2, 2012 m. lapkričio 30 d. Srebrenica akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartimi, šalys sulygo visus ginčus, nesutarimus ar reikalavimus, kylančius iš šių sutarčių ar susijusių su jomis, jų pažeidimu, nutraukimu bei negaliojimu spręsti pagal Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto taisykles arbitražo tribunole (t. 1, b. l. 117-118, 141, 152, 169 – 177), remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, kasacinio teismo praktika, ieškovės reikalavimus dėl paminėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais paliko nenagrinėtais (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

20697. Kvestionuodamos teismo sprendimą šioje dalyje, apeliantės argumentuoja, kad visi ginčijami sandoriai yra betarpiškai susiję, todėl taikytinas CK 24 straipsnis, nustatantis bylų priskyrimo teismui prioritetą. Apeliantės pažymi, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas nesant pradėtos jokios arbitražinės procedūros, kad arbitražinės išlygos į nurodytas sutartis buvo įtrauktos Ūkio bankui siekiant pasunkinti sandorių nuginčijimą, kad negalima siaurinamai aiškinti Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio ir vertinti, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant atskiram reikalavimui.

20798. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

20898.1 Pirma, svarstomu klausimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014. Šioje nutartyje išaiškinta, kad reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti aiškiai patenka į šalių sudaryto arbitražinio susitarimo sritį, sujungimas reikštų tiek teismo, tiek arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimą, kurį šalys apibrėžė arbitražiniame susitarime. Be to, CPK 7 straipsnyje išdėstytų bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų negalima aiškinti taip, kad jais vadovaujantis būtų galima paneigti šalių valią ir nagrinėti teisme ginčus dėl reikalavimų, kuriuos šalys susitarė nagrinėti arbitraže. CPK 24 straipsnio nuostatos, priešingai nei 23 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto, nėra skirtos teismo ir arbitražo teismo santykiui reguliuoti. CPK 24 straipsniu, reglamentuojančiu bylos priskyrimo teismui prioritetą, siekiama užtikrinti asmenų teisę į teisminę gynybą ir jis taikytinas tais atvejais, kai dalis reikalavimų priskirtini teismo, o dalis kitų institucijų kompetencijai.

20998.2 Antra, aplinkybė, kad ginčijamų sandorių, kuriose yra įtvirtina arbitražinė išlyga, pagrindu nėra inicijuoto arbitražo proceso, nėra pagrindas šalių valiai dėl ginčų sprendimo arbitraže paneigti.

21098.3 Trečia, nors apeliantės pagrįstai teigia, kad arbitražinis susitarimas teismo gali būti pripažintas negaliojančiu ir nepareiškus atskiro reikalavimo byloje, kasacinio teismo konstatuota, kad nurodytu atveju arbitražinio susitarimo niekinis pobūdis turi būti akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti akivaizdaus šalių sudarytų arbitražinių išlygų negaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiuos susitarimus ex officio pripažinti niekiniais.

21198.4 Ketvirta, byloje neįrodyta, kad arbitražinės išlygos atitinkamose sutartyse nesuderintos šių sutarčių šalių valios rezultatas, todėl apeliantės nepagrįstai teigia, kad arbitražiniai susitarimai – nesąžiningų Ūkio banko veiksmų rezultatas.

21299. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK, Komercinio arbitražo įstatymo nuostatas, kasacinio teismo praktiką ir pagrįstai paminėtus ieškinio reikalavimus paliko nenagrinėtus.

213100. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertiną. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

214Dėl bylinėjimosi išlaidų

215101. Netenkinus ieškovių apeliacinio skundo, atsakovės, palaikiusios priešingą nei ieškovės poziciją byloje – Ūkio bankas, Kauno tiekimas, Pavgord D.O.O Foča, PrimeFieldCapital Ltd, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaita išankstiniam apmokėjimui, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, banko sąskaitos išrašas) įrodo, kad atsakovė Kauno tiekimas apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 115,12 Eur išlaidų, rengdama atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą. Šios išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalius dydžius. Be to, atsakovės atsiliepime į skundą iš esmės atkartoti jos pirmosios instancijos teisme teiktų procesinių dokumentų argumentai. Atsižvelgiant į tai, 3 115,12 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl BAB „Kauno tiekimas“ priteistina jų dalis – 1 600 Eur (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš apeliančių.

216102. Atsakovės Ūkio bankas, Pavgord D.O.O Foča, PrimeFieldCapital Ltd prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas ir/arba tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 177, 178 str.), todėl joms priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

217Dėl pateiktų prašymų

218103. 2016 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme, teisėjų kolegijai jau rengiant procesinį sprendimą, gautas apeliančių prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, prie bylos prijungti ir įvertinti naujus rašytinius įrodymus bei civilinę bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės nurodo surinkusios bylai reikšmingus įrodymus – kai kurių apeliaciniame skunde liudytojais prašytų apklausti asmenų: M. K., G. V., J. M., S. B. rašytinius parodymus, duotus notaro akivaizdoje, todėl, jų nuomone, bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujintas ir skirtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

219104. Išnagrinėtos bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo priėmimo metu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad pirmosios instancijos teismo išvadų visiškam įvertinimui papildomai reikia nustatyti naujas aplinkybes ar ištirti naujus įrodymus. Bylos atnaujinimo pagrindu negali būti aplinkybės, kad po to, kai byla jau išnagrinėta iš esmės ir bylos procesas yra teismo sprendimo priėmimo stadijoje (teismas yra išėjęs priimti procesinio sprendimo), teismui pateikiami nauji ar papildomi įrodymai ir su tuo siejami atitinkami prašymai (CPK 306, 321, 323, 314 str.). CPK nustato prašymų, naujų įrodymų pateikimo teismui tvarką, kurios pažeidimas netoleruotinas. Apeliančių elgesys, pateikiant pakartotinį prašymą procesinio sprendimo priėmimo stadijoje, vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ir siekis vilkinti bylą (CPK 7 str. 2 d.). Apeliančių pateiktas prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, priimti liudytojų rašytinius paaiškinimus, nesvarstomas, nes pateiktas ne laiku ir netinkamoje proceso stadijoje, ir grąžinamas jį padavusiems asmenims.

220Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

221Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

222Priteisti atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“ (j. a. k. 133523653) lygiomis dalimis iš ieškovių: akcinės bendrovės „Birač Europe“ (j. a. k. 302628117) ir bankrutuojančios Fabrike Glinice „Birač“ A. D. Zvornik (j. a. k. 1-2808, adresas: Karakaj bb., 75400 Zvornik, Serbų Respublika, Bosnija ir Hercegovina) 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) – po 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) iš kiekvienos, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

223Grąžinti ieškovėms Birač Europe“ ir bankrutuojančios Fabrike Glinice „Birač“ A. D. Zvornik 2016 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą prašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 4. Ieškovės – Lietuvoje įregistruota įmonė AB „Birač Europe“ (toliau... 5. 1. I. Pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius:... 6. 1) 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp... 7. 2) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1,... 8. 3) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2,... 9. 4) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir... 10. 5) 2012 m. lapkričio 30 d. Rudnik boksita „Srebrenica“ A.D. Srebrenica... 11. 6) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir... 12. 7) 2012 m. lapkričio 30 d. Paskolos sutartį Nr. 1, sudarytą tarp ieškovės... 13. 8) 2012 m. lapkričio 30 d. Kredito sutartį Nr. KR17-580/12, sudarytą tarp... 14. 9) 2012 m. lapkričio 30 d. trišalę sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir... 15. 10) 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartį, sudarytą tarp... 16. 11) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimų perleidimo sutartį Nr.3, sudarytą... 17. 12) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir... 18. 13) 2012 m. lapkričio 30 d. Akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp... 19. 14) 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartį Nr. 3, sudarytą tarp... 20. 15) 2012 m. lapkričio 30 d. Kauno tiekimo akcijų pirkimo – pardavimo... 21. 16) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir... 22. 17) 2012 m. lapkričio 30 d. Balkan Investment Bank AD akcijų pirkimo... 23. 18) 2012 m. lapkričio 30 d. Susitarimą Nr. 79 prie 2003 m. liepos 9 d.... 24. 19) 2012 m. lapkričio 30 d. Susitarimą Nr. 31 prie 2008 m. balandžio 29 d.... 25. 20) 2012 m. lapkričio 30 d. Susitarimą Nr. 2 prie 2011 m. birželio 30 d.... 26. 21) 2012 m. gruodžio 6 d. trišalę sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir... 27. 22) 2013 m. sausio 31 d. Susitarimą prie 2012 m. gruodžio 6 d. trišalės... 28. 23) 2012 m. gruodžio 7 d. Susitarimą Nr. 80 prie 2003 m. liepos 9 d. paskolos... 29. 24) 2013 m. sausio 23 d. Susitarimą Nr. 81 prie 2003 m. liepos 9 d. paskolos... 30. 25) 2013 m. sausio 23 d. Susitarimą Nr. 1 prie 2012 m. lapkričio 30 d.... 31. 26) 2013 m. sausio 23 d. Susitarimą Nr. 32 prie 2008 m. balandžio 29 d.... 32. 27) 2013 m. sausio 23 d. Susitarimą Nr. 3 prie 2011 m. birželio 30 d. skolos... 33. II. Taikyti restituciją;... 34. III. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 35. 2. Ieškovės paaiškino, kad prašomų pripažinti niekiniais ir... 36. Prisiimti tokią prievolę Birač Europe pareikalavo Ūkio bankas, panaudodamas... 37. 3. Ginčijami sandoriai sudaryti siekiant pertvarkyti Ūkio banko skolininkių... 38. 4. Ginčijami sandoriai, kuriais Birač Europe prisiėmė net 84 248 279,51 Eur... 39. 4.1. Ieškovų teigimu, iš ginčijamų sandorių Birač Europe negavo jokios... 40. a) perėmusi 31 216 427 Eur dydžio įsipareigojimą Ūkio bankui pagal... 41. b) perėmusi 16 537 303 Eur dydžio ATV įsipareigojimą Ūkio bankui, Birač... 42. c) perėmusi 34 963 963, 46 Eur dydžio Balkan Invest įsipareigojimą Ūkio... 43. d) perėmusi 1 530 585,96 Eur Energolinijos įsipareigojimą Ūkio bankui,... 44. 4.2. Ginčijamų sandorių sudarymui nebuvo gautas tinkamas Birač... 45. 4.3. Ūkio bankas, kaip didžiosios dalies ginčijamų sandorių dalyvis, buvo... 46. a) realiai paskola ieškovei nebuvo suteikta, o bankui iš anksto buvo žinoma... 47. b) ieškovei buvo daromas spaudimas per akcininkus;... 48. c) ginčijami sandorių tekstai neprotingai išplėtė ieškovės pareigas ir... 49. d) ginčijami sandoriai buvo paruošti išimtinai Ūkio banko atstovų ir... 50. 5. Ginčijamus sandorius ieškovė pasirašė dėl Ūkio banko per susijusius... 51. 5.1. Visi ginčijami sandoriai buvo parengti Ūkio banko. Tokios sutarčių... 52. 5.2. Ūkio bankas darė spaudimą per ieškovės akcininką ŪBIG, kurį valdė... 53. 5.3. Ginčijamų sandorių sąlygos buvo akivaizdžiai nenaudingos Birač... 54. 5.4. Ieškovė objektyviai neturėjo galimybės atsisakyti pasirašyti... 55. 6. Ginčijami sandoriai prieštarauja ir imperatyvioms įstatymų normoms,... 56. 6.1. Pažeisti imperatyvūs Bosnijos ir Hercegovinos teisės aktų... 57. 6.2. Sandoriai neatitinka imperatyvių reikalavimų dėl jų kalbos, kaip tai... 58. 6.3. Sandoriai pažeidžia imperatyvias bankų veiklą reglamentuojančias... 59. 7. Ieškovių vertinimu, pripažinus sandorius negaliojančiais, galima... 60. 8. Nors atitinkamose sutartyse, susijusiose su ieškovės 31 216 427 Eur... 61. 8.1. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis suteikia teisę... 62. 8.2. CPK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimai, iš kurių nors... 63. 8.3. Arbitražinės išlygos dalyje sandorių, tikėtina, atsirado tik dėl to,... 64. II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė... 65. 9. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu paliko... 66. 1) 2012 m. lapkričio 30 d. Skolos perkėlimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp... 67. 2) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1,... 68. 3) 2012 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2,... 69. 4) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir... 70. 5) 2012 m. lapkričio 30 d. Srebrenica akcijų pirkimo – pardavimo sutartį,... 71. 6) 2012 m. lapkričio 30 d. Įskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir... 72. Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovių... 73. 10. Dėl ieškovių reikalavimo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais... 74. Teismas Nustatė... 75. ginčo sandorių sudarymo metu V. R. valdė kontrolinį Ūkio banko akcijų... 76. Paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ginčijami... 77. 11. ieškovė – Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios veiklos... 78. 12. Teismas nesutiko su ieškovėmis, kad Birač Europe iš ginčo sandorių... 79. Įvertinęs tai, kad ginčo sandorių pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo... 80. 13. Teismas sutiko su Ūkio banko atsikirtimu į ieškinį, kad, norėdamos... 81. 14. Dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, kaip ginčo sandorių... 82. 16. Teismas nesutiko su ieškovių pozicija, kad ginčijamomis sutartimis buvo... 83. 17. Ieškovė, kuri yra Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ir savo... 84. 18. Teismas nesutiko su ieškovių argumentais, kad šiuo atveju netaikytina... 85. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovių reikalavimai dėl... 86. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 87. 19. Ieškovės Birač Europe ir Birač apeliaciniame skunde prašo:... 88. 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir... 89. 2) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka;... 90. 3) kviesti ir apklausti liudytojus:... 91. a) ginčijamų sandorių sudarymo metu Alumina, Mechanika, Birač direktoriumi... 92. b) buvusį Ūkio banko pardavimų vadybininką G. P.;... 93. c) advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“... 94. d) ginčijamų sandorių sudarymo metu Aluminos darbuotojais buvusius J. M.... 95. e) Ūkio banko pagrindinį akcininką V. R., jį apklausiant teismo pavedimo... 96. f) išreikalauti iš Ūkio banko jam paskutinį žinomą V. R. deklaruotos... 97. 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 98. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo teisinį ir faktinį pagrindą... 99. 20. Teismas iš esmės netyrė ginčijamų sandorių sudarymo tikrųjų... 100. 20.1. V. R. žinojo, kad egzistuoja reali grėsmė netekti visų jam... 101. 20.2 Iki ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės ir kitos įmonės Bosnijoje... 102. Ūkio banko vardu veikė bei atitinkamus klausimus derino L. I., taip pat... 103. 20.3 Teismas ignoravo ieškovių pateiktus įrodymus ir liudytojų... 104. 20.4 Teismas, kaip didesnės įrodomosios vertės įrodymą, laikė Ūkio banko... 105. 21. Skundžiamas sprendimas pagrįstas prielaidomis ir nemotyvuotas. Teismas... 106. 22. Teismas ignoravo aplinkybę, kad egzistuoja visi teisiškai reikšmingi... 107. 22.1 Teismas akivaizdžiai siaurinamai aiškino ginčijamų sandorių... 108. 22.2 Ginčijamais sandoriais Birač Europe prisėmė net 84 248 279,52 Eur... 109. 22.3 Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo įrodytas Ūkio... 110. 22.4. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovės su Kauno tiekimu, ATV,... 111. 22.5 Nors Ūkio bankas teigė, kad ginčijamais sandoriais buvo sukoncentruotas... 112. 23. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės nepateikė į bylą... 113. 24. Teismas neteisingai nustatė, kad buvo gauti visi reikalingi ieškovių... 114. 24.1 Byloje yra tik Birač Europe valdybos pritarimas ir jos akcininko... 115. 24.2 Tik po ginčijamų sandorių sudarymo, 2012 m. gruodžio 20 d. įvyko... 116. 24.3 Ginčijami sandoriai neatitinka ir imperatyvių reikalavimų dėl jų... 117. 24.4 Teismas ignoravo, kad ginčijami sandoriai pažeidžia imperatyvias bankų... 118. 25. Teismas nepagrįstai dalį ginčijamų sandorių paliko nenagrinėtais dėl... 119. 26. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais turi būti taikoma... 120. 27. Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės,... 121. 28. Byloje būtina kviesti ir apklausti liudytojus, kurie yra susiję su... 122. 29. Atsiliepime Ūkio bankas prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą ir... 123. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai į apeliacinio skundo... 124. 30. Vertinant ginčijamų sandorių dalyvių veiksmus ir motyvus, būtina... 125. 31. Ginčijami sandoriai neprieštaravo Birač Europe veiklos tikslams. Šie... 126. 32. Nepagrįsti skundo argumentai, kad Ūkio bankas darė spaudimą Birač... 127. 33. Net ir nustačius, kad dalis ginčijamų sandorių pažeidžia ieškovių... 128. 34. Bankas ir jo atstovai nedalyvavo ŪBIG valdyme, nepriiminėjo sprendimų ir... 129. 35. Byloje nėra duomenų, kad V. R. per susijusius asmenis ieškovių valdymo... 130. 36. Skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčijamiems sandoriams sudaryti nebuvo... 131. 37. Nei Bankų įstatymo, nei Finansinių įstaigų įstatymo, nei Kapitalo... 132. 38. Teismas pagrįstai ieškovių ieškinį dalyje dėl sutarčių, kuriose... 133. 39. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės prašo apklausti penkis... 134. 39.1. Objektyvi ir visapusiška V. R. apklausa, užtikrinant šalių... 135. 40. Atsakovės Srebrenica, Alusil, Mechanika, Alumina atsiliepimuose prašo... 136. 41. Atsakovė Kauno tiekimas atsiliepime prašo ieškovių apeliacinį skundą... 137. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 138. 42. Nesutikdamos su teismo išvada dėl dalies ieškinio reikalavimų palikimo... 139. 43. Skunde ieškovės siekia įrodyti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti... 140. 44. Skunde ieškovės palaiko savo poziciją, kad ginčijami sandoriai turi... 141. 45. Nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovių prašymą dėl liudytojų... 142. 46. Atsakovė Pavgord D.O.O Foča atsiliepime prašo ieškovių skundą... 143. 47. Atsakovė PrimeFieldCapital Ltd atsiliepime prašo ieškovių skundą... 144. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 145. 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 146. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių... 147. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos... 148. 49. Kadangi apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinis visos bylos... 149. 50. Ieškovės (apeliantės) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 150. 51. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas... 151. 52. Žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo nelemia ir prašymas liudytojais... 152. Dėl ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių... 153. 53. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar... 154. 54. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti... 155. 55. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią... 156. 56. Laisva valia sudaryta sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų... 157. 57. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas... 158. 58. Skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo teismas nenustatė ginčijamų... 159. 59. Nors apeliantės pagrįstai akcentuoja, kad vertinant ginčo sandorius,... 160. 60. Prieš vertinant šių ir kitų apeliančių skundo argumentų... 161. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu... 162. 61. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 163. 62. Tokios išvados nepaneigia skunde akcentuojamos aplinkybės, kad ginčo... 164. 63. Nors šioje nutartyje aptari bylos duomenys bei byloje liudytojais... 165. 64. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nepagrįstai kvestionuoja... 166. 65. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliančių... 167. Dėl sandorių prieštaravimo juridinio asmens teisnumui... 168. 66. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo... 169. 67. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens... 170. 68. Nagrinėjamoje byloje apeliantės, ieškinio pagrindu nurodydamos CK 1.82... 171. 69. Pasisakant dėl šių skundo argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 172. 70. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad už perimtas Kauno tiekimo, ATV,... 173. 71. Sprendžiant dėl skundo argumento, kad ginčijami sandoriai Birač Europe... 174. 72. Be to, į bylą pateikta 2010 m. birželio 21 d. Kredito linijos sutartis... 175. 73. Vertinant Birač Europe finansines galimybes įvykdyti ginčijamais... 176. 74. Apeliantės kvestionuoja ir teismo išvadą dėl Ūkio banko sąžiningumo,... 177. 75. Pasisakant dėl argumento, kad ginčijamais sandoriais Birač Europe negavo... 178. 76. Teisėjų kolegija jau įvertino Birač Europe 2011 – 2012 metų pelno... 179. 77. Ūkio banko nesąžiningumo savaime neįrodo ir aplinkybės, kad ginčo... 180. 78. Apeliantės pagrįstai teigia, kad dalis ginčijamų sandorių buvo... 181. 79. Byloje nustatyta aplinkybė, kad Birač Europe netiesiogiai buvo... 182. 80. Skundo argumentas, kad teismas, nurodydamas, kad ieškovės neįrodė visų... 183. 81. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 184. Dėl ekonominio spaudimo sudarant ginčijamus sandorius... 185. 82. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos... 186. 83. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių dėstomas ginčijamų... 187. 84. Kvestionuodamos tokią teismo išvadą, apeliantės teigia, kad teismas... 188. 85. Vertinant liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę, svarbu tai, kad šie... 189. 86. Neneigdama byloje apklaustų liudytojų iš Bosnijos ir Hercegovinos... 190. Paminėta, kad civilinių bylų įrodinėjimo procese šalių, taip pat ir... 191. 87. Aplinkybę, kad nesant ekonominio spaudimo, ginčijami sandoriai nebūtų... 192. 88. Skundo argumentų, kad ginčijami sandoriai Birač Europe buvo... 193. 89. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 194. Dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms... 195. 90. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio... 196. 91. Ieškovės apeliuoja į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymui nebuvo... 197. 92. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nurodytos faktinės aplinkybės lemia... 198. 92.1 Visų pirma, ginčijamus sandorius sudarė Birač Europe, kuri yra... 199. 92.2 Antra, byloje esantis 2012 m. gruodžio 20 d. Birač akcininkų visuotinio... 200. 92.3 Trečia, akcentuodamos Ūkio banko, kaip juridinio asmens, kuriam taikomi... 201. 93. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 202. 94. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 203. 95. Jokių duomenų dėl nesutikimo su paminėta teismo išvada apeliaciniame... 204. Dėl arbitražinės išlygos ... 205. 96. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atitinkamais ginčo... 206. 97. Kvestionuodamos teismo sprendimą šioje dalyje, apeliantės argumentuoja,... 207. 98. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.... 208. 98.1 Pirma, svarstomu klausimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 209. 98.2 Antra, aplinkybė, kad ginčijamų sandorių, kuriose yra įtvirtina... 210. 98.3 Trečia, nors apeliantės pagrįstai teigia, kad arbitražinis susitarimas... 211. 98.4 Ketvirta, byloje neįrodyta, kad arbitražinės išlygos atitinkamose... 212. 99. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad pirmosios... 213. 100. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, prieina prie... 214. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 215. 101. Netenkinus ieškovių apeliacinio skundo, atsakovės, palaikiusios... 216. 102. Atsakovės Ūkio bankas, Pavgord D.O.O Foča, PrimeFieldCapital Ltd... 217. Dėl pateiktų prašymų... 218. 103. 2016 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme, teisėjų kolegijai... 219. 104. Išnagrinėtos bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti atnaujinamas tik... 220. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 221. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 222. Priteisti atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“ (j.... 223. Grąžinti ieškovėms Birač Europe“ ir bankrutuojančios Fabrike Glinice...