Byla 2A-124-943/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovų atstovui adv. Ramūnui Audzevičiui, atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko atstovėms adv. Linai Darulienei ir Daivai Ušinskaitei–Filonovienei, atsakovų Alumina D. O. O. Zvornik, akcinės bendrovės „Birač Europe“ ir trečiojo asmens Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik atstovams adv. Kęstučiui Švirinui ir Laurynui Lukošiūnui, atsakovės O. G. atstovei adv. Danutei Puzirauskienei, atsakovo V. R. (V. R.) atstovei adv. Aušrai Ručienei, atsakovų L. S., A. A. S., G. S. ir UAB „Bosca“ atstovui adv. Mariui Devyžiui, atsakovui G. S., atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ adv. Andriui Baranskiui,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarųjų akcinių bendrovių „Boslita ir Ko“, „Baltijos stiklas“, atsakovų bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko, Alumina D. O. O. Zvornik, akcinės bendrovės „Birač Europe“, O. G. ir trečiojo asmens Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-669-658/2014 pagal ieškovų uždarųjų akcinių bendrovių „Boslita ir Ko“, „Baltijos stiklas“ ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui, Alumina D. O. O. Zvornik, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Bosca“, akcinei bendrovei „Birač Europe“, L. S., A. A. S., V. R., O. G., tretiesiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „First partneriai“, „Turtvalda“, Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik ir atsakovės O. G. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių apsimestinių ir dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytų sandorių negaliojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.87 straipsnio 1 dalis, 1.90 straipsnio 1 dalis), sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio), aiškinimo ir taikymo, taip pat keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

81. Ieškovai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Boslita ir Ko“ (toliau – ir Boslita) „Baltijos stiklas“ (toliau – ir Stiklas)2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. balandžio 8 d. pareikštuose ieškiniuose prašė:

9I. Pripažinti niekiniais šiuos apsimestinius sandorius:

10a. Prie 2007 m. gegužės 14 d. Kredito linijos sutarties Nr. 17-357 (toliau – ir Kredito sutartis), kurią sudarė Boslita ir atsakovas bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) „Ūkio bankas“ (toliau – ir Bankas). 2011 m. spalio 21 d. pasirašytą Susitarimą Nr. 4, 2011 m. gruodžio 30 d. – Susitarimą Nr. 5, 2012 m. kovo 16 d. – Susitarimą Nr. 6, 2012 m. balandžio 27 d. – Susitarimą Nr. 7, 2012 m. gegužės 25 d. – Susitarimą Nr. 8, 2012 m. rugpjūčio 7 d. – Susitarimą Nr. 9 ir 2012 m. gruodžio 14 d. – Susitarimą Nr. 10 (toliau kartu – ir Susitarimai);

11b. 2011 m. spalio 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1/BO-BS/2011 (toliau – ir Paskolos sutartis), sudarytą tarp ieškovų;

12c. 2011 m. spalio 24 d. sutartį „Dėl naujos stiklo taros gamybos linijos įrengimo“ (toliau – ir Investavimo sutartis), sudarytą tarp Stiklas ir atsakovo Alumina D. O. O. Zvornik (toliau – ir Alumina);

13d. 2012 m. spalio 24 d. Novacijos sutartį, sudarytą tarp Stiklo ir Aluminos.

14I.I. Taikyti sandorio, kurį šalys turėjo galvoje taisykles (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), ir pripažinti, kad teisės ir pareigos, kylančios iš Susitarimų, sieja Banką ir Aluminą.

15II. Pripažinti niekiniais šiuos išvestinius sandorius, kurie užtikrina apsimestinius sandorius:

16a. Tarp Banko ir atsakovo G. S. 2011 m. spalio 21 d. pasirašytą Susitarimą Nr. 3 ir 2012 m. balandžio 27 d. – Susitarimą Nr. 4;

17b. Įkeitimus, kurie skirti užtikrinti Kredito sutartį;

18c. Boslita 2011 m. spalio 21 d., 2012 m. gruodžio 14 d. išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir atsakovo G. S. laidavimus už šiuos vekselius;

19d. Sutartinius įkeitimus, išvardintus Kredito sutarties 1.8 punkte.

20II.I. Taikyti restituciją ir priteisti solidariai Boslitai iš Banko ir Aluminos, vykdant 2011 m. spalio 21 d. Susitarimą Nr. 4 ir vėlesnius jo pakeitimus, Boslita sumokėtas 873 436,63 Eur (3 015 802 Lt) palūkanas.

21III. Priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų V. R., O. G., BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (toliau – ir ŪBIG), AB „Birač Europe“ 15 899 566,08 Eur skolą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

222. Dėl pirmų dviejų reikalavimų grupių ieškovai paaiškino, kad Bankas sugalvojo ir ginčo sandoriais įgyvendino schemą, pagal kurią Alumina – netiesiogiai Banko pagrindinio akcininko ir valdybos nario V. R. valdomai įmonei, Bankas perdavė 14 600 000 Eur. Nurodytos schemos esmė: apsimestiniais sandoriais formaliai pridengiamas tikrasis pinigų iš Banko gavėjas, taip apeinant Bankų įstatymo (toliau – ir BĮ) 48 straipsnio 1 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytus draudimus, kurie riboja bankų galimybę skolinti susijusiems asmenims ir nustato skolinimo limitus. Ieškovai įgyvendintoje schemoje dalyvavo kaip statytiniai, kurie realiai savo lėšomis nevykdė ginčo sandorių. Sandorių apsimestinį pobūdį ir tikrąjį jų tikslą patvirtina visetas aplinkybių: sandoriai sudaryti padieniui; jų rengimui, sąlygoms vadovavo su Banku susiję asmenys; sandorių sąlygos lėmė ginčo lėšų patekimą į Aluminą sąskaitą; Bankas nevertino Boslitos skolinimo rizikos, nustatė jai mažesnę palūkanų normą, nei yra Banko skolinimo kaštai; Bankas pratęsinėjo Susitarime Nr. 4 nustatytus kredito grąžinimo terminus, derindamas juo prie Aluminos galimybių vykdyti savo prievoles. Kadangi kredito – faktiškai suteikto Aluminai, grąžinimas buvo užtikrintas vekseliais, laidavimais ir įkeitimais, šie išvestiniai sandoriai, užtikrinantys apsimestinius sandorius, yra niekiniai, nes neturi savo dalyko ir savarankiško tikslo. Ieškovai dėl pirmų dviejų reikalavimų taip pat pažymėjo, kad Boslita už Aluminą Bankui sumokėjo 873 436,63 Eur palūkanas, kurios turėtų būti Boslitai priteistos solidariai iš Banko ir Aluminos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

233. Pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovai grindė tuo, kad 2012 m. gruodžio 7 d. pasirašytu Įsipareigojimu dėl įsiskolinimo apmokėjimo (toliau – ir Įsipareigojimas) atsakovai V. R., O. G., ŪBIG, AB „Birač Europe“ įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovams už Aluminos prievolę grąžinti Banko suteiktą kreditą. Kadangi Alumina pažeidė savo prievoles, atsakovams kilo solidari pareiga atsakyti už skolos grąžinimą.

244. Gindamasi nuo ieškovų pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo, atsakovė O. G. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu ab initio jos pasirašytą Įsipareigojimą, priteisti iš ieškovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad Įsipareigojimą pasirašė dėl atsakovo G. S. – Boslitos vadovo, grasinimo ir ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Atsakovas G. S., pasinaudodamas sudėtinga atsakovės finansine padėtimi, pateikė atsakovei pasirašyti Įsipareigojimą, grasindamas neperduoti jai pinigų pagal 2012 m. lapkričio 16 d. Paskolos sutartį Nr. 201211/2 ir pradėti išieškojimą pagal atsakovės išrašytą vekselį, kuriuo užtikrintas Paskolos sutarties Nr. 201211/2 vykdymas. Atsakovė pabrėžė, kad G. S. ne tik netesėjo savo pažadų, bet ir prieš pasirašant Įsipareigojimą ją patikino, kad šis dokumentas nesukels jokių teisinių pasekmių.

25II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

265. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovų reikalavimus, atmetė priešieškinį: pripažino Susitarimus apsimestiniais sandoriais; pripažino dalį Susitarimų Nr. 4, 5, 7, 10 nuostatų negaliojančiomis ir paskolos gavėjo teises bei pareigas perkėlė Aluminai; pripažino negaliojančiomis Paskolos, Novacijos ir Investavimo sutartis, taip pat susitarimus, kuriais G. S. laidavo už Boslita prievoles pagal Kredito sutartį, Boslitos išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir G. S. laidavimus už juos; pakeitė 2007 m. birželio 22 d. sutartinio įkeitimo (identifikavimo kodas Nr. 02/2/2007/0010575) ir 2007 m. gegužės 14 d. sutartinio įkeitimo (identifikavimo kodas Nr. 02/2/20070007288) nuostatas, nurodant, kad įkeitimais yra užtikrinta prievolė pagal Kredito sutartį, jos priedus, pakeitimus ir pratęsimus išskyrus Susitarimus. Taip pat teismas priteisė Boslitai iš Aluminos 873 436,63 Eur ir paskirstė tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

276. Prieš pasisakydamas dėl ieškovų reikalavimų, teismas nurodė, kad byloje būtų buvę reikšmingi liudytojų R. M. – ŪBIG vadovės, ir G. U. – Banko valdybos pirmininko, parodymai, tačiau pirmoji atsisakė duoti parodymus, o antrojo asmens šalys neprašė apklausti. Teismas pažymėjo, kad byla priskirtina dispozityvių bylų kategorijai, todėl ne teismas turėjo imtis iniciatyvos įrodinėjant konkrečias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis), o byloje yra pateiktas pakankamas įrodymų kiekis dėl sandorių apsimestinumo fakto buvimo (CPK 185 straipsnis). Remdamasis bylos medžiaga – duomenimis apie įmonių akcininkus, Banko raštu Lietuvos bankui, giminystės ryšiu tarp G. U. ir M. U. (Birač generalinio direktoriaus, Alumina valdybos pirmininko), teismas padarė išvadą, kad V. R. kontroliavo Banką ir ŪBIG, kuri per Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik (toliau – ir Birač) kontroliavo Aluminą. Atsižvelgęs į šią aplinkybę bei vadovaudamasis BĮ 48 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 53 straipsnio 4 dalimi, Finansų įstaigų įstatymo (toliau – ir FĮĮ) 32 straipsnio 4, 5 dalimis, Lietuvos banko 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ 788 punktu teismas padarė išvadą, kad tiesioginis kredito suteikimas Aluminai buvo apsunkintas. Teismas išsakė vertinimą, kad tai buvo vienas iš motyvų, paskatinusių apsimestinių sandorių sudarymo eilę. Antru motyvu teismas nurodė siekį išvengti bankus prižiūrinčios institucijos papildomo dėmesio ir neišvengiamos būtinybės dėl to teikti pasiaiškinimus, norint gauti finansavimą susijusiai įmonei.

287. Išanalizavęs byloje pateiktų e. laiškų, parašytų 2011 m. spalio 11, 12, 17, 18, 19 ir 21 d. d., turinį, teismas konstatavo, kad ginčo sandorių sudarymui bei pasirašymui vadovavo ŪBIG, kurio vardu veikė R. B. ir A. M., o ieškovų interesams atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatai. Banko žinojimą apie ginčo sandorių apsimestinį pobūdį ir siekį sudaryti tokius sandorius, anot teismo, patvirtina ne tik nurodyto susirašinėjimo turinys, bet ir 2011 m. spalio 21 d. ŪBIG pasirašytos laidavimo sutarties už Boslitos prievolę pagal Kredito sutartį nuostata – „Skolininkas (Boslita) ketina finansuoti (tiesiogiai arba netiesiogiai) Alumina D.O.O. Zvornik“, bei liudytojo R. B. parodymai. Įvertinęs sandorių tarp Banko, ieškovų ir Aluminos sudarymo bei vykdymo aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pinigų perskolinimo skuba tokiomis pačiomis palūkanomis neatitinka normalios verslo praktikos. Siekį paslėpti pinigų judėjimą iš Banko į Aluminą patvirtina ir tai, kad Stiklas pavedimus Aluminai darė ne per Banką. Apie Stiklo ir Boslitos kaip statytinių vaidmenį teismas sprendė ir remdamasis Stiklo vadovo A. P. paaiškinimais.

298. Teismas pažymėjo, kad iki 14 600 000 Eur kredito limito, kuris viršijo visą Boslitos turimą turtą, suteikimo Bankas Boslitai skolino ženkliai mažesnes sumas. Bankas Boslitos mokumą ir apyvartumą vertino kaip vidutinius, o veiklos pelningumą ir skolinių įsipareigojimų padengimą kaip labai blogus. Be to, teismas išskyrė, kad Bankas, išduodamas Boslitai žymiai mažesnes paskolas, reikalaudavo ženkliai daugiau užtikrinimų bei kėlė didesnius reikalavimus. Tokį Banko elgesį, kai Boslitai prieš sudarant ginčo sandorius buvo suteikta I kreditingumo grupė, teismas įvardino neįprasta ir nenormalia paskolų suteikimo praktika. Teismas nurodė, kad jo nuomone šalių elgesys po paskolos suteikimo rodo Banko suinteresuotumą ginčo sandorių išlaikymu ir vykdymu: skaičiavo itin mažus ar išvis neskaičiavo komisinių už Kredito sutarties pakeitimus, nesiėmė jokių sankcijų už prievolės grąžinti kredito dalį termino praleidimą, bet siuntė Boslitai nurodymus pateikti prašymą dėl termino nukėlimo ir sankcijų netaikymo (R. V. – Banko Kauno filialo pardavimų vadybininkės 2012 m. gegužės 9 d. e. laiškas), pratęsė kredito grąžinimo terminus bei sumažino delspinigių ir palūkanų dydžius. Teismo įsitikinimu tikrasis kredito gavėjas buvo atskleistas, o kartu atsisakyta ieškovų, kaip formalių statytinių, „tarpininkavimo“ grąžinant 14 600 000 EUR kreditą, 2012 m. spalio 26 d. pasirašius Papildomą susitarimą, suteikusį teisę Aluminai tiesiogiai atsiskaityti su Banku. Apie tai, kad Boslita nebuvo tikrasis ginčo kredito gavėjas, teismas sprendė remdamasis ir tuo, jog už Boslitos prievoles įsipareigojo atsakyti su Banku susiję asmenys (ŪBIG, O. G., V. R., AB „Birač Europe“, Birač, UAB „First partneriai“), kurių dalis atsisakė atgręžtinių reikalavimo teisių į Boslitą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Bankas nereiškė nuostabos po to, kai 2012 m. lapkričio 29 d. laiške Boslitos atstovas R. Audzevičius pareikalavo kreditų, kuriuos Boslita yra gavusi savo veiklai, ir kredito, suteikto Aluminai, atskyrimo.

309. Pripažinęs buvus sudarytą apsimestinių sandorių grandinę, teismas sprendė esant teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiomis Susitarimo Nr. 4 nuostatas, susijusias su ieškovų įsipareigojimu užtikrinti apsimestinio sandorio vykdymą, o paskolos gavėjo teises ir pareigas perkelti Aluminai (CK 1.87 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad Susitarimais Nr. 5, 6, 8 ir 9 buvo tik pratęsiami terminai pateikti prievolės grąžinti 14 600 000 EUR kredito limitą užtikrinimus, teismas nurodė, kad į tokius įsipareigojimus negali būti perkeliamos kito asmens teisės ir pareigos. Dėl to teismas nurodytus susitarimus pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80, 1.87 straipsniai). Teismas taip pat panaikino Susitarimo Nr. 7 nuostatas dėl įkeitimo ir hipotekos lakštų pakeitimo, o į nepanaikintą susitarimo dalį perkėlė paskolos gavėjo teises ir pareigas Aluminai. Pastarajai buvo perkeltos teisės ir pareigos taip pat pagal Susitarimo Nr. 10 nuostatas, kurios susijusios su ginčo prievole. Investavimo, Paskolos ir Novacijos sutartis teismas pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento kaip neturinčias savarankiško dalyko (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), t. y. sandoriais siekta sukurti tik vizualiai teisėtą kredito patekimą į Aluminą.

3110. Teismas nurodė, kad pripažinus apsimestiniais sandoriais Susitarimus, atitinkamai negaliojančiais pripažintini ir šiems sandoriams užtikrinti G. S. pasirašyti sutarties pakeitimai, kuriais G. S. laidavo už Boslitos prievoles pagal Kredito sutartį. Tuo pačiu pagrindu, t. y. kad jais užtikrintos prievolės asmens, kuris nėra kreditavimo teisinių santykių subjektas, teismas pripažino negaliojančiais ir Boslitos išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius bei G. S. laidavimus pagal juos. Ištyręs įkeitimo lakštų, jų pakeitimų ir susitarimų juos pakeisti turinį, teismas padarė išvadą, kad jie sudaryti užtikrinant tikrąjį kredito limito suteikimą Boslitai. Dėl šios priežasties teismas įkeitimo lakštų nusprendė nepripažinti negaliojančiais, bet pakeisti, nurodant, kad jais užtikrinta Boslitos prievolė pagal Kredito sutartį, išskyrus Susitarimus. Remdamasis Susitarimų apsimestinio pobūdžio faktu, teismas nurodė, kad Boslitos atlikti mokėjimai Bankui kvalifikuotini kaip trečiojo asmens prievolės už skolininką įvykdymas, kurį turi kompensuoti Alumina (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

3211. Pasisakydamas dėl ieškovų reikalavimo, grindžiamo Įsipareigojimo nuostatomis, teismas nurodė, kad šiuo sandoriu buvo nustatytas paskolos pagal Novacijos sutartį grąžinimo bei palūkanų mokėjimo grafikas bei užtikrinta Novacijos sutartis. Tai, anot teismo, reiškia, kad Įsipareigojimas turi keleto skirtingų sandorių bruožų, t. y. tiek dėl buvusių sutartinių santykių modifikavimo, tiek dėl naujų prievolių, atliekančių užtikrinimo funkciją, atsiradimo. Įsipareigojimo kvalifikavimo klausimu teismas pabrėžė, kad jis negali būti vertinamas kaip garantija, kadangi vienas iš Įsipareigojimo tikslų buvo naujo paskolos mokėjimo grafiko nustatymas. Be to, teismas pastebėjo, kad Įsipareigojimo nuostatose įtvirtinta solidari, bet ne subsidiari atsakovų V. R., O. G., Birač, AB „Birač Europe“ ir ŪBIG atsakomybė, o ikisutartiniai susitarimų projektų derinimai bei e. laiškų turinys neleidžia daryti išvados, kad šalys derėjosi dėl garantijų išdavimo. Dėl to teismas sprendė Įsipareigojimą esant laidavimo sandoriu. Įsipareigojimo pagrindu atsiradusias teises ir pareigas teismas pripažino pasibaigusiomis dėl Susitarimų, kaip apsimestinių sandorių, negaliojimo (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Šią aplinkybę teismas įvardijo kaip teisinį pagrindą atmesti ieškovų reikalavimą dėl 15 899 566,08 Eur skolos priteisimo.

3312. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė atsakovės O. G. priešieškinį, pripažindamas jo pagrindą esantį neįrodytą. Teismas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad atsakovė O. G. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog G. S. jai neperdavė 2012 m. lapkričio 16 d. Paskolos sutarties Nr. 2012/11/2 dalyko. Atsakovės nurodomą aplinkybę, kad G. S. grasino pradėti priverstinį skolos išieškojimą pagal atsakovės 2012 m. lapkričio 16 d. išduotą vekselį, teismas traktavo kaip nepatvirtinančią neteisėtų veiksmų. Teismas nustatė, kad Įsipareigojimą atsakovė pasirašė darbo kabinete, todėl sprendė, jog ji turėjo galimybes pasikonsultuoti su ŪBIG teisininkais, iškviesti apsaugą ar policiją. Teismas pastebėjo, kad atsakovė Įsipareigojimą pasirašė tik po to, kai tą padarė atsakovas V. R., ir iki Įsipareigojimo pasirašymo ji jau buvo prisiėmusi analogiško dydžio prievolę Boslitai – laidavo už ŪBIG išrašytą vekselį. Kadangi Įsipareigojimas buvo išimtinai susijęs su Susitarimais Nr. 4, 7 ir 10, Paskolos, Investavimo ir Novacijos sutartimis, teismas nurodė atsakovės argumentus esant nepagrįstus. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas akcentavo, kad sudarydami Įsipareigojimą ieškovai siekė užsitikrinti neigiamų pasekmių nekilimą iš apsimestinių sandorių, o atsakovai – tolimesnį ieškovų dalyvavimą sandoriuose. Be kita ko, teismas neįrodytu pripažino ir atsakovės teiginį dėl sunkios jos finansinės padėties bei akcentavo, kad atsakovė negalėjo vienašališkai atsisakyti prisiimtų įsipareigojimų (CK 6.59, 6.125 straipsniai).

3413. Pasisakydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, teismas nurodė, kad realiai patenkinti visi esminiai ieškovų reikalavimai, todėl tarp jų ir bylą pralaimėjusių šalių taikytina 90 ir 10 procentų proporcija. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai L. S., G. S., A. A. S. ir UAB „Bosca“ palaikė ieškovų reikalavimus dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ieškovų sumokėto žyminio mokesčio dalį priteisė tik iš Banko ir Aluminos. Įvertinęs ieškovų patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, advokatų suteiktos teisinės pagalbos turinį, šalių procesinį elgesį teismas pagrįstomis bei tarp šalių skirstytinomis išlaidoms advokatų teisinei pagalbai apmokėti pripažino Banko 2 896,20 Eur išlaidas (29 226,71 Eur), Aluminos – 2 316,96 Eur (29 666,08 Eur), UAB „Birač Europe“ – 868,86 Eur (1 448,10 Eur), ŪBIG – 1 737,72 Eur (2 803,52 Eur).

35III. Apeliaciniųskundųargumentai

3614. Alumina ir Birač apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovų reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – reikalavimus atmesti; taip pat panaikinti sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje konstatuota, kad Įsipareigojimas yra laidavimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – konstatuoti, kad Įsipareigojimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.

37Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl dalies Kauno apygardos teismo sprendimo dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais panaikinimo, Alumina ir Birač prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria iš Aluminos priteista 873 436,63 Eur, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš Aluminos Boslitai priteistą suma sumažinti iki 656 928,50 Eur. Tuo pačiu pagrindu Alumina ir Birač prašo pakeisti Kauno apygardos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

38Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo teisinį ir faktinį pagrindą turintys pagrįsti argumentai:

3914.1. Dėl teismo sprendimo nemotyvavimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

40Teismas nemotyvavo savo išvadų, kad Aluminai 14 600 000 Eur paskola negalėjo būti suteikta dėl Banko kapitalo per mažo dydžio, jog Bankas norėjo išvengti Lietuvos banko atliekamų tikrinimų, kad pinigų perskolinimas Aluminai neatitinka verslo praktikos norint investuoti iš kredito įstaigos gautas pinigines lėšas į kitą verslo subjektą ir Bankas žinojo apie apsimestinio sandorio sudarymą. Teismas nepasisakė, kodėl atmeta atsakovų pateiktus įrodymus ar kodėl jų nevertina, tačiau deklaratyviai pakartojo daugelį ieškovų argumentų. Be kita ko, teismas nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. prieš E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/2014; 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea BankFinlandPlc (AB) prieš G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2014).

4114.2. Dėl ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nenustatymo, įrodymų ir aplinkybių netinkamo vertinimo.

42Teismas nenustatė, kas derėjosi dėl atskirų sandorių. Dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti atitinkamų sandorių šalių neatitikties. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad Bankas derėjosi ar kontaktavo su Alumina. Teismo vertinta galima V. R. įtaka Bankui, ŪBIG įtaka Birač, o pastarosios – Aluminai, pati savaime nepatvirtina minėtų veiksmų. Konstatuojant sandorių apsimestinį pobūdį, ignoruotos aplinkybės, kad jie buvo vykdomi, t. y. Boslita vykdė savo prievoles Bankui, Alumina – Stiklui. Teismas nesiaiškino, kokios aplinkybės lėmė Boslitos sprendimą lėšas skolinti Stiklui, bet ne tiesiogiai Aluminai, jeigu buvo siekta sudaryti apsimestinį sandorį. Dėl to teismas turėjo aiškintis ir vertinti ieškovų ketinimus pasirašant Paskolos sutartį. Akivaizdžiai suinteresuotų šios bylos baigtimi asmenų – G. S., A. P., R. B., parodymai ir e. susirašinėjimas nepatvirtina menamo susitarimo dėl apsimestinio sandorio. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą patvirtina paties teismo išsakytos abejonės dėl ginčo sandorių apsimestinio pobūdžio. Abejodamas aplinkybių egzistavimu, teismas turėjo ieškinį atmesti kaip neįrodytą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 14 straipsnis, 185 straipsnis).

43Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą taip pat patvirtina rėmimasis G. S., A. P., R. B. parodymais, nors šie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi. Susirašinėjimo e. laiškais medžiagą teismas nepagrįstai vertino kaip tiesioginius įrodymus bei neatsižvelgė į tai, kad ieškovai pateikė tik atskirus laiškus, t. y. susirašinėjimo fragmentus. Laiškuose nėra išreikšta jokia Banko valia, nepatvirtintas nei vienas faktas apie Banko veiksmus tariamai sudarant slaptą susitarimą su Boslita ir kitais asmenimis. Be to, nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad G. U. gavo ŪBIG teisininkės A. M. laiškus ar į juos atsakė. Taip pat nėra įrodymų, kad Bankas būtų gavęs R. Audzevičiaus 2012 m. lapkričio 29 d. e. laišką. Ieškovų dėstomų aplinkybių nepatvirtina ir Banko darbuotojos R. V. 2012 m. gruodžio 14 d. e. laiškai dėl Susitarimo Nr. 10, kadangi sutarties pakeitimas galėjo būti atliktas įvairiais motyvais.

44Besąlygiškai remdamasis G. S. parodymais – taip neatsižvelgiant į vieno liudytojo parodymų įrodomąją reikšmę (lot. testis unus, testis nullus), teismas nepagrįstai ignoravo atsakovės O. G. parodymus. Ginčo atveju teisinę reikšmę turi Banko, kaip korporatyvinio asmens, valia, o ne atskirų jo akcininkų ketinimai. Banko valia suteikti Boslitai kreditą susiformavo laikantis privalomos sprendimų priėmimo tvarkos, o prieš priimant sprendimą dėl Boslitos papildomo finansavimo buvo atliktas Boslitos kreditingumo vertinimas. Teismas nenustatė, kad V. R. būtų daręs įtaką ginčo sprendimo priėmime dalyvavusiems Banko atstovams ir darbuotojams. Todėl G. S. paaiškinimai laikytini prielaidomis. Papildomo finansavimo suteikimo metu, Boslita turėjo pakankamai turto (2011 m. – beveik už 30 989 341,98 Eur), o įmonės akcijų vertė nuolat didėjo (nuo 9 774 675,63 Eur 2007 m. iki 23 632 993,51 Eur 2011 m.). Kadangi paskolos Boslitai suteikimo metu, įmonės pardavimo rodikliai buvo pakilę iki 10 919 851,71 Eur, t. y. buvo aukščiausi per visą bendrovės istoriją – įmonei objektyviai galėjo reikėti apyvartinių lėšų užtikrinti sklandų prekybos apimčių didėjimą. Banko suteikto kredito grąžinimą užtikrino ne tik Boslitos gera finansinė padėtis, bet ir užtikrinimo priemonės, pateiktos G. S. ir jo šeimos narių bei su Boslita susijusių įmonių. Taigi Banko elgesys laikytinas visiškai normaliu, juolab, kad lėšos buvo perskolintos su 1,48 procento dydžio marža.

45Vien faktas, kad Boslita ginčo lėšas perskolino už tas pačias palūkanas, už kurias pasiskolino iš Banko, nereiškia, kad tokie veiksmai neatitinka verslo praktikos, nes Boslita ir Stiklas lėšas perskolino trumpesniems laikotarpiams (pvz., Boslita turėjo lėšas atgauti 17 mėnesių anksčiau, nei reikėjo grąžinti Bankui). Taigi įmonės turėjo uždirbti iš skirtumo. Aplinkybė, kad Bankas netaikė Boslitai sankcijų, rodo, jog Bankas siekė susigrąžinti kreditą ir gauti palūkanas, bet ne privesti Boslitos prie bankroto ar kitaip sutrikdyti pajamas generuojančią veiklą. Teismas visiškai nevertino Banko padėties 2012 m. pabaigoje, kuri racionaliai lėmė papildomų užtikrinimų pateikimą iš Banko ar kitų asmenų. Kasacinis teismas pripažįsta, kad aplinkybė, jog bankas sudarė įkeitimo sandorį su menama tikrąja kreditavimo santykio šalimi, nelaikoma patvirtinimu, kad bankas faktiškai kreditavo įkaito davėją (kasacinės bylos Nr. 3K-3-21/2014).

46Teismo išvadą, kad Alumina buvo galutinis kredito gavėjas, paneigia aplinkybės, jog iš Stiklo gautas kreditas tą pačią dieną buvo pervestas kitam juridiniam asmeniui. Kreditas niekada nebuvo įtrauktas į Aluminą buhalterinę apskaitą. Konstatuodamas, kad tiesioginis kredito suteikimas Aluminai buvo apsunkintas, teismas netyrė, nepaaiškino ir nemotyvavo, kaip būtų buvusi pažeista skolinimo su Banku susijusiems asmenims tvarka. Teismas taip pat nepaaiškino, kaip apskaičiavo, kad Aluminai negalėjo būti suteikta neva 25 procentus Banko kapitalo viršijanti paskola. Vien tik Banko įstatinio kapitalo vertės būtų užtekę kreditui suteikti.

4714.3. Dėl sandorių kvalifikavimo ir teisinių pasekmių, teisių gynimo būdų konkurencijos.

48Teismas, konstatuodamas ginčo sandorių sudarymo priežastis, turėjo įvertinti tikrojo sandorio teisėtumą, tačiau to nepadarė. Remiantis teismo motyvais, „tikrasis“ sandoris galėjo būti pripažintas neteisėtu nebent dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms arba viešajai tvarkai (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Vis dėlto ieškovai to neprašė. Pripažinęs buvus slaptą Banko susitarimą su Boslita ir G. S., teismas nepagrįstai atsisakė vertinti Boslitos elgesį. Boslita sandorius sudarė laisva valia ir siekdama kilusių pasekmių bei suvokdama savo veiksmų neteisėtumą. Taigi Boslita prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Patvirtindamas Boslitos ir Stiklo piktnaudžiavimą teise, teismas nesąžiningų asmenų interesus laikė svarbesniais už visos civilinės apyvartos stabilumą (CK 1.137 straipsnis).

49Tiek Boslitos, tiek Stiklo vadovai neneigė, kad žinojo apie sudaromų sandorių sąlygas, jos jiems buvo aiškios ir suprantamos. Būtent ieškovų vadovų atlikti veiksmai – įtraukiant įmones į apsimestinius sandorius, sukėlė jiems žalą. Vadinasi, ieškovai turi galimybę apginti savo teises ir galimai pažeistus interesus nukreipdami savo reikalavimus į G. S. ir A. P. (CK 2.81, 2.82 ir 2.87 straipsniai).

50Spręsdamas dėl ginčo sandorių negaliojimo pasekmių, teismas neturėjo pagrindo iš Aluminos priteisti 873 436,63 Eur. Logiškas ir teisingas teisių ir pareigų perskirstymas, pripažįstant pirmosios instancijos teismo poziciją dėl sandorių apsimestinio pobūdžio, galėjo būti tik toks, kad visi Aluminos atlikti mokėjimai būtų laikomi mokėjimais, atliktais Bankui (CK 1.5 straipsnis). Tai reiškia, kad Aluminos mokėjimais (216 508,13 Eur) turėjo būti sumažinta iš Aluminos priteistina suma, kurią Boslita sumokėjo Bankui. Nepakeitus šios sprendimo dalies Stiklas nepagrįstai praturtėtų, t. y. ieškovai atgautų visas sumas, sumokėtas pagal negaliojančius sandorius, ir neturėtų pareigos grąžinti faktiškai gautų sumų. Be to, teismas nepagrįstai aiškino ir taikė CK 1.87 straipsnio 3 dalį, nes neigiamos pasekmės kyla sąžiningam trečiajam asmeniui – Aluminai.

5114.4. Dėl Įsipareigojimo kvalifikavimo.

52Vienašalis Alumina pareiškimas dėl esminių Novacijos sutarties sąlygų pakeitimų nebuvo suderintas su Stiklu. Taigi Įsipareigojimas Aluminai nesukūrė jokių teisinių pasekmių ir jį teismas, netinkamai taikydamas sutarčių sudarymo bei pakeitimo taisykles, nepagrįstai pripažino tinkamu Novacijos sutarties pakeitimu. Priešingai nei nustatė teismas, Įsipareigojimas neatitinka nei laidavimo sutarties, nei vienašalio garanto įsipareigojimo sampratos. Įsipareigojimas nėra sutartis. Iš šio dokumento turinio nėra aišku, kas yra kreditorius, Jeigu Įsipareigojimas būtų vertinamas kaip laidavimas, Alumina turėtų būti laikoma ne tik laiduotoju, bet ir paskolos, už kurią tariamai laiduota, gavėju. Skolininkas negali laiduoti už save. Patys ieškovai Įsipareigojimą laiko garantija, o ne laidavimu. Laidavimo sutarties esmės akivaizdžiai neatitinka Įsipareigojimo 7 punkte išreikštas įsipareigojimas, kadangi teismas turėjo nustatyti, ar prievolę prisiėmė ir Bankas. Tariami laiduotojai, negalėdami priversti Banko, kad jis atsisakytų nuo savo reikalavimo teisių į Boslitą ir užtikrinimo įgyvendinimo, nesukūrė juos įpareigojančios prievolės. Vis dėlto teismo išvada, kad Įsipareigojimas nėra garantija, yra pagrįsta.

5314.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

54Atsakovai L. S., G. S., A. A. S. ir UAB „Bosca“ – nepriklausomai nuo jų pozicijos ginčo klausimu, procesinės padėties nekeitė. Dėl to jie laikytini pralaimėjusia ginčą šalimi, iš kurių taip pat turėjo būti priteistos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

55Alumina ir Birač atžvilgiu patenkinta 45 procentai ieškovų reikalavimų. Tam, kad Alumina ir Birač galėtų gintis nuo pareikštų reikalavimų, buvo būtina kompleksinė teisinė pagalba, kuri kainavo 29 666,08 Eur. Ši suma yra reali (Banko išlaidos yra iš esmės tokios pat) bei buvo būtina. Taigi teismas nepagrįstai ją sumažino.

5615. Bankas apeliaciniame skunde prašo: iškviesti ir apklausti liudytojus: A. Ž. ir L. I.; panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

57Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo teisinį ir faktinį pagrindą turintys pagrįsti argumentai:

5815.1. Dėl sandorių kvalifikavimo apsimestiniais.

59Teismas, nesiaiškino visų ginčijamų sandorių šalių valios sandorių sudarymo metu, o atliko lėšų gavėjo poreikių ir lėšų panaudojimo tikslų analizę, kurie per se su sandorio sudarymu nėra susijusi. Kredito lėšų perskolinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad banko ir kredito gavėjo sudarytas sandoris buvo apsimestinis. Ginčo sandorių grandinė nerodo jų apsimestinumo ir sukuria realius teisinius santykius. Teismas neanalizavo Aluminos valios, o dėl Banko valios sprendė pagal pavienių asmenų, neturinčių teisės Banko vardu priimti sprendimų dėl kredito suteikimo, veiksmus, jų tikslus tapatindamas su Banko valia.

60Jei teismas būtų tinkamai vadovavęsis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea BankFinlandPlc (AB) prieš G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2014), būtų priėjęs logiškos ir pagrįstos išvados, kad ieškovai savo vardu ir rizika pasiskolino lėšas iš Banko ir panaudojo jas kitam asmeniui finansuoti. Vadovaudamasis nurodyta praktika, teismas būtų nustatęs, kad: dėl kredito sąlygų tarėsi Boslitos vadovas; Bankas vertino būtent Boslitos finansinę padėtį; Boslitos prievolių įvykdymą užtikrino su įmone susiję asmenys; nėra įrodymų apie Banko dalyvavimą perskolinant lėšas Aluminai ar šios veiksmus, vykdant prievoles pagal Kredito sutartį už Boslitą.

6115.1.1. Argumentai, kuriais teismas rėmėsi, konstatuodamas apsimestinį sandorių pobūdį, yra išgalvoti. Tą patvirtina tai, kad susijusių asmenų finansavimas teisės aktais nėra draudžiamas, o maksimalus skolinimosi limitas Banke nebuvo viršytas. Tarp Aluminos ir Banko sudarytos sutartys (faktoringo, garantijos ir sąskaitos sutartys) rodo, kad Bankas finansavo Aluminą. Taigi Bankui nebuvo jokio tikslo finansuoti Aluminos per statytinius. Kadangi V. R. tikslai ir sprendimai negali būti tapatinami su Banko tikslais ir sprendimais, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Bankas turėjo tikslą papildomai skolinti Aluminai ar to vengė, bijodamas Lietuvos banko reakcijos.

62Teismo motyvų nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad V. R., kaip Banko akcininkas, neturėjo jokių teisinių galimybių lemti Banko sprendimų dėl kreditų išdavimo. Sprendimą dėl kredito išdavimo Boslitai priėmė Banko kolegialūs organai, kurie laikėsi visų procedūrų. Byloje duomenų, kad V. R. darė įtaką Banko paskolų komiteto, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, nėra. Galimi slapti V. R. ir G. S. sandoriai yra teisiškai nereikšmingi, nes Bankas juose nedalyvavo.

6315.1.2. Pateikdamas prašymą Boslitos vardu dėl Kredito sutarties pakeitimo, G. S. patvirtino, kad kredito gavėjas yra Boslita. Tai teikia pagrindą išvadai, kad G. S. apgavo Banką, o Boslita, paimdama kreditą, veikė savo rizika. Pagal G. S. nurodytą jo ir V. R. aptartą planą, prieš banką Boslita turėjo atrodyti kaip tikrasis skolininkas. Sudarydamas susitarimą su V. R., G. S. suprato ar turėjo suprasti, kad sandorį jis sudaro ne su Banku, bet su asmeniu, neturinčiu įgaliojimo veikti Banko vardu. Net ir pripažinus, kad kai kurie iš Banko žmonių, dalyvavusių ginčo sprendimo priėmime, žinojo apie Boslitos kredito panaudojimo Aluminai finansuoti planus ar jų siekė, tai nepatvirtintų Banko valios, įrodinėjamos ieškovų. Teismas, be kita ko, padarė nepagrįstą išvadą, kad ŪBIG veikė Banko vardu ir įtakojo Banko sprendimus. Teismo analizuota e. susirašinėjimo medžiaga rodo, kad Boslita suprato, jog bus tikruoju Banko skolininku; ŪBIG neveikė Banko vardu ir Bankas nedalyvavo apsimestiniame sandoryje. Banko valios sudaryti ginčo sandorius nerodo ir ŪBIG laidavimo sutartis.Sprendžiant apie Banko ar jo valdymo organų valią, R. B. parodymai nėra patikimi, kadangi jis buvo tik ŪBIG atstovu, aktyviai dalyvavusiu kuriant ir realizuojant kredito lėšų perskolinimo Aluminai planus.

6415.1.3. Kredito linija nėra paskolos suteikimas, kai piniginės lėšos pervedamos į paskolos gavėjo sąskaitą. Kredito linija reiškia tam tikro dydžio kredito limito nustatymą, suteikiant galimybę banko klientui pačiam spręsti dėl limito ribose esančių lėšų paėmimo iš banko, tokio skolinimosi dydžio, kartų, lėšų grąžinimo. Kadangi Boslitai kredito limito padidinimas buvo reikalingas apyvartinėms lėšoms, Bankas neturėjo priežasčių abejoti tokiu poreikiu. Pasakydamas, kad suteikiamas kredito limitas negali būti didesnis, nei skolininko turtas, teismas klaidingai suprato ir vertino kredito, suteikiamo apyvartinėms lėšoms papildyti, suteikimo paskirtį ir grąžinimo specifiką. Boslitos balansinės pajamos, apyvarta pagal įplaukas į sąskaitą, pereinanti per sąskaitas apyvarta keletą metų buvo didesnė už suteiktą kredito limitą. Taigi Boslita buvo kredituota pagrįstai. Kritikuodamas Banko atliktus Boslitos finansinės būklės vertinimus, teismas remiasi ne sandorio sudarymo metu atliktais, bet ženkliai vėlesnio periodo vertinimais.

65Teismo išvada, kad, suteikiant kreditą, Boslitos finansiniai rodikliai nebuvo patenkinami, o pirma kreditingumo grupė suteikta tik sudarant apsimestinį sandorį, yra nepagrįsta. Boslitai pirma kreditingumo grupė suteikta nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. Boslita pagal antrą kreditingumo grupę buvo pradėta vertinti tik dėl pirkėjų įsiskolinimo padidėjimo, įvykusio po ginčo sandorių sudarymo. Negalima sutikti ir su teismo teiginiu, kad Bankas neįrodė, jog, išduodamas kreditą, vertino tiek kiekybinius, tiek kokybinius Boslitos kriterijus. Boslitos finansinės ir ekonominės būklės analizė nesiskyrė nuo įprastos Banko atliekamos kliento analizės. Analizuodamas Boslitai taikytų užtikrinimo priemonių sąrašą, teismas neįvertino to, kad Boslitos prievolės buvo pilnai užtikrintos Boslitos ir su ja susijusių asmenų turto įkeitimais, laidavimais, vekseliais, o bendra užtikrinimo priemonių rinkos vertė gerokai viršijo Boslitos įsipareigojimus Bankui.

6615.1.4. Banko valios sudaryti ir išlaikyti apsimestinius sandorius neįrodo ir nustatyti komisinių mokesčių dydžiai bei sankcijų už termino grąžinti kreditą praleidimą netaikymas. Tai nėra neįprastas finansų įmonei elgesys. Banko valios nerodo ir 2012 m. spalio 26 d. Papildomas susitarimas, nes Bankas nėra jo šalimi. Banko valios taip pat neatspindi ir trečiųjų asmenų Boslitos naudai duoti Aluminos prievolių įvykdymo užtikrinimai apie kuriuos Bankui nebuvo žinoma, o juos davę asmenys neveikė Banko vardu.

6715.2.Dėl teismo sprendimo teisinių pasekmių.

68Teismo sprendimas pažeidžia Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnį ir sukuria teisinį netikrumą dėl naujai teismo sukurtų teisinių santykių turinio ir apimties. Teismas sukūrė situaciją, kai Bankas prieš savo valią tapo Aluminos kreditoriumi bei prarado visas kredito grąžinimą užtikrinančias priemones.

6915.3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

70Sprendime teismas iš esmės paneigė įrodinėjimo taisyklę – įrodinėja tas, kas teigia. Bankui, kaip neigiančiai šaliai, negali būti keliama pareiga įrodyti, kad jis nesukūrė nelegalių schemų dėl apsimestinių sandorių sudarymo ir pan. Teismas taip pat pažeidė pareigą ištirti visus bylai reikšmingus įrodymus, nes atsisakė apklausti liudytojus A. Ž. ir L. I., kurie tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimus dėl kredito Boslitai suteikimo. Manydamas, kad G. U. parodymai gali būti reikšmingi, bet neiškviesdamos jo liudyti, teismas pažeidė kooperacijos principą ir pareigą būti aktyviam renkant bei tiriant įrodymus. Ikiteisminio tyrimo byloje G. U. yra paaiškinęs, kad Bankas apsimestinių sandorių schemoje nedalyvavo. Be kita ko, teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tendencingai rėmėsi ieškovų poziciją palaikiusių asmenų parodymais, ignoruodamas juos paneigiančius kitų byloje dalyvaujančių asmenų (O. G.) paaiškinimus.

7115.4.Dėl užtikrinimo priemonių pripažinimo negaliojančiomis.

72Teismas nepagrįstai G. S. ir UAB „Bosca“ laidavimo sutartis pripažino negaliojančiomis. Sisteminis sandorių aiškinimas teikia pagrindą išvadai, kad G. S. ir UAB „Bosca“ laidavo Bankui ne už Boslitos, tačiau už tikrojo skolininko Alumina prievoles. Vien klaidingas sandorio pagrindo nurodymas, kuris neatitinka tikrosios šalių valios, negali lemti laidavimo sandorių negaliojimo. Teismo sprendimas suteikia galimybes nesąžiningiems asmenims prisiimti šalutines prievoles pagal apsimestinius sandorius, žinant tikrąjį jų turinį, ir vėliau išvengti bet kokios atsakomybės patiems ginčijant tokio pobūdžio sandorius CK 1.87 straipsnio pagrindu.

7315.4.1. Boslitai buvo žinomas sandorių apsimestinumo faktas, todėl jos išrašyti vekseliai negalėjo būti pripažinti tuo pagrindu, kad nebegalioja prievolė, kuriai užtikrinti vekseliai buvo išduoti. Vien tai, kad vekseliai buvo skirti prievolių užtikrinimui, nepanaikina vekselio kaip abstraktaus vertybinio popieriaus savybės.

7415.4.2. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu Įsipareigojimą ir kvalifikavo jį kaip laidavimo sutartį, bet ne kaip faktinę skolos perkėlimo sutartį. Įsipareigojimo 3 punkto formuluotė leidžia teigti, kad V. R., O. G., Birač, AB „Birač Europe“ ir ŪBIG perėmė Aluminos įsipareigojimą Stiklui ir faktiškai pakeitė skolininką. Tai papildomai įrodo, kad Susitarimai nebuvo apsimestiniai sandoriai. Priešingu atveju, V. R. ir kitiems įsipareigojusiems asmenims nebūtų buvę jokio teisinio intereso įsipareigoti už Aluminą prieš kreditorių, kuris buvo tik statytinis. Teismas turėjo Įsipareigojimą palikti galioti, nepriklausomai nuo kvalifikavimo, kadangi šį sandorį pasirašę asmenys žinojo apie Kredito sutarties apsimestinumą.

7516. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jų reikalavimai pagal Įsipareigojimą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – reikalavimus tenkinti; priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo teisinį ir faktinį pagrindą turintys pagrįsti argumentai:

7616.1. Teismas nepagrįstai nekvalifikavo Įsipareigojimo kaip garantijos. Tokią šio sandorio teisinę kvalifikaciją patvirtina prievolės vienašališkumas, t. y. vienašalis įsipareigojimas sumokėti Aluminos pagal apsimestinę kredito sutartį nesumokėtas sumas (CK 6.90 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. ir kt. prieš Z. Š., bylos Nr. 3K-3-97/2012). Nors Įsipareigojime nurodyta, kad prievolė yra solidari, tačiau vien ši aplinkybė per se nepaneigia sandorio buvimo garantija. Visos Įsipareigojimo nuostatos (ypač 4 punktas) suponuoja, kad prievolės solidarumo formuluotė reiškia tai, jog visos Įsipareigojimo šalys prisiėmė savarankiškus garantinius įsipareigojimus, o ieškovams reikalavimo teisė į skolininkus atsiranda tik tada, jei atsiranda sandoryje įvardyti alternatyvūs juridiniai faktai. Faktas, kad ieškovų atžvilgiu visi skolininkai atsako solidariai reiškia jų tarpusavio santykius regreso atžvilgiu (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) bei ieškovų teisę pasirinktinai reikalauti atitinkamų sumų. Garantinio įsipareigojimo solidarumas pasireiškia tik po garantijos taikymo sąlygų atsiradimo, o tokia nuostata neprieštarauja įstatymuose įtvirtintiems imperatyvams ir savaime nepanaikina visų garantijos kvalifikuojančių požymių. Įsipareigojimo buvimą garantiją taip pat patvirtina piniginės prievolės prisiėmimas, jos sudarymas raštu. Tai, kad Įsipareigojimas jo pasirašymo metu buvo suprantamas kaip garantija, paliudijo ir G. S. bei patvirtina ikisutartiniai santykiai: e. susirašinėjimas įrodo, kad buvo derėtasi dėl ŪBIG garantijos teikimo. Be to, Įsipareigojimo vertinimą garantija patvirtina ieškovų, kaip statytinių, interesų užtikrinimo chronologija – teiktos vis labiau varžančios užtikrinimo priemonės, ir ieškovų pasitikėjimo atsakovais netekimas. Kadangi garantijos galiojimas nepriklauso nuo užtikrinamo sandorio galiojimo, teismas negalėjo pripažinti Įsipareigojimo negaliojančiu (CK 6.90 straipsnio 2 dalis).

7717. Atsakovė O. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti; priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašė išreikalauti iš Boslitos: išrašą iš įmonės kasos knygos, kuriame matytųsi įmonės grynųjų pinigų likutis nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d.; Boslitos kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad G. S. minima 224 500 Eur suma buvo surinkta į įmonės kasą iki 2012 m. lapkričio 16 d.; Boslitos kasos išlaidų orderį, patvirtinantį, kad G. S. gavo iš įmonės 224 500 Eur.

78Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo teisinį ir faktinį pagrindą turintys pagrįsti argumentai:

7917. 1. Dėl atsakovės teisės į teisingą procesą pažeidimo.

80Tinkamai nustatęs priešieškinio įrodinėjimo dalyką – pinigų pagal 2012 m. lapkričio 16 d. Paskolos sutartį perdavimo ar nepardavimo faktą, teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. G. S. byloje teigia, kad pinigus atsakovei perdavė grynaisiais pinigais, paimtais iš Boslitos, kurie surinkti už parduotas prekes. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 ir 17 punktus visos Boslitos grynųjų pinigų operacijos privalo atsispindėti įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Vis dėlto šiuos dokumentus, kurie patvirtintų arba paneigtų G. S. paaiškinimus, teismas atsisakė išreikalauti. Įsipareigojimą atsakovė pasirašė išimtinai dėl G. S. ekonominio spaudimo, siekdama gauti paskolą. Tačiau tam pagrįsti būtina iš Boslitos išreikalauti papildomus dokumentus.

8117.2. Dėl Įsipareigojimo kvalifikavimo laidavimo sandoriu.

82Kvalifikuodamas Įsipareigojimą laidavimo sandoriu, teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Atsakovė neturėjo jokio intereso laiduoti už Aluminą net 15 899 566,08 Eur sumai, t. y. teismo pateiktas aiškinimas yra aiškiai nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad Įsipareigojimu atsakovė išreiškė valią atsakyti už su ja nesusijusio asmens prievoles. Be to, Įsipareigojimas neatitinka laidavimo požymių, kadangi jį pasirašė Alumina – skolininkas, tačiau ne ieškovai – kreditoriai. Įsipareigojimas nėra prievolių užtikrinimo sandoris, o juo bandyta vienašališkai pakeisti Aluminos Novacijos sutartimi prisiimtas prievoles Stiklui. Dėl to Įsipareigojimo sąlygos prieštarauja CK 6.59 straipsnio nuostatoms, o pats sandoris yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). Be to, pripažinęs Susitarimus užtikrinusius sandorius negaliojančiais, teismas analogišką sprendimą turėjo priimti ir dėl Įsipareigojimo, kaip apsimestinį sandorį užtikrinusio sandorio.

8317.3. Dėl galimybės atsisakyti Įsipareigojimo.

84Įsipareigojimas yra vienašalis sandoris, todėl, priešingai nei nurodė teismas, atsakovė turi teisę jo atsisakyti tokia pačia forma, kokia jis buvo sudarytas.

8518. Atsakovas AB „Birač Europe“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje konstatuota, kad Įsipareigojimas yra laidavimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – konstatuoti, kad Įsipareigojimas nesukelia jokių teisinių pasekmių; priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

86Apeliaciniame skunde išdėstyti jo teisinį ir faktinį pagrindą turintys pagrįsti argumentai, analogiški išdėstytiems Alumina ir Birač apeliaciniame skunde, todėl jie papildomai nekartojami.

87IV. Atsiliepimų į apeliacinius skundus atsikirtimai

8819. Ieškovai atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

89Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai į apeliacinių skundų argumentus:

9019.1. Lietuvos bankas ginčo laikotarpiu konstatavo, kad Banko organai, priimantys sprendimus dėl skolinimo, atstovauja V. R. ir yra priklausomi nuo jo nurodymų bei savo pareigas, kiek tai susiję su skolinimu su Banku susijusiems verslams, vykdo tik formaliai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kad būtent V. R. ar jo giminės darė lemiamą įtaką Banko organų sprendimams patvirtina ir viešojoje teisėje įtvirtinta kontrolės teisinė prezumpcija (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 2 punktas, 9 dalis, 14 dalies 1 punktas). Visi Kredito sutarties požymiai atitiko Lietuvos banko nustatytus ankstesnės Banko neskaidrios veiklos požymius. Lietuvos banko 2013 m. vasario 11 d. inspektavimo ataskaitoje, be kita ko, atskleistas Aluminos finansavimas per Boslitą ir Stiklą bei nustatyta, kad pinigai grįžo ir į Banką. Nors šiuos įrodymus Bankas turėjo, tačiau juos nuslėpė nuo teismo. Inspektavimo ataskaitoje nustatytas aplinkybes ir pažeidimus patvirtino A. Ž. – Banko valdybos primininkas ir administracijos vadovas. Bankas negalėjo tiesiogiai skolinti Aluminai dėl jam Lietuvos banko nustatytų ribojimų skolinti susijusiems asmenims. Atsakovų nesąžiningą elgesį patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-727-413/2014 jų išsakyti pripažinimai dėl ginčo sandorių apsimestinumo.

9119.2. Teismo sprendime visapusiškai atskleistas CK 1.87 straipsnio turinys, o nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas atliktas atsižvelgiant į kasacinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Tai, kad Bankas, skolindamas Aluminai per Stiklą ir Boslitą, turėjo aiškiai išreikštą motyvą apeiti Bankų įstatymo ir Lietuvos banko ribojimus, įrodo Aluminos ir Banko sąsajos, Bankui nustatyti skolinimo ribojimai. Ginčo sandorių apsimestinumą įrodo tai, kad Boslitai nebuvo reikalingas 14 600 000 Eur kreditas apyvartinėms lėšoms ir ji de facto neatitiko privalomų kreditingumo kriterijų tokio kredito išdavimui. Bankas taip pat nesilaikė kreditų išdavimo tvarkos, o lėšas Boslitai skolino už palūkanas, kurios buvo bent 3 procentais mažesnės, nei Banko skolinimosi kaštai (8,6 procentai: 4,5 procento metinės palūkanos ir 4,1 procento metinė infliacija).

92Ginčo sandorių apsimestinumą patvirtina ir užtikrinimo sandorių turinys. Bankas nereikalavo adekvačių kredito dydžiui užtikrinimo priemonių bei pripažino, kad pateikti užtikrinimai yra nepakankami: konsoliduoti įsipareigojimai sudarė 121 procentą nuo formalios optimistinės užtikrinimo vertės (17 513 133,21 Eur / 14 422 572,98 Eur). Nėra jokių įrodymų, kad tokio dydžio paskolos su esamomis sąlygomis suteikimas Boslitai apyvartinėms lėšoms buvo įprasta ginčo šalių praktika. Priešingai – mažesnius įsipareigojimus Boslita užtikrindavo didesnėmis priemonėmis. Bankas ne tik nežinojo realios Boslitos akcijų vertės, bet ir nereikalavo įkeisti viso įmonės turto. Bankas taip pat ignoravo tai, kad kredito grąžinimo užtikrinimus davę asmenys yra išimtinai priklausomi nuo Boslitos.

93Bankas nuo pat ikisutartinių santykių pradžios žinojo galutinį kredito gavėją – Aluminą. Bankas ne tik pildė atitinkamus dokumentus dėl kredito gavimo, bet ir duodavo aiškius nurodymus Boslitai, kaip turi būti pildomi Bankui teikiami dokumentai, įgyvendinant apsimestinių sandorių grandinę. Tą įrodo 2011 m. spalio 21 d. laidavimo sutartis ir jos sudarymo aplinkybės, taip pat 2011 m. spalio 17 d. A. M. e. laiškas, adresuotas G. U., G. S. ir R. B. paaiškinimai. Kliento bylos tomo D. V. b. l. 62 ir 93 – grafos „kita reikšminga informacija ir jos vertinimas“ parodo, kad Bankas turėjo apsimestinę paskolos sutartį tarp Boslitos ir Stiklo.

94Jokių derybų tarp Banko ir Boslitos, Boslitos ir Stiklo, Stiklo ir Aluminos nebuvo. Ieškovai gaudavo tiesioginius nurodymus iš ŪBIG, o Bankas ir Alumina buvo susiję asmenys. Tikrąjį Banko ketinimą skolinti Aluminai patvirtina padieniui atliktos pinigų perlaidos tarp ieškovų ir Aluminos. Skaidydamas mokėjimus, t. y. darydamas tris, o ne vieną, Bankas valdė grąžinimo riziką, kad pinigai būtų pervesti Aluminai. Lietuvos bankas yra nustatęs, kad skolos grąžinimo terminų pratęsinėjimas, sankcijų netaikymas ir skolos nereikalavimas buvo įprasta Banko skolinimo susijusiems asmenims politika. Analogiškai Bankas elgėsi ir ginčo situacijoje, kai Boslita pažeidė savo prievoles. Akivaizdus ginčijamų sandorių apsimestinumo įrodymas yra Boslitos ir Aluminos veiksmai: Boslita Bankui pinigus pervesdavo tik tada, kai Alumina atitinkamas sumas pervesdavo Stiklui. Be to, Bankas, žinodamas, kad tikrasis kredito gavėjas yra Alumina, specialiai netaikė komisinių mokesčių arba jie buvo tik nominalaus dydžio, vėliau mažino palūkanų normą, nors buvo atidedami kredito grąžinimo terminai. Ginčo sandoriuose ieškovams nėra jokios ekonominės naudos – tai pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą.

9519.3. Alumina ir Birač nurodoma aplinkybė, kad kredito lėšų galutinis gavėjas buvo kita įmonė, išeina už bylos ir apeliacinio proceso ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis). Alumina ir Birač pateikiami dokumentai patvirtina tik faktą apie atsiskaitymą su „Energolinija“ d. o. o. Zvornik pagal priverstinį išieškojimą vekselio pagrindu, o ne tai, kad Alumina nebuvo galutinis kredito gavėjas. „Energolinija“ d. o. o. Zvornik yra su Banku susijęs asmuo. Taigi pinigų vėlesnis perleidimas kitam asmeniui nagrinėjamu atveju neturi reikšmės konstatuojant tikruosius kreditinius santykius tarp Banko ir Aluminos. Vėlesnius pinigų panaudojimas nėra bylos dalykas.

9619.4. Boslitos faktinis palūkanų mokėjimas už Aluminą negali lemti fakto, kad Boslita patvirtino apsimestinį sandorį. Lietuvos teismų praktikoje nėra buvę nustatyta, kad sandorių tikrumą patvirtintų vien aplinkybė, jog sandoriai buvo vykdyti. Būtent tokia ir yra apsimestinio sandorio prigimtis – pridengti tikrąjį sandorį jį vykdant. Kadangi Alumina buvo tikrasis kredito gavėjas, būtent ji turėjo prievolę tiesiogiai vykdyti įsipareigojimus Bankui. Boslitos pašalinimas iš apsimestinių sandorių grandinės reiškia, kad Boslita neturėjo vykdyti Kredito sutarties. Taigi jeigu Boslitos sumokėtos sumos nebūtų priteisiamos iš Aluminos, būtų sudarytos sąlygos Aluminos nepagrįstam sutaupymui Boslitos sąskaita (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

9719.5. Boslitos ir Stiklo sąžiningumas ar nesąžiningumas nekliudo taikyti CK 1.87 straipsnio, antraip ši norma būtų neveiksminga. Bet kokios spekuliacijos, susijusios su ieškovų sąžiningumu, yra teisiškai nereikšmingos, nes nesąžiningi buvo ir Bankas bei Alumina. Boslita riziką vykdyti Kredito sutartį prisiėmė tol, kol ji nėra pripažinta negaliojančia. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teismo sprendimas sukuria praktiką, kuri vykdo piktnaudžiavimo prevenciją ir užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą. Banko padėtis nėra bloginama, kadangi Alumina yra mokus ir galintis vykdyti prievolę skolininkas. Šio fakto Bankas neginčijo. Vien tik aplinkybė, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti apeinant nustatytus skolinimo ribojimus, nereiškia, jog jie yra niekiniai.

9819.6. Banko apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiais apsimestinai teiktus akcesorinius sandorius, nebuvo aptariami pirmosios instancijos teisme ir jie neatitinka skundo dalyko, t. y. Bankas nereikalauja pakeisti sprendimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). G. S., Boslitos ir Boscos sąžiningumas yra teisiškai nereikšmingas. Užtikrinimo sandorių tikslas buvo formaliai paslėpti Kredito sutartį tarp Banko ir Aluminos, t. y. imituoti apsimestinių sandorių „tikrumą“. Teismui pripažinus negaliojančiais ginčytus sandorius, taip pat baigėsi ir visos užtikrinimo priemonės, įskaitant vekselius. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo įvertinti, jog ieškovai turėjo reikalauti nuostolių atlyginimo iš įmonių vadovų. Ši aplinkybė ne tik nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, bet ir nėra reikšminga taikant CK 1.87 straipsnį.

9919.7. Teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Tiek G. S., tiek R. B. parodymai yra patikimi, duoti davus priesaiką. Šie asmenys ir A. P. buvo tiesioginiai ginčo įvykių liudytojai, betarpiškai juos stebėję. Atsakovai nei vieno tiesioginio įvykių liudytojo, kuris patvirtintų priešingas aplinkybes, apklausti nereikalavo, o tik pasyviai kritikavo ieškovo teikiamus įrodymus bei sąmoningai neteikė turimų įrodymų, taip slėpdami nuo teismo tiesą. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į e. laiškus ir jais patvirtinamas bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lintera“ prieš L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-676/2013). Kadangi Bankas pirmosios instancijos teismo neprašė iškviesti liudyti G. U., o jo apeliaciniame skunde minimi parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, negali būti pateikti apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).

100Ši byla, nepaisant to, kad joje dalyvauja ir bankrutuojantys subjektai, yra dispozityvi: ji pradėta prieš bankroto bylos iškėlimą, ginčas kilęs tarp privačių subjektų, o prievolė grąžinti kreditą nepriklausomai nuo proceso baigties neišnyks. Banką atstovavo keturi advokatai. Taigi Bankas negali skųstis, kad nesugebėjo užtikrinti savo įrodinėjamų aplinkybių. Kadangi A. Ž. Lietuvos bankui patvirtino faktą, kad ginčijami sandoriai yra apsimestiniai, nėra pagrindo kviesti liudyti šio asmens.

10119.8. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. G. S., A. A. S., L. S. ir UAB „Bosca“ į bylą kaip atsakovai buvo įtraukti tik dėl to, kad byloje ginčijami apsimestiniai sandoriai. Tačiau tik Bankas ir Alumina byloje turėjo priešingą materialinį teisinį suinteresuotumą. Todėl G. S., A. A. S., L. S. ir UAB „Bosca“ nėra tinkama šalis CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme, o žyminio mokesčio priteisimas iš šių asmenų prieštarautų elementariems teisingumo ir protingumo principams. Įvertinęs tai, kad ieškovai laikytini bylą laimėjusia šalimi, o Aluminos ir Birač atžvilgiu buvo patenkinti visi ieškovų reikalavimai, teismas pagrįstai sumažino pastarųjų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, Alumina ir Birač nuosekliai ir sąmoningai naudojosi procesinėmis teisėmis prieš jų prigimtį, taip užkertant kelią operatyviam bylos nagrinėjimui.

10219.9. G. S. ir O. G. santykiai yra nesusiję su byla, kadangi ŪBIG 2012 m. balandžio 16 d. Boslitos interesams užtikrinti pateikė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 600 000 Eur sumai, už kurį laidavo O. G.. Tai reiškia, kad O. G. iki pasirašydama Įsipareigojimą jau buvo prisiėmusi tokio paties dydžio prievolę. Dėl to reikalaujami Boslitos dokumentai yra nesusiję su bylos medžiaga (CPK 180 straipsnis, 199 straipsnio 1 dalis).

103Byloje paneigta, kad O. G. buvo daromas ekonominis spaudimas dėl Įsipareigojimo pasirašymo. O. G. yra ranka padarytu įrašu sutartyje patvirtinusi apie paskolos dalyko gavimą. Vertindamas O. G. argumentus, teismas pagrįstai atsižvelgė į jos patirtį versle bei tai, kad G. S. ketinimas kreiptis į antstolius su prašymu pradėti išieškojimą pagal 2012 m. lapkričio 16 d. išduotą O. G. vekselį nėra ekonominis spaudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. prieš Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011). Teismas pagrįstai sprendė, kad O. G. vienašalis atsisakymas vykdyti Įsipareigojimą nesukelia teisinių pasekmių.

10420. Atsakovai G. S., A. A. S., L. S. ir UAB „Bosca“ atsiliepime į apeliacinius skundus – išskyrus ieškovų, prašo skundus atmesti.

105Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai į apeliacinių skundų argumentus:

10620.1. Teismas pagrįstai pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą bei nustatė, kad ginčijamų sandorių turinys neatitinka jų formos. Teismas įvertino tai, kad sandoriai sudaryti ir įvykdyti per itin trumpą laiką, o juose nėra jokios ekonominės logikos. Tą įrodo visetas aplinkybių: Bankas suteikė Boslitai neadekvačią kreditingumo kategoriją ir be jokių ekonominių motyvų suteikė paskolą, kurios Boslitai objektyviai nereikėjo; Bankas pripažino Boslitos pateiktas užtikrinimo priemones netinkamomis ir nelikvidžiomis; Bankas taip pat neatliko verslo plano ekspertinio vertinimo, toleravo prievolių nevykdymą ir nesiėmė jokių priemonių reikalauti rizikos mažinimo priemonių; pažeidus prievoles užtikrinimo priemones teikė tik su Banku susiję asmenys; atidėjus kredito grąžinimo terminą, palūkanos buvo ne didinamos, bet mažinamos.

10720.2. Ieškovų dalyvavimas apsimestiniuose sandoriuose turėjo vienintelį tikslą – tikrojo paskolos gavėjo nuslėpimą. Ieškovai yra pelno siekiantys asmenys, todėl lėšų perskolinimas už vienodas palūkanas, juolab, kad Alumina nevykdė stiklo gamybos statybos, nėra ekonomiškai pagrįstas. Turinio viršenybės prieš formą principo taikymo teisingumą suponuoja ir Banko bei Aluminos sąsajos.

10820.3. Užtikrinimo sandorius teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais, kadangi laidavimas yra akcesorinė prievolė, o G. S. ir UAB „Bosca“ niekada nelaidavo už Aluminos prievoles. Teismas pagrįstai rėmėsi G. S., R. B. ir A. P. parodymais. Pagrindo abejoti jų patikimumu nėra, tą patvirtina įvykdytos minėtų asmenų apklausos ikiteisminiame tyrime, taip pat jų apklausos iniciatyvos išreiškimas iš Alumina bei Birač pusės. Teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš Aluminos Boslitos sumokėtus pinigus Bankui ir atmetė O. G. priešieškinį, tačiau klaidingai Įsipareigojimą kvalifikavo kaip laidavimo sutartį, o ne garantiją.

10921.ŪBIG atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo dėl atsakovės G. G. apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, o kitus skundus atmesti; priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

110Atsiliepimuose nurodomi atsikirtimai, kuriais iš esmės pritariama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės.

11122. Bankas atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo patenkinus jo apeliacinį skundą, tenkinti ieškovų apeliacinį skundą; Alumina ir Birač apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovų reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinti Alumina, Birač ir UAB „Birač Europe“ apeliacinių skundų dalies dėl Įsipareigojimo; kitus Alumina, Birač apeliacinio skundo reikalavimus ir atsakovės O. G. apeliacinio skundo reikalavimus išspręsti teismo nuožiūra.

112Atsiliepimuose nurodomi atsikirtimai, kad teismui pripažinus, jog ginčo sandoriai iš tiesų buvo apsimestiniai, Bankui turėtų būti perkeltos Įsipareigojime nustatytos ieškovų teisės. Įsipareigojimas yra skolos perkėlimo, laidavimo ir garantijos sandorių požymių turintis sandoris. Šiuo sandoriu buvo siekiama sukurti teises ir pareigas jo šalims. Pagal Įsipareigojimą Alumina buvo pakeistas santykyje su Stiklu V. R., O. G., Birač, UAB „Birač Europe“, Alumina ir ŪBIG.

11323. Alumina ir Birač atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo tenkinti Banko, AB „Birač Europe“ apeliacinius skundus Boslitos ir Stiklo apeliacinį skundą atmesti, O. G. apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

114Alumina ir Birač sutinka su AB „Birač Europe“ apeliacinio skundo argumentais bei iš esmės su visais Banko – argumentais, išskyrus dėl Įsipareigojimo teisinės kvalifikacijos ir trečiųjų asmenų pateiktų prievolių užtikrinimo reikšmės. Atsikirsdami į ieškovų apeliacinio skundo argumentus, Alumina ir Birač iš esmės remiasi apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija.

11524. Atsakovas AB „Birač Europe“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo tenkinti Banko, Birač ir Aluminos apeliacinius skundus, Boslitos ir Stiklo apeliacinį skundą atmesti, O. G. apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

116Atsiliepime nurodomi atsikirtimai, iš esmės analogiški išdėstytiems Alumina ir Birač atsiliepimuose.

11725. Atsakovė O. G. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo tenkinti AB „Birač Europe“ apeliacinį skundą; tenkinti Alumina ir Birač apeliacinio skundo dalį dėl motyvų naikinimo, o dėl kitos dalies spręsti teismo nuožiūra; atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir dėl Banko apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra; priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

118Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai, kuriais arba sutinkama su skundų argumentais, arba jie yra analogiški atsakovės apeliacinio skundo argumentams.

119Teisėjų kolegija

konstatuoja:

120V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12126. CPK III dalies XVI skyriuje įtvirtintas apeliacijos institutas yra paremtas ribotos apeliacijos modeliu. Jo esmė – skundžiamo neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas (lot. revisiopriorisinstantiae). Kadangi apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinis visos bylos išnagrinėjimas iš naujo, tačiau – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, jį reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, kurie nebūdingi procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai). Vis dėlto šioje byloje susiklostė situacija, kai paduotų apeliacinių skundų pagrindai, kilusio ginčo kompleksiškumas ir faktinis sudėtingumas, taip pat jo netiesioginis ryšys su vienos iš bylos šalių – Banko, bankroto procedūromis, lėmė būtinybę (peržiūrint skundžiamą teismo sprendimą apeliacine tvarka) ne tik priimti didelės apimties naujus įrodymus (Banko pateiktus su apeliaciniu skundu, ieškovų – su atsiliepimu į Banko, O. G., AB „Birač Europe“, Aluminos ir Birač apeliacinius skundus bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu), apklausti liudytojus, bet ir atlikti įrodymų tyrimą iš esmės. Išimties iš bendrosios CPK 314 straipsnyje įtvirtintos apeliacinio proceso taisyklės taikymą suponavo, be kita ko, būtinybė užtikrinti bylos šalių lygiateisiškumą įrodinėjimo procese. Pastarosios procesinio pobūdžio aplinkybės lėmė ir atitinkamą motyvavimo eigos / sekos pasirinkimą: apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos pagrindai aptarti ribojant de minimis(omenyje turima faktų nustatymo stadija)taisyklės taikymą.

12227. Dėl bylos teisminio nagrinėjimo dalyko apimties ir šalių pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų horizontalių ryšių, teisėjų kolegija sprendime pirmiausia vertino 14 600 000 Eur kredito limito Boslitai suteikimo ir panaudojimo aplinkybes, pateikė savo vertinimą dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai jas teisiškai kvalifikavo. Išsiaiškinus nurodytą ginčo aspektą, teisėjų kolegija toliau analizavo ginčo dalį, susijusią su Įsipareigojimo teisine kilme, jo galiojimu ir teisine reikšme, bei galiausiai atliko pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vertinimą. Faktinių aplinkybių nustatinėjimo civilinėse bylose procesas pagrįstas dar romėnų teisėje suformuluotu principu „ko nėra bylose, to nėra ir pasaulyje“ (lot. quod non esti in actis, non esti in mundo). Atsižvelgiant į tai, byloje jokia forma nėra tiriami proceso dalyvių teiginiai, išsakyti remiantis vien tik jų subjektyviais teoriniais svarstymais. Byloje dalyvaujančių asmenų, suinteresuotų fakto nustatymu, nuomonė dėl kitos šalies išreikšto fakto pripažinimo, kai tai nepadaryta aiškiai, teismo negali būti identifikuota kaip fakto pripažinimas, todėl nėra pagrindas teismui CPK 187 straipsnyje nustatyta tvarka faktą laikyti pripažintu. Įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, nenustatyta jokia privaloma procesinio dokumento forma šiam veiksmui atlikti, todėl jis gali būti atliktas tiek žodžiu, tiek raštu procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike, triplike, rašytiniuose dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimuose), tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas sąlygas, fakto pripažinimu nelaikytinos vienos šalies teiginių interpretacijos, suformuluotos kitos šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Alma littera“, UAB ,,Arpresa“ v. UAB ,,Viva Littera“, T. M., bylos Nr. 3K-3-397/2014). Todėl teismas faktų pripažinimu nelaiko ir šioje byloje šalių procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose, baigiamosiose kalbose pateiktų subjektyvių vertinimų dėl kitos šalies atliktų faktų pripažinimo ar nepripažinimo CPK 187 straipsnio pagrindu atliktu faktų pripažinimu. Papildomai pažymėtina, kad civilinių bylų įrodinėjimo procese šalių nuomonės neturi reikšmės nustatant faktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. prieš S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011, ir joje nurodytą teismo praktiką). Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ieškovai baigiamosiose kalbose išskirdami savo tariamos bendradarbiavimo funkcijos, kaip prielaidos atleisti juos nuo sutartinių prievolių vykdymo pagal CK 1.87 straipsnį, vykdymo svarbą ignoruoja ne tik įrodinėjimo naštos paskirstymo civiliniame procese principą, bet ir jų pačių materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi procesinę reikšmę.

123Dėl 14 600 000 Eur kredito limito Boslitai suteikimo aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo

12428.Byloje pareikštame ieškinyje ieškovai prašė pripažinti, kad Bankas 14 600 000 Eur kreditą (panaudota kredito linijos dalis) suteikė ne Boslitai, bet Aluminai. Taigi, gindami savo interesus, Boslita ir Stiklas pasirinko ieškinio dėl nuginčijimo pareiškimą. Šiuo ieškiniu norima pagrįsti, t. y. įtikinti teismą, kad bylos šalys, o tiksliau – Boslita, Stiklas, Bankas ir Alumina, sudarė grupę sandorių, kuriais siekta – imituojant Boslitos veiklos finansavimą, pridengti kitą sandorį (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Pridengtu sandoriu, anot Boslitos ir Stiklo, reikėtų laikyti tarp Banko ir Aluminos susiklosčiusius ginčo lėšų skolinimo teisinius santykius – apsimestinumo dėl subjekto (kredito linijos limito gavėjo) atvejis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovai įrodė ieškinio faktinį pagrindą (plačiau žr., sprendimo 6–8 punktus). Su tokiu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu kategoriškai nesutinka Bankas, Alumina ir Birač. Nurodytų įmonių apeliacinių skundų argumentai bei ieškovų atsikirtimai į juos, taip pat bylos svarstymui pateiktų naujų įrodymų apimtis suponuoja poreikį išsamiau, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, išanalizuoti Boslitos kreditavimo Banko lėšomis istoriją, šalių tarpusavio ryšius. Apeliantų aptariamoje bylos dalyje pateikiamus argumentus galima apibendrinti kaip nurodančius, kad Boslita, o ne Alumina, buvo ginčo lėšų gavėjas, Bankui nebuvo žinoma apie sandorių apsimestinumą (plačiau žr., sprendimo 14.2, 15.1 punktus). Šių įrodomųjų faktų – tiesiogiai konkuruojančių su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatymas betarpiškai susijęs su įrodinėjimo taisyklių taikymu.

12529. Prieš pradėdama byloje surinktos faktinės medžiagos analizę, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl to, kokie sandoriai laikytini apsimestiniais, kokios yra sandorio kvalifikavimo apsimestiniu sąlygos, yra nuosekli bei aiški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. prieš E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prieš UAB „Rapuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-68/2015; 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. prieš A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-15-701/2015, ir jose nurodytą teismo praktiką). Siekiant išvengti perteklinio motyvavimo, nurodytose nutartyse suformuluotos bendro pobūdžio teisės aiškinimo taisyklės, kiek jos susiję su CK 1.87 straipsnio normų taikymu ir aiškinimu, necituojamos.

126Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai nelieka. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3k-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės.

12730. Išanalizavęs bylos svarstymui šalių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Susitarimo apsimestinį pobūdį – tuo aspektu, kad 14 600 000 Eur lėšų gavėjas buvo ne Boslita, bet Alumina, įrodo teismo nustatytų faktų visetas: pirma, Aluminos sąsajos su V. R. ir jo galimybės kontroliuoti Banko veiklą (įskaitant sprendimų dėl finansavimo priėmimą); antra, teisės aktuose įtvirtinti ribojimai Bankui skolinti Aluminai; trečia, Boslitos ir Stiklo poreikio skolintis lėšas nebuvimas; ketvirta, Banko elgesys prieš pasirašant Susitarimą ir jį vykdant; penkta, Boslitos įsipareigojimus užtikrinusių priemonių pobūdis, jas išdavusių asmenų sąsajos su Banku. Remdamasis tuo bei tikimybių pusiausvyros principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje, teismas padarė išvadą, kad ginčo šalys formalizavo ir įgyvendino schemą, pagal kurią Bankas – tikrąją sandorio šalį pridengiant Boslitai ir Stiklui, paskolino Aluminai 14 600 000 Eur. Iš teismo samprotavimų eigos galima spręsti, kad teismas pripažino, jog Bankas, kaip juridinis asmuo, kredito liniją, įformintą Susitarimu Nr. 4, suteikė ne Boslitai, bet Aluminai. Pastarosios išvados teisėtumui įvertinti būtina išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismui, ištyrus bylos svarstymui pateiktus įrodymus, galėjo susidaryti pagrįstas įspūdis, kad Boslita iš tiesų nesiekė prisiimti jokių teisių ir pareigų pagal Susitarimą Nr. 4 (ir jų neprisiėmė), o Bankas žinojo ir norėjo, jog pagal pasirašomus ginčo susitarimus prievolė grąžinti panaudotą kredito liniją atsirastų tik Aluminai. Dėl to teisėjų kolegija įžvelgia būtinybę atlikti Boslitos ir Banko santykių retrospektyvią analizę nuo 2007 m. gegužės 14 d. (Kredito sutarties sudarymo), kaip įrodinėjimo proceso prielaidą išsiaiškinti vieną iš įrodinėjimo dalyko sudėtinių elementų, t. y. ar Bankas žinojo apie lėšų faktinį panaudojimo tikslą ir išreiškė valią nesukurti Boslitai jokių teisių bei pareigų.

12831. Dėl įrodinėjimo dalyko specifikos teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra nustatinėjama ir vertinama, ar Banko valdymo organai tinkamai vykdė savo įgaliojimus, priimdami sprendimus padidinti Boslitai kredito limitą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis). Esminę reikšmę turi tai, ar iš visumos Banko atsakingų asmenų – valdymo organų narių, veiksmų galima spręsti apie tai, kad, nutardami patenkinti Boslitos prašymą dėl papildomo kredito limito suteikimo, jie negalėjo nežinoti (arba iš tiesų nežinojo, tačiau nepagrįstai pasitikėjo kolegų pozicija) apie tikrąjį, kaip tą nurodo ieškovai, kredito gavėją, t. y. Aluminą. Patikslinant nurodytą teiginį, išskirtina, kad Banko valdymo organų žinojimas byloje traktuojamas alternatyvių valios reiškimo tikslų aspektu. Tokio aspekto esmė – kokių pasekmių Banko valdymo organai siekė priimdami sprendimus dėl kredito linijos limito Boslitai didinimo: Boslitos, Aluminos kaip tikrosios sandorio, kuris ieškovų teigimu yra apsimestinis, šalies finansavimo, o galbūt Aluminos finansavimo per Boslitą, pastarajai įmonei tiesiogiai prisiimant panaudotos kredito linijos grąžinimo riziką prieš Banką arba ginčo santykiuose dalyvaujant tik Aluminos pridengimo tikslu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Banko valdymo organų sprendimai, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apsimestinių sandorių schemos sudarymo, vertintini per Banko valdymo organų narių, turėjusių teisę vienasmeniškai ar kolegialiai veikti banko vardu, veiksmais priimtus ir realizuotus Banko sprendimus.

12932. Byloje nustatyta, kad pagal Banko vidinę struktūrą ir vidaus tvarkos taisykles (žr., Kredito vadovo A dalį) sprendimai dėl Boslitos kreditavimo buvo priimami tokia seka (plačiau neaptariant išimčių, priklausančių nuo prašomo finansavimo masto): Banko filialų atsakingi darbuotojai rengė išvadas / pristatymus, jų pagrindų sprendimus priimdavo Banko filialų paskolų komitetai, kurie teikdavo pasiūlymus Banko paskolų komitetui, o pastarasis – siūlymus Banko valdybai. Valdybos sprendimą suteikti prašomą kreditą ar pakeisti kredito arba kitokios rūšies finansinio sandorio sąlygas tvirtindavo Banko stebėtojų taryba. Taigi Banko valią dėl sprendimo suteikti kreditą formavo ne vienas, bet keli kolegialūs valdymo organai.

13033. Apklausiami teismo posėdyje Banko paskolų komiteto, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai arba atsisakė duoti parodymus, pasinaudodami CPK 191 straipsnio 2 dalyje (J. B., G. U.) bei Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje (V. V.) įtvirtintomis garantijomis, arba negalėjo nurodyti nieko konkretaus apie Susitarimo Nr. 4 sudarymo aplinkybes (M. P., M. A., M. V., G. J., V. S.), arba detaliai parodė, kaip buvo nagrinėjamas Boslitos 2011 m. spalio 14 d. prašymas (L. I., A. Ž., A. K.), arba pateikė iš esmės neindividualizuotus parodymus dėl bendros Banko kreditavimo praktikos (R. K. – paskolų komiteto narys, nebalsavęs priimant sprendimą dėl Boslitos prašymo padidinti kredito linijos limitą 14 600 000 Eur suma). Visų šių asmenų parodymai yra tapatūs toje dalyje, kad už konkrečių sprendimų priėmimą jie balsavo sąžiningai, V. R. nedarant įtakos ir jie nežinojo apie Boslitos ketinimus panaudoti kredito liniją kitu tikslu nei apyvartinėms lėšoms papildyti. Liudytojų parodymų įrodomoji reikšmė – atsižvelgus į tai, kad jie, kaip Banko kolegialių valdymo organų nariai, buvo apklausiami dėl aplinkybių, kaip buvo priimti sprendimai, galintys lemti jų civilinės ar netgi baudžiamosios atsakomybės kilimą, yra santykinė. Šiuo klausimu kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. prieš S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2013).

13134. Sulyginus byloje apklaustų liudytojų, kurie neatsisakė duoti parodymų ir neapsiribojo lakoniškais ar neinformatyviais pasisakymais dėl ginčo aplinkybių, parodymus matyti, kad egzistuoja vienas esminis prieštaravimas. Jeigu liudytojai L. I., A. Ž., A. K. parodė, kad Boslitai kreditas buvo suteiktas kaip patikimam ir svarbiam Banko klientui, atitikusiam kreditavimo politikos standartus, tai liudytojas R. B. – ŪBIG darbuotojas (pagal G. S. paaiškinimus tai ir asmuo teikęs (teikiantis) jam teisinę pagalbą), teigė, kad tikrasis kredito lėšų gavėjas buvo Alumina ir šis faktas buvo žinomas Banko vadovybei. Pastarasis liudytojas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme (2014 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso posėdžio įrašas), parodė, kad rengė ŪBIG 2011 m. spalio 21 d. Laidavimo sutarties projektą, kurį kaip Banko valdybos pirmininkas pasirašė G. U. – tuometinis Banko administracijos vadovas, paskolų komiteto ir valdybos pirmininkas (XII b. t., l. 55–75; XVII b. t., l. 258–259), o sutarčiai sudaryti dalį dokumentų pateikė L. I.. Šią aplinkybę L. I., apklausta 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje, paneigė. Kiek tai susiję su apeliacinių skundų pagrindais pastebėtina, kad R. B. taip pat parodė, jog ieškovų interesus (derino sutarčių sąlygas ir pan.) atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ teisininkai (toliau – MA kontora), o nurodymą parengti ŪBIG Laidavimo sutartį 2011 m. spalio 11 d. jam davė O. G..

13235. Nurodytų liudytojų parodymų prieštaravimų pašalinti objektyviai nėra galimybės. Vis dėlto jie yra reikšmingi tuo aspektu, kad suteikia prielaidas išsamiau įvertinti pateiktų rašytinių dokumentų turinį ir ieškovų argumentų bei atsakovų atsikirtimų į juos pagrįstumą. G. U. – G. S. įvardyto vienu iš ieškovų įrodinėjamos apsimestinių sandorių schemos sudarymo organizatorių, atsisakymas duoti parodymus, V. R. asmeninis nedalyvavimas procese taip pat neleidžia tinkamai patikrinti G. S. ir O. G. paaiškinimų, ta apimtimi, kiek tai susiję su lėšų skolinimo Boslitai tikraisiais motyvais, šalių lūkesčiais dėl jų tarpusavio susitarimo sudarymo fakto ir esmės, patikimumu. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienašaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. K., R. K. K. prieš A. P., bylos Nr. 3K-3-365/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką).

13336. Byloje nustatyta, kad Bankas sprendimą suteikti Boslitai papildomą 14 600 000 Eur kredito limitą priėmė 2011 m. spalio 20 d. Kitą dieną Boslita ir Bankas pasirašė Susitarimą Nr. 4,o ŪBIG ir Boslita – Laidavimo sutartį (I b. t., l. 56, 61; 113–121). Panaudota 14 600 000 Eur kredito limito dalis pagal Susitarimo Nr. 4 sąlygas turėjo būti grąžinta iki 2012 m. balandžio 1 d., o už ją mokamos 5,58 procento dydžio metinės palūkanos. 2011 m. spalio 24 d., t. y. kitą darbo dieną po 2011 m. spalio 21 d., Boslita ir Stiklas sudarė Paskolos sutartį Nr. 1/BO-BS/2011, pagal kurią Boslita įsipareigojo Stiklui iki 2013 m. spalio 24 d. suteikti 14 600 000 Eur paskolą, skirtą finansuoti Stiklo ketinimą investuoti į stiklo gamintojo, vykdančio stiklo gamybos veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje, naujos vandens stiklo gamybos linijos (fabriko) įrengimą, už 5,58 procentų metinių palūkanų normą (I b. t., l. 71–80). Tą pačią dieną Stiklas ir Alumina pasirašė Sutartį dėl naujos stiklo taros gamybos linijos įrengimo (I b. t., l. 81–103). Pagal Investavimo sutarties 4.1 punktą Stiklas įsipareigojo suteikti Aluminai 14 600 000 Eur finansavimą, skirtą naujos butelių gamybos linijos įrengimui. Iš Investavimo sutarties kilusios teisės ir pareigos 2011 m. spalio 24 d. Stiklo ir Aluminos pasirašytu Papildomu susitarimu (Novacija) buvo modifikuotos į paskolos teisinius santykius, t. y. Alumina įsipareigojo Stiklui iki 2012 m. kovo 21 d. grąžinti gautą 14 600 000 Eur paskolą bei mokėti 5,58 procento dydžio metines palūkanas (Novacijos sutarties 1–3 punktai). Alumina savo prievolių Stiklui įvykdymą užtikrino 2011 m. spalio 24 d. išrašydama paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 941 040 Eur sumai (I b. t., l. 109). Boslitos įsipareigojimų, prisiimtų Susitarimu Nr. 4, įvykdymas Bankui be įmonės vekselio, laiduoto G. S., ir pastarojo laidavimo, taip pat buvo užtikrintas minėta Laidavimo sutartimi. Pagal šią sutartį, ŪBIG laidavo Bankui už Boslitą. Laidavimo sutarties įsigaliojimas pagal 10.1 punkto nuostatas buvo susietas su kredito pervedimu Aluminai. Įžanginės Laidavimo sutarties dalies C skirsnyje buvo įrašyta: „Skolininkas ketina finansuoti (tiesiogiai arba netiesiogiai) ALUMINA D.O.O. ZVORNIK, buveinės adresas Karakaj bb, Zvornik 75400, Bosnijos Serbų Respublika, Bosnija ir Hercegovina <..>“. Tai, kad ši aplinkybė buvo atskleista bent Banko administracijos vadovui ir valdybos pirmininkui, patvirtina G. U., veikusio Banko vardu, parašas Laidavimo sutarties pabaigoje esančioje skiltyje dėl susipažinimo su jos sąlygomis. Įrodymų, kad Laidavimo sutartį Banko vardu pasirašė kitas asmuo (tą, be kita ko, parodė R. B.), byloje nepateikta.

13437. Teisėjų kolegijos įsitikinimu aptariamame fone reikšminga ir pinigų tarp ginčo subjektų judėjimo eiga. Visas kredito linijos lėšas Boslita pervedė (2011 m. spalio 27 d., 2011 m. lapkričio 3 d., 2011 m. lapkričio 9 d.) į Stiklo banko sąskaitą, atidarytą AS UniCredit Bank Lietuvos skyriaus (II b. t., l. 150–152). Iš Boslitos gautas lėšas Stiklas pervedė į Aluminos banko sąskaitą, atidarytą UniCredit Bank Banja Luka sąskaitą (II b. t., l. 153–155). Antriniai mokėjimai atlikti 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. Mokėjimų formavimo nurodymus Boslitai e. paštu 2011 m. spalio 27 d. atsiuntė ŪBIG darbuotoja A. M. (XVII b. t., l. 115–116). Dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad mokėjimai tarp Stiklo ir Aluminos atlikti naudojantis ne Banko atidarytomis sąskaitomis.

13538. Dėl aptartų sandorių sąlygų, jas sudariusių asmenų ryšių pirmiausia pažymėtina, kad bylos šalys sutaria, jog Boslita ir Stiklas yra susijusios įmonės. Iš apeliacinių skundų turinio galima spręsti, kad apeliantai taip pat nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, jog Alumina laikytina su Banku bei V. R. netiesiogiai susijusiu asmeniu: Aluminos 100 procentų akcijų priklausė Birač (XV b. t., l. 98–99), Birač 56,80 procentų akcijų paketas – ŪBIG (IV b. t., l. 49). Taigi ŪBIG turėjo galimybę kontroliuoti Aluminą. Faktą, kad V. R. galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti Banko bei ŪBIG verslo sprendimų priėmimą 2011 m. spalio–lapkričio mėn., suponuoja tai, jog V. R. priklausė 53,10 procentų Banko akcijų (IV b. t., l. 42), taip pat 20,56 procento ŪBIG akcijų (III b. t., l. 190–191), jis taip pat buvo ŪBIG valdybos pirmininkas (II b. t., l. 8–9). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš susirašinėjimo tarp Lietuvos banko ir Banko medžiagos galima spręsti, kad tiek Bankas, tiek Lietuvos bankas laikė V. R. asmeniu, galinčiu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti ŪBIG, Aluminos veiklą (XII b. t., l. 123–124; XXVI b. t., l. 155, 161–162, 164–165). Pastebėtina ir tai, kad AB „Birač Europe“ – dalyvavusio ginčo teisiniuose santykiuose, vieninteliu akcininku buvo Birač (VIII b. t., l. 177–179). Įvardyti duomenys leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, jog V. R. galėjo lemti Banko ir Aluminos verslo sprendimus, yra motyvuota konkrečiais faktiniais duomenimis, juolab, kad dalis Banko valdymo organų narių buvo giminystės ar kitais artimais ryšiais susiję su pagrindiniu Banko akcininku. Tačiau V. R. ryšys su Banku per se nepatvirtina G. S. išsakytos versijos dėl ieškovų ir jo paties vaidmens ginčo teisiniuose santykiuose. Teisėjų kolegija pastebi, kad, aptardamas V. R. ryšius su Banku ir Alumina, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai akcentavo, jog G. U. sūnus M. U. buvo Aluminos valdybos pirmininkas (XII b. t., l. 78; XV b. t., l. 94)

13639. Ieškovai teigia – jų pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad Bankas Aluminai reikalingų lėšų tiesiogiai neskolino, t. y. tam pasitelkė ieškovus, siekdamas apeiti jam nustatytą draudimą skolinti lėšas susijusiems asmenims (BĮ 53 straipsnio 4 dalis, FĮĮ 32 straipsnio 4, 5 dalys). Apeliaciniame skunde Bankas kvestionuoja tokią teismo išvadą remdamasis tuo, kad Alumina buvo jo klientas, kurio veikla buvo kredituojama įvairiomis priemonėmis, o ginčo lėšos skolintos būtent Boslitai. Kitaip tariant, Bankas (tiksliau, bankroto administratorius) įsitikinęs, kad bendrovės valiai, t. y. tikrajam sandorio turiniui, neturėjo jokios reikšmės ieškovų įrodinėjami tarp G. S. ir V. R. sudaryti susitarimai dėl Aluminos finansavimo. Teisėjų kolegijos nuomone kontekstinį foną, kuriam esant atlikti šioje byloje analizuojami veiksmai, iliustratyviai atskleidžia ieškovų pateikti Lietuvos banko – atliekant Banko veiklos priežiūrą, surinkti duomenys. Minimas fonas iš tiesų netiesiogiai patvirtina G. S. paaiškinimus, kodėl Boslita ir Stiklas, kaip Boslitos antrinė įmonė, galėjo finansuoti Aluminą pasinaudojant Banko padidintu kredito linijos limitu.

13740. Lietuvos banko kompetencijos ribose parengti dokumentai yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tokių įrodymų įrodomoji reikšmė ir procesinės juose nurodytų aplinkybių paneigimo prielaidos yra aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos kasacinio teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ prieš UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-3-218/2010, ir joje nurodytą teismo praktiką). Lietuvos banko valdybos 2009 m. sausio 8 d. nutarime Nr. 1 nurodyta, kad, atlikus Banko veiklos inspektavimą, buvo nustatyta, jog Bankas ne visada vertindavo dėl sudaromų sandorių kylančią riziką ir kontroliuodavo klientų finansinę bei ekonominę būklę (XXV b. t., l. 152–153).2009 m. gruodžio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 234 2.2 punkte buvo suformuluotas Bankui skirtas nurodymas mažinti paskolų, suteiktų Banko kontroliuojamoms įmonėms, taip pat įmonėms, valdomoms Banko akcininkų ir su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susijusiems asmenims, pozicijas(XXV b. t., l. 155–156). Nurodymas ne tik, kad nebuvo atšauktas iki Banko veiklos moratoriumo, bet, kaip matyti iš vėliau Lietuvos banko parengtų dokumentų, dėl Banko veiksmų draudimo ribos ir intensyvumas buvo plečiamas.

13841. 2010 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento Inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-39RN nurodyta, kad, atlikęs eilinį Banko inspektavimą, Lietuvos bankas nustatė, jog banko veikloje ir toliau išliko tendencija, orientuota į pagrindinių banko akcininkų interesų tenkinimą; banko organų sprendimai dėl šių įmonių kreditavimo priimami remiantis formalia skolininkų veiklos ir būklės analize (tikėtina, kad klientų vadybininkai ir kredito analitikai nedisponuoja pilna informacija rizikai įvertinti), kurioje neatskleidžiama šių reikšmingų sandorių rizika (XXV b. t., 158-190). Remdamasi inspektavimo rezultatais, Lietuvos banko valdyba 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 03-157 1.1 papunkčiu apribojo Banko teisę skolinti su Banko akcininkais susijusiems (plačiąja prasme) asmenims (XXV b.t., l. 192-194). Tai, kad Bankas netinkamai vykdė aptartus Lietuvos banko nurodymus patvirtina 2011 m. rugsėjo 16 d. Inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-41RN užfiksuotos aplinkybės ir suformuluotos išvados (XXVI b. t., l. 5–37).

13942. Iš ataskaitos dalies „Kredito rizikos valdymas“ matyti, kad Lietuvos bankas Aluminą laikė su Banku per V. R. susijusiu asmeniu, kurį finansuodamas Bankas turėjo laikytis prieš tai aptarto nurodymo (XXVI b. t., l. 19, 26). Kadangi Bankas bendroje veiksmų visumoje to tinkamai nedarė, vienas iš Lietuvos banko nurodymų buvo užtikrinti tinkamą su Banko pagrindiniais akcininkais susijusių skolininkų įsipareigojimų Bankui įvykdymo riziką ir sudaryti jiems reikiamus specialiuosius atidėjinius. Be to, tiek iš paminėtos ataskaitos, tiek iš Lietuvos banko valdybos 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 03-227 turinio spręstina, kad patikrinimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, jog Bankas nevykdė maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvo, nes tam tikra skolininkų grupė nebuvo laikoma tarpusavyje susijusiais klientais, taip pat toliau tęsė su banko akcininkais susijusių asmenų finansavimą, įvardytą ydingu (XXVI b. t., l. 39–42). Taigi Banko teisė nevaržomai skolinti asmenims, susijusiems su pagrindiniais banko akcininkais, de facto buvo ribota dėl Lietuvos banko vykdytos intensyvios Banko veiklos priežiūros, nustatytų ribojimų.

14043. Lietuvos banko 2011 m. rugsėjo 16 d. Inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-41RN taip pat nurodyta, kad teikiant paskolas su Banko akcininkais susijusiems asmenims nebuvo tinkamai vertinama ne tik jų rizika, bet taip pat neanalizuojamas papildomas lėšų poreikis, o paskolų grąžinimo terminai nuolat pratęsinėjami (XXVI b. t., l. 8). Faktą, kad anksčiau Lietuvos banko nustatytų pažeidimų Bankas nebuvo ištaisęs 2011 m. liepos 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d. ir šiuo laikotarpiu toliau laikėsi analogiškos kreditavimo praktikos, Lietuvos banko pripažintos ydinga, patvirtina Lietuvos banko 2013 m. vasario 11 d. Inspektavimo ataskaita Nr. 09-02RN (XXVI b. t., l. 56–74). Nurodytoje ataskaitoje, be kita ko, Lietuvos bankas pateikė savo išvadas apie tai, kokiais tikslais buvo panaudotas Boslitai Banko suteiktas 14 600 000 Eur kredito linijos limitas (XXVI b. t., l. 61–62). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuometinis Banko administracijos vadovas – A. Ž., sutiko su ataskaitoje nustatytais Banko veiklos trūkumais ir pažeidimais (XXVI b. t., l. 99).

14144. Aplinkybės, kad prieš kredito linijos limito padidinimą Boslitai Lietuvos bankas vykdė sustiprintą Banko veiksmų teikiant paskolas su jo akcininkais susijusiems asmenims kontrolę, tiesiogiai koreliuoja su ieškinyje nurodyta Boslitos papildomo finansavimo poreikio versija (pirmosios instancijos teismo pripažinta patikima bei įrodyta), t. y. panaudodama iš Banko gautą kredito limitą Aluminai finansuoti, Boslita sudarė prielaidas Bankui apeiti ribojimą tiesiogiai skolinti Aluminai bei formaliai išvengti Lietuvos banko nurodymų pažeidimo. Nors Bankas apeliacinio skundo (2.2) skirsnyje nurodo, kad jam nebuvo jokio tikslo Aluminą finansuoti per statytinius, tačiau jo pateikiami Aluminos (bei ŪBIG) kreditavimo istorijos duomenys bei įsipareigojimų dydžio skaičiai(XXIV b. t., l. 53–54, 56–119)savaime nepaneigia paminėtos versijos ir fakto, kad atviras papildomas skolinimas Aluminai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, galėjo neatitikti Lietuvos banko nustatytų draudimų visumos ribų. Toks veiksmas, be kita ko, būtų neabejotinai atkreipęs papildomą priežiūros funkciją atliekančios institucijos dėmesį į Banko veiksmus. Tačiau išdėstyta nereiškia, kad vien tik Banko veiksmų laisvės suvaržymai turėtų lemti ginčo sandorių šalių valios apibrėžimą kaip siekį sukurti apsimestinio pobūdžio teisinius santykius.

14245. Apibendrinus 36–44 paragrafuose aptartas faktines aplinkybes, galima padaryti tokias tarpinio pobūdžio motyvavimo išvadas: ieškovų ir G. S. versija dėl Banko sunkumų tiesiogiai skolinti Aluminai dera su Lietuvos banko atlikto Banko veiklos inspektavimo išvadomis; iš Banko gautos lėšos nedelsiant per sandorių grandinę pervestos Aluminai tokiomis pačiomis sąlygomis (išskyrus grąžinimo grafiką ir terminus), kokios buvo sutartos tarp Boslitos ir Banko; Boslitos prievolių įvykdymas, o kartu ir įmonės turtinių interesų apsauga, Bankui buvo užtikrintas ŪBIG laidavimu, o Aluminos – Stiklui išrašytu vekseliu. Teisėjų kolegija primena, kad faktine Laidavimo sutarties sudarymo prielaida buvo nurodytas Boslitos ketinimas finansuoti Aluminą (tiesiogiai arba netiesiogiai). Laidavimo sutarties išskirtinis požymis, lyginant su analogiškomis įprastai kreditavimo teisiniuose santykiuose sudaromomis sutartimis, – laiduotojo regreso teisės į pagrindinį skolininką atsisakymas (I b. t., l. 112). Šios išvados ir faktinės aplinkybės yra atramos taškas tęsiant įrodymų vertinimą ir nustatinėjant apeliacinių skundų tiriamoje ginčo dalyje pagrindų pagrįstumą, t. y. nustatinėjant teisiškai reikšmingas aplinkybes (kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį), kad būtų galima nuspręsti, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo apsimestiniu dėl subjekto (žr., sprendimo 14.1 punktuose nurodytas kasacines bylas) yra teisėtai ir pagrįstai motyvuotas.

14346. G. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pagrindinis ginčo sandorių sudarymo iniciatorius buvo V. R.; tarpininkauti suteikiant Aluminai paskolą – formaliai pridengiant tikrąjį kredito gavėją, jį taip pat kalbino G. U., O. G. ir A. K., o sąlygų derinimo procese taip pat dalyvavo R. M. (žr., pvz., XIX b. t., l. 103–106). O. G. ir A. K. neigė G. S. teiginius, G. U. ir R. M. apklausiami kaip liudytojai atsisakė duoti parodymus, o V. R. procese dalyvavo tik per atstovą. Sprendimo35 punkte jau pasisakyta, kad įvardyti paaiškinimų prieštaravimai, nurodytų asmenų atsisakymas duoti parodymus arba pasyvus dalyvavimas procese, objektyviai riboja galimybes nustatyti konkretų susitarimo turinį, tačiau neužkerta kelio spręsti dėl to, kokios teisinės pasekmės iš tiesų kilo. Vienintelė byloje pateikta medžiaga, kurioje užfiksuoti faktiniai duomenys apie derybas dėl ginčo sandorių sudarymo, yra elektroninio susirašinėjimo, vykusio tarp ŪBIG darbuotojų (R. B., A. M.) ir MA kontoros – veikusios ieškovų vardu, teisininkų, išrašai.

14447. Pagal išrašus nurodytų asmenų susirašinėjimas prasidėjo 2011 m. spalio 11 d. ir tęsėsi iki 2011 m. spalio 25 d. (IV b. t., l. 129–143). Iš laiškų turinio matyti, kad ŪBIG darbuotojai ir MA kontoros teisininkai derino Investavimo, Laidavimo, Novacijos sutarčių tekstus. Susirašinėjimo autentiškumą patvirtina ne tik R. B. parodymai, bet ir susirašinėjimo dalies tiesioginis ryšys su minėtų sutarčių sąlygomis. Bendravimo elektroniniu paštu medžiagos įrodomoji reikšmė patikimumo požiūriu nėra iš esmės mažesnė nei rašytinės ar faksimilinės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vidarta“ prieš V. J., bylos Nr. 3K-3-23/2012). Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad ŪBIG buvo suinteresuotas ginčo lėšų pervedimu Aluminai, aktyviai dalyvavo sandorių, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino apsimestiniais, sąlygų parengime. Aktyvus ŪBIG dalyvavimas nurodyto sandorio sąlygų parengimo procese, Boslitos interesų užtikrinimas Laidavimo sutartimi ir išreikštas siekis, kad Aluminai būtų pervesta 14 600 000 Eur, įrodo buvus susitarimą tarp Boslitos ir ŪBIG (ar įmones kontroliavusių asmenų) dėl Aluminos finansavimo (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

14548. Apeliaciniame skunde Bankas kelia klausimą –ar byloje iš tiesų pakanka įrodymų pripažinti, kad bendrovė žinojo apie Boslitos ir ŪBIG susitarimą (šie asmenys įvardytini, kadangi byloje, kaip pasisakyta, nėra galimybės nustatyti, kokie tiksliai fiziniai asmenys vedė derybas ir tarėsi, kokiu būdu turėtų būti skolinama Aluminai) bei buvo jo dalyviu. Sprendimo 30, 45 punktuose įvardyta, kokias būtent aplinkybes papildomai būtina išsiaiškinti, kurios sudarytų faktinį pagrindą suformuluoti teisėtą bei pagrįstą atsakymą dėl Boslitos, Banko vaidmens, o kartu ir pateikti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėjamoje ginčo dalyje.

14649. Pereidama prie Boslitos ir Banko tarpusavio kreditavimo teisinių santykių istorijos retrospektyvios analizės, teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad prašymą, kuris laikytinas pirminiu dokumentu, inicijavusiu Kredito sutarties sudarymą, Boslita Bankui – tiksliau Banko Kauno filialui, pateikė 2006 m. gruodžio 22 d.(Kliento bylos AC segtuvas). Prieš tęsiant nurodytų aplinkybių nustatymą, teisėjų kolegija pažymi, jog atskleisti, ar Boslitos gebėjimas vykdyti savo finansines prievoles buvo tinkamai Banko įvertintas iki pasirašant Susitarimą Nr. 4, yra būtinos specialiosios žinios (CPK 212 straipsnis). Vis dėlto pirmosios instancijos teismo išvadų patikrinimui ekspertizės pasitelkimas nėra būtinas. Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, ar pirmosios instancijos teismui pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis apie Banko neadekvatų elgesį tenkinant Boslitos prašymą dėl 14 600 000 Eur kredito linijos limito padidinimo ir vėlesnius jo neracionalius veiksmus.

14750. Minėtame 2006 m. gruodžio 22 d. prašyme Boslita įrašė, kad jai reikalingas 1 636 353,10 Eur kreditas iki 2010 m. vasario 15 d. Boslita nurodė, jog kredito liniją ketina panaudoti AB SEB Vilniaus banko suteiktos kredito linijos refinansavimui (984 708,06 Eur), apyvartinėms lėšoms, laidavimo raštams bei garantijoms (651 645,04 Eur). Kauno filialo atsakingas darbuotojas išvadą / pristatymą, skirtą filialo paskolų komitetui, dėl Boslitos prašymo parengė 2007 m. kovo 26 d. Iš išvados turinio matyti, kad Boslitai buvo suteikta 2 kreditingumo grupė. Dėl šio rodiklio kitimo per visą Boslitos ir Banko tarpusavio santykių istoriją aplinkybių teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Kliento bylos DI–DV dalyse esančius dokumentus, ką teisingai nurodo Bankas, Boslitos mokumą Bankas vertino kaip priimtiną įmonės kreditavimui, t. y. įmonę priskirdavo 1 arba 2 kreditingumo grupės (palankiausio vertinimo) subjektams. Pirmą kartą 1 kreditingumo grupę Boslitai Bankas suteikė 2010 m. balandžio 1 d. Kliento bylos DIV dalyje (Kliento bylos AC segtuvas) esančios Boslitos rizikos grupės nustatymo ataskaitos, sugeneruotos 2011 m. liepos 27 d. (3 grupė), 2011 m. spalio 26 d. (4 grupė) ir 2011 m. lapkričio 9 d. (3 grupė), yra testinės versijos. Tą rodo ne tik liudytojų L. I., R. K. parodymai, bet ir ataskaitose naudojama 10 balų sistema, kai visose kitose ataskaitose – 5 balų. Bet kuriuo atveju teisėjų kolegijos nuomone vidiniai Banko dokumentai, parengti atlikus Boslitos mokumo vertinimą, negali būti traktuojami kaip besąlygiškai teisingi dėl Banko galimybių manipuliuoti turėtais duomenimis (pvz., nustatyti reikiamą konkretaus subjekto mokumo rizikos grupę, keisti referencinius duomenis).

14851. Kauno filialo paskolų komitetas teigiamą sprendimą dėl Kredito sutarties sudarymo priėmė 2007 m. kovo 26 d., paskolų komitetas – 2007 m. balandžio 3 d., o valdyba ir stebėtojų taryba – 2007 m. balandžio 5 d. Kaip minėta, Kredito sutartį Boslita ir Bankas pasirašė 2007 m. gegužės 14 d. Pagal sutartį Boslitai iki 2010 m. gegužės 15 d. buvo suteikta 1 636 353,10 Eur (5 650 000 Lt) kredito linijos suma. Boslitos įsipareigojimų Bankui įvykdymas buvo užtikrintas: Boslitos 16 400 vnt. akcijų, Boslitos ir UAB „Bosca“ būsimų įplaukų į Banke atidarytas sąskaitas, UAB „Bosca“ ir A. A. S. reikalavimo teisių, Boslitos atsargų, gamybinių įrenginių, G. S. ir L. S. buto, žemės sklypo ir gyvenamojo namo įkeitimu; Boslitos vekseliu, laiduotu UAB „Bosca“, G. S., L. S. ir A. A. S., 1 636 353,10 Eur sumai; A. A. S., G. S., L. S. ir UAB „Bosca“ laidavimais (Kliento bylos D I tomas, l. 3–31; D II tomas, l. 3–23). Konsoliduoti Boslitos, G. S., UAB „Boscos“ ir A. A. S. įsipareigojimai Bankui sudarė 4 949 606,12 Eur, o jų įvykdymas užtikrintas įkeitimo priemonėmis, kurių 8 340 622,10 Eur apdraudimo vertė, nominali – 22 574 432,63 Eur (2007 m. kovo 6 d. Kauno filialo paskolų komiteto prašymas patvirtinimui (Kliento bylos AC segtuvas, AI dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad prieš suteikdamas Boslitai kredito liniją, Bankas pareikalavo eilės dokumentų, t. y. turto vertinimų, turto aprašymų, prekybos partnerių nurodymų, prekybos sąlygų nurodymų, turto sudėties patikslinimų, atsargų sąrašų, balansų prognozės, prekybos konkrečiais produktais apimčių, įvairių dokumentų, vertinimų, finansinių ataskaitų detalizavimo (Kliento bylos BI–BV tomai). Vis dėlto analogiškų veiksmų Bankas nesiėmė, kai svarstė Boslitos 2011 m. spalio 14 d. prašymą.

14952. Iki Susitarimo Nr. 4 sudarymo, Boslita ir Bankas pasirašė Susitarimus Nr. 1–3 (I b. t., l. 56–60). 2008 m. sausio 3 d. Susitarimu Nr. 1 buvo pakeista kredito linijos valiuta, t. y. atskirtos 548 829,94 Eur ir 3 608 000 Lt kredito linijos dalys. Susitarimu Nr. 2, Boslitos ir Banko pasirašytu 2010 m. balandžio 15 d., buvo pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2015 m. balandžio 30 d. ir modifikuoti kredito linijos limito dalies, suteiktos eurais, mažinimo terminai, datos. Pastarųjų Kredito sutartį keitusių susitarimų sudarymo ir vykdymo aplinkybės teisminio nagrinėjimo dalyko požiūriu yra reikšmingos tiek, kiek jos patvirtina, kad Boslita, Bosca S. p. A., UAB „Bosca“, L. S., G. S. ir A. A. S. laiku įvykdė įsipareigojimus atitinkamai pakeisti laidavimo sutartis ir pertvarkyti įkeitimo bei hipotekos lakštus (Kliento bylos BIV–BV dalys). Nors ieškovai dėmesį atkreipia ir į aplinkybę, kad iki Susitarimo Nr. 2 sudarymo Bankas buvo netenkinęs analogiško Boslitos 2009 m. liepos 8 d. prašymo sumažinti panaudotos kredito linijos grąžintinų įmokų dydžius ir pratęsti kredito grąžinimo terminą iki 2015 m. gegužės 14 d., tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu šis faktas nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių. Tą suponuoja vėlesnis Banko ir Boslitos elgesys sudarant Susitarimą Nr. 2. Vėlesnis Susitarimas Nr. 3 buvo pasirašytas tik todėl, kad, pasikeitus 6 000 vienetų Boslitos akcininkui, iškilo būtinybė patikslinti Kredito sutartį. Remiantis tuo, Susitarimo Nr. 3 sudarymo aplinkybės plačiau neaptariamos.

15053. Boslita 2011 m. spalio 14 d. pateikė Bankui prašymą dėl Kredito sutarties pakeitimo, suteikiant papildomą 14 600 000 Eur kredito linijos limitą apyvartinių lėšų papildymui. Boslita nurodė, kad lėšas grąžintų iki 2012 m. balandžio 1 d. Kauno filialo atsakinga darbuotoja išvadą / pristatymą parengė jau Boslitos prašymo gavimo dieną. Pristatyme įrašyta, kad, patenkinus Boslitos prašymą, konsoliduoti įmonės, UAB „Bosca“, G. S. ir A. A. S. įsipareigojimai Bankui turėtų sudaryti 17 513 133,21 Eur, o jų apdraudimo santykis neigiamas, t. y. mažesnis 3 090 560,22 Eur. Tokie patys skaičiai nurodyti ir Banko valdymo organų susirinkimų protokoluose (VI b. t., l. 25–30). Kauno filialo valdytojo pavaduotojas komercijai teikimą Banko paskolų komitetui tenkinti Boslitos prašymą surašė 2011 m. spalio 14 d. Paskolų komitetas sprendimą siūlyti valdybai iki 2012 m. balandžio 11 d. suteikti Boslitai 14 600 000 Eur dydžio papildomą kredito liniją priėmė 2011 m. spalio 18 d., o jį valdyba ir stebėtojų taryba patvirtino 2011 m. spalio 20 d. Taigi trumpiau nei per 6 kalendorines dienas Boslitai buvo suteiktas kredito linijos limitas, faktiškai lygus viso įmonės turimo turto vertei – 16 300 116,72 Eur (30 900 116,72 Eur – 14 600 000 Eur) (Boslitos 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys (I b. t., l. 178–179). Nauji Boslitos įsipareigojimai turėjo būti užtikrinti Boslitos vekseliu, laiduotu G. S., 14 600 000 Eur sumai, taip pat G. S. laidavimu (keičiama laidavimo sutartis) bei sudarant Kredito sutartį Bosca S. p. A., UAB „Bosca“, A. A. S., G. S. ir L. S. įkeistu turtu (turėjo būti atlikti hipotekos ir įkeitimo lakštų atitinkami pakeitimai).

15154. Taigi naujosios Boslitos prievolės įvykdymas turėjo būti užtikrintas iš esmės tomis pačiomis priemonėmis kaip ir mažesnės vertės kredito grąžinimas. Bankas, prieš nutardamas suteikti Boslitai papildomą kredito linijos limitą, jokių paaiškinimų – atsižvelgiant į reikšmingą (kredito linijos dydį lyginant su įmonės turtu) finansavimo dydį, trukmę (grąžinimas iki 2012 m. balandžio 11 d., t. y. per pusę metų), kur tiksliai bus naudojamos lėšos nepareikalavo (Kredito vadovo A dalies 4 skirsnio Kreditavimo politika 4.5 punktas). Bankas, be kita ko, neatliko analogiškų informacijos apie Boslita ir su ja susijusių asmenų finansinę padėtį rinkimo veiksmų, kurie aptarti sprendimo 51punkte, taip pat nereikalavo naujų įkeičiamo turto vertinimų ir pan. Atsakingo skolinimo požiūriu apie neracionalų Banko elgesį galima spręsti ir iš to, kad įmonei suteiktos kredito linijos – finansavimo priemonės įprastai skirtos nenumatytoms išlaidoms finansuoti, subalansuoti įmonės pinigų srautus (R. Vainienė „Ekonomikos terminų žodynas“. Tyto alba: Vilnius, 2008), dydis turėjo suponuoti, jog ji turėtų būti panaudota investicijoms. Tokį Boslitos aiškiai išreikštą ketinimą patvirtina Laidavimo sutarties preambulė (žr., sprendimo 36 punktą). Ieškovų nuosekliai pažymima aplinkybė, į kurią dėmesį atkreipė pirmosios instancijos teismas, reikšminga tik tiek, kiek papildomai atskleidžia, kad Bankas nedėjo reikiamų pastangų išsiaiškinti tikrąją kredito linijos panaudojimo paskirtį.

15255. Apeliaciniame skunde įrodinėdamas priešingą faktą, t. y. kad pirmosios instancijos teismo pateikta Boslitai taikytų užtikrinimo priemonių analizė yra neteisinga, Bankas ignoruoja kelis esminius faktinius momentus. Pirma, Bankas nereikalavo visų anksčiau suteiktų užtikrinimo priemonių modifikavimo (pvz., A. A. S., UAB „Bosca“ ir kt. laidavimų). Antra, įkeitimo ir hipotekos lakštai nebuvo pertvarkyti(apie tai plačiau bus kalbama tolimesnėse sprendimo dalyse). Taigi Bankui de jure nebuvo įkeistos užtikrinant 14 600 000 Eur jo apeliaciniame skunde minimos Boslitos akcijos, kurių vertei Banko apeliacinio skundo pagrinduose ir subordinuojama sprendimo kredituoti Boslitą ekonominė logika. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad ir Lietuvos bankas 2012 m. spalio 9 d. rašte Nr. S 2012/(21.19-2102)-12-4826 išsakė abejones išvados forma, kad Bankas tinkamai neįsitikino, ar Boslitos finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovė sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus (XXVI b. t., l. 167–168). Banko gynybinė pozicija, kad išimtinai Boslitos apyvartos rodikliai (XXIV b. t., l. 55) turėjo lemti teigiamo sprendimo dėl įmonės finansavimo priėmimo, yra alogiška, kadangi įmonės veiklos pajamingumas tik iš dalies atspindi jos gebėjimą dengti turimas skolas ir, a fortiori, nerodo įmonės finansinės padėties perspektyvų bei gebėjimo trumpu periodu grąžinti tokio masto skolą.

15356. Pereinant nuo Banko veiksmų – vertinant Boslitos finansines galimybes, o tuo pačiu ir pirmosios instancijos teismo išvadų šioje ginčo dalyje analizės, prie toliau sekusių Banko veiksmų tyrimo, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad vėlesnė Boslitos ir Banko tarpusavio santykių vyksmo eiga rodo, kad Susitarimais Nr. 5 (pasirašytas 2011 m. gruodžio 31 d. (I b. t., l. 63) ir Nr. 6 (pasirašytas 2012 m. kovo 16 d. (I b. t., l. 64) Bankas, tenkinęs Boslitos prašymus, iki 2012 m. balandžio 4 d. pratęsė terminus pertvarkyti pagal Susitarimo Nr. 4 sąlygas įkeitimo ir hipotekos lakštus. Po 2012 m. balandžio 11 d., kai Bankui turėjo būti grąžinta 14 600 000 Eur, t. y. 2012 m. balandžio 12 d., Boslita pateikė prašymą, motyvuotą apyvartinių lėšų stoka, pratęsti 14 600 000 Eur kredito linijos grąžinimo terminą iki 2012 m. spalio 19 d., neskaičiuoti delspinigių ir netaikyti komisinio mokesčio, o 2012 m. balandžio 23 d. – prašymą sumažinti metinę palūkanų normą iki 4,7 procentų.

15457. 2012 m. balandžio 27 d. pasirašytu Susitarimu Nr. 7 Bankas pratęsė 14 600 000 Eur grąžinimo terminą iki 2012 m. spalio 19 d., už Kredito sutarties pakeitimą netaikė jokio komisinio mokesčio, taip pat atidėjo palūkanų mokėjimą iki 2012 m. spalio 19 d. ir sumažino jų dydį nuo 5,8 iki 4,7 procento (I b. t., l. 65–66). 2012 m. gegužės 25 d. Susitarimu Nr. 8 ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. Susitarimu Nr. 9 (I b. t., l. 67–69), tenkinęs Boslitos prašymus, Bankas vėl pratęsė terminus pertvarkyti pagal Susitarimo Nr. 4 sąlygas įkeitimo ir hipotekos lakštus iki 2012 m. rugsėjo 17 d., netaikydamas jokių sankcijų. Susitarimu Nr. 10 – pasirašytu 2012 m. gruodžio 14 d., Bankas pakeitė 14 600 000 Eur grąžinimo grafiką, t. y. išdėstė mokėjimus iki 2022 m. birželio 14 d., atskyrė Boslitai suteiktų kredito limitų linijas – suteiktos iki Susitarimo Nr. 4 sudarymo ir Susitarimu Nr. 4, taip pat iki 2013 m. sausio 15 d. nukėlė įsipareigojimo pertvarkyti hipotekos ir įkeitimo lakštus įvykdymą, nutarė Boslitai neskaičiuoti delspinigių nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. bei sumažino delspinigių dydį nuo 0,1 iki 0,03 procento (I b. t., l. 69–70).

15558. Susitarimo Nr. 10 pasirašymo pagrindas buvo Boslitos 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymas atidėti terminą hipotekos ir įkeitimo lakštams pakeisti bei 2012 m. spalio 19 d. prašymas pertvarkyti Kredito sutarties įvykdymo terminus (Kliento bylos A III dalis). Dėl paskutinio prašymo turinio ypatumų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Boslita prašė Banko 14 600 000 Eur kredito linijos limito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminą atidėti iki 2013 m. spalio 18 d. Banko Kauno filialo valdytojo 2012 m. spalio 19 d. teikime Nr 181/02 įrašytas siūlymas Paskolų komitetui pertvarkyti Kredito sutartį pagal Boslitos prašymus. Nepaisant to, Banko paskolų komiteto posėdžio 2012 m. lapkričio 8 d. protokole Nr. 89 užfiksuota, kad Banko valdybai siūloma pertvarkyti Kredito sutartį, išdėstant 14 600 000 Eur kredito limito grąžinimą 120 mėnesių. Nors šį siūlymą Banko valdyba patvirtino 2012 m. lapkričio 13 d., tačiau Banko paskolų komitetas 2012 m. gruodžio 11 d. suformulavo siūlymą valdybai pakeisti 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Pakeitimo esmė – Kredito sutarties sąlygų papildomas modifikavimas, sumažinant delspinigių dydį. Pasirašius Susitarimą Nr. 10, Boslitos prievolių įvykdymas 2012 m. gruodžio 14 d. užtikrintas nauju vekseliu, laiduotu G. S. (III b. t., l. 165). Teisėjų kolegija, be kita ko, pastebi, kad Boslita Bankui 2013 m. sausio 7 d. pateikė eilinį prašymą pratęsti iki 2013 m. birželio 15 d. terminą įkeitimo ir hipotekos lakštams pakeisti. Nors Kauno filialo valdytojas 2013 m. sausio 11 d. Nr. 8/01 teikimu siūlė paskolų komitetui Boslitos prašymą patenkinti, tačiau galutinis sprendimas tikėtina nebuvo priimtas dėl Banko veiklos moratoriumo, Lietuvos banko paskelbto 2013 m. vasario 12 d.

15659. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendimo 50–58 punktuose išdėstytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja kelias išvadas. Pirma, Boslitos prašymas suteikti papildomą 14 600 000 Eur dydžio kredito limitą buvo patenkintas itin operatyviai – per 6 kalendorines dienas. Antra, Bankas nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, kam iš tiesų Boslitai reikalingas toks papildomų lėšų kiekis trumpam periodui, kaip Boslita ketina grąžinti panaudotą kredito linijos limitą, neatliko detalios Boslitos mokumo analizės. Trečia, savo interesų apsaugai Bankas pareikalavo mažiau užtikrinimo priemonių, nei sudarydamas Kredito sutartį. Ketvirta, Bankas toleravo ne tik Boslitos įsipareigojimų nevykdymą grąžinti skolą nustatytais terminais, bet ir buvo pasyvus, kad būtų pakeisti įkeitimo bei hipotekos lakštai. Penkta, nesant aiškiai išreikštos Boslitos valios (pvz., prašymo) Bankas pritaikė Boslitai nuolaidas, susijusias su 14 600 000 Eur grąžinimo termino pratęsimu ir delspinigių dydžiu. Taigi Bankas Boslitos atžvilgiu laikėsi išskirtinai pozityvios kreditavimo politikos. Tą netiesiogiai rodo ir Banko Boslitai po 2011 m. spalio 14 d. taikyta itin palanki kainodara, lyginant su buvusia anksčiau, t. y. Bankas arba apskaičiuodavo itin mažą komisinį mokestį (pvz., už Kredito sutarties parengimą pareikalautas 4 909,06 Eur mokestis, už Susitarimo Nr. 2 – 5 715,65 Eur, kai už Susitarimo Nr. 4 – 289,62 Eur), arba išvis atleisdavo Boslitą nuo jo mokėjimo analogiškais atvejais (pvz., Susitarimas Nr. 10).

15760. Faktinių išvadų, išvardintų sprendimo 59 punkte, teisinė reikšmė yra neatsiejama nuo kitų bylos šalių veiksmų, ginčo laikotarpiu atliktų paraleliai Boslitos ir Banko veiksmų koreguojant Kredito sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš Banko Kauno filialo darbuotojos R. V. 2012 m. sausio 24 d., 2012 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. rugsėjo 14 d. e. laiškų, adresuotų Boslitos finansų direktoriui, matyti, kad Banko darbuotoja kelis kartu priminė apie būtinybę pateikti Bankui prašymą dėl hipotekos ir įkeitimo lakštų pertvarkymo terminų atidėjimo (IV b. t., l. 159–161). Pavyzdžiui, 2012 m. gegužės 8 d. laiške rašoma: „Jeigu lak6[š]tai nebus pertvarkomi, tai jau galite siųsti man prašymą dėl termino nukėlimo ir sankcijų netaikymo“. Vadinasi, Bankas ne tik toleravo vienos iš esminių Boslitos bei su ja susijusių asmenų prievolių nevykdymą (žr., Kredito sutarties 1.20 punktą po Susitarimo Nr. 4 sudarymo), bet jo darbuotojai tiesiogiai prisidėjo sukuriant formalias būtinąsias teisines prielaidas pratęsti terminą minėtai prievolei įvykdyti. Boslita 2012 m. sausio 26 d., 2012 m. gegužės 9 d. prašymus dėl hipotekos ir įkeitimo lakštų pertvarkymo terminų atidėjimo pateikė tik po nurodytų R. V. e. laiškų gavimo (Kliento bylos AII–AIII dalys). Tokie duomenys teikia pagrindą išvadai, kad atskiri Banko darbuotojai, taip pat ir valdymo organų nariai iš tiesų rūpinosi, jog neatsirastų formalių pagal Susitarimą Nr. 4 prisiimtų įsipareigojimų pažeidimų, jie taip pat turėjo dėti pastangas, kad būtų patenkintas Boslitos 2011 m. spalio 14 d. prašymas.

15861. Paraleliai Banko veiksmams, kuriais keistos Kredito sutarties sąlygos, su Banku tiesiogiai ar netiesiogiai susiję asmenys sudarė įvarius sandorius, kuriais buvo užtikrinti Boslitos, Stiklo, UAB „Bosca“, G. S. ir L. S. interesai. Pirmiausia, teisėjų kolegija primena Laidavimo sutartį ir Aluminos vekselį (žr., sprendimo 36 punktą). Bylos svarstymui ieškovai taip pat pateikė eilę kitų sandorių projektų, tikėtina rengtų iki Susitarimo Nr. 4 pasirašymo, kurie nebuvo pasirašyti (XV b. t., l. 79–80, 82, 85–91). Nevertinant to, ar nurodyti projektai, t. y. ŪBIG garantija, Banko atsisakymas nukreipti išieškojimą į Boslitą, susitarimas dėl Aluminos skolos perkėlimo ŪBIG ir jį lydintis dokumentai, iš tiesų buvo derinami su Banko atsakingais asmenimis, jie tvirtina ieškovams nepalankius faktus. Jeigu ieškovų teiginiai dėl projektų rengimo iš tiesų atitinka faktinę padėtį, jų nepasirašymas rodo, kad Bankas vis dėlto tikruoju skolininku turėjo laikyti Boslitą, bet ne Aluminą. Taip pat reikia akcentuoti ir tai, kad 2012 m. balandžio 16 d. ŪBIG išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo iki 2012 m. spalio 16 d. Boslitai įsipareigojo sumokėti 14 600 000 EUR ir 5,58 procentus metinių palūkanų (XV b. t., l. 83). Už vekselį laidavo O. G.. Pastaroji faktinė aplinkybė reikšminga tuo, kad vekselis išduotas po to (tai aptarta sprendimo 56, 58punktuose), kai panaudota ginčo kredito linijos dalis nebuvo grąžinta iki Susitarime Nr. 4 įrašyto termino ir pastarasis buvo pratęstas. Tokia praktika nebuvo vienkartinė.

15962. 2012 m. spalio 26 d. Boslita, UAB „Bosca“, Stiklas, L. S., G. S., UAB „First partneriai“, UAB „Turtvalda“, Alumina ir ŪBIG pasirašė Papildomą susitarimą (IV b. t., l. 86–90). Iš šio susitarimo preambulės E–G dalių, 1–12 punktų turinio aišku, kad jo tikslas – užtikrinti G. S., L. S. ir UAB „Bosca“ interesų apsaugą, jeigu iš jų lėšų būtų patenkinti Banko reikalavimai pagal Kredito sutartį. Tuo tikslu, UAB „First partneriai“ įkeitė jai priklausančius 25 551 419 vienetus Banko akcijų UAB „Bosca“, L. S. ir G. S. (IV b. t., l. 91–97). Taip pat Papildomo susitarimo 5 punkte numatyta sąlyga, leidžianti Aluminai visus mokėjimus pagal Novacijos sutartį atlikti tiesiogiai Bankui, o 6–12 punktuose aptartos Boslitos, Stiklo, Aluminos ir ŪBIG tarpusavio įsipareigojimų dalinio įvykdymo aplinkybės ir jų sukeliami teisiniai padariniai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kiek tai susiję su Papildomo susitarimo teisine reikšme, nagrinėjamu atveju reikšminga ir Papildomo susitarimo preambulės E dalis, kurioje aiškiai įrašyta, kad Stiklas ir Alumina susitarė dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo iki 2013 m. spalio 26 d. Pagal bylos svarstymui pateiktus įrodymus (susirašinėjimo e. paštu medžiaga), Papildomo susitarimo tekstą rengė ir derino ŪBIG darbuotoja A. M. bei MA kontoros teisininkai (IV b. t., l. 98–127). UAB „First partneriai“, UAB „Turtvalda“, kurios įkeitė / įsipareigojo įkeisti priklausančias Banko akcijas, ryšius (netiesioginius ir tiesioginius) su Banku, ŪBIG, V. R. įrodo pateikti įmonių akcininkų sąrašai (III b. t., l. 168–200; IV b. t., l. 1–8; XXVIII b. t., l. 84, 92–104, 121–143, 187–195).

16063. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog 2012 m. gruodžio 7 d. V. R., O. G., Birač, AB „Birač Europe“, ŪBIG ir Alumina pasirašė Įsipareigojimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo (IV b. t., l. 163–165). Įsipareigojimo paskirtis – užtikrinti ieškovų, UAB „Bosca“, L. S., A. A. S., G. S. ir Bosca S. p. A. interesų apsaugą vykdant Kredito sutarties sąlygas dėl 14 600 000 Eur sumos grąžinimo (Įsipareigojimo 4–7 punktai). Šis rezultatas turėjo būti pasiektas dviem būdais. Pirmiausia, V. R., O. G., Birač, AB „Birač Europe“, ŪBIG ir Aluminai prisiimant prievolę sumokėti Stiklui nurodytą sumą su palūkanomis iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Antra, Įsipareigojimą pasirašiusiems asmenims įsipareigojant užtikrinti, kad Bankas, jeigu bus vėluojama vykdyti Stiklui Aluminos prievoles, nereikalaus analogiškų mokėjimų pagal Kredito sutartį bei nenukreips išieškojimo į UAB „Bosca“, L. S., G. S., A. A. S. ir Bosca S. p. A. įkeistą turtą (Įsipareigojimo 7 punktas). Pastarasis įsipareigojimas turėjo apimti ir užtikrinimą, kad Bankas nenukreips reikalavimų į užtikrinimo priemones, t. y. nepasinaudos UAB „Bosca“, L. S., A. A. S., G. S. laidavimais bei šių asmenų ir Bosca S. p. A. suteiktais įkeitimais, hipotekomis. Tai, kad Įsipareigojimo pasirašymo iniciatoriai buvo Boslita ir su ja susiję asmenys (Stiklas, UAB „Bosca“, A. A. S., L. S. ir G. S.) suponuoja MA kontoros teisininkų 2012 m. lapkričio 29 d. e. laiškas, adresuotas V. R., ŪBIG, O. G., A. K. (VIII b. t., l. 96–97). Laiško autentiškumą ir gavimo faktą 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje patvirtino A. K.. Kadangi laiško turinys tiesiogiai koreliuoja su Įsipareigojimo sąlygomis, prielaidų abejoti jo įrodomąja reikšme teisėjų kolegija nemato.

16164. Įsipareigojimas pasirašytas iki Susitarimo Nr. 10 sudarymo. Jo sąlygos su Boslitos 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymo, Susitarimo Nr. 10 turiniu (žr., sprendimo 57–58punktus) yra susijusios keliais aspektais: palūkanų dydžiu – 4,7 procento ir skolos grąžinimo terminu. Įsipareigojime nurodyta prievolės įvykdymo data – 2016 m. rugsėjo 30 d., Kredito sutartyje po Susitarimo Nr. 10 pasirašymo – 2022 m. birželio 14 d. Įvertinusi tai, kad Įsipareigojime, nors ir sudarytame vienašališkai, buvo apibrėžtas ilgesnis Aluminos prievolių įvykdymo terminas nei Boslitos prašyme, tačiau trumpesnis nei Susitarime Nr. 10, teisėjų kolegija įžvelgia netiesiogines faktines prielaidas išvadai, jog tarp Banko ir Boslitos įgaliotų asmenų turėjo vykti derybos dėl Kredito sutarties įvykdymo terminų pratęsimo. Juolab, kad Boslita Susitarimą Nr. 10 pasirašė, nors nebuvo oficialiai pateikusi prašymo, kuris atitiktų Kredito sutarties pakeitimo sąlygas. Derybų dėl Susitarimo Nr. 10 sudarymo metu Banko valdymo organams neabejotinai turėjo būti žinoma apie ginčo kredito linijos panaudojimo paskirtį. Tą patvirtina Banko 2012 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 02-02-2981, kuriame, atsakant į Lietuvos banko 2012 m. spalio 9 d. užklausą, paaiškinta, kad Investavimo sutarties sudarymo faktas Bankui atskleistas 2012 m. rugpjūčio mėn., pradėjus detaliau analizuoti Boslitos veiklą (XXVIII b. t., l. 7–8). Banko paaiškinimai dera ir su bendrovės vidiniais dokumentais – tarp Boslitos ir Stiklo sudaryta paskolos sutartis paminėta 2012 m. rugpjūčio 2 d. R. V. parengtoje Boslitos kreditingumo analizėje (Kliento bylos D V dalis, l. 62). Vis dėlto šiame kontekste negalima ignoruoti to, kad Banko administracijos vadovas buvo supažindintas su Laidavimo sutartimi. Ar paminėtos sutarties sudarymo faktas ir jos sąlygos buvo atskleisti kitų Banko valdymo organų nariams, byloje objektyviai nėra galimybės nustatyti. Tačiau svarbu tai, kad Banko 2012 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 02-02-2981 de facto patvirtina, kad Banko versija dėl informacijos apie Boslitos ketinimus neatskleidimas rodo paties Banko veiksmų aplaidumą vykdant atsakingo skolinimo pareigą (BĮ 47 straipsnio 1 dalis, FĮĮ 31 straipsnis) ir vidinės kreditavimo politikos standartų nesilaikymą (II b. t., l. 39–40).

16265. Prieš formuluojant galutines išvadas dėl byloje reikšmingų įrodomųjų faktų ir jų teisinio kvalifikavimo, teisėjų kolegijos manymu, reikia papildomai išskirti keletą aplinkybių. Boslita ir Stiklas ieškinį dėl nuginčijimo įteikė Kauno apygardos teismui 2013 m. vasario 8 d. (I b. t., l. 2). Sprendimo 58 punkte jau pasakyta, kad Banko veiklos moratoriumas paskelbtas 2013 m. vasario 12 d. Tokia ieškovų veiksmų ir Banko valdymo organų de jure nušalinimo momento sutaptis, teisėjų kolegijos nuomone, nėra atsitiktinė. Nekyla reikšmingų abejonių, kad ieškovai turėjo disponuoti informacija apie paskutinio Banko veiklos inspektavimo rezultatus ir galimus tolimesnius Lietuvos banko veiksmus. Pastarieji ieškovų veiksmai rodo, kad jie savo teisinės padėties pablogėjimą betarpiškai siejo su Banko veiklos, tikėtina ir su Banko valdymo organų įgaliojimų tęstinumo trukme. Todėl ieškovų, o kartu ir G. S., L. S., A. A. S., UAB „Bosca“, procesinį elgesį galima kvalifikuoti kaip suponuojantį jų lūkestį ieškovų pareikštu ieškiniu išvengti neigiamų ginčo kredito linijos panaudojimo pasekmių. Nors visas Boslitos prievolių Bankui pagal Kredito sutartį po Susitarimo Nr. 4 sudarymo vykdymo ir paraleliai vykusių veiksmų fonas suponuoja, kad neabejotinai egzistavo susitarimas, kurio tikrojo turinio negalima identifikuoti, dėl Aluminos finansavimo, tačiau jis per se nereiškia, jog Boslita tik pridengė Aluminą, kaip tą konstatavo pirmosios instancijos teismas.

16366. Ne formalų, bet aktyvų ieškovų įsitraukimą į ginčo teisinius santykius (pirmasis požymis –užtikrinimo priemonių pateikimo sistemingas reikalavimas) rodo Boslitos veiksmai mokant palūkanas už panaudotą 14 600 000 Eur kredito linijos dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad Boslita iki kreipimosi į teismą dienos nuo 2012 m. balandžio 11 d. sumokėjo Bankui 873 436,63 Eur (II b. t., l. 156–157, 159–160). Alumina Stiklui 2013 m. sausio 30 d. ir 2013 m. vasario 27 d. pavedimais pervedė 216 508,13 Eur (VIII b. t., l. 89, 91). Nurodytos Aluminos atliktų mokėjimų datos ir sumos atitinka Įsipareigojime numatyto grafiko reikalavimus. Tokią tarpusavyje subordinuotų įsipareigojimų vykdymo disproporciją, o kartu ir įrodinėjamo apsimestinio teisinio santykio vykdymą, Boslita pirmosios instancijos teisme paprasčiausiai motyvavo poreikiu prieš Lietuvos banką imituoti Kredito sutarties vykdymą (žr., pvz., 2013 m. vasario 7 d. ieškinio 31 punktą (I b. t., l. 7). Tačiau toks paaiškinimas, teisėjų kolegijos manymu, yra neįtikinamas.

16467. Tęsdama sprendimo motyvavimą, teisėjų kolegija atkreipia bylos šalių dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Init“ prieš UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendra Lietuvos–JAV įmonė UAB „ Sanitex“ prieš UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007). Kasacinėse bylose, kuriose spręstos sandorių pripažinimo apsimestiniais problemos, priimtų nutarčių (žr., sprendimo 29 punktą) obiter dictum dalyse suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės teikia pagrindą išvadai, kad sandorio kvalifikavimui apsimestiniu subjekto požiūriu turi egzistuoti keletas kumuliatyvių sąlygų. Jas galima apibrėžti taip: aiškaus bei konkretaus susitarimo tarp tikrųjų sandorio šalių ir statytinio sudarymas; išviešinto ir slepiamo sandorio sąlygų tapatumas; minimalus statytinio asmeninio turto panaudojimas vykdant išviešintą (apsimestinį / simuliuojamą) sandorį, t. y. įprastai vykdomos tik sutampančios prievolės ir tikrosios sandorio šalies, kuri pridengiama, sąnaudomis. Aktyvus ir didesnis nei minimalaus laipsnio statytinio (tariamo) asmens įsitraukimas į įrodinėjamo apsimestinio teisinio santykio vykdymą per se paneigia sandorio kvalifikavimo pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį galimybę, o kartu ir pirmosios instancijos teismo išskirtos „valios autonomijos“ doktrinos gynimo poreikį. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėto pobūdžio veikimas yra vienas iš pagrindinių požymių, atskleidžiančių asmenų susitarimo tikrąjį turinį.

16568. Bylos svarstymui pateikti įrodymai teikia pagrindą faktinių išvadų visetui, reikšmingam sprendžiant dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius pripažino neteisėtais:

166a) Boslita ir ŪBIG (ar įmones kontroliavę asmenys) buvo susitarę dėl Aluminos – įmonės, susijusios su V. R., finansavimo (žr., sprendimo 38, 47 punktai);

167b) egzistavo teisinio ir faktinio pobūdžio kliūtys Bankui nevaržomai skolinti Aluminai (žr., sprendimo 44–46 punktus);

168c) Boslita, pasinaudodama Banko suteikta kredito linija, nedelsiant pervedė lėšas Stiklui, o pastarasis Aluminai tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo pasiskolinta iš Banko (žr., sprendimo 37 punktą);

169d) daliai Banko valdymo organų, akcininkų (V. R., O. G., G. U.) iki Susitarimo Nr. 4 pasirašymo turėjo būti žinoma apie Boslitos ketinimus dėl kredito linijos panaudojimo, tačiau bylos svarstymui nepateikta jokių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip tiesioginiai įrodymai, kad Bankas, kaip korporatyvinis juridinis asmuo, dalyvavo derybose dėl Aluminos finansavimo ar kad minėti asmenys turėjo teisę priimti sprendimus Banko vardu (žr., sprendimo 62–64 punktus);

170e) tenkindamas Boslitos 2011 m. spalio 14 d. prašymą, Bankas nesilaikė atsakingo skolinimo standartų, kadangi tinkamai ir visapusiškai neanalizavo Boslitos finansinės padėties, nerinko informacijos apie tai, kam iš tiesų Boslita ketina panaudoti kredito liniją, ir vėliau nekontroliavo lėšų panaudojimo bei tinkamai neadministravo jų grąžinimo proceso. Taip pat Bankas negynė savo interesų sudarydamas prielaidas neatlikti įkeitimo lakštų pakeitimų (žr., sprendimo 49–58 punktus);

171f) Boslitos, Stiklo, G. S., A. A. S., L. S. ir UAB „Bosca“ interesų užtikrinimui, jeigu Alumina nevykdytų savo įsipareigojimų, ŪBIG, O. G., Alumina, Birač, UAB „Birač Europe“ ir V. R. išdavė įvairių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Boslita ir Stiklas šių priemonių, jų rato plėtimo nuolat ir sistemingai reikalavo (žr., sprendimo 61–64 punktus);

172g) Boslita vykdė įrodinėjamą apsimestinę Kredito sutarties dalį, t. y. mokėjo palūkanas asmeninėmis lėšomis. Alumina Bankui nepervedė nė vienos įmokos, tačiau Stiklui grąžino dalį kredito pagal Įsipareigojime numatytą grafiką (žr., sprendimo 66 punktą);

173h) Bankas jokia forma neišreiškė, kad atsisako reikalavimo teisių į Boslitą bei pagal įmonės ir G. S. išduotas užtikrinimo priemones (žr., pvz., sprendimo 61 punktą);

174i) Bankas toleravo tinkamą Boslitos prievolių nevykdymą, o Banko Kauno filialo darbuotojai rūpinosi, kad nebūtų formalių Kredito sutarties pažeidimų. Ieškovai savo padėties ginčo teisiniuose santykiuose pablogėjimą siejo su Banko valdymo organų ar / ir akcininkų, kurie turėjo rūpintis Boslitos 2011 m. spalio 14 d. prašymo patenkinimu, įgaliojimų tęstinumu (žr., sprendimo 60, 65 punktus);

175j) Nei vienoje sutartyje nėra aiškiais žodžiais įrašyta ar kitai aiškiai išreikšta, kad ginčo teisinis santykis apsimestinis.

176Taigi bent daliai Banko valdymo organų dar iki Susitarimo Nr. 4 pasirašymo turėjo būti žinoma apie ginčo kredito linijos panaudojimo tikslą – su didžiausiu Banko akcininku susijusio asmens finansavimas. Vis dėlto pastaroji aplinkybė nei įrodo, kad Boslita Susitarimu Nr. 4 nesiruošė prisiimti jokių teisių ir pareigų, nei patvirtina, kad Bankas Boslitos nelaikė teisėtu ir tikruoju kredito gavėju. Patikslindama šį argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad analizuoti Banko neadekvatūs ekonominės logikos požiūriu veiksmai nėra išskirtiniai. Lietuvos banko 2011 m. rugsėjo 16 d. Inspektavimo ataskaitoje Nr. 09–41RNužfiksuota, kad Banko veikla buvo orientuota į pagrindinių banko akcininkų veiklos finansavimą, o Banko valdymo organai ir stebėtojų taryba neskyrė reikiamo dėmesio iš su pagrindiniais banko akcininkais susijusių asmenų sandorių kylančios rizikos vertinimui ir kontrolei (XXVI b. t., l. 7–8). Analogiškos įžvalgos pakartotos ir vėlesniuose Lietuvos banko bylos svarstymui pateiktuose dokumentuose. Nors tokie duomenys kuria Susitarimų Nr. 4–10 apsimestinio pobūdžio vaizdą (tą įrodytu laikė pirmosios instancijos teismas), tačiau jie nėra pakankami, kad būtų galima pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.

17769. Kitokiam nei pirmosios instancijos teismo bylos pagrindo vertinimui, teisėjų kolegijos nuomone, teisines prielaidas pirmiausia teikia santykis tarp Boslitos ir Banko bei Boslitos, Stiklo ir Aluminos tarpusavio įsipareigojimų. Nepaisant to, kad sutapo tarpusavyje subordinuotose susitarimuose įrašytos palūkanų normos – šalutinio pobūdžio aplinkybė, susijusi su sandorių naudingumo, o ne su jų teisinės reikšmės, kategorija, skyrėsi kreditų grąžinimo terminai. Taigi absoliutaus susitarimų dėl skolinimo, sudarytų tarp Boslitos ir Stiklo, Stiklo ir Aluminos, sąlygų identiškumo nebuvo. Ieškovų teigimu Susitarimais Nr. 4–10 teisės ir pareigos buvo sukurtos išimtinai Aluminai, t. y. ieškovai veikė tik kaip formalūs statytiniai, neprisiėmę jokių prievolių pagal ginčo sandorius. Tačiau ieškovų ir su jais susijusių asmenų apsaugai nuo Banko veiksmų reikalaujant Kredito sutarties, modifikuotos Susitarimais Nr. 4–10, įvykdymo buvo išduodamos įvairios užtikrinimo priemonės (žr., sprendimo 68 punkto f dalį).Taigi ieškovai suvokė ir pripažino, kad būtent Boslitai gali tekti grąžinti Bankui 14 600 000 Eur, t. y. traktavo, kad Boslita išreiškė savo valią ir ketinimą prisiimti teisinius padarinius, kilsiančius Bankui patenkinus 2011 m. spalio 14 d. prašymą. Kaip tai dera su jų versija, kad Boslitai pagal Susitarimus Nr. 4–10 neatsirado jokių teisinių prievolių, ieškovai teisminio proceso metu neatskleidė. MA kontoros teisininkų 2012 m. gruodžio 7 d. e. laiške, kuriuo derintos Įsipareigojimo nuostatos, dėstomi teiginiai, susiję su Boslitos prievolės grąžinti kreditą vykdytinumu, yra papildomas paminėtas išvadas pagrindžiantis faktas (IV b. t., l. 95–96).

17870. Tokiame kontekste teisėjų kolegija pakartotinai akcentuoja, kad bylos svarstymui proceso dalyviai nepateikė nei vieno įrodymo, jog Bankas būtų pateikęs ieškovams patvirtinimą, kad atsisako reikalavimo teisių į juos, o skolos reikalaus tik iš Aluminos. Kliūčių panašaus pobūdžio neišviešintam (slaptam) susitarimui sudaryti nebuvo. Priešingai, apie ką pasakyta sprendimo 61 punkte, jeigu Banko įgaliotiems asmenims iš tiesų buvo pateikti minėtų susitarimų projektai, jų nepasirašymas reiškia, kad tarp Boslitos ir Banko niekada ir nebuvo susitarta, jog Boslita yra tik statytinis, o ne tikrasis lėšų gavėjas. Banko apeliaciniame skunde pagrįstai nuoroda teikiama ir į tai, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, kurie suponuotų, jog Banko valdymo organai – neviršydami savo įgaliojimų ribų, būtų tiesiogiai derėjęsi dėl kredito linijos limito didinimo ar, juolab, pareiškę, kad Bankas neįgyvendins Boslitos ir G. S. atžvilgiu pagal Susitarimą Nr. 4 įgytų teisių. Laidavimo sutarties sudarymas paneigia tokią galimybę. Vien tik atskirų Banko valdymo organų, akcininkų žinojimas apie Boslitos ketinimą Banko suteiktą kredito liniją nukreipti Aluminai finansuoti nereiškia, kad Boslita prisiėmė tik formalaus statytinio vaidmenį, a fortiori, jog aktyviai įsitraukė į tariamai apsimestinius teisinius santykius. Netinkamas sandorio rizikos pasvėrimas ir padarinių įvertinimas nėra jo šalių valios ydingumą apsimestinumo aspektu kvalifikuojantis elementas. Išdėstyta papildytina ir tuo, kad tikėtinas Banko pagrindinio akcininko interesas finansuoti Aluminą, ką iš esmės teisingai pažymi Banko atstovai, negali būti savaime prilyginamas Banko valiai.

17971. Byloje nėra duomenų, kad Alumina būtų tiesiogiai sumokėjusi Bankui bent vieną kredito įmoką ar Aluminos įmokų mokėjimas Stiklui būtų buvęs aiškiai iš anksto subordinuotas Boslitos veiksmams vykdant pagal Susitarimą Nr. 4 prisiimtas prievoles. Priešingai, Boslita asmeninėmis lėšomis mokėjo Bankui palūkanas, o V. R., Alumina ir su jais susiję asmenys tik po to, kai pasirašė Įsipareigojimą, prisiėmė prievolę ieškovams padengti Aluminos skolą (žr., sprendimo 68 punkto g dalį). Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad Papildomu susitarimu buvo neva atskleistas tikrasis kredito gavėjas bei atsisakyta ieškovų kaip formalių statytinių „tarpininkavimo“ grąžinant ginčo skolą, yra klaidingas. Papildomame susitarime nėra nė vieno žodžio apie Kredito (omenyje turint pakeitimus, atliktus pagal Susitarimus Nr. 4–10), Paskolos ir Novacijos sutarčių apsimestinumą. Netgi Papildomo susitarimo 5 punkte, kuriuo Aluminai suteikta teisė mokėjimus pagal Novacijos sutartį atlikti tiesiogiai Bankui, yra kalbama tik apie tai, kad Alumina mokėjimus atlieka už Boslitą, o pastarosios skolos Bankui padengimas subordinuojamas Aluminos skolos Stiklui pagal Novacijos sutartį mažėjimui. Vėliau pasirašytame Įsipareigojime taip pat nėra nė vieno žodžio dėl ginčo sandorių apsimestinumo, tačiau – analogiškai kaip ir Papildomame susitarime, kalbama apie tolimesnį Novacijos sutarties vykdymą. Apskųstame sprendime teisingai nuspręsta, kad Kredito sutarties pakeitimai, ginčijami šioje byloje, Paskolos, Investavimo, Novacijos sutartys, Papildomas susitarimas ir Įsipareigojimas yra susiję sandoriai. Vis dėl to Boslitos ir Stiklo veiksmai, nurodytų sandorių sąlygos užkerta kelią pirmosios instancijos teismo pasirinktą ieškovų vaidmens teisinio vertinimo variantą laikyti pagrįstu.

18072. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad Banko elgesys suteikiant Boslitai papildomą 14 600 000 Eur dydžio kredito liniją, kaip prieš tai minėta, neatitiko atsakingo skolinimo pareigos standartų. Tačiau jų nesilaikymas pagal Lietuvos banko surinktus duomenis Banko veikloje nebuvo retas reiškinys. Pasikartojant pažymėtina, kad iš Banko veiksmų, be kita ko, galima spręsti, jog daliai Banko valdymo organų narių, taip pat akcininkų neabejotinai turėjo būti žinoma, kad kredito liniją Boslita panaudos Aluminos (ar kito asmens, susijusio su Banko pagrindiniu akcininku) veiklos finansavimui. Tačiau bylos svarstymui nepateikta jokių duomenų, kuriuos būtų galima pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais, kad Bankas dalyvavo derantis su Boslita dėl Aluminos finansavimo, kad kokia nors forma atsisakė reikalavimo teisių į Boslitą. Tai, kad dalis Banko valdymo organų narių, akcininkų – vedini asmeninių motyvų, galėjo siekti, jog Boslitai būtų suteikta kredito linija, o vėliau rūpinosi panaudotos kredito linijos grąžinimo terminų pratęsimu, nereiškia, kad tokia buvo Banko valia. Dalies Banko valdymo organų pareigų netinkamas vykdymas nėra įrodymas, kaip tą bando pateikti ieškovai, kad būtent Bankas siekė lėšų perskolinimo Aluminai. Tai, kad ieškovai tą suvokė rodo faktas, jog ieškovų atstovų rengtose sutartyse nėra jokių užuominų apie sandorių fiktyvumą apsimestinumo prasme. Tokiu būdu nurodyti asmenys, be kita ko, pripažino ginčijamų sandorių saistantį pobūdį. Vien tik V. R. potencialios galimybės daryti įtaką Banko valdymo organų sprendimams pačios savaime nėra pakankamos spręsti, kad Boslita ir Stiklas ginčo teisiniame santykyje veikė tik kaip formalūs statytiniai, o Bankas išreiškė valią skolinti Aluminai, bet ne Boslitai. Ieškovų įsitraukimo į Aluminos finansavimą mastas ir pobūdis suponuoja, kad jų vaidmuo buvo ne tariamo, bet realias teisines pasekmes sukeliančio, pobūdžio. Jo esmė – Boslita įsipareigojo iš Banko gautas lėšas panaudoti Aluminos finansavimui, tačiau įmonės interesai, jeigu Alumina tinkamai nevykdytų pasiekto susitarimo ir Bankas pareikalautų kredito grąžinimo, apsaugomi aptartomis užtikrinimo priemonėmis. Tikrųjų G. S., kaip Boslitą ir Stiklą kontroliuojančio asmens, motyvų įsitraukiant į tokią Aluminos finansavimo schemą nustatymas nepatenka į teisminio nagrinėjimo dalyko ribas. Tai, kad galbūt ginčijami sandoriai ieškovų sudaryti dėl tam tikrų paskatų, V. R. įtikinėjimų, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Todėl Boslita be pagrindo siekia išvengti savo prievolių įvykdymo (neigiamų padarinių rizikos) Bankui prisidengdama sandorio apsimestinio pobūdžio faktu.

18173. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 1.87 straipsnį ir pripažinti ieškinyje nurodytus sandorius apsimestiniais. Tokią išvadą – neignoruojant ieškovų išskirto turinio prieš formą viršenybės ir valios autonomijos principų – lemia byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad sutarčių turinys atitiko šalių valią ir jų siektą rezultatą, šalys sutartis sudarė laisva valia, jas iš dalies vykdė. Dėl to ieškovų ieškinys dėl apsimestinių sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo normas bei principus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Netenkinus ieškovų reikalavimo pripažinti apsimestiniais sandoriais dėl subjekto Susitarimus Nr. 4–10, kaip išvestiniai atmetami ir reikalavimai negaliojančiais pripažinti 2011 m. spalio 21 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. Boslitos vekselius, G. S. Laidavimo sutarčių pakeitimus. Dėl išdėstyto atmetamas ir ieškovų reikalavimas priteisti Boslitai iš Aluminos 873 436,63 Eur (3 015 802 Lt) skolą. Nurodytą sumą Boslita sumokėjo ne vykdydama Aluminos, bet asmenines prievoles Bankui. Vadinasi, Boslita neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į Aluminą. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė dėl 2007 m. gegužės 14 d. ir 2007 m. birželio 22 d. Sutartinio įkeitimo lakštų (identifikavimo kodai Nr. 02/2/20070007288 ir Nr. 02/2/2007/0010575) modifikavimo. Ieškovai tokio reikalavimo nereiškė. Teismas motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad minėtais įkeitimo lakštais Boslitos prievolės pagal Susitarimus Nr. 4–10 nebuvo užtikrintos. Taigi papildomas įsikišimas į ginčo šalių sutartinių santykių turinį buvo perteklinis teismo veiksmas.

18274. Atsižvelgdama į Aluminos, Birač procesinę poziciją dėl poreikio išsiaiškinti, kas buvo tikrasis ginčo lėšų gavėjas, teisėjų kolegija pastebi, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ prieš A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013). Minėti proceso dalyviai iš esmės tik apeliacinės instancijos teisme iškėlė versiją, kad Alumina nebuvo tikrasis 14 600 000 Eur gavėjas, t. y. pateikė neva tą turinčius pagrįsti įrodymus: Uni Credit Bank Banja Luka 2014 m. birželio 20 d. pažymos, 2014 m. birželio 19 d. Aluminos rašto ir Birač ieškinio dėl Naujos stiklo taros gamybos linijos įrengimo sutarties pripažinimo niekine kopijas (XXIII b. t., 193–199; XXXI b. t., l. 201–214). Pagal pirmosios instancijos teisme apibrėžtas teisminio nagrinėjimo dalyko ribas, byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kokiu tikslu ir kam de facto buvo panaudotos ginčo lėšos. Taigi Aluminos, Birač atsikirtimai negali būti vertinami ir analizuojami (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Aluminai nebuvo jokių procesinių kliūčių (sąžiningai ir operatyviai naudojantis įstatymu suteikiamomis teisėmis) reikšti byloje materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su konstatavimu, jog 14 600 000 Eur gavėjas buvo kitas subjektas, nei nurodytas ieškovų, t. y. ne Alumina.

18375. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Investavimo sutarties šalys ją pakeitė Novacijos sutartimi. Vadinasi, reikalavimo pripažinti Investavimo sutartį apsimestiniu sandoriu patenkinimas nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių, t. y. sandoris ieškinio pareiškimo metu jau buvo pasibaigęs (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Pagal Novacijos sutartį tarp Stiklo ir Aluminos susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nors abi sandorio šalys ir teigia, kad jis apsimestinis, tačiau remiasi skirtingais motyvais. Jeigu Stiklas tą sieja su Susitarimų Nr. 4–10 apsimestinumu, tai Alumina apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo 14 600 000 Eur sumos gavėju, t. y. paskola suteikta kitam asmeniui. Kaip jau pasisakyta sprendimo 74 punkte, nurodyti Aluminos teiginiai nepatenka į bylos teisminio nagrinėjimo dalyko ribas. Tiek, kiek tai susiję su Novacijos sutarties teisiniu pobūdžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog ginčo suma pervesta į Aluminos banko sąskaitą. Tai reiškia, kad Aluminai buvo perduotas paskolos dalykas (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Savo prievolių įvykdymą Stiklui Alumina užtikrino vekseliu, o vėliau jas modifikavo Įsipareigojimu (apie tai plačiau pasisakoma kitame sprendimo skirsnyje) ir pradėjo jas vykdyti. Pagal pateiktus duomenis negalima spręsti, kad Novacijos sutarties pagrindu atsiradęs teisinis santykis yra neteisėtas civilinės apyvartos požiūriu.

18476. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų faktinių aplinkybių visetą, pirmosios instancijos teismo padarytas materialinės teisės normų (CK 1.87 straipsnis), sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių klaidas, priima naują sprendimą – panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovų reikalavimai, pareikšti 2013 m. vasario 7 d. ieškinyje dėl apsimestinių sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir šį ieškovų ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Iš apskųsto teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių dėl sprendimo 73 punkte įvardytų priežasčių pašalinami argumentai dėl įkeitimo lakštų modifikavimo, kaip teisinės prielaidos papildomai ginti ieškovų teises.

185Dėl Įsipareigojimo teisinio kvalifikavimo, galimybės jį atšaukti ir jo teisinės galios

18677. Bylos šalys nesutaria ne tik dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojamas Įsipareigojimas, bet ir dėl jo teisinės galios. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Įsipareigojimas yra mišraus pobūdžio sandoris, turintis laidavimo sutarčiai, kurios negaliojimą lemia ieškovų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais patenkinimas, būdingų bruožų. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad Įsipareigojimas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra garantija. O. G. nurodo, kad Įsipareigojimas neatitinka nei laidavimo, nei garantijos požymių, o yra vienašalis sandoris, pakeitęs Novacijos sutartį. Įsipareigojimas, anot O. G., yra negaliojantis (CK 1.80, 6.59 straipsniai). Alumina, Birač ir AB „Birač Europe“ iš esmės pritaria O. G. pozicijai, patikslindami, kad Įsipareigojimas yra vienašališkai pasirašytas, jokių teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas. Išsiaiškinimui, ar pirmosios instancijos teismo išvados šioje ginčo dalyje yra pagrįstos ir padarytos tinkamai taikant sutarčių aiškinimo taisykles, būtina detaliau išanalizuoti Įsipareigojimo turinį bei sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą išskirta, jog konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas, kurio teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ prieš UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010).

18778. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį, t. y. subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo taikymo prieš objektyvųjį (pažodinis sutarties aiškinimas) prioritetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė prieš UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas prieš M. J., bylos Nr. 3K-3-145-219/2015). Kartu pabrėžtina, kad tai, jog įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas prieš E. S. ūkinę-komercinę zoofirmą ,,Akvariumas”, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prieš UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013).

18879. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis abiem sutarčių aiškinimo metodais, iš esmės teisingai kvalifikavo Įsipareigojimą mišraus pobūdžio sandoriu (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Įsipareigojimo dalis, kuria užtikrintas Aluminos prievolių pagal Novacijos sutartį įvykdymą, išreiškia Įsipareigojimą pasirašiusių asmenų valią dėl laidavimo teisinių santykių sukūrimo. Prieš detaliau paaiškinant šią išvadą, pirmiausia būtina pasisakyti dėl Įsipareigojimo pobūdžio ir teisinės galios. Byloje nustatyta, kad jį vienašališkai pasirašė V. R., O. G., Birač, AB „Birač Europe“, ŪBIG ir Alumina. Įsipareigojimo forma, turinys, pasirašymo aplinkybės suponuoja, kad tai yra vienašalis sandoris, atitinkantis visus formaliuosius įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir saistantis jį pasirašiusius asmenis (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalys, 1.64 straipsnis). Sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Kaip konstatuota, Įsipareigojimas tokius reikalavimus atitinka, t. y. jį pasirašiusių asmenų valia išreikšta aiškiai ir konkrečiai, jie su ieškovais tarėsi būtent dėl tokios rūšies sandorio, modifikuojančio Novacijos sutartį, sudarymo (CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalys).

18980. Byloje, remiantis MA kontoros teisininkų e. laiškais (VIII b. t., l. 95–98), nustatyta, kad Įsipareigojimo pasirašymą inicijavo ieškovai, kurie siekė savo interesų apsaugos tuo atveju, jeigu Bankas imtųsi skolos išieškojimo veiksmų. Įsipareigojimo turinys, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai koreliuoja su e. laiškuose MA kontoros teisininkų, veikusių ieškovų vardu, dėstomais pageidavimais 2012 m. gruodžio 7 d. e. laiške: „<...>Reikalingas pridedamas grafikas, kuriuo solidariai būtų įsipareigojama grąžinti pinigus bei sumokėti visas palūkanas ir kuris būtų patvirtintas (kiekvienas lapas) visų solidariai atsakančių asmenų p. V. R. parašu, p. O. G. parašu, Molžemio fabriko „Birač“, a.d., Zvornik vadovo, bei Molžemio fabriką „Birač“, a.d. Zvornik kontroliuojančio tiesioginio akcininko vadovo, bei pačios Aluminos vadovo parašais <...>“. MA kontoros teisininkų nuomone, kad Įsipareigojimas nėra tapatus laidavimui, rodo tame pačiame e. laiške, kurio turinys cituotas, atskirai išskirtas prašymas dėl Įsipareigojimo ir V. R. laidavimo sutarties už Aluminą pasirašymo. Vien tik tai, kad 2013 m. vasario 7 d. ieškinio 43 punkte ieškovai nurodė „<...>, nes laidavo už Aluminos skolas“, Įsipareigojimo teisiniam kvalifikavimui neturi jokios reikšmės (šiuo klausimu nepagrįstu pripažįstant pirmosios instancijos teismo argumentą), kadangi vėliau, t. y. dublike, ieškovai savo procesinę poziciją aptariamu klausimu patikslino (X b. t., l. 118–127).

19081. Įsipareigojimo preambulėje aiškiais žodžiais įrašyta, kad jis adresuotas ieškovams (Stiklui, kaip paskolos davėjui, tiesiogiai bei Boslitai netiesiogiai) ir skirtas pertvarkyti Aluminos pagal Novacijos sutartį pradelstų prievolių įvykdymo sąlygas. Įsipareigojimo 3 punkte pateiktas Stiklo Aluminai suteiktos paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas bei įrašyta: „V. R., O. G., Birač, Birač Europe, UBIG ir Paskolos gavėjas [Alumina] solidariai įsipareigoja: (a) Sumokėti Paskolos sumą ir visas palūkanas, nurodytas šio solidaraus Įsipareigojimo 1 ir 2 punktuose, pagal <...> grafiką“. Sprendžiant dėl Įsipareigojimą pasirašiusių asmenų teisinės prievolės prigimties ir pobūdžio, reikšmingas ir Įsipareigojimo 4 punkto turinys: „V. R., O. G., Birač, Birač Europe, UBIG ir Paskolos gavėjas [Alumina] patvirtina, kad pažeidus nors vieną Įsipareigojimo 33 [3] punkte pateikiamo grafiko mokėjimo terminą, <...> solidariai nedelsiant sumokės Paskolos davėjui [Stiklas] visas Papildomame susitarime [Novacijos sutartis] nurodytas sumas ir mokėjimus, o nedelsiant nesumokėjus, <...> solidariai atsakys už nurodytų sumų ir mokėjimų nesumokėjimą“. Kalbinė Įsipareigojimo 3–4 punktų sąlygų reikšmė ir jų sisteminiai ryšiai vienareikšmiškai suponuoja, kad Įsipareigojimu pakeista Novacijos sutartis: modifikuotas paskolos gražinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, sukurtas solidarių skolininkų daugetas, kaip Stiklo interesus papildomai užtikrinantis instrumentas.

19182. Jeigu dėl Įsipareigojimo ir Novacijos sutarties santykio neaiškumų nekyla, tai priešinga situacija, kaip minėta sprendimo 78punkte, yra dėl V. R., O. G., Birač, AB „Birač Europe“ ir ŪBIG prievolės pobūdžio. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DNB bankas prieš A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. K. prieš V. S., Z. Š., bylos Nr. 3K-3-97/2012, pateiktais išaiškinimais (nors nuorodų į kasacines bylas nepateikta), sprendė, kad ginčo prievolė neatitinka garantijos, tačiau atitinka laidavimo požymius.

19283. Įsipareigojimas nėra nei garantija, nei laidavimas. Tai – įstatyme nenumatytos rūšies prievolių užtikrinimas, kurio esmė – vieno asmens įsipareigojimo perkėlimas solidariųjų skolininkų daugetui, t. y. skolininkų rato išplėtimas. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas šalių susitarimu gali būti užtikrinamas kitais CK neįtvirtintais, bet šalių sutartyje aptartais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Kasacinio teismo praktikoje tokios šalių teisės taip pat pripažįstamos. Civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas, užsienio valstybėse naudojamus užtikrinimo teisės institutus, užtikrinimo būdo adekvatumą prievolės esmei (CK 6.42 straipsnis), gali pasirinkti CK 6.70 straipsnyje nenustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2007). CK1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Jis reiškia, kad sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi šalys turi teisę laisvai sudaryti įstatymuose, įskaitant CK, nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę sudaryti vadinamąsias mišrias sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Įsipareigojimo 3–4 punktų kalbinė reikšmė yra aiški ir nedviprasmiška, t. y. asmenų, atsakingų už Stiklo Aluminai suteiktos paskolos ir palūkanų sumokėjimą, rato išplėtimas. Įsipareigojimo ryšys su laidavimo, garantijos, kaip prievolių užtikrinimo būdais, yra išvestinio pobūdžio ir svarbus tik tiek, kiek tai turi reikšmę nustatinėjant, ar yra visos būtinosios materialiosios teisinės sąlygos tenkinti ieškovų reikalavimą dėl 15 899 566,08 Eur skolos priteisimo.

19384. Kokia vis dėlto prievolė Įsipareigojimą pasirašiusiems asmenims buvo sukurta, galima nustatyti tik naudojantis objektyviuoju sandorio teksto aiškinimo metodu, kadangi tiek ieškovų – Įsipareigojimo sudarymo iniciatorių, tiek sandorį pasirašiusių asmenų nuomonės aptariamu klausimu išsiskiria. Tai, kad Įsipareigojimas nėra laidavimas, pirmiausia patvirtina tai, kad naujų solidariųjų skolininkų prievolė neturi akcesoriškumo požymio, t. y. Įsipareigojimo tekste nėra jokios užuominos apie tai, kad solidarus V. R., O. G., Birač, AB „Birač Europe“ ir ŪBIG įsipareigojimas būtų šalutinio pobūdžio (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.77 straipsnio 1 dalis, 6.79 straipsnis). Be to, Įsipareigojimo 3 punkte konkrečiai įrašyta, kad visi solidarieji bendraskoliai, o ne tik Alumina, įsipareigoja mokėti paskolos įmokas ir palūkanas Stiklui remiantis Įsipareigojime nurodytu grafiku. Taigi Įsipareigojimas, kad jį būtų galima kvalifikuoti laidavimo sandoriu, netenkina ir laiduotojo prievolės sąlyginumo (CK 6.30 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis). Prievolės savarankiškumas, subsidiarus pobūdis ir vienašalė valios išreiškimo forma yra vieni iš įprastų garantijos elementų (CK 6.90 straipsnio 1, 2 dalys). Vis dėlto, ką teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Įsipareigojimu įtvirtinta solidarios, bet ne subsidiarios skolininkų atsakomybės rūšis, o prisiimtų prievolių vykdymas yra visiškai savarankiškas, t. y. nepriklausomas nuo jokių sąlygų. Jau minėta Įsipareigojimo 4 punkte suformuluota ne sąlyga V. R., O. G., Birač, AB „Birač Europe“ ir ŪBIG prievolei atsirasti, bet įvardyta aplinkybė, kuriai įvykus, skolos grąžinimo grafikas netenka reikšmės, t. y. Stiklas įgyja teisę reikalauti visos skolos grąžinimo prieš terminą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Įsipareigojime išvis neaptartos garantijos vykdymo sąlygos, įprastai detalizuojamos tokios rūšies sandoriuose (CK 6.92 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ikoda“ prieš UAB „GLS logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-537/2012).

19485. Įsipareigojimą laikyti, kaip tą teigia Alumina, Birač ir AB „Birač Europe“, teisinių pasekmių nesukeliančiu vienašaliu pareiškimu, teismo nuomone, nenustatyta jokių objektyvių prielaidų. Priešingai, Alumina, atlikdama mokėjimus (žr., sprendimo 66 punktą) pagal Įsipareigojimą, savo veiksmais papildomai patvirtino jo teisiškai saistantį pobūdį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Gindamasi nuo ieškovų reikalavimo dėl skolos priteisimo O. G. nurodo, kad jos prievolė pagal Įsipareigojimą baigėsi jai vienašaliai atšaukus savo įsipareigojimus (X b. t., l. 10–11). Atmesdamas tokį atsikirtimą kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis laidavimo sutartis reglamentuojančiomis normomis, teisingai išaiškino, kad O. G. be Stiklo sutikimo negalėjo vienašališkai atšaukti savo vykdytina tapusios prievolės, juolab, kad tokia teisė nebuvo įtvirtinta Įsipareigojime (CK 6.59 straipsnis, 6.125 straipsnio 2 dalis).

19586. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas patenkinti ieškovų reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo, padarė teisės klaidą, analogiška išvada darytina ir ginčo dalyje dėl ieškovų ieškinio priteisti skolą atmetimo. Novacijos sutartis, modifikuota Įsipareigojimu, yra galiojanti. Be to, Įsipareigojimas nėra išvestinio pobūdžio prievoles sukūręs sandoris. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo visiškai netenkinti ieškovų reikalavimo priteisti iš V. R., O. G., AB „Birač Europe“ ir ŪBIG skolą. Pagal Įsipareigojimo 3, 4 punktus reikalavimo teisė buvo suteikta tik Stiklui, todėl ieškovų ieškinys tenkinamas iš dalies: 15 899 566,08 Eur Stiklui priteisiami solidariai iš V. R., O. G., AB „Birač Europe“ ir ŪBIG. Taip pat iš V. R., O. G. Stiklui priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, iš AB „Birač Europe“ ir ŪBIG – 6 procentų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).Iš ŪBIG priteistos procesinės palūkanos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu skaičiuotinos nuo bylos pagal 2013 m. balandžio 8 d. ieškinį iškėlimo (2013 m. balandžio 11 d.) iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo (2013 m. lapkričio 11 d.). Skirtingą priteistinų procesinių palūkanų dydį už jų asmeninių prievolių nevykdymą lemia solidariųjų skolininkų teisinio statuso skirtumai (žr., mutatis mutandis sprendimo 82 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą).

196Dėl O. G. apeliacinio skundo

19787. Apeliaciniame skunde O. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas priešieškinio reikalavimus, pažeidė jos teisę į teisingą procesą. Pažeidimas, anot O. G., pasireiškė teismo nepagrįstu atsisakymu išreikalauti iš Boslitos papildomus įrodymus: išrašą iš kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderius, bei klaidingu įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymu.

19888. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas – nuspręsdamas, kad O. G. laisva valia pasirašė Įsipareigojimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to iš esmės nepagrįstais pripažįstami ir O. G. argumentai, kad pažeista jos teisė į teisingą teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies išplaukiantis šalių procesinio lygiateisiškumo principas – vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų – reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė nei priešingos šalies (žr., pvz.,1993 m. spalio 23 d. sprendimą, priimtą byloje D. B. B.V. prieš Nyderlandus). Šalių lygybės, įskaitant rungimosi principo, pažeidimu EŽTT praktikoje pripažįstami tokie atvejai, kai teismas apsunkina šalies galimybę gintis nuo prieš ją pareikštų reikalavimų, neleisdamas pateikti svarbių dokumentų ar atsisakydamas apklausti liudytojus (žr., pvz., 1997 m. vasario 24 d. sprendimą, priimtą byloje De Haes ir Gijsels prieš Belgiją).

19989. EŽTT, be kita ko, yra konstatavęs, kad Konvencijos6 straipsnis, įtvirtinantis teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, neįtvirtina taisyklių dėl įrodymų priimtinumo ar jų vertinimo būdo – tai pirmiausia yra nacionalinio reglamentavimo ir nacionalinių teismų dalykas Pagal bendrą taisyklę nacionaliniai teismai vertina jiems pateiktus įrodymus, taip pat įrodymų, kuriuos atsakovas siekia pateikti, ryšį su įrodinėjimo dalyku (žr., pvz., 2003 m. gegužės 6 d. sprendimą, priimtą byloje Perna prieš Italiją). EŽTT gali būti apsvarstytas civilinio proceso šalies teisės iškviesti liudytojus ir pateikti kitus įrodymus savo pozicijai paremti ribojimas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijų, įskaitant šalių lygybės, rungimosi ir kitus principus, kontekste (žr., pvz., 2012 m. birželio 12 d. sprendimą, priimtą byloje Gryaznov prieš Rusiją), tačiau tokiais atvejais teismas vertina, ar konkrečiu atveju šaliai buvo suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis pačiomis sąlygomis kaip priešingai šaliai (žr., pvz., 2006 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą byloje Popov prieš Rusiją). Teisėjų kolegijos įsitikinimu nagrinėjamoje byloje nėra O. G. įvardijamos jos procesinių teisių pažeidimo problemos. Nenustatyta jokių požymių, kad O. G. įrodinėjimo naštos paskirstymo procese atsidūrė aiškiai blogesnėje pozicijoje negu atsakovai pagal jos pareikštą priešieškinį.

20090. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti O. G. prašymą ir išreikalauti jos nurodomus dokumentus nesuponuoja nei proceso teisės normų pažeidimo, nei būtinųjų prielaidų išvadai, kad buvo apribotos O. G. galimybės įrodinėti priešieškinio reikalavimus ar sukurtos jai itin nepalankios sąlygos tai padaryti. Priešieškinyje suformuluotą prašymą pripažinti Įsipareigojimą negaliojančiu O. G., be kita ko, motyvavo tuo, kad jį pasirašė G. S. panaudojus ekonominį spaudimą (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, tokią įvykių versiją pripažino nepagrįsta. Teisėjų kolegija pritaria šiai išvadai. Teigdama, kad neišreikalavus priešieškinyje nurodomų įrodymų buvo užkirstas kelias tiesos nustatymui apimtyje dėl jai daryto ekonominio spaudimo, O. G. ignoruoja vieną kertinių įrodinėjimo taisyklių, t. y. teismai turi priimti, tirti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 180 straipsnis). Įrodymai, kuriuos O. G. prašė išreikalauti, būtent ir netenkina sąsajumo su teisminio nagrinėjimo dalyku reikalavimo. Aplinkybės, ar G. S. perdavė pinigus pagal 2012 m. lapkričio 16 d. Paskolos sutartį Nr. 201211/2 (XVI b. t., l. 18–21), jeigu taip, ar Boslitos grynųjų pinigų operacijos buvo apskaitomos laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, yra teisiškai nereikšmingos – jos nei patvirtintų, nei paneigtų O. G. keliamos versijos dėl paskolos sutarties dalyko neperdavimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti O. G. prašymą, nepažeidė proceso teisės principų. Grįsdama aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas jai užkirto kelią įrodyti vieną iš priešieškinio pagrindų, kaip teisingai nurodo ieškovai, O. G. elgdamasi nesąžiningai nemini Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėtoje civilinėje byloje I. G., O. G. prieš UAB „FIRST partneriai“ ir kt., bylos Nr. 2A-1342/2014, išsakytų teiginių.

20191. Byloje nustatyta, kad pagal 2012 m. lapkričio 16 d. Paskolos sutartį Nr. 201211/2, pasirašytą O. G. ir G. S., G. S. turėjo paskolinti iki 2012 m. gruodžio 17 d. 224 500 Eur (XVI b. t., l. 18–21). Tą pačią dieną O. G. išrašė G. S. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 225 467 Eur sumai (XVII b. t., l. 42). G. S. 2012 m. gruodžio 18 d. O. G. pateikė Prašymą apmokėti vekselį, o 2012 m. gruodžio 21 d. – Pranešimą apie vekselio neapmokėjimą (XVII b. t., l. 43–44). Iš O. G. procesinių dokumentų turinio aišku, kad ji Įsipareigojimo pasirašymą susiejo su G. S. įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį Nr. 201211/2 vykdymu, t. y. pinigų perdavimu. Kitaip tariant, O. G. įrodinėja, kad Įsipareigojimą pasirašė tik dėl to, jog jai buvo būtinos lėšos, G. S. grasino panaudosiantis prieš tai nurodytą vekselį.

20292. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. prieš Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. ir kt. prieš Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-169/2013).Šiose bylose kasacinis teismas taipogi išaiškino, kad nustatydamas, buvo ar ne realus ekonominis spaudimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi ekonominio spaudimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti O. G. (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų ji nepateikė.

20393. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėjo prie konkrečiais faktais pagrįstos išvados, kad O. G. asmeniškai siekė Įsipareigojimo pasirašymo. Teismo pozicija, kad O. G. prievoles pagal Įsipareigojimą prisiėmė vedina ekonominio intereso, susijusio su Alumina, tiesiogiai koreliuoja su ankstesniais O. G. veiksmais. Sprendimo 61 punkte aptarta, kad O. G. laidavo už ŪBIG 2012 m. balandžio 16 d. Boslitai išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įmonė iki 2012 m. spalio 16 d. įsipareigojo sumokėti 14 600 000 EUR ir 5,58 procentus metinių palūkanų. O. G. giminystės ryšys su V. R., jos vaidmuo Banko ir ŪBIG veikloje, kaip konstatuota byloje, vienareikšmiškai suponuoja, kad O. G. dalyvavo sudarant bei vykdant susitarimą dėl Aluminos finansavimo. Taigi jos teiginiai, kad G. S. nedarant ekonominio spaudimo, ji nebūtų pasirašiusi Įsipareigojimo, yra teisiškai fiktyvūs. Viena vertus, O. G. remiasi argumentais, kurie nepatenka į ekonominio spaudimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. prieš Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011); kita vertus, ji Įsipareigojimo pasirašymo motyvus dėsto atsietai nuo bendro konteksto. O. G. patirtis, veiksmų pobūdis – neginčijamas vekselis, G. S. inicijuotos priverstinio skolos išieškojimo procedūros teisėtumas, objektyviai paneigia galimybę kvalifikuoti Įsipareigojimo sudarymą kaip panaudoto ekonominio spaudimo rezultatą.

20494. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus dėl Įsipareigojimo sudarymo aplinkybių, tinkamai aiškino CK 1.91 straipsnį, o nenustatęs sąlygų šiai teisės normai taikyti, pagrįstai priešieškinio netenkino. O. G. skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo proceso taisykles, neparemti jokiais duomenimis ir konkrečiais faktais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

205Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20695. Priėmus naują sprendimą dėl ieškovų pareikštų ieškinio tenkinimo, keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Abiejų ieškovų pareikštų ieškinių reikalavimai buvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Vieno iš ieškinių atmetimas ir kito patenkinimas – papildomai atsižvelgus į tai, kad ieškinys dėl skolos priteisimo buvo pareikštas tik atsakovams V. R., O. G., AB „Birač Europe“ ir ŪBIG, reiškia, kad ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su patenkintu ieškiniu, turėtų kompensuoti tik pastarieji asmenys. Stiklas už ieškinį sumokėjo 12 450,77 Eur (42 990 Lt) žyminį mokestį, kuris įmonei lygiomis dalimis priteisiamas iš V. R., O. G., AB „Birač Europe“ ir ŪBIG. Boslitos turėtos vertimo išlaidos – 15 418,60 Eur (53 237,35 Lt), neatlyginamos, kadangi jos iš esmės susijusios su proceso dalimi, pradėta pagal atmestą ieškinį.

20796. Bankas prašo priteisti iš ieškovų jo pirmosios instancijos teisme turėtų24 154,31 Eur (83 400 Lt) išlaidų, susijusių su advokato pagalba (XX b. t., l. 187–189; XXVII b. t., l. 139). Galutinė bylos baigtis yra palanki Bankui, todėl nustatant jam priteistiną išlaidų atlyginimo dalį reikia vadovautis bylinėjimosi išlaidų kompensavimo naštos perkėlimo pralaimėjusiai šaliai principu. Atsižvelgdama į Banko patirtas didelio dydžio bylinėjimosi išlaidas, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią šalies advokato teisinių paslaugų išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos), teisėjų kolegija sprendžia sumažinti Bankui priteistinas jam atlygintinas išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti. Įvertinusi bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos ginčo pobūdį, advokatų teiktų teisinių paslaugų mastą ir kompleksiškumą, jų darbo ir laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja aplinkybės, lemiančios, kaip nurodyta Rekomendacijų 11 punkte, priteisti didesnę išlaidų, susijusių su advokato pagalba, kompensaciją, negu Rekomendacijose numatyti maksimalūs įkainiai. Bankui lygiomis dalimis iš ieškovų priteisiama pusė jo pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų – 12 077,16 Eur. Ieškovų reikalavimus taip pat palaikė atsakovai G. S., L. S., A. A. S., UAB „Bosca“, tačiau jų procesinė padėtis pagal atmestą ieškinį buvo atsakovų. Taigi prievolės kompensuoti Banko turėtas išlaidas priskyrimas, nepriklausomai nuo jų suinteresuotumo bylos baigtimi, būtų nesuderinamas su priežasties doktrina ir procesinių padėčių santykiu.

20897. O. G., V. R., ŪBIG, AB „Birač Europe“, Aluminai ir Birač priimtas nepalankus sprendimas. Taigi šių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos. Ieškinio dėl apsimestinių sandorių pripažinimo negaliojančiais netenkinimas nekeičia nurodytos išvados. Vertinant, ar neturėtų būti kompensuojamos Aluminos ir Birač turėtos bylinėjimosi išlaidos, pirmiausia svarbu tai, kad ieškinio patenkinimas ar atmetimas jokia forma neturėtų reikšmės Aluminos materialiajai teisinei padėčiai, t. y. įmonės prievolė grąžinti gautą paskolą neišnyktų, keistųsi tik kreditoriaus asmuo (prievolės subjektiškumo elementas). Taigi Aluminos procesinis elgesys, jeigu įmonė laiko, kad ji nebuvo tikruoju kredito gavėju, yra nesuprantamas ir netinkamas – turintis nesąžiningumo požymių (žr., sprendimo 74 punktą). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad Alumina ir Birač pirmojoje instancijoje veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir tiesos atskleidimą. Savo elgesio modelio nurodyti asmenys nepakeitė ir apeliacinėje instancijoje (pvz., kartotinai reikšti tapatūs procesiniai prašymai). Dėl to Aluminos ir Birač turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

20998. Pirmosios instancijos teismas turėjo 220,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos paskirstytinos tarp ieškovų, Aluminos, AB „Birač Europe“, O. G. ir V. R. lygiomis dalimis, t. y. po 36,68 Eur iš kiekvieno (CPK 92, 96 straipsniai). Sprendimo dalis, kuria valstybei iš O. G. priteista 11 205,69 Eur (38 691 Lt) žyminio mokesčio, paliekama nepakeista. ŪBIG prievolė proporcingai atlyginti dalį valstybės išlaidų neatsiranda dėl įmonės bankroto (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

21099. Apibendrindama 93–96 paragrafuose išvardintus argumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad Stiklui iš V. R., O. G., AB „Birač Europe“ ir ŪBIG priteisiama lygiomis dalimis 12 450,77 Eur (po 3 112,69 Eur iš kiekvieno); Bankui iš Stiklo, Boslitos lygiomis dalimis – 12 077,15 Eur (po 6 038,58 Eur iš kiekvieno); valstybei iš Stiklo, Boslitos, Aluminos, AB „Birač Europe“, O. G. ir V. R. lygiomis dalimis – 220,11 Eur (po 36,68 Eur iš kiekvieno); valstybei iš O. G. taip pat – 11 205,69 Eur.

211100. Apeliacinėje instancijoje Bankas prašo priteisti 10 020,85 Eur (34 600 Lt) išlaidų, susijusių su advokatų pagalba, atlyginimą (XXVII b. t., l. 137–142). Remdamasi 96punkte išdėstytais argumentais, taip pat atsižvelgusi į Bankui advokatų suteiktos teisinės pagalbos apimtį, tai, kad byla apeliacinėje instancijoje nagrinėta platesne nei įprasta apeliacinėje instancijoje apimtimi (žr., sprendimo 26 punktą), Bankui priteistinų išlaidų dydžio nemažina ir jas priteisia lygiomis dalimis iš ieškovų (po 5 010,42 Eur iš kiekvieno). ŪBIG, Aluminos ir O. G. analogiškos išlaidos neatlyginamos (XXVII b. t., l. 111–114, 157–158; XXXI b. t., l. 230–232).

212Dėl kitų procesinio pobūdžio klausimų

213101. Byloje ne kartą buvo keltas klausimas dėl nagrinėjamo ginčo ryšio su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamu ikiteisminiu tyrimu, bylos procesinės baigties reikšmės tyrimo eigai ir galimam rezultatui. Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti bet kokias prielaidas klaidingam sprendimo motyvų ir jame nustatytų faktinių aplinkybių interpretavimui, akcentuoja, kad byloje įrodinėjimo dalyku nebuvo tai, ar G. S., V. R., O. G. ir kiti asmenys – tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavę ginčo sandorių sudaryme, elgėsi teisėtai baudžiamosios teisės prasme. Ar konkrečių asmenų veiksmai atitiko tam tikrų nusikalstamų veikų sudėčių požymius byloje nevertinta ar, juolab, nenustatinėta. Kitokios teismo motyvų interpretacijos aiškiai prieštarautų civilinės ir baudžiamosios teisės ginamų teisinių gėrių bei objektų atskyrimui. Nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas, kiek jis susijęs su atliekamo ikiteisminio tyrimo objektu, susijęs tik tuo aspektu, kad byloje nustatinėtina tarp kokių asmenų susiklostė teisiniai santykiai pagal Kredito sutarties pakeitimus, padarytus po 2011 m. spalio 21 d. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pasikartoja, kad byloje taip pat nebuvo nustatinėta ir vertinama, kurie konkretūs ginčo šalių valdymo organai, konkretūs jų nariai, priimdami atskirus sprendimus, lėmusius ieškinių pareiškimą, galėjo veikti nerūpestingai, nekvalifikuotai ir pažeisdami savo pareigas juridiniams asmenims, taip pat ar nėra būtinųjų sąlygų kilti jų civilinei atsakomybei. Taigi bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultatas šalių galimybių ginti savo teises ir interesus, jeigu jie pažeisti valdymo organų neteisėtais veiksmais, įstatymų nustatyta tvarka neriboja jokia forma.

214101. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, kyla būtinybė pasisakyti dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Ieškovų pareikštų reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. ir 2013 m. balandžio 11 d. nutartimis taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai sureguliuota ginčo sandorių vykdymo tvarka (Boslita pagal Kredito sutarties dalį dėl 14 600 000 Eur kredito linijos mokėjimus atlikinėjo į Kauno apygardos teismo depozitinę banko sąskaitą) bei areštuotas V. R., O. G., ŪBIG ir AB „Birač Europe“ priklausantis turtas. Po šio sprendimo priėmimo, Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios, o reikalavimo teisė į teismo depozitinę sąskaitą pervestas lėšas pereina Bankui, t. y. suteikiant jam teisę kreiptis į teismą dėl lėšų išmokėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 331 straipsnio 6 dalis). Turto areštas, kadangi patenkintas Stiklo reikalavimas priteisti skolą, lieka galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

215Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

216Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko (juridinio asmens kodas 134953234), uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ (juridinio asmens kodas 300649116) reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą –2013 m. vasario 7 d. ieškinį dėl apsimestinių sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti kaip nepagrįstą.

217Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl 2007 m. birželio 22 d. Sutartinio įkeitimo (identifikavimo kodas Nr. 02/2/2007/0010575) ir 2007 m. gegužės 14 d. Sutartinio įkeitimo (identifikavimo kodas Nr. 02/2/20070007288) lakštų pakeitimo.

218Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ 2013 m. balandžio 8 d. ieškinys dėl skolos iš solidarių skolininkų priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

219Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ solidariai iš atsakovų V. R. (asmens kodas ( - ) O. G. (asmens kodas ( - ) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ (juridinio asmens kodas 135201099), akcinės bendrovės „Birač Europe“ (juridinio asmens kodas 302628117) 15 899 566,08 (penkiolikos milijonų aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 8 ct) skolą.

220Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ iš atsakovų V. R., O. G. po 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

221Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ iš atsakovų akcinės bendrovės „Birač Europe“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ po 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo(iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ iki 2013 m. lapkričio 11 d.).

222Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimai.

223Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ iš V. R., O. G., akcinės bendrovės „Birač Europe“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ po 3 112,69 (tris tūkstančius vieną šimtą dvylika eurų ir 69 ct) Eur žyminio mokesčio išlaidų.

224Priteisti atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (juridinio asmens kodas 112020136) iš uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko, uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ po 6 038,58 Eur (šešis tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus ir 58 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

225Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko, uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“, Alumina D. O. O. Zvornik, akcinės bendrovės „Birač Europe“, V. R., O. G. po 36,68 (trisdešimt šešis eurus ir 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

226Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų V. R., O. G., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ ir akcinės bendrovės „Birač Europe“ turto areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

227Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko, vykdant Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėtas lėšas išmokėti atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui pagal atskirą bankroto administratoriaus prašymą.

228Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

229Priteisti atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui iš uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko, uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ po 5 010,42 (penkis tūkstančius dešimt eurų ir 42 ct) Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovų atstovui adv. Ramūnui Audzevičiui, atsakovo... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 8. 1. Ieškovai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Boslita ir... 9. I. Pripažinti niekiniais šiuos apsimestinius sandorius:... 10. a. Prie 2007 m. gegužės 14 d. Kredito linijos sutarties Nr. 17-357 (toliau... 11. b. 2011 m. spalio 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1/BO-BS/2011 (toliau – ir... 12. c. 2011 m. spalio 24 d. sutartį „Dėl naujos stiklo taros gamybos linijos... 13. d. 2012 m. spalio 24 d. Novacijos sutartį, sudarytą tarp Stiklo ir Aluminos.... 14. I.I. Taikyti sandorio, kurį šalys turėjo galvoje taisykles (CK... 15. II. Pripažinti niekiniais šiuos išvestinius sandorius, kurie užtikrina... 16. a. Tarp Banko ir atsakovo G. S. 2011 m. spalio 21 d. pasirašytą Susitarimą... 17. b. Įkeitimus, kurie skirti užtikrinti Kredito sutartį;... 18. c. Boslita 2011 m. spalio 21 d., 2012 m. gruodžio 14 d. išrašytus... 19. d. Sutartinius įkeitimus, išvardintus Kredito sutarties 1.8 punkte.... 20. II.I. Taikyti restituciją ir priteisti solidariai Boslitai iš Banko ir... 21. III. Priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų V. R., O. G., BUAB „Ūkio... 22. 2. Dėl pirmų dviejų reikalavimų grupių ieškovai paaiškino, kad Bankas... 23. 3. Pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovai grindė tuo, kad... 24. 4. Gindamasi nuo ieškovų pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo,... 25. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. 5. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu iš dalies tenkino... 27. 6. Prieš pasisakydamas dėl ieškovų reikalavimų, teismas nurodė, kad... 28. 7. Išanalizavęs byloje pateiktų e. laiškų, parašytų 2011 m. spalio 11,... 29. 8. Teismas pažymėjo, kad iki 14 600 000 Eur kredito limito, kuris viršijo... 30. 9. Pripažinęs buvus sudarytą apsimestinių sandorių grandinę, teismas... 31. 10. Teismas nurodė, kad pripažinus apsimestiniais sandoriais Susitarimus,... 32. 11. Pasisakydamas dėl ieškovų reikalavimo, grindžiamo Įsipareigojimo... 33. 12. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė atsakovės O. G.... 34. 13. Pasisakydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, teismas... 35. III. Apeliaciniųskundųargumentai... 36. 14. Alumina ir Birač apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 37. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl dalies Kauno apygardos teismo... 38. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo teisinį ir faktinį pagrindą... 39. 14.1. Dėl teismo sprendimo nemotyvavimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo... 40. Teismas nemotyvavo savo išvadų, kad Aluminai 14 600 000 Eur paskola negalėjo... 41. 14.2. Dėl ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nenustatymo,... 42. Teismas nenustatė, kas derėjosi dėl atskirų sandorių. Dėl to nebuvo... 43. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą taip pat patvirtina rėmimasis G.... 44. Besąlygiškai remdamasis G. S. parodymais – taip neatsižvelgiant į vieno... 45. Vien faktas, kad Boslita ginčo lėšas perskolino už tas pačias palūkanas,... 46. Teismo išvadą, kad Alumina buvo galutinis kredito gavėjas, paneigia... 47. 14.3. Dėl sandorių kvalifikavimo ir teisinių pasekmių, teisių gynimo... 48. Teismas, konstatuodamas ginčo sandorių sudarymo priežastis, turėjo... 49. Tiek Boslitos, tiek Stiklo vadovai neneigė, kad žinojo apie sudaromų... 50. Spręsdamas dėl ginčo sandorių negaliojimo pasekmių, teismas neturėjo... 51. 14.4. Dėl Įsipareigojimo kvalifikavimo. ... 52. Vienašalis Alumina pareiškimas dėl esminių Novacijos sutarties sąlygų... 53. 14.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. ... 54. Atsakovai L. S., G. S., A. A. S. ir UAB „Bosca“ – nepriklausomai nuo jų... 55. Alumina ir Birač atžvilgiu patenkinta 45 procentai ieškovų reikalavimų.... 56. 15. Bankas apeliaciniame skunde prašo: iškviesti ir apklausti liudytojus: A.... 57. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo teisinį ir faktinį pagrindą... 58. 15.1. Dėl sandorių kvalifikavimo apsimestiniais. ... 59. Teismas, nesiaiškino visų ginčijamų sandorių šalių valios sandorių... 60. Jei teismas būtų tinkamai vadovavęsis kasacinio teismo praktika (Lietuvos... 61. 15.1.1. Argumentai, kuriais teismas rėmėsi, konstatuodamas apsimestinį... 62. Teismo motyvų nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad V. R., kaip Banko... 63. 15.1.2. Pateikdamas prašymą Boslitos vardu dėl Kredito sutarties pakeitimo,... 64. 15.1.3. Kredito linija nėra paskolos suteikimas, kai piniginės lėšos... 65. Teismo išvada, kad, suteikiant kreditą, Boslitos finansiniai rodikliai nebuvo... 66. 15.1.4. Banko valios sudaryti ir išlaikyti apsimestinius sandorius neįrodo ir... 67. 15.2.Dėl teismo sprendimo teisinių pasekmių. ... 68. Teismo sprendimas pažeidžia Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnį ir... 69. 15.3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. ... 70. Sprendime teismas iš esmės paneigė įrodinėjimo taisyklę – įrodinėja... 71. 15.4.Dėl užtikrinimo priemonių pripažinimo negaliojančiomis. ... 72. Teismas nepagrįstai G. S. ir UAB „Bosca“ laidavimo sutartis pripažino... 73. 15.4.1. Boslitai buvo žinomas sandorių apsimestinumo faktas, todėl jos... 74. 15.4.2. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu Įsipareigojimą ir... 75. 16. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 76. 16.1. Teismas nepagrįstai nekvalifikavo Įsipareigojimo kaip garantijos.... 77. 17. Atsakovė O. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 78. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo teisinį ir faktinį pagrindą... 79. 17. 1. Dėl atsakovės teisės į teisingą procesą pažeidimo. ... 80. Tinkamai nustatęs priešieškinio įrodinėjimo dalyką – pinigų pagal 2012... 81. 17.2. Dėl Įsipareigojimo kvalifikavimo laidavimo sandoriu. ... 82. Kvalifikuodamas Įsipareigojimą laidavimo sandoriu, teismas netinkamai... 83. 17.3. Dėl galimybės atsisakyti Įsipareigojimo. ... 84. Įsipareigojimas yra vienašalis sandoris, todėl, priešingai nei nurodė... 85. 18. Atsakovas AB „Birač Europe“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 86. Apeliaciniame skunde išdėstyti jo teisinį ir faktinį pagrindą turintys... 87. IV. Atsiliepimų į apeliacinius skundus atsikirtimai... 88. 19. Ieškovai atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus... 89. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai į apeliacinių skundų... 90. 19.1. Lietuvos bankas ginčo laikotarpiu konstatavo, kad Banko organai,... 91. 19.2. Teismo sprendime visapusiškai atskleistas CK 1.87... 92. Ginčo sandorių apsimestinumą patvirtina ir užtikrinimo sandorių turinys.... 93. Bankas nuo pat ikisutartinių santykių pradžios žinojo galutinį kredito... 94. Jokių derybų tarp Banko ir Boslitos, Boslitos ir Stiklo, Stiklo ir Aluminos... 95. 19.3. Alumina ir Birač nurodoma aplinkybė, kad kredito lėšų galutinis... 96. 19.4. Boslitos faktinis palūkanų mokėjimas už Aluminą negali lemti fakto,... 97. 19.5. Boslitos ir Stiklo sąžiningumas ar nesąžiningumas nekliudo taikyti 98. 19.6. Banko apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai pripažino... 99. 19.7. Teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Tiek... 100. Ši byla, nepaisant to, kad joje dalyvauja ir bankrutuojantys subjektai, yra... 101. 19.8. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. G. S., A. A. S., L.... 102. 19.9. G. S. ir O. G. santykiai yra nesusiję su byla, kadangi ŪBIG 2012 m.... 103. Byloje paneigta, kad O. G. buvo daromas ekonominis spaudimas dėl... 104. 20. Atsakovai G. S., A. A. S., L. S. ir UAB „Bosca“ atsiliepime į... 105. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai į apeliacinių skundų... 106. 20.1. Teismas pagrįstai pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą... 107. 20.2. Ieškovų dalyvavimas apsimestiniuose sandoriuose turėjo vienintelį... 108. 20.3. Užtikrinimo sandorius teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais,... 109. 21.ŪBIG atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo dėl atsakovės G. G.... 110. Atsiliepimuose nurodomi atsikirtimai, kuriais iš esmės pritariama pirmosios... 111. 22. Bankas atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo patenkinus jo... 112. Atsiliepimuose nurodomi atsikirtimai, kad teismui pripažinus, jog ginčo... 113. 23. Alumina ir Birač atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo tenkinti... 114. Alumina ir Birač sutinka su AB „Birač Europe“ apeliacinio skundo... 115. 24. Atsakovas AB „Birač Europe“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus... 116. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai, iš esmės analogiški išdėstytiems... 117. 25. Atsakovė O. G. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo tenkinti AB... 118. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai, kuriais arba sutinkama su skundų... 119. Teisėjų kolegija... 120. V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 121. 26. CPK III dalies XVI skyriuje įtvirtintas apeliacijos... 122. 27. Dėl bylos teisminio nagrinėjimo dalyko apimties ir šalių pareikštų... 123. Dėl 14 600 000 Eur kredito limito Boslitai suteikimo aplinkybių ir jų... 124. 28.Byloje pareikštame ieškinyje ieškovai prašė pripažinti, kad Bankas 14... 125. 29. Prieš pradėdama byloje surinktos faktinės medžiagos analizę, teisėjų... 126. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog įrodymų... 127. 30. Išanalizavęs bylos svarstymui šalių pateiktus įrodymus, pirmosios... 128. 31. Dėl įrodinėjimo dalyko specifikos teisėjų kolegija pažymi, kad šioje... 129. 32. Byloje nustatyta, kad pagal Banko vidinę struktūrą ir vidaus tvarkos... 130. 33. Apklausiami teismo posėdyje Banko paskolų komiteto, valdybos ir... 131. 34. Sulyginus byloje apklaustų liudytojų, kurie neatsisakė duoti parodymų... 132. 35. Nurodytų liudytojų parodymų prieštaravimų pašalinti objektyviai nėra... 133. 36. Byloje nustatyta, kad Bankas sprendimą suteikti Boslitai papildomą 14 600... 134. 37. Teisėjų kolegijos įsitikinimu aptariamame fone reikšminga ir pinigų... 135. 38. Dėl aptartų sandorių sąlygų, jas sudariusių asmenų ryšių... 136. 39. Ieškovai teigia – jų pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos... 137. 40. Lietuvos banko kompetencijos ribose parengti dokumentai yra oficialieji... 138. 41. 2010 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros... 139. 42. Iš ataskaitos dalies „Kredito rizikos valdymas“ matyti, kad Lietuvos... 140. 43. Lietuvos banko 2011 m. rugsėjo 16 d. Inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-41RN... 141. 44. Aplinkybės, kad prieš kredito linijos limito padidinimą Boslitai... 142. 45. Apibendrinus 36–44 paragrafuose aptartas faktines aplinkybes, galima... 143. 46. G. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pagrindinis ginčo sandorių... 144. 47. Pagal išrašus nurodytų asmenų susirašinėjimas prasidėjo 2011 m.... 145. 48. Apeliaciniame skunde Bankas kelia klausimą –ar byloje iš tiesų pakanka... 146. 49. Pereidama prie Boslitos ir Banko tarpusavio kreditavimo teisinių santykių... 147. 50. Minėtame 2006 m. gruodžio 22 d. prašyme Boslita įrašė, kad jai... 148. 51. Kauno filialo paskolų komitetas teigiamą sprendimą dėl Kredito... 149. 52. Iki Susitarimo Nr. 4 sudarymo, Boslita ir Bankas pasirašė Susitarimus Nr.... 150. 53. Boslita 2011 m. spalio 14 d. pateikė Bankui prašymą dėl Kredito... 151. 54. Taigi naujosios Boslitos prievolės įvykdymas turėjo būti užtikrintas... 152. 55. Apeliaciniame skunde įrodinėdamas priešingą faktą, t. y. kad pirmosios... 153. 56. Pereinant nuo Banko veiksmų – vertinant Boslitos finansines galimybes, o... 154. 57. 2012 m. balandžio 27 d. pasirašytu Susitarimu Nr. 7 Bankas pratęsė 14... 155. 58. Susitarimo Nr. 10 pasirašymo pagrindas buvo Boslitos 2012 m. rugsėjo 17... 156. 59. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendimo 50–58 punktuose išdėstytos... 157. 60. Faktinių išvadų, išvardintų sprendimo 59 punkte, teisinė reikšmė... 158. 61. Paraleliai Banko veiksmams, kuriais keistos Kredito sutarties sąlygos, su... 159. 62. 2012 m. spalio 26 d. Boslita, UAB „Bosca“, Stiklas, L. S., G. S., UAB... 160. 63. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog 2012 m.... 161. 64. Įsipareigojimas pasirašytas iki Susitarimo Nr. 10 sudarymo. Jo sąlygos... 162. 65. Prieš formuluojant galutines išvadas dėl byloje reikšmingų... 163. 66. Ne formalų, bet aktyvų ieškovų įsitraukimą į ginčo teisinius... 164. 67. Tęsdama sprendimo motyvavimą, teisėjų kolegija atkreipia bylos šalių... 165. 68. Bylos svarstymui pateikti įrodymai teikia pagrindą faktinių išvadų... 166. a) Boslita ir ŪBIG (ar įmones kontroliavę asmenys) buvo susitarę dėl... 167. b) egzistavo teisinio ir faktinio pobūdžio kliūtys Bankui nevaržomai... 168. c) Boslita, pasinaudodama Banko suteikta kredito linija, nedelsiant pervedė... 169. d) daliai Banko valdymo organų, akcininkų (V. R., O. G., G. U.) iki... 170. e) tenkindamas Boslitos 2011 m. spalio 14 d. prašymą, Bankas nesilaikė... 171. f) Boslitos, Stiklo, G. S., A. A. S., L. S. ir UAB „Bosca“ interesų... 172. g) Boslita vykdė įrodinėjamą apsimestinę Kredito sutarties dalį, t. y.... 173. h) Bankas jokia forma neišreiškė, kad atsisako reikalavimo teisių į... 174. i) Bankas toleravo tinkamą Boslitos prievolių nevykdymą, o Banko Kauno... 175. j) Nei vienoje sutartyje nėra aiškiais žodžiais įrašyta ar kitai aiškiai... 176. Taigi bent daliai Banko valdymo organų dar iki Susitarimo Nr. 4 pasirašymo... 177. 69. Kitokiam nei pirmosios instancijos teismo bylos pagrindo vertinimui,... 178. 70. Tokiame kontekste teisėjų kolegija pakartotinai akcentuoja, kad bylos... 179. 71. Byloje nėra duomenų, kad Alumina būtų tiesiogiai sumokėjusi Bankui... 180. 72. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad Banko elgesys suteikiant... 181. 73. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 182. 74. Atsižvelgdama į Aluminos, Birač procesinę poziciją dėl poreikio... 183. 75. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Investavimo... 184. 76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų faktinių aplinkybių... 185. Dėl Įsipareigojimo teisinio kvalifikavimo, galimybės jį atšaukti ir jo... 186. 77. Bylos šalys nesutaria ne tik dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojamas... 187. 78. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 188. 79. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 189. 80. Byloje, remiantis MA kontoros teisininkų e. laiškais (VIII b. t., l.... 190. 81. Įsipareigojimo preambulėje aiškiais žodžiais įrašyta, kad jis... 191. 82. Jeigu dėl Įsipareigojimo ir Novacijos sutarties santykio neaiškumų... 192. 83. Įsipareigojimas nėra nei garantija, nei laidavimas. Tai – įstatyme... 193. 84. Kokia vis dėlto prievolė Įsipareigojimą pasirašiusiems asmenims buvo... 194. 85. Įsipareigojimą laikyti, kaip tą teigia Alumina, Birač ir AB „Birač... 195. 86. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas patenkinti... 196. Dėl O. G. apeliacinio skundo ... 197. 87. Apeliaciniame skunde O. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 198. 88. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, kad... 199. 89. EŽTT, be kita ko, yra konstatavęs, kad Konvencijos6 straipsnis,... 200. 90. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti O. G. prašymą ir... 201. 91. Byloje nustatyta, kad pagal 2012 m. lapkričio 16 d. Paskolos sutartį Nr.... 202. 92. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorį galima pripažinti... 203. 93. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėjo prie... 204. 94. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 205. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 206. 95. Priėmus naują sprendimą dėl ieškovų pareikštų ieškinio tenkinimo,... 207. 96. Bankas prašo priteisti iš ieškovų jo pirmosios instancijos teisme... 208. 97. O. G., V. R., ŪBIG, AB „Birač Europe“, Aluminai ir Birač priimtas... 209. 98. Pirmosios instancijos teismas turėjo 220,11 Eur išlaidų, susijusių su... 210. 99. Apibendrindama 93–96 paragrafuose išvardintus argumentus, teisėjų... 211. 100. Apeliacinėje instancijoje Bankas prašo priteisti 10 020,85 Eur (34 600... 212. Dėl kitų procesinio pobūdžio klausimų ... 213. 101. Byloje ne kartą buvo keltas klausimas dėl nagrinėjamo ginčo ryšio su... 214. 101. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują,... 215. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 216. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį,... 217. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl... 218. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį,... 219. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“... 220. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ iš... 221. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ iš... 222. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis,... 223. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ iš V.... 224. Priteisti atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (juridinio... 225. Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko,... 226. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias... 227. Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko, vykdant Kauno... 228. Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti... 229. Priteisti atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui iš...