Byla 1-893-1028/2016
Dėl dešiniojo raktikaulio lūžio sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,

2sekretoriaujant Editai Petrevičienei,

3dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,

4kaltinamajam R. Č., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

5nukentėjusiajam V. T., jo atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis ( - ) Šiauliuose, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2016 m. sausio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą 15 MGL dydžio (451,92 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 10 MGL dydžio (376,60 Eur) bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

7kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9R. Č. nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2016-09-05, apie 09.00 val., bute, esančiame adresu ( - ) Šiauliuose, sudavė vieną smūgį medine taburete nukentėjusiajam V. T. į dešiniojo peties sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam V. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - dešiniojo raktikaulio lūžį, nes dėl dešiniojo raktikaulio lūžio sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

10Kaltinamasis R. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo rugsėjo 5 d. Nukentėjusysis pasakė „ubju tebia“, todėl jis jam vieną kartą sudavė medine taburete. Po smūgio nukentėjusysis „nuslabo“ ir jis jį per duris išstūmė lauk. Įvykio dieną ir jis, ir nukentėjusysis vartojo alkoholį. Alkoholis jį ramina. Būdamas blaivus, to nebūtų daręs. Nukentėjusysis pats jį provokavo, nervavo, norėjo nužudyti. Jis pats jį užsipuolė. Įvykio metu, kai sudavė smūgį nukentėjusiajam, jis buvo išgėręs. Žodžiai „ubju tebia“ jį įžeidė - dėl tų žodžių jis supyko. Nukentėjusysis jam nieko nepadarė, tik pasakė tuos žodžius. Nukentėjusiojo atsiprašė. Žalos jam neatlygino, nes jis jo pinigų neprašė. Kitą dieną po įvykio jis nukentėjusiajam pasiūlė 300 eurų, bet jis pinigų atsisakė ir pasakė, kad sveikata jam brangesnė. Pripažįsta nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Pripažįsta ir teritorinės ligonių kasos ieškinį. Šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Įvertino savo veiksmus ir blogai vertina savo elgesį. Turi du vaikus, 7 ir 5 metų amžiaus, kuriuos padeda išlaikyti. Prašo teismo skirti laisvės apribojimo bausmę. Nežino, kada galės atlyginti žalą nukentėjusiajam, nes dabar nedirba, kartais dirba privačiai.

11Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu buvo paskelbti įrodymai, esantys byloje.

12Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teismo posėdžio metu ištirtais, toliau išdėstytais įrodymais.

13Nukentėjusysis V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 9 val., jis atvažiavo pas pažįstamą G. Ž., gyv. ( - ), buto numeris ar ( - ), ar ( - ) pasakyti negali, jai atvežė pririnkęs grybų. Pas G. buvo R., kurio pavardės nežino, jie virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Jis prisėdo prie jų, taip pat išgėrė. Po 15 min., tiksliai laiko pasakyti negali, pas G. į butą atėjo jos žentas R., kiek dabar žino jo pavardė Č. Jis, atėjęs į kambarį, pasikvietė G., ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Matėsi, kad R. buvo neblaivus, buvo agresyviai nusiteikęs. Jis neprisimena, kad R. ką nors būtų pasakęs, neprisimena, kad tarp jų būtų įvykęs koks nors konfliktas. Pamena, kad R. grįžo iš kambario ir jo paklausė „ar dar tu čia sėdi”. Jis suprato, kad jį nori išvaryti iš buto, atsistojo eiti, išėjo į koridorių, tuo metu pasisuko link virtuvės pusės ir tada pamatė link jo su medine taburete rankose einantį R., kuris priartėjęs prie jo, trenkė taburete jam į petį, kliudė galvą. Jis nuo smūgio krito ant žemės ir kurį laiką buvo praradęs sąmonę. Kai atsigavo, atsistojo ir išėjo iš buto. Skaudėjo petį, galvą, bet su savimi neturėjo asmens dokumentų, todėl negalėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Grįžo į namus. Kitą dieną kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas raktikaulio lūžis. Po šio įvykio su R. susitikęs nebuvo (18-19, 26-27 b. l.).

14Liudytoja G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-05, apie 9 val., pas ją atėjo draugas V. ir atnešė grybų. Tuomet jos namuose dar buvo R., kurio pavardės nežino. Kiek vėliau atėjo R., kurio pavardės neatsimena. Visi kartu jie virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, R. norėjo išvaryti iš jos namų V. Ji V. pasakė, kad geriau eitų jis į namus, nes bus blogai, kadangi R. yra labai agresyvus, piktas ir su juo geriau neprasidėti. Netrukus R. pasiėmė medinę kėdę iš virtuvės ir davė V. per petį ar nugarą. Po to V. išėjo iš jos namų, o R. pasiliko. Ji po įvykio nuėjo į kambarį miegoti. Ar R. matė įvykį, nurodyti negali (34 b. l.).

15Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-05 ryte jis atėjo pas draugę G. Ž., adresu Šiauliai, ( - ). Buvo neblaivus. Mažai ką atsimena. Pamena, kad jis, G. Ž., R. Č. ir V. (pavardės neatsimena) gėrė alkoholinius gėrimus virtuvėje. Tarp V. ir R. vis vyko žodiniai konfliktai, jie vis dėl ko nesutardavo ir susiginčydavo. Vėliau jis nuėjo į kambarį miegoti. Kai atsikėlė, buvo G., R., L. Č. ir L. du vaikai. V. jau nebebuvo (38 b. l.).

16Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK KPS Pirmojo poskyrio tyrėjo D. K. 2016-09-06 tarnybiniame pranešime nustatyta, kad V. T. nurodė, jog 2016-09-06, apie 9 val., adresu ( - ), Šiaulių m. pažįstamas asmuo vardu R. vieną kartą trenkė medine taburete per dešinį petį, padarydamas jam raktikaulio lūžimą, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (7 b. l.).

172016-09-06 apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis adresu ( - ), Šiauliuose. Apžiūros metu fotografuota (11-15 b. l.).

18Specialisto išvadoje Nr. G 1218/2016(04) užfiksuota, kad V. T. padarytas dešiniojo raktikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo raktikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Rastam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu (55 b. l.).

19BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

20BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.

21Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad R. Č., suduodamas vieną smūgį medine taburete nukentėjusiajam V. T. į dešinio peties sritį ir taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - dešiniojo raktikaulio lūžį, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Šią išvadą pagrindžia baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

22Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

23Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

24Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme R. Č. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pripažino taburete sudavęs smūgį nukentėjusiajam V. T., nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. Be to, kaltinamasis R. Č. gailėjosi dėl V. T. padaryto sveikatos sutrikdymo, gailėjimąsi deklaruodamas ir teismo posėdžio metu, jo atsiprašydamas, nurodė, kad kitą dieną po įvykio jis nukentėjusiajam pasiūlė 300 eurų, bet jis pinigų atsisakė. Teismo posėdžio metu R. Č. pripažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei teritorinės ligonių kasos ieškinį. Taigi, teismas turi realų pagrindą pripažinti, jog R. Č. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi ir laikyti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

25Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu - teistas, neišnykus teistumui, taip pat tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

26Nusikalstamą veiką R. Č. įvykdė būdamas teistu (73-80 b. l.), baustas administracine tvarka (68-72 b. l.), nedirba (66-67 b. l.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jį padaręs prisipažino ir gailisi, į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. Č. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį nustatant artimą vidutiniam, atsižvelgiant į nurodytus esamus duomenis apie jo asmenybę, į tai, kad padaryta žala nėra atlyginta. Laisvės apribojimas R. Č. neskirtinas atsižvelgiant į jo asmenybę, ankstesnį teistumą bei baustumą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta mažareikšme dingstimi, sukeltos pakankamai sunkios pasekmės, dėl ko, teismo vertinimu, laisvės apribojimas, kaip švelniausia straipsnyje numatyta sankcija, nepaveiktų kaltinamojo. Pažymėtina, kad kaltinamasis iki įvykio dirbo Anglijoje, po nuosprendžio įsiteisėjimo galimai ir vėl vyktų dirbti į užsienį (pats teismo posėdžio metu nurodė, kad žalą greitai atlygintų dirbdamas užsienyje, bet dabar negali išvykti), dėl ko laisvės apribojimo bausmę įvykdyti iš esmės būtų sudėtinga ar neįmanoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tinkamiausia bausmė yra areštas. Laisvės atėmimas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas vieną kartą, į žalos dydį, veikos pavojingumą, teismo vertinimu, šiuo atveju būtų per griežta bausmė.

27Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

28Nukentėjusysis V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,30 eurų turtinės žalos ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (125-126, 136-138 b. l.).

29Iš teismui pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio bei jų priedų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų, gydymo metu, nukentėjusysis pirko medikamentus ir patyrė 32,82 Eur išlaidų, lankėsi pas gydytojus ir kelionėms patyrė 19,43 Eur išlaidų. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. T. patirta turtinė žala atitinka protingumo ir teisingumo principus, yra susijusi su nusikalstama veika ir jos pasekmėmis, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jį sumažinant ir priteisiant 52,25 Eur iš kaltinamojo R. Č., t. y. tiek, kiek reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais.

30Nukentėjusysis V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (125-126, 136 b. l.). Neturtinę žalą vertina 1500 Eur, nes jis jaučia fizinį skausmą, dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų yra priverstas gerti vaistus, lankosi pas gydytojus, nes gydymas yra tęsiamas. Be to, nurodė, jog jaučia baimę ir įtampą būti užpultam ir sumuštam be jokio pagrindo, baimę dėl savo ateities. Patirtų sveikatos suluošinimo padarinius gydosi, gydymas bus tęsiamas ir ateityje. Nesaugumo padarinius jaučia iki šios dienos. Sumušimo metu buvo pažemintas, patyrė didžiulį stresą. Kaltinamojo R. Č. neteisėtais ir itin brutaliais veiksmais buvo sužalota ne tik jo sveikata, bet ir sunkiai pažeista jo psichologinė būsena. Dėl sugipsuoto peties buvo apribota jo judėjimo ir veikimo laisvė.

31Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

33Nukentėjusysis V. T. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo R. Č. veiksmų. Iš specialisto išvados matyti, kad V. T. yra padarytas dešinio raktikaulio lūžis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio V. T. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Po patirtų sužalojimų buvo apribota nukentėjusiojo judėjimo ir veikimo laisvė. Jis iki šiol tęsia gydymą. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam dėl tokio kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, diskomfortą, šoką, išgąstį, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

34Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai – nuo 231 Eur iki 3000 Eur ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

35Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę - teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją, į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiojo sveikata, normalus, įprastas gyvenimo ritmas, buvo taikytas ir tęsiamas gydymas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad padaryta nedidelė turtinė žala, bylos duomenimis V. T. galėjo turėti tam tikros provokuojančios įtakos kaltinamajam imtis smurtinių veiksmų (kaltinamojo teigimu nukentėjusysis pasakė „ubju tebia“, todėl jis jam vieną kartą sudavė medine taburete; liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarp V. ir R. vis vyko žodiniai konfliktai jiems kartu vartojant alkoholį, jie vis dėl ko nesutardavo ir susiginčydavo, kas patvirtina kaltinamojo teiginius dėl nukentėjusio išsakytų žodžių), į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nurodė turintis du vaikus, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje, sprendžia, kad pareikštas V. T. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo R. Č. priteistina 1200 Eur nukentėjusiojo V. T. naudai neturtinei žalai atlyginti.

36Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 114,21 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajam V. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. CK 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 114,21 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nustatyta, kad žala nukentėjusiojo V. T. sveikatai buvo padaryta kaltais R. Č. veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 114,21 Eur – priteistina iš kaltinamojo R. Č..

37Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-11-15 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-12359 dėl 133,17 EUR išlaidų dėl teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajam V. T. atlyginimo.

38Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Išlaidos dėl teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajam V. T. atlyginimo gali būti pripažintos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.). Tačiau kaip minėta, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, bet tai nėra imperatyvi pareiga. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat turi teisę išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajam V. T. atlyginimo teisė spręsti palikta teismui, sprendžiant šį klausimą taikytini analogiški kriterijai, nurodyti BPK 106 str. 2 d. Kaltinamasis R. Č. nedirba, neturi pajamų ir turto, todėl jo turtinė padėtis vertintina kaip prasta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagal išlaidos iš kaltinamojo R. Č. už V. T. suteiktą teisinę pagalbą neišieškotinos.

39Kaltinamajam R. Č. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

40Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Nutarė

42R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 parų areštą.

43Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 641 straipsniu R. Č. skirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti galutinę sumažintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

44Bausmės pradžią R. Č. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

45R. Č. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

46Nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. Č. 52,25 Eur (penkiasdešimt du Eur 25 ct) turtinei ir 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. T. naudai.

47Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 114,21 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. Č. priteisti 114,21 Eur (vieną šimtą keturiolika Eur 21 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

48133,17 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. Č. neišieškoti.

49Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,... 2. sekretoriaujant Editai Petrevičienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,... 4. kaltinamajam R. Č., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,... 5. nukentėjusiajam V. T., jo atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č.,... 7. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9. R. Č. nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2016-09-05, apie 09.00 val., bute,... 10. Kaltinamasis R. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 11. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai... 12. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teismo posėdžio... 13. Nukentėjusysis V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 5... 14. Liudytoja G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-05, apie 9 val.,... 15. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-05 ryte jis... 16. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK KPS Pirmojo poskyrio tyrėjo D.... 17. 2016-09-06 apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta -... 18. Specialisto išvadoje Nr. G 1218/2016(04) užfiksuota, kad V. T. padarytas... 19. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 20. BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar... 21. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs... 22. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo... 23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų... 24. Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs... 25. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis nusikalto... 26. Nusikalstamą veiką R. Č. įvykdė būdamas teistu (73-80 b. l.), baustas... 27. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu,... 28. Nukentėjusysis V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,30 eurų turtinės... 29. Iš teismui pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio bei jų priedų matyti,... 30. Nukentėjusysis V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės... 31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 33. Nukentėjusysis V. T. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo R.... 34. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala... 35. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į... 36. Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 114,21 eurų... 37. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 38. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį... 39. Kaltinamajam R. Č. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis... 40. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 42. R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso... 43. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 641 straipsniu R. Č. skirtą bausmę... 44. Bausmės pradžią R. Č. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį... 45. R. Č. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 46. Nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos... 47. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 114,21 Eur civilinį... 48. 133,17 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. Č.... 49. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...