Byla 2-2668/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria išnagrinėtas kreditoriaus I. K. pareiškimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auto 1“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria išnagrinėtas kreditoriaus I. K. pareiškimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auto 1“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Auto1“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurie buvo tikslinami vėlesnėmis nutartimis.

5Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas kreditoriaus AB „SEB Lizingas“ atskirąjį skundą, 2010 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. birželio 29 d., 2010 m. rugpjūčio 18 d., 2010 m. rugsėjo 20 d. bei 2010 m. spalio 15 d. nutarčių dalis, kuriomis patvirtinti pirmos eilės kreditorių R. V. 22 817,03 Lt ir I. K. 18 012,72 Lt finansiniai reikalavimai, bei trečios eilės kreditorių R. V. 609 758,50 Lt, I. K. 626 626,23 Lt bei UAB „Sorelija“ 2 177 519,45 Lt finansiniai reikalavimai. Šių kreditorių finansinius reikalavimus teismas paskyrė nagrinėti teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka.

6Nagrinėjant kreditoriaus I. K. finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismo posėdyje, buvo gautas kreditoriaus I. K. pareiškimas dėl bylos nutraukimo ir kitų nagrinėjamam ginčui reikšmingų klausimų išsprendimo. Kreditorius prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį, atsisakyti priimti kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ 2010 m. spalio 15 d. atskirąjį skundą ir civilinę bylą dėl kreditoriaus I. K. finansinių reikalavimų tvirtinimo nutraukti. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2010 m. spalio 18 d. nutartį pažeidė CPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Jo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. balandžio 27 d. ir įgijo res judicata galią. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariama nutartis savo pobūdžiu laikytina teismo sprendimu, todėl ši nutartis galėjo būti panaikinta ar pakeista tik apeliacine tvarka – pats teismas jos negalėjo pasinaikinti, taigi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ir turi būti panaikinta paties teismo iniciatyva. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, toje pačioje byloje tik pagal kreditoriaus UAB ,,Sorelija“ skundą išnagrinėtoje byloje išaiškino, jog pirmosios instancijos teismas turi išspręsti kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ 2010 m. spalio 15 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą. I. K. nuomone pirmosios instancijos teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą, nes kreditorius AB ,,SEB lizingas“ 1 diena praleido terminą atskirajam skundui paduoti, be to, terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas tik dėl svarbios priežasties, tuo tarpu AB ,,SEB lizingas“ apskritai nemotyvavo prašymo atnaujinti praleistą terminą, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas. AB ,,SEB lizingas“ neturi teisės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, nes atskirojo skundo padavimo metu ši nutartis jau buvo įsiteisėjusi, t. y. įgijusi res judicata galią, o įsiteisėjusios nutartys negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Tokiu atveju kreditorius, norėdamas apskųsti įsiteisėjusią nutartį, turėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

7Atsiliepimu į kreditoriaus I. K. pareiškimą atsakovo BUAB ,,Auto 1“ administratorius sutiko su kreditoriaus pareiškimu ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.

8Kreditorius AB ,,SEB lizingas“ atsiliepimu prašė I. K. pareiškimo netenkinti. Nurodė, jog AB ,,SEB lizingas“ atskirojo skundo priėmimo klausimas jau yra išspręstas, todėl panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį, atskirasis skundas turi būti persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš esmės. Pagal susiformavusią teismų praktiką kreditorius gali pradėti naudotis įstatyme nustatyta galimybe skųsti teismo patvirtintus kitų kreditorių finansinius reikalavimus, nuo to momento, kai kreditoriaus reikalavimas yra patvirtinamas teismo. Tik nuo tos dienos skaičiuojamas 7 dienų terminas atskirajam skundui dėl nutarties, patvirtinančios kitų kreditorių finansinius reikalavimus, paduoti. Kreditorius AB ,,SEB lizingas“ teigia, jog nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus apygardos teismas, gavęs kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ atskirąjį skundą, pasinaikino 2010 m. balandžio 20 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. birželio 29 d., 2010 m. rugpjūčio 18 d., 2010 m. rugsėjo 20 d. bei 2010 m. spalio 15 d. nutarčių dalis, kuriomis buvo patvirtinti kreditorių R. V. ir I. K. finansiniai reikalavimai. Atsisakė priimti kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ 2011 m. spalio 15 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, dalyje dėl kreditorių I. K. ir R. V. finansinių reikalavimų patvirtinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nutraukė procesą, pradėtą pagal kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ iniciatyva kilusį ginčą dėl kreditorių I. K. ir R. V. finansinių reikalavimų pagrįstumo.

11Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus ir pakartotinai spręsdamas kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ 2011 m. spalio 15 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo klausimą, nurodė, kad kreditoriai turi teisę ginčyti kitų kreditorių patvirtintų reikalavimų dydžius (ĮBĮ 26 str. 5 d., 10 str. 1 d., CPK 3 str. 6 d.), tačiau šią teisę jie gali įgyvendinti tik po to, kai teismas patvirtina jų reikalavimus bankroto byloje. Nutartys, kuriomis teismas patvirtino ir patikslino kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus yra įsiteisėjusios. Jos buvo įsiteisėjusios ir tuo metu, kai kreditoriumi tapęs AB ,,SEB lizingas“ pateikė teismui atskirąjį skundą, taigi teismas sprendė, jog net ir kreditoriui AB ,,SEB lizingas“ įgijus byloje dalyvaujančio asmens teises, automatiškai neatsinaujina bankroto byloje jau priimtų ir įsiteisėjusių teismo nutarčių apskundimo terminas, o įsiteisėjusios nutartys negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 str.). Tačiau paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos teismui sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą, kreditorius bet kada (iki civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo pabaigos) gali pasinaudoti teise prašyti patikslinti teismo jau patvirtintus kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas gali tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus iki bankroto bylos pabaigos, jeigu bankroto byloje dalyvaujantis asmuo motyvuotai nurodo svarbias priežastis, dėl kurių anksčiau negalėjo pateikti prašymo dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo ar laiku paduoti atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies analogiją, teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus nustatytus terminus reikalavimams pareikšti, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kadangi kreditorius AB ,,SEB lizingas“ atskirajame skunde tik formaliai nurodo, jog prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jei teismas dėl kažkokių priežasčių manytų, jog šis yra praleistas, ir niekaip nemotyvuoja šio prašymo, o atsiliepime į kreditoriaus I. K. pareiškimą įrodinėja tik aplinkybes, susijusias su 1 diena, kuria galimai praleido terminą atskirajam skundui dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties paduoti, be to, nesinaudoja Įmonių bankroto įstatymo jam suteikta teise kreiptis į teismą dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų dydžių patikslinimo, teismas atsisakė priimti kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ 2010 m. spalio 15 d. atskirąjį skundą ir nutraukė procesą dėl kreditorių I. K. ir R. V. finansinių reikalavimų pagrįstumo.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu apeliantas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą, ir perduoti klausimą dėl AB „SEB lizingas“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto atskirasis skundas byloje yra priimtas 2010 m. spalio 16 d. teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl minėto atskirojo skundo priėmimo klausimas nebegali būti sprendžiamas iš naujo. Teismui pasinaikinus 2010 m. spalio 18 d. nutartį, atskirasis skundas turėjo būti persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjimui iš esmės.
  2. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 dalis bei šiuo klausimu suformuota teismų praktika suteikia kreditoriui teisę skųsti teismo nutartis, kuriomis yra patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, tik po to, kuomet šio kreditoriaus finansinis reikalavimas yra patvirtinamas teismo. Esant įtvirtintai teisei skųsti nutartis dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, nėra galimas toks teisinis aiškinimas ar teisės taikymas, kuris realiai užkerta kelią kreditoriui, kurio kreditorinis reikalavimas patvirtintas vėliau nei kitų kreditorių, paduoti atskirąjį skundą. Kitaip būtų paneigiama Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė į apeliaciją. Prašymas tikslinti kreditorinius reikalavimus, net ir darant prielaidą, kad apeliantas galėtų kreiptis į teismą dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo, nėra nutarties, kuria patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai, apskundimas. Šias aplinkybes apeliantas teismui nurodė 2011 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimuose, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jų neanalizavo. Taip buvo pažeisti CPK reikalavimai, numatantys teismo pareigą pateikti kiekvieno pareikšto prašymo faktinį ir teisinį įvertinimą, pagrįstą visapusišku visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, ir motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodyti motyvus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors argumentus ir įrodymus bei remiasi kitais, taip pat nurodyti konkrečius argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Egzistuojanti teismų praktika patvirtina, kad nutartį dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo kitas kreditorius gali skųsti tuomet kai apie ją sužino, nepaisant to, kad praėjo keletas mėnesių nuo tokios nutarties priėmimo, ir nėra laikoma, kad tokia nutartis turi res judicata galią to konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Kadangi iki kreditorinio reikalavimo patvirtinimo apeliantas neturėjo teisės kreiptis į teismą su skundu dėl teismo nutarčių, kuriomis patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, terminas jo skundui paduoti dėl tokių nutarčių turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet buvo patvirtintas apelianto reikalavimas.
  3. Apeliantas 2010 m. spalio 14 d. atskirajame skunde, pateiktame per 7 dienas nuo to momento, kai apeliantas įgijo teisę tokį skundą paduoti, nurodė, kad teismui laikant, jog terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas, prašo jį atnaujinti, nes iki 2010 m. spalio 7 d. AB „SEB lizingas“ finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas. Aplinkybė, kad apelianto finansinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo tik 2010 m. spalio 7 d. nutartimi, pripažintina svarbia termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą terminą atnaujinti.
  4. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad apeliantas motyvuotu prašymu, esant svarbioms priežastims, galėtų prašyti patikslinti kitų kreditorių jau teismo patvirtintus finansinius reikalavimus. Net ir laikant, kad apeliantas gali kreiptis dėl kito kreditoriaus reikalavimo tikslinimo, jis turėtų tą galėti padaryti bet kokiu momentu iki bankroto bylos pabaigos ir jam neturėtų būti nustatoma pareiga pateikti priežastis, kodėl to nepadarė anksčiau ir/ar neturėtų būti ribojama galimybė kelti klausimą dėl netinkamo teisės taikymo.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Auto 1“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2080/2011, pateiktais išaiškinimais. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad teismas, išsprendęs 2010 m. spalio 18 d. nutarties galiojimą, turėtų išspręsti AB „SEB lizingas“ atskirojo skundo dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo klausimą. Taigi skundžiama nutartimi teismas pagrįstai išsprendė apelianto atskirojo skundo dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo klausimą.
  2. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir negali paneigti kitų esminių teisės principų – teisinių santykių stabilumo bei teisėtų lūkesčių principų, kurie susiformuoja įsiteisėjus teismo sprendimui. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 dalis nesuteikia teisės kreditoriams skųsti jau įsiteisėjusias teismo nutartis dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių jokie subjektai skųsti nebegali. CPK 301 straipsnis nenumato išimčių dėl teismo nutarčių, kuriomis yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas nebegali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-650/2007; 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-531/200). CPK 301, 315 straipsnių nuostatos yra imperatyvios, bankroto procese nenumatyta išimčių dėl šių imperatyvių nuostatų netaikymo. Apeliantas įgijo teisę dalyvauti BAB „Auto 1“ bankroto procese, kai teismo nutartis dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo jau buvo įsiteisėjusi. Kadangi apeliacijos objektu gali būti tik neįsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys, apeliantui įgijus byloje dalyvaujančio asmens teises, jis jau nebeturėjo teisės skųsti įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Tačiau apeliantui nebuvo užkirstas kelias į teisminę gynybą ir nebuvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintos nuostatos, nes jo galimybes ginti galimai pažeistas teises užtikrina proceso atnaujinimo institutas (CPK 366 str.), kuriuo apeliantas ginčo atveju nepasinaudojo. Be to, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytais išaiškinimais, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių sąrašo ir kreditorių finansinių reikalavimų dydžio patikslinimo ar atnaujinimo proceso CPK nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
  3. Iš apelianto argumentų matyti, kad jis nepripažįsta praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti, todėl teismas neturėtų tenkinti jo prašymo atnaujinti praleistą terminą, jeigu pats apeliantas nepripažįstą, kad tokį terminą praleido.
  4. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai yra atmestini, kaip prieštaraujantys Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius I. K. prašo apelianto skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais, yra nepagrįsti apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaikinęs 2010 m. spalio 18 d. nutartį, apelianto 2010 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą tiesiog turėjo persiųsti apeliacinės instancijos teismui.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 nutartis, kuria patvirtintas I. K. finansinis reikalavimas, įsiteisėjo 2010 m. balandžio 27 d. Nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų, tarp jų ir apeliantas, kaip akivaizdus materialinių teisinių santykių dalyvis ir būsimas BUAB „Auto 1“ kreditorius, I. K. kreditorinio reikalavimo neginčijo, todėl 2010 m. balandžio 20 d. nutartis įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią. Įsiteisėjusi teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu, ji gali būti revizuojama tik atnaujinus procesą (CPK 301 str., 366 str.). teismo nutartis, kuria patvirtintas ginčijamas kreditorinis reikalavimas tuo pačiu metu negali būti ir įsiteisėjusia (I. K. , teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims), ir neįsiteisėjusia (apeliantui). Toks teisės aiškinimas būtų visiškai nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo ir teisinio saugumo principais, sudarytų sąlygas bankroto procesui tęstis iki begalybės.
  3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto 2010 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantas, būdamas akivaizdžiu materialinių teisinių santykių dalyviu ir potencialiu procesinių santykių dalyviu, turėjo teisę skųsti 2010 m. balandžio 20 d. nutartį ir nesant patvirtintam kreditoriniam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191/2003). Apeliantas dar iki 2010 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo aktyviai dalyvavo BUAB „Auto 1“ bankroto procese. Net ir laikant, jog apeliantas teisę skųsti 2010 m. balandžio 20 d. nutartį įgijo tik 2010 m. spalio 7 d., 2010 m. spalio 14 d. atskirasis skundas teismui buvo pateiktas 2010 m. spalio 15 d., t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo spaudas su gavima data ant paties atskirojo skundo. Pašto voko, kuriuo būtų atsiųstas atskirasis skundas, kuriame būtų nurodyta kitokia skundo išsiuntimo data, byloje nėra. Kartu su 2010 m. spalio 14 d. atskiruoju skundu apeliantas nepateikė nemotyvuotą prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, todėl minėtas terminas negalėjo būti atnaujinamas.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalyje dėl kreditorių I. K. ir R. V. finansinių reikalavimų patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Auto 1“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurie buvo tikslinami vėlesnėmis nutartimis.

20Kreditorius AB „SEB Lizingas“, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti pirmos eilės kreditoriaus R. V. ir I. K. finansiniai reikalavimai, bei trečios eilės kreditoriaus R. V. , UAB „Sorelija“ ir I. K. finansiniai reikalavimai.

21Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. birželio 29 d., 2010 m. rugpjūčio 18 d., 2010 m. rugsėjo 20 d. bei 2010 m. spalio 15 d. nutarčių dalis, kuriomis patvirtinti pirmos eilės kreditorių R. V. 22 817,03 Lt ir I. K. 18 012,72 Lt finansiniai reikalavimai, bei trečios eilės kreditorių R. V. 609 758,50 Lt, I. K. 626 626,23 Lt bei UAB „Sorelija“ 2 177 519,45 Lt finansiniai reikalavimai. Šių kreditorių finansinius reikalavimus teismas paskyrė nagrinėti teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka.

22Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino III eilės kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinį reikalavimą.

23Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikino 2011 m. birželio 2 d. nutartį dėl padaryto procesinio pažeidimo ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti 2010 m. spalio 18 d. nutarties, kuria pasinaikino kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ užginčytus kreditorių R. V. , UAB „Sorelija“ ir I. K. finansinius reikalavimus. Nurodytu atveju teismas privalėjo spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą ir, nutaręs skundą priimti, perduoti jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tokios teisės, iš esmės pats ėmėsi nagrinėti apeliacinę bylą ir spręsti dėl savo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tokiu būdu, be kita ko, pažeisdamas asmens teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog visų pirma turėtų būti išspręstas aptartos 2010 m. spalio 18 d. nutarties galiojimas, ir kad šiuo atveju draudimas teismui pačiam pasinaikinti priimtą nutartį neturėtų būti taikomas. Vėliau turėtų būti sprendžiamas AB „SEB lizingas“ atskirojo skundo dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo klausimas. Šiuo atveju turėtų būti apsvarstyta ir pasisakyta dėl kreditoriaus teisės ginčyti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, kurie teismo buvo patvirtinti iki tokio kreditoriaus tapimo bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, bei šios teisės procesinio realizavimo būdo.

24Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, skundžiama nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus apygardos teismas pasinaikino 2010 m. balandžio 20 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. birželio 29 d., 2010 m. rugpjūčio 18 d., 2010 m. rugsėjo 20 d. bei 2010 m. spalio 15 d. nutarčių dalis, kuriomis buvo patvirtinti kreditorių R. V. ir I. K. finansiniai reikalavimai, taip pat atsisakė priimti kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, dalyje dėl kreditorių I. K. ir R. V. finansinių reikalavimų patvirtinimo, grąžino atskirąjį skundą jį padavusiam asmeniui bei nutraukė procesą, pradėtą pagal kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ iniciatyva kilusį ginčą dėl kreditorių I. K. ir R. V. finansinių reikalavimų pagrįstumo. Atsisakymą priimti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad ginčijama nutartis (bei vėlesni jos tikslinimai) yra jau įsiteisėjusi, kreditorius atskirajame skunde tik formaliai nurodė, jog prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jeigu teismas manytų, jog terminas yra praleistas, prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti kreditorius nemotyvavo. Teismas nurodė, kad kreditorius AB ,,SEB lizingas“, nesutikdamas su kitų kreditorių patvirtintais finansiniais reikalavimais, turi teisę prašyti teismo patikslinti šiuos reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

25Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 335 straipsnyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

26Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, priimta rašytinio proceso tvarka 2010 m. balandžio 20 d. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis suteikia teisę kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti teismo ir kurių reikalavimų dydis viršija 250 Lt, skųsti nutartis, kuriomis yra patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai. AB ,,SEB lizingas“ finansinis reikalavimas BUAB „Auto 1“ bankroto byloje patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi, tačiau ši nutartis įsiteisėjo 2010 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą. Taigi, kreditorius AB „SEB lizingas“ tik nuo 2010 m. spalio 7 d. gavo visas jam ĮBĮ suteiktas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teises, taip pat ir teisę skųsti kitų kreditorių patvirtintus finansinius reikalavimus. 2010 m. spalio 7 dieną Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis bei vėlesnės nutartys, kuriomis buvo tikslinamas BUAB „Auto 1“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, jau buvo įsiteisėjusios, o remiantis CPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apeliacijos objektu gali būti tik neįsiteisėjusios teismo nutartys. Kreditoriaus AB „SEB lizingas“ atskirasis skundas dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties buvo paduotas teismui praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, todėl praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta. Kreditorius AB „SEB lizingas“ nesutinka, kad praleido įstatymo nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties apskundimo termino pradžia skaičiuojama ne nuo AB „SEB lizingas“ tapimo kreditoriumi bankroto byloje dienos, o nuo šios nutarties įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims dienos (CPK 335 str.). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog AB „SEB lizingas“ įgijus dalyvaujančio byloje asmens procesines teises, automatiškai neatsinaujina jau priimtų ir įsiteisėjusių nutarčių apskundimo terminas. Teismo ar įstatymų nustatyti terminai yra atnaujinami remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, teismui pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Nors AB „SEB lizingas“ nepripažįsta praleidęs nutarties apskundimo terminą, atskirajame skunde dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties jis formaliai prašo šį terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad AB „SEB lizingas“ dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti įstatymo nustatytu terminu atskirąjį skundą dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, nes ĮBĮ kreditoriams suteikiamas teises jis įgijo tik nuo 2010 m. spalio 7 d., taigi AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl ginčijamos nutarties kartu su motyvuotu prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo turėjo teisę paduoti iki 2010 m. spalio 14 d. imtinai (CPK 78 str., 307 str., 338 str.). AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą pateikė teismui 2010 m. spalio 15 d., t.y. praleidus 7 dienų terminą nuo tos dienos, kada jis įgijo teisę skųsti bankroto byloje priimtas nutartis dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. AB „SEB lizingas“ atskirajame skunde dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nurodo, kad skundą teismui išsiuntė 2010 m. spalio 14 d., tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Aplinkybę, kad atskirasis skundas dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2010 m. spalio 15 d. patvirtina teismo spaudas su žyma „Gauta“ (7 t., 189 b. l.). Byloje nėra voko, patvirtinančio, kad atskirasis skundas buvo siųstas paštu bei kada buvo išsiųstas (7 t., 189-212 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius AB „SEB lizingas“ bankroto byloje aktyviai dalyvauja ilgą laiką, 2010 m. balandžio 20 d. nutarties turinys jam tapo žinomas vėliausiai nuo 2010 m. gegužės 13 d., jo interesus byloje atstovauja advokatas – teisininkas profesionalas, kuriam turi būti žinomos proceso dalyvių procesinės teisės ir nesinaudojimo jomis neigiamos pasekmės, atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai bei septynių dienų terminas – nuo 2010 m. spalio 7 dienos iki 14 dienos imtinai – turėjo būti pakankamu atskirajam skundui paruošti, todėl atskirojo skundo pavėluotas pateikimas 2010 m. spalio 15 d., nesant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, vertintinas kaip netinkamas rūpinimasis apeliacijos teise. Atkreiptinas dėmesys, kad šio vienos dienos praleisto termino apeliantas atnaujinti neprašė.

27Kreditorius AB „SEB lizingas“, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nepagrįstai nurodo, kad egzistuojanti teismų praktika patvirtina, kad nutartį dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo kitas kreditorius gali skųsti tuomet kai apie ją sužino, nepaisant to, kad praėjo keletas mėnesių nuo tokios nutarties priėmimo, ir nėra laikoma, kad tokia nutartis turi res judicata galią to konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Kreditoriaus nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-1884/2011 (pirmosios instancijos teismo bylos Nr. 2-1258-370/2011) kreditoriaus atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjimui buvo persiųstas tik po to, kai pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 78 straipsnio nuostatomis, atnaujino praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.

28Taip pat yra nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad AB „SEB lizingas“ atskirasis skundas dėl 2010 m. balandžio 20 d. jau buvo priimtas 2010 m. spalio 16 d. teismo procesiniu sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismas, pasinaikinęs 2010 m. spalio 18 d. nutartį, turėjo tik atskirąjį skundą persiųsti apeliacinės instancijos teismui nagrinėjimui. Skundžiamą nutartį teismas priėmė atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus. 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išsprendęs 2010 m. spalio 18 d. nutarties galiojimą, turėtų išspręsti AB „SEB lizingas“ atskirojo skundo dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo klausimą. Taigi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė kreditoriaus AB „SEB lizingas“ atskirojo skundo dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo klausimą.

29ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas, patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, o ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-788/2010, 2009 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bankroto bylų nagrinėjimo specifiką, į tai, jog teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, turi būti aktyvus, ginti bei derinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, į tai, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad ginčas būtų išspręstas teisingai, pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl finansinio reikalavimo dydžio ar jo pagrįstumo, turi teisę nagrinėti suinteresuoto asmens pareiškimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2008). Be to, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalį nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti administratorius ir kreditoriai, kurių atžvilgiu jos priimtos, o kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti, jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 250 Lt ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 250 Lt. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių sąrašo ir kreditorių finansinių reikalavimų dydžio patikslinimo ar proceso atnaujinimo CPK nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2011; 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2011). Esant tokioms aplinkybėms, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kreditorius AB „SEB lizingas“ bet kada (iki civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo pabaigos) gali pasinaudoti teise prašyti patikslinti teismo jau patvirtintus kitų kreditorių finansinius reikalavimus, nes esant pagrįstai abejonei dėl patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydžio, kyla grėsmė kitų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.

30Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas kreditoriaus AB „SEB Lizingas“... 6. Nagrinėjant kreditoriaus I. K. finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą... 7. Atsiliepimu į kreditoriaus I. K. pareiškimą atsakovo BUAB ,,Auto 1“... 8. Kreditorius AB ,,SEB lizingas“ atsiliepimu prašė I. K. pareiškimo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 11. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu apeliantas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Auto 1“ prašo... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius I. K. prašo apelianto skundą... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies,... 19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d.... 20. Kreditorius AB „SEB Lizingas“, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas... 21. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 22. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino III... 23. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikino 2011... 24. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2011... 25. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio... 26. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti kreditoriaus AB... 27. Kreditorius AB „SEB lizingas“, nesutikdamas su skundžiama pirmosios... 28. Taip pat yra nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad AB „SEB... 29. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina... 30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą....