Byla 1A-163-382/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo bankroto administratoriaus pareikštas civilinis ieškinys 1937,32 Eur turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei, išteisintosios M. L. gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dianos Mikelėnienės ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo bankroto administratoriaus pareikštas civilinis ieškinys 1937,32 Eur turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4M. L. buvo išteisinta dėl kaltinimų tuo, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą:

5M. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini) r., veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktore ir kasininke, atsakinga už grynųjų pinigų laikymą, apskaitą ir saugojimą, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, tyčia nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 24 d. nenustatytomis sumomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė ir negrąžino 6239,23 Eur (21 542,82 Lt). Taigi M. L. buvo išteisinta dėl kaltinimų, jog tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 6239,23 Eur (21 542,82 Lt).

6Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – M. L. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Taip pat prašo byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. L. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 1937,32 Eur.

7Skunde teigiama, jog tai, kad M. L. kaltinime nurodytos sumos nepasisavino, nes įmonėje negalėjo būti tokios didelės sumos, ji parodė teismo posėdžio metu, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog įmonės akcininko V. S. (asm. dok. V. S.), kuris nuo 2012 m. liepos 24 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu dėl inventorizacijos buvo atliktas kasoje esančių grynųjų pinigų patikrinimas, kurio metu buvo nustatytas 21 542,82 Lt trūkumas. Trūkumas susidarė nuo 2012 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. 3 d., nes 2013 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje atlikta inventorizacija, kurios metu grynųjų pinigų rasta 3784,19 Lt, trūkumo nebuvo. Įmonės direktore, pagal Juridinių asmenų registro išrašą, M. L. buvo nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. liepos 24 d. Tuo pačiu laikotarpiu ji buvo ir įmonės kasininke. Iš 2012 m. liepos 17 d. akto, pasirašyto akcininko V. S., darbuotojų R. J. ir A. L., matyti, kad nurodytą dieną M. L. nebuvo darbo vietoje ir ji akcininkui neperdavė įmonės mokėjimo kortelės ir kasoje esančių grynųjų pinigų. Tai, kad įmonės kasos iš tiesų nebuvo niekam perdavusi, tyrimo metu M. L. patvirtino, o dėl šių užfiksuotų parodymų teisme teigė, kad jie teisingi. 2012 m. liepos 17 d. minėtam įmonės akcininkui M. L. buvo perdavusi tik įmonės antspaudą ir banko kodų generatorių. M. L. parodymai apie tai, kad įmonės stalo stalčiuje, nuo kurio raktus turėjo buhalterė A. G., buvo laikomi pinigai ir kad įmonės buhalterė A. G. įsakymu buvo paskirta įmonės direktore M. L. nebuvimo įmonėje laikotarpiu, yra nepatvirtinti byloje surinktų įrodymų visuma. Priešingai, A. G. teigė nežinojusi, kad įmonės pinigai buvo laikomi stalo stalčiuje, nuo kurio raktų ji neturėjo, tuo labiau direktore ji niekada nebuvo.

8Nuosprendyje teigiama, jog M. L. nušalinimo dieną kasos inventorizacija nebuvo atlikta, t. y. daroma prielaida, jog grynųjų pinigų suma įmonėje nuo M. L. nušalinimo iki inventorizacijos atlikimo galėjo pasikeisti gaunant pajamas bei turint išlaidų. Tačiau toliau pats teismas konstatuoja, jog, pagal kasos dokumentus (ekspertizės akto 1 priedą), nuo 2012 m. birželio 13 d. įmonės kasoje nei pajamų, nei išlaidų nebuvo. Be to, 2017 m. sausio 27 d. ekspertizės akte Nr. 11-2459 (16) nustatyta, jog 2012 m. liepos 24 d. – 2012 m. rugpjūčio 3 d. laikotarpiu piniginių lėšų judėjimo įmonės kasoje taip pat nebuvo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad trūkstama suma (21 542,82 Lt) yra užfiksuota tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, jog tai yra dokumentinis pinigų likutis, abejojant, ar tokia suma faktiškai iš viso buvo, tačiau pinigų buvimo fakto nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme niekas neginčijo, su tuo sutiko ir M. L.

9Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, išteisindamas M. L., nepagrįstai remėsi 2017 m. sausio 27 d. ekspertizės akto Nr. 11-2459 (16) 3 priede nustatyta aplinkybe, kad nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2012 m. liepos 31 d. pagal V. S. avansinę apyskaitą vairuotojams R. J. ir A. L. buvo išmokėtos tam tikros pinigų sumos. Ši aplinkybė jokios įrodomosios reikšmės bylai neturi, nes teismo posėdžio metu tiek įmonės buhalterė A. G., tiek specialistė V. L. parodė, kad šios pinigų sumos, užfiksuotos V. S. avanso apyskaitose, buvo išmokėtos ne iš įmonės, o iš jo asmeninių lėšų. Be to, 2017 m. sausio 27 d. ekspertizės akte Nr. 11-2459 (16) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. turėjo 55 700 Lt pajamų, 37 241,37 Lt išlaidų, tad pinigų likutis ir trūkumas šiuo laikotarpiu sudarė 22 242,82 Lt, t. y. 700 Lt didesnė suma, nei buvo nustatyta 2012 m. rugpjūčio 3 d. atliktos inventorizacijos metu.

10Teismas, esant nustatytoms aplinkybėms, nepagrįstai nurodė, jog ekspertizės akte buhalterinis piniginių lėšų trūkumas nustatytas ne 21 542,82 Lt, o 20 242,82 Lt, tačiau iš ekspertizės akte pateiktos lentelės matyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. buhalterinis įmonės likutis ir trūkumas sudaro 22 242,82 Lt, o įmonės likutis nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. – 20 242,82 Lt. Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos per 2011 m. nebuvo atliekamas, todėl ekspertizės akte nustatytu 2011 m. pinigų likučiu teismas neturėjo remtis.

11Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog tarp įmonės ir M. L. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, remdamasis vien ta aplinkybe, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11-769/2017 dėl 93 447,67 Lt nuostolių atlyginimo, į kuriuos patenka ir grynųjų pinigų trūkumo suma – 21 542,82 Lt. Prokurorė pažymi, jog nors pažeistoms teisėms atkurti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jau ėmėsi veiksmų, tačiau civilinė byla buvo sustabdyta iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo.

12Taigi apeliaciniame skunde, apibendrinant tvirtinama, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas, dėl to nepagrįstai išteisino M. L.

13BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės O. Ž. (buvusios M.), apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį ir priimti naują.

14Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, remiantis 2013 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada Nr. 30-19-GI-179, nustatyta, kad dokumentinis kasos likutis 2012 m. liepos 31 d. buvo 21 542,82 Lt (6239,23 Eur). 2012 m. rugpjūčio 3 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akte nurodyta, kad faktiškai grynųjų pinigų nerasta. Aktas patvirtintas komisijos parašais. 2012 m. rugpjūčio 31 d. buhalterė A. G. pateikė pažymą, kad įmonė yra skolinga M. L. 14 853,65 Lt, įskaičius šią įmonės skolą M. L., kasos trūkumas sumažėjo iki 6689,17 Lt (1937,32 Eur). Dokumentai patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai M. L. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, ji savo nusikalstamais veiksmais yra padariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1937,32 Eur (6689,17 Lt) žalą.

15Taigi pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. L. dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą nuosprendį, jis turi būti naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

16Teismo posėdžio metu išteisintosios M. L. gynėjas advokatas R. Paulauskas prašė apeliacinius skundus atmesti.

17Prokurorė prašė jos pareikštą apeliacinį skundą tenkinti.

18Apeliaciniai skundai atmestini.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

20Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė

21D. Mikelėnienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – M. L. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Taip pat prašo byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. L. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 1937,32 Eur. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės O. Ž. (buvusios M.), apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

22Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejuose apeliaciniuose skunduose yra suformuluoti iš esmės tapatūs reikalavimai, t. y. prašoma M. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, todėl teisėjų kolegija paduotus apeliacinius skundus vertina ir pasisako dėl jų abiejų kartu.

23Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012,

242K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012, 2K-7-262/2013, 2K-138/2014, 2K-508/2015, 2K-382-489/2015, 2K-89-303/2017). Taigi, siekiant konstatuoti, kad yra padarytas BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas kaltininkui patikėto svetimo turto pasisavinimas, yra būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosiu šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip jau buvo konstatuota ir pirmosios instancijos teismo, M. L. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį esmė yra ta, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir kasininke, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 24 d. nenustatytomis sumomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė ir negrąžino 6239,23 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą.

25Byloje nustatyta, kad M. L. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. liepos 24 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (t. 1, b. l. 121–122, 123–126). 2012 m. liepos 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko V. S. sprendimu Nr. 3 ji nušalinta nuo direktoriaus pareigų ir nuo 2012 m. liepos 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas V. S. Šis sprendimas 2012 m. liepos 24 d. įregistruotas Juridinių asmenų registre. Įmonėje nebuvo įsakymu ar direktoriaus sprendimu paskirtas kasininkas, tačiau kasos apyskaitas už kasininką iki 2012 m. gegužės 31 d. pasirašė direktorė M. L., t. y. ji faktiškai atliko kasininko pareigas (specialisto išvados 30-19-G1-179 5–14 l., t. 4, b. l. 31). Nušalinant M. L. nuo pareigų, kasos inventorizacija nebuvo atlikta. Kasos patikrinimas buvo atliktas tik 2012 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus beveik dviem savaitėms nuo direktorės ir kasininkės M. L. nušalinimo. Pagal Ekonominės ekspertizės akto Nr. 11-2459 (16) 1 priedą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. birželio 13 d. sudarė tik iš banko sąskaitų išgryninti ir į kasą įnešti pinigai. Kitos rūšies pajamų įmonė neturėjo. Kasos išlaidas tuo pačiu laikotarpiu sudarė vairuotojams R. J. ir G. K. išmokėti pinigai komandiruočių išlaidoms, M. L. atlyginimas ir A. G. atostoginiai, atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas faktūras (t. 6, b. l. 99–100). Nuo 2012 m. birželio 13 d., pagal kasos dokumentus, įmonės kasoje nebuvo nei pajamų, nei išlaidų, o kasoje eurais piniginių lėšų judėjimo nebuvo nuo 2011 m. gruodžio 31 d., šioje kasoje 2012 m. gruodžio 31 d. buhalterinis lėšų likutis buvo 0,00 Eur (Ekspertizės akto 2 priedas; t. 6, b. l. 101). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių, ar kasoje apskritai nurodomu metu galėjo būti nustatytos pinigų sumos trūkumas, jei jau kurį laiką iki 2012 m. liepos 31 d. jokio piniginių lėšų judėjimo nevyko, t. y. pagrįstai suabejota tokios sumos egzistavimu, nes trūkstama pinigų suma nustatyta tik remiantis buhalteriniais dokumentais – „Buhalterinis pinigų likutis“. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje atlikta inventorizacija, nustatytas 21 542,82 Lt trūkumas. Buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje 2012 m. liepos 31 d. nurodytas 21 542,82 Lt. Išvados rezoliucinėje dalyje apie šį trūkumą nepasisakyta (t. 4, b. l. 31–32). Siekiant pašalinti šią abejonę, teisiamojo posėdžio metu buvo paskirta ekonominė ekspertizė. Ekonominės ekspertizės akte konstatuota, kad, pagal tirti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos litais dokumentus, bendrovės kasoje per 2011 m. kovo 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 3 d. laikotarpį susidarė 20 242,82 Lt piniginių lėšų trūkumas (koks buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis piniginių lėšų likutis 2012 m. liepos 31 d., nustatyti nėra galimybės, kadangi šią dieną nebuvo atliktas grynųjų pinigų patikrinimas bendrovės kasoje (t. 6, b. l. 90–103).

26Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog M. L. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo preziumuojama tik grynųjų pinigų trūkumo įmonės kasoje nustatymo faktu. Nuosprendyje, įvertinus byloje esančius įrodymus, padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, faktiškai vykdžiusi ir kasininko funkcijas, M. L. netinkamai atiko savo pareigas: nenustatė pinigų išėmimo iš kasos tvarkos, nepildė pinigų išėmimo-inkasavimo žurnalo. Pažeisdamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė A. G. ir vadovė M. L. nenustatė atskaitingų asmenų atsiskaitymo su ūkio subjektu tvarkos ir terminų, M. L. kiekvieno mėnesio pabaigoje nepildė kasininko apyskaitos ir neteikė jos tvirtinti buhalterei. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių atskaitingų asmenų nepanaudotų pinigų grąžinimą į kasą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo bendrovės veiklos pradžios 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – pinigų, grynųjų pinigų įmonės kasoje saugojimo ir apskaitos kontrolės šios bendrovės administracija neatliko (seifo įmonėje nebuvo, grynuosius pinigus iš kasos paimdavo direktorė M. L., o buhalterė vėliau išrašydavo apskaitos dokumentą, patvirtinantį pinigų įnešimą ar išlaidavimą). Dėl to įmonės kasoje, pagal ekspertizės akto išvadą, susidarė buhalterinis (dokumentinis) 20 242,82 Lt (kasos inventorizacijos metu nustatyta 21 542,82 Lt suma) piniginių lėšų trūkumas. Šis trūkumas yra patvirtintas dokumentais: specialisto išvada, ekonominės ekspertizės akto išvada, kasos inventorizacijos dokumentais. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad tyčinė kaltė, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalis) sudėtis yra materiali, kaltei, būdingai šiai nusikalstamai veikai, konstatuoti nepakanka UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių grynųjų pinigų laikymo, tvarkymo ir saugojimo tvarkos nepaisymo. Ne mažiau svarbu nustatyti ir tai, ar šios tvarkos nesilaikymas yra susijęs su kaltininko, nagrinėjamu atveju M. L., numatymu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių pinigų neteks, ir to siekimu. Apie tokį kaltės turinį byloje gali būti sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu, koks buvo turto teisinis režimas, kaip kaltininkas pažeidė esmines jam nustatytas turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygas, kokią veiksmų laisvę patikėdamas turtą šio turto savininkas suteikė kaltininkui, ar įmonei buvo padaryta žalos ir pan. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant inkriminuoti turto pasisavinimą nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-382-489/2015), tuo labiau jog nagrinėjamu atveju iš visų byloje esančių duomenų negalima neabejotinai tvirtinti, kad nustatytą pinigų sumą – 21 542,82 Lt – paėmė M. L., kadangi nuo M. L. nušalinimo 2012 m. liepos 17 d. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. atlikto kasos patikrinimo praėjo beveik dvi savaitės, kurių metu kasos pinigų srautų judėjimo M. L. kontroliuoti negalėjo, t. y. pinigų paėmimą galėjo inicijuoti ir kiti asmenys.

27Kaltintojo tvirtinimai dėl pinigų paėmimo ar panaudojimo ne įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga, jog pinigai nebuvo paimti ar buvo panaudoti ne įmonės reikmėms, perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Nagrinėjamoje situacijoje neįmanoma tiksliai nustatyti, kurio asmens veiksmai lėmė tai, kad galbūt gautos lėšos buvo savavališkai paimtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo, padarant įmonei atitinkamą turtinę žalą (jei būtų patvirtinta, jog pinigų trūkumas yra ne tik buhalterinis, bet ir faktinis, t. y. tokia pinigų suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ išties disponavo). Remiantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti patikėto turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos, ar asmuo veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi svetimą turtą, numatydamas daromą žalą ir to norėdamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-788/2016). Nagrinėjamu atveju apie M. L. kaltę negalima spręsti, kadangi rašytinėje bylos medžiagoje nėra duomenų, jog išteisintoji apskritai būtų paėmusi pinigus iš įmonės kasos, tuo labiau panaudojusi juos asmeniniams tikslams.

282016 m. birželio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus įmonės apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra duomenų, kad 2012 m. birželio mėn. ir 2012 m. liepos mėn. būtų atvaizduotas įmonės kasoje 23 163,04 Lt sumos pinigų įnešimas ir jų išlaidavimas (9322,56 + 7107,52 + 6732,96), tačiau šios išlaidos užregistruotos atskaitingų asmenų V. S., R. J. ir A. L. avansinėse apyskaitose (t. 5, b. l. 151–158). Vis dėlto pažymėtina, kad įmonėje dirbantiems vairuotojams sumokėti pinigai buvo pažymėti ne tik atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose. Specialistė V. L. paaiškino, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (2 straipsnio 1 punkto redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.). Pagal to paties įstatymo 8 straipsnį „Valdymo (vidaus) apskaita“ valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Specialistė patvirtino, kad, pagal jai parodytus 2012 m. birželio 9 d. išlaidų orderį, 2012 m. birželio 21 d. išlaidų orderį, 2012 m. liepos 4 d. išlaidų orderį, 2012 m. liepos 6 d. išlaidų orderį, 2012 m. liepos 12 d. išlaidų orderį, 2012 m. liepos 16 d. išlaidų orderį, 2012 m. liepos 19 d. išlaidų orderį, įmonė pagrindė ūkines finansines operacijas, pinigų išmokėjimą atskaitingiems asmenims R. J. ir A. L., o pinigines lėšas pagal išlaidų orderius mokėjo akcininkas V. S. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nėra apibrėžta, kokios formos blankai turėtų būti, tačiau blanke turi būti nurodyti rekvizitai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Jai parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų orderiai atitinka reikalavimus, keliamus apskaitos dokumentui (t. 5, b. l. 148–149). Kaip jau minėta anksčiau, nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. liepos 31 d. pinigų judėjimas įmonės kasoje buvo labai nedidelis. Akcininkas V. S. davė pinigus vairuotojams. Šios ūkinės operacijos užregistruotos avanso apyskaitose. Kadangi dėl avansinėse apyskaitose nurodytų pinigų sumų nėra išrašyti kasos išlaidų orderiai, specialistė padarė išvadą, kad akcininkas vairuotojams davė savo asmeninius pinigus. Nėra dokumentų, patvirtinančių, kad akcininkas V. S. paėmė tuos pinigus iš įmonės kasos. V. S. galėjo išrašyti laisvos formos dokumentą, kad išmoka vairuotojams pinigus, tačiau išrašė įmonės finansines apyskaitas. Pagal pateiktus dokumentus, ūkinę veiklą finansavo V. S. Iš viso vairuotojams išdavė 23 000 Lt (t. 6, b. l. 62–63).

29Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia specialistės išvada visa apimtimi sutikti negali. Pirmiausia, vairuotojams išmokėtos pinigų sumos yra užfiksuotos ne tik avanso apyskaitose, bet taip pat ir išlaidų orderiuose, kuriuos pasirašė pinigų gavėjai ir akcininkas V. S., tuo metu jau būdamas įmonės vadovu (t. 5, b. l. 160–162, 165–169). Jei iš byloje esančių duomenų sunku spręsti apie atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų juridinę reikšmę nustatant įmonės finansinės veiklos rodiklius, tai prie 2016 m. birželio 10 d. apžiūros akto pridėti išlaidų orderiai sudaro pagrindą abejoti, ar tikrai vairuotojams R. J. ir A. L. buvo sumokėta iš asmeninių V. S., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Antra, nesutiktina su prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytu tvirtinimu, kad ši aplinkybė jokios įrodomosios reikšmės bylai neturi. Būtina atkreipti dėmesį, kad liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog yra dalį pinigų gavęs iš akcininko V. S. (t. 6, b. l. 74–75), o liudytojas R. J. teigė, kad tokių sumų, kurios nurodytos orderiuose, iš akcininko V. S. tikrai negavo, nors ant orderių yra jo parašas, tačiau pažymi, kad prieš išeidamas iš darbo pasirašė visus buhalterės pateiktus dokumentus, nes ja pasitikėjo (t. 6, b. l. 40–41). Pati A. G., duodama parodymus, patvirtino, jog išlaidų orderius, kai pinigus vairuotojams išdavė V. S., parengė atgaline data (t. 6, b. l. 43–44). Visos aptartos aplinkybės yra reikšmingos ir patvirtina, kad bylos medžiagoje esama dokumentų, kuriuose užfiksuoti netikslūs duomenys, todėl sudėtinga įvertinti jų juridinę reikšmę. Taip pat negalima vienareikšmiškai sutikti su prokurorės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytu tvirtinimu, kad nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. piniginių lėšų judėjimo įmonės kasoje nebuvo. Piniginių lėšų judėjimas neužfiksuotas buhalteriniuose dokumentuose, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad jo apskritai nebuvo. Kaip matyti iš jau anksčiau aptartų aplinkybių, įmonės finansiniai rodikliai kito, tačiau ne visi atliekami veiksmai, ne visos ūkinės operacijos (pvz., pinigų įdėjimas ir išėmimas iš kasos) atsispindi dokumentuose. Kadangi kai kurie dokumentai buvo sudaromi atgaline data, yra pagrindas abejoti jų tikslumu ir juridine reikšme. Šios aplinkybės rodo, kad vien byloje esančių dokumentų nepakanka UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsipareigojimų turiniui ir piniginių lėšų, buvusių kasoje, judėjimui nustatyti. Vien tai, jog buhalteriniuose dokumentuose nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. neužfiksuotas grynųjų pinigų įmonės kasoje judėjimas, skirtingai, nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, savaime nereiškia, kad nebūta ir faktinių pajamų bei išlaidų, kadangi, atsižvelgiant į tai, jog dokumentai ne visada buvo tvarkomi kruopščiai laikantis nustatytų reikalavimų, išlieka galimybė, kad į oficialią dokumentaciją galėjo likti neįtrauktos tiek į kasą įneštos pajamos, tiek pinigai, paimti išlaidoms.

30Papildomai būtina aptarti ir apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ekspertizės akte buhalterinis piniginių lėšų trūkumas nustatytas ne 21 542,82 Lt, o 20 242,82 Lt. Prokurorė skunde pažymi, jog iš ekspertizės akte pateiktos lentelės matyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. buhalterinis įmonės likutis ir trūkumas sudaro 22 242,82 Lt, o įmonės likutis nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. – 20 242,82 Lt. Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos per 2011 m. nebuvo atliekamas, todėl ekspertizės akte nustatytu 2011 m. pinigų likučiu teismas neturėjo remtis. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį argumentą, pažymi, kad pačiame ekspertizės akte yra paaiškinta, jog 700 Lt skirtumas tarp dokumentinio piniginių lėšų likučio, apskaičiuoto eksperto (22 242,82 Lt) ir bendrovės (21 542,82 Lt), susidarė dėl to, kad 2012 m. gegužės mėn. iš kasos pagal 2012 m. gegužės 11 d. KIO Nr. 50 buvo nurašyta 2412,70 Lt suma 2012 m. balandžio mėn. atlyginimams, o pagal balandžio mėn. mokamuosius žiniaraščius buvo išmokėta 1014,70 Lt ir 698 Lt, iš viso 1712,70 Lt (t. 6, b. l. 93). Vis dėlto ekspertizės akto išvadose yra padaryta aiški išvada, jog, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus, piniginių lėšų likutis 2012 m. liepos 24 d. yra 22 242,82 Lt (t. 6, b. l. 95). Toks trūkumas yra nustatytas laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. Nustatytas 20 242,82 Lt trūkumas nagrinėjamoje byloje neaktualus, kadangi jis konstatuotas analizuojant įmonės ūkinės finansinės veiklos laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. (t. 6, b. l. 93), o kaltinimas M. L. pareikštas už neteisėtą veiklą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 24 d. Vis dėlto aptarta aplinkybė dėl nustatyto buhalterinio pinigų likučio skirtumų nesudaro pagrindo keisti ar tuo labiau naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi tai nei įrodo, nei paneigia, kad M. L. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir (ar) panaudojo jas asmeniniams tikslams.

31Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, įvertinus byloje esančius įrodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, faktiškai vykdžiusi ir kasininko funkcijas, M. L. netinkamai atliko savo pareigas. Byloje taip pat nustatyta, kad M. L. gautus pinigus (išgrynintus banko sąskaitose) įnešdavo į įmonės kasą, ir nėra duomenų, kad pinigai jai buvo neteisėtsi išduoti (išlaiduoti) iš kasos. Tokie veiksmai kelia abejonių, ar iš tiesų buvo siekta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netektų minėto buhalterinio pinigų likučio. Apygardos teismas pritaria tokiam duomenų vertinimui. Vien ta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, iš anksto savaime nesuponuoja išvados, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant klausimą, ar už asmens veiksmus galima jį traukti baudžiamojon atsakomybėn, pirmiausia reikia nustatyti, ar veiksmai pasiekė tokį pavojingumą laipsnį, už kurį apskritai gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, neįtraukia į apskaitą gautų piniginių lėšų ar iš kasos paimtas pinigines lėšas panaudoja asmeniniams poreikiams tenkinti, pridengdamas šias išlaidas suklastotais dokumentais ar sutartimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Vis dėlto nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta ir anksčiau, iš byloje esančių duomenų visumos negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalos būtent dėl M. L. veiksmų ar kad būtent ji pasisavino pinigų sumą, ekspertizės akte nustatytą kaip buhalterinį pinigų likutis (t. 6, b. l. 90–96).

32Šiuo atveju nenustatyta, kad M. L. dokumentinį kasos trūkumą tyčia neteisėtai panaudojo savo interesais, t. y. pinigus pasisavino, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ji netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, galima tvirtinti, jog tarp M. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau vien tai, kad buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, savaime nereiškia, jog turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, kuri yra paskutinė priemonė ir taikoma tik tuomet, kai kitomis priemonėmis negalima pasiekti to paties rezultato. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012, 2K-7-388/2007, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016 ir kt.). Šiuo atveju BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jau ėmėsi priemonių atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka. Tai patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11-769/2017. Civilinėje byloje nagrinėjamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinis M. L. dėl 93 447,67 Lt nuostolių atlyginimo, į kuriuos įeina ir nustatytas 21 542,82 Lt grynųjų pinigų trūkumas. Taigi nagrinėjamu atveju M. L. pagrįstai nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, kadangi jos veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymių, o veiksmų, kuomet nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pavojingumo laipsnis nesiekia tokio, už kurį būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.

33Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu M. L. išteisino, o apeliacinės instancijos teismas nuosprendį palieka nepakeistą ir apeliacinius skundus atmeta, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas.

34Taigi, atsižvelgdama į visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dianos Mikelėnienės ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl juose išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dianos Mikelėnienės ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. M. L. buvo išteisinta dėl kaltinimų tuo, kad pasisavino jai patikėtą ir... 5. M. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys... 6. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 7. Skunde teigiama, jog tai, kad M. L. kaltinime nurodytos sumos nepasisavino, nes... 8. Nuosprendyje teigiama, jog M. L. nušalinimo dieną kasos inventorizacija... 9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, išteisindamas M. L., nepagrįstai... 10. Teismas, esant nustatytoms aplinkybėms, nepagrįstai nurodė, jog ekspertizės... 11. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 12. Taigi apeliaciniame skunde, apibendrinant tvirtinama, kad teismas, netinkamai... 13. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės O.... 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, remiantis 2013 m. rugpjūčio 26 d.... 15. Taigi pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. L. dėl nusikaltimo,... 16. Teismo posėdžio metu išteisintosios M. L. gynėjas advokatas R. Paulauskas... 17. Prokurorė prašė jos pareikštą apeliacinį skundą tenkinti.... 18. Apeliaciniai skundai atmestini.... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 21. D. Mikelėnienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejuose apeliaciniuose skunduose yra... 23. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal BK 183 straipsnį atsako... 24. 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012, 2K-7-262/2013, 2K-138/2014, 2K-508/2015,... 25. Byloje nustatyta, kad M. L. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m.... 26. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog M.... 27. Kaltintojo tvirtinimai dėl pinigų paėmimo ar panaudojimo ne įmonės... 28. 2016 m. birželio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros... 29. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia specialistės išvada visa... 30. Papildomai būtina aptarti ir apeliacinio skundo argumentą, kad teismas... 31. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, įvertinus byloje... 32. Šiuo atveju nenustatyta, kad M. L. dokumentinį kasos trūkumą tyčia... 33. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2... 34. Taigi, atsižvelgdama į visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus...