Byla 2K-499/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Repšo ir nuteistojo E. A. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžių.

2Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu

3V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 80 MGL (10000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimi paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – 80 MGL (10000 Lt) dydžio bauda.

4E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu bausme vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir E. A. paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas:

6Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos nuorodos, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, nuteistieji V. K., M. A., D. Š., M. B. ir V. N. padarė veikdami bendrininkų grupe, ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad šią nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe;

7V. K., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, už šios nusikalstamos veikos padarymą sugriežtinta bausmė paskiriant jam 200 MGL dydžio (25 000 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda.

8E. A. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintos apėmimo bei visiško sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

9Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. Š., M. B., V. N., UAB „AAA“ ir UAB „BBB“, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo D. Š. bei dėl M. B. ir V. N. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau dėl šių asmenų teismų sprendimai kasacine tvarka neskundžiami.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimo,

Nustatė

11Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. ir E. A. nuteisti už tai, kad V. K. dirbdamas UAB „AAA“, įregistruotos 1998 m, birželio 19 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, kodas ( - ), registracijos adresas: J. J. g. ( - ), Klaipėdoje, vadybininku bei kartu su direktore E. V. būdamas faktiniu UAB „AAA“ vadovu, 2005 m. gruodžio–2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. A. įmonės vadovu E. A. bei G. L. (G. L.), kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdami išankstinį tikslą pasisavinti E. K. žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą – UAB „AAA“ lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad šis pateiks netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, jog E. A. įmonė bendrovei ,,AAA“ suteikė statybos darbų paslaugas, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2005 m. gruodžio–2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. K. perdavė E. A. pasirašytus netikrus E. A. įmonės dokumentus – 2005 m. lapkričio 3 d. statybos rangos sutartį Nr. 76, 2005 m. lapkričio 3 d. lokalinę darbų sąmatą Nr. 2, 2005 m. gruodžio 9 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 05/12-1, 2005 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000063, 2005 m. gruodžio 9 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000017, 2005 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, 2005 m. lapkričio 3 d. statybos rangos sutartį Nr. 77, 2005 m. lapkričio 3 d. lokalinę darbų sąmatą Nr. 3, 2005 m. gruodžio 13 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-2, 2005 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000064, 2005 m. gruodžio 13 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000018, 2005 m. gruodžio 13 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „AAA“ nupirko prekių ir paslaugų už 77 351,17 Lt, o UAB „AAA“ už prekes ir paslaugas E. A. įmonei grynaisiais pinigais sumokėjo 77 351,17 Lt. V. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėti dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp E. A. įmonės ir UAB ,,AAA“ jokių sandorių nėra įvykę, 2005 m. gruodžio 30 d., ( - ), Klaipėdoje, UAB ,,AAA“ direktorei E. V. melagingai nurodė, kad jam reikalingi pinigai atsiskaityti su E. A. įmone už prekes ir paslaugas, o E. V., būdama suklaidinta, nesuvokusi jo nusikalstamos veikos pobūdžio, iš UAB ,,AAA“ kasos V. K., kaip atskaitingam asmeniui, išdavė 77 351,17 Lt atsiskaityti su E. A. įmone, pinigų išdavimą įformino UAB ,,AAA“ 2005 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 192. V. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, netikrus E. A. įmonės dokumentus perdavė UAB „AAA“ vyr. finansininkei V. M. kaip 2005 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos priedus, pateisinančius jam išduotų UAB ,,AAA“ grynųjų pinigų, 77 351,17 Lt, panaudojimą. Taip V. K. bendrininkų grupe su E. A. ir G. L., kuriam atskirtas ikiteisminis tyrimas, UAB ,,AAA“ vardu imitavęs prekių ir paslaugų pirkimą iš E. A. įmonės ir UAB „AAA“ atsiskaitymą su E. A. įmone grynaisiais pinigais, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „AAA“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus – 77 351,17 Lt ir juos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su bendrininkų grupės nariais E. A. ir G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas.

12Be to, V. K. ir E. A. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę. V. K., žinodamas, kad minėtos E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašytos 2005 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000063, 2005 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000064, yra netikros, jas perdavė UAB „AAA“ vyr. finansininkei V. M. bei nurodė įtraukti į UAB „AAA“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją ir šią PVM deklaraciją pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui. UAB „AAA“ vyr. finansininkė V. M., nežinodama, kad V. K. pateiktose E. A. įmonės PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei minėti dokumentai yra netikri, įtraukė jų duomenis į UAB „AAA“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „AAA“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodydama 11 799 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „AAA“ faktiškai buvo įsigijusi prekių, paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ padidino duomenis 9 793 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė 4 097 Lt grąžintiną PVM sumą, nors turėjo įrašyti 5 696 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą. V. M. 2006 m. sausio 25 d. elektroniniu būdu pateikus UAB „AAA“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Klaipėdoje, Taikos pr. 28, V. K., kartu su E. A., apgaule UAB „AAA“ naudai įgijo turtinę teisę į 9 793 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 9 793 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

13V. K. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. gruodžio–2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje iš G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, gavęs E. A. pasirašytus jo įmonės dokumentus – 2005 m. lapkričio 3 d. statybos rangos sutartį Nr. 76, 2005 m. lapkričio 3 d. lokalinę darbų sąmatą Nr. 2, 2005 m. gruodžio 9 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-1, 2005 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000063, 2005 m. gruodžio 9 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000017, 2005 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, 2005 m. lapkričio 3 d. statybos rangos sutartį Nr. 77, 2005 m. lapkričio 3 d. lokalinę darbų sąmatą Nr. 3, 2005 m. gruodžio 13 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-2, 2005 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000064, 2005 m. gruodžio 13 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000018, 2005 m. gruodžio 13 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, kuriuose buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė susitaria su UAB „AAA“ atlikti patalpų remonto darbus pagal sąmatoje nurodytus įkainius, dokumentuose nurodyti darbai E. A. įmonės yra atlikti ir UAB ,,AAA“ priimti, E. A. įmonė pardavė, o UAB „AAA“ nupirko prekių ir paslaugų už 77 351,17 Lt ir už jas sumokėjo E. A. įmonei grynaisiais pinigais, kaip UAB „AAA“ vadybininkas patvirtino dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis savo parašu. 2005 m. lapkričio 3 d. statybos rangos sutartį Nr. 76, 2005 m. gruodžio 9 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-1, 2005 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, 2005 m. lapkričio 3 d. statybos rangos sutartį Nr. 77, 2005 m. gruodžio 13 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-2, 2005 m. gruodžio 13 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą antspaudavo UAB ,,AAA“ antspaudu ir tokiu būdu pagamino šiuos netikrus dokumentus.

14Be to, V. K. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai, t. y. būdamas UAB ,,AAA“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, 2006 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdoje, ( - ), tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad mokesčio mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną leidžiami atskaitymai, 11 straipsnio 4 dalies, kurioje numatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, 17 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti, bei, siekdamas UAB ,,AAA“ naudai išvengti 5 920 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad pagal E. A. įmonės PVM sąskaitas faktūras 2005 m. gruodžio 9 d. serija EAI Nr. 0000063, 2005 m. gruodžio 13 d. ir serija EAI Nr. 0000064 sandoriai tarp UAB ,,AAA“ ir E. A. įmonės faktiškai nėra įvykę, nurodė UAB ,,AAA“ vyr. finansininkei V. M., nežinojusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pagal šiuose aiškiai netikruose dokumentuose įrašytus duomenis užpildyti UAB ,,AAA“ 2005 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, jos II dalies 1 eilutėje finansinėje apskaitoje nustatytą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą sumažinus 39 467 Lt, II dalies 89 ir 90 eilutėse apmokestinamąjį pelną sumažinus 39 467 Lt, II dalies 96 ir 98 eilutėse pelno mokestį sumažinus 5 920 Lt, II dalies 112, 115 ir 117 eilutėse mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažinus 5 920 Lt, bei šią deklaraciją 2006 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu būdu pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Klaipėdoje, Taikos pr. 28.

15Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš aprašomosios dalies pašalinant nuorodas apie tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, nuteistieji V. K., M. A., D. Š., M. B. ir V. N. padarė veikdami bendrininkų grupe, bei panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad šią nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe; V. K., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, už šios nusikalstamos veikos padarymą sugriežtinta bausmė paskiriant jam 200 MGL dydžio (25 000 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda; E. A. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintos apėmimo bei visiško sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

16Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti; arba pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 ir 3 punktus sušvelninti už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes.

17Kasatoriaus teigimu, teismai byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus. Nuteistasis pažymi, kad jis nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius ir iniciatorius, jas padaryti jį sukurstė G. L., teigia, kad darydamas veikas neįvertino galimų pasekmių, o V. K. nepažinojo ir nieko nežinojo apie jo veiklą. Kartu jis atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Šie kaltinimai susiję su UAB „AAA“ vadovui V. K. pateiktais kaltinimais. Kasatorius neginčija, kad apgaulingai tvarkė buhalteriją ir gamino netikrus dokumentus, tačiau mano, kad pasisavinti svetimo turto jis neturėjo galimybių, jo, kaip padėjėjo, vaidmuo, siekiant padėti kitam asmeniui užvaldyti svetimą turtą, siejamas tik su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei netikrų dokumentų pagaminimu, o išvada dėl turto pasisavinimo grindžiama faktinio kaltinimo principu, be to, jo bendrininkavimas susijęs tik su G. L., o ne su V. K.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti, tai, nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis). Dėl šios priežasties kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu padarius išvadą, kad V. K. pasisavinti pinigai (71 050 Lt) buvo panaudoti UAB „AAA“ patalpų remontui, kitaip turėtų būti sprendžiamas ir V. K. ir kasatoriaus kaltumo klausimai tiek dėl turto pasisavinimo, tiek dėl sukčiavimo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė esminių argumentų ir viską siejo su turto pasisavinimu, nurodydamas, kad apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes E. A. kaltę padarius didelės vertės svetimo turto pasisavinimą bei sukčiavimą patvirtina ištirtų įrodymų visuma. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jo bendrininkavimas su V. K. dėl sukčiavimo buvo motyvuojamas apgaule įgyta turtine teise ir panaikinta turtine prievole bei pirmosios instancijos teismo buvo siejamas su veikimu bendrininkų grupe. Tokia išvada yra neteisinga, nes jis negalėjo bendrininkauti su V. K. jam darant šią veiką. Be to, jo veiksmai su V. K. veiksmais nesusiję, todėl jis neturi atsakyti už tai, ką pastarasis savarankiškai padarė. Apeliacinės instancijos teismas, paneigęs bendrininkavimą su V. K. dėl svetimo turto pasisavinimo, to nepadarė dėl sukčiavimo. Toks sprendimų prieštaringumas leidžia apeliacinės instancijos teismo nuosprendį laikyti neteisėtu. Dėl minėtų aplinkybių kasatorius mano, kad jis turi būti išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį.

18Tuo atveju, jei būtų atmesta kasacinio skundo dalis dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasatorius mano, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 ir 3 punktai. Pažymi, kad šių BK straipsnių pagrindu apeliaciniu skundu jis prašė sušvelninti jam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas jam skirdamas bausmę, konstatavo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nubaustas už analogiškas veikas, padarytas 2005 m. lapkričio–2006 m. sausio mėnesiais. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, nurodė, kad kasatorius ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė tokius parodymus, kurie atitinka faktines įvykio aplinkybes, gailėjosi dėl savo elgesio. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos veikos nesudaro nusikaltimų recidyvo, numatyto BK 27 straipsnyje, bet nuosprendyje pabrėžiamas nuteistojo asmenybės pavojingumas, teigiant, kad jis neva linkęs daryti nusikaltimus. Nuteistojo teigimu, atsitiko taip, kad iš esmės dėl vieno sumanymo padarytų kelių nusikalstamų veikų, kurios nesudaro recidyvo, buvo surašyti du kaltinamieji aktai ir bylos teismuose nagrinėjamos atskirai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už svetimo turto pasisavinimą bei sukčiavimą, baudžiamąjį įsakymą nepagrįstai nurodė kaip pagrindą, neleidžiantį nuteistajam skirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Nuteistojo manymu, jei būtų surašytas vienas kaltinamasis aktas ir būtų nagrinėjama viena baudžiamoji byla, tai tiek baudžiamajame įsakyme, tiek skundžiamame nuosprendyje nurodytos veikos būtų vertinamos kaip nusikalstamų veikų ideali sutaptis. Taigi, minėto baudžiamojo įsakymo priėmimas negalėjo lemti to, kad nuteistajam negalima buvo švelninti bausmės. Be to, byloje, kurioje priimtas baudžiamasis įsakymas, buvo išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo nagrinėtomis aplinkybėmis dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamuoju įsakymu jam nepagrįstai taikyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė, nes buvo nurodytas organizuotos grupės požymis. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas tai paneigė, pripažindamas bendrininkų grupės požymį, o pastarąjį požymį paneigė apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas jo, tik kaip padėjėjo, vaidmenį. Nepaisant to, baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė buvo perkelta į pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip dirbtinai padidinant kasatoriaus asmenybės pavojingumą. Kasatoriaus manymu, tai atsitiko dėl to, kad jis nuoširdžiai sutiko su visais jam reiškiamais kaltinimais, tikėdamasis atsakomybės švelninimo. Be to, nors jis buvo teisiamas pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), teismas, nenurodęs motyvų, jam skyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, taip pažeisdamas BK 55 straipsnio nuostatas, nors byloje neigiamo jo asmenybės apibūdinimo nebuvo.

19Kartu kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, motyvavo, kad nenustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir kad nuteistasis pats neatlygino žalos. Nuteistasis pažymi, kad nusikaltimu padarytą žalą atlygino nusikalstamos veikos vykdytojas, todėl mano, kad neturėtų jo atsakomybės lemti tai, kad ne jis atlygino žalą. Nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nėra galimybės taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kasatorius nurodo, kad apie BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą pranešė pats tiriant veikas, nurodytas baudžiamajame įsakyme; jo atvirumas, nuoširdus bendravimas su pareigūnais lėmė sėkmingą bylos tyrimą, galimybę išaiškinti ne tik jo, bet ir kitų asmenų padarytas veikas; baudžiamuoju įsakymu paskirtą 10 000 Lt dydžio baudą jis savo valia sumokėjo, o tai švelnina jo atsakomybę; jis išlaiko du vaikus: nepilnametį sūnų R. A., gimusį 1994 m. spalio 24 d. ir mažametę dukrą P. A., gimusią 2009 m. sausio 7 d., sūnų išlaiko vienas; jo šeimos (dviejų vaikų) socialinę gerovę garantuoja paimta banko paskola būstui, kurios, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis negalėtų mokėti ir šeima būtų iškeldinta; jo vaidmuo vykdant inkriminuotas veikas buvo antraeilis, tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas perkvalifikuodamas jo veiką į švelnesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį BK straipsnį; nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik septyneri metai, pasekmės likviduotos, todėl netikslinga dabar skirti griežčiausią bausmės rūšį; jo sveikata nėra gera, reikalingas gydymas. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos vykdytojui taikė BK 62 straipsnio nuostatas, vieną iš aplinkybių nurodydamas, kad jis išlaiko du vaikus, tačiau jam, kaip nusikalstamos veikos padarymo padėjėjui, tokia švelninanti atsakomybę aplinkybė nebuvo taikoma. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertino, taip ignoruodamas teisingumo principą.

20Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas M. Repšas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

21Kasatorius mano, kad šioje byloje neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, teismų atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, reikšmingu nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismams priimti teisingą nuosprendį.

22Cituodamas kasacinę nutartį Nr. 2K-P-78/2012 kasatorius nurodo, kad teismai turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti bendrovės reikmėms. Šioje byloje teismui buvo pateikti konkretūs duomenys, iš kurių galima daryti neginčijamą išvadą, jog iš UAB „AAA“ kasos paimtos lėšos 77 351,17 Lt buvo panaudotos ne asmeninių nuteistojo V. K. interesų tenkinimui, o būtent UAB „AAA“ patalpų, buvusių Klaipėdoje, ( - ) ir ( - ), remontui. Bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Kasatoriaus manymu, šioje byloje yra konkretūs duomenys apie tai, kad UAB „AAA“ valdytoms patalpoms buvo reikalinga atlikti remonto darbus, sprendimą priėmė akcininkai ir lėšos paimtos iš bendrovės kasos buvo panaudotos būtent šiam tikslui. Nuteistojo gynėjo teigimu, byloje neįrodytas svarbus BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – žala. UAB „AAA“ jokių pretenzijų V. K. dėl remonto darbams panaudotų pinigų nėra ir nebuvo pareiškusi, nes žalos savo veiksmais jis nepadarė.

23Atsiliepimu į nuteistojo E. A. ir nuteistojo V. K. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo šiuos skundus atmesti.

24Prokuroro teigimu, atmestini nuteistojo V. K. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes teismai išsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, o kasatorius bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neprašė atlikti įrodymų tyrimo, taip sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

25Prokuroro manymu, nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog visos lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, nenustatė, kad įmonei buvo padaryta žala, be to, neištyrė ir neįvertino nuteistojo V. K. tyčios kryptingumo ir todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino V. K. parodymus, jo gynėjo pateiktus duomenis apie įmonės lėšų panaudojimą ir padarė motyvuotą išvadą, kad pateikti duomenys tik patvirtina faktą, jog įmonės patalpos buvo remontuotos, tačiau nepatvirtina nuteistojo versijos, kad tokiu būdu jis norėjo susigražinti įmonės reikmėms išleistus asmeninius pinigus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuteistasis neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neprašė atlikti įrodymų tyrimo, taip sutikdamas su šio teismo nustatytomis aplinkybėmis. Prokuroras, remdamasis kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, nurodo, kad nustatę, jog V. K. panaudodamas suklastotus dokumentus neteisėtai gavo bendrovės pinigus, nesant duomenų, kad šie pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, teismai padarė pagrįstą išvadą, jog šiuos pinigus nuteistasis pasisavino. Taip pat prokuroras mano, kad nustačius, jog UAB „AAA“ turtą V. K. pasisavino, akivaizdu, kad šiai bendrovei buvo padaryta žala. Vien tai, kad bendrovė dėl šios žalos nereiškia nuteistajam ieškinio, nepaneigia žalos padarymo fakto. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovės direktorė E. V. parodė, jog 2011 metų kovo-balandžio mėnesiais V. K. grąžino bendrovei 70 000 Lt ir bendrovė jam pretenzijų neturi. Tokie parodymai patvirtina, kad V. K. gražindamas bendrovės pinigus iš esmės pripažino pasisavinęs bendrovės turtą. Be to, žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas pripažino ir V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokuroro nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

26Be to, prokuroras teigia, kad nepagrįsti ir nuteistojo V. K. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl jo ginamajam paskirtos bausmės. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, sugriežtindamas nuteistajam V. K. bausmę, atsižvelgė ir įvertino visus BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir nurodė, kuo remdamasis padarė tokias išvadas.

27Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįsti ir nuteistojo E. A. kasacinio skundo argumentai, jog iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinus nuorodas, kad veika padaryta bendrininkų grupe, jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nėra šio nusikaltimo subjektas ir neturėjo galimybės pasisavinti svetimo turto, nes jo veikos pasireiškė tik dokumentų klastojimu. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad E. A. nuteistas už padėjimą pasisavinti svetimą turtą, t. y. kaip šios veikos bendrininkas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad E. A. veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai bei sudarė sąlygas kitų bendrininkų nusikalstamai veikai tęsti ir užbaigti. Būtent E. A. kito asmens G. L. prašymu pagamino suklastotus dokumentus, perdavė juos įtraukti į UAB „AAA“ buhalterinę apskaitą. Atlikdamas tokius veiksmus E. A. suprato, kad, įtraukus šiuos dokumentus, jų pagrindu bus galima sumažinti valstybės biudžetui mokėtinus mokesčius bei gauti grynųjų pinigų, kurie nebus apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tokiais veiksmais E. A. pateikė priemones (suklastotus dokumentus), reikalingas nusikalstamai veikai padaryti, ir veikė tiesiogine tyčia. Tarp tokių jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

28Prokuroro teigimu, kasatorius nepagrįstai bando paneigti jo veikos kvalifikavimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad visi neteisėtai gauti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms. Teismai konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina galimą bendrovės patalpų remonto faktą, bet neįrodo, kad šiam remontui buvo panaudoti pasisavinti pinigai.

29Kartu prokuroras nurodo, kad nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl neva netinkamai taikytų BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Byloje nenustatyta šių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymui būtinų aplinkybių, jų nepatvirtina ir kasacinio skundo argumentai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai pasisakė dėl kasatoriui skirtinos bausmės. Teismai jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių kasatoriui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatė, tačiau įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl E. A. skirtinos bausmės dydžio. Prokuroro manymu, nėra pagrindo nesutikti su tokiomis teismų išvadomis. Nuteistajam bausmė paskirta sankcijos ribose, ji yra mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad, skiriant tokią bausmę E. A., buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

30Kasaciniai skundai atmestini.

31Dėl nuteistųjų V. K. ir E. A. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

32Kasaciniuose skunduose nuteistasis E. A. ir nuteistojo V. K. gynėjas nurodo, kad teismai neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino reikšmingus bylos įrodymus, neva paneigiančius nuteistųjų ketinimą pasisavinti UAB „AAA“ turtą, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai lėmė, kad V. K. padaryta veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o E. A. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį.

33Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti skundai, t. y. iš naujo įrodymų nevertina, kasaciniuose skunduose iškeltų versijų netikrina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Kasatorių teiginiai, kad teismai vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, prieštarauja priimtų skundžiamų sprendimų turiniui.

34Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip įmonės lėšų pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių lėšų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar jas paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Taigi itin svarbu tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitai įmonei pagal fiktyvius sandorius išmokėtus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą.

35Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad V. K., dirbdamas UAB „AAA“ vadybininku bei būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu, 2005 m. gruodžio–2006 m. sausio mėn. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės šiai bendrovei priklausantį turtą – 77 351,17 Lt, kurie pagal netikrus E. A. įmonės dokumentus, kad ši įmonė bendrovei ,,AAA“ pardavė paslaugas ir prekes, bei pagal suklastotus atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus V. K. iš bendrovės kasos buvo išduoti atsiskaityti už neva atliktus darbus, o E. A., perduodamas netikrus jo įmonės dokumentus, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad ši įmonė pardavė, o UAB „AAA“ nupirko bei apmokėjo prekių ir paslaugų už 77 351,17 Lt, padėjo V. K. šį didelės vertės UAB „AAA“ turtą pasisavinti. Kasatoriai neginčija, kad šios lėšos buvo paimtos pasinaudojant suklastotais dokumentais, tačiau teigia, kad jos buvo panaudotos UAB „AAA“ patalpų remontui, todėl, remdamiesi kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 formuojama praktika, mano, kad byloje nenustatytas būtinasis BK 183 straipsnyje numatytos sudėties požymis – žala, be to, nuteistojo V. K. gynėjas nurodo, kad byloje nenustatytas ir subjektyvusis jo ginamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti bendrovės pinigus.

36Konstatuotina, kad kasatorių argumentas, jog byloje nenustatytas objektyvusis BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – UAB „AAA“ padaryta žala, yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis kasatorių teiginys nėra patvirtintas byloje surinktais įrodymais. Teismai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų V. K. ir E. A. veiksmais UAB „AAA“ buvo padaryta žala. Byloje nustatyta, kad V. K. iš UAB „AAA“ kasos E. A. įmonės vardu išrašytų fiktyvių dokumentų pagrindu buvo išduoti 77 351,17 Lt neva atliktiems bendrovės patalpų remonto darbams apmokėti, tačiau atitinkančių BPK 20 straipsnio reikalavimus duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti realūs darbų suteikimo faktai, byloje nenustatyta. Priešingai, byloje nustatyta, kad E. A. įmonė jokių darbų bendrovei „AAA“ neatliko. Pirmosios instancijos teismas patikrino nuteistojo V. K. gynėjo iškeltą versiją, kad visos paimtos bendrovės lėšos buvo panaudotos šios bendrovės reikmėms. Kartu buvo įvertinti ir duomenys apie tai, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija bendrovei „AAA“ išties buvo surašiusi patikrinimo aktus bei skyrusi baudas už higienos normų neatitikimą, ir nepriklausomo vertintojo išvada, jog remonto darbai UAB „AAA“ patalpose buvo atlikti ir jų vertė yra 71 050 Lt. Tokius duomenis teismas pripažino pakankamais spręsti, kad bendrovės patalpoms buvo reikalingas remontas ir jis tikėtina buvo padarytas, tačiau nepripažino pakankamais daryti išvadą, kad V. K. UAB „AAA“ patalpų remontui naudojo savo asmenines lėšas, kurias norėjo susigrąžinti jas išgrynindamas pagal fiktyvius dokumentus. Todėl teismas motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, atmetė V. K. parodymus, kad jis veikė nusikalstamai norėdamas susigrąžinti remontui panaudotas asmenines lėšas, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Taigi pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, jog kasatorių teiginys dėl gautų lėšų panaudojimo UAB „AAA“ naudai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu paneigti tai, kad V. K. pasisavino jo žinioje buvusį šios bendrovės didelės vertės turtą – 77 351,17 Lt ir kad bendrovei buvo padaryta būtent tokio dydžio turtinė žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys Nr. 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-197/2012 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad objektyviojo BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – padarytos žalos nepaneigia ir tas faktas, jog bendrovė nuteistajam V. K. nereiškia ieškinio dėl žalos atlyginimo. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes V. K. visą padarytą žalą atlygino, todėl logiška, kad byloje civilinis ieškinys nepateiktas.

37Atmestinas nuteistojo V. K. gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad byloje nenustatytas subjektyvusis jo ginamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti UAB „AAA“ lėšas. Pagal teismų praktiką, apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, sprendžiama ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir įvertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Byloje nustatyta, kad: V. K. surado asmenį, kurio padedamas gavo netikrus dokumentus iš E. A. apie bendrovei „AAA“ neva parduotas prekes ir paslaugas; realiai jokių paslaugų ir prekių E. A. įmonė bendrovei „AAA“ nepardavė; netikrų dokumentų pagrindu A. K. iš UAB „AAA“ kasos paėmė 77 351,17 Lt neva darbams ir paslaugoms apmokėti; šių lėšų nepanaudojo bendrovės reikmėms. Pagal šias nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. K. pasisavino UAB „AAA“ lėšas veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis, siekdamas turtinės naudos, UAB „AAA“ lėšas neteisėtai pavertė savo turtu ir taip norėjo veikti.

38Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei konstatavo, kad V. K. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, kurie nustatyti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų ištirtais ir įvertintais įrodymais. Kartu šis teismas, spręsdamas E. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį klausimą, teisingai pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog svetimo turto pasisavinimo subjektu gali būti tik asmuo, kuriam tas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. Tais atvejais, kai svetimo turto pasisavinimą bendrininkaudami padaro ir asmenys, kuriems šis turtas nebuvo patikėtas ar nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant BK 24 straipsnį ir atskiras jo dalis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad UAB „AAA“ – turtas buvo V. K. žinioje, nustatęs E. A. veiksmuose visus bendrininkavimo su V. K. subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius bei įvertinęs tai, kad pagal nustatytas aplinkybes veiką V. K. padarė veikdamas bendrai su E. A. bei asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrįstai E. A. veiką perkvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį kaip padėjimą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. A. veiksmai buvo reikšmingi ir padėjo V. K. padaryti nusikalstamą veiką. Antai būtent E. A. už atlygį jo pasirašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad jo įmonė bendrovei „AAA“ pardavė paslaugų ir prekių už 77 351,17 Lt, per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, perdavė V. K., suvokdamas, jog šis tokių dokumentų pagrindu iš UAB „AAA“ kasos paims dokumentuose nurodytą pinigų sumą ir taip ją pasisavins. Taigi E. A., pateikdamas V. K. fiktyvius dokumentus, padėjo V. K. pasisavinti UAB „AAA“ lėšas. Nuteistojo E. A. susitarimą veikti bendrai su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei V. K. ir taip padėti jam pasisavinti bendrovės pinigus patvirtina jo paties parodymai, taip pat nuteistojo V. K. parodymai bei byloje nustatytas faktas, kad jis išties pateikė V. K. jo pasirašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus apie realiai nesuteiktų paslaugų ir prekių pardavimą.

39Kartu atmestini nuteistojo E. A. kasacinio skundo argumentai, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl bendrininkavimo su V. K. apgaule įgyjant turtinę teisę ir panaikinant turtinę prievolę. Kaip jau minėta, teismų sprendimuose nustatyta, kad E. A. V. K. pateikė fiktyvius dokumentus apie jo bendrovės neva parduotas prekes ir paslaugas bendrovei „AAA“. Pažymėtina, kad E. A., būdamas įmonės vadovas, per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateikdamas fiktyvius dokumentus bendrovei „AAA“ negalėjo nesuprasti, jog ši bendrovė netikrus dokumentus įtrauks į buhalterinę apskaitą ir taip įgis turtinę teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas bei panaikins turtinę prievolę sumokėti biudžetui pridėtinės vertės mokestį. Taigi ir šioje kaltinimo dalyje E. A. veikė kaip V. K. bendrininkas padarant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

40Konstatuotina, kad teismai, darydami išvadą dėl nuteistųjų V. K. ir E. A. kaltumo padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų apeliacinius skundus, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o E. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, todėl keisti ar naikinti šias teismų nuosprendžių dalis nėra teisinio pagrindo.

41Dėl BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių, 54 straipsnio 3 dalies taikymo

42Nuteistasis E. A. mano, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes teismai be pagrindo jam netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 ir 3 punktų arba BK 54 straipsnio 3 dalies ir nepaskyrė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Pažymėtina, kad nuteistasis analogiškus argumentus pateikė ir apeliaciniame skunde, kuris buvo motyvuotai atmestas.

43BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos skirtingos švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygos.

44Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šioje straipsnio dalyje nustatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nustatyta tik viena šiame baudžiamojo įstatyme nustatyta sąlyga – E. A. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau nenustatyta, kad jis savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamą veiką ir kad jis atlygino bendrovei „AAA“ padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad bendrovei padarytą žalą atlygino V. K., todėl ši aplinkybė negali būtų vertinama kaip palanki nuteistajam E. A.. Taigi byloje nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų visumos, todėl pagrįstai nuteistajam E. A. netaikytos šio straipsnio nuostatos.

45Skiriant asmeniui, kaltam padarius nusikalstamą veiką, švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, privalo būti nustatytos visos šiame straipsnyje numatytos sąlygos: 1) atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas; 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta; 3) bent viena iš šioje straipsnio dalyje nurodytų šešių aplinkybių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant BK 62 straipsnio 2 dalį byloje turi būti nustatytos mažiausiai dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-449/2007, 2K-435/2008, 2K-7-287/2009, 2K-355/2012 ir kt.). Šioje byloje nustatyta tik viena nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas gana išsamiai motyvavo ir tai, kad nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų aplinkybių, t. y. kad E. A. išlaiko mažamečius vaikus ir kad jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog paskyrus E. A. laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti mažametės dukters, be to, nurodė, kad jo veiksmai padedant V. K. pasisavinti didelės vertės svetimą turtą buvo svarbūs ir būtini šios veikos padarymui, todėl E. A. vaidmuo veikos padaryme nebuvo antraeilis. Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Nenustačius pirmiau paminėtų BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų šio straipsnio taikymui būtinų sąlygų, ši baudžiamojo įstatymo nuostata nuteistajam E. A. netaikyta pagrįstai.

46Nepagrįsti ir nuteistojo E. A. argumentai dėl netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami E. A. skirtinos bausmės klausimą, išimtinių aplinkybių, leidžiančių jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatė. Kasatoriaus prašymo skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų ir į jam teisiškai palankias, t. y. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepalankiai susiklosčiusius jo šeimos santykius, praėjusį ilgą laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo, kurio metu jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, skyrė jam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bausmę mažesnę, negu šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikavęs E. A. veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį bei atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą dėl jam paskirtos bausmės, pažymėjo, kad tai, jog jo veika įvertinta ne kaip vykdytojo, o kaip padėjėjo, ir tai, kad naikinama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šiuo konkrečiu atveju nemažina padarytos veikos pavojingumo. Kartu teismas pažymėjo, kad įvertinus visas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, esminiu ir nulėmusiu laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nebuvo pripažintas tas faktas, kad E. A. anksčiau buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertintos ir kitos su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu susijusios, apeliaciniame skunde išdėstytos, aplinkybės, kurios iš esmės analogiškos kasaciniame skunde išdėstytosioms, ir jos pagrįstai nepripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis šios baudžiamojo įstatymo nuostatos taikymą. Įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo E. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir net tai, kad šalinama nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam paskirta žymiai už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį mažesnė bausmė nėra per griežta ir švelninti jos nėra pagrindo.

47Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. A. už padarytas nusikalstamas veikas skiriant bausmes, BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 ir 3 punktų arba BK 54 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti.

48Darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių kasaciniuose skunduose nuodytų BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šiuos teismų sprendimus naikinti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant jų padarytas veikas ir skiriant bausmes V. K. ir E. A. pritaikytas tinkamai, esant visiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiams bei laikantis baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

50Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Repšo ir nuteistojo E. A. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu... 3. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos nuorodos, kad nusikalstamas... 7. V. K., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2... 8. E. A. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 2... 9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. Š., M. B., V.... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimo,... 11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. ir E. A. nuteisti už tai, kad... 12. Be to, V. K. ir E. A. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe,... 13. V. K. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. gruodžio–2006 m. sausio mėn.,... 14. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė... 15. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti... 17. Kasatoriaus teigimu, teismai byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdami... 18. Tuo atveju, jei būtų atmesta kasacinio skundo dalis dėl esminių... 19. Kartu kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs... 20. Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas M. Repšas prašo... 21. Kasatorius mano, kad šioje byloje neteisingai pritaikytas baudžiamasis... 22. Cituodamas kasacinę nutartį Nr. 2K-P-78/2012 kasatorius nurodo, kad teismai... 23. Atsiliepimu į nuteistojo E. A. ir nuteistojo V. K. kasacinius skundus Lietuvos... 24. Prokuroro teigimu, atmestini nuteistojo V. K. gynėjo kasacinio skundo... 25. Prokuroro manymu, nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, kad teismai... 26. Be to, prokuroras teigia, kad nepagrįsti ir nuteistojo V. K. gynėjo kasacinio... 27. Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįsti ir nuteistojo E. A. kasacinio skundo... 28. Prokuroro teigimu, kasatorius nepagrįstai bando paneigti jo veikos... 29. Kartu prokuroras nurodo, kad nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl neva... 30. Kasaciniai skundai atmestini.... 31. Dėl nuteistųjų V. K. ir E. A. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo... 32. Kasaciniuose skunduose nuteistasis E. A. ir nuteistojo V. K. gynėjas nurodo,... 33. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas... 34. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 35. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad V.... 36. Konstatuotina, kad kasatorių argumentas, jog byloje nenustatytas objektyvusis... 37. Atmestinas nuteistojo V. K. gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad byloje... 38. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 39. Kartu atmestini nuteistojo E. A. kasacinio skundo argumentai, kad jis... 40. Konstatuotina, kad teismai, darydami išvadą dėl nuteistųjų V. K. ir E. A.... 41. Dėl BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių, 54 straipsnio 3 dalies taikymo ... 42. Nuteistasis E. A. mano, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis... 43. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos skirtingos švelnesnės, negu... 44. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama tik tada, kai... 45. Skiriant asmeniui, kaltam padarius nusikalstamą veiką, švelnesnę, negu... 46. Nepagrįsti ir nuteistojo E. A. argumentai dėl netinkamai pritaikytos BK 54... 47. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. A.... 48. Darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Repšo ir nuteistojo E. A....