Byla e2-1022-911/2018
Dėl paskolos sutarties modifikavimo bei piniginių lėšų įskaitymo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

2sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

3dalyvaujant ieškovei A. R., ieškovų atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovui A. M., atsakovo atstovei advokatei Alisai Kostiuk,

4nedalyvaujant ieškovams R. G., E. G.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R., R. G., E. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl paskolos sutarties modifikavimo bei piniginių lėšų įskaitymo.

6Teismas

Nustatė

7ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami 2015 m. spalio 26 d. paskolos sutarties sudarytos tarp A. M. ir V. M., R. G., E. G. modifikuoti 1 punkto nuostatos dalį „laiku negrąžinę paskolos, mes, skolininkai, įsipareigojame mokėti 0,3 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“ ir šios sutarties nuostatos dalį sumažinti iki 0,03 procentų dydžio delspinigių nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovai taip pat prašo pakeisti šios sutarties 2.1 punkto nuostatos dalį „už naudojimąsi paskolintomis lėšomis skolininkai privalo mokėti 39,6 procentų metines (3,3 procentų mėnesio) palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos“ ir šios sutarties nuostatos dalį sumažinti 2,89 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos bei taip pat prašo pakeisti šios sutarties 1 punkto nuostatos dalį, pagal kurią skolininkai „įsipareigojome solidariai grąžinti kreditoriui ne vėliau kaip po dviejų mėnesių, tai yra iki „du tūkstančiai penkioliktųjų metų gruodžio dvidešimt šeštos dienos (2015-12-26) įskaitytinai“ ir šios sutarties dalį išdėstyti taip: „skolininkai įsipareigojame solidariai kreditoriui grąžinti paskolą ne vėliau kaip per vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“. Ieškovai prašo įskaityti 6480 Eur sumą pagal A. M. išduotą 2017 m. lapkričio 15 d. pakvitavimą ir laikyti, kad negrąžintos paskolos dalis pagal 2015 m. spalio 26 d. sutartį yra 4320 Eur bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (I t., 98-102 b.l.). Ieškovai teismui nurodė, kad nuo 2015-12-26 prašo modifikuoti delspinigių ir palūkanų mokėjimo pagal 2015-10-26 paskolos sutarties 1 ir 2.1 punktų nuostatas terminą (II t., 27, 52-53 b.l.)

8Ieškovai ieškinyje nurodo, kad 2015 m. spalio 26 d. atsakovas iš vienos pusės ir V. M., R. G., E. G. iš kitos pusės sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino skolininkams 11000 Eur, kuriuos skolininkai įsipareigojo grąžinti kreditoriui ne vėliau kaip po dviejų mėnesių, t.y iki 2015 m. gruodžio 26 d. įskaitomai. Laiku negrąžinus paskolos, skolininkai, įsipareigojo mokėti trijų procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat šia sutartimi kreditorius ir skolininkai susitarė, kad už naudojimosi paskolintomis lėšomis skolininkai privalo mokėti 39,60 procentų metines (3,3 procentų mėnesio) palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos. Skolininkai paskolą 11000 Eur iš kreditoriaus gavo lygiomis dalimis grynaisiais pinigais prieš pasirašydami šią paskolos sutartį. Nurodo, kad skolininkų įsipareigojimų, kylančių iš šios paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais, įvykdymas užtikrinamas skolininkei V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų: 0,0483 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr.: ( - ), kadastrinio numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ), sodo pastato (unikalus Nr.:( - )) ir kitų inžinerinių statinių-kiemo aikštelės (unikalus Nr.: ( - )), esančių ( - ) sutartine hipoteka. Ieškovai nurodė, kad V. M. mirė ( - ) ir testamente nurodyto turto įpėdinė yra A. R.. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras A. R. išdavė paveldėjimo liudijimą. Ieškovai teigia, kad nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, pagal sutartį suteikta paskola buvo gana didelė 11000 Eur, atlygintinė. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad paskola buvo trumpalaikė - suteikta dviejų mėnesių laikotarpiui, tačiau skolininkai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą atsakovui daugiau kaip vienerius su pusę metų, taigi sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra labai ilgas. Teigia, kad per sutarties nevykdymo laikotarpį, atsakovas nesiėmė priemonių užtikrinti savo teisę atgauti paskolintas lėšas, palūkanas ir netesybas. Taigi atsakovas nesirūpino savo reikalavimo teisės galiojimu, jo elgesys buvo pasyvus. Teigia, kad delspinigių dydis numatytas ginčytinos sutarties 1 dalies punkte, palyginti su negrąžintos paskolos dydžiu ir atsižvelgiant į paskolos sutarties atlygintinumo pobūdį ir negrąžinimo terminą, yra neprotingai didelis. Ieškovai taip pat nurodo, kad ginčijamos sutarties 2.1 dalies punkte numatyta, kad skolininkai privalo mokėti 39,6 procentų metinių palūkanų, nors pagal Lietuvos banko pateikta statistika laikotarpiui 2016-2017 metais ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams vidutinė palūkanos normos buvo nuo 2,76 iki 2,89. Ieškovai papildomai nurodo, kad sudarant sutartį šalys nebuvo finansiškai lygios ir savo turtine padėtimi ženkliai skyrėsi.

92018-03-07 teismo posėdžio metu ieškovas E. G. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2015 m. spalio 26 d. kartu su žmona R. G. ir V. M. pasiskolino iš A. M. 11 000 Eur. E. G. nurodė, kad iš gautų pinigų 2700 Eur buvo skirta V. M., 6300 Eur liko E. G. ir R. G.. Nurodė, kad skolininkai tarpusavyje buvo susitarę, jog V. M. gautų 2700 Eur grąžinti neturės, nes šie pinigai jai skirti kaip padėka už laidavimą dėl E. ir R. G. paskolos ir šią paskolos dalį paskolos davėjui įsipareigoja grąžinti E. ir R. G., taigi buvo žodžiu susitarta, kad visą 11 000 Eur paskolos sumą atsakovui grąžins R. ir E. G.. Nurodė, kad paskolą mokėjo būtent E. G., todėl jis tarėsi su atsakovu dėl paskolos grąžinimo ir jos grąžinimo terminų pratęsimo. E. G. nurodė, kad mokėti įmokas atsakovui nuolat vėlavo, mokėjimus atlikdavo pasibaigus terminams, nes dėl kylančių finansinių sunkumų laiku vykdyti prievolės galimybių neturėjo. Palūkanas atsakovui mokėjo iki 2017 m. lapkričio mėn., kol gavo šaukimą į teismą.

102018-04-04 teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu sudarė paskolos sutartį. Nežino kodėl nesikreipė į atsakovą dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovui yra sumokėta virš 6000 Eur palūkanų. Kai sudarė paskolos sutartį sutiko su palūkanų norma. Teigia, kad dėl antstolio kontoroje esančios vykdomosios bylos yra areštuotos ieškovės sąskaitos ir atliekamas išieškojimas iš ieškovų.

112018-03-07 teismo posėdžio metu A. R. nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad priėmus V. M. palikimą sužinojo apie sudarytą paskolos sutartį. Notaras aiškino, kad ji gali nepriimti palikimo su skolomis. Nurodo, kad susipažinus su sudarytos paskolos sutarties sąlygomis nepagrįstomis laiko sutarties punkto nuostatas dėl palūkanų, todėl prašo teismo sumažinti palūkanas. Dėl paskolos sutarties sąlygų ji kalbėjo su R. G., kad R. grąžintų skolą, tačiau ji atsisakė iki palikimo priėmimo tai padaryti. Atsakovas į ją dėl paskolos grąžinimo nesikreipė. Kad paskolos sutartis buvo pratęsta ji to nežinojo, tai sužinojo tik iš atsiliepimo.

12Teismo posėdžio metu A. R. atstovas advokatas Rimvydas Kairys nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad iš paskolos sutarties turinio, tai yra sutarties laikotarpio, palūkanų ir delspinigių dydžio matyti, kad atsakovas faktiškai suteikė ieškovams greitąjį kreditą, o tokios teisės pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą atsakovas neturi. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalį jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti. Nurodo, kad ieškovai sutarties su atsakovu dėl paskolos grąžinimo termino nesudarinėjo, todėl ieškovų sumokėta suma atsakovui turi būti įskaityta kaip sumokėta paskolos dalis. CK numato, kad terminas delspinigių išieškojimui yra 180 dienų.

13Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad paskolos grąžinimo prievolė buvo neįvykdyta laiku ne dėl atsakovo, o dėl skolininkų pasyvumo. Nurodo, kad paskolos sutarties šalys yra veiksnūs asmenys ir paskolos sutarties sąlygos visiems buvo žinomos ir niekas jos vykdymo eigoje nereiškė noro pakeisti sutarties sąlygas arba grąžinti paskolą. Nurodo, kad skolininkai po dviejų mėnesių nesugebėjo grąžinti paskolos, kas reikštų, kad skolos išieškojimas jau tuo metu (2015 m. gruodžio mėn.) galėjo būti nukreiptas į įkeistą turtą. Kadangi nei vienai iš paskolos sutarties šalių toks variantas nebuvo priimtinas, sutartis buvo pratęsiama, skolininkai mokėjo sutartyje numatytas palūkanas. Nurodo, kad R. G. ir E. G. konkliudentiniai veiksmai patvirtina ir tai, kad suėjus pradiniam paskolos grąžinimo terminui, buvo priimtinas sutartyje numatytų palūkanų dydis, nes jie mokėjo nustatyto dydžio palūkanas ir atsakovas tai patvirtino, parašydamas atitinkamą pakvitavimą, kurį E. G. pateikė į bylą. Teigia, kad iš paskolos sutarties teksto matyti, jog šalių sutartyje palūkanų mokėjimo klausimas buvo aptartas ir paskolos sutartis buvo atlygintinė. Atsakovo teigimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad šalys susitarė dėl visų sąlygų, dėl palūkanų normos, dėl delspinigių, dėl paskolos grąžinimą užtikrinimo turto įkeitimu, skolininkai mokėjo sutartyje nustatyto dydžio palūkanas vėluojant grąžinti paskolą, atsakovas nebuvo pasyvus, o priešingai, nereiškė pretenzijų, sutiko su sutarties pratęsimu, nes ieškovai R. ir E. G. mokėjo palūkanas už naudojimąsi paskolintomis lėšomis. Atsakovas teigia, kad mirus vienai iš paskolos sutarties šalių ( - ) atsakovui atsirado objektyvios priežastys, dėl kurių jis negalėjo reikalauti paskolos grąžinimo iš dviejų likusių skolininkų, nes paskolinė prievolė buvo solidarioji, prievolės įvykdymas užtikrintas mirusiosios skolininkės turto įkeitimu, vyko paveldėjimo procedūra ir paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik 2017 m. rugpjūčio 11 d. Nurodo, kad paaiškėjus, kas priėmė palikimą bei paskolinę prievolę, atsirado galimybė imtis skolos išieškojimo veiksmų. Teigia, kad paskolos sutartis buvo pratęsta 2017 m. rugsėjo 26 d. ir tai įvyko po V. M. mirties, o pratęsimą pasirašė tik R. ir E. G., nes nebuvo užbaigta paveldėjimo procedūra ir nebuvo nustatyti mirusiosios įpėdiniai. Atsakovas teigia, kad ieškovė A. R., būdama testamentinė įpėdinė, priimant palikimą po V. M. mirties, žinojo apie esamus kreditorinius mirusiosios įsipareigojimus, palikimą priėmė sudarant apyrašą, t.y. savo valią dėl palikimo priėmimo su esamomis skolomis (kreditoriais) ieškovė išreiškė tinkamai, pasekmės ir paskolos sutartyje numatytų delspinigių bei palūkanų dydžiai jai buvo žinomi, todėl ieškovės A. R. reiškiamas delspinigių ir palūkanų vertinimas ir ginčijimas, nurodant, kad šalių sutartimi nustatytos palūkanų ir delspinigių normos yra nepagrįstai didelės yra nepagrįstas, nes kreditoriaus teisių apsaugos mechanizmas ir teisinis reguliavimas tokios galimybės nenumato. Atsakovo teigimu, sutartis yra pasibaigusi, prievolė neįvykdyta ir modifikuoti sutarties sąlygas dėl to, kad skolininkai nenori grąžinti paskolintų lėšų, būtų nesąžininga, netesėta ir neprotinga, be to, atsakovo teigimu ieškovai nereiškė noro pakeisti sutarties sąlygų, mokėjo nustatyto dydžio palūkanas ir delspinigius, savo, kaip solidariųjų skolininkų prievolės, neginčija. Patikslintas reikalavimas įskaityti 6480 Eur į skolos grąžinimą ir pripažinti, kad skolos dalis yra 4320 Eur visiškai prieštarauja sutarties laisvos valios sudarymo principui, nes atsakovas nebūtų skolinęs pinigų tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos, reikalaujant modifikuoti paskolos sutartį.

142018-03-07 atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio nesutinka. Paaiškino, teikia kreditavimo paslaugas. Ginčijamos paskolos sutarties nuostatos, atsakovo teigimu, pasirašant šalių pasirašymo metu suprastos ir perskaitytos. Nurodo, kad pinigai buvo perduoti sutarties pasirašymo metu notaro kontoroje V. M.. Teigia, kad prieš suteikiant paskolą ieškovas apžiūrėjo įkeičiamą sodo namą, kuris priklausė V. M., ir jį apžiūrėjęs nusprendė suteikti 11000 Eur kreditą. Palūkanas mokėjo E. G.. Paskolos sutartis buvo pratęsta, nes G. negalėjo grąžinti paskolos, sakė, kad mokės palūkanas. Dėl sutarties pratęsimo tarėsi su E. G., kadangi jis mokėjo palūkanas. Nuo 2017-08-26 jam palūkanos nebemokamos, todėl kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Prašo ieškinį atmesti.

15Atsakovo A. M. atstovė advokatė Alisa Kostiuk teismo posėdžio metu nurodė, kad paskolos sutartyje numatytos paskolos ir delspinigiai yra kreditoriaus garantas dėl grąžintinos sumos. Nurodo, kad ginčo šalys prieš pasirašydamos sutartį galėjo jas įvertinti, o jos pasirašymo metu šalims sutarties sąlygos buvo priimtinos. Teigia, kad iki kreipimosi į teismą ieškovai nesikreipė į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar pripažinimo nesąžiningomis, daugiau nei du metus vykdė prievolę mokėti palūkanas, tokiu būdu išreiškė, jog sutartis jiems yra priimtina. Teigia, kad nors ieškovai sutarties sąlygų tinkamai nevykdė, atsakovas sudarė sąlygas pratęsti paskolos sutartį, kuri buvo pratęsiama. Atsakovo atstovė taip pat pažymi, kad ieškovams kreipiantis į teismą dėl sutarties modifikavimo prieš tai nesikreipus į atsakovą dėl sutarties pakeitimo ir negavus atsakovo atsakymo į pasiūlymą pakeisti sutartį, buvo pažeistos įstatyme įtvirtintos sutarties pakeitimo nuostatos, ieškovai nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Paskolos sutartis yra pasibaigusi, palūkanos nemokamos, todėl atsakovas kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo. Ieškovės A. R. turtinė padėtis, priėmus palikimą, pagerėjo, ieškovė žinojo, kad palikimas yra apsunkintas skola. Prašo ieškinį atmesti.

16Teismas

konstatuoja:

17byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 m. sausio 1 d. teikia kredito teikimo paslaugas (I e. tomas, b.l. 165). 2015 m. spalio 26 d. atsakovas (kreditorius) ir V. M., R. G., E. G. (skolininkai) sudarė paskolos sutartį. Šios sutarties 1 punkte nustatyta, kad skolininkai pasiskolino iš kreditoriaus 11000 Eur, kuriuos įsipareigojo solidariai grąžinti kreditoriui ne vėliau kaip po dviejų mėnesių, tai yra iki 2015 m. gruodžio 26 d. įskaitytinai. Laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigojo mokėti 0,3 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartyje nurodyta, kad 11 000 Eur skolininkai gavo prieš pasirašydami šią sutartį. Pagal šios sutarties 2.1. punktą šalys susitarė, kad už naudojimąsi paskolintomis lėšomis skolininkai privalo mokėti 39,6 procento metines (3,3 procento mėnesio) palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos. Šios sutarties 2.7. punktas numato, kad skolininkai ir kreditorius turi teisę nutraukti šią paskolos sutartį arba pakeisti jos sąlygas abipusiu rašytiniu susitarimu. Paskolos sutartis yra pasirašyta atsakovo, V. M., R. G., E. G.. Paskolos sutartį patvirtino Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M. (I e. tomas, b.l. 11-12, 132-133). Šios paskolos šalis - V. M. mirė ( - ) (I e. tomas, b.l. 13-14). V. M. palikimą pagal turto apyrašą 2017-08-11 priėmė A. R.. Turto apyraše nurodyta prievolė atsakovui (I e. tomas, b.l. 15-19). 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovas ir R. G., E. G. sudarė susitarimą Nr. 2, pagal kurio 2 punktą šalys susitarė pakeisti paskolos sutarties, patvirtintos 2015 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M. pirmąjį punktą, nurodant, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2020 m. gruodžio 26 d. Šis susitarimas yra pasirašytas atsakovo, R. G., E. G. (I e. tomas, b.l. 164). Atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. parengė pakvitavimą, kuriame nurodė, kad paskolos gavėjai R. G. ir E. G. laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., pagal 2015 m. spalio 26 d. sutartį atsakovui sumokėjo 6480 Eur palūkanų. Nurodė, kad pretenzijų šiems paskolos gavėjams dėl palūkanų ir/ar delspinigių neturi (I e. tomas, b.l. 84). Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad antstolė B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/02044 atlieka išieškojimą iš ieškovų atsakovo naudai (I e. tomas, b.l. 108-112).

18Ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami iš esmės modifikuoti 2015 m. spalio 26 d. sudarytą paskolos sutartį. Nurodo, kad sutartyje numatytos netesybos yra nepagrįstai didelės neatitinka nei protingumo nei proporcingumo principų, todėl prašo įvertinus sutarties pobūdį, terminą, tai, kad dalis skolinių įsipareigojimų yra įvykdyta prašo nuo 2015-12-26 sumažinti delspinigius iki 0,03 procentų dydžio, skaičiuojamų nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat prašo sutartimi nustatytas 39,6 procentų metines (3,3 procentų mėnesio) palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos, sumažinti iki 2,89 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2015-12-26, motyvuojant tuo, kad sutarties vykdymas užsitęsė jau daugiau nei dvejus metus, palūkanų norma yra neprotingai didelė, skolininkai realiai moka vien tik palūkanas, tokiu būdu neturi galimybės mokėti pagrindinę skolą. Ieškovai taip pat prašo pakeisti šios sutarties 1 punkto nuostatos dalį, pagal kurią skolininkai „įsipareigojome solidariai grąžinti kreditoriui ne vėliau kaip po dviejų mėnesių, tai yra iki „du tūkstančiai penkioliktųjų metų gruodžio dvidešimt šeštos dienos (2015 m. gruodžio 26 d.) įskaitytinai“ ir šios sutarties dalį išdėstyti taip: „skolininkai įsipareigojame solidariai kreditoriui grąžinti paskolą ne vėliau kaip per vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“. Ieškovai taip pat prašo įskaityti jau atsakovui sumokėtą 6480 Eur sumą pagal A. M. išduotą 2017 m. lapkričio 15 d. pakvitavimą ir laikyti, kad negrąžintos paskolos dalis pagal 2015 m. spalio 26 d. sutartį yra 4320 Eur.

19Ieškovų teigimu, tokia situacija įtvirtina esminę šalių nelygybę, nes atsakovas sutarties sudarymo metu nustatė itin didelę metinių palūkanų normą 39,6 proc., kuri viršija net sutarties sudarymo laikotarpiu nustatytą, finansų bendrovėms ir namų ūkiams nustatytą vidutinę palūkanų normą (kuri minėtu laikotarpiu buvo nuo 2,76 iki 2,89 proc.). Atsakovas taip pat sutartyje numatė, jog sutarties neįvykdžius laiku bus skaičiuojami 0,3 proc. delspinigiai nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą atsisakyti dieną. Ieškovų vertinimu, toks delspinigių dydis, atsižvelgiant į paskolos dydį, negrąžinimo terminą ir paskolos atlygintinumo pobūdį yra neprotingai didelis. Ieškovų manymu, tokia esminė sutarties šalių nelygybė (CK 6.223 straipsnis) sudaro pagrindą modifikuoti tarp šalių susiklosčiusius sutartinius paskolinius teisinius santykius (CK 6.228 straipsnis).

20Nagrinėjamu atveju, matyti, kad byloje ieškovai reiškia reikalavimus dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, taigi ginčas kilo dėl tarp šalių sudarytos paskolos sutarties modifikavimo, tačiau savo reikalavimą ieškovai grindžia ne sutarčių modifikavimą reglamentuojančiomis nuostatomis, o nurodo, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir jose numatytos palūkanų ir delspinigių normos turi būti pripažintos nepagrįstai didelėmis nuo sutarties sudarymo momento, o sumokėtos palūkanų ir delspinigių sumos įskaitytos į pagrindinę skolą.

21Dėl privalomos ikiteisminės sutarties keitimo tvarkos

22Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to, siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; ir kt.).

23Pažymėtina, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutartinių santykių modifikavimo, t.y. konkrečių tarp šalių 2015 m. spalio 26 d. sudarytos paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties pakeitimo tvarką reglamentuoja CK 6.223 straipsnis, kuriame numatyta, kad sutartis vienos iš šalių prašymu gali būti pakeista teismine tvarka, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį, arba kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Pačioje sutartyje, dėl kurios modifikavimo į teismą kreipėsi ieškovai, yra nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta ar jos sąlygos pakeistos tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu (paskolos sutarties 2.7. p.) (I t., 11 b.l.). Byloje nustatyta, kad ieškovai nesikreipė į atsakovą dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.223 straipsnyje numatyta tvarka. Taigi, teismas pažymi, kad šalis, siekdama pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise kreiptis į teismą sutarties pakeitimo klausimais, visų pirma, turi įgyvendinti CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytą privalomą ikiteisminę ginčų dėl sutarties keitimo nagrinėjimo tvarką. Suinteresuota sutarties nuostatų koregavimu šalis su pasiūlymu koreguoti susitarimo nuostatas turi kreiptis į kitą šalį ir tik pastarajai atsisakius sutartį ar per įstatymo nustatytą terminą – 30 dienų, nepareiškus nuomonės dėl siūlomo susitarimo pakeitimo, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Tokia procedūra garantuoja, kad sutarties šalys turėtų galimybę įvertinti priešingos šalies pateiktus siūlymus dėl keistinų sutarties nuostatų ir pateikti savo nuomonę, sutikimo bei nesutikimo argumentus. Tik nepavykus priimti bendro, labiausiai sutartinių santykių esmę atitinkančio sprendimo, sutartinių įsipareigojimų koregavimas galėtų būti atliktas teismo tvarka. Kiekvienu atveju šaliai pateikus ieškinį dėl sutarties modifikavimo, teismas ją gali pakeisti tik esant atitinkamam įstatymo numatytam pagrindui.

24Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, jog paskolos gavėjai, būdami apdairūs ir dar 2015 m. gruodžio mėnesį supratę, kad paskolos nustatytu terminu nepavyks grąžinti, turėjo galimybę kreiptis į atsakovą A. M., o vėliau į teismą, su prašymais modifikuoti sutarties/susitarimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovai nereiškė atsakovui prašymo dėl sutarties 1 ir 2.1. punkto pakeitimo, taigi, konstatuotina, jog ieškovai nesilaikė ikiteisminės sutarties keitimo tvarkos ir kreipėsi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo prieš tai neįvykdę įstatyme numatytos privalomos sąlygos – kreiptis į teismą tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad ieškovai nepagrįstai reiškia atsakovui reikalavimą dėl 2015-10-26 paskolos sutarties nuostatų pakeitimo.

25Dėl galimybės reikalauti pakeisti sutartį esant esminei sutarties šalių nelygybei

26Ieškovai prašo teismo modifikuoti 1 punkto nuostatos dalį „laiku negrąžinę paskolos, mes, skolininkai, įsipareigojame mokėti 0,3 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“ ir šios sutarties nuostatos dalį sumažinti iki 0,03 procentų dydžio delspinigių nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovai taip pat prašo pakeisti šios sutarties 2.1 punkto nuostatos dalį „už naudojimąsi paskolintomis lėšomis skolininkai privalo mokėti 39,6 procentų metines (3,3 procentų mėnesio) palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos“ ir šios sutarties nuostatos dalį sumažinti 2,89 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos, minėtas palūkanas ir delspinigius skaičiuojant nuo 2015-12-26. Taip pat prašo pakeisti šios sutarties 1 punkto nuostatos dalį, pagal kurią skolininkai „įsipareigojome solidariai grąžinti kreditoriui ne vėliau kaip po dviejų mėnesių, tai yra iki „du tūkstančiai penkioliktųjų metų gruodžio dvidešimt šeštos dienos (2015-12-26) įskaitytinai“ ir šios sutarties dalį išdėstyti taip: „skolininkai įsipareigojame solidariai kreditoriui grąžinti paskolą ne vėliau kaip per vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovai šias sutarties sąlygas prašo pakeisti remiantis iš esmės tik tuo, kad sutartos sutarties sąlygos yra nepalankios ieškovams, nesąžiningos, o palūkanų ir delspinigių dydžiai yra neproporcingai dideli. Atsakovas su ieškiniu nesutinka.

27Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vienašalis sutarties pakeitimas reiškia intervenciją į sutartinius santykius, vienos šalies reikalavimu nutraukti arba keisti sutarties sąlygas įstatymas leidžia tik išimtiniais atvejais ir tik nustačius visas konkretaus įstatyme numatyto sutarties nutraukimo ar pakeitimo pagrindo taikymo sąlygas. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti, - teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. Vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais (CK 6.223 str. 2 d.). Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.

28Įstatyme įtvirtinto sutarties pakeitimo atvejai - tai galimybė keisti sutartį kreipiantis į teismą dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (CK 6.204 str.) arba dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.228 str.).

29Specialusis sutarties pakeitimo pagrindas yra numatytas CK 6.228 straipsnyje, pagal kurį šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę įvertinti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 1, 2 dalys).

30Tam, kad galima būtų taikyti CK 6.228 straipsnį, būtina nustatyti tokių aplinkybių visumą: 1) sutartis ar atskira jos sąlyga sutarties sudarymo metu nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą, taip neprotingai (perdėtai) padidinant kitos šalies iš sutarties gaunamą naudą; 2) šis pranašumas suteiktas dėl jį įgijusios šalies nesąžiningumo, t.y. ši šalis sutarties sudarymo metu žino apie pranašumą ir jį įgyja pasinaudodama kitos šalies bloga padėtimi (nepatyrimu, ekonominiais sunkumais ir pan.). Be to, esminė šalių nelygybė turi būti (egzistuoti) sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Tuo tarpu, nors CK 6.204 straipsnis nedraudžia, kad apie sutarties sudarymo metu egzistuojančias aplinkybes, nukentėjusiajai šaliai suvaržančias (apsunkinančias) sutarties vykdymą, kita šalis žinotų (CK 6.204 str. 2 d. 1 p.), tačiau šiame straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad ši šalis nukentėjusios šalies naudos mažinimo sąskaita padidintų savo iš sutarties gaunamą naudą, ir į tai, kad ji šią naudą įgytų dėl savo nesąžiningų veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad CK 6.204 ir 6.228 straipsniai įtvirtina savarankiškus teisių gynimo būdus. Todėl tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad sutarties sudarymo metu 1) sutartis ar atskira jos sąlyga vienai iš sutarties šalių sukūrė neprotingai didelę (perdėtą) naudą kitos šalies naudos mažinimo sąskaita ir, 2) kad šią naudą šalis įgijo dėl savo nesąžiningumo, turėtų būti taikomas CK 6.228 straipsnis. Jeigu šios sąlygos nebus nustatytos, galima taikyti CK 6.204 straipsnio taisykles.

31Tiek keičiant sutartį pagal CK 6.628 straipsnį, tiek keičiant sutartį pagal CK 6.204 straipsnį ne teismas, o ieškovas privalo įrodyti visas aukščiau paminėtų teisės normų taikymo sąlygas (CPK 178 str.). Teismas tik turi patikrinti, ar ieškovas tas sąlygas įrodė, ar egzistuoja visų sąlygų visetas ir tik tada spręsti, ar egzistuoja pagrindas keisti sutarties sąlygas (CPK 185 str.). Šiuo atveju byloje ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas teismui taikyti CK 6.204, 6.223 ar 6.228 straipsnių nuostatas.

32Dėl sutarties 2.1 punkte numatytų palūkanų pripažinimo nepagrįstai didelėmis

33Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

34Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pelno palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Pažymėtina, kad CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos sumos dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

35Paskolos sutartyje ieškovai įsipareigojo mokėti 3,3 procentų mėnesines palūkanas, kurios per metus sudaro 39,6 procentų (I t., 11 b.l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad palūkanų dydis buvo nustatytos paskolos davėjo ir paskolos gavėjų sutartimi. Nustatant, ar sutartimi nustatytos palūkanos atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus, įvertinama, kad dėl palūkanų dydžio, kai jos nustatytos sutartimi, kuri neginčijama, yra išreikšta suderinta šalių valia. Sudarydamos sutartį šalys žinojo ir įvertino savo poreikius, interesus ir galimybes, prognozavo pasekmes, nes taip elgiasi protingas ir apdairus asmuo. Sutartinė šalių valia išreiškiama laisvai apsisprendus ir neverčiant ar kitaip neteisėtai jos nepaveikiant, todėl turi būti gerbiama. Palūkanų dydis konkrečiu atveju įvertinamas, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, kitas bylos aplinkybes. Ieškovai neargumentavo, kad kurios nors iš šių nuostatų sutarties sudarymo metu būtų pažeistos. Ieškovai R. ir E. G. pripažino, kad sutarčių sudarymo metu sąlyga dėl palūkanų normos juos tenkino ir jiems buvo aiški. Teismas sprendžia, kad vien abstraktus nurodymas, kad 39,6 proc. metinių palūkanų yra akivaizdžiai per didelės, prieštaraujančios įstatymui, sąžiningumo ir protingumo principams, yra nepakankamas pagrindas palūkanų normai sumažinti.

36Dėl sutarties 1 punkto dalies, kurioje nustatyta delspinigių skaičiavimo tvarka, keitimo

37Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

38Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių sudarytos paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas netesybomis – 0,3 proc. dydžio delspinigiais, mokėtinais už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolos sumą dieną (sutarties 1 punktas) (I t., 11 b.l.). Taigi dėl netesybų mokėjimo šalys susitarė rašytine tvarka (CK 6.71 str. 3 d., 6.72 str.).

39Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Taigi, minėta, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

40Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, ir kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

41Šiuo atveju šalys – ieškovai R. ir E. G. bei atsakovas A. M., pripažino, kad paskolos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad paskolos sutarties šalys tarėsi dėl paskolos sumos, sutarties įvykdymo užtikrinimo turto įkeitimu bei kitų sąlygų. Taigi, ieškovai R. ir E. G. sudarydami sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti paskolos sutarties nuostatas, įvertinę savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Ieškovai R. ir E. G. nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydami paskolos sutartį, jie neturėjo realios galimybės derėtis dėl paskolos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), kad sutarties sudarymo metu 0,3 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovai R. ir E. G. negalėdami nustatytu terminu įvykdyti savo prievolės kreipėsi į atsakovą, prašydami pratęsti sutarties vykdymo terminą, už tai įsipareigojo toliau mokėti sutartyje nurodytas palūkanas ir netesybas. Tai patvirtina, byloje pateiktos paskolos sutarties (II e. tomas, b.l. 25) apačioje esantis ranka padarytas prierašas, kuriame pasirašytinai atsakovas ir ieškovas E. G. susitarė, kad paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2017 m. rugsėjo 26 d. bei sudarytas atsakovo ir ieškovų R. ir E. G. susitarimas Nr. 2, kuriuo sutarties vykdymas pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 26 d. (I t., 164 b.l.). Teismo posėdžio metu ieškovas E. G. patvirtino šią aplinkybę, kad sutarties pratęsimas buvo padarytas jo iniciatyva, ieškovas E. G., vienintelis iš skolininkų jų bendru tarpusavio susitarimu bendravo su atsakovu, mokėjo jam įmokas, todėl vienasmeniškai, veikdamas visų solidariųjų skolininkų vardu, pratęsė su atsakovu paskolos grąžinimo terminą, sutikdamas toliau mokėti sutartyje numatytas palūkanas bei netesybas. Pasirašant susitarimą Nr. 2 dėl termino pratęsimo jau dalyvavo ir R. G.. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog sutarties sudarymo metu, taip pat pasirašant dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, ieškovai R. ir E. G. nustatyto palūkanų ir delspinigių dydžio neginčijo. Teismui nepateikta duomenų, kad ieškovai būtų kreipęsi į atsakovą dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo ar kitokio sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas E. G. patvirtino, kad susitardamas su atsakovu dėl sutarties vykdymo termino pratęsimo, sutiko toliau mokėti sutartas palūkanas ir netesybas tam, kad būtų išvengta priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

42Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

43Atsižvelgiant į paminėtą praktiką, svarbu pažymėti, kad šalių sudaryta paskolos sutartis buvo keičiama pratęsiant sutarties įvykdymo terminą, tačiau nenustatyta, kad ieškovai sutarties keitimo metu būtų kėlę klausimą dėl sutartyje sulygtų palūkanų ir delspinigių dydžio. Į teismą su ieškiniu dėl nepagrįstai didelių, kaip ieškovai teigia, palūkanų ir netesybų kreipėsi 2017 m. spalio mėn. ieškovė A. R., kuri yra paskolos gavėjos V. M. paveldėtoja, o ieškovai R. ir E. G. byloje pareiškė reikalavimą atsakovui tik patikslintu ieškiniu, kuris teisme buvo gautas 2018 m. vasario 5 d..

44Tiek paskolos suma, tiek palūkanų norma, tiek paskolos terminas, tiek delspinigiai, o taip pat ir kitos sąlygos, yra individualiai aptarti ir šalių atskirai susitarti. Kadangi delspinigių dydis buvo paskolos sutarties šalių abipusiškai išreikšta valia susitartas ir įtvirtintas sutartyje bei sutartyje nėra susitarta dėl išlygų, taip pat dėl kitokių nuostatų, kuriomis galėtų būti mažinamas delspinigių dydis, todėl iš paskolos sutarties kylančio pagrindo mažinti delspinigių dydį nėra, o pati sąlyga dėl delspinigių dydžio nustatymo negali būti pripažinta nesąžininga. Pripažintina, kad ieškovams R. ir E. G. sudarant 2015-10-26 paskolos sutartį, kurioje įtvirtintas netesybų dydis yra ginčijamas byloje, ir keičiant minėtą sutartį, tačiau nekeičiant sutarties nuostatų dėl delspinigių dydžio, o taip pat beveik per dvejus metus nesiimant veiksmų dėl šios sutarties nuostatos dėl delspinigių dydžio pakeitimo, šios sutarties sąlygos nelaikytinos nesąžiningomis, pažeidžiančiomis ieškovų interesus.

45Ieškovai taip pat teigia ir prašo atsižvelgti į tai, kad jų sutartinė prievolė buvo iš dalies įvykdyta. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, skola nėra grąžinama ilgą laikotarpį, nuo kreipimosi į teismą ieškovai jokių mokėjimų atsakovui neatlieka. Iš ieškovo E. G. ir atsakovo paaiškinimų, taip pat iš 2017-11-15 pakvitavimo nustatyta, kad ieškovai R. ir E. G. atsakovui mokėjo pagal paskolos sutartį tik palūkanas (I t., 84 b.l.). Atsakovui paskolos suma nėra grąžinta. Todėl, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovai R. ir E. G. yra sumokėję atsakovui 6480 Eur dydžio palūkanas, šiuo atveju nesudaro pagrindo sumažinti reikalaujamų delspinigių dydį.

46Dėl galimybės pakeisti sutartį pasikeitus aplinkybėms

47Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.200 straipsnio 1 dalis įpareigoja šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, tačiau sutarties vykdymui tapus sudėtingesniu, t.y., vienai sutarties šaliai nebegalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, bet siekiant išsaugoti sutartinius santykius, nukentėjusioji sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti (CK 6.204 str. 3 d.). Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, abi šalys turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

48CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, kuri taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).

49Taigi, tam, kad būtų galima pagal CK 6.204 straipsnį pakeisti sutarties sąlygas, visų pirma būtina nustatyti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. nustatyti, kad arba iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Nenustačius nė vieno iš šių alternatyvių faktų egzistavimo nėra pagrindo teigti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir tirti bei vertinti jų (aplinkybių) atitiktį CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytoms papildomoms sąlygoms (kriterijams). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012).

50Paskolos sutartimi skolininkai įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 26 d. grąžinti 11000 Eur paskolą bei mokėti 39,6 procentų dydžio metines 3,3 procentų mėnesines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (sutarties 2.1. p.). Taip pat sutarties šalys susitarė, kad laiku negrąžinus paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,3 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 1 p.) (I t., 11 b.l.).

51Nagrinėjamoje byloje vertintina ir galimybė keisti sutarties/susitarimo sąlygas vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, nes ieškovai, pareiškę ieškinį dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo, siekia atkurti ir išsaugoti sutartinius santykius su atsakovu A. M., tačiau nori nusistatyti civilinės sutartinės atsakomybės pagal paskolos sutartį ir susitarimą mąstą bei dydį. Pažymėtina, jog šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsiant spręsti sutarties pakeitimo klausimą, siekiant, jog būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties vykdymo suvaržymo. Ieškovai teigia, kad dėl jų finansinės padėties jiems tapo sudėtinga tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir paskola numatytu terminu 2015 m. gruodžio 26 d. grąžinta nebuvo. Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas E. G., kuris vykdydamas solidariąją prievolę mokėjo įmokas atsakovui, supratęs, kad paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų negali vykdyti, kreipėsi į atsakovą dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo. Ieškovas neneigė fakto, kad mokėdamas įmokas atsakovui žinojo, jog pinigai skirti pirmiausia palūkanų ir delspinigių dengimui, ir tokiu būdu kompensuojami atsakovo nuostoliai, patiriami dėl paskolos sutarties vykdymo termino pratęsimo. Iš bylos duomenų matyti, jog terminas įvykdyti prievolę suėjo 2015 m. gruodžio 26 d., taigi siekdami pratęsti sutarties vykdymo terminą ir prisiimdami prievolę, tęsti palūkanų ir delspinigių mokėjimą visu sutarties vykdymo termino pratęsimo laikotarpiu, ieškovai jau tuo metu turėjo siūlyti A. M. svarstyti klausimą dėl atskirų sudarytų sutarčių nuostatų pakeitimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas E. G. ir atsakovas susitarė dėl paskolos sutarties pratęsimo pratęsiant terminą grąžinti paskolą, po to buvo sudarytas dar vienas sutarties vykdymo pratęsimas, kuriame dalyvavo ir ieškovė R. G.. Tuo tarpu duomenų, jog iškilus sunkumams vykdant prievolę ar derinant paskolos vykdymo termino pratęsimą, būtų prašoma mažinti palūkanas ir delspinigius ar keisti kitas sutarties nuostatas, teismui nepateikta (CPK 178 str.).

52Pažymėtina, kad šioje byloje vertinant galimybę keisti sutarties/susitarimo sąlygas vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, minėtame straipsnyje numatytų sąlygų taikyti nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad po paskolos sutarties sudarymo atsirado aplinkybių, kurios ieškovams tapo žinomos po sutarties sudarymo ar sudarydamos sutartį šalys jų nebūtų galėjusios numatyti, kontroliuoti ar prisiimti rizikos dėl šių aplinkybių atsiradimo.

53Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagrindo konstatuoti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir kurios sudarytų pagrindą pakeisti paskolos sutarties sąlygas, nėra. Nagrinėjamu atveju po ginčo sutarties sudarymo viena sandorio šalis – V. M. – buvo pakeista kita šalimi – ieškove A. R..

54CK 6.10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal CK penktosios knygos taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai prievolė yra nedali. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad ši CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės; įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014). Taigi ginčo atveju pasikeitė tik sutarties šalis (viena iš solidariųjų skolininkų), jokios kitos sutarčių vykdymo aplinkybės šiuo atveju, nepasikeitė.

55Sprendžiant dėl to, ar sutarties šalių pasikeitimas gali būti pripažintas po sutarties sudarymo pasikeitusia aplinkybe CK 6.204 straipsnio prasme, be kita ko, turi būti atsižvelgta į bendruosius civilinės teisės principus, tarp jų – sąžiningumo, teisingumo ir protingumo (CK 1.5 straipsnis), taip pat į specifinius sutarčių teisės principus, tarp jų – sutarties laisvės (CK 6.156 straipsnis), sutarties privalomumo (CK 6.189 straipsnis) ir sutarčių vykdymo (CK 6.200 straipsnis) principus. Teismo vertinimu, galimybė teismui daryti intervenciją į teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį bei vienašališkai keisti sutartį vienos iš šalių naudai po to, kai vien tik pasikeitė viena iš sutarties šalių, o kitos aplinkybės nepasikeitė, būtų nesąžininga ir iškreiptų rebus sic stantibus (pasikeitusios aplinkybės) instituto prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018).

56Dėl sutarties įvykdymo termino nustatymo teismo sprendimu ir dėl sumokėtų sumų įskaitymo

57Ieškovai prašo pakeisti sutarties 1 punkto nuostatos dalį, pagal kurią skolininkai „įsipareigojome solidariai grąžinti kreditoriui ne vėliau kaip po dviejų mėnesių, tai yra iki „du tūkstančiai penkioliktųjų metų gruodžio dvidešimt šeštos dienos (2015-12-26) įskaitytinai“ ir šios sutarties dalį išdėstyti taip: „skolininkai įsipareigojame solidariai kreditoriui grąžinti paskolą ne vėliau kaip per vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“.

58Teismui pripažinus, kad pagrindo pakeisti 2015-10-26 paskolos sutarties 1 ir 2.1 punktų nuostatas nėra, darytina išvada, kad išvestiniai reikalavimai – nustatyti paskolos sutarties įvykdymo terminą - 1 metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo - bei sumokėtą 6480 Eur sumą, įskaityti į grąžintinos paskolos sumą, negali būti tenkinami. Sutarties įvykdymo naujo termino nustatymas teismo sprendimu taip pat reikštų sutarties sąlygų pakeitimą, kaip minėta aukščiau, teismas, bylos nagrinėjimo metu pagrindų keisti tarp šalių sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygas, nenustatė. Pažymėtina, kad CK 6.54 straipsnis pateikia aiškią tvarką, kaip kreditorius turi įskaityti iš skolininko gautas įmokas: pirmiausia dengiamos palūkanos, vėliau netesybos (baudos, delspinigiai) ir galiausiai skola. Skolininkui ši tvarka yra privaloma. Iš 2017-11-15 pakvitavimo matyti, kad ieškovai R. ir E. G. atsakovui nuo 2015-10-25 iki 2017-08-26 sumokėjo 6480 Eur dydžio palūkanas (t. 1, 84 b.l.). Pripažinus, kad pagrindo pakeisti sutarties sąlygas nėra, o delspinigiai ir palūkanos buvo skaičiuojami pagrįstai, darytina išvada, kad atlikti skolininkų mokėjimai yra įskaityti laikantis įstatyme nustatytos skolininkų sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo skolininkų sumokėtą 6480 Eur palūkanų sumą įskaityti į pagrindinę skolą ir tokiu būdu proporcingai atliktų mokėjimų suma sumažinti likusią mokėti skolą.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė išlaidas, kurias sudaro 1000 Eur advokato pagalbos išlaidos (I e. tomas, b.l. 155-158, II e. tomas, 21-23 b.l.), 37,50 Eur žyminis už atskirąjį skundą (I e. tomas, b.l. 125-127), iš viso 1037,50 Eur. Nurodytos išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis - iš kiekvieno ieškovo po 345,83 Eur.

61Kadangi ieškinys yra atmetamas, valstybės naudai iš ieškovų priteisiamos teismo patirtos 35,88 Eur išlaidos - iš kiekvieno ieškovo po 11,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 93 straipsniai).

62Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2018 m. vasario 9 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-05 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos (CPK 150 str.).

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

64patikslintą ieškinį atmesti.

65Priteisti iš ieškovų A. R., a.k. ( - ) R. G., a.k. ( - ) ir E. G., a.k. ( - ) po 345,83 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. M., a.k. ( - ) naudai.

66Priteisti iš ieškovų A. R., a.k. ( - ) R. G., a.k. ( - ) ir E. G., a.k. ( - ) po 11,96 Eur (vienuolika eurų devyniasdešimt šeši centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

67Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

68Vykdomąją bylą Nr. 0005/17/02044 grąžinti antstolei B. T..

69Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina... 2. sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,... 3. dalyvaujant ieškovei A. R., ieškovų atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,... 4. nedalyvaujant ieškovams R. G., E. G.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R.,... 6. Teismas... 7. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 8. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad 2015 m. spalio 26 d. atsakovas iš vienos... 9. 2018-03-07 teismo posėdžio metu ieškovas E. G. ieškinį palaikė ir... 10. 2018-04-04 teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad patikslintą ieškinį... 11. 2018-03-07 teismo posėdžio metu A. R. nurodė, kad patikslintą ieškinį... 12. Teismo posėdžio metu A. R. atstovas advokatas Rimvydas Kairys nurodė, kad... 13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo... 14. 2018-03-07 atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio... 15. Atsakovo A. M. atstovė advokatė Alisa Kostiuk teismo posėdžio metu nurodė,... 16. Teismas... 17. byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 m. sausio 1 d. teikia kredito teikimo... 18. Ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami iš esmės... 19. Ieškovų teigimu, tokia situacija įtvirtina esminę šalių nelygybę, nes... 20. Nagrinėjamu atveju, matyti, kad byloje ieškovai reiškia reikalavimus dėl... 21. Dėl privalomos ikiteisminės sutarties keitimo tvarkos... 22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1... 23. Pažymėtina, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutartinių... 24. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus,... 25. Dėl galimybės reikalauti pakeisti sutartį esant esminei sutarties šalių... 26. Ieškovai prašo teismo modifikuoti 1 punkto nuostatos dalį „laiku... 27. Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir... 28. Įstatyme įtvirtinto sutarties pakeitimo atvejai - tai galimybė keisti... 29. Specialusis sutarties pakeitimo pagrindas yra numatytas CK 6.228 straipsnyje,... 30. Tam, kad galima būtų taikyti CK 6.228 straipsnį, būtina nustatyti tokių... 31. Tiek keičiant sutartį pagal CK 6.628 straipsnį, tiek keičiant sutartį... 32. Dėl sutarties 2.1 punkte numatytų palūkanų pripažinimo nepagrįstai... 33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos... 34. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog... 35. Paskolos sutartyje ieškovai įsipareigojo mokėti 3,3 procentų mėnesines... 36. Dėl sutarties 1 punkto dalies, kurioje nustatyta delspinigių skaičiavimo... 37. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 38. Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių sudarytos paskolos sutarties įvykdymas... 39. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 40. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai... 41. Šiuo atveju šalys – ieškovai R. ir E. G. bei atsakovas A. M., pripažino,... 42. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų... 43. Atsižvelgiant į paminėtą praktiką, svarbu pažymėti, kad šalių sudaryta... 44. Tiek paskolos suma, tiek palūkanų norma, tiek paskolos terminas, tiek... 45. Ieškovai taip pat teigia ir prašo atsižvelgti į tai, kad jų sutartinė... 46. Dėl galimybės pakeisti sutartį pasikeitus aplinkybėms... 47. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.200 straipsnio 1 dalis įpareigoja šalis... 48. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic... 49. Taigi, tam, kad būtų galima pagal CK 6.204 straipsnį pakeisti sutarties... 50. Paskolos sutartimi skolininkai įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 26 d.... 51. Nagrinėjamoje byloje vertintina ir galimybė keisti sutarties/susitarimo... 52. Pažymėtina, kad šioje byloje vertinant galimybę keisti sutarties/susitarimo... 53. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagrindo konstatuoti, jog tam... 54. CK 6.10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei įstatymai ar sutartis nenumato... 55. Sprendžiant dėl to, ar sutarties šalių pasikeitimas gali būti pripažintas... 56. Dėl sutarties įvykdymo termino nustatymo teismo sprendimu ir dėl sumokėtų... 57. Ieškovai prašo pakeisti sutarties 1 punkto nuostatos dalį, pagal kurią... 58. Teismui pripažinus, kad pagrindo pakeisti 2015-10-26 paskolos sutarties 1 ir... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 61. Kadangi ieškinys yra atmetamas, valstybės naudai iš ieškovų priteisiamos... 62. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2018 m. vasario 9 d. nutartimi, kuri... 63. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 -... 64. patikslintą ieškinį atmesti.... 65. Priteisti iš ieškovų A. R., a.k. ( - ) R. G., a.k. ( - ) ir E. G., a.k. ( -... 66. Priteisti iš ieškovų A. R., a.k. ( - ) R. G., a.k. ( - ) ir E. G., a.k. ( -... 67. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo... 68. Vykdomąją bylą Nr. 0005/17/02044 grąžinti antstolei B. T..... 69. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...