Byla e2-2033-294/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovui M. K., ieškovo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovės atstovui prokurorui Ernestui Vainui, trečiojo asmens atstovei G. L.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3Ieškovas ieškinyje prašo priteisti jam 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Nurodo, kad 2003-05-25 apie 11 val. jis buvo sunkiai sužalotas Pravieniškių 1-osios SR pataisos darbų kolonijos maldos namų patalpose. Ieškovas mano, kad atliktas ikiteisminis tyrimas buvo neefektyvus, nes nenustatyti kalti asmenys per 10 metų. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo sumušimo nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Žalą ieškovas vertina 20 000 EUR Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis buvo nuteistas už veikas nuo kurių padarymo praėjo daugiau kaip 16 metų. Jis buvo apklaustas be gynėjo, ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai, kaip ir teisminis nagrinėjimas.

4Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pažymėjo, kad patikslintas ieškinys pateiktas į šią bylą per klaidą, nes yra nagrinėjamas kitoje byloje, todėl prašė nagrinėti pirminį ieškinį ir jame pareikštus reikalavimus, o Lietuvos Respublikai, atstovaujamą Teisingumo ministerijos pašalinti iš bylos nagrinėjimo.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR generalinės prokuratūros, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodo, kad, atsakovo nuomone, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai padarė esminę klaidą, turėjusią lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymi, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų.

6Trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškinyje keliami niekuo nepagrįsti deklaratyvūs teiginiai. Pažymi, kad maldos namuose užtikrinamas žmogaus privatumas atliekant religinius ritualus, todėl pareigūnai neturėjo galimybės užtikrinti ieškovo saugumo. Atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens pareigūnų neteisėtų veiksmų nebuvo, todėl negali kilti civilinė atsakomybė.

7Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu žalą kildino tik iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų baudžiamojoje byloje, kurioje buvo jam sužalota sveikata ir jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

8Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

9Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

10Ieškinys atmestinas.

11Byloje surinkti įrodymai bei baudžiamosios bylos Nr. 03-1-753-03 medžiaga nustatyta, kad 2003 m. gegužės 25 d. apie 11 val. Pravieniškių 1-osios SR PDK maldos namų patalpose rastas nuteistasis M. K. su kirstine žaizda galvoje bei kraujosruva ant veido, ant nugaros. Duomenų apie asmenį galimai įvykdžiusį nusikalstamą veiką nėra pagal 2003-05-25 vidaus tyrimų tarnybos inspektorės tarnybinį pranešimą. Tą pačią dieną buvo pranešta prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Iš vidaus tyrimų tarnybos inspektorės 2003-07-04 pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, apie įvykį pranešta prokuratūrai, pavesta užduotis atlikti M. K. tyrimą, apklausti 28 liudytojai, pavesta papildoma užduotis atlikti M. K. tyrimą, pavesta užduotis dėl operatyvinių priemonių įtariamiesiems nustatyti, o nukentėjusysis neapklaustas dėl sunkios sveikatos būklės (baudžiamosios bylos I tomas, b. l. 3-4). 2003 m. liepos 10 d. buvo apklaustas ieškovas (baudžiamojoje byloje – nukentėjusysis) M. K.. Paklausos metu jis nurodė, kad kolonijoje gyveno apie mėnesį, draugų ir priešų neturi, apie įvykį tikrai nieko neatsimena – negali pasakyti ar pats užsigavo ar buvo sumuštas. Pažymi, kad jo atmintis sutrikusi ir daug ko neatsimena. 2003-08-18 liudytojo M. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad vis dar neatsimena aplinkybių kaip buvo sužalotas. 2003-09-10 M. K. apklausos protokole konstatuota, kad jis nepažįstamo nuteistojo buvo pakviestas nuvykti pas „lyderius“, kuriems jis atsisakė mokėti, todėl buvo sužalotas peiliu. Nei sužalojusiojo nei kitų asmenų įvardinti tiksliai negali. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis nei vieno asmens neatpažįsta. 2003 m. rugsėjo 22 d. liudytojo papildomo apklausos protokole M. K. parodė, kad jį sužalojęs asmuo buvo jo kaimynas laisvėje, gyvenęs netoliese nuosavame name. Negali tiksliai atsakyti, kuriam būriui jis priskirtas. 2003 m. rugsėjo 25 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodė, jog atpažįsta asmenį, jį sužalojusį peiliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nuotraukoje ieškovo parodytas asmuo įvykio metu nebuvo pataisos namuose, kadangi buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. 2004-02-26 liudytojo M. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad jam galvoje atrodė, kad jį sužalojo E. J., kurio kolonijoje tuo metu nebuvo. Pažymėjo, kad jei ir prisimintų, kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmės pabaigos. 2005 m. ir vėliau atliktose papildomose liudytojų apklausose šie asmenys nurodė neprisimenantys įvykių, įvykusių maždaug prie dvejus metus. 2014 m. balandžio 7 d. ikiteisminis tyrimas nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

12Ieškovas ir jo atstovė mano, kad atliktas ikiteisminis tyrimas buvo neefektyvus, nes nenustatyti kalti asmenys per 10 metų, todėl jam padaryta neturtinė žala.

13CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas ( CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

14Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo tvarkos, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

16Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 str. 1 d., kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai.

17Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

18Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

19Neteisėti veiksmai CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ir (arba) neturtinė žala.

20Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.

21Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kaip jau anksčiau teismo sprendime minėta, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

22Asmens gyvybė ir sveikata – ypatinga, fundamentali vertybė. Konstitucijos 21 straipsnyje garantuojamas žmogaus asmens neliečiamumas, 22 straipsnyje – žmogaus privataus ir šeimos gyvenimo, garbės ir orumo neliečiamumas.

23Žmogaus teisių pažeidimas ir su tuo susiję valstybės veiksmai turi būti vertinami ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimus (tiek, kiek atitinkama teisė yra garantuojama pagal Konvencijos nuostatas).

24Valstybių pareiga pagal Konvencijos 3 straipsnį apima veiksmingą asmens (asmenų), kurio tapatybė yra žinoma, apsaugą nuo trečiojo asmens nusikalstamų veikų, susijusių su draudžiamu pagal šią nuostatą elgesiu, taip pat pagrįstas priemones užkirsti kelią tokiam netinkamam (žiauriam) elgesiui, apie kurį valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti (2013 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Eremia prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 3564/11, par. 49, su tolesnėmis nuorodomis). Kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo (sunkumo) lygį. Šio minimumo vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio pobūdis ir kontekstas, trukmė, fizinis ir psichinis poveikis, ir, kai kuriais atvejais, aukos lytis, amžius, sveikatos būklė. Pavyzdžiui, elgesys traktuojamas kaip nežmoniškas, nes, be kita ko, jis buvo iš anksto suplanuotas, taikytas ištisas valandas ir sukėlė kūno sužalojimą arba stiprias fizines ir psichines kančias. Elgesys traktuojamas kaip žeminantis, kai sukėlė aukai baimę, sielvartą, nepilnavertiškumo jausmą, galėjo pažeminti ir sumenkinti auką ir galbūt palaužti jos fizinį ar psichinį pasipriešinimą.

25Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais kaip valstybės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis). Spręsdami tokio pobūdžio ieškinius teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktą).

26Be to, atskirai pasisakytina ir dėl priežastinio ryšio.

27Pažymėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. prieš D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, kt.).

28CK 6.283 str. 1 d. (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki neteisėtų veiksmų padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. ir CPK 178 str., šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, t. y. žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ją patyręs asmuo.

29Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija yra pavaldi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga)

30Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002).

31Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

32Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.).

33Ieškovas nurodo, kad neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad nebuvo nustatyti asmenys (asmuo), kurie (kuris) padarė nusikaltimą ieškovo atžvilgiu.

34Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko visus būtinus ir neatidėliotinus veiksmus: apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė liudytojus, o pagerėjus ieškovo sveikatai – apklausė ir šį. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad vieta, kur buvo rastas sužalotas ieškovas nėra filmuojama dėl kalinčių asmenų privatumo, leidžiant jiems nestebimiems atlikti religinius ritualus, jokių objektyvių galimybių nustatyti kaltą asmenį ar kaltus asmenis nebuvo. Teismas atsižvelgia į tai, kad pats ieškovas nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, savo 2004-02-26 papildomos apklausos protokole nurodydamas, kad „jei ir prisimintų, kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmės pabaigos.“ Todėl įvykio metu nenustačius kitų liudytojų, kurie būtų matę įvykį ir tai, kad nukentėjusysis atsisako atskleisti asmenį ar asmenys, kuris (kurie) galimai jį sužalojo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams užkirstas kelias atskleisti nusikaltimą ir jį padariusį ar padariusius asmenis.

35Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pasisakyta, kad pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra šie: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose, vertinant, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Nagrinėjamu atveju proceso trukmę lėmė ir ieškovo veiksmai, todėl vien faktas, kad baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nereiškia, kad baudžiamasis procesas truko per ilgai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo. Nors nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, kad tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, pripažintina ir tai, kad įtakos jo trukmei turėjo pirmiausia paties ieškovo elgesys – tai yra, atsisakymas bendradarbiauti ir nurodyti jį galimai sužalojusį ar sužalojusius asmenis. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti nusikaltimą galimai padariusį ar padariusius asmenis baudžiamojoje byloje nėra ir, teismo nuomone, nebuvo galimybės gauti.

36Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

37Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

39Todėl atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes ieškinys grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, nenurodant konkrečių motyvų. Pažymėtina, kad šiuo konkrečių atveju jokių kitų veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikti negalėjo ir neturėjo pareigos.

40Dėl nurodytos priežasties, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti dėl žalos ieškovui atlyginimo principų bei dydžio.

41Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

42Ieškovo ieškinys visiškai atmestas, todėl jam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 str.).

43Kadangi atsakovai ar trečiasis asmuo teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ieškinį atmetus atsakovams ar trečiajam asmeniui pastarosios nėra atlygintinos (CPK 93, 98 str.).

44Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

45Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas

Nutarė

46Ieškovo M. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

47Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti jam 20 000 eurų neturtinės žalos... 4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pažymėjo, kad patikslintas... 5. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR generalinės... 6. Trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija teismui... 7. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš... 8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės... 9. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Byloje surinkti įrodymai bei baudžiamosios bylos Nr. 03-1-753-03 medžiaga... 12. Ieškovas ir jo atstovė mano, kad atliktas ikiteisminis tyrimas buvo... 13. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalą,... 14. Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos... 16. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio... 17. Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda... 18. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko,... 19. Neteisėti veiksmai CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu... 20. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti... 21. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė... 22. Asmens gyvybė ir sveikata – ypatinga, fundamentali vertybė. Konstitucijos... 23. Žmogaus teisių pažeidimas ir su tuo susiję valstybės veiksmai turi būti... 24. Valstybių pareiga pagal Konvencijos 3 straipsnį apima veiksmingą asmens... 25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais kaip valstybės... 26. Be to, atskirai pasisakytina ir dėl priežastinio ryšio.... 27. Pažymėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio... 28. CK 6.283 str. 1 d. (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju)... 29. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija yra pavaldi Kalėjimų... 30. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal... 31. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigūnų bendroji... 32. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo... 33. Ieškovas nurodo, kad neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad... 34. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad iš karto po... 35. Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje... 36. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12... 37. Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 39. Todėl atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad... 40. Dėl nurodytos priežasties, nenustačius visų civilinės atsakomybės... 41. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 42. Ieškovo ieškinys visiškai atmestas, todėl jam nėra atlyginamos jo patirtos... 43. Kadangi atsakovai ar trečiasis asmuo teismui nepateikė įrodymų apie... 44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo... 45. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas... 46. Ieškovo M. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.... 47. Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos...