Byla 1A-291-606/2017
Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant KarolinaiGaubaitei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui, nuteistajam E. M., gynėjui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo E. M. baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. M., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

2pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (Ž. S. epizodas) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda,

3pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (G. J. epizodas) –150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda,

4pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (1-as L. U. epizodas) –160 MGL (6025,60Eur) dydžio bauda,

5pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl L. U. laivavedžio kursų) – 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda,

6pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (A. Š. epizodas) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda,

7pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (A. B. epizodas) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda,

8pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (R. I. epizodas) – 170 MGL (6402,20 Eur) dydžio bauda,

9pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (D. Š. epizodas) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda,

10pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (S. J. epizodas) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda,

11pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (A. Š. epizodas) –150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda,

12pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (V. J. epizodas dėl 70 eurų kyšio) – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda,

13pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (B. K. epizodas) –110 MGL (4142,60 Eur) dydžio bauda,

14pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (E. R. epizodas) – 110 MGL (4142,60 Eur) dydžio bauda,

15pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (R. I. epizodas) – 70 MGL(2636, 20 Eur) dydžio bauda,

16pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (V. J. epizodas dėl 20 eurų kyšio) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda,

17pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (V. P. epizodas) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda,

18pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (A. J. epizodas) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda,

19pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (A. K. ir T. S. epizodas) – 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda,

20pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (L. Ž. epizodas) – 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės už baudžiamuosius nusižengimus subendrintos apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, ir šios bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė bausmė – 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda.

22Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir iš E. M. konfiskuoti 2799 Eur.

23Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

24E. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas ( - ), vykdydamas savo tarnybines funkcijas, nustatytas pramoginės laivybos skyriaus vyresniojo valstybinio inspektoriaus (vyresniojo specialisto) pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-72 (2015-02-13 įsakymo V-39 redakcija), savo naudai reikalavo duoti ir priėmė kyšius už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina, arba tariama įtaka valstybės institucijai bei jos valstybės tarnautojams, priėmė kyšį, taip pat veikdamas bendrai su kitu asmeniu pagamino netikrą dokumentą, netikrą dokumentą panaudojo ir laikė, o būtent:

252015 m. balandžio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, E. M. savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš Ž. S. savo naudai priėmė 200 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už UAB „( - )“ priklausančio laivo „( - )“, registro Nr. ( - ), pirminės techninės apžiūros akto išdavimą bei laivo dokumentų pateikimą įregistravimui į Lietuvos vidaus vandenų laivų registrą, laivui neturint Susisiekimo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3-352 patvirtinto techninio reglamento „Dėl pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti“ privalomo, norint jį įregistruoti Lietuvoje, „CE“ sertifikato.

26Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš G. J. savo naudai priėmė 100 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už šiam priklausančio laivo „( - )“, registro Nr. ( - ), pirminės techninės apžiūros akto išdavimą bei laivo dokumentų pateikimą įregistravimui į Lietuvos vidaus vandenų laivų registrą, laivui neturint Susisiekimo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3-352 patvirtinto techninio reglamento „Dėl pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti“ privalomo, norint jį įregistruoti Lietuvoje, „CE“ sertifikato. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. M. 2015 m. gegužės 8 d., apie 10 val., tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš G. J. savo naudai pareikalavo duoti dar 100 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už šiam priklausančio laivo „( - )“, registro Nr. ( - ), techninės apžiūros akto išdavimą, patarimą, kaip neteisėtai pasidaryti „CE“ sertifikato lipduką, kur jį priklijuoti bei šio laivo dokumentų pateikimą registravimui į Lietuvos vidaus vandenų laivų registrą, žinant, kad laivas neturi jo registravimui į Lietuvos vidaus vandenų laivų registrą būtino „CE“ sertifikato ir dėl to negali būti registruojamas. G. J. sutikus bei susitarus su E. M. 100 Eur kyšio dalį už pažadėtų neteisėtų veiksmų atlikimą duoti vėliau, E. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 8 d., apie 13.28 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ) , iš G. J. savo naudai priėmė 100 Eur kyšį.

27Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas bei data nenustatyti, iš L. U. savo naudai, tiesiogiai priėmė 650 Eur kyšį už tai, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės institucijai ir jos valstybės tarnautojams, šiam padėtų gauti laivavedžių mokymų kursų baigimo pažymėjimą, nelankant privalomų kursų ir sudarytų L. U. sąlygas 2015 m. liepos 8 d. laikyti ir tyrimo nenustatytam asmeniui siūlant egzamino metu pagalbą, išlaikyti žinių, tarptautiniam laivavedžio pažymėjimui valdyti laivus vidaus ir pakrančių vandenyse, neribojant jų variklių galingumo gauti, egzaminą.

28Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 8 d., apie 10.39 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš L. U. savo naudai priėmė 60 Eur kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už techninės apžiūros aktų išdavimą A. V. priklausančiam vandens motociklui ir L. U. priklausantiems dviem vidaus vandenų laivams pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. motociklo ir laivų neapžiūrint bei nepatikrinant jų techninės būklės.

29Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 8 d., apie 15 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš A. Š. savo naudai priėmė 40 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už A. Š. priklausančio vidaus vandenų laivo „( - )“ Nr. ( - ) pirminės techninės apžiūros akto išdavimą bei laivo įregistravimą į Lietuvos vidaus vandenų laivų registrą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, t. y. laivo neapžiūrint, nepatikrinant jo techninės būklės bei nesutikrinus jo numerinių mazgų.

30Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 29 d., apie 11.08 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ) , iš A. B. savo naudai priėmė 60 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už A. B. priklausančio vidaus vandenų laivo, registro numeris ( - ), techninės apžiūros akto išdavimą pažeidžiant nustatytą teisės aktais tvarką, t. y. laivo neapžiūrint ir nepatikrinant jo techninės būklės.

31Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 8 d., apie 9.07 val., tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ) , vykusio pokalbio metu, iš R. I., už jo pageidautą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už ( - ) mirusiam V. Ž. nuosavybės teise priklausiusio laivo „( - )“ Nr. ( - ) pirminės techninės apžiūros atlikimą bei šios apžiūros akto išdavimą laivo perregistravimui į Lietuvos vidaus vandenų laivų registrą S. G. vardu, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, t. y. neapžiūrint paties laivo bei nesutikrinant apžiūros metu privalomų sutikrinti jo numerinių mazgų, taip pat žinodamas, kad R. I. nėra teisėtas, t. y. ne V. Ž. valia sudaryto teisėto sandorio pagrindu tapęs, laivo savininkas, savo naudai pareikalavo 200 Eur kyšio. R. I. sutikus duoti kyšį, E. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, R. I. perduotą 100 Eur kyšio dalį savo naudai priėmė susitariant, kad likusi 100 Eur kyšio dalis bus perduota vėliau.

32Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su R. I., E. M., 2015 m. liepos 10 d., jo tarnybiniame kabinete, nuo 14.14 iki 15 val. vykusio pokalbio metu, R. I. patarė, kad V. Ž. priklausiusį laivą pradžioje reikia užregistruoti R. I. vardu, o vėliau, šiam jį pardavus S. G., perregistruoti jį S. G. vardu. R. I. pokalbio metu E. M. pateikė netikrą dokumentą, t. y. tariamai tarp jo ir V. Ž., gyvenusio ( - ) , pasirašytą vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį be datos, pagal, kurią V. Ž. tariamai pardavė, o R. I. nupirko laivą „( - )“, registro Nr. ( - ), bei V. Ž. vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ), galiojusio iki 2013 m. liepos 3 d., kopiją. E. M. tyčia, t. y. žinodamas, kad V. Ž. mirė ( - ), o jam pateikta pirkimo pardavimo sutartis yra netikra, vykdydamas susitarimą su R. I., ir, siekdamas įtvirtinti tikrovės neatitinkantį juridinį faktą, kad laivo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta V. Ž. dar esant gyvam, į laivo pirkimo pardavimo sutartį, 2015 m. liepos 10 d. įrašė tikrovės neatitinkančią jos sudarymo datą – 2013 m. balandžio 14 d., turėjusią patvirtinti, kad V. Ž. laivą R. I. pardavė nurodytu metu, nors laivas V. Ž. vardu buvo įregistruotas tik 2013 m. gegužės 31 d., ir taip prisidėjo pagaminant netikrą dokumentą. R. I. užpildžius 2015 m. liepos 10 d. prašymą atlikti laivo „( - ) “, reg. Nr. ( - ), pirminę techninę apžiūrą ir įregistruoti vidaus vandenų transporto priemonę ir į jį, kaip jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą įrašius minėtą netikrą sutartį, E. M. toliau vykdydamas išankstinį susitarimą, savo spaudu ir parašu patvirtino šį dokumentą, o 2015 m. liepos 10 d. išdavė R. I. vidaus vandenų transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. 76, patvirtinantį, kad laivas „( - )“, registro Nr. ( - ), priklauso R. I. ir netikrą dokumentą – laivo pirkimo pardavimo sutartį panaudojo bei žinomai netikrą dokumentą laikė savo tarnybiniame kabinete iki 2015 m. rugsėjo 22 d., kai jis buvo surastas ir paimtas.

332015 m. liepos 15 d. tarp R. I. ir S. G. buvo pasirašyta laivo „( - )“, registro Nr. ( - ), pirkimo pardavimo sutartis. 2015 m. rugpjūčio 6 d. S. G. pateikė E. M. prašymą atlikti laivo „( - )“, registro Nr. ( - ) , pirminę techninę apžiūrą ir šią vidaus vandenų transporto priemonę įregistruoti. E. M., vykdydamas išankstinį susitarimą su R. I., atlikęs šio laivo pirminę techninę apžiūrą, jį įregistravo S. G. vardu, 2015 m. rugpjūčio 10 d. išduodamas jam vidaus vandenų transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. 93. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. M. 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 8.23val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ) , už nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimą, R. I. davus, priėmė likusią 100 Eur kyšio dalį.

34Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 16 d., apie 8.12 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ) , iš D. Š. savo naudai pareikalavo 40 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už neteisėtą R. B., priklausančio pakabinamo valties variklio „( - )“, identifikacijos Nr. ( - ), pagaminto 2007 m., įregistravimą į vidaus vandenų transporto priemonių registrą, neturint Susisiekimo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3-352 patvirtinto techninio reglamento „Dėl pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti“ privalomo, norint jį įregistruoti Lietuvoje, „CE“ sertifikato. D. Š. sutikus, E. M. iš jo tiesiogiai, vietoj pareikalautų 40 Eur, paėmė 20 Eur kyšį.

35Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 10 d., apie 8.29 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš S. J., gim. ( - ), savo naudai tiesiogiai pareikalavo 40 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už A. J., gim. ( - ), priklausančio laivo, registracijos Nr. ( - ), ir R. S. priklausančio laivo, registracijos Nr. ( - ) , vidaus vandenų laivų techninės apžiūros aktų išdavimą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, t. y. laivų neapžiūrint ir nepatikrinant jų techninės būklės. S. J. sutikus, E. M. iš jo tiesiogiai priėmė 50 Eur kyšį.

36Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiu nuo 10.14 val. iki 10.24 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš A. Š., buvusio kartu su V. P., savo naudai priėmė 100 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už V. P. motinai N. M. priklausančio laivo Nr. ( - ) pirminės techninės apžiūros akto išdavimą bei jos atlikimo metu dokumentų sutikrinimą registravimui į Lietuvos vidaus vandenų laivų registrą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, t. y. laivo neapžiūrint, nepatikrinant jo techninės būklės bei nesutikrinus jo numerinių mazgų.

37Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 balandžio 28 d., apie 9.33 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš V. J. savo naudai priėmė 70 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. V. J. priklausančių penkių vidaus vandenų laivų Nr. ( - ) techninių apžiūrų atlikimą bei techninės apžiūros aktų išrašymą.

38Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 9.07 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš B. K. savo naudai priėmė 50 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d., tikslesnis laikas nenustatytas, žodžiu įspėjo B. K. nedaryti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinės teisės pažeidimų kodekso 119 straipsnyje, t. y. negabenti laivu didesnio keleivių skaičiaus, negu leidžia laivo techniniai reikalavimai.

39Be to, E. M. 2015 m. birželio 5 d., apie 15 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš E. R. priėmė 40 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už A. R. priklausančio laivo pirminės laivo techninės apžiūros akto išdavimą bei dokumentų sutikrinimą laivo registravimui į Lietuvos vidaus vandenų laivų registrą.

40Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d., apie 13.38 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš V. J., savo naudai priėmė 20 Eur kyšį už teisėtą veikimą, t. y. už V. J. priklausančio vidaus vandenų transporto priemonės pakabinamo variklio „Honda 5“, unikalus identifikavimo kodas ( - ), įregistravimą į Lietuvos vidaus vandenų transporto priemonių registrą.

41Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d., apie 8.12 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš V. P. savo naudai priėmė 10 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už V. P. ir H. I. priklausančių vidaus vandenų laivų (pripučiamų valčių su pakabinamais varikliais), registro Nr. ( - ), techninių apžiūrų aktų išdavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y laivų neapžiūrint ir nepatikrinant jų techninės būklės.

42Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. 11.15 val. savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), iš A. J. savo naudai priėmė 20 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už A. J. priklausančio laivo pakabinamo variklio „Suzuki 150“ Nr. ( - ) įregistravimą į Lietuvos vidaus vandenų laivų registrą.

43Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 3 d., apie 13.25 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), A. K. prašant, pažadėjo, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės institucijai ir jos valstybės tarnautojams paveiks Lietuvos saugios laivybos administracijos motorinio pramoginio laivavedžio kvalifikacijos egzamino komisijos narius, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y neteisėtai padėtų T. S., kuris nelankė tam reikalingų laivavedžio mokymo kursų, išsilaikyti egzaminą tarptautiniam motorinio pramoginio laivavedžio kvalifikacijos liudijimui, suteikiančiam teisę valdyti motorinius ir sportinius laivus vidaus ir pakrančių vandenyse, ribojant jų variklių galingumą iki 150 AG, gauti ir už tai, A. K. davus, E. M. priėmė 720 Eur kyšį.

44Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. rudenį – 2015 m. pavasarį, tikslesnis laikas, data ir vieta nenustatyti, L. Ž. prašant, pažadėjo, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės institucijai ir jos valstybės tarnautojams, paveiks Lietuvos saugios laivybos administracijos motorinio pramoginio laivavedžio kvalifikacijos egzamino komisijos narius, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. neteisėtai padėtų L. Ž., kuris nelankė tam reikalingų laivavedžio mokymo kursų, išsilaikyti egzaminą tarptautiniam motorinio pramoginio laivavedžio kvalifikacijos liudijimui, suteikiančiam teisę valdyti motorinius ir sportinius laivus vidaus ir pakrančių vandenyse, ribojant jų variklių galingumą iki 150 AG, gauti. Už tai, L. Ž. davus, E. M. savo naudai priėmė ne didesnį kaip 289 Eur kyšį.

45Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. ir jo gynėjas advokatas A. Jokūbauskas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti E. M. išteisinamąjį nuosprendį padarius išvadą, jog neįrodyta, kad E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje (Ž. S. epizodas), BK 226 straipsnio 2 dalyje (L. U. laivavedžio kursų epizodas), BK 225 straipsnio 2 dalyje (A. Š. epizodas), BK 225 straipsnio 2 dalyje (A. B. epizodas), BK 225 straipsnio 2 dalyje (R. I. epizodas), BK 225 straipsnio 2 dalyje (D. Š. epizodas), BK 225 straipsnio 2 dalyje (S. J. epizodas), BK 225 straipsnio 1 dalyje (A. Š. epizodas), BK 225 straipsnio 1 dalyje (B. K. epizodas), BK 225 straipsnio 1 dalyje (E. R. epizodas), BK 300 straipsnio 1 dalyje (R. I. epizodas), BK 225 straipsnio 4 dalyje (V. P. epizodas), BK 225 straipsnio 4 dalyje (A. J. epizodas), BK 226 straipsnio 2 dalyje (A. K. ir T. S. epizodas), BK 226 straipsnio 2 dalyje (L. Ž. epizodas), E. M. pripažinti kaltu ir paskirti bausmes: pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – ne didesnę kaip 70 MGL (2636 eurų) dydžio baudą arba ne didesnę kaip aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje (G. J. epizodas), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį – ne didesnę kaip 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą arba ne didesnę kaip penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje (L. U. epizodas), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį – ne didesnę kaip 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą arba ne didesnę kaip penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje (V. J. epizodas dėl 70 eurų kyšio), pagal BK 225 straipsnio 4 dalį – ne didesnę kaip 25 MGL (942 eurų) dydžio baudą arba ne didesnę kaip trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 10 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje (V. J. epizodas dėl 20 eurų kyšio). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtą bausmę už baudžiamąjį nusižengimą subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, o šias bausmes tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti galutinę bausmę ne didesnę kaip 100 MGL (3766 eurų) baudą arba ne didesnę kaip vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigoje. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir iš E. M. konfiskuoti 350 Eur.

46Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas E. M. buvo pradėtas 2015 m. gegužės 18 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pasisakyta apie penkis galbūt nusikalstamų požymių turinčius veikų epizodus ir dokumente papirkėjais įvardinti V. J., T. S., L. U., G. J., V. L., nenustatytas asmuo vardu Arūnas. 2015 m. gegužės 18 d. dėl nurodyto prokuroras pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą STT Klaipėdos valdybai. Daugiau byloje prokuroro pavedimų ikiteisminio tyrimo įstaigai nėra. Nesuteikdamas atskiro bylos numerio, tyrėjas E. R. surašė 2015 m. rugsėjo 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 18-08-12 ir 2016 m. balandžio 18 d. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį, 226 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, o ITS viršininkė D. P. ir l. e. viršininko pareigas V. G. rezoliucijomis pradėjo ikiteisminius tyrimus neįvardydami, kokios kitos nustatytos nusikalstamos veikos. Tad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas tik dėl 2015 m. balandžio mėnesį 100 eurų kyšio priėmimo iš G. J. ir, tęsiant veiką, 2015 m. gegužės 8 d. dar kartą dėl 100 eurų kyšio priėmimo iš G. J. (BK 225 straipsnio 2 dalis), dėl 2015 m. balandžio 28 d. 70 eurų kyšio priėmimo iš V. J. (BK 225 straipsnio 1 dalis), dėl 2015 m. gegužės 8 d. 60 eurų kyšio priėmimo iš L. U. (BK 225 straipsnio 2 dalis), dėl 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje 650 eurų kyšio priėmimo iš L. U. (BK 225 straipsnio 2 dalis), dėl 2015 m. gegužės 3 d. 720 eurų vertės už prekybą poveikiu su A. K., pažadėjus padėti, kad T. S. išlaikytų egzaminą tarptautiniam motorinio pramoginio laivavedžio kvalifikacijos liudijimui gauti (BK 226 straipsnio 2 dalis). Dėl visų kitų E. M. kaltinančių epizodų ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, todėl taip buvo šiurkščiai pažeista BPK 166 straipsnio nuostata.

47Be to, pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui, jo pratęsti negalima, tai šiurkštus procesinis pažeidimas, dėl to visi po nustatyto termino atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai įrodymų vertinimo aspektu pripažintini niekiniais. Pažymima, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-635/2017 ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. gegužės 18 d., o pratęstas tik 2016 m. vasario 17 d., t. y. po devynių mėnesių. Todėl dėl E. M. inkriminuotų nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų visi po 2015 m. lapkričio 8 d. į baudžiamąją bylą pateikti duomenys arba baudžiamojoje byloje atlikti procesiniai veiksmai, įskaitant ir prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą, nepripažintini tinkamai surinktais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.

48Be to, apeliantai akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. gegužės 18 d., kai dauguma E. M. inkriminuotų veikų dar net nebuvo įvykusios, pvz., pagal pateiktus kaltinimo duomenis, 20 eurų kyšį iš E. J. ir 10 eurų kyšį iš V. P. pareigūnai fiksavo 2015 m. gegužės 22 d., 60 eurų kyšį iš A. B. – 2015 m. gegužės 29 d., du kartus po 100 eurų kyšius iš R. I. – 2015 m. birželio 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d., 20 eurų kyšį iš D. Š. – 2015 m. birželio 16 d., 50 eurų kyšį iš S. J. – 2015 m. liepos 10 d., 100 eurų kyšį iš A. Š. – 2015 m. rugpjūčio 14 d., 50 eurų kyšį iš B. K. – 2015 m. rugpjūčio 17 d., 20 eurų kyšį iš A. J. – 2015 m. rugpjūčio 18 d., 40 eurų kyšį iš E. R. – 2015 m. birželio 5 d. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sąmoningais Klaipėdos apygardos prokuratūros bei STT Klaipėdos valdybos pareigūnų veiksmais nesiekta užkirsti kelio galbūt kyšininkavimo veiksmams, bet jie „tiražuoti“ slaptu sekimu, nepradedant ikiteisminiame tyrime iki vasaros sezono pabaigos būtinų neatidėliotinų viešų procesinių veiksmų. BPK 20 straipsnis deleguoja teismui teisę ir pareigą spręsti, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, o tokiais baudžiamajame procese gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais: visus prokuroro į bylą pateiktus duomenis pagal konkrečius E. M. inkriminuotus epizodus, dėl kurių baudžiamojoje byloje nepradėti ikiteisminiai tyrimai (dėl UAB „( - )“ laivo įregistravimo epizodo; dėl L. Ž. laivavedžio pažymėjimo gavimo epizodo; dėl kyšio gavimo iš A. Š. epizodo; dėl kyšio gavimo iš V. P. epizodo; dėl kyšio gavimo iš A. B. epizodo; dėl kyšio gavimo ir dokumento klastojimo R. I. epizode; dėl kyšio gavimo iš D. Š. epizodo; dėl kyšio gavimo iš S. J. epizodo; dėl kyšio gavimo iš A. Š. epizodo; dėl kyšio gavimo iš B. K. epizodo; dėl kyšio gavimo iš A. J. epizodo; dėl kyšio gavimo iš E. R. epizodo), dėl E. M. inkriminuotų nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų visus prokuroro į baudžiamąją bylą po 2015 m. lapkričio 18 d. pateiktus duomenis bei po nurodytos datos atliktus procesinius veiksmus, įskaitant prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą.

49Dėl UAB „( - )“ laivo įregistravimo epizodo (Ž. S. epizodas)

50Dėl 200 eurų kyšio priėmimo iš Ž. S. E. M. savo kaltę pripažino visiškai. Ž. S. buvo įteiktas įtarimas dėl papirkimo bei jam byla nutraukta pagal laidavimą. 2016 m. spalio 24 d. teisiamajame posėdyje teismas nesiaiškino, ar Ž. S. sutinka duoti parodymus apie jo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, tai tiesiogiai susiję su E. M. inkriminuota veika. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad asmenys jeigu sutinka duoti parodymus apie jų padarytą nusikalstamą veiką, jie neįspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą duoti parodymus arba melagingų parodymų davimą, todėl neteisėtai įspėjo Ž. S. dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Pirmos instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad dėl nurodyto epizodo ikiteisminis tyrimas nepradėtas, todėl pagal šį epizodą E. M. apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai ir jis turėtų būti išteisintas.

51Dėl G. J. laivo įregistravimo epizodo

52Dėl du kartus po 100 eurų kyšio priėmimo iš G. J. E. M. savo kaltę pripažino visiškai. Teismo posėdžio metu G. J. parodė, kad dėl papirkimo jis nubaustas baudžiamuoju įsakymu 1500 eurų bauda, todėl prieš apklausiamas teisme jis buvo nepagrįstai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.

53Dėl kyšininkavimo epizodų su V. J.

54Dėl 70 ir 20 eurų kyšių priėmimo iš V. J. E. M. kaltę pripažino visiškai. V. J. davė parodymus teisme apie jo padarytas nusikalstamas veikas, todėl jis nepagrįstai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.

55Dėl kyšininkavimo epizodų su L. U.

56E. M. parodė, kad 60 eurų iš L. U. gavo apžiūrėjęs laivus ir vandens motociklą. L. U. tą irgi patvirtino, todėl E. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir jo veika perkvalifikuotina į BK 225 straipsnio 1 dalį.

57Dėl pareikšto kaltinimo – 650 eurų kyšio priėmimo iš L. U. pirmos instancijos teismo buvo prašoma E. M. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinti. E. M. pagal savo pareigybę niekada neturėjo nei teisėtų, nei neteisėtų įgaliojimų padėti asmenims gauti laivavedžių mokymo kursų baigimo pažymėjimą, nelankant privalomų kursų. Teismų praktika vienareikšmiškai suformuota, jeigu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui įgaliojimai nesuteikti, jis nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio dispozicijoje, subjektas. E. M. gavęs pinigus iš L. U. mokėjo už pastarojo kursus, įvairias užklausas ir tokie veiksmai neturi jokio priežastinio ryšio su kyšininkavimu. Be to, L. U. egzaminus išlaikė ir gavo laivavedžio pažymėjimą, jo niekas iš jo neatėmė. Ši aplinkybė patvirtina, kad E. M. veikoje nėra kyšininkavimo fakto. Jeigu E. M. būtų daręs ką nors nusikalstamo, prokuroras ir STT privalėjo inicijuoti, kad L. U. laivavedžio pažymėjimo galiojimas būtų anuliuotas. Tokių faktinių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Apeliantai pažymi, kad L. U. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą. Pagal laidavimą asmenį galima atleisti tik dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo, o jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal du papirkimo epizodus. Todėl akivaizdu, kad papirkimo ir kyšininkavimo veikos susietos tampriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Šilutės rajono apylinkės teismas dėl nurodyto epizodo E. M. veiką perkvalifikavo iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 226 straipsnio 2 dalį. Bet prekybos poveikiu veikos faktinės aplinkybės savo turiniu yra daug platesnės ir esminiai skiriasi nuo kyšininkavimo faktinių aplinkybių. Iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos prokuroras neteikė raštu prašymo L. U. kyšininkavimo epizode keisti E. M. veikos aplinkybes iš kyšininkavimo į prekybą poveikiu. Pirmos instancijos teismas savarankiškai, nesupažindinęs su naujų aplinkybių turiniu, jo veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuodamas į BK 226 straipsnio 2 dalį pažeidė E. M. teisę į gynybą ir teisingą procesą. Pirmos instancijos teismo nuosprendžio 2-ame lape suformuluotas kaltinimas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį yra neaiškus. Tekste neįvardinti konkretūs – valstybės institucija ar jos tarnautojai, pareigūnai. Naudota sąvoka „padėjimas gauti“ niekuo nesusijusi su būtinu BK 226 straipsnio 2 dalies dispozicijos atributu „pažadu paveikti“. Toks pažadas E. M. neinkriminuotas. Pirmos instancijos teismo suformuluotame kaltinimo tekste teigiama, kad E. M. (...) priėmė 650 eurų kyšį (...), bet jis pagal savo pareigas neatliko veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip kyšio priėmimas, kiti kyšio priėmimo ar prekybos poveikiu subjektai kaltinime neįvardinti. Taip pat prieš apklausą teisme L. U. buvo nepagrįstai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, nes jis davė parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką. E. M. veiką perkvalifikavus į BK 226 straipsnio 2 dalį liko esminis prieštaravimas dėl pinigų davėjo L. U. veikos kvalifikavimo. Jam byla pagal laidavimą nutraukta dėl veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir jos niekada nebuvo bei nėra pakeistos į BK 226 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, tad šis teisingumas negali būti ribotos apimties ar prieštaraujantis tos pačios grandies dviejų polių – duodančio bei gaunančio pinigus asmenų veiksmų vertinimo aspektu.

58Dėl T. S. laivavedžio pažymėjimo gavimo epizodo

59Dėl nurodyto epizodo E. M. inkriminuojama veika, numatyta BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu). Bet pagal šį epizodą E. M. veiksmai visiškai nesiskyrė nuo jo veiksmų, kurie prokuroro buvo inkriminuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, taip vadinamame L. U. kyšininkavimo epizode. Prieštaravimai įrodymų tyrimo metu nepašalinti. Byloje kaip liudytojas apklaustas tik A. K., jis parodė, kad perdavė E. M. 400 eurų sumokėti už kursus ir jis suvokė, kad pinigai duoti teisėtai. T. S. byloje neapklaustas ir su juo visiškai nesiaiškintos laivavedžio egzamino laikymo aplinkybės. Byloje nesurinkta jokių faktinių duomenų, kad E. M. būtų ką nors paveikęs dėl T. S. laivavedžio egzamino išlaikymo. Prokuroras yra pateikęs į baudžiamąją bylą 2015 m. liepos 22 d. protokolą Nr. K-15-0523, jame nurodyta, kad egzaminą T. S. išlaikė. Bet pirmos instancijos teismas nesiaiškino, o prokuroras nepateikė į bylą jokių duomenų, kad tas egzaminas T. S. būtų anuliuotas ar vyktų procesas dėl laivavedžio pažymėjimo T. S. anuliavimo. Byloje neapklausti T. S. egzaminavę asmenys ir nesurinkta jokių faktinių duomenų, kad E. M. dėl nurodyto būtų padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, todėl pagal šį epizodą E. M. turėtų būti išteisintas.

60Dėl L. Ž. laivavedžio pažymėjimo gavimo epizodo

61Dėl nurodyto epizodo E. M. inkriminuojama veika, numatyta BK 226 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį epizodą nenustatytas perduotų pinigų kiekis – inkriminuojamas ne didesnis kaip 289 eurų kyšis, bet tokiu atveju kvalifikacijai svarbu nustatyti bei nurodyti ir ne mažesnę tariamo kyšio sumą. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad veika padaryta 2014 – 2015 metais. Visuotinai žinoma, kad iki 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje funkcionavo litai, po to eurai. Taigi lieka abejonės, ar pagrįstai nuosprendyje nurodytas euro piniginis vienetas. Tiek E. M., tiek L. Ž. parodė, kad pinigai E. M. buvo perduoti už L. Ž. įregistravimą į kursus bei mokymosi procesą juose. L. Ž. egzaminą galėjo laikyti tik gavęs mokymo kursų baigimo pažymėjimą. Tokį pažymėjimą išdavė ne egzaminų komisija, bet kita kompetentinga institucija. Šios aplinkybės byloje visiškai netirtos. L. Ž. 2015 m. gegužės 20 d. pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos egzaminą išlaikė ir laivavedžio pažymėjimą gavo, 2017 m. balandžio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ir šiuo metu disponuoja dokumentu. Taigi prokuroras ir STT Klaipėdos valdybos pareigūnai nepradėjo jokių procedūrų dėl L. Ž. laivavedžio pažymėjimo anuliavimo ir ši aplinkybė parodo, kad E. M. dėl nurodyto epizodo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai. Be to, pagal šį inkriminuotą epizodą iš viso nepradėtas ikiteisminis tyrimas, nesiaiškintos L. Ž. egzamino laikymo aplinkybės, neapklausti egzaminą priėmę asmenys. L. Ž. apklaustas teisme apie jo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, todėl jis nepagrįstai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Dėl E. M. inkriminuoto epizodo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį jis turi būti išteisintas.

62Dėl kyšio priėmimo iš A. Š. epizodo

63E. M. parodė, kad gavo iš A. Š. 40 eurų atlikęs teisėtus veiksmus ir apžiūrėjęs laivą. Tą patį 2017 m. sausio 25 d. posėdžio metu apklausiamas dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos parodė ir A. Š., jis teismo nepagrįstai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. M. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai. Be to, dėl nurodyto epizodo ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais byloje, todėl E. M. pagal šį epizodą turėtų būti išteisintas.

64Dėl kyšio priėmimo iš V. P. epizodo

65E. M. pripažino 10 eurų kyšio priėmimo iš V. P. epizodą, tačiau 2017 m. sausio 25 d. posėdžio metu V. P. nepagrįstai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Be to, dėl šio epizodo ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais, todėl E. M. išteisintinas.

66Dėl kyšio priėmimo iš A. B. epizodo

67E. M. pripažįsta gavęs 60 eurų iš A. B. už teisėtai atliktus veiksmus, nes laivą apžiūrėjo. Šią aplinkybę 2017 m. sausio 25 d. posėdyje patvirtino ir A. B., tačiau jis teismo nepagrįstai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. E. M. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai. Tiek pagal šį, tiek pagal kitus epizodus pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad E. M. plaukiojimo priemonių neapžiūrėjo, todėl neva veikė neteisėtai, neatitinka faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Jeigu apžiūra būtų buvusi atlikta netinkamai, STT, prokuratūra bei pirmosios instancijos teismas privalėjo reaguoti bei inicijuoti procedūras dėl išduoto techninės apžiūros dokumento panaikinimo. Tokių duomenų byloje nėra, o Šilutės rajono apylinkės teismas nuosprendžiu ar kitu procesiniu dokumentu dėl nurodyto nereagavo. Be to, dėl šio epizodo ikiteisminis tyrimas net nepradėtas, todėl prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais, o STT Klaipėdos valdybos pareigūnai, jau turėdami pakankamai duomenų apie E. M. galbūt padarytas nusikalstamas veikas 2015 m. gegužės 29 d., nepagrįstai nenutraukė slapto sekimo ir tokiu būdu neteisėtai „tiražavo“ E. M. nusikalstamų veikų sąrašą, todėl E. M. dėl šio epizodo išteisintinas.

68Dėl kyšio priėmimo iš R. I. ir dokumento klastojimo epizodų

69E. M. nepripažįsta 2015 m. birželio 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. gavęs iš R. I. du kartus po 100 eurų kyšį ir parodė visai kitas šių piniginių lėšų perdavimo jam aplinkybes. Šilutės rajono apylinkės teisme duoti parodymai niekuo nepaneigti, todėl sutinkamai su visuotinai pripažintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos faktinės aplinkybės dėl nurodyto turėjo būti vertintinos jo naudai. Be to, asmuo dėl pareikštų kaltinimų gali gintis tik tada, jeigu suformuluotas procesinis dokumentas yra be dviprasmybių, konkretus ir aiškus. Procesiniame dokumente aprašomi bendri R. I. bei E. M. veiksmai, todėl, apeliantų nuomone, tai leidžia daryti išvadą, kad formuluojant tokio pobūdžio kaltinimą privalu pasisakyti dėl bendrininkavimo instituto (BK 24-26 straipsniai), ir tam reikalinga sujungti į vieną išskirtas Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjamas dvi baudžiamąsias bylas – vieną dėl papirkimo, kitą dėl kyšininkavimo. Tirtinos aplinkybės, ar nepadarytos veikos, numatytos BK 182–184 straipsniuose, jeigu kaltinimo tekste išreikštos abejonės dėl disponavimo laivu būtina, nustatyti turto valdytojus. Pirmosios instancijos teismas procesiniais veiksmais privalėjo nustatyti, kas 2015 m. birželio 8 d. – 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo teisėtas laivo savininkas, jį apklausti dėl laivo nuosavybės iki V. Ž. mirties ir po aplinkybių nustatymo, spręsti dėl tokio asmens procesinės padėties byloje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje dėl nurodyto epizodo E. M. buvo inkriminuojamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, neišreikalauta, kad būtų pateiktas 2016 m. lapkričio 2 d. vyriausiojo specialisto E. R. surašytas tarnybinis pranešimas „Dėl M. D. apklausos“, kuris yra R. I. byloje. Toks prieštaravimas yra esminis dėl bylos teisingo išsprendimo.

70Apeliantai nurodo, kad E. M. inkriminuojama tęstinė veika dėl kyšininkavimo, remiantis E. M. kabineto slaptos kontrolės medžiaga. Bet byloje visiškai netirti, todėl lieka nepaneigti E. M. parodymai, kad pinigus jis iš R. I. gavo už priekabėlės motoblokui, senų langų, dar visokių senų daiktų perleidimą R. I., kuriuos R. I. parsivežė į savo garažą ir dar laiko. Taip pat E. M. gavo pinigus iš R. I. už sutartą paplukdymą per gimtadienį laivu, bet kitą dieną E. M. pinigus grąžino, nes dėl reido R. I. draugų kompanijos plukdyti negalėjo. Fiksuotas R. I. ir E. M. pokalbio ištraukas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė kaip kyšininkavimo faktą patvirtinančius duomenis. Byloje niekuo nepaneigta, kad šie du asmenys būtų nepažįstami bei tarp jų nebuvo kitų civilinių teisinių santykių. E. M. pasakymas 100 jam per mažai ir sakymas „du“, o R. I. pasakymas „ištraukti daugiau“ parodo civilinių teisinių santykių eigos tarp šių asmenų aplinkybes. Be to, dėl nurodytų epizodų ikiteisminis tyrimas nepradėtas, todėl prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais, o STT Klaipėdos valdybos pareigūnai jau turėdami pakankamai duomenų apie E. M. galbūt padarytas nusikalstamas veikas nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015m. rugpjūčio 6 d. nepagrįstai patys nenutraukė slapto sekimo ir tokiu būdu neteisėtai „tiražavo“ E. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl dėl nurodytų epizodų E. M. išteisintinas.

71Dėl kyšio priėmimo iš D. Š. epizodo

72E. M. pripažįsta gavęs iš D. Š. 20 eurų už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. 2017 m. balandžio 20 d. apklausos teisme metu D. Š., prieš tai nepagrįstai teismo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, patvirtino šias aplinkybes. Paaiškino, kad E. M. pasakymo „sorok“ nesureikšmino, nes padavus 20 eurų iš E. M. jokių priekaištų nebuvo. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas E. M. nepagrįstai inkriminavo veiką, numatyta BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje. Be to, dėl šio epizodo ikiteisminis tyrimas nepradėtas, prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais, o STT Klaipėdos valdybos pareigūnai jau turėdami pakankamai duomenų apie E. M. galbūt padarytas nusikalstamas veikas 2015 m. birželio 16 d. nepagrįstai patys nenutraukė slapto sekimo ir tokiu būdu neteisėtai „tiražavo“ E. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl dėl nurodyto epizodo E. M. išteisintinas.

73Dėl kyšio priėmimo iš S. J. epizodo

74E. M. pripažįsta gavęs iš S. J. 50 eurų už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, nes valtis jis buvo apžiūrėjęs ir jos buvo techniškai tvarkingos, pinigų pats nereikalavo. Liudytojas A. J. patvirtino, kad E. M. valtis buvo apžiūrėjęs. Šios bei faktinė aplinkybė, jog teisėsaugos institucijos neiniciavo plaukiojimo priemonių techninių apžiūrų dokumentų anuliavimo, patvirtina, kad E. M. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai. S. J. dėl nurodyto atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis dėl sveikatos būklės į teismą neatvyko. Kadangi jis turi teisę neduoti parodymų apie jo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, neišsiaiškinus, ar jis sutinka duoti parodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir vertino S. J. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Be to, dėl nurodyto epizodo ikiteisminis tyrimas nepradėtas, todėl prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais, o STT Klaipėdos valdybos pareigūnai jau turėdami pakankamai duomenų apie E. M. galbūt padarytas nusikalstamas veikas 2015 m. liepos 10 d. nepagrįstai patys nenutraukė slapto sekimo ir tokiu būdu neteisėtai „tiražavo“ E. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl E. M. išteisintinas.

75Dėl kyšio priėmimo iš A. S. epizodo

76E. M. pripažįsta gavęs iš A. Š. 100 eurų už laivų registraciją. Jis veikė vykdydamas teisėtus įgaliojimus. Pirma laivas registruojamas, o tik po to atliekama jo techninė apžiūra. E. M. laivus apžiūrėjo kitą dieną. A. Š. apklausiamas teisme, prieš tai nepagrįstai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, patvirtino, kad E. M. laivus apžiūrėjo. Duomenų, kad teisėsaugos institucijos būtų iniciavusios techninės apžiūros anuliavimą taip pat nėra. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nuteisė E. M. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Be to, dėl nurodyto epizodo ikiteisminis tyrimas nepradėtas, todėl prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais, o STT Klaipėdos valdybos pareigūnai jau turėdami pakankamai duomenų apie E. M. galbūt padarytas nusikalstamas veikas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nepagrįstai patys nenutraukė slapto sekimo ir tokiu būdu neteisėtai „tiražavo“ E. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl E. M. išteisintinas.

77Dėl kyšio priėmimo iš B. K. epizodo

78E. M. pripažįsta, kad B. K. atvykęs į inspekciją numetė ant stalo 50 eurų ir išėjo. Jis vėliau sutikęs B. K. bandė grąžinti pinigus, bet pastarasis pasakė, kad tie pinigai skirti saldainiams. Keletą dienų prieš šį įvykį eidamas uosto teritorija, E. M. pasakė krantinėje stovinčiam B. K., jog taisyklės reikalauja plukdyti ne daugiau kaip 12 žmonių. Tuo metu B. K. žmonių neplukdė ir jokių pažeidimų nedarė. 2015 m. sausio 25 d. posėdžio metu B. K., prieš tai teismo nepagrįstai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, patvirtino, kad kai E. M. įspėjo „neperkrauti“ laivo, jame nebuvo daugiau kaip 12 žmonių. 50 eurų E. M. paliko už teisėtą įspėjimą bei būsimo gimtadienio proga. Be to, dėl nurodyto epizodo ikiteisminis tyrimas nepradėtas, prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais bei STT Klaipėdos valdybos pareigūnai jau turėdami pakankamai duomenų apie E. M. galbūt padarytas nusikalstamas veikas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nepagrįstai patys nenutraukė slapto sekimo, o tokiu būdu neteisėtai „tiražavo“ E. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl E. M. išteisintinas.

79Dėl kyšio priėmimo iš A. J. epizodo

80E. M. pripažįsta, kad A. J. kabinete paliko 20 eurų. 2015 m. sausio 25 d. posėdžio metu A. J., prieš tai teismo nepagrįstai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, patvirtino, kad savo iniciatyva paliko E. M. 20 eurų. Be to, dėl nurodyto epizodo ikiteisminis tyrimas nepradėtas, prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais, o STT Klaipėdos valdybos pareigūnai jau turėdami pakankamai duomenų apie E. M. galbūt padarytas nusikalstamas veikas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nepagrįstai patys nenutraukė slapto sekimo ir tokiu būdu neteisėtai „tiražavo“ E. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl E. M. išteisintinas.

81Dėl kyšio priėmimo iš E. R. epizodo

82E. M. parodė, kad E. R. yra jo senas pažįstamas ir jokio kyšio iš jo negavo. E. R. padavė 40 eurų buteliui alkoholio bei užkandos nupirkimui. Šį gėrimą jis išgėrė ir užkando kartu su E. R.. 2017 m. balandžio 20 d. posėdžio metu E. R., prieš tai teismo nepagrįstai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, patvirtino, kad jokio kyšio savo geram pažįstamam E. M. nedavė, o alkoholio pirkimas bei vartojimas yra jų asmeninis reikalas. Todėl pirmosios instancijos teismas E. M. nepagrįstai nuteisė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Be to, dėl nurodyto epizodo ikiteisminis tyrimas nepradėtas, prokuroro į bylą pateikti duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais, o STT Klaipėdos valdybos pareigūnai jau turėdami pakankamai duomenų apie E. M. galbūt padarytas nusikalstamas veikas 2015 m. birželio 5 d. nepagrįstai patys nenutraukė slapto sekimo ir tokiu būdu neteisėtai „tiražavo“ E. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl E. M. išteisintinas.

83Apeliantų teigimu, šios išnagrinėtos baudžiamosios bylos kontekste būtina išsiaiškinti slaptų operatyvinių ir procesinės prievartos priemonių taikymo teisėtumo problematiką. Ši baudžiamoji byla kilo iš medžiagos, surinktos taikant kriminalinės žvalgybos veiklos metodus, bei slapto sekimo, neatliekant jokių kitų viešų procesinių veiksmų. 2012 m. spalio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas numato operatyvinės veiklos subjektams teisę vykdyti kriminalinę žvalgybą. Pagal KŽĮ 8 straipsnį operatyvinis tyrimas gali būti pradedamas, kai: 1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį; 2) yra informacijos apie kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą; 3) pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; 4) dingsta be žinios asmuo; 5) vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; 6) vykdoma valstybės paslapčių apsauga; 7) turima informacijos apie veikas, keliančias grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ar kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams. Pradėjus operatyvinį tyrimą, operatyvinės veikos subjektai turi teisę atlikti operatyvinius veiksmus, taip pat ir tuos, kuriems reikalinga teismo sankcija. Šie veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Vykdant operatyvinį tyrimą kriminalinės žvalgybos veiklos subjektai gali naudoti technines priemones bendrąja ir specialia tvarka, gauti informaciją iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų, slaptai patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones, taip pat jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, medžiagas, žaliavas ir produkcijos pavyzdžius bei paimti kitus objektus (KŽĮ 10,11 straipsniai). Tačiau visiems minėtiems veiksmams, atliekamiems iki ikiteisminio tyrimo pradžios, reikalingas teismo leidimas (sankcija). Tokį leidimą turi teisę duoti apygardų teismų pirmininkai, šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai ir (ar) Vilniaus apygardos teismo pirmininko pavedimu du Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis. Tuo klausimu įgaliotas teisėjas priima motyvuotą nutartį. Nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų operatyvinių veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad netoleruotina, kai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą operatyvinės veiklos ar kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016).

84Apeliaciniame skunde pažymima, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant operatyvinio tyrimo veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais. Teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi operatyvinės veiklos subjektai, buvo laikomasi KŽĮ numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtus.

85Prieš E. M. slaptos žvalgybinės priemonės teismo nutartimis buvo naudojamos ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, t. y. surinkus pakankamai duomenų apie tiriamojo padarytas nusikalstamas veikas. Žmogaus teisių, tarp jų ir teisės į privatų gyvenimą, apsauga yra viena iš fundamentalių piliečio teisių, įtvirtintų Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, BK, BPK ir kituose įstatymuose. Ši nuostata pažymėta ir KŽĮ 5 straipsnyje (Žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsauga vykdant operatyvinę veiklą), kurio 1 dalis skelbia, kad kriminalinės žvalgybos veiklos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad, atlikdami operatyvinius veiksmus, operatyvinės veiklos subjektų pareigūnai turi atsižvelgti į nusikalstamų kėslų pavojingumą asmeniui, visuomenei ir valstybei. Taigi kriminalinės žvalgybos metu, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-94-2015).

86Tiek BPK, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą yra pabrėžta, kad baudžiamasis procesas turi būti greitas ir teisingas. BPK 1 straipsnis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai pasiekiami ne tik tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, bet greitai nubaudžiant kaltus asmenis. BPK 2 straipsnis (Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas) nustato, kad prokuroras ir iki teismini n tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiu, privalo pagal savo kompetenciją imtis visu įstatymu numatytu priemonių, kad per trumpiausia laika būtu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šioje byloje minėti principai buvo pažeisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016).

87Teismo sankcijos reikalaujantys slapti procesiniai veiksmai negali tęstis begalę laiko. Visi operatyviniai veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad kriminalinės žvalgybos veiksnių laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad slapti procesiniai veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog teismas, sankcionuodamas operatyvinius veiksmus, privalomai nurodo jų atlikimo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos. Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 2 d. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams.

88Slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintu kaltininko atsakomybe (pvz.. tęsti veiksmus iki tok kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtą, disponuos didesniu kiekiu narkotiniu ar psichotropiniu medžiagų ir pan.). Valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius ir procesinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamu susivienijimu veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtu atskleistas visas jų organizacinis tinklas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012). Šioje byloje į nurodytus reikalavimus neatsižvelgta. Slaptos operatyvinių bei procesinės prievartos priemonės buvo atliekamos be Įstatymų leidėjo reikalaujamų pagrindų, dėl to buvo pažeista proporcija tarp valstybės siekimo tikslo ir pasiekto rezultato. Netoleruotina, kai slapti operatyviniai ir procesiniai veiksmai pratęsinėjami, žmogaus privatus gyvenimas kontroliuojamas, nesurinkus naujos informacijos apie nusikalstamą veiką, o tik tikintis, kad jis galbūt vis vien kada padarys nusikaltimą, negaunant duomenų, patvirtinančių faktinį operatyvinių priemonių taikymo pagrindą, dėl kurio ir buvo sankcionuota pokalbių ir susižinojimo kontrolė.

89Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017 išaiškino, jog neteisėtu būdu surinkti duomenys negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Šis išaiškinimas visiškai taikytinas dėl slaptų sekimo veiksmų prieš E. M. ir tokiu metu surinktų duomenų prieš E. M. nepripažinimo įrodymais po to, kai 2015 m. gegužės 18 d. E. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

90Apeliantų teigimu, Šilutės rajono apylinkės teismas netinkamai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nurodytais klausimais bei nepagrįstai pripažino teisėtomis taikytas E. M. procesines prievartos priemones.

91Be to, apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad byloje dėl pernelyg ilgo proceso trukmės kaltinamiesiems sumažinama bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007; Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; T. K. v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kiti). Kartu pažymima, kad E. M. nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas bylos liudytojų (papirkėjų) elgesys, jis apie padarytas veikas davė išsamius parodymus bei niekuo nesusijęs su ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytais pažeidimais taikant slaptus kriminalinės žvalgybos bei BPK 154, 158, 160 straipsniuose numatytus procesinius veiksmus. Įstatymų leidėjas numato, kad už E. M. inkriminuotus nusikaltimus gali būti baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu. BK 49 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad už nusikaltimą gali būti skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. BK 65 straipsnio 1 dalimi reglamentuota, jog viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Taigi įstatymų leidėjas maksimaliai sunkiausią devyniasdešimties parų arešto bausmę prilygina 180 MGL baudai. E. M. paskirta galutine 400 MGL, t. y. 15064 Eur dydžio bauda, ir tai daug sunkiau nei įstatymų leidėjo nustatyta maksimali devyniasdešimties parų arešto bausmė. Todėl nuteistajam E. M. paskirta per griežta bausmė.

92Apeliantų įsitikinimu, teismas tinkamai neišanalizavęs ir nepalyginęs tarpusavyje visų duomenų, nesusiejęs jų į vieningą visumą, nenurodęs iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančios medžiagos, ir kartais net iš esmės iškreipdamas jų turinį, padarė neteisingas išvadas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Esant abejonių, bet nepavykus jų pašalinti, išnaudojus visas galimybes, jos turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2007). Teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) pažeidimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstami esminiais ir dėl to yra pagrindas panaikinti teismo nuosprendį, nes jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nustatyti tiesą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

93Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Michailovskij prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį ir E. M. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (Ž. S. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (G. J. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (L. U. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (L. U. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (A. Š. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (A. B. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (R. I. epizodas) padarymą paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (D. Š. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (S. J. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (A. Š. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (V. J. epizodas) paskirti 140 MGL, t. y. 5272,40 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (B. K. epizodas) paskirti 140 MGL, t. y. 5272,40 Eur baudą, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (E. R. epizodas) paskirti 140 MGL, t. y. 5272,40 Eur baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (R. I. epizodas) paskirti 100 MGL, t. y. 3766 Eur baudą, pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (A. K. ir T. S. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą, pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (L. Ž. epizodas) paskirti 180 MGL, t. y. 6778,80 Eur baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 8 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, taikant apėmimo (sutapties ir skirtingo veikų pavojingumo bei priskyrimo skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius atvejais) ir dalinio sudėjimo būdus, paskirti galutinę bausmę – 630 MGL dydžio, t. y. 23725,80 Eur baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

94Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme metu tinkamai ištyręs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kartu ir parenkant skirtinų kaltinamajam bausmių rūšį (pinigines baudas), tačiau dalies jų dydį parinko aiškiai per mažą (švelnų), neatitinkantį padarytų veikų pavojingumo, neužtikrinantį BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties. E. M. šioje byloje pripažintas kaltu už 10 padarytų nusikaltimų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai, už 5 – priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, už 1 – priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir 3 – priskiriamus baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už jame numatytą sunkų nusikaltimą, skiriama baudos bausmė iki 1500 MGL dydžio; už padarytą apysunkį nusikaltimą skiriama baudos bausmė iki 1000 MGL dydžio; už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio, už baudžiamąjį nusižengimą – iki 150 MGL dydžio. Už E. M. padarytus baudžiamuosius nusižengimus nustatyti bausmių – baudų dydžiai (50 MGL) iš esmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir įgyvendina bausmės paskirtį, tačiau bausmės – baudos dydžiai paskirti už sunkius nusikaltimus (paskirta nuo 150 MGL iki 170 MGL), apysunkius nusikaltimus (paskirta nuo 100 iki 140 MGL) ir nesunkų nusikaltimą (paskirta 70 MGL) yra žymiai mažesni nei baudžiamojo įstatymo suponuojami šios bausmės rūšies už atitinkamo sunkumo nusikaltimus vidurkiai, neleistinai per maži, todėl neleidžia pasiekti baudžiamojo įstatymo numatytų nubaudimo kriminaline bausme tikslų. Tų pačių tikslų neleidžia pasiekti ir aiškiai per švelnios galutinės subendrintos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis. Iš visuomenės informavimo priemonių ir teismų praktikos matyti, kad valstybės tarnautojų kyšininkavimas nėra retas reiškinys valstybėje. Šios veikos yra akivaizdžiai ir išskirtinai pavojingos valstybės santvarkai ir raidai, kadangi pakerta gyventojų lojalumą valstybei, tikėjimą jos demokratiniais institutais, teisingumu bei teisėtumu, valstybingumo gyvybingumu ir nepriklausoma ateitimi. Šias išvadas pagrindžia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos Lietuvai, susijusios su korupcijos prevencija ir kova su korupcija, kuriose ne kartą kaip ydinga pabrėžta pasitaikanti Lietuvos teisingumo sistemoje praktika, kai už korupcinius nusikaltimus paskiriamų baudų bausmių dydžiai yra žymiai mažesni, nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos vidurkis. Teisingam sprendimui dėl skirtinos bausmės dydžio priimti šioje byloje svarbu įvertinti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintą nuostatą, kad teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

95Apeliantas nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Procesas šioje byloje buvo baigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau kaltinamojo iniciatyva buvo surengtas bylos nagrinėjimas teisme. Teisminis bylos nagrinėjimo procesas buvo surengtas kaltinamajam nesutikus su teismo paskirtų bausmių dydžiais ir galutinės subendrintos bausmės (baudos) dydžiu. Nepaisant to, nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ginčijo ne tik paskirtą baudžiamuoju įsakymu bausmę, bet ir savo kaltę dėl dalies jam inkriminuotų epizodų, taip pat savo veiksmų baudžiamąją teisinę kvalifikaciją. Tokia kaltinamojo pozicija ne tik prailgino bylos nagrinėjimo trukmę, bet ir rodo, kad jis nereiškė ir nereiškia atgailos, galinčios būti laikoma pagrindu švelninti skirtinas jam už padarytas veikas bausmes. Kaltinamasis nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams vykdė tiesiogine tyčia, siekdamas turtinės naudos ir ją gaudamas, sistemiškai, pakankamai ilgą laiko tarpą. Dalis jo padarytų nusikaltimų, sutinkamai su BK 11 straipsniu, yra priskiriami sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, tai rodo jų padidintą pavojingumą visuomenei ir valstybei. Visos padarytos ir įrodytos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu įvertinti duomenys (įrodymai) pagrindžia, jog kaltinamasis nusikalstamas korupcines veikas vykdė intensyviai, pakankamai ilgą laiko tarpą, kiekvienu atveju siekiant aiškiai užsibrėžto tikslo – gauti už vykdomus teisėtus ir neteisėtus veiksmus turtinį atlygį, visas veikas baigė. Atlikdamas nusikalstamus veiksmus E. M. turimus įgalinimus ir tarnybines pareigas panaudojo priešingais valstybės tarnybai interesais, o dėl atliktų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir juridiniam asmeniui Lietuvos saugios laivybos administracijai, kadangi šiais veiksmais buvo pažeisti, ne tik teisės aktų, reikalaujančių valstybės tarnautojų veiklos skaidrumo, bet ir diskredituotas valstybės tarnautojo bei Lietuvos saugios laivybos administracijos vardas, sumenkintas pasitikėjimas valstybės tarnybos institutu bei Saugios laivybos administracijos veiklos skaidrumu ir patikimumu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys patvirtina, kad 19 E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų buvo padaryti laikotarpiu nuo 2015 metų balandžio mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio. Vien per šį neilgą laikotarpį neteisėtai, t. y. kaip kyšius, E. M. gavo 2799 Eur. Tai rodo, kad kyšininkavimas buvo kasdienės kaltinamojo tarnybinės veiklos dalis, sudariusi žymią dalį jo gautų pajamų. Kaltinamojo išsakytą negalėjimą sumokėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą paneigia ir aplinkybė, jog be tarnybinės veiklos, jis vykdė ir individualią veiklą turimu vandens transportu (laivu) – už atlygį vežiojo keleivius.

96Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

97Apeliaciniai skundai atmestini.

98Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

99Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad gauti duomenys laikytini įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kad šiuo atveju buvo pažeistos BPK 166 straipsnio nuostatos, taip pat jame keliama problema, susijusi su Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymu, liudytojų Ž. S., G. J., V. J., L. U., L. Ž., A. Š., V. P., A. B., D. Š. ir A. Š., B. K., A. J., E. R. parodymų patikimumo, nes jie neteisėtai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, be to, apeliantų nuomone, dėl kyšio paėmimo iš L. U., A. Š., A. B., S. J., A. Š. nuteistojo E. M. veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį, nes jis gavo kyšį už teisėtų veiksmų atlikimą, dėl 650 Eur kyšio paėmimo iš L. U. jo veika neteisėtai perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 226 straipsnio 2 dalį, taip pat jis turėtų būti išteisintas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio paėmimo iš T. S., L. Ž., pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – dėl kyšio paėmimo iš R. I., pagal BK 225 straipsnio 1 dalį – dėl kyšio paėmimo iš B. K. ir E. R., taip pat apeliaciniu skundu prašoma sumažinti paskirtų bausmių – baudų dydžius arba paskirti bausmę, susijusią su laisvės apribojimu.

100Apeliaciniu skundu prokuroras J. Michailovskij ginčija nuteistajam E. M. paskirtų bausmių – baudų – dydžius, mano, kad paskirtų baudų dydžiai turi būti padidinti.

101Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas E. M. buvo pradėtas 2015 m. gegužės 18 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pasisakyta apie penkis galbūt nusikalstamų požymių turinčius veikų epizodus ir dokumente papirkėjais įvardinti V. J., T. S., L. U., G. J., V. L., nenustatytas asmuo vardu A.. 2015 m. gegužės 18 d. dėl nurodyto prokuroras pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą STT Klaipėdos valdybai. Daugiau byloje prokuroro pavedimų ikiteisminio tyrimo įstaigai nėra. Nesuteikdamas atskiro bylos numerio, tyrėjas E. R. surašė 2015 m. rugsėjo 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 18-08-12 ir 2016 m. balandžio 18 d. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį, 226 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, o ITS viršininkė D. P. ir l. e. viršininko pareigas V. G. rezoliucija pradėjo ikiteisminius tyrimus neįvardydami, kokios nustatytos kitos nusikalstamos veikos. Todėl dėl visų kitų E. M. kaltinančių epizodų, apeliantų teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, todėl taip buvo šiurkščiai pažeista BPK 166 straipsnio nuostata.

102BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, kad BPK 166 straipsnyje nenurodyta, kokiu procesiniu dokumentu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali (privalo) išreikšti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl kokių nusikalstamų veikų ir, kokiais atvejais ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas tik prokuroro reikalavimu, numatyta BPK 167 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju dėl E. M. padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, BPK 167 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos.

103Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu

104Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. I-133 redakcija) 5 punkte numatytos sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos – 5.1. rezoliucija; 5.2. tarnybinis pranešimas; 5.3. prokuroro reikalavimas; 5.4. nutarimas. Šių Rekomendacijų 6 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją ant dokumento, kai dokumente yra aiškiai nurodyti galbūt padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas užrašomas ant dokumento esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Rezoliucijoje turi būti nurodytas veikos kvalifikavimas pagal konkretų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį (straipsnius), jo dalį (dalis) ir (ar) punktą (punktus), rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, rezoliucijos užrašymo data ir parašas. Rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti užrašoma ant šių dokumentų: skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką; kito prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno tarnybinio pranešimo, jeigu pagal jį nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Rekomendacijų 6.1., 6.2. punktai). Šių Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tarnybiniu pranešimu, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų jam nustatytas funkcijas, pats nustato galbūt padarytos nusikalstamos veikos požymius. Tarnybiniame pranešime nurodomos galbūt padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir išreiškiamas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.

105Atlikdamas ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1, 2 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nustatęs požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių padarymo ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas E. R. 2015 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesuteikiant atskiro bylos numerio“ pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą rezoliucija patvirtino Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkė D. P., pavesdama atlikti ikiteisminį tyrimą STT Klaipėdos valdybos ITS vyriausiajam specialistui E. R. (t. 1, b. l. 3–4).

106Atlikdamas ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1, 2 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nustatęs požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1, 2 dalyse, dėl kurių padarymo ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas E. R. 2016 m. balandžio 18 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesuteikiant atskiro bylos numerio“ pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1, 2 dalyse. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą rezoliucija patvirtino Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas, laikinai pavaduojantis STT Klaipėdos valdybos ITS viršininką, V. G., pavesdamas atlikti ikiteisminį tyrimą STT Klaipėdos valdybos ITS vyriausiajam specialistui E. R. (t. 1, b. l. 5–6).

107Šiuo atveju, kaip jau paminėta, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. I-133 redakcija) 7 punkte rekomenduojama tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyti ir galbūt padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, tačiau akcentuotina, kad tai tik rekomendacija, kokie duomenys turėtų būti nurodyti tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendrąja prasme prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimas, šiuo atveju tarnybiniame pranešime, reiškia valinį sprendimą, kurio turinio konkreti esmė – pradėti ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–254/2011). Todėl atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, dėl to, jog 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. tarnybiniuose pranešimuose išsamiai nenurodytos galbūt padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, o nustatyti tik galbūt padarytų nusikalstamų veikų požymiai, numatyti atitinkamuose BK straipsniuose, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pažeidžiant BPK 166 straipsnio nuostatas, o jų metu surinkti duomenys turėtų būti nepripažinti įrodymais. Todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepažeidžiant įstatymo ir teismų praktikoje formuojamų reikalavimų.

108Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas E. M. dėl kyšio priėmimo iš Ž. S., L. Ž., A. B., R. I., D. Š., S. J., A. Š., B. K., A. J. ir E. R. nepagrįstai pripažino šių asmenų parodymus įrodymais, nes jie buvo gauti nepradėjus ikiteisminio tyrimo, yra visiškai nepagrįstas.

109Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. gegužės 18 d., o pratęstas tik 2016 m. vasario 17 d., t. y. po devynių mėnesių. Todėl dėl E. M. inkriminuotų nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų visi po 2015 m. lapkričio 8 d. į baudžiamąją bylą pateikti duomenys arba baudžiamojoje byloje atlikti procesiniai veiksmai, įskaitant ir prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą, nepripažintini tinkamai surinktais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.

110BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius.

111BPK 176 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.

112Pažymėtina, kad šiuo atveju 2015 m. gegužės 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl galbūt E. M. padarytų sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), dėl kurių ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per devynis mėnesius arba ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu šis terminas gali būti pratęstas aukštesniojo prokuroro rezoliucija. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Velutis 2016 m. vasario 17 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą J. Michailovskį dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo termino pratęsimo pagal sunkiausias nusikalstamas veikas, kai ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas dėl galbūt padarytų sunkių nusikalstamų veikų dar nebuvo pasibaigęs (BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punktas), Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Michailovskis 2016 m. vasario 17 d. rezoliucija pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą iki 2016 m. balandžio 18 d. (t. 1, b. l. 42–44), todėl šiuo atveju teigti, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas buvo pratęstas pažeidžiant BPK 176 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.

113Apeliaciniame skunde, apeliantų tvirtinimu, prieš nuteistąjį E. M. žvalgybinės priemonės buvo naudojamos ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, t. y. ir surinkus pakankamai duomenų apie tiriamojo padarytas nusikalstamas veikas, todėl surinkti duomenys slapto sekimo veiksmais po to, kai 2015 m. gegužės 18 d. E. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įrodymais nepripažintini.

114Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais.

115Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.

116Visi operatyviniai veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad operatyviniai veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog teismas, sankcionuodamas operatyvinius veiksmus, privalomai nurodo jų atlikimo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai praneša prokurorui, kuris priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, vadovaudamasis Generalinės prokuratūros, suderinusios su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis, nustatyta tvarka, iki nurodytas pavojus bus pašalintas.

117Slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius ir procesinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-57-696/2017).

118Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Vitalijaus Gulenkovo 2015 m. balandžio 7 d. teikimą Nr. 4-TR-172 dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės, sekimo, susipažinęs su pateikta kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi sankcionavo E. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą kontroliuojant ir fiksuojant asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą asmens pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, sekimą, slaptą patekimą į tarnybines Lietuvos saugios laivybos administracijos patalpas, ( - ) , kuriomis naudojasi E. M., leidžiant atlikti jose esančių daiktų, dokumentų bei kompiuterinėse laikmenose esančių įrašų slaptą apžiūrą, nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. liepos 7 d., motyvuodamas tuo, kad pateiktoje medžiagoje yra informacijos apie E. M. galbūt daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnyje, o nutarties priėmimo metu, tokią informaciją gauti kitais būdais, apginti visuomenės ir valstybės interesus yra sudėtinga (t. 2, b. l. 134–135).

1192015 m. gegužės 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1, 2 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 1–2).

120Pradėjus ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Velutis, nepažeisdamas BPK reikalavimų, su prašymu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, slapto sekimo ir leidimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti tyrimo veiksmus bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja R. Stonkuvienė 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi leido 3 mėnesiams klausytis E. M. pokalbių perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, taip pat vykdyti E. M. slaptą sekimą, darant vaizdo bei garso įrašus, STT Klaipėdos valdybos ir STT Kauno valdybos pareigūnams 3 (tris) mėnesius, nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. dėl E. M. atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės: 10 kartų slapta patekti į E. M. naudojamas negyvenamąsias patalpas (tarnybinį kabinetą), esančias ( - ), atlikti jose esančių tyrimui reikšmingų daiktų bei dokumentų apžiūrą, taip pat šiose patalpose ar jose esančiuose daiktuose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti technines priemones, skirtas slapta kontroliuoti ir fiksuoti E. M. pokalbius kitokį susižinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir jų eksploatavimo metu daryti vaizdo ir garse įrašus.

121Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R. Stonkuvienės 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje, vėliau ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartyse, pratęsiant šių baudžiamojo proceso prievartos priemonių taikymą, nurodyti visi BPK 154 straipsnio 2 dalyje, 158 straipsnio 3 dalyje, 160 straipsnio 1, 2 dalyse reikalaujami procesinių prievartos priemonių taikymo pagrindai (t. 2, b. l. 139–140, 161–162, 164–165, 167–168), akcentuota, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įvertinus byloje tiriamų veikų specifiką, iki esamo laiko byloje surinktus duomenis, taikomas šias veikas galbūt darančių asmenų konspiracijos (slaptumo) priemones, siekiant gauti ir užfiksuoti reikšmingus tyrimui duomenis apie E. M. galbūt daromas ir padarytas nusikalstamas veikas, be kitų procesinių veiksmų yra būtina šiam asmeniui taikyti procesines prievartos priemones, numatytas BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose: klausytis jo pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, vykdyti šio asmens slaptą sekimą, darant vaizdo bei garso įrašus, bei leisti ikiteisminio tyrimo pareigūnams prieš E. M. atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, nes įprastomis tyrimo priemonėmis ir metodais šiame ikiteisminio tyrimo etape surinkti pakankamai duomenų, kurie leistų patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, įvykdžiusius bei vykdančius tiriamą sunkų ir apysunkį nusikaltimą, būtų sudėtinga ir be prokuroro prašomos procesinės prievartos priemonės nėra galima pasiekti BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. M. atliekamų veiksmų kontrolė, sekimas tiek Kriminalinės žvalgybos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo pagrindais, buvo pagrįstas, be to, neužtruko nepateisinamai ilgą laiką, nes buvo tiriama daug nusikalstamų veikų, buvo siekiama nustatyti ir nusikalstamų veikų bendrininkus, o šių veiksmų metu gautus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tinkamais įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį (BPK 20 straipsnis).

122Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad buvus pakankamai duomenų apie E. M. galbūt padarytas nusikalstamas veikas, t. y. dėl E. M. kyšio priėmimo iš A. B., R. I., D. Š., A. J., A. Š., B. K., A. J. ir E. R., nepagrįstai buvo nenutrauktas slaptas sekimas, yra visiškai nepagrįstas.

123Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Ž. S., G. J., V. J., L. U., L. Ž., A. Š., V. P., A. B., D. Š. ir A. Š., B. K., A. J., E. R. apklausiami pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, nes asmenys, jeigu sutinka duoti parodymus apie jų padarytą nusikalstamą veiką, jie dėl baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą duoti parodymus arba melagingų parodymų davimą neįspėjami.

124BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Kaltinamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save laikoma neatskiriama teisingo proceso sąlyga Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Iš baudžiamųjų įstatymų ir iš baudžiamojo proceso normų taip pat neišplaukia įtariamojo ir kaltinamojo pareiga teisingai liudyti savo paties baudžiamojoje byloje. Įtariamajam ir kaltinamajam garantuojama teisė duoti parodymus (BPK 21, 22 straipsniai), tačiau jie, skirtingai nei liudytojai bei nukentėjusieji, negali būti įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, įtariamasis ir kaltinamasis neįtraukti į sąrašą subjektų, atsakančių už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-788/2015,

1252K-65-976/2017). Kaip liudytojai gali būti apklausti ir kitoje byloje nuteisti asmenys. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų. Teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką nereiškia, kad po tokią teisę turinčio asmens veikos teisinio įvertinimo negali vykti jo apklausa. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

126Ž. S., G. J., V. J., L. U., L. Ž., A. Š., V. P., A. B., D. Š. ir A. Š., B. K., A. J., E. R., duodami parodymus nagrinėjamoje byloje, jau buvo nuteisti, tačiau apklausiami kaip liudytojai teisme buvo įspėti už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Apklausiamo nuteistojo procesinė padėtis BPK normomis nėra sureguliuota. Pagal teismų praktiką, dėl tos pačios veikos kaip bendrininkai jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir posėdyje apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, bet tokie asmenys neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-856/2006, 2K-377-511/2016). Pirmosios instancijos teismas, apklausdamas Ž. S., G. J., V. J., L. U., L. Ž., A. Š., V. P., A. B., D. Š. ir A. Š., B. K., A. J., E. R. apie jų ir E. M., susijusias su jų padarytomis nusikalstamomis veikomis, padarytas nusikalstamas veikas, pažeidė BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Tačiau toks pažeidimas gali būti nepripažintas esminiu, jei jis nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo nuosprendžio.

127Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje kaip liudytojai buvo apklausti asmenys, kurių baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo išspręstas, t. y. jie buvo nuteisti (baudžiamaisiais įsakymais arba apkaltinamaisiais nuosprendžiais) ir kaip liudytojai buvo apklausti nagrinėjant kito kaltinamojo, t. y. E. M. baudžiamąją bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymai. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir, ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais paprastai nepripažįstami ir jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2006, 2K-377-511/2016,

1282K-82-699/2017).

129Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, dėl kurių BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas būtų pripažintas esminiu, nenustatyta. Pažymėtina, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-648/2017). Ž. S., G. J., V. J., L. U., L. Ž., A. Š., V. P., A. B., D. Š. ir A. Š., B. K., A. J., E. R. sutiko duoti parodymus ir buvo apklausti teisme nagrinėjant E. M. pareikštus kaltinimus, susijusius su apklausiamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis, jau po to, kai jų kaltės klausimas buvo išspręstas, priimant atitinkamus procesinius sprendimus. Nuteistasis E. M. ir jo gynėjas turėjo galimybę ginčyti jų duotus parodymus, be to, teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismas ištyrė jų parodymus duotus ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 105–106, t. 11, b. l. 17–20, 71–73), sugretino jų parodymus tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis, kruopščiai juos išanalizavo ir taip atidžiai buvo patikrintas jų parodymų patikimumas bei pagrįstai šie parodymai buvo pripažinti kaip patikimi.

130Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytas BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas apklausiant Ž. S., G. J., V. J., L. U., L. Ž., A. Š., V. P., A. B., D. Š. ir A. Š., B. K., A. J., E. R., nepripažįstamas esminiu, nes nuteistojo E. M. gynybos teisės nebuvo esmingai suvaržytos ir toks jų apklausos tvarkos pažeidimas neturėjo įtakos jų parodymų patikimumui, todėl šie parodymai, įrodinėjant nuteistojo E. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, buvo vertinami kaip įrodymai su kitais byloje surinktais įrodymais teisėtai ir pagrįstai.

131Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

132Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis E. M. gavo iš L. U. 60 Eur dydžio kyšį, apžiūrėjęs laivus ir vandens motociklą, taip pat – iš A. Š. 40 Eur dydžio kyšį, apžiūrėjęs vidaus vandenų laivą „( - )“, iš A. B. – 60 Eur dydžio kyšį, apžiūrėjęs vidaus vandenų laivą, iš S. J. – 50 Eur, apžiūrėjęs laivus, dėl to šios jo nusikalstamos veikos turėtų būti perkvalifikuotos iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį kaip už teisėtą veikimą.

133Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nuteistojo E. M. kaltės bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš L. U., A. Š., A. B. ir S. J. už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už A. V. vandens motociklui ir L. U., A. Š., A. B. ir S. J. laivams techninės apžiūros aktų išdavimą, nepatikrinus jų techninės būklės. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visas aplinkybes dėl kiekvieno nuteistajam E. M. inkriminuoto kaltinimo, kartu aiškiai motyvavo ir dėl to, kodėl šios paminėtos nuteistojo E. M. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos būtent pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvuotu ir išsamiu įrodymų vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, dar kartą tų pačių motyvų nekartoja. Kartu dar kartą akcentuoja, kad minėtų vandens transporto priemonių formalus apžiūrėjimas ar neva žinojimas, kad jos yra techniškai tvarkingos, savaime nereiškia, kad prieš išduodant techninės apžiūros aktus, jos privalomai neturėjo būti apžiūrėtos ir patikrintos laikantis Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7d. įsakymu Nr. V-72 (2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-93 redakcija), nustatančių laivų apžiūros tvarką, privalomus atlikti patikrinimo veiksmus. Pažymėtina, kad nuteistajam E. M. ir buvo pareikšti kaltinimai bei jis nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį būtent už tai, kad išdavė techninės apžiūros aktus, pažeisdamas nustatytą teisės aktais tvarką, t. y. išdavė techninės apžiūros aktus už kyšius, tinkamai neapžiūrėjęs minėtų vandens transporto priemonių, kaip numatyta Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7d. įsakymu Nr. V-72 (2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-93 redakcija). Aplinkybė, jog teismas įrodymus vertino kitaip, nei to nori apeliantas, nereiškia, jog ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir turi būti naikintina. Kartu dar kartą pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų argumentų, kurie nebūtų buvę aptarti ir įvertinti, ir dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus vertinti kitaip bei naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria E. M. už jau paminėtas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurias reikėtų ištirti ir, kurios nebūtų buvusios ištirtos ir aptartos skundžiamame nuosprendyje, nenurodyta.

134Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl 650 Eur kyšio priėmimo iš L. U. už padėjimą gauti laivavedžių mokymo kursų baigimo pažymėjimą, jų nelankius, ir egzamino išlaikymą laivavedžio pažymėjimui gauti, nuteistasis E. M. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį turėjo būti išteisintas, nes pagal savo pareigybę jis niekada neturėjo nei teisėtų, nei neteisėtų įgaliojimų padėti asmenims gauti laivavedžių mokymo kursų baigimo pažymėjimą, nelankant privalomų kursų, o, gavęs pinigus iš L. U., mokėjo už pastarojo kursus, įvairias užklausas ir panašiai, ir tai nesusiję su kyšiu. Be to, L. U. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą. Pagal laidavimą asmenį galima atleisti tik dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo, o jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal du papirkimo epizodus. Todėl, apeliantų nuomone, papirkimo ir kyšininkavimo veikos susietos tampriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Šilutės rajono apylinkės teismas šią E. M. veiką perkvalifikavo iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 226 straipsnio 2 dalį, tačiau prekybos poveikiu veikos faktinės aplinkybės savo turiniu yra daug platesnės ir esminiai skiriasi nuo kyšininkavimo faktinių aplinkybių. Be to, pirmos instancijos teismas savarankiškai, nesupažindinęs su naujų aplinkybių turiniu, jo veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuodamas į BK 226 straipsnio 2 dalį, pažeidė E. M. teisę į gynybą ir teisingą procesą, taip pat neaiškiai suformulavo ir kaltinimą pagal BK 226 straipsnio 2 dalį – neįvardijo konkrečios valstybės institucijos ar jos tarnautojų, pareigūnų, vartota sąvoka – „padėjimas gauti“ – niekuo nesusijusi su būtinu BK 226 straipsnio 2 dalies dispozicijos atributu – „pažadu paveikti“.

135Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo E. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, tikrinti pagrįstumo bei teisėtumo ir priimto sprendimo, kuriuo L. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tuo, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, E. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde ir pats nurodė, kad jis pagal savo pareigybę niekada neturėjo nei teisėtų, nei neteisėtų įgaliojimų padėti asmenims gauti laivavedžių mokymo kursų baigimo pažymėjimą nelankant privalomų kursų, tačiau pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų duomenų pagrįstai nustatė, jog jis priėmęs kyšį, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka paveikdamas valstybės instituciją ir jos valstybės tarnautojus, padėjo gauti L. U. laivavedžių mokymų kursų baigimo pažymėjimą, nelankant jam privalomų kursų, ir sudarė sąlygas laikyti egzaminą bei tyrimo metu nenustatytam asmeniui padėjus jį išlaikyti, L. U. egzaminą išlaikė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nuteistojo E. M. kaltės bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visas aplinkybes, susijusias su E. M. nusikalstamos veikos perkvalifikavimu iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 226 straipsnio 2 dalį, aiškiai motyvavo, kodėl ši paminėta nuteistojo E. M. nusikalstama veika kvalifikuotina būtent pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, taip pat aptarė, kodėl visi iš L. U. gauti 650 Eur laikytini kyšiu, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvuotu ir išsamiu įrodymų vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, dar kartą tų pačių motyvų nekartoja. Kartu pažymi, kad pagal teismų praktiką, inkriminuojant asmeniui nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, neturi reikšmės, ar kaltininkas žada kyšį perduoti atitinkamam oficialiam asmeniui, ar žada visą jį pasiimti sau. Pats pažadas gali būti tiek kategoriškas, žadant absoliučią sėkmę, tiek ir atsargus, žadant tik pabandyti tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-430-746/2015 ir kt.). Todėl skundžiamame nuosprendyje pavartota sąvoka – „padėjimas gauti“ – iš esmės visiškai nesiskiria nuo sąvokos – „pažado paveikti“ – priešingai, jos savo esme ir dėl paties ketinimo, yra susijusios, nes akivaizdu, kad be poveikio nebūtų pasiektas norimas rezultatas, ir šios sąvokos pavartojimas skundžiamame nuosprendyje nedaro nuteistojo E. M. atliktų neteisėtų veiksmų neaiškiais.

136Užtikrinant efektyvią kaltinamojo teisę į gynybą bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeista kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, jos individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2012, 2K-112/2016).

137Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatęs, kad nuteistasis E. M. pats nėra subjektas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pagrįstai jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 226 straipsnio 2 dalį, nepakeisdamas nustatytų esminių faktinių aplinkybių dėl L. U. kyšio jam davimo, o tik patikslino, kad jis nusikalstamą veiką padarė, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės institucijai ir jos valstybės tarnautojams tam, kad pasiektų tą patį tikslą, kaip ir, jei būtų neteisėtai veikęs pats tarnybinių galimybių ribose. Pažymėtina, kad E. M. ir kaltinime pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nebuvo nustatyti ir nurodyti konkretūs tarnautojai ar pareigūnai, padėję L. U. išlaikyti žinių, tarptautiniam laivavedžio pažymėjimui valdyti laivus vidaus ir pakrančių vandenyse, neribojant variklių galingumo gauti, egzaminą bei institucija, kurioje L. U. tariamai baigė laivavedžių mokymo kursus. Šios aplinkybės nuteistasis E. M. pirmosios instancijos teisme neginčijo. Be to, šiuo atveju aplinkybė, kurioje įstaigoje buvo siekiamas tikslas ir, kokius valstybės tarnautojus buvo siekiama neteisėtai paveikti, nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Kartu pažymėtina, kad BK 226 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė atsakomybė, nei BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ir nuteistojo padėtis dėl to irgi nepasunkėjo. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo E. M. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 226 straipsnio 2 dalį, BPK pažeidimų nepadarė.

138Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam E. M. inkriminuota veika pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio paėmimo iš A. K. už pažadą, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės institucijai ir jos valstybės tarnautojams paveiks Lietuvos saugios laivybos administracijos motorinio pramoginio laivavedžio kvalifikacijos egzamino komisijos narius, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y neteisėtai padėtų T. S., kuris nelankė tam reikalingų laivavedžio mokymo kursų, išsilaikyti egzaminą gauti tarptautiniam motorinio pramoginio laivavedžio kvalifikacijos liudijimui, suteikiančiam teisę valdyti motorinius ir sportinius laivus vidaus ir pakrančių vandenyse, ribojant jų variklių galingumą iki 150 AG, nesiskyrė nuo veiksmų, susijusių su 650 Eur kyšio priėmimu iš L. U. už padėjimą gauti laivavedžių mokymo kursų baigimo pažymėjimą, jų nelankius, ir egzamino išlaikymą laivavedžio pažymėjimui gauti, o šie veiksmai buvo inkriminuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 2 dalyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nuteistojo E. M. veiką, susijusią su 650 Eur kyšio priėmimu iš L. U. už padėjimą gauti laivavedžių mokymo kursų baigimo pažymėjimą, jų nelankius, ir egzamino išlaikymą laivavedžio pažymėjimui gauti, skundžiamu nuosprendžiu ir perkvalifikavo iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 226 straipsnio 2 dalį.

139Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nesurinkta faktinių duomenų, kad E. M. būtų ką nors paveikęs dėl to, kad T. S. išlaikytų laivavedžio egzaminą, tačiau dėl to, dar kartą akcentuotina, kad inkriminuojant asmeniui nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, neturi reikšmės, ar kaltininkas žada kyšį perduoti atitinkamam oficialiam asmeniui, ar žada visą jį pasiimti sau. Pats pažadas gali būti tiek kategoriškas, žadant absoliučią sėkmę, tiek ir atsargus, žadant tik pabandyti tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-430-746/2015 ir kt.). Teisiamajame posėdyje ir pats nuteistasis E. M. nepaneigė, kad jis gavo iš A. K. 720 Eur, jam paprašius padėti gauti T. S. laivavedžio pažymėjimą (t. 10, b. l. 88–89). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nuteistojo E. M. kaltės, kad jis, pasinaudodamas savo įtaka dėl tarnybos arba dėl pažinčių, sudarė sąlygas T. S. gauti privalomų kursų baigimo pažymėjimą, kursų nelankant ir nelankius kursų laikyti laivavedžio egzaminą ir jį išlaikyti bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visas aplinkybes, susijusias su E. M. nusikalstamos veikos padarymu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, aiškiai motyvavo, kokius veiksmus, susijusius su prekyba poveikiu, jis atliko, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvuotu ir išsamiu įrodymų vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, dar kartą tų pačių motyvų nekartoja.

140Nuteistasis E. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nebuvo tirta aplinkybė, kuri kompetentinga institucija išdavė L. Ž. laivavedžio pažymėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ši aplinkybė E. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, reikšmės neturi ir jo kaltės nešalina. Dėl apeliantų teiginio, kad bylos duomenimis nenustatytas nuteistajam E. M. L. Ž. duoto kyšio dydis, akcentuotina, kad teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. Ž. duoto E. M. kyšio tikslaus dydžio neprisiminė, parodė, kad kyšio dydis buvo nuo 500 iki 1000 litų (t. 11, b. l. 72), tačiau nuteistasis E. M. pats aiškiai parodė, kad iš L. Ž. gavo per kelis kartus, iš viso būtent 280 Eur (t. 10, b. l. 89).

141Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. nepripažįsta 2015 m. birželio 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. gavęs iš R. I. du kartus po 100 eurų kyšį, apeliantų teigimu, Šilutės rajono apylinkės teisme jo duoti parodymai niekuo nepaneigti, taip pat lieka nepaneigti E. M. parodymai, kad pinigus jis iš R. I. gavo už tam tikrų senų daiktų perleidimą R. I., taip pat už sutartą paplukdymą per gimtadienį laivu, todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos faktinės aplinkybės dėl nurodyto turėjo būti vertintos jo naudai. Be to, apeliantų nuomone, asmuo dėl pareikštų kaltinimų gali gintis tik tada, jeigu suformuluotas procesinis dokumentas yra be dviprasmybių, konkretus ir aiškus. Procesiniame dokumente aprašomi bendri R. I. bei E. M. veiksmai, todėl, apeliantų nuomone, tai leidžia daryti išvadą, kad formuluojant tokio pobūdžio kaltinimą privalu pasisakyti dėl bendrininkavimo instituto (BK 24-26 straipsniai), ir tam reikalinga sujungti į vieną išskirtas Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjamas dvi baudžiamąsias bylas – vieną dėl papirkimo, kitą dėl kyšininkavimo, be to, jeigu kaltinimo tekste išreikštos abejonės dėl disponavimo laivu būtina, nustatyti turto valdytojus iki V. Ž. mirties ir po aplinkybių nustatymo.

142Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. M. teigė, kad pinigų iš R. I. gavo, nes jis iš sodo išsivežė visokių malkų, gelžgalių, be to, R. I. pinigų davė už malkas ir kurą, kurį sunaudojo juos plukdydamas (t. 10, b. l. 90). Teisiamajame posėdyje R. I., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas byloje kaip įtariamasis, teisiamajame posėdyje parodymus duoti atsisakė. Tačiau tokius nuteistojo E. M. parodymus paneigia bei aplinkybę, kad jis pinigus gavo kaip kyšį už laivui techninės apžiūros akto išdavimą bei laivo perregistravimą, žinant, jog R. I. nėra teisėtas, sandorio pagrindu tapęs, laivo savininkas, patvirtina veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo 2015 m. rugsėjo 18 d. protokole užfiksuoti duomenys, iš jų nustatyta, kad 2015 m. birželio 8 d. E. M. tarnybiniame kabinete, pokalbio metu su R. I., R. I. padavė E. M. dokumentus, juose buvo įdėtos dvi kupiūros po 50 Eur, jas E. M. pasiėmė. Pokalbio metu R. I. teigė, kad laivą reikia perrašyti „tiesiai nuo Ž. tam, kuris gyvena tiesiai prieš uostą, ir nereikia jokio papildomo tauragiškio žmogaus“. E. M. pasakė, kad 100 jam per mažai ir nurodė „du“, o R. I. pažadėjo „ištraukti daugiau“, jei pavyks. Taip pat sutarė, kad sutartyje dėl laivo pardavimo, už V. Ž. pasirašys R. I., o S. G. ateis ir pasirašys pats. Taip pat užfiksuotos R. I. pinigų perdavimo E. M. aplinkybės (t. 3, b. l. 73–77). Tai, jog nuteistasis E. M. iš R. I. pinigus gavo kaip kyšį, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir pats E. M.. Vėlesnių apklausų metu nuteistasis E. M. anksčiau duotus parodymus pradėjo keisti, tačiau taip pat nurodė aplinkybes, kurios nesutapo su nurodytomis teisiamajame posėdyje, t. y., kad pinigai buvo atiduoti kaip skola, po to jau teigė, kad pinigai buvo skirti apmokėjimui už plukdymą laivu (t. 8, b. l. 171–173, 189–197, t. 9, b. l. 8–10). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, tikėti tuo, kad neva R. I. sumokėjo E. M. už išsivežtus daiktus ar paplukdymą būtent tuo metu, kai pokalbio metu kalbama apie neteisėtus veiksmus, susijusius su laivo užregistravimu, nėra jokio pagrindo, juolab, kad tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu iš pat pradžių nenurodė ir pats E. M.. Be to, vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad ir laivo pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta E. M. tarnybiniame kabinete. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo 2016 m. gegužės 3 d. protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. 14.41–15.00 val., E. M. tarnybiniame kabinete pokalbio tarp E. M. ir R. I. metu buvo aptariamas V. Ž. priklausančio laivo pardavimo sutarties sudarymas. Pokalbio turinys patvirtina, kad sutartyje duomenys buvo įrašyti atgaline, t. y. 2013 m. data, buvo surašoma ir kita sutarties dalis (t. 3, b. l. 184–193). Šios nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis E. M. turėjo suinteresuotumą tokių neteisėtų veiksmų atlikimui ne be pagrindo.

143Kaip patys apeliantai nurodo apeliaciniame skunde R. I. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už E. M. papirkimą, kad jis neteisėtai veiktų, vykdydamas jam priskirtus įgaliojimus, o E. M. paėmė kyšį už neteisėtą veikimą, R. I. ir E. M. nusikalstamos veikos numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, todėl šiuo atveju sujungti jų baudžiamąsias bylas bei nagrinėti jas kartu ar tirti dar kokias nors papildomas aplinkybes nėra jokio pagrindo. Kartu pažymėtina, kad nuteistajam neinkriminuota, jog jis veikė kaip bendrininkas ir dėl to reikėtų aptarti bendrininkavimo institutą. E. M. nuteistas už prisidėjimą pagaminant netikrą dokumentą – laivo pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. Ž. ir R. I., tačiau tai nėra bendrininkavimo rūšis, numatyta Baudžiamajame kodekse.

144Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. ir jo gynėjas teigia, kad nuteistojo E. M. veika dėl kyšio paėmimo iš D. Š. nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes D. Š. jam davė ne 40, bet 20 Eur kyšį ir už teisėtą veikimą.

145Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nuteistojo E. M. kaltės, kad jis reikalavo 40 Eur dydžio kyšį būtent už neteisėtus savo veiksmus, bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visas aplinkybes, susijusias su E. M. nusikalstamos veikos padarymu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, aiškiai motyvavo, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvuotu ir išsamiu įrodymų vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, dar kartą tų pačių motyvų nekartoja.

146Apeliaciniame skunde apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino S. J. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kadangi jis nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje ir neišreiškė savo valios dėl sutikimo duoti parodymus apie galbūt jo paties padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nuteisdamas E. M. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš S. J., S. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nevertino ir jais nesirėmė.

147Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. pripažįsta, kad B. K., atvykęs į inspekciją, po to, kai jis uoste buvo įspėjęs jį, kad neplukdytų laivu daugiau kaip 12 žmonių, numetė jam ant stalo 50 Eur ir išėjo, vėliau jis tuos pinigus norėjo grąžinti, bet B. K. pasakė, kad jie saldainiams. Nuteistojo teigimu, B. K. paliko jam 50 Eur už teisėtą įspėjimą bei būsimo gimtadienio proga. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai E. M. ir nuteisė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl kyšio priėmimo už teisėtus jo veiksmus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis ir pats patvirtino, kad jis įspėjo B. K., kad neplukdytų daugiau kaip 12 žmonių, nes jų buvo daugiau. Todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad B. K. davė E. M. kyšį už teisėtą jo veikimą, norėdamas, kad jo nebaustų už pažeidimo padarymus. Akcentuotina, kad kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Detalizuojant šią nuostatą, kyšio davimo baigtumas sietinas su momentu, kai papirkėjas atlieka visus veiksmus, kurie yra pakankami, kad gavėjas galėtų pasinaudoti suteikiama nauda (palieka kyšį kabinete, perduoda į rankas, įdeda į kišenę, pasirašo sutartį, sunaikina paskolos raštą, perveda pinigus į sąskaitą ir pan.).

148Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. ginčija ir kaip kyšio priėmimą iš E. R., tvirtindamas, kad E. R. padavė 40 Eur alkoholio ir užkandos nupirkimui, ir tai kartu suvartojo kaip draugai. Tokios pat versijos nuteistasis E. M. laikėsi ir teisiamajame posėdyje. Tačiau tokią nuteistojo versiją visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo objektyviai išanalizuoti bei įvertinti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kurių pagrindu padaryta faktines aplinkybes atitinkanti išvada dėl nuteistojo E. M. kaltės, ir jis pagrįstai bei teisėtai nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvuotu ir išsamiu įrodymų vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, dar kartą tų pačių motyvų nekartoja.

149Atsižvelgdamas į byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai atskleidė BK 225 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 226 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų esmę, šių nusikaltimų sudėčių požymius, ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 225 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 226 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies dispozicijomis, juos įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė teisingas bei motyvuotas išvadas dėl E. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog nepriimtas sprendimas dėl nusikalstamu būdu gautų dokumentų pripažinimo ar nepripažinimo negaliojančiais, kai nuosprendis dar neįsiteisėjęs, visiškai nešalina nuteistojo E. M. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, susijusių su šių dokumentų gavimu.

150Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. ir jo gynėjas prašo nuteistajam sumažinti paskirtų bausmių dydžius arba paskirti kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, o prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuteistajam E. M. nustatyti ir paskirti didesnio dydžio baudas.

151Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

152Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

153Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo E. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59, 60 straipsniai). Kaip jau minėta, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

154Nors, kaip teigia prokuroras apeliaciniame skunde, nuteistasis E. M. nusikalstamas korupcines veikas vykdė intensyviai, pakankamai ilgą laiko tarpą, kiekvienu atveju siekdamas aiškiai užsibrėžto tikslo – gauti už vykdomus teisėtus ir neteisėtus veiksmus turtinį atlygį, visas veikas baigė. Atlikdamas nusikalstamus veiksmus E. M. turimus įgalinimus ir tarnybines pareigas panaudojo priešingais valstybės tarnybai interesais, o dėl atliktų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir juridiniam asmeniui Lietuvos saugios laivybos administracijai, kadangi šiais veiksmais buvo pažeisti, ne tik teisės aktų, reikalaujančių valstybės tarnautojų veiklos skaidrumo, bet ir diskredituotas valstybės tarnautojo bei Lietuvos saugios laivybos administracijos vardas, sumenkintas pasitikėjimas valstybės tarnybos institutu bei Saugios laivybos administracijos veiklos skaidrumu ir patikimumu, jis padarė 10 tyčinių sunkių, 5 – apysunkes, 1 – nesunkią nusikalstamų veikų bei 3 baudžiamuosius nusižengimus, baustas administracine tvarka, tačiau šios aplinkybės negali būti sureikšmintos ir nulemti bausmės griežtumo. Visos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, todėl teismas, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį ir dydį, vertina aplinkybių visumą, o ne pavienes BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Todėl įvertintina ir tai, kad nuteistasis E. M. anksčiau neteistas, yra pensininkas, byloje objektyvių duomenų, kad turėtų papildomą pajamų šaltinį, išskyrus gaunamą senatvės pensiją, nėra, turi sveikatos sutrikimų. Nors nusikalstamas korupcines veikas vykdė intensyviai, tačiau dauguma imamų kyšių sumų nebuvo didelės, per atitinkamą nemažą laiko tarpą jų bendra suma sudaro 2799 Eur, jie skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoti.

155Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja tikslą nubausti, teigdamas, kad E. M. už jo padarytus nusikaltimus palikus skundžiamu nuosprendžiu paskirto dydžio baudas, nebus pasiektas BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas svarbiausių bausmės tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, tačiau, nors E. M. ir nuteistas už 10 tyčinių sunkių, 5 – apysunkes, 1 – nesunkią nusikalstamas veikas bei 3 baudžiamuosius nusižengimus, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis anksčiau neteistas, yra pensininkas, nebedirba, todėl yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Pažymėtina, kad kiekvienos bausmės kaip valstybės prievartos priemonės esmė yra nubaudimas, todėl jau vien bausmės paskyrimu pradedamas įgyvendinti ir tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės prioritetinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.).

156Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti E. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam E. M. parinkta bausmės rūšis – bauda yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajam E. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas parinkta bausmės rūšis ir nustatyti konkretūs šios bausmės dydžiai atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, laikyti tokias bausmes aiškiai per švelniomis ar aiškiai per griežtomis ir jas ar galutinę subendrintą bausmę pagal nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą mažinti dar labiau, o pagal prokuroro apeliacinį skundą – didinti, nėra pagrindo. Todėl prokuroro prašymas – griežtinti nuteistajam E. M. paskirtas bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, o nuteistojo E. M. ir jo gynėjo prašymas sumažinti paskirtų bausmių dydžius, kartu ir galutinės bausmės dydį ar paskirti kitą bausmės rūšį – atmetami.

157Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendis apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

158Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

159nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio apeliacinius skundus atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (Ž. S. epizodas) – 150... 3. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (G. J. epizodas) –150... 4. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (1-as L. U. epizodas)... 5. pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl L. U. laivavedžio... 6. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (A. Š. epizodas) – 150... 7. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (A. B. epizodas) – 150... 8. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (R. I. epizodas) – 170... 9. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (D. Š. epizodas) – 150... 10. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (S. J. epizodas) – 150... 11. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (A. Š. epizodas) –150... 12. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (V. J. epizodas dėl 70... 13. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (B. K. epizodas) –110... 14. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (E. R. epizodas) – 110... 15. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (R. I. epizodas) – 70... 16. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (V. J. epizodas dėl 20... 17. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (V. P. epizodas) – 50... 18. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (A. J. epizodas) – 50... 19. pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (A. K. ir T. S. epizodas)... 20. pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (L. Ž. epizodas) – 140... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės už... 22. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, taikyta... 23. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 24. E. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas ( - ),... 25. 2015 m. balandžio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, E. M. savo... 26. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio mėnesį, tikslesnė... 27. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje –... 28. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 8 d., apie 10.39 val.,... 29. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 8 d., apie 15 val., savo... 30. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 29 d., apie 11.08 val.,... 31. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 8 d., apie 9.07 val.,... 32. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su R. I., E. M., 2015... 33. 2015 m. liepos 15 d. tarp R. I. ir S. G. buvo pasirašyta laivo „( - )“,... 34. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 16 d., apie 8.12 val.,... 35. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 10 d., apie 8.29 val., savo... 36. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiu nuo... 37. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 balandžio 28 d., apie 9.33 val., savo... 38. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 9.07 val.,... 39. Be to, E. M. 2015 m. birželio 5 d., apie 15 val., savo tarnybiniame kabinete,... 40. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d., apie 13.38 val.,... 41. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d., apie 8.12 val.,... 42. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. 11.15 val. savo... 43. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 3 d., apie 13.25 val.,... 44. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. rudenį – 2015 m. pavasarį,... 45. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. ir jo gynėjas advokatas A. Jokūbauskas... 46. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas E. M. buvo... 47. Be to, pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui, jo pratęsti negalima, tai... 48. Be to, apeliantai akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m.... 49. Dėl UAB „( - )“ laivo įregistravimo epizodo (Ž. S. epizodas)... 50. Dėl 200 eurų kyšio priėmimo iš Ž. S. E. M. savo kaltę pripažino... 51. Dėl G. J. laivo įregistravimo epizodo... 52. Dėl du kartus po 100 eurų kyšio priėmimo iš G. J. E. M. savo kaltę... 53. Dėl kyšininkavimo epizodų su V. J.... 54. Dėl 70 ir 20 eurų kyšių priėmimo iš V. J. E. M. kaltę pripažino... 55. Dėl kyšininkavimo epizodų su L. U.... 56. E. M. parodė, kad 60 eurų iš L. U. gavo apžiūrėjęs laivus ir vandens... 57. Dėl pareikšto kaltinimo – 650 eurų kyšio priėmimo iš L. U. pirmos... 58. Dėl T. S. laivavedžio pažymėjimo gavimo epizodo... 59. Dėl nurodyto epizodo E. M. inkriminuojama veika, numatyta BK 226 straipsnio 2... 60. Dėl L. Ž. laivavedžio pažymėjimo gavimo epizodo... 61. Dėl nurodyto epizodo E. M. inkriminuojama veika, numatyta BK 226 straipsnio 2... 62. Dėl kyšio priėmimo iš A. Š. epizodo... 63. E. M. parodė, kad gavo iš A. Š. 40 eurų atlikęs teisėtus veiksmus ir... 64. Dėl kyšio priėmimo iš V. P. epizodo... 65. E. M. pripažino 10 eurų kyšio priėmimo iš V. P. epizodą, tačiau 2017 m.... 66. Dėl kyšio priėmimo iš A. B. epizodo... 67. E. M. pripažįsta gavęs 60 eurų iš A. B. už teisėtai atliktus veiksmus,... 68. Dėl kyšio priėmimo iš R. I. ir dokumento klastojimo epizodų... 69. E. M. nepripažįsta 2015 m. birželio 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. gavęs... 70. Apeliantai nurodo, kad E. M. inkriminuojama tęstinė veika dėl... 71. Dėl kyšio priėmimo iš D. Š. epizodo... 72. E. M. pripažįsta gavęs iš D. Š. 20 eurų už teisėtą veikimą vykdant... 73. Dėl kyšio priėmimo iš S. J. epizodo... 74. E. M. pripažįsta gavęs iš S. J. 50 eurų už teisėtą veikimą vykdant... 75. Dėl kyšio priėmimo iš A. S. epizodo... 76. E. M. pripažįsta gavęs iš A. Š. 100 eurų už laivų registraciją. Jis... 77. Dėl kyšio priėmimo iš B. K. epizodo... 78. E. M. pripažįsta, kad B. K. atvykęs į inspekciją numetė ant stalo 50... 79. Dėl kyšio priėmimo iš A. J. epizodo... 80. E. M. pripažįsta, kad A. J. kabinete paliko 20 eurų. 2015 m. sausio 25 d.... 81. Dėl kyšio priėmimo iš E. R. epizodo... 82. E. M. parodė, kad E. R. yra jo senas pažįstamas ir jokio kyšio iš jo... 83. Apeliantų teigimu, šios išnagrinėtos baudžiamosios bylos kontekste būtina... 84. Apeliaciniame skunde pažymima, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės... 85. Prieš E. M. slaptos žvalgybinės priemonės teismo nutartimis buvo naudojamos... 86. Tiek BPK, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos... 87. Teismo sankcijos reikalaujantys slapti procesiniai veiksmai negali tęstis... 88. Slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali... 89. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamojoje... 90. Apeliantų teigimu, Šilutės rajono apylinkės teismas netinkamai vertino... 91. Be to, apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos... 92. Apeliantų įsitikinimu, teismas tinkamai neišanalizavęs ir nepalyginęs... 93. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų... 94. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylos... 95. Apeliantas nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme... 96. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė jų apeliacinį... 97. Apeliaciniai skundai atmestini.... 98. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3... 99. Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad... 100. Apeliaciniu skundu prokuroras J. Michailovskij ginčija nuteistajam E. M.... 101. Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis... 102. BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas... 103. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu... 104. Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos... 105. Atlikdamas ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų... 106. Atlikdamas ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų... 107. Šiuo atveju, kaip jau paminėta, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro... 108. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliaciniame skunde... 109. Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad... 110. BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti... 111. BPK 176 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės... 112. Pažymėtina, kad šiuo atveju 2015 m. gegužės 18 d. tarnybiniu pranešimu... 113. Apeliaciniame skunde, apeliantų tvirtinimu, prieš nuteistąjį E. M.... 114. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje... 115. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje... 116. Visi operatyviniai veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.... 117. Slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali... 118. Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla, išnagrinėjęs... 119. 2015 m. gegužės 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. M. galbūt... 120. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų... 121. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo... 122. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliaciniame skunde... 123. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Ž. S., G. J., V. J., L. U., L.... 124. BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti... 125. 2K-65-976/2017). Kaip liudytojai gali būti apklausti ir kitoje byloje nuteisti... 126. Ž. S., G. J., V. J., L. U., L. Ž., A. Š., V. P., A. B., D. Š. ir A. Š., B.... 127. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje kaip liudytojai buvo apklausti... 128. 2K-82-699/2017).... 129. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, dėl kurių BPK 80 straipsnio 1 dalies 1... 130. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 131. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta... 132. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis E. M. gavo iš L. U. 60 Eur... 133. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios... 134. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl 650 Eur kyšio priėmimo iš L. U. už... 135. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo E.... 136. Užtikrinant efektyvią kaltinamojo teisę į gynybą bylos nagrinėjimo teisme... 137. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatęs, kad nuteistasis... 138. Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam... 139. Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad... 140. Nuteistasis E. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad... 141. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. nepripažįsta 2015 m. birželio 8 d. ir... 142. Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. M. teigė, kad pinigų iš R. I. gavo,... 143. Kaip patys apeliantai nurodo apeliaciniame skunde R. I. patrauktas... 144. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. ir jo gynėjas teigia, kad nuteistojo E.... 145. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios... 146. Apeliaciniame skunde apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 147. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. pripažįsta, kad B. K., atvykęs į... 148. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. ginčija ir kaip kyšio priėmimą iš... 149. Atsižvelgdamas į byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir... 150. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. ir jo gynėjas prašo nuteistajam... 151. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš... 152. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl,... 153. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija... 154. Nors, kaip teigia prokuroras apeliaciniame skunde, nuteistasis E. M.... 155. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja tikslą nubausti, teigdamas, kad E.... 156. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti BK 41... 157. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Šilutės rajono apylinkės teismo... 158. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 159. nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko bei Klaipėdos...