Byla e2A-518-826/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo E. V. priešieškinį ieškovui J. M. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 2 000,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad tarp šalių 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudarytas susitarimas dėl 2012 m. lapkričio 24 d. preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, pagal kurį jis įsipareigojo grąžinti atsakovui butą, esantį ( - ), Klaipėdoje, ir atsisakė reikalavimo teisės į 9 438,24 Eur avansą, kurį buvo sumokėjęs atsakovui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jam 13 301,90 Eur per dvi darbo dienas nuo buto priėmimo–perdavimo momento. Buto priėmimo–perdavimo metu atsakovas jokių pastabų arba pretenzijų dėl perduodamo turto būklės nereiškė. 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas sumokėjo 5 500,00 Eur, 2016 m. rugsėjo 13 d. – 3 000,00 Eur, 2016 m. lapkričio 7 d. – 2 801,90 Eur, iš viso 11 301,90 Eur. Jis gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodoma, jog atsakovas pasinaudojo susitarimo 5.2 punkte numatyta teise vienašališkai sumažinti grąžintiną turto kainą 2 000,00 Eur, šią sumą laikant minimalių nuostolių atlyginimu. Negavęs aiškių pretenzijų dėl buto būklės jis kreipėsi į atsakovą ragindamas jį įvykdyti susitarimą. Iš atsakovo pateikto atsakymo į raginimą suprato, kad jokių esminių buto trūkumų nustatyta nebuvo, o atsakovo sprendimas sumažinti grąžintiną sumą 2 000,00 Eur yra nulemtas informacijos, gautos iš nekilnojamojo turto agentės, kuri savo elektroniniame laiške nurodė, jog namo laiptinė, kuriame yra butas, yra netvarkinga, bute nėra balkono, butui reikalingas remontas. Atsakovas tikėjosi už butą gauti 72 000,00 Eur, o gavo tik 68 000,00 Eur, todėl jis teigė, kad sumokės likusius 2 000,00 Eur, jeigu jis atlygins jam nuostolius, t. y. skirtumą tarp buto kainos, kurią jis pageidavo gauti (72 000,00 Eur), ir faktiškai gautos buto kainos (68 000,00 Eur).
  2. Atsakovas E. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 3 761,76 Eur nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad ieškovas pripažino, jog kurį laiką iki išvykimo nuolat gyventi į Ispaniją jis su šeima gyveno ginčo bute. Mano, jog nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio ieškovas pats bute negyveno, o jį subnuomojo. Tai patvirtina šalių tarpusavio elektroninis susirašinėjimas 2015 m. gruodžio mėnesį, ieškovas butą nuomojo V.. Per šį laikotarpį jis pats būtų galėjęs nuomoti butą ir iš gaunamo nuomos mokesčio būtų dengęs kreditą bei dar gavęs pelno (skirtumas tarp kredito mokesčio ir gaunamo nuomos mokesčio). Ieškovas jo sutikimo subnuomoti butą neturėjo, todėl praturtėjo jo sąskaita, t. y. gavo 3 761,76 Eur pajamų, kurios laikytinos nuostoliais.
    2. Nurodė, kad butas ieškovo žinioje buvo 4 metus, tačiau jis einamojo remonto neatliko. Dėl nuomos butas papildomai nusidėvėjo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad įvertinus 2012 m. lapkričio 24 d. sutarties turinį, byloje esančius duomenis yra pagrindas šią sutartį laikyti išperkamosios nuomos sutartimi. Paaiškino, jog šalys minėta sutartimi nesusitarė dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Joje numatyta atsiskaitymo tvarka už nekilnojamąjį turtą. Ieškovas šia sutartimi įgijo teisę naudotis ir valdyti butą bei prisiėmė įsipareigojimus mokėti mokėjimus už šį nekilnojamąjį turtą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bankas ieškovui nedavė paskolos šiam būstui įsigyti, todėl atsakovas pasiėmė kreditą ir nupirko būstą, o visus įsipareigojimus bankui realiai vykdė ieškovas. Todėl šalys 2012 m. lapkričio 24 d. sutartį įvardijo kaip preliminariąją ne todėl, jog egzistavo kliūtys iš karto sudaryti pagrindinę sutartį, o siekdamos, kad nuosavybės teisė į butą ieškovui pereitų ne po sutarties sudarymo ar buto priėmimo–perdavimo, o tik tuomet, kai ieškovas grąžins visas įmokas bankui už atsakovui suteiktą kreditą.
    2. Nurodė, kad atsakovas pagrįstai pasinaudojo susitarimo 5.2 punkte numatyta teise sumažinti ieškovui grąžintiną sumą 2 000,00 Eur, todėl ieškovo ieškinį atmetė.
      1. Ieškovo argumentą, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimo metu atsakovas jokių pretenzijų dėl būsto techninės būklės nereiškė, atmetė kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad susitarimas nenumato apribojimo ar termino šalims pateikti pretenzijas jau po buto perdavimo momento. Be to, atsakovas buto perdavimo–priėmimo momentu pats nedalyvavo, jam atstovavo asmuo, kuris neturėjo specialių žinių ir nežinojo apie šio būsto būklę iki perduodant jį ieškovui.
      2. Byloje nustatyta, kad ieškovas butu naudojosi 4 metus, einamojo remonto neatliko, pretenzijų atsakovui dėl būsto kokybės nereiškė. Nekilnojamojo turto agentės aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, jog būstas prastos būklės, jam reikia atlikti remontą (būtina perdažyti sienas, subraižytos grindys, namie gyventa gyvūno, labai nudėvėtas vonios kambarys), pagrįstas. Teismas laikė, kad labiau tikėtina, jog ieškovui naudojantis butu buvo padaryti anksčiau nurodyti apdailos pažeidimai. Ieškovo pateiktų fotonuotraukų, įrodančių aplinkybes dėl buto techninės būklės, nevertino motyvuodamas tuo, kad negalima nustatyti, ar būtent ginčo buto šios nuotraukos ir kada jos buvo padarytos. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog jis pagerino buto būklę: pakeitė bute esančią buitinę techniką nauja, virtuvėje pakabino ritinines užuolaidas, suremontavo sandėliuką. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo patirti nuostoliai yra mažesni nei 2 000,00 Eur.
    3. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 3 761,76 Eur nuostolių. Byloje nustatyta, jog ieškovas turėjo teisę valdyti ir naudotis butu, t. y. turėjo teisinį pagrindą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas be atsakovo rašytinio sutikimo butą buvo išnuomojęs kitam asmeniui, nesudaro pakankamo pagrindo ieškovo iš subnuomos gautas pinigines lėšas priteisti atsakovui. Atsakovo argumentas, jog jis pats galėjo gauti pajamų nuomodamas ginčo butą, atmestinas remiantis aplinkybe, kad jį ir ieškovą siejo išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas neįrodė, jog butas buvo nuomojamas 44 mėnesius, o ne paskutinius 6 mėnesius ir ieškovas gavo 400,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovas J. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo ieškinio reikalavimų. Visų pirma, buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu neskaitė jo procesinių dokumentų, kuriuose buvo išdėstyti visi paaiškinimai ir nesutikimo motyvai. Buvo išklausytas tik atsakovas ir remtasi jo melagingais paaiškinimais. Atsakovės atstovei nebuvo užduotas nė vienas klausimas. Posėdžio garso įraše užfiksuota, kaip ji pasakė, kad ieškovui buvo perduotas naujai suremontuotas butas, o pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas padėjo ieškovui įsigyti būstą, nes šiam bankas nedavė kredito. Šis argumentas paneigtinas dviem VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašais su istorija. Kitų duomenų, kurie pagrįstų šį argumentą, byloje nėra.
    2. Nurodė, kad byloje ginčas kilo iš šalių sudaryto 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimo, o ne 2012 m. lapkričio 24 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas ex officio aiškino nutrauktos sutarties turinį ir rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, kurios visiškai nesusijusios su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovui, pasinaudojusiam susitarimo 5.2 punkte numatyta teise sumažinti ieškovui grąžintiną sumą, tenka pareiga įrodyti esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų buvimą. Tačiau nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad jis turi pateikti duomenis, paneigiančius atsakovo nurodytus duomenis dėl defektų. Byloje tokių duomenų nebuvo, tad nežino, kokius įrodymus teismui galėjo pateikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų fotonuotraukų. Teismo posėdžio metu dalyvavusi atsakovo atstovė neginčijo aplinkybės, jog pateiktos nuotraukos yra darytos ginčo bute. Ji dalyvavo buto priėmimo–perdavimo momentu, tad galėtų paneigti ar patvirtini jo nuotraukų teisingumą. Jo pateiktus įrodymus atmetė, tačiau vadovavosi I. K., kuri ginčo būste nėra buvusi, aiškinamajame rašte išdėstytomis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad normalus buto nusidėvėjimas gali būti laikomas esminiu patalpų apdailos ir esamos įrangos apgadinimu. Už normalų buto nusidėvėjimą atsakovui buvo sumokėta jam atsisakius 9 438,24 Eur sumokėtos įmokos grąžinimo. Be to, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog trūkumai galėjo būti pastebėti ir po susitarimo sudarymo. Šalys susitarė, kad po susitarimo sudarymo atsakovas turi jam pervesti 13 301,90 Eur. Tad pretenzijos galėjo būti pateiktos per 2 dienas, tačiau atsakovas per šį terminą jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog bute buvo nustatyta esminių patalpų apdailos ir esamos įrangos apgadinimų, iki bylos iškėlimo dienos reiškė pretenzijas dėl esminių apgadinimų.
    4. Nurodė, kad butas 2012 m. lapkričio 24 d. yra preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo įkeistas bankui, tačiau kreditoriaus sutikimas gautas nebuvo. Ši sutartis teismo turėtų būti pripažinta niekine ex officio ir taikoma restitucija, t. y. jis atsakovui butą grąžino, atsakovas turi grąžinti ieškovui viską, ką yra gavęs iš niekino sandorio – 11 438,24 Eur.
  2. Atsakovas E. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė proceso pažeidimus nepaskelbdamas šalių rašytinių dokumentų, nepagrįstas. Jie abu jokių rašytinių paaiškinimų byloje neteikė, ieškinys ir priešieškinis buvo išsiųsti įstatymo nustatyta tvarka, su jais šalys buvo susipažinusios.
    2. Nurodė, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovo atstovė teismo posėdžio metu melavo nurodydama, kad atsakovas ieškovui perdavė naujai suremontuotą nupirktą butą. Jis butą įsigijo 2006 m., jį suremontavo 2011 m., o ieškovui perdavė 2012 m., ieškovas jokių pretenzijų dėl perduodamo buto prastos būklės nereiškė. Sutinka su vieninteliu apelianto pastebėjimu, kad priimtame sprendime teismas be pagrindo konstatavo, jog jis paėmė kreditą iš banko norėdamas padėti ieškovui. Neteisingai buvo suprasti abiejų šalių paaiškinimai. Banko kreditas gautas dar 2006 m., o atsakovui negalint gauti kredito būstui pirkti, buvo susitarta dėl likusios kredito dalies nuo 2012 m. mokėjimo ir išperkamosios nuomos sutarties sąlygų. Tačiau šis neatitikimas nėra esminis ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
    3. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai aiškino kasacinio teismo praktikos citavimą skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas citavo ir rėmėsi LAT nutartimis dėl teisinio santykio kvalifikavimo, o ne dėl faktinių aplinkybių visiško sutapimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, civilinėse bylose, kuriose sutampa ratio decidendi, yra vertinama ne pagal byloje nustatytas ir tiksliai sutampančias aplinkybes, o pagal susiklosčiusį teisinį santykį, jo pažeidimo pobūdį ir padarytas juridiškai pagrįstas išvadas. Teisinio santykio kvalifikavimas nurodytoje teismų praktikoje sutampa, todėl apelianto argumentai dėl tokios praktikos taikymo negalimumo dėl nesutampančių faktinių aplinkybių atmestini.
    4. Nurodė, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovui sumokėta 9 438,24 Eur už normalų buto nusidėvėjimą. Ši suma yra sumokėta bankui pagal kredito sutartį, t. y. iš esmės ši suma laikytina nuomos kaina.
    5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nustatė tikruosius šalių ketinimus, pagrįstai padarė išvadą, jog labiau tikėtina, jog ieškovui naudojantis butu beveik ketverius metus, buvo padaryti atsakovo įvardyti apdailos pažeidimai. 2 000,00 Eur laikė minimaliais nuostoliais, ieškovas neįrodė, jog buvo patirti mažesni nuostoliai, o jis neturėjo pareigos įrodyti, kad tokio dydžio nuostolius patyrė. Jis pateikė 2017 m. sausio 19 d. pretenziją ieškovui, iš kurios turinio matyti visi esminiai buto apgadinimai. Ieškovas butą subnuomojo, einamojo remonto neatliko. I. K., būdama kvalifikuota specialistė ir nesuinteresuota bylos baigtimi, pateikė objektyvią informaciją apie buto būklę.
    6. Nurodė, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog sudaryta preliminarioji pirkimo– pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes nebuvo gautas kreditoriaus sutikimas. Visą laikotarpį vieninteliu savininku būsto buvo jis, pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teisės į būstą niekam neperleido, pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta tik panaikinus hipoteką šiam turtui. Ieškovas ieškiniu tokio reikalavimo nereiškė, nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudarė susitarimą dėl 2012 m. lapkričio 24 d. preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, pagal kurį ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovui butą, esantį ( - ), Klaipėdoje, ir atsisakė reikalavimo teisės į 9 438,24 Eur avansą, kurį buvo sumokėjęs atsakovui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jam 13 301,90 Eur per dvi darbo dienas nuo buto priėmimo–perdavimo momento. 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas sumokėjo 5 500,00 Eur, 2016 m. rugsėjo 13 d. – 3 000,00 Eur, 2016 m. lapkričio 7 d. – 2 801,90 Eur, iš viso 11 301,90 Eur. Ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodoma, jog jis pasinaudojo susitarimo 5.2 punkte numatyta teise vienašališkai sumažinti grąžintiną turto kainą 2 000,00 Eur, šią sumą laikydamas minimalių nuostolių atlyginimu.
  2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovo 2 000,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 3 761,76 Eur nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas jo ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti jo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniu skundu keliamus reikalavimus, pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies.

14Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje ginčas kilo iš šalių sudaryto 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimo, o ne 2012 m. lapkričio 24 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas ex officio aiškino nutrauktos sutarties turinį ir rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, kurios visiškai nesusijusios su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
  2. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai; bet kuris teisės principas nėra absoliutus, sutarties laisvė taip pat turi ribas, jas nustato imperatyviosios teisės normos, taip pat teisės principai, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2007; 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015).
  3. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai Civiliniame kodekse reglamentuojamai sutarčių rūšiai. Sutartis pagal savo turinį gali turėti kelių sutarčių rūšių požymių (mišrios sutartys) arba šalys gali sudaryti ir kitokias, CK neišvardytas, sutartis, jeigu jos pagal savo pobūdį neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl 2 000,00 Eur priteisimo iš atsakovo kildino iš šalių sudaryto 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimo dėl 2012 m. lapkričio 24 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 2012 m. lapkričio 24 d. sutarties dalykas yra nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Klaipėdoje, pirkimas, joje numatyta atsiskaitymo tvarka ir nuosavybės teisės perėjimo momentas, ieškovas nuo sutarties sudarymo momento įgijo teisę naudoti ir valdyti butą, įgijo prievolę atlikti mokėjimus už butą bankui. Pažymėtina, kad šalys sudaryto susitarimo nuostatų ir sudarymo aplinkybių neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, aiškindamasis tikruosius šalių ketinimus ir iš to kylančius padarinius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sudarytą 2012 m. lapkričio 24 d. sutartį vertino ne kaip preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, o kaip išperkamosios nuomos sutartį.
  4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bankas ieškovui nedavė paskolos šiam būstui įsigyti, todėl atsakovas pasiėmė kreditą ir nupirko būstą, o visus įsipareigojimus bankui realiai vykdė ieškovas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino šias J. M. nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog ne kiekvienas civilinio proceso įstatymo pažeidimas (pavyzdžiui, sprendimo turinio ydingumas, jo motyvų nepakankamumas ar neišsamumas, teismo argumentų prieštaringumas ir pan.) sudaro teisinį pagrindą panaikinti sprendimą. Įstatymų leidėjo valia procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jeigu šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuotus parodymus ir atsižvelgęs į du VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašus, šalių paaiškinimus, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas už ieškovą savo vardu paėmė kreditą iš banko. Šią aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundą paneigė ir pats atsakovas.
  5. Apeliantas nurodė, kad butas 2012 m. lapkričio 24 d. preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo įkeistas bankui, tačiau kreditoriaus sutikimas gautas nebuvo. Ši sutartis teismo turėtų būti pripažinta niekine ex officio ir taikoma restitucija, t. y. jis atsakovui butą grąžino, atsakovas turi grąžinti ieškovui viską, ką yra gavęs iš niekino sandorio – 11 438,24 Eur.
  6. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar reikalavimas pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-546/2013; ir kt.). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namų savininkų bendrija v. AB ,,Hanner“, bylos Nr. 3K-3-483/2013; ir kt.).
  7. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra ne 2012 m. lapkričio 24 d. preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumas ar pagrįstumas, o 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimas dėl šios sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog šalių 2012 m. lapkričio 24 d. sutartis yra vertinama ne kaip nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, o kaip išperkamosios nuomos sutartis. Tad pagrindo vertinti, kad šalių sudaryti 2012 m. lapkričio 24 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimai pažeidžia trečiojo asmens interesus, šiuo atveju banko, pagrindo nėra, todėl apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių apelianto argumentų nepasisako (CPK 312 straipsnis).
  8. 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimu šalys susitarė nutraukti 2012 m. lapkričio 24 d. išperkamosios nuomos sutartį ir įsipareigojo: ieškovas – grąžinti atsakovui butą, esantį ( - ), Klaipėdoje, ir atsisakė reikalavimo teisės į 9 438,24 Eur avansą, o atsakovas – grąžinti ieškovui 13 301,90 Eur per dvi darbo dienas nuo buto priėmimo–perdavimo momento. Ginčo byloje nėra, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, t. y. grąžino atsakovui butą. Atsakovas pervedė ieškovui 11 301,90 Eur ir atsisakė sumokėti 2 000,00 Eur remdamasis susitarimo 5.2 punktu.
  9. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog trūkumai galėjo būti pastebėti ir po susitarimo sudarymo. Šalys susitarė, kad po susitarimo sudarymo atsakovas turi jam pervesti 13 301,90 Eur. Tad pretenzijos galėjo būti pateikiamos per 2 dienas, tačiau atsakovas per šį terminą jokių pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Šalių 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarime nėra numatyta termino dėl atsakovo teisės naudotis susitarimo 5.2 punktu. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, perduodant ginčo objektą atsakovas nedalyvavo, jam atstovavo asmuo, kuris nežinojo apie būsto būklę iki jo perdavimo ieškovui momento, todėl negalėjo objektyviai įvertinti perduodamo būsto būklės. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės protingumo ir sąžiningumo principais (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pagal susitarimą turėjo visus pinigus pervesti 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau pinigus pervedinėjo dalimis (paskutinis mokėjimas atliktas 2016 m. lapkričio 7 d.), ieškovas neprieštaravo, tarp šalių vyko intensyvus susirašinėjimas elektoriniais laiškais dėl grąžintino būsto netinkamos kokybės. Tad pagrindo teigti, kad atsakovui per 2 dienas nepareiškus pretenzijų, jis prarado teisę naudotis susitarimo 5.2 punktu, nėra.
  10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2 000,00 Eur, kurių atsakovas negrąžino ieškovui pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimą, laikytini minimaliais atsakovo nuostoliais, atsakovas įrodė, jog buvo esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų, todėl turėjo pagrindą ieškovui nepervesti likusių 2 000,00 Eur pagal šalių sudarytą susitarimą. Apeliantas su tokiais argumentais nesutiko nurodydamas, jog netinkamai buvo vertinti byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  11. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios pat būklės, kokios jis buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamos pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).
  12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
  13. Susitarimo 5.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovas turės ieškovui pagrįstų pretenzijų dėl buto techninės būklės, nustatant esminius patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimus, ieškovas pasilieka teisę vienašališkai sumažinti grąžintiną turto kainą iki 2 000,00 Eur, šią sumą laikydamas minimalių nuostolių atlyginimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog paskirstant šalių įrodinėjimo pareigas, atsakovui tenka pareiga įrodyti esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų buvimą, o ieškovui – pateikti duomenis, paneigiančius defektų buvimą, jų mastą ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu įrodinėjimo pareigų paskirstymu tarp šalių.
  14. Atsakovas įrodinėjo, kad 2 000,00 Eur nuostoliai atsirado jam pardavus pigiau butą dėl jo nusidėvėjimo, t. y. planavo parduoti už 72 000,00 Eur, o pardavė už 68 000,00 Eur. Šią aplinkybę patvirtino nekilnojamojo turto agentė Ž. G., kuri 2016 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniame laiške konstatavo, jog butui reikalingas remontas, t. y. būtina perdažyti sienas, subraižytos grindys, jaučiasi, kad namie gyventa gyvūno, labai nudėvėtas vonios kambarys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgus į tai, kad 2012 m. lapkričio 24 d. preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje šalys buto defektų nenurodė, ieškovas butu naudojosi beveik ketverius metus, tačiau pretenzijų atsakovui dėl perduoto buto būklės nereiškė, labiau tikėtina, jog ieškovui naudojantis butu buvo padaryti anksčiau nurodyti apdailos pažeidimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, iš kurių matytųsi buto būklės pablogėjimas po ieškovo jam grąžinimo, pvz., fotonuotraukų iki perdavimo ir po grąžinimo (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje pateiktas nekilnojamojo turto agentės elektroninis laiškas nepatvirtina, kad buvo padaryta esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų, o išvardyti buto defektai labiau priskirtini prie natūralaus nuomojamo daikto nusidėvėjimo. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, jog grąžintu butu negalima naudotis pagal paskirtį dėl esminių apgadinimų, nepateikta.
  15. Ieškovas pateikė buto fotonuotraukas, kuriomis įrodinėjo, kad esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais nesivadovavo nurodydamas, jog nėra aišku, kada ir kur šios nuotraukos padarytos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais teismo argumentais. CPK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, pateikti teismui kaip įrodymai, ištiriami teismo posėdyje. Dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti ar paskelbti minėti įrodymai, gali duoti paaiškinimus, daryti pareiškimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar išgirstas aplinkybes. Visa tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Šiuo atveju atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nereiškė jokių atsikirtimų dėl paminėtų įrodymų netinkamumo, įrodomosios vertės (CPK 12, 178 straipsniai). Šalims buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus dėl nuotraukose užfiksuotų aplinkybių, tačiau 2017 m. rugsėjo 19 d. posėdyje dalyvavusi atsakovo atstovė neginčijo aplinkybės, jog pateiktos nuotraukos yra darytos ginčo bute. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo pateiktos nuotraukos nevertinamos kaip įrodymai.
  16. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad grąžintame bute esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų nebuvo. Atsakovas šiuos įrodymus paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai, laikytina, jog atsakovas neįrodė, kad turėjo teisinį pagrindą naudotis 2016 m. rugpjūčio 10 d. Susitarimo 5.2 punktu, taikyti ieškovo atžvilgiu sutartinę civilinę atsakomybę ir negrąžinti ieškovui 2 000,00 Eur.

15Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, t. y. teismo posėdžio metu neskaitė jo procesinių dokumentų, kuriuose buvo išdėstyti visi paaiškinimai ir nesutikimo motyvai. CPK 250 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio Kodekso nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba kai reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo ieškinys bei priedai, atsiliepimas į priešieškinį atsakovui įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Todėl atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes ir proceso teisės normas teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.
  2. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

16Dėl bylos procesinės baigties

  1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo išaiškinimais, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad, atsižvelgiant į šioje konkrečioje ginčo situacijoje nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 2 000,00 Eur skolą turi būti tenkintas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo netenkintas ieškinys, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo J. M. ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).
  2. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamąsias procesines palūkanas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. kovo 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgus į tai, jog tenkinta 100 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 45,00 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
  3. Valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 7,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, 7,55 Eur valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Tenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 45,00 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis, kuria buvo netenkintas ieškovo ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą:

21priteisti ieškovui J. M. iš atsakovo E. V. 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. kovo 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus nulis centų) bylinėjimosi išlaidas.

22Priteisti iš atsakovo E. V. į valstybės biudžetą 7,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

23Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

24Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovo E. V. 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus nulis centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.