Byla 2A-403-154/2013
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo bankrutuojančios UAB (BUAB) „Baltic industrial services EU“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-853/2013, iškeltoje pagal ieškovo BUAB „Baltic industrial services“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ritava“, ieškinį atsakovams M. C. ir bankrutavusiai UAB (BUAB) „Baltic industrial services EU“, trečiajam asmeniui AB „ORLEN Lietuva“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas bankrutuojanti UAB (BUAB) „Baltic industrial services“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ritava“, ieškiniu kreipėsi į Mažeikų rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų M. C. ir bankrutavusios UAB (BUAB) „Baltic industrial services EU“ 128 293,81 Lt žalos atlyginimą, 8787,25 Lt palūkanas bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad atsakovas UAB „Baltic industrial services EU“ (dabar bankrutuojanti UAB „Baltic industrial services EU“) neteisėtai pagal UAB „Baltic industrial services EU“ (dabar BUAB „Baltic industrial services EU“) bei UAB „Baltic industrial services“ (dabar bankrutavusi UAB „Baltic industrial services“) vadovo M. C. 2011-04-13 prašymą priėmė iš trečiojo asmens AB „ORLEN Lietuva“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Baltic industrial services“ (dabar BUAB „Baltic industrial services“) priklausančias 128 293,81 Lt lėšas, nors tarp UAB „Baltic industrial services EU“ (dabar BUAB „Baltic industrial services EU“) bei UAB „Baltic industrial services“ (dabar BUAB „Baltic industrial services“) susitarimo, suteikiančio teisę iš AB „ORLEN Lietuva“ gauti apmokėjimą už UAB „Baltic industrial services“ (dabar BUAB „Baltic industrial services“) suteiktas paslaugas, neegzistavo. Todėl ieškovui dėl atsakovų BUAB „Baltic industrial services EU“ bei M. C. neteisėtų veiksmų padaryta 128 293,81 Lt turtinė žala.

6A. M. C. bei BUAB „Baltic Industrial Services EU“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad BUAB „Baltic industrial services“ dirbę darbuotojai, kurie vykdė darbus pagal sutartį su AB „ORLEN Lietuva“, iš minėtos bendrovės buvo atleisti, todėl vykdyti sutarties prievolės užsakovui ieškovas BUAB „Baltic industrial services“ neturėjo galimybės. Dėl tos priežasties su užsakovu buvo susitarta, kad darbus atliks naujai įsteigta bendrovė UAB „Baltic industrial services EU“ (dabar BUAB „Baltic industrial services EU“), o pinigai už atliktus darbus bus pervesti būtent į šios bendrovės sąskaitą. Darbus užsakovui AB „ORLEN Lietuva“ atliko ne BUAB „Baltic industrial services“, o BUAB „Baltic industrial services EU“, todėl pinigai, kuriuos, ieškovo nuomone, atsakovas UAB „Baltic industrial services EU“ neteisėtai pasisavino, buvo jų pagrįstai ir teisėtai uždirbti.

8Trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“ su ieškiniu nesutiko.

9Nurodė, kad tarp AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Baltic industrial services“ (dabar BUAB „Baltic industrial services“) 2011-04-14 buvo sudarytas Susitarimas dėl atsiskaitymo pagal BUAB „Baltic industrial services“ bendrovei AB „ORLEN Lietuva“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Bendrovė įvykdė visas tarp šalių 2011-04-14 sudaryto Susitarimo sąlygas, t. y. 2011-04-14 pervedė pinigus į BUAB „Baltic industrial services“ nurodytą UAB „Baltic industrial services EU“ (dabar BUAB „Baltic industrial services EU“) atsiskaitomąją sąskaitą. Mano, kad toks bendrovės AB „ORLEN Lietuva“ atsiskaitymas su BUAB „Baltic industrial services“ laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu. Bendrovei AB „ORLEN Lietuva“ buvo aišku, kad atsakovas M. C. pasirašant 2011-04-14 Susitarimą, ėjo tuometinio UAB „Baltic industrial services“ direktoriaus pareigas. AB „ORLEN Lietuva“ neturėjo jokių duomenų, kad susitarimą inicijavęs tuometinis UAB „Baltic industrial services“ direktorius, pateikdamas prašymą pervesti pinigus už UAB „Baltic industrial services“ atliktus darbus į UAB „Baltic industrial services EU“, galimai veikė pažeisdamas savo kompetenciją, todėl net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, bendrovės AB „ORLEN Lietuva“ prievolė – atsiskaityti su BUAB „Baltic industrial services“ turėtų būti laikoma tinkamai įvykdyta.

10Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino.

11Priteisė solidariai iš atsakovų M. C. ir BUAB „Baltic industrial services EU“ ieškovui BUAB „Baltic industrial services“ 128 293,81 Lt žalos atlyginimą, 8 787,25 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (137 081,06 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Priteisė iš atsakovo M. C. ieškovui BUAB „Baltic industrial services“ 550,00 išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

13Priteisė iš atsakovo BUAB „Baltic Industrial Services EU” ieškovui BUAB „Baltic industrial services“ 550,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

14Priteisė iš atsakovo M. C. 1871,00 Lt žyminį mokestį bei 31,96 Lt pašto išlaidas, iš viso 1902,96 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

15Priteisė iš atsakovo BUAB „Baltic industrial services EU“ 1871,00 Lt žyminį mokestį bei 31,96 Lt pašto išlaidas, iš viso 1902,96 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

16Teismas nustatė, kad AB „ORLEN Lietuva“ mokestinę prievolę – paskaičiuotą 128 293,81 Lt sumą už atliktus darbus, turėjo įvykdyti būtent BUAB „Baltic industrial services“, o ne BUAB „Baltic industrial services EU“. Todėl pripažino, kad BUAB „Baltic industrial services EU“, gaudamas 128 293,81 Lt sumą, nepagrįstai praturtėjo, dėl to iš jo priteistina minėta 128 293,81 Lt suma ieškovo BUAB „Baltic industrial services“ naudai.

17Teismas nurodė, kad jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 dalis). Nustatė, kad UAB „Baltic industrial services“ (dabar BUAB „Baltic industrial services“), atstovaujama direktoriaus (atsakovo) M. C., su trečiuoju asmeniu AB „ORLEN Lietuva“ 2011-04-14 pasirašė Susitarimą dėl 128 293,81 Lt sumos pervedimo į UAB „Baltic industrial services EU“ (dabar BUAB „Baltic industrial services EU“) sąskaitą. Pažymėjo, kad toks susitarimas buvo pasirašytas UAB „Baltic industrial services“ direktoriaus M. C. iniciatyva, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas M. C., veikdamas tiek UAB „Baltic industrial services“, tiek UAB „Baltic industrial services EU“ vardu, teismui nepateikė jo veiksmų teisėtumą pagrindžiančių įrodymų, konstatavo, kad atsakovas M. C., kaip UAB „Baltic industrial services“ ir UAB „Baltic industrial services EU“ vadovas, pateikdamas AB „ORLEN Lietuva“ prašymą pervesti pinigus būtent į UAB „Baltic industrial services EU“ sąskaitą, neturėdamas tam teisinio pagrindo, veikė neteisėtai, taip padarydamas BUAB „Baltic industrial services“ 128 293,81 Lt žalą. Konstatavęs, kad nagrinėjamu ieškovui BUAB „Baltic industrial services“ padaryta turtinė žala kilo dėl abiejų atsakovų M. C. ir BUAB „Baltic industrial services EU“ neteisėtų veiksmų, ieškovui BUAB „Baltic industrial services“ padarytą 128 293,81 Lt žalą teismas priteisė iš abiejų atsakovų solidariai (CK 6.6 str. 3 d.).

18Pasisakydamas dėl trečiojo asmens atsakomybės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jei prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai (CK 6.45 str. 1 d.). Konstatavo, kad trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“ 128 293,81 Lt sumą pervedė remdamasis tuometinio UAB „Baltic industrial services“ direktoriaus M. C. prašymu, todėl padarė išvadą, kad trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“, pervesdama pinigus į UAB „Baltic industrial services EU“ sąskaitą, suklydo dėl atsakovų kaltės, todėl trečiasis asmuo turėtų būti atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo BUAB „Baltic industrial services“ atžvilgiu.

19Teismas, nustatęs, kad 128 293,81 Lt priklausantys BUAB „Baltic industrial services“ dėl atsakovų kaltės buvo neteisėtai užvaldyti nuo 2011-04-14 iki 2012-08-27, iš atsakovų solidariai priteisė ieškovo paskaičiuotas 8 787,25 Lt palūkanas (CK 6.240 str.).

20Teismas pažymėjo, kad ieškovas BUAB „Baltic industrial services“, pareikšdamas ieškinį dėl 137 081,06 Lt priteisimo, pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, teismas nusprendė, kad mokėtinas 3 742,00 Lt žyminis mokestis priteistinas po 1871,00 Lt iš kiekvieno atsakovo atskirai. Teismas nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1100,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl šias išlaidas po 550,00 Lt priteisė iš kiekvieno atsakovo atskirai. Teismas nustatė, kad, nagrinėjant bylą, susidarė 63,92 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, todėl jas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis Valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

21Atsakovas BUAB „Baltic industrial services EU“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą toje dalyje, kuria atsakovo BUAB „Baltic industrial services EU“ atžvilgiu ieškinys buvo patenkintas visiškai, ir prašo priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo BUAB „Baltic industrial services EU“ atžvilgiu atmesti.

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

231. Byloje apelianto atžvilgiu negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011). Apeliantas teigia, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.). Pagal teismų praktiką ir pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Kasacinio teismo yra konstatuota, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Šiuo atveju laikomasi vadinamos non cumul taisyklės - asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį.

242. Esminė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą sąlyga yra prašomo išreikalauti turto įgijimo teisinio pagrindo nebuvimas, t. y. negalimumas pateisinti daikto ar pinigų gavimą nei įstatymu, nei sandoriu. Byloje yra nustatyta, kad 2011-04-14 šalys UAB „Baltic industrial services“, atstovaujama direktoriaus M. C., ir AB „ORLEN Lietuva“ pasirašė Susitarimą, kuriuo sutarė, kad AB „ORLEN Lietuva“ pagal UAB „Baltic industrial services“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras 128 293,81 Lt pavedimu sumokės į UAB „Baltic industrial services EU“ sąskaitą. Remiantis CK 1.63 str., sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, be to, sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Taigi, savo teisine prigimtimi 2011-04-14 tarp UAB „Baltic industrial services“ ir AB „ORLEN Lietuva“ pasirašytas Susitarimas yra laikytinas sandoriu, kurio pagrindu lėšos buvo pervestos į apelianto banko sąskaitą. Byloje nenustačius kitų tiesioginių sutartinių santykių tarp BUAB „Baltic industrial services“ ir BUAB „Baltic industrial services EU“, būtent ieškovo susitarimas su trečiuoju asmeniu sudarė teisinį materialinį apelianto gautų iš ieškovo piniginių sumų įgijimo pagrindą. Minėtas susitarimas nėra nuginčytas ir nėra pripažintas negaliojančiu, todėl teisinis pagrindas dėl piniginių lėšų įgijimo nėra išnykęs. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti sumą iš apelianto neatitinka nepagrįsto praturtėjimo sąlygų.

253. Atsakovas BUAB „Baltic industrial services EU“ negali ir neturi teisinio pagrindo atsakyti už ieškovo sudaromus sandorius su kitais asmenimis, šiuo atveju su AB „ORLEN Lietuva“, dėl piniginių srautų judėjimo ir jų pervedimo. Todėl, sudarydamas minėtą Susitarimą, ieškovas išimtinai veikė savo interesais ir savo rizika, o apeliantas negali būti laikomas nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėjusiu. Jei ieškovas mano, kad dėl tokių veiksmų jam atsidaro žala, jis ją turi teisę reikalauti atlyginti iš žalą padariusių asmenų. Kaip matyti, ieškovas šia savo teise pasinaudojo ir kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo, kuris sudarė Susitarimą su trečiuoju asmeniu. Apeliantas minėtą sumą gavo ieškovo prašymu. Apelianto veiksmuose jokio neteisėtumo bei žalos sukėlimo nėra, todėl ir reikalavimas priteisti iš apelianto 128 293,81 Lt yra neteisėtas.

264. Byloje yra nustatyta, kad 128 293,81 Lt suma buvo pervesta į BUAB „Baltic industrial services EU“ banko sąskaitą, tačiau visiškai nebuvo aiškinamasi dėl šių piniginių lėšų panaudojimo. Ieškovas nutyli tą aplinkybę, kad iš nurodytų piniginių lėšų buvo dengiami paties ieškovo įsiskolinimai darbuotojams ir kitiems asmenims, be to, mokėjimai buvo atliekami ir anksčiau. Teikdamas naujus įrodymus į bylą apeliantas nurodo, kad neturėjo galimybės šių dokumentų pateikti anksčiau, nes bankroto administratorius savo įgaliojimus administruoti BUAB „Baltic industrial services EU“ įgijo vėliau, nei prasidėjo teisminis procesas. Be to, šie dokumentai byloje yra svarbūs kaip įrodantys, kad iš esmės šios lėšos nebuvo pasisavintos apelianto, o buvo daromi mokėjimai paties ieškovo interesais. Šie duomenys taip pat turi reikšmę sprendžiant dėl priteisiamų sumų iš atsakovo(ų) dydžio, todėl jie turi būti prijungti į bylą.

275. Solidarios atsakomybės taikymas šioje byloje yra negalimas. Tą faktą patvirtina aplinkybė, kad iš abiejų atsakovų pareiga mokėti ieškovui 128 293,81 Lt sumą buvo priteista skirtingais teisiniai pagrindais. A. M. C. veiksmuose buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos ir jam buvo taikyta civilinė atsakomybė, o iš apelianto reikalavimas sumokėti ieškiniu reikalaujamą sumą buvo grindžiamas nepagrįstu praturtėjimu. Taigi, CK 6.6 str. 3 dalis šioje byloje apskritai negali būti taikoma.

286. Nagrinėjamu atveju buvo reiškiamas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo. Turtinis reikalavimas yra nukreiptas į atsakovą BUAB „Baltic industrial services EU“, todėl egzistavo visos sąlygos civilinę bylą sustabdyti. CPK 163 str. 5 punkte numatytu pagrindu sustabdyta byla turėjo būti perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, teisėjui, kuris ir turėjo spręsti bankrutuojančiai įmonei pareikšto ieškinio su turtiniu reikalavimu pagrįstumą ir priimti šiuo klausimu nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-109/2011). Apeliantas 2013-01-24 iki bylos nagrinėjo teismo posėdyje dienos pateikė tokį prašymą teismui, tačiau teismas minėtu klausimu nepriėmė rašytinės nutarties ir bylos privalomai nesustabdė bei neperdavė jos nagrinėti apelianto bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl apeliantas negalėjo tinkamai ginti savo teises.

29Ieškovas BUAB „Baltic industrial services“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsisakyti priimti apelianto teikiamus naujus įrodymus.

30Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

311. Apeliantas yra pašalinis asmuo BUAB „Baltic industrial services“ ir AB „ORLEN Lietuva“ pasirašyto Susitarimo atžvilgiu, neturintis nei reikalavimo teisės, nei pareigos atlikti tam tikrus veiksmus, ar nuo tokių veiksmų susilaikyti AB „ORLEN Lietuva“ naudai. Nagrinėjant šalių ginčą buvo nustatyta, kad apelianto ir ieškovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kuriais jie būtų atskirai susitarę dėl 128 293,81 Lt gavimo, panaudojimo ir pan. Taip pat nėra duomenų, jog BUAB „Baltic industrial services EU“ įstatymo pagrindu turi reikalavimo teisę į visą 128 293,81 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita (CK 6.237 str.), kadangi BUAB „Baltic industrial services EU“ užvaldė ieškovui priklausančius 128 293,81 Lt be jokio teisinio pagrindo.

322. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, kad „pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „ iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). CK 6.240 str. 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turtą asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Apibendrindamas CK nuostatas ir teismų praktiką, ieškovas teigia, kad apeliantas privalo grąžinti ieškovui BUAB „Baltic industrial services“ priklausančias pinigines lėšas, nes jis žinojo, kad piniginės lėšos į jo sąskaitą pateko be teisinio pagrindo ir negalėjo tokių piniginių lėšų naudoti kaip savų. Tai, jog apeliantas manė, kad ieškovas veikia savo rizika ir jis sąžiningai įgijo jam nepriklausančias lėšas, nepanaikina pareigos grąžinti turtą, kurį jis nepagrįstai gavo.

333. Apelianto argumentai, kad bankroto administratorius savo įgaliojimus administruoti BUAB „Baltic industrial services EU“ įgijo vėliau, nei prasidėjo teisminis procesas, yra nepagrįsti ir nauji įrodymai turėtų būti nepriimti. Apeliantas turėjo pakankamai laiko pateikti visus reikalingus įrodymus pirmosios instancijos teismui, todėl tokiais veiksmais apeliantas vilkina procesą.

344. Iš naujai pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo darbuotojų atlyginimams apeliantas sumokėjo 43 170,30 Lt (į šią sumą neįeina mokėjimai M. C., nes jam atlyginimą mokėjo UAB „Baltic industrial services EU“, be to, šiam asmeniui atliekamuose mokėjimuose nėra nurodoma, kad jie atliekami už UAB „Baltic industrial services“). Pagal CK 6.50 str. 3 dalį BUAB „Baltic industrial services EU“ šiai 43 170,30 Lt sumai įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Baltic industrial services“. Taigi, šioje situacijoje tarp ieškovo ir apelianto susidarė padėtis, kai tiek ieškovas, tiek apeliantas turi priešpriešinius vienarūšius reikalavimus vienas kito atžvilgiu (tačiau netapataus dydžio reikalavimus).

355. CK 6.130 str. 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs: „įskaitymo tvarką reglamentuoja CK 6.131 straipsnis, pagal kurį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma, pranešant apie tai kitai šaliai. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Sprendžiant, ar pranešimas apie įskaitymą yra tinkamos formos, reikšminga tarp prievolės šalių susiklosčiusi dalykinio bendradarbiavimo praktika - kaip vyko jų tarpusavio susirašinėjimas kitais klausimais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas nepateikė jokio dokumento apie vienašališką priešpriešinį reikalavimo įskaitymą ir jokia kita forma nepranešė ieškovui apie tokį įskaitymą. Taip pat tokių duomenų neaptiko ir BUAB „Baltic industrial services“ bankroto administratorius, pradėjęs administruoti bankrutuojančią įmonę. Kadangi tiek ieškovui, tiek apeliantui yra iškeltos bankroto bylos, šiuo metu įskaitymai yra negalimi (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Net ir nustačius, kad BUAB „Baltic industrial services EU“ mokėjo BUAB „Baltic industrial services“ darbuotojams atlyginimus, ieškovas turi teisę reikalauti, kad apeliantas sumokėtų 137 081,06 Lt.

366. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, kad paprastai solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma, nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Įvertinus teismų praktiką ir įstatymų nuostatas, apelianto argumentai, kad solidariosios atsakomybės taikymas šioje byloje yra negalimas, yra nepagrįsti. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu jau įrodyta, kad žala ieškovui buvo padaryta dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų. Remiantis CK. 6.6 str. 3 d. ir CK 6.279 str. 1 d. bei kasacinio teismo praktika, solidari atsakovų atsakomybė taikyta pagrįstai.

377. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas turėjo privalomai sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 5 punkto pagrindu, nes apeliantui 2012-10-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šiuo pagrindu sustabdyta byla turėjo būti perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teigia, kad apeliantas nesirėmė aktualiausia Įmonių bankroto įstatymo bei CPK redakcija.

38Trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendime nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Pažymi, kad palaiko savo atsiliepime į ieškinį bei triplike išdėstytą poziciją.

39Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

41Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

42Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Baltic Industrial Services“ (dabar bankrutavusi UAB (BUAB) „Baltic Industrial Services“) už atliktus trečiajam asmeniui AB „ORLEN Lietuva“ darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2011-03-04 BIS Nr. 0304; 2011-03-10 BIS Nr. 0305; 2011-03-25 BIS Nr. 0306, 0307 ir 0308; 2011-04-05 BIS Nr. 0309, 0310, 0311, 0312 ir 0313; 2011-04-06 BIS Nr. 0314, 0315; 2011-04-08 BIS Nr. 0316, 0317, viso už 130104,04 Lt sumą (12-25 b. l.). 2011 m. balandžio 14 d. tarp ieškovo UAB „Baltic Industrial Services“ (dabar BUAB „Baltic Industrial Services“), atstovaujamo direktoriaus (atsakovo) M. C., ir trečiojo asmens AB „ORLEN Lietuva“ buvo pasirašytas Susitarimas, kuriuo ieškovas UAB „Baltic Industrial Services“ (dabar BUAB „Baltic Industrial Services“) ir trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“ susitarė, kad pagal anksčiau minėtas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 128 293,81 Lt sumą (nuo 130 104,04 Lt sumos išskaičiavus 1810,23 Lt nuolaidą už pinigų išmokėjimą anksčiau nustatyto termino) trečiasis asmuo pavedimu sumokės į atsakovo UAB „Baltic Industrial Services EU“ (dabar bankrutuojančios UAB (BUAB) „Baltic Industrial Services EU“) sąskaitą (7-11, 26-27 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas Susitarimas yra dvišalis sandoris, pasirašytas tik ieškovo UAB „Baltic Industrial Services“ (dabar BUAB „Baltic Industrial Services“) ir trečiojo asmens AB „ORLEN Lietuva“, o atsakovas BUAB „Baltic Industrial Services EU“ nėra šio Susitarimo šalimi. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad, remdamasis Susitarimu, 2011 m. balandžio 14 d. trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“ pervedė į atsakovo BUAB „Baltic Industrial Services EU“ sąskaitą 128 293,81 Lt (6 b. l.). Ieškovui UAB „Baltic Industrial Services“ iškėlus bankroto bylą ir administratoriumi paskyrus UAB „Ritava“, pastarasis, neradęs duomenų, kad BUAB „Baltic Industrial Services“ būtų skolinga atsakovui BUAB „Baltic Industrial Services EU“, gindamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, kreipėsi į tesimą dėl 128 293,81 Lt žalos, 8787,25 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo solidariai iš atsakovų M. C. (buvusio UAB „Baltic Industrial Services“ vadovo) bei UAB „Baltic Industrial Services EU“ (1-4 b. l.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai (159-164 b. l.).

43Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Baltic Industrial Services EU“ nurodo, kad minėtą pinigų sumą jis gavo teisėtai, t.y. 2011 m. balandžio 14 d. Susitarimo pagrindu, todėl nėra apelianto nepagrįstam praturtėjimui pripažinti būtinos sąlygos, o esant teismo tvarka nenuginčytam Susitarimui, ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (subsidiarus nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas). Šiuo atveju laikomasi vadinamos non cumul taisyklės - asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį. Apeliantas taip pat nurodo, kad dalį gautų lėšų jis panaudojo, apmokėdamas ieškovo įsiskolinimus darbuotojams, todėl bet kokiu atveju ieškinys negalėjo būti patenkintas pilna apimtimi. Taip pat teigia, kad teismui nors ir patenkinus ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, pagrindiniu atsakovu turėtų būti buvęs ieškovo direktorius – atsakovas M. C., o apelianto atsakomybė šio atveju galėtų būti tik subsidiarioji, o ne solidarioji, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas taip pat mano, kad byla turėjo būti perduota atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

44Apeliacine tvarka neskundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo M. C., kaip buvusio ieškovo vadovo, atsakomybės. Šioje dalyje, kaip minėta, tik ginčijamas atsakovo M. C. ir ieškovo UAB „Baltic Industrial Services“ solidariosios atsakomybės klausimas.

45Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.

46Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

47CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu.

48Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teisinį atsakovo BUAB „Baltic Industrial Services EU“ pinigų gavimo pagrindą.

492011 m. balandžio 14 d. Susitarimas yra dvišalis sandoris, pasirašytas tik ieškovo UAB „Baltic Industrial Services“ (dabar BUAB „Baltic Industrial Services“) ir trečiojo asmens AB „ORLEN Lietuva“, o atsakovas BUAB „Baltic Industrial Services EU“ nėra šio Susitarimo dalyviu (šalimi) (7 b. l.). Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo susitarimas su trečiuoju asmeniu sudarė teisinį apelianto gautų iš ieškovo piniginių sumų įgijimo pagrindą. Tokie apelianto argumentai būtų pagrįsti, jei minėtas Susitarimas būtų trišalis, todėl tik tokiu atveju bankrutuojančios įmonės administratorius, siekdamas apginti įmonės kreditorių interesus, pirmiausia turėtų reikšti reikalavimą dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu (nepagrįsto praturtėjimo instituto subsidiarus taikymas). Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantą BUAB „Baltic Industrial Services EU“ ir trečiąjį asmenį AB „ORLEN Lietuva“ būtų sieję kokie nors prievoliniai teisiniai santykiai, kuriais remdamasis apeliantas, o ne ieškovas BUAB „Baltic Industrial Services“, būtų turėjęs teisę gauti iš trečiojo asmens 128 293,81 Lt sumą. Priešingai, pateiktos PVM sąskaitos faktūros įrodo, kad minėta atlygį už atliktus darbus iš trečiojo asmens AB „ORLEN Lietuva“ turėjo gauti ieškovas BUAB „Baltic Industrial Services“ (12-25 b. l.).

50Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ginčo teisiniams santykiams, šių teisės normų aiškinimas atitiko teismų praktiką, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

51Dėl apelianto gautų lėšų panaudojimo.

52Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

53Byloje nustatyta, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė banko sąskaitos išrašus, neva įrodančius, kad dalis jam trečiojo asmens AB „ORLEN Lietuva“ pervestos 128 293,81 Lt sumos buvo panaudota, atliekant mokėjimus už ieškovą BUAB „Baltic Industrial Services“ (175-180 b. l.).

54Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo (CK 6.130 str., 6.140 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui BUAB „Baltic Industrial Services EU“ bankroto byla buvo iškelta 2012 m. spalio 24 d. (141-142 b. l.), byla pirmosios instancijos teisme buvo baigta nagrinėti iš esmės 2013 m. sausio 25 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo bankroto bylos iškėlimo atsakovui, todėl atmestini ir pripažintini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pateikti minėtų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismui apeliantas neturėjo galimybės.

55Dėl išdėstyto, plačiau dėl pateiktų naujų rašytinių įrodymų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja (CPK 312 str., 314 str.).

56Dėl atsakovų atsakomybės formos.

57Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovą BUAB „Baltic Industrial Services EU“ nepagrįstai praturtėjus ieškovo BUAB „Baltic Industrial Services“ sąskaitą, bei pripažindamas atsakovą M. C. (kaip buvusį ieškovo UAB „Baltic Industrial Services“ vadovą) kaltu dėl ieškovui BUAB „Baltic Industrial Services“ padarytos turtinės žalos, iš abiejų atsakovų ieškovui reikalavimo sumą priteisė solidariai.

58Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

59Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išmintis (CK 6.6 str. 1 d.). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.).

60Dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnį kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalfikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Nagrinėjamojoje byloje ieškinį įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo pareiškė bankroto administratorius. Neskundžiama pirmosios instancijos teismo dalimi konstatuota, kad atsakovas BUAB „Baltic Industrial Services EU“ nepagrįstai praturtėjo todėl, kad atsakovas M. C. (kaip buvęs BUAB „Baltic Industrial Services“ vadovas), neturėdamas tam teisinio pagrindo, 2012 m. balandžio 14 d. pasirašė Susitarimą, kuriuo ieškovas UAB „Baltic Industrial Services“ (dabar BUAB „Baltic Industrial Services“) ir trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“ susitarė, kad pagal anksčiau minėtas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 128 293,81 Lt sumą (nuo 130104,04 Lt sumos išskaičiavus 1810,23 Lt nuolaidą už pinigų išmokėjimą anksčiau nustatyto termino) trečiasis asmuo pavedimu sumokės į atsakovo UAB „Baltic Industrial Services EU“ sąskaitą (7-11, 26-27 b. l.).

61Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

62Be to, byloje svarbus aspektas yra ir tai, kad atsakovas M. C. buvo ne tik ieškovo BUAB „Baltic Industrial Services“ vadovas, bet ir atsakovo BUAB „Baltic Industrial Services EU“ vadovas, todėl jis, veikdamas sąžiningai ir teisėtai, turėjo suprasti, kad jo vadovaujama UAB „Baltic Industrial Services EU“ nepagrįstai gavo iš trečiojo asmens AB „ORLEN Lietuva“ 128293,81 Lt sumą, todėl jo atsakomybė su atsakovu BUAB „Baltic Industrial Services EU“ yra subsidiari, o ne solidarioji, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime.

63Dėl išdėstyto, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovui BUAB „Baltic industrial services“ priteistina iš atsakovo BUAB „Baltic industrial services EU“ subsidiariai su atsakovu M. C. 128 293,81 Lt žalos atlyginimas, 8787,25 Lt palūkanos, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (137081,06 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

64Dėl bylos sustabdymo ir perdavimo atsakovo bankroto bylą iškėlusiam teismui.

65CPK 163 str. 5 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. CPK 166 str. 2 d. nurodyta, kad tokiu atveju sustabdyta byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos.

66Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje (105-106 b. l.). Apie tai, kad atsakovui BUAB „Baltic industrial services EU“ iškelta bankroto byla, teismui buvo pranešta 2012 m. gruodžio 19 d. (118-122 b. l.), t. y. po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byla turėjo būti sustabdyta perduota nagrinėti atsakovui BUAB „Baltic industrial services EU“ bankroto bylą iškėlusiam teismui.

67Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

68Atsižvelgdama į tai, kad byloje tiek ieškovas, tiek vienas iš atsakovų yra bankrutuojančios įmonės, byloje egzistuoja viešasis interesas, teisėjų kolegija pripažįsta tikslingu pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (CPK 320 str. 2 d.).

69Byloje nustatyta, kad patenkinęs ieškinį bei pažymėjęs, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybei (CPK 83 1 d. 8 p.), pirmosios instancijos teismas priteisė: iš atsakovo M. C. ieškovui BUAB „Baltic industrial services“ 550,00 išlaidas advokato pagalbai apmokėti; iš atsakovo BUAB „Baltic Industrial Services EU” ieškovui BUAB „Baltic industrial services“ 550,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; iš atsakovo M. C. 1871,00 Lt žyminį mokestį bei 31,96 Lt pašto išlaidas, iš viso 1902,96 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei; iš atsakovo BUAB „Baltic industrial services EU“ 1871,00 Lt žyminį mokestį bei 31,96 Lt pašto išlaidas, iš viso 1902,96 Lt bylinėjimosi išlaidas Valstybei.

70CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 str. 4 d. nurodyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

71Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Valstybei iš atsakovo BUAB „Baltic Industrial Services EU” priteistas 1871,00 Lt žyminis mokestis bei 31,96 Lt pašto išlaidos, iš viso 1902,96 Lt bylinėjimosi išlaidos, turėjo būti nepriteistos, nes jos, atsakovui esant bankrutuojančiai įmonei, apmokamos iš valstybės biudžeto.

72Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir bylinėjimosi išlaidos Valstybei iš atsakovo BUAB „Baltic Industrial Services EU” nepriteistinos.

73Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

74Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ir pagrindinis atsakovas yra bankrutuojančios įmonės, todėl Valstybei mokėtinas žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme iš jų nepriteistinas (CPK 83str. 1 d. 8 p., 2 d., 96 str. 2 d.)

75Duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str.).

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

77Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą, dalyje dėl atsakovų atsakomybės formos, ir priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Baltic industrial services“ (juridinio asmens kodas 302330409) iš atsakovo bankrutuojančios UAB „Baltic industrial services EU“ (juridinio asmens kodas 302588509) subsidiariai su atsakovu M. C. (a. k. ( - )) 128 293,81 Lt (vieną šimtą dvidešimt aštuonis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris litus 81 ct) žalos atlyginimą, 8787,25 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 25 ct) palūkanas, 5 proc. metines palūkanos už priteistą sumą (137 081,06 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

78Bylinėjimosi išlaidų Valstybei iš atsakovo BUAB „Baltic industrial services EU“ (juridinio asmens kodas 302588509) nepriteisti.

79Likusioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas bankrutuojanti UAB (BUAB) „Baltic industrial services“,... 5. Nurodė, kad atsakovas UAB „Baltic industrial services EU“ (dabar... 6. A. M. C. bei BUAB „Baltic Industrial Services EU“ nesutiko su ieškiniu,... 7. Nurodė, kad BUAB „Baltic industrial services“ dirbę darbuotojai, kurie... 8. Trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“ su ieškiniu nesutiko.... 9. Nurodė, kad tarp AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Baltic industrial... 10. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį... 11. Priteisė solidariai iš atsakovų M. C. ir BUAB „Baltic industrial services... 12. Priteisė iš atsakovo M. C. ieškovui BUAB „Baltic industrial services“... 13. Priteisė iš atsakovo BUAB „Baltic Industrial Services EU” ieškovui BUAB... 14. Priteisė iš atsakovo M. C. 1871,00 Lt žyminį mokestį bei 31,96 Lt pašto... 15. Priteisė iš atsakovo BUAB „Baltic industrial services EU“ 1871,00 Lt... 16. Teismas nustatė, kad AB „ORLEN Lietuva“ mokestinę prievolę –... 17. Teismas nurodė, kad jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba... 18. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens atsakomybės, pirmosios instancijos teismas... 19. Teismas, nustatęs, kad 128 293,81 Lt priklausantys BUAB „Baltic industrial... 20. Teismas pažymėjo, kad ieškovas BUAB „Baltic industrial services“,... 21. Atsakovas BUAB „Baltic industrial services EU“ pateikė apeliacinį... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1. Byloje apelianto atžvilgiu negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo... 24. 2. Esminė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą sąlyga yra prašomo... 25. 3. Atsakovas BUAB „Baltic industrial services EU“ negali ir neturi teisinio... 26. 4. Byloje yra nustatyta, kad 128 293,81 Lt suma buvo pervesta į BUAB „Baltic... 27. 5. Solidarios atsakomybės taikymas šioje byloje yra negalimas. Tą faktą... 28. 6. Nagrinėjamu atveju buvo reiškiamas ieškinys dėl nepagrįsto... 29. Ieškovas BUAB „Baltic industrial services“ pateikė atsiliepimą į... 30. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 31. 1. Apeliantas yra pašalinis asmuo BUAB „Baltic industrial services“ ir AB... 32. 2. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, kad „pareigos grąžinti be... 33. 3. Apelianto argumentai, kad bankroto administratorius savo įgaliojimus... 34. 4. Iš naujai pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo darbuotojų atlyginimams... 35. 5. CK 6.130 str. 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 36. 6. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, kad paprastai solidarioji... 37. 7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas turėjo privalomai... 38. Trečiasis asmuo AB „ORLEN Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 39. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Baltic Industrial Services“... 43. Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Baltic Industrial Services EU“ nurodo,... 44. Apeliacine tvarka neskundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis... 45. Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.... 46. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės... 47. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo... 48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus ir nustatytas... 49. 2011 m. balandžio 14 d. Susitarimas yra dvišalis sandoris, pasirašytas tik... 50. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 51. Dėl apelianto gautų lėšų panaudojimo.... 52. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti... 53. Byloje nustatyta, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė banko... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 55. Dėl išdėstyto, plačiau dėl pateiktų naujų rašytinių įrodymų... 56. Dėl atsakovų atsakomybės formos.... 57. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovą BUAB „Baltic... 58. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija... 59. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų... 60. Dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnį kasacinio teismo yra... 61. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 62. Be to, byloje svarbus aspektas yra ir tai, kad atsakovas M. C. buvo ne tik... 63. Dėl išdėstyto, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad... 64. Dėl bylos sustabdymo ir perdavimo atsakovo bankroto bylą iškėlusiam... 65. CPK 163 str. 5 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki... 66. Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m.... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.... 68. Atsižvelgdama į tai, kad byloje tiek ieškovas, tiek vienas iš atsakovų yra... 69. Byloje nustatyta, kad patenkinęs ieškinį bei pažymėjęs, kad ieškovas yra... 70. CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo... 71. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas darytina išvada, kad... 72. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir bylinėjimosi išlaidos... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 74. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ir pagrindinis atsakovas yra... 75. Duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 77. Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą,... 78. Bylinėjimosi išlaidų Valstybei iš atsakovo BUAB „Baltic industrial... 79. Likusioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d....