Byla 2S-1239-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Amber Promotions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus R.Š. pareiškimą skolininkui UAB „Amber Promotions“ dėl skolos.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Kreditorius R.Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iš skolininko UAB „Amber Promotions“ priteisti 2415 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

5Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas areštavo skolininkui UAB „Amber Promotions“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – skolininko pinigines lėšas 2415 Lt sumai.

7Teismas taip pat leido skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditoriumi.

8Įvertinęs kreditoriaus prašomą priteisti sumą ir tai, kad kreditorius yra fizinis asmuo, vartotojas, nutraukus sutartį, skolininkas vengia grąžinti pinigus, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl yra pagrindas tenkinti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taikyti turto, priklausančio skolininkui ir esančio pas jį arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – skolininko piniginių lėšų areštą 2415 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės suma neturi viršyti pareiškimo sumos, t.y. 2415 Lt.

9Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Amber Promotions“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-23 nutartį panaikinti.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111) ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas vengtų arba mažintų galimybes dėl teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o tik reiškia savo nuomonę, kuri jokios teisinės ar įrodomosios reikšmės neturi. Apeliantas teigia, kad jis neatsiskaito su ieškovu ne dėl to, kad išvengtų mokėjimų, tačiau dėl to, jog tarp šalių yra kilęs civilinis ginčas, ko pasekoje šalys aiškinasi savo teises ir pareigas. Apelianto nuomone, šiuo atveju tai neturi reikšmės nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skolininkas taip pat pabrėžia, jog jis savo komercinėje veikloje nevengė jokių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, bendrovė visiškai pilnai veikia ir funkcionuoja savo veiklos srityje. Klientai ir toliau kreipiasi dėl bendrovės suteikiamų paslaugų, sudaro sutartis. Skolininkas siekia įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, pritraukti savo klientų ratą. Taigi apeliantas daro išvadą, jog ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nepateikė įrodymų, leidžiančių manyti, kad galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas. Tai reiškia, jog šių priemonių taikymas atsakovui yra nepagrįstas ir nebūtinas, todėl turi būti panaikintas;

122) apeliantas, remdamasis LAT praktika, teigia, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, svarbu įvertinti piniginės sumos, dėl kurios kilo ginčas, dydį. Teigia, kad LAT yra išsakęs nuomonę, jog paprastai reikalavimo suma laikytina didele ta, kuri viršija 10 000 Lt ribą. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas reikalavimas yra tik 2415 Lt, dėl ko vienareikšmiškai teigtina, jog tokio dydžio suma nėra laikytina ir negali būti laikoma didele. Taigi kreditoriaus reikalavimų dydis nėra toks, kurio sumokėjimas galėtų tapti probleminiu atsakovui ir kuris keltų grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius R.Š. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-23 nutartį palikti nepakeistą, o skolininko atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Teigia, kad šiuo atveju prašoma priteisti suma kaip fiziniam asmeniui yra gana didelė, skolininkas savo prievolės nevykdė ir nevykdo taip, kaip nustatyta sutartyje, pinigų iki šios dienos negrąžino, t.y. vengia gera valia sąžiningai vykdyti prievolę. Kreditoriaus nuomone, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra užtikrinamas būsimo sprendimo įvykdymas.

15Be to, kreditoriaus teigimu, civilinio proceso įstatymas nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su atsakovo finansiniu pajėgumu ar galimybe atsiskaityti su ieškovu, kai jo atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas. Skolininko turimas turtas, kreditoriaus nuomone, savaime nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

16

17Atskirasis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

20Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iškėlęs civilinę bylą pagal ieškovo R.Š. ieškinį dėl 2415 Lt skolos priteisimo, pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad ieškovo R.Š. prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovo UAB „Amber Promotions“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

23Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto.

24Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

25Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

26Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas R.Š. su atsakovu UAB „Amber Promotion“ 2010-02-10 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 0010-1176J (b.l. 3-5), pagal kurią ieškovas atsakovui sumokėjo 2415 Lt (b.l. 6). Ieškovas 2010-02-12 informavo atsakovą, jog vienašališkai nutraukia 2010-02-10 Paslaugų teikimo sutartį (b.l. 7-8). Pagal šios minėtos sutarties 7.5.1 p. atsakovas privalėjo sumokėtus pinigus grąžinti ieškovui, tačiau atsakovas to nepadarė ir liko skolininkas ieškovui 2415 Lt.

27Taigi iš bylos dokumentų matyti, kad civilinė byla iškelta dėl 2415Lt skolos priteisimo pagal ieškovo R.Š. ieškinį atsakovui UAB „Amber Promotions“.

28Teisėjų kolegijos teigimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio suma nėra didelė, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad apeliantas vengs vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, kad atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo, kad bus nepajėgus teismo sprendimą įvykdyti. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).

29Apeliantas atskirajame taip pat nurodo, jog ieškovo reikalavimo suma – 2415 Lt jam, kaip sėkmingą sąžiningą ūkinę – komercinę veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui, nėra didelė. Be to, atsakovo nuomone, tokia suma nėra laikytina ir negali būti laikoma didelė.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad 2415 Lt suma ūkinę – komercinę veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui įprastai nėra didelė. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, privalo įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčo šalių turtinę padėtį, gali būti pripažįstamas dideliu, dėl ko galėtų pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-600/2009). Tai reiškia, jog kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.

31Taigi tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia egzistavimą objektyvios grėsmės įvykdyti būsimam sprendimui dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).

32Tačiau atsakovas, turėdamas teisę į apeliaciją bei galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, nepateikė jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, duomenų, įrodančių, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymą, dėl ko nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

33Be to, kaip matyti iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registro, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009-12-21, 2010-02-11 nutarimais, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-01-04,2010-01-25, 2010-06-08, 2010-07-26, 2010-09-16, 2010-10-06 nutartimis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-09-21 nutartimi taikė atsakovo turtui areštą.

34Taigi darytina išvada, jog nepripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į ieškovo pareikštų reikalavimų sumą, ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, nėra pagrindas konstatuoti, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

35Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

36Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, atsakovui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o tik tuo atveju, jei tokio turto atsakovas neturi arba turi nepakankamai, ir pinigines lėšas. Be to, teismas leido iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus.

37Šiuo aspektu pažymėtina, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo nurodyta tvarka, lėšos atsakovo sąskaitoje galės būti areštuotos tik tuo atveju, jeigu atsakovas neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Jeigu atsakovas turto, kurio vertė 2415 Lt, neturi ir dėl to atsiras poreikis jo lėšų areštui, tokia aplinkybė tik patvirtintų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, o tai savo ruožtu paneigtų apelianto argumentus, kad šios priemonės taikytos nepagrįstai.

38Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.

39Atsakovui taip pat išaiškinama, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovai gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. O taip pat atsakovai, manydami, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jie gali patirti žalą, turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi atsakovai turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

40Kiti atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

41Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

42Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-23 nutarties, iš atsakovo UAB „Amber Promotions“ priteistina 5,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

44

45Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Priteisti iš atsakovo UAB „Amber Promotions“ 5,80 Lt (penkis litus ir 80 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Kreditorius R.Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iš... 5. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui kreditorius taip pat prašė taikyti... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi kreditoriaus... 7. Teismas taip pat leido skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų,... 8. Įvertinęs kreditoriaus prašomą priteisti sumą ir tai, kad kreditorius yra... 9. Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Amber Promotions“ prašo Vilniaus miesto... 10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1) ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas vengtų arba... 12. 2) apeliantas, remdamasis LAT praktika, teigia, jog sprendžiant klausimą dėl... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius R.Š. prašo Vilniaus miesto 1... 14. Teigia, kad šiuo atveju prašoma priteisti suma kaip fiziniam asmeniui yra... 15. Be to, kreditoriaus teigimu, civilinio proceso įstatymas nesieja laikinųjų... 16. ... 17. Atskirasis skundas netenkintinas. ... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame... 22. CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar... 23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria... 25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra... 26. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas R.Š. su atsakovu UAB... 27. Taigi iš bylos dokumentų matyti, kad civilinė byla iškelta dėl 2415Lt... 28. Teisėjų kolegijos teigimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios... 29. Apeliantas atskirajame taip pat nurodo, jog ieškovo reikalavimo suma – 2415... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo... 31. Taigi tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui... 32. Tačiau atsakovas, turėdamas teisę į apeliaciją bei galimybę pateikti... 33. Be to, kaip matyti iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registro,... 34. Taigi darytina išvada, jog nepripažintinas pagrįstu atskirojo skundo... 35. Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės... 36. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas,... 37. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos... 38. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos... 39. Atsakovui taip pat išaiškinama, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį... 40. Kiti atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo... 41. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 44. ... 45. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį palikti... 46. Priteisti iš atsakovo UAB „Amber Promotions“ 5,80 Lt (penkis litus ir 80...