Byla e2A-469-464/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ir trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dangė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-302-262/2017 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir antstolei Viktorijai Vėliuvienei dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Dangė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltijos kredito sprendimai“ ir AAS ,,BTA Baltic Insurance Company”.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. M. 2014-01-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016-06-21 patikslinęs prašė pripažinti negaliojančiu 2013-09-25 turto perdavimo išieškotojai aktą ir taikyti restituciją – grąžinti išieškotojai BAB bankui Snoras perduotą nekilnojamąjį turtą – poilsio namus, esančius adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), trečiojo asmens BUAB „Dangė“ nuosavybėn; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė BAB bankas Snoras 2008-10-03 sudarė vartojimo paskolos už užstatą sutartį, pagal kurią bankas paskolino ieškovui 820 783,13 Eur (2 834 000 Lt), vėliau šalys susitarė pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2012-03-01 ir padidinti paskolos limitą iki 861 619,56 Eur (2 975 00 Lt). Trečiasis asmuo BUAB „Dangė“ 2008-10-03 laidavimo sutartimi laidavo už A. M. prievoles pagal paskolos sutartį, 2008-11-19 įregistruota sutartinė hipoteka, kuria skolininko A. M. prievolių vykdymui užtikrinti banko naudai įkeistas ginčo turtas. Kadangi ieškovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą turtą, kurį nuspręsta parduoti varžytynėse. Ieškovo teigimu, ginčo turto rinkos vertė varžytynių momentu buvusi 1 223 354, 96 Eur, o atsakovė antstolė V. Vėliuvienė vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/0084 šį turtą įkainojo 1 013 670, 06 Eur (3 500 000 Lt). Tai, atitinkamai, lėmė, kad turtas buvo pardavinėjamas už mažesnę kainą, nei turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Antstolė nesilaikė procesinių teisės normų reikalavimų nustatyti teisingą iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertę, nesiekė, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas ne tik greitai, tačiau ir realiai, nepaisė kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

123.

13Vilniaus apygardos teismas 2017-10-10 sprendimu ieškovo A. M. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovėms antstolei V. Vėliuvienei ir BAB bankui Snoras po 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.

144.

15Teismas sprendė, kad ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybė, kad ginčo turtas buvo perleistas už mažesnę nei reali jo vertė kainą. Teismas nustatė, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 681 straipsnio nuostatomis, ginčo turtą įkainojo 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt) suma. Pirmosiose varžytynėse šį turtą siekta parduoti už pradinę 810 936,05 Eur (2 800 000 Lt) kainą, t. y. už 80 proc. turto rinkos vertės, o antrosiose – už 608 202,04 Eur (2 100 000 Lt), t. y. už 60 proc. nustatytos pradinės turto kainos. Kadangi tiek pirmosios, tiek antrosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis (nedalyvavo bei vienas pirkėjas), antstolė pasiūlė bankui, kaip išieškotojui, pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę turto kainą.

165.

17Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas informuotas tiek apie 2012-08-16 priimtą teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, tiek apie antstolės priimtus patvarkymus dėl turto įkainojimo ir varžytynių paskelbimo, nepasinaudojo savo, kaip skolininko, teise aktyviai dalyvauti vykdymo procese ir reikšti prieštaravimus dėl turto vertės ar prašymus dėl turto įkainojimo arba pasiūlyti savo pirkėją šiam turtui. Be to, ir tokia aplinkybė, jog neatsirado nei vienas šį turtą norėjęs įsigyti asmuo, tik patvirtina, kad turto kaina, net sumažinta 20 proc. ir 40 proc. nuo pradinės kainos, buvo per aukšta būsimiems pirkėjams. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualias įstatymo nuostatas (CPK 718 str., 722 str.), teismas pripažino, kad antstolė teisės normų, susijusių su varžytynių organizavimu bei jų vykdymu, nepažeidė.

186.

19Taip pat, teismo vertinimu, nei pirmosios teismo ekspertizės išvada, jog turto rinkos vertė antrųjų varžytynių metu (2013-08-08) buvo 1 223 354,96 Eur (4 224 000 Lt), nei pakartotinėje teismo eksperto išvadoje nurodyta turto kaina 1 216 983,32 Eur (4 202 000 Lt), nesudaro pagrindo spręsti, kad šis turtas buvo perleistas už žymiai mažesnę nei reali jo vertė kainą. Prie tokios išvados teismas priėjo nustatęs, kad skirtumas tarp antstolės patvarkyme ir teismo ekspertizėse nustatytos turto vertės sudaro tik apie 17 proc., o pagal kasacinio teismo praktiką toks skirtumas tarp antstolės nustatytos ir ekspertizėse apskaičiuotos turto vertės nėra esminis ir nesudaro pagrindo ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2007). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ir surašant turto perdavimo išieškotojui 2013-09-25 aktą buvo laikomasi tiek CPK nuostatų, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, todėl pripažinti aktą negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.

207.

21Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas nurodė, kad byla nėra sudėtinga, todėl, remiantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos vienodai, taigi jas sumažino ir priteisė iš ieškovo po 1 000 Eur.

22III.

23Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

248.

25Ieškovas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

268.1.

27Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui teko pareiga rūpintis teisingos turto kainos nustatymu. Skolininko veikimas / neveikimas vykdymo procese neeliminuoja antstolio pareigos vykdyti imperatyvius įstatymo jam keliamus reikalavimus. Jis, kaip skolininkas, neatliko jokių veiksmų, užkertančių antstolei kelią tinkamai vykdyti savo pareigas.

288.2.

29Vykdymo veiksmus antstolė atliko skubotai, paisydama tik išieškotojos interesų, sudarydama jai sąlygas už skolą perimti vykdomojoje byloje parduodamą turtą pusvelčiui, dėl ko išieškotoja ne tik susigrąžino ieškovo skolą, bet ir gavo didelę finansinę naudą. Antstolė neatsižvelgė nei į parduodamo turto specifiką, nei į skolininko teisėtus interesus.

308.3.

31Jis, kaip skolininkas, apie vykdymo veiksmus, įskaitant ir apie antstolės priimtą patvarkymą dėl turto rinkos vertės nustatymo, nebuvo informuotas, o apie turto perdavimo išieškotojai akto sudarymą pranešė ne antstolė, o bankas. Todėl ieškovas neturėjo objektyvios galimybės įgyvendinti savo procesinių teisių.

328.4.

33Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad antstolė visus dokumentus sąmoningai siuntė adresu, kuriuo dokumentai jam nebuvo įteikti – ( - ), nors žinojo, kad ieškovo korespondencijos adresas yra kitas – ( - ). Taip antstolė sąmoningai siekė, kad apie vykdymo veiksmus ieškovui nebūtų žinoma.

348.5.

35Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad išieškotojos pasiūlymas dėl turto kainos nustatymo buvo gautas po to, kai antstolė jau buvo nustačiusi kainą subjektyvia savo nuomone, nesiremdama specialistų išvadomis.

368.6.

37Kadangi buvo pardavinėjami didelės vertės ir didelio ploto poilsio namai, nepaisant to, ar ieškovas teikė prieštaravimus dėl antstolės nustatytos turto vertės ir / ar galėjo šiuos prieštaravimus pateikti, pačiai antstolei neabejotinai turėjo kilti abejonių dėl jo vertės. Taigi, siekdama užtikrinti tiek kreditorės, tiek skolininko interesus, ji turėjo paskirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

388.7.

39Byloje atlikus teismo ekspertizę ir pripažinus, kad turto rinkos vertė buvo 17 proc. didesnė nei nustatė antstolė, teismas turėjo ne vien formaliai atsižvelgti į kainos skirtumą procentine išraišką, tačiau įvertinti ir tai, už kokią sumą atsakovė būtų perėmusi turtą. Jeigu antstolė būtų nustačiusi teisingą turto rinkos kainą, atitinkamai, tokia pat apimtimi būtų mažesnis ieškovo įsiskolinimas. Iš varžytynių parduodamas turtas buvo įkainotas mažiausiai 203 313, 25 Eur (702 000 Lt) mažesne suma, nei tuo metu buvo šio turto rinkos kaina. Išieškotoja turtą perėmė už 121 987, 95 Eur (421 200 Lt) mažesnę kainą, nei kad būtų perėmusi, jei išieškomo už skolą turto rinkos vertė būtų buvusi nustatyta teisingai. Taigi nors 17 proc. skirtumas tarp antstolės ir eksperto nustatytos turto vertės ir neatrodo reikšmingas, tačiau vykdomojoje byloje turto rinkos vertę nustačius mažesnę nei ji buvo iš tikrųjų, bankas neteisėtai įgijo papildomą finansinę naudą.

409.

41Trečiasis asmuo BUAB ,,Dangė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-10-10 sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

429.1.

43Ieškovo ir trečiojo asmens pasyvus elgesys vykdymo procese negali būti vertinamas kaip sutikimas daryti pažeidimą arba sutikimas prisiimti visą su teisės pažeidimo padarymu susijusią riziką. Todėl teismo motyvai dėl šių asmenų veiksmų įvertinimo ginčo kontekste lėmė klaidingą teismo įsitikinimą dėl ginčo esmės. Ginčo esmę sudarė ne ieškovo ir trečiojo asmens teisių įgyvendinimo vykdymo procese vertinimas, bet ieškovo nurodomo pažeidimo konstatavimas arba paneigimas.

449.2.

45Teismas skirtumo tarp antstolės ir ekspertų nustatytų kainų esmingumą vertino išvestinio skirtumo dydžiu, t. y. jo išraiška procentais, tačiau nepagrįstai nevertino, koks yra skirtumas vertine išraiška. Nors iš esmės aritmetine prasme konkrečioje situacijoje tai vienodi dydžiai, tačiau pirmosios instancijos teismo pasirinkimas vertinti procentinę išraiškos formą yra nulemtas siekio „įtilpti” į tuos procentinius dydžius, kurie yra paminėti kasacinio teismo praktikoje. Tokiu būdu teismas ignoravo kasacinio teismo išaiškinimus, kad tai, koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

469.3.

47Disproporcija tarp antstolės įkainojimo ir turto realios rinkos vertes yra itin didele, todėl skirtumas turėjo būti pripažintas esminiu. Parduodant (vėliau perduodant išieškotojai) turtą per žema kaina buvo pažeistos skolininko teisės.

489.4.

49Nors nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse turtas nebuvo nupirktas, tai nereiškia, kad jis buvo įvertintas per didele kaina. Didelės vertės turto pardavimas nėra itin operatyvus, jo paklausa objektyviai yra mažesnė dėl siauresnio pirkėjų rato, nes ne kiekvienas gali įsigyti itin didelės vertes turtą. Vertingas turtas negali būti pardavinėjamas nepagrįstai sumažinta kaina, nepaisant to, kad jo paklausos tam tikru laikotarpiu nėra arba ji itin nedidele.

5010.

51Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

5210.1.

53Neegzistuoja nė viena CPK 602 straipsnyje numatyta sąlyga ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu. Turto pardavimas iš varžytynių nepažeidė imperatyvių teisės normų, o taip pat nebuvo padaryta jokių kitų pažeidimų.

5410.2.

55Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie vykdymo procesą ir jame priimamus sprendimus, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pats ieškovas, jis tikėjosi, jog pavyks surasti turtui pirkėją ir skolos klausimą su banku išspręsti bendru sutarimu. Be to, net ir nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje pats ieškovas nurodė, kad gyvena adresu ( - ), taigi nėra pagrindo išvadai, jog antstolė siekė nuslėpti informaciją apie vykdymo veiksmus. Vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad įstatymų nustatyta tvarka ieškovui visi pranešimai buvo įteikti ir jam buvo žinoma apie visus procesinius veiksmus, vykstančius byloje.

5610.3.

57Turto įvertinamas buvo atliktas tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei atitiko rinkos vertę. Tai patvirtina ir tokia aplinkybė, kad net ir sumažinus pardavimo kainą antrosiose varžytynėse šis turtas nebuvo parduotas. Objektyviausias rodiklis dėl parduodamo turto vertės yra rinka. Todėl tik turtui patekus į rinką ir atsiradus pirkėjui arba niekam nenorint už siūlomą kainą įsigyti turto galima nustatyti realią to turto rinkos kainą.

5810.4.

59Antstolė, veikdama apdairiai ir rūpestingai, atsižvelgė į sertifikuotų turto vertintojų UAB „Litukas“ ir Ko nustatytą turto vertę ir į išieškotojo pateiktą siūlymą. Ji pasirinko didžiausią objektyviai galimą turto vertę – 3 500 000 Lt, t. y. 227 000 Lt daugiau, nei nurodė turto vertintojai, ir beveik milijonu daugiau nei vidutinė turto rinkos vertė nustatyta VĮ Registrų centro. Todėl jai negalėjo ir neturėjo kilti abejonių dėl tokio turto įkainojimo.

6010.5.

61Nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad vertindamas, ar kainos skirtumas yra esminis, teismas turėjo atsižvelgti ne į procentinę skirtumo išraišką, o į suminę. Vadovaujantis tokia logika visais atvejais, kuomet parduodamo turto vertė yra didelė ir siekia keletą milijonų, net esant vieno procento paklaidai turėtų būti vertinama, kad tai yra esminis pažeidimas. Ir atvirkščiau, esant mažai iš varžytynių realizuojamo turto vertei ir esant net kelių šimtų procentų skirtumui būtų galima teigti, kad jokio pažeidimo nėra, kadangi suminė išraiška yra nedidelė.

6211.

63Atsakovė antstolė V. Vėliuvienė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

6411.1.

65Turto vertė buvo nustatyta atsižvelgus į išieškotojo nuomonę, į VĮ Registrų centro duomenis, todėl 2013-04-10 nustatyta turto vertė yra teisėta ir pagrįsta.

6611.2.

67Byloje esantys įrodymai (v. b. l. 115, 116, 129) patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma tiek apie 2012-08-16 teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, tiek ir apie antstolės priimtus patvarkymus dėl turto įkainojimo bei varžytynių paskelbimo, tačiau ieškovas elgėsi pasyviai. Pats ieškovas 2017-09-22 teismo posėdžio metu patvirtino, kad neprieštaravo dėl antstolės nustatytos kainos, nes kaina atitiko rinkos kainą ir jo lūkesčius, patvirtino, jog pats nerado pirkėjo už antstolės nustatytą kainą.

6811.3.

69Aplinkybė, kad turtas nebuvo parduotas iš varžytynių, nes neatsirado nei vienas pirkėjas, papildo argumentą, jog turtas buvo įkainotas teisingai.

7011.4.

71Nepagrįsti trečiojo asmens skundo argumentai, kad teismas turėjo turto verčių skirtumus vertinti ne procentine išraiška, bet atsižvelgti į turto verčių skirtumą pinigine išraiška. Trečiojo asmens nurodytos kasacinio teismo nagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) skiriasi. Toje byloje antstolis buvo paskyręs varžytynėse parduodamo turto vertės nustatymo ekspertizę, skolininkas su atlikta ekspertize nesutiko ir savo iniciatyva atliko pakartotinę ekspertizę, todėl itin ženkliai skyrėsi nustatytos turto vertės, Antra, net ir neatsižvelgiant į skirtingas abiejų bylų faktines aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje byloje teismas taikė turto įkainojimo ir turto rinkos vertės skirtumą procentine išraiška ir padarė išvadą, jog turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina, bei sprendė, jog toks kainos skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu.

7212.

73Trečiasis asmuo UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

7412.1.

75Ieškovo teiginiai neva jis nebuvo informuotas apie antstolės patvarkymu nustatytą turto vertę ir dėl to negalėjo pasinaudoti savo teisėmis bei aktyviai dalyvauti procese, neatitinka tikrovės. Tiek ieškovas, tiek BUAB „Dangė”, kurios direktoriumi buvo ieškovas, gavo visus vykdymo procese priimtus dokumentus, todėl jiems turėjo būti žinoma tiek vykdymo proceso metu antstolės nustatyta turto rinkos vertė, tiek pardavimo varžytynėse kainos bei antstolės priimtų dokumentų apskundimo tvarka.

7612.2.

77Nėra jokio pagrindo išvadai, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko skubotai ir (ar) atsižvelgdama išskirtinai tik į išieškotojos interesus. Nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (2013-04-04) iki išieškojimo priverstinai parduodant turtą veiksmų pabaigos priimant ginčijamą aktą (2013-09-25) praėjo daugiau kaip 5 mėn. Tai yra objektyvus terminas, per kurį buvo tinkamai atlikti visi įstatyme numatyti veiksmai turtui realizuoti.

7812.3.

79Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurioms esant antstolė turėjo suabejoti turto verte bei privalėjo paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Nei bankas, nei ieškovas ar BUAB „Dangė“ įstatymo nustatyta tvarka neginčijo antstolės patvarkymo dėl turto vertės.

8012.4.

81Teismas tinkamai vadovavosi nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, vertindamas turto vertę. Skirtumas tarp antstolės patvarkymu ir pakartotinėje ekspertizėje nustatytos turto vertės yra ženkliai mažesnis nei kasacinio teismo praktikoje nustatytas orientacinis 30-50 proc. dydis ir sudaro tik 17 proc. Teismas pagrįstai nustatė, kad toks verčių skirtumas nėra esminis ir negali sudaryti pagrindo ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu, ypač atsižvelgiant į varžytynių rezultatus.

8212.5.

83Argumentas, kad teismas verčių skirtumus turėjo vertinamas vertine, o ne procentine išraiška, abejuose skunduose yra grindžiamas ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartimi, priimta byloje Nr. 3K-7-2009. Tačiau sąmoningai nutylima, kad minėtoje byloje nustatytas suminis 100 000 Lt skirtumas procentine išraiška viršija 50 proc. Būtent dėl šios priežasties ir nustatyta, kad verčių skirtumas toje byloje buvo esminis. Nagrinėjimu atveju būtina įvertinti visą turto vertę ir verčių skirtumą bei išreikšti jį procentais, nes tai yra objektyviausias palyginamasis kriterijus.

8412.6.

85Aplinkybė, kad neatsirado nė vienas turtą norėjęs įsigyti pirkėjas patvirtina, kad realizuojamo turto kaina, sumažinta 20 proc. ir 40 proc. nuo pradinės kainos, buvo adekvati ir per aukšta potencialiems pirkėjams, o bankui perduoto turto kaina atitinka tuo metu buvusią galimą realią rinkos kainą.

8613.

87Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Insurance Company” atsiliepime į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

8813.1.

89Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl esmingai mažesnės kainos kriterijaus taikymo. Pirmosios instancijos teismas, cituodamas kasacinio teismo 2007-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2007, priešingai nei tvirtina ieškovas, nenurodė, kad esmingai mažesne kaina laikytinas tik 50 proc. mažesnis turto įkainojimas, palyginus su tikrąja rinkos kaina.

9013.2.

91Nepagrįsti skundo argumentai, kad procentinė kainos skirtumo išraiška neparodo, ar įkainojimas yra esmingai mažesnis, ir tik vertinė išraiška yra tas lyginamasis dydis, kuris leidžia objektyviai nustatyti šį kriterijų. Iš teismų praktikos panašiuose ginčuose matyti, kad kaip tik procentinė kainos skirtumo išraiška yra objektyvesnis lyginamasis dydis negu skirtumas vertine išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis byloje Nr.3K-3-532/2007).

92Teisėjų kolegija

konstatuoja:

93IV.

94Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

95Dėl sąlygų pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu ir informavimo pareigos

9614.

97Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto perdavimo išieškotojui 2013-09-25 akto, kuriuo antstolė V. Vėliuvienė perdavė atsakovei BAB bankui Snoras antrosiose varžytynėse neparduotą hipoteka jai įkeistą turtą – poilsio namus, teisėtumo, ieškovui siekiant jį nuginčyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Tiek ieškovo A. M., tiek trečiojo asmens BUAB ,,Dangė“ apeliaciniuose skunduose nurodyti iš esmės tapatūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai, t. y., pirma, teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias antstolės pareigas pranešti vykdymo proceso dalyviams apie priimamus procesinius sprendimus bei įkainojant varžytynėse ketinamą parduoti turtą, antra, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su kainų skirtumo esmingumu. Tokius apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija ir aptaria (CPK 320 str. 1 d.).

9815.

99CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 str. 1 d. 6 p.).

10016.

101Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Kita vertus, reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

10217.

103Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytynių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

10418.

105Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

10619.

107Nors aptartose kasacinio teismo išnagrinėtose bylose buvo sprendžiami varžytynių aktų (ne)galiojimo klausimai, tačiau pateiki išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat aktualūs ir sprendžiant dėl turto perdavimo išieškotojui akto galiojimo, nes abiejų aktų nuginčijimo pagrindų teisinis reguliavimas nustatytas CPK 602 straipsnyje ir yra identiškas.

10820.

109Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nei apeliantas A. M. (skolininkas), nei apeliantė BUAB ,,Dangė“ (bankui įkeisto turto savininkė), kuriai varžytinių momentu vadovavo A. M., nesinaudojo vykdymo proceso dalyviams suteiktomis procesinėmis teisėmis, susijusiomis su ketinamo parduoti iš varžytynių turto įkainojimu. Tai yra jie nepasinaudojo suteikta teise (egzistavusia procesine galimybe) teikti savo nuomonę dėl turto kainos ar prieštaravimus dėl antstolės turto arešto akte atliko šio turto įkainojimo (CPK 681 str. 1 d., 3 d.). Apeliantas A. M. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad tokia teise jis negalėjo pasinaudoti nebūdamas informuotas apie antstolės priimtus patvarkymus, nes dokumentai specialiai buvo siunčiami netinkamu adresu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinėje byloje pareikštame jau po ginčo akto surašymo ieškinyje paties ieškovo nurodytą gyvenamąją vietą, į prie civilinės bylos pridėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/00804 esančius duomenis, susijusius vykdomosios bylos dokumentų jam siuntimu keliais adresais, tokius apelianto skundo argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir aiškiai nepagrįstus.

11021.

111Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolė V. Vėliuvienė 2013-04-08 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-16 nutartį, kuria nutarta išieškoti kreditorės BAB banko Snoras naudai iš skolininko A. M. pagal 2008-10-03 vartojimo paskolos už užstatą sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais 974 578,84 Eur (3 365 025,82 Lt) skolą, 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 974 578,84 Eur sumos iki visiško skolos išieškojimo, o už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – poilsio paskirties pastatą, nuosavybės teise priklausantį dabar jau bankrutavusiai UAB ,,Dangė“ (v. b. l. t. 1, b. l. 2, 7). Antstolė šį patvarkymą išsiuntė tiek skolininkui, tiek įkeisto turto savininkei (v. b. l. t. 1, b. l. 8, 10). Antstolės patvarkymas, kuriuo vykdymo proceso dalyviai buvo informuoti apie ginčo turto areštą bei apie jų teisę pasinaudoti CPK 681 straipsnyje numatyta teise per tris darbo dienas nuo turto arešto dienos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainavimo (v. b. t. 1, b. l. 81-84), taip pat ne kartą buvo siunčiamas visiems vykdymo proceso dalyviams.

11222.

113Sutiktina su apeliantu A. M., kad kai kurie antstolės siųsti adresu ( - ) vykdomosios bylos dokumentai jam asmeniškai (kaip fiziniam asmeniui) nebuvo įteikti, jie grąžinti antstolei su pašto žyma – „neatsiėmė“ (v. b. t. 1, b. l. 10, 67, 89, 100). Neįteiktoje siuntoje 2013-06-18 pažymėjus „persikraustė“ (v. b. t. 1, b. l. 114), procesiniai vykdomosios bylos dokumentai apeliantui buvo siunčiami ir įteikti kitu adresu, ( - ) (v. b. t. 1, b. l. 116-117, 127-129). Tačiau jam adresuoto ir 2013-10-17 siunčiamo adresu ( - ), patvarkymo „Dėl pranešimo apie turto areštą“, taip pat 2013-10-22 siųsto pranešimo dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo nepavyko įteikti taip pat ir šiuo kitu jo adresu, pažymint, kad adresatas siuntos neatsiėmė (v. b. t. 2, b. l. 16-23, 26-27), pastarasis pranešimas tą pačią dieną buvo siunčiamas dar ir adresu ( - ) (v. b. t. 2, b. l. 28-29), bet taip pat neatsiimtas. Vadinasi, apelianto skundo argumentai, kad antstolė sąmoningai siekė, jog apie vykdymo veiksmus jam nebūtų žinoma, paneigti vykdomosios bylos procesu ir jos medžiaga.

11423.

115Kita vertus, vien faktas, kad kai kuri korespondencija nebuvo įteikta A. M. kaip skolininkui (apie dalies vykdomosios bylos dokumentų asmeninį įteikimą A. M. pasisakyta šios nutarties 22 punkte), nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog jam nebuvo žinoma apie prasidėjusiais priverstinio jo skolos išieškojimo iš UAB ,,Dangė“ įkeisto šiai skolai užtikrinti turto procedūras, kaip ir neleidžia spręsti, kad antstolė netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su proceso šalių informavimu apie priimamus sprendimus. Tokį teisėjų kolegijos vertinimą lemia tai, kad tiek patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek patvarkymas dėl turto arešto buvo įteikti apeliantei UAB ,,Dangė“ (v. b. t. 1, b. l. 8), kurios akcininku ir vadovu buvo pats apeliantas A. M.. SODROS informacija apie A. M. darbo santykius minėtoje bendrovėje buvo pateikta ir į vykdomąją bylą (v. b. t. 1, b. l. 68) Ir nors, kaip matyti iš teismo pašto įteikimo pažymų, juos priėmė įmonės finansininkė, tačiau vadovaujantis CPK 123 straipsnio 2 bei 5 dalyje įtvirtintoms bendrosiomis procesinių dokumentų įteikimo taisyklėmis, tuo atveju, kai procesinių dokumentų nepavyksta įteikti juridinio asmens vadovui ar kitiems valdymo organo nariams jie gali būti įteikiami bet kuriam kitam darbo vietoje esančiam bendrovės darbuotojui, kuris esant pirmai galimybei privalo jį perduoti vadovui ar kitam juridinio asmens valdymo organui. Taigi ieškovui, kaip trečiojo asmens, apeliantės BUAB ,,Dangė“ tuometiniam vadovui, buvo arba turėjo ir galėjo būti žinoma apie pradėtus išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto vykdymo veiksmus, o taip pat ir apie jam tenkančias teises bei pareigas tokio proceso metu.

11624.

117Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu dar ir tai, kad viena iš skolininko pareigų vykdymo procese yra pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos faktinį pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko buvimo (gyvenamoji vieta ar buveinė) nežinoma, pranešimai jam siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam yra tinkamai pranešta (CPK 644 str. 2 p.). Šiuo atveju antstolė ieškovui skirtus dokumentus siuntė vykdomajame dokumente –teismo 2012-08-16 nutartyje, nurodytu adresu, t. y. ( - ) (v. b. t. 1, b. l. 1, 10, 67, 89, 100 ir kt.), ir kitu žinomu adresu – ( - ) (v. b. t. 1, b. l. 116-117, 127-129 ir kt.). Nei vykdomoje nei civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į antstolę su informacija dėl jo gyvenamosios vietos / korespondencijos adreso faktinio pasikeitimo, priešingai, ir nagrinėjamos bylos ieškinyje nurodė tą patį savo adresą ( - ), tik 2014-05-05 pateikęs teismui prašymą bylos procesinius dokumentus siųsti nauju jo gyvenamosios vietos adresu – ( - ).

11825.

119Aptartų aplinkybių visumą suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad antstolė, byloje nesant duomenų apie ieškovo faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimą (išsikėlimą), pagrįstai visus ieškovui adresuotus procesinius dokumentus siuntė vykdomojoje byloje esančiais dviem jai žinomais adresais, taigi veikė tinkamai bei dėjo visas pastangas proceso šalis tinkamai informuoti apie priimamus sprendimus ir atliekamus vykdomuosius veiksmus. Apeliantas, neabejotinai turėjęs žinoti apie prasidėjusį išieškojimą iš jo darbovietei ir turto savininkei adresuotų dokumentų, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo ne tik pareigą pranešti antstolei apie pasikeitusį korespondencijos adresą, bet ir pareigą domėtis vykdymo proceso eiga, priešingu atveju veikdamas / neveikdamas prisėmė iš tokio neveikimo kilsiančią riziką.

120Dėl turto rinkos vertės nustatymo

12126.

122Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantais, kad vien ta aplinkybė, jog nei ieškovas, nei trečiasis asmuo (apeliantai) nereiškė nuomonės ar prieštaravimų dėl antstolės atlikto turto įkainojimo, savaime neeliminuoja antstolės pareigos parduodamą iš varžytinių turtą įkainoti rinkos kainomis, t. y. siekti, jog ji būtų nustatyti teisingai ir atitiktų rinkoje esančio turto kainas, taip siekiant užtikrinti tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesų tinkamą apsaugą. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro įvertinusi įstatymo leidėjo valią, įtvirtintą CPK 681 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatytos dvi sąlygas, kada antstolis privalo skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Pirmoji ir, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neįrodyta sąlyga – jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, o antroji – jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Kadangi skundžiamame teismo sprendime antrosios sąlygos (ne)buvimas nėra aptartas, o apeliantai laikosi pozicijos, kad tokia ekspertizė buvo reikalinga, apeliacinės instancijos teismas, būdamas ne tik teisės, bet ir fakto teismine instancija, šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).

12327.

124Iš vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos matyti, kad antstolė, nustatydama areštuojamo turto rinkos kainą, vadovavosi išieškotojos BAB bankas „Snoras“ nuomone bei pasiūlymu nustatyti 1 013 670 Eur (3 500 000 Lt) kainą ir nuo jos skaičiuoti pardavimo iš varžytinių kainą pagal CPK 718 straipsnyje nustatytus dydžius (v. b. t. 1, b. l. 1), taip pat viešai prieinamu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išrašu, kuriame šio turto rinkos kaina, 2008-11-07 nustatyta masinio vertinimo duomenimis, nurodyta 833 376,39 Eur (2 877 482 Lt), bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, pagal kuriuos kaip mokestinė ginčo turto vertė įvardijama 588 218,26 Eur (2 031 000 Lt) suma, o vidutinė rinkos vertė patvarkymo surašymo metu (2014 m.) – 549 409,18 Eur (1 897 000 Lt) (v. b. t. 1, b. l. 76-80). Aplinkybių, kodėl įkainojant areštuotą turtą antstolei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl oficialiuose registruose nurodytos turto kainos, apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Pažymėtina, kad šį turtą antstolė turto arešto akte 2013-04-10 įkainojo didesne nei masinio vertinimo būdu 2008-11-07 nustatyta jo kaina – 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt), nors yra visuotinai žinoma aplinkybė apie nekilnojamojo turto kainų piką būtent 2008 metais ir šiuo laikotarpiu kilusią finansinę krizę, lėmusią itin žymų nekilnojamojo turto kainų kritimą.

12528.

126Aplinkybę, kad antstolė neturėjo pagrindo abejoti išieškotojos pasiūlytos ir jos nustatomos kainos teisingumu, patvirtina ir į nagrinėjamą bylą pateikta UAB „Dangė“ užsakymu UAB ,,Lituka“ ir Ko 2010-06-28 surašyta turto vertės nustatymo pažyma Nr. LLO-00645, kurioje šio turto, esančio adresu ( - ), rinkos vertė nurodoma 947 926,32 Eur (3 273 000 Lt), t. y. labai artima antstolės nustatytajai. Šio kasmetinio ginčo turto vertinimo tikslą 2015-01-23 teismo posėdyje paaiškino apeliantas A. M., nurodęs apie buvusį tokį banko reikalavimą. Vadinasi, tokių duomenų, kuriais disponavo antstolė, kontekste, nėra pagrindo spręsti, kad antstolei galėjo ir / ar turėjo kilti abejonių dėl turto rinkos vertės ir dėl to kilusios būtinybės skirti ekspertizę (antroji CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta ekspertizės skyrimo sąlyga) , juolab kai turto savininkė ir skolininkas buvo nusišalinę nuo vertinimo proceso ir prieštaravimų dėl antstolės atlikto įkainojimo nepareiškė (pirmoji CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta ekspertizės skyrimo sąlyga).

12729.

128Apeliantai aplinkybę, kad visgi antstolės nustatyta turto rinkos kaina yra mažesnė, nei realiai jis buvo vertas, ir dėl to turtas buvo parduotas (perduotas ginčijamu aktu išieškotojai) už mažesnę kainą, įrodinėja Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės 2015-05-18 aktu (toliau – ir ekspertizės aktas Nr. 1) bei pakartotinės teismo ekspertizės 2017-03-30 aktu (toliau – ir ekspertizės aktas Nr. 2). Ekspertizės akte Nr. 1 nurodyta, kad ginčo turto rinkos vertė antrųjų varžytynių metu (2013-08-08) buvusi 1 223 354,96 Eur (4 224 000 Lt), o ekspertizės akte Nr. 2 – 1 217 000 Eur (4 202 000 Lt).

12930.

130Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertų išvadas, nustatė, kad tarp antstolės ir ekspertų nustatytos turto rinkos vertės skirtumas tėra 17 proc., t. y. ekspertų nurodyta ginčo turto rinkos kaina yra 17 proc. didesnė, nei nustatė antstolė. Iš to sprendė, kad pagal susiformavusią praktiką analogiškose bylose toks skirtumas neatitinka jam įstatymo keliamo esmingumo reikalavimo, taigi pagrindo ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu nėra. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama tokiai bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, toliau pasisako dėl teismo ekspertizės aktų, kaip įrodymų, vertinimo.

13131.

132Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.). Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą pripažinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012).

13332.

134Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

13533.

136Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus, aptaria ir teismo skirtų ginčo turto rinkos vertei nustatyti ekspertizės aktų turinį. Kaip matyti iš ekspertizės akto Nr. 1, jos 33 lape ekspertas nurodė, kad konkreti sandorio suma rinkoje gali priklausyti nuo daugelio specifinių eksperto nenagrinėtų sandorio sąlygų bei aplinkybių, o taip pat rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo metu, nuo sutartų sąlygų. Nurodyta vertė nebūtinai turi būti suprasta kaip pinigų suma, kurią potencialus pirkėjas privalo sumokėti, galutinė kaina paprastai nustatoma nepriklausomų derybų metu tarp suinteresuotų šalių. Taigi ir pats ekspertas pripažįsta, kad jo išvadoje nurodyta rinkos vertė yra orientacinė ir negalima kategoriškai teigti, jog įvardijama kaina atitinka realią turto rinkos vertę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog eksperto nurodytoji rinkos vertė yra teisingesnė nei ta, kurią nustatė antstolė areštuodama turtą ir paskelbdama jo varžytynes.

13734.

138Pakartotinei teismo ekspertizei teisėjų kolegija taip pat turi pastabų. Ši ekspertizė, kaip ir pirmoji, atlikta lyginamuoju metodu. Nors ekspertas identifikavo 4 panašiu metu sudarytus sandorius dėl panašių objektų toje pačioje vietoje Neringoje (ekspertizės akto Nr. 2 28-29 lapai, 2.6 lentelė) ir ekspertizės akto Nr. 2 31 lape nurodė, kad lygina 4 objektus (2.7 lentelė), tačiau, apskaičiuodamas ginčo turto vidutinę rinkos vertę, vieną iš tų objektų – labiausiai išsiskiriantį savo žema kaina, t. y. lyginamąjį objektą Nr. 1, esantį ( - ), parduotą už 289 620 Eur, ekspertas eliminavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir tai, kad kiekvienas objektas gali turėti individualių savybių, ir tai, kad vieno iš lyginamojo tyrimo sudėtinių dalių ir pigiausiai parduoto objekto Nr. 1 (t. y. ( - )) pardavimo laisvojoje rinkoje kainos ekspertas galiausiai nepriėmė domėn, į visų šių objektų specifiškumą ir panašią naudojimo paskirtį, sprendžia, kad ir šiuo atveju, kaip ir pirmuoju, galėjo būti nustatyta nepakankamai tiksli ginčo turto vidutinė rinkos kaina. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad teismo ekspertizės Nr. 1 atlikimo metu ekspertas tarp parduotų per paskutinius 36 mėnesius analogiškų objektų Neringoje iš viso neidentifikavo tokio pigiausiai parduoto objekto, kaip pakartotinės ekspertizės metu jos akte Nr. nurodytas objektas ( - ), nors likę trys lyginamieji objektai(Skruzdynės, Naglių ir Pamario gatvėse) abejose ekspertizėse buvo tapatūs.

13935.

140Kaip minėta pirmiau ir kaip konstatuota ekspertizės akte Nr. 1, turto kainą vis tik apsprendžia rinka. Šiuo konkrečiu atveju net dvejose antstolės paskelbtose varžytinėse neatsirado nei vieno susidomėjusio asmens ar pirkėjo, kuris būtų išreiškęs norą įsigyti ginčo turtą, parduodamą pirmiausiai už 80 proc. kainą nuo turto arešto akte nustatytos jo rinkos vertės, o vėliau ir už 60 proc. kainą. Tokio pirkėjo, sutikusio sumokėti bent 60 proc. kainą nuo turto arešto akte įkainotos sumos, nepasiūlė ir patys apeliantai, neabejotinai žioję apie neįvykusiais pirmąsias varžytines. Žinojęs, kad pirmos varžytinės neįvyko, 2015-01-23 teismo posėdyje pripažino ir apeliantas A. M.. Todėl teisėjų kolegija nėra jokio objektyvaus pagrindo, išskyrus subjektyvią apeliantų nuomonę, spręsti, jog hipoteka įkeisto išieškotojai turto kaina priverstini sprendimo vykdymo metu antstolės buvo nustatyta mažesnė nei reali.

14136.

142Kita vertus, net ir vadovaujantis teismo ekspertų padarytomis išvadomis dėl ginčo objekto vertės, negalima sutikti su apeliantais, kad antstolės nustatytos ir ekspertizės aktuose nurodytų kainų skirtumas pripažintinas esminiu, sudarančiu prielaidas apelianto A. M. ginčijamą turto perdavimo išieškotojai aktą pripažinti negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

14337.

144Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teismų praktikoje kainų skirtumas buvo pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. buvusi mažesnė negu vėliau byloje nustatyta to turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė antstolės ir eksperto nurodytų kainų skirtumą – 17 proc. ir šį skirtumą (procentine išraišką) pripažino neesminiu. Ir nors nagrinėjamu atveju skaitine išraiška skirtumas tarp antstolės ir ekspertų nustatytos sumos iš tiesų yra gana didelis, t. y. apie 200 000 Eur, tačiau, kaip teisingai savo skunduose nurodo ir apeliantės, kainų skirtumo esmingumas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes. Šiuo atveju svarbu tai, kad buvo pardavinėjamas labai specifinis turtas – poilsio namai Neringoje, todėl tokio turto paklausa nėra itin didelė, o tai neabejotinai turi įtakos ir turto kainai. Turtas 2013-06-25 vykusiose pirmosiose varžytynėse (v. b. l. 112, 126-127), kuriose turto pardavimo pradinė 810 936,05 Eur (2 800 000 Lt) kaina pagrįstai buvo nustatyta pagal CPK 718 straipsnio nuostatas, t. y. 80 proc. nuo rinkos vertės, bei antrosiose varžytynėse, kuriose, vadovaujantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi, nustatyta 608 202,04 Eur (2 100 000 Lt) kaina arba 60 proc. nuo rinkos vertės, nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. t. 1, b. l. 144, 156). Atitinkamai, ir išvadą dėl pernelyg mažos turto kainos nustatymo būtų įmanoma padaryti tik tuo atveju, jei būtų atsiradę aktyviai besivaržančių pirkėjų, siūlančių didesnę už pradinę kainą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu visiškai pritaria ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentams, kad apeliantų pozicija dėl vien skaitmeninio sumų skirtumo įvertinimo reiškia, jog itin didelės vertės turto pardavimo atveju net ir 1 proc. skirtumas jau privalėtų būti teismo vertinamas kaip esminis varžytinių procedūros pažeidimas, savaime suponuojantis varžytinių akto panaikinimą. Todėl toks kainų skirtumo esmingumo kriterijaus interpretavimas, kaip jį pateikia apeliantai, nėra teisingas ir nepriimtinas.

14538.

146Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog šiuo konkrečiu atveju turto perdavimo išieškotojui akte nurodyta kaina buvusi esmingai mažesnė nei buvo tikroji šio turto vertė, o turtas perduotas išieškotojai už neproporcingą to turto rinkos vertei sumą ir dėl to neproporcingai buvo apribotos apelianto (skolininko) nuosavybės teisės. Be to, apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad būtų atsiradęs nors vienas pirkėjas, kuris būtų sutikęs sumokėti didesnę nei antstolės nustatyta kainą.

14739.

148Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir tokius apeliantų skundų argumentus, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko skubotai, atsižvelgdama išskirtinai tik į išieškotojo interesus. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Nagrinėjamu atveju nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (2013-04-04) iki išieškojimo priverstinai parduodant turtą veiksmų pabaigos priimant ginčijamą aktą (2013-09-25) praėjo daugiau kaip 5 mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra objektyvus terminas, per kurį buvo tinkamai atlikti visi įstatyme numatyti veiksmai turtui realizuoti. Nenustatyta, kad antstolė netinkamai būtų atlikusi vykdymo proceso procedūras. Pažymėtina ir tai, kad operatyvus procesas yra naudingas ne tik kreditoriui, kuris suinteresuotas operatyviu išieškojimu, bet ir skolininkui, kadangi atitinkamai sumažėja suma ar iš viso išnyksta prievolė mokėti teismo sprendimo nustatytas procesines palūkanas.

14940.

150Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir neteikia pagrindo šio sprendimo panaikinimui.

151Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

15241.

153Atsakovė antstolė V. Vėliuvienė prašo priteisti jai 630,82 Eur, atsakovė BAB bankas Snoras – 1 494,35 Eur, o trečiasis asmuo UAB ,,Baltijos kredito sprendimai” – 2 089,67 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų ruošiant atsiliepimus į apeliacinius skundus. Trečiasis asmuo BUAB ,,Dangė“ prašo priteisti 900 Eur išlaidų, patirtų ruošiant apeliacinį skundą. Byloje dalyvaujantys asmenys pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

15442.

155Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“, apeliantų skundus atmetus kaip nepagrįstus jų patirtos išlaidos neatlygintinos. Taip pat būtent apeliantams tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas šios instancijos teisme išlaidas.

15643.

157Atsakovės antstolės V. Vėliuvienės prašomos priteisti išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių jų dydžių (Rekomendacijų 8.11. p.), todėl laikytinos pagrįstomis ir priteisiamos jai ieškovo A. M. ir trečiojo asmens BUAB ,,Dangė“ lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 315,41 Eur (CPK 98 str. 1, 2 d.).

15844.

159Tačiau atsakovės BAB banko Snoras ir trečiojo asmens UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, bylos apimtį, teiktų procesinių dokumentų apimtį, sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl kompensuojamoji kiekvienai bendrovei suma mažintina iki 1 106 Eur (850,80 Eur x 1,3). Taigi tiek atsakovei BAB bankui Snoras, tiek trečiajam asmeniui UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina po 553 Eur.

160Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

161Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

162Priteisti iš A. M. (a. k. ( - ) antstolei Viktorijai Vėliuvienei 315,41 Eur (tris šimtus penkiolika eurų ir 41 centą), o bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras (į. k. 112025973) ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos kredito sprendimai“ (į. k. 303939377) priteisti iš jo po 553 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

163Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dangė“ (į. k. 140496060) antstolei Viktorijai Vėliuvienei 315,41 Eur (tris šimtus penkiolika eurų ir 41 centą), o bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras (į. k. 112025973) ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos kredito sprendimai“ (į. k. 303939377) priteisti iš jos po 553 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos turi būti atlygintos iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. M. 2014-01-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016-06-21... 8. 2.... 9. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė BAB bankas Snoras 2008-10-03 sudarė... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-10 sprendimu ieškovo A. M. ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas sprendė, kad ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia... 16. 5.... 17. Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas informuotas tiek apie 2012-08-16... 18. 6.... 19. Taip pat, teismo vertinimu, nei pirmosios teismo ekspertizės išvada, jog... 20. 7.... 21. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas nurodė, kad... 22. III.... 23. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 24. 8.... 25. Ieškovas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 26. 8.1.... 27. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui teko pareiga rūpintis teisingos... 28. 8.2.... 29. Vykdymo veiksmus antstolė atliko skubotai, paisydama tik išieškotojos... 30. 8.3.... 31. Jis, kaip skolininkas, apie vykdymo veiksmus, įskaitant ir apie antstolės... 32. 8.4.... 33. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad antstolė visus dokumentus... 34. 8.5.... 35. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad išieškotojos... 36. 8.6.... 37. Kadangi buvo pardavinėjami didelės vertės ir didelio ploto poilsio namai,... 38. 8.7.... 39. Byloje atlikus teismo ekspertizę ir pripažinus, kad turto rinkos vertė buvo... 40. 9.... 41. Trečiasis asmuo BUAB ,,Dangė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 42. 9.1.... 43. Ieškovo ir trečiojo asmens pasyvus elgesys vykdymo procese negali būti... 44. 9.2.... 45. Teismas skirtumo tarp antstolės ir ekspertų nustatytų kainų esmingumą... 46. 9.3.... 47. Disproporcija tarp antstolės įkainojimo ir turto realios rinkos vertes yra... 48. 9.4.... 49. Nors nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse turtas nebuvo nupirktas, tai... 50. 10.... 51. Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinius skundus prašo jų... 52. 10.1.... 53. Neegzistuoja nė viena CPK 602 straipsnyje numatyta sąlyga ginčijamą aktą... 54. 10.2.... 55. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie vykdymo... 56. 10.3.... 57. Turto įvertinamas buvo atliktas tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktų... 58. 10.4.... 59. Antstolė, veikdama apdairiai ir rūpestingai, atsižvelgė į sertifikuotų... 60. 10.5.... 61. Nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad vertindamas, ar kainos skirtumas... 62. 11.... 63. Atsakovė antstolė V. Vėliuvienė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo... 64. 11.1.... 65. Turto vertė buvo nustatyta atsižvelgus į išieškotojo nuomonę, į VĮ... 66. 11.2.... 67. Byloje esantys įrodymai (v. b. l. 115, 116, 129) patvirtina, kad ieškovui... 68. 11.3.... 69. Aplinkybė, kad turtas nebuvo parduotas iš varžytynių, nes neatsirado nei... 70. 11.4.... 71. Nepagrįsti trečiojo asmens skundo argumentai, kad teismas turėjo turto... 72. 12.... 73. Trečiasis asmuo UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į... 74. 12.1.... 75. Ieškovo teiginiai neva jis nebuvo informuotas apie antstolės patvarkymu... 76. 12.2.... 77. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko skubotai... 78. 12.3.... 79. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurioms esant antstolė... 80. 12.4.... 81. Teismas tinkamai vadovavosi nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika,... 82. 12.5.... 83. Argumentas, kad teismas verčių skirtumus turėjo vertinamas vertine, o ne... 84. 12.6.... 85. Aplinkybė, kad neatsirado nė vienas turtą norėjęs įsigyti pirkėjas... 86. 13.... 87. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Insurance Company” atsiliepime į apeliacinius... 88. 13.1.... 89. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad teismas nepaisė Lietuvos... 90. 13.2.... 91. Nepagrįsti skundo argumentai, kad procentinė kainos skirtumo išraiška... 92. Teisėjų kolegija... 93. IV.... 94. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 95. Dėl sąlygų pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu... 96. 14.... 97. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto perdavimo išieškotojui... 98. 15.... 99. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto... 100. 16.... 101. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu... 102. 17.... 103. Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir... 104. 18.... 105. Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose... 106. 19.... 107. Nors aptartose kasacinio teismo išnagrinėtose bylose buvo sprendžiami... 108. 20.... 109. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nei apeliantas A. M.... 110. 21.... 111. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolė V. Vėliuvienė 2013-04-08... 112. 22.... 113. Sutiktina su apeliantu A. M., kad kai kurie antstolės siųsti adresu ( - )... 114. 23.... 115. Kita vertus, vien faktas, kad kai kuri korespondencija nebuvo įteikta A. M.... 116. 24.... 117. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu dar ir tai, kad viena iš skolininko... 118. 25.... 119. Aptartų aplinkybių visumą suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad... 120. Dėl turto rinkos vertės nustatymo... 121. 26.... 122. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantais, kad vien ta aplinkybė,... 123. 27.... 124. Iš vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos matyti, kad antstolė,... 125. 28.... 126. Aplinkybę, kad antstolė neturėjo pagrindo abejoti išieškotojos pasiūlytos... 127. 29.... 128. Apeliantai aplinkybę, kad visgi antstolės nustatyta turto rinkos kaina yra... 129. 30.... 130. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertų išvadas, nustatė, kad... 131. 31.... 132. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo... 133. 32.... 134. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių... 135. 33.... 136. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus, aptaria ir teismo... 137. 34.... 138. Pakartotinei teismo ekspertizei teisėjų kolegija taip pat turi pastabų. Ši... 139. 35.... 140. Kaip minėta pirmiau ir kaip konstatuota ekspertizės akte Nr. 1, turto kainą... 141. 36.... 142. Kita vertus, net ir vadovaujantis teismo ekspertų padarytomis išvadomis dėl... 143. 37.... 144. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teismų... 145. 38.... 146. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei teisinio, nei faktinio pagrindo... 147. 39.... 148. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir tokius apeliantų... 149. 40.... 150. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigia... 151. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 152. 41.... 153. Atsakovė antstolė V. Vėliuvienė prašo priteisti jai 630,82 Eur, atsakovė... 154. 42.... 155. Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs... 156. 43.... 157. Atsakovės antstolės V. Vėliuvienės prašomos priteisti išlaidos neviršija... 158. 44.... 159. Tačiau atsakovės BAB banko Snoras ir trečiojo asmens UAB ,,Baltijos kredito... 160. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 161. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 162. Priteisti iš A. M. (a. k. ( - ) antstolei Viktorijai Vėliuvienei 315,41 Eur... 163. Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dangė“ (į....