Byla N1-150-365/2018

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Žanetai Kirsinienei, Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, kaltinamajam R. (R.) G., jo gynėjui advokatui Juzef Stankevič, kaltinamojo įstatyminei atstovei G. G., nukentėjusiajam A. L. (A. L.) vetėjai B. S.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. (R.) G., gimęs ( - ) Šalčininkų r., asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi ( - ) A. K. gimnazijoje, 11 klasės mokinys, gyvenantis ( - ), Šalčininkų r. sav., teistas Kauno apygardos teismo 2017-05-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d., 199-2 str. 1 d. – 30 MGL (1129,8 Eur) dydžio baudą (bauda sumokėta),

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5R. G. 2017 m. birželio 17 d. apie 02.00 val., šalia pastato Nr. ( - ), esančio ( - ), Šalčininkų m., viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. įžūliai elgdamasis, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ar tvarką, tyčia vieną kartą sudavė smūgį kumščiu A. L. į veido dešinės pusės skruostą, dėl ko nuo suduoto smūgio A. L. griuvo aukštielninkas ant grindinio ir patyrė sužalojimus; taip nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, pasireiškęs abiejų momenkaulių ir dešinio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje ir poodine kraujosruva pakaušio kairėje, dešinio skruostikaulio lanko ir dešinio žandinio ančio šoninės, priekinės, viršutinės bei akiduobės šoninės ir apatinės sienelių bei nosies dyglio lūžiais.

6Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

7Apklaustas teisiamajame posėdyje R. G. dėl pateiktų kaltinimų savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2017-06-17 nuvyko į šokius, vykstančius ( - ). Viduje nukentėjusysis konfliktavo, dėl ko - R. G. nežino. Paskui nukentėjusįjį išvedė iš šokių. Jis, išėjęs į lauką, pamatė labai girtą nukentėjusįjį, kuris kabinėjosi prie merginos. Jis paprašė pastarojo ramintis. Tuomet nukentėjusysis jį (R. G.) pradėjo įžeidinėti įvairiais žodžiais. Nukentėjusiojo ranka ar tai buvo kišenėje, ar tai ruošėsi dėti ją į kišenę, todėl jis pamanė, jog nukentėjusysis gali jam trenkti ar išsitraukti peilį, ar kastetą. Išsigandęs ir susinervinęs jis trenkė nukentėjusiajam neapskaičiavęs smūgio stiprumo. Po smūgio nukentėjusysis nukrito aukštielninkas, galimai galvą susitrenkė į asfaltą. Jis išsigandęs iš įvykio vietos pabėgo. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo atsisakęs duoti parodymus, nes jam taip patarė advokatas. Nurodė, jog po įvykio jis buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, jo atsiprašė. Vėliau pas nukentėjusįjį nuvyko kartu su tėvais tartis dėl žalos. Nukentėjusysis nurodė, jog reikalauja moralinės žalos. Susitarė nukentėjusiajam iš karto sumokėti 2000 Eur, o 4000 Eur. sumokėti per metus. Nurodė labai besigailintis dėl įvykio, padarė išvadas.

8Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-09, jis iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad jis savo kaltę suprato, kadangi buvo suklaidintas advokatės, savo kaltės nepripažino. Po to atsiprašė nukentėjusiojo ir dėl visko labai gailisi. 2017 m. lapkričio mėn. viduryje jis nuvažiavo pas nukentėjusįjį, atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir dalį žalos, t. y. 2000 eurų, jau atlygino. Paaiškino, kad 2017-06-17 jis buvo šokiuose –( - ), Šalčininkų m., į kuriuos atvažiavo apie 00.00 val. Jo draugai rūkantys, o jis nerūko. Kuomet draugai išeidavo į lauką, jis eidavo kartu pastovėti šalia. Maždaug apie 2 val. jis pamatė, kad iš šokių išvijo jam nepažįstamą vaikiną, dabar jau žino, kad tai A. L.. Jis buvo labai girtas, matė, kad jis vos stovi ant kojų. Išvytas iš šokių, A. L. pradėjo įžeidinėti jam nepažįstamą merginą. Priėjęs prie A. L. paprašė ramintis, tačiau šis pradėjo jį įžeidinėti. Jis (R. G.) norėjo A. L. nuraminti ir vieną kartą sudavė jam dešinės rankos kumščiu į kairiąją veido pusę. A. L. jo nepuolė, tiesiog pirmiausia įžeidinėjo merginą, o po to ir jį patį. Jis neapskaičiavo jėgos, neatsižvelgė į tai, kad A. L. labai girtas ir neišstovės ant kojų, tad nuo šio smūgio A. L. krito aukštielninkas ir galva trenkėsi į grindinį. Jis nemanė, kad taip stipriai A. L. nukentėjo. Kadangi prie A. L. priėjo draugai suteikti pagalbą, jis pasišalino iš įvykio vietos. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Tą vakarą jis pats alkoholio nevartojo (t. 1, b. l. 81-82).

9Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. L. parodė, kad įvykio metu jis buvo išgėręs, bet ne tiek girtas, kad svirduliuotų. Šokiuose žodinis konfliktas buvo, tačiau ne su R. G., ir tai buvo tik apsižodžiavimas, be fizinės jėgos panaudojimo. Kuomet jis (A. L.) išėjo iš diskotekos į lauką, ten stovėdamas jis nesibarė, o klausėsi jį (A. L.) barančios nepažįstamos merginos dėl susistumdymo prie įėjimo. Pirmą kartą R. G. jis pamatė tik kuomet kaltinamasis atvažiavo jo atsiprašyti. Iki įvykio jis R. G. nebuvo matęs. Mušimo aplinkybių nepamena, nes nuo smūgio prarado sąmonę. Apie tai sužinojo iš liudytojų pasakojimų, kurie ir papasakojo, jog smūgis buvo suduotas iš dešinės pusės. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Jam buvo atliktos operacijos. Praėjus 2 savaitėms R. G. atvažiavo pas jį atsiprašė. Vėliau atvažiavo ir su tėvais, sutarė dėl žalos atlygino ir sumos. Jam buvo pervesta 2000 Eur į kortelę, taip pat sutarė, kad kitą dalį žalos galės atlyginti po bylos išnagrinėjimo teisme per metus laiko. Nurodė, jog už operaciją jis nieko nemokėjo. Viso buvo sutartas žalos atlyginimas 6000 Eur, kurią sudaro tiek turtinė, tiek neturinė žala. Iš kaltinamojo pusės buvo sumokėta už vaistus, jo gydymąsi ligoninėje, kurį sudarė apie 2000 Eur suma. Po įvykio jam sutriko rega, klausa, atsirado dažni galvos skausmai. Negali atlikti sunkių fizinių darbų dirbdamas statybose. Palaiko 6000 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį buvo sutarę su kaltinamuoju ir jo tėvais. Kaltinamajam atleido.

10Teisme apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad eidamas pro šokius Šalčininkų mieste, jis, būdamas netoliese, pamatė kaip R. G. trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą. Kaltinamasis R. G. nuo nukentėjusiojo A. L. stovėjo 1,5 metro atstumu. Kuomet R. G. sudavė nukentėjusiajam A. L., nukentėjusysis nematė kas jam sudavė. Po smūgio A. L. krito ant plytelių ir stipriai susimušė galvą. Kas iškvietė medikus nežino, jis pats greitosios nekvietė. Iki atvykstant greitajai jis (A. R.) arti buvo priėjęs prie A. L.. A. L. nejudėjo, buvo praradęs sąmonę. Kai greitoji išvežė nukentėjusįjį, įvykio vietoje matėsi kraujo dėmė. Jis pats asmeniškai R. G. nepažįsta, nebendrauja su juo, pavardę žino iš „facebook“, kaltinamasis gyvena tame pačiame rajone. Įvykio metu jis žinojo tik nukentėjusiojo pavardę.

11Kadangi liudytojas A. R. visų aplinkybių detaliai neprisiminė, teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka, pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-15 liudytojas A. R. parodė, kad 2017-06-17 nakties metu, galimai apie 02.00 val. jis ėjo namo, nes buvo svečiuose pas savo tėvą. Jis ėjo šalia pastato, esančio adresu ( - ), Šalčininkų m., kur vyksta diskoteka „( - )“. Jis trumpam buvo sustojęs prie diskotekos, nes pamatė pažįstamus, ką būtent, šiuo metu neatsimena ir nurodyti negali, jis su jais tiesiog pasisveikino. Prie diskotekos „( - )“ pastato įėjimo, koridoriuje pamatė savo brolio pažįstamą A. L., kuris su jam nepažįstamais asmenimis stumdėsi, po ko A. L. išėjo į lauką, t. y. jis stovėjo ant šaligatvio tarp diskotekos ir šalia esančių metalinių prekybos kioskų ir su kažkuo kalbėjo, bet su kuo, jis nežino. Šalia A. L. stovėjo jam iš matymo pažįstamas vardu Robertas, jo pavardės nežino. Vaikinas vardu R. pas kažką pasiteiravo: - „Ar čia šitas?“, o jam kažkas atsakė: „Šis“. Vaikinas vardu R. priėjęs prie A. L. vieną kartą smogė dešinės rankos kumščiu A. L. į dešinės pusės skruostą. Nuo suduoto smūgio A. L. aukštielninkas nukrito ant šaligatvio ir prarado sąmonę. Smūgio sudavimo metu nuo A. L. jis stovėjo kažkur apie 6 metrų atstumu. Pats A. L. net ir nematė kas jam sudavė smūgį. Dėl kokios priežasties vaikinas vardu R. smogė A. L., jis nežino. Jis priėjo ir pamatė, kad A. L. iš po galvos teka kraujas, ant šaligatvio matė dėmę panašią į kraują. Šalia diskotekos buvo labai daug žmonių ir kažkas iš jų iškvietė greitąją pagalbą. Vaikinas vardu R. po suduoto smūgio A. L. iš įvykio vietos pabėgo. Į įvykio vietą labai greitai atvyko greitoji medicinos pagalba, kurie išvežė A. L. į ligoninę, o po greitosios pagalbos atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 67). Pagarsinus parodymus liudytojas papildomai paaiškino, kad matė, jog A. L. buvo su mergina, jie apsižodžiavo, bet negali pasakyti dėl ko. Taip pat nurodė, jog prie jo A. L. su A. Š. nesimušė, tik apsižodžiavo.

12Teisme apklausta kaltinamojo įstatyminė atstovė G. G. paaiškino, kad jų šeimoje auga dar vienas jaunesnis sūnus. Ji su vyru dirba, veda ūkį. Vyras savaitę būna namuose, savaitę išvažiavęs. Gyvena vienkiemyje, sūnus R. jai daug padeda, su juo problemų niekada nebuvo, tai pirmas toks įvykis. Sūnus R. kaltinime nurodytu laiku pasiprašė į diskoteką, jos sutikimu ir nuvyko. Tai buvo antras kartas kai jis ėjo į šokius. Nebūdavo atvejų, kad R. grįžtų girtas. Konfliktų su draugais taip pat nebuvo, jis mokosi 8 km. nuo namų, ( - ). Mokykloje R. sportuoja, tris kartus per savaitę žaidžia krepšinį, tinklinį. Po mokyklos baigimo nori mokytis elektriku. Būdamas namuose padeda namų ruošos darbuose. Po šio įvykio su sūnumi buvo rimtas pokalbis ir buvo prašoma, kad tokių konfliktų nesikartotų. Po įvykio kartu su vyru ir sūnumi važiavo pas nukentėjusįjį atsiprašyti. Nukentėjusysis prašė 6000 eurų žalos atlyginimo. 2000 eurų nukentėjusiajam sumokėjo, likusią sumą sutarė išmokėti dalimis. Nurodė, jog padės sūnui sumokėti civilinį ieškinį.

132017-06-17 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, nurodyta, kad apžiūros vieta yra teritorija prie pietinio įėjimo į pastatą, esantį ( - ), Šalčininkai. Teritorija yra klota plytelėmis. 4 m atstumu nuo pastato sienos ir 5 m atstumu nuo durų ant plytelių yra rudos spalvos skysčio dėmė (t. 1, b. l. 13-15).

14Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas J. M. P. nurodė, jog A. L. nustatytos poodinės kraujosruvos veido daugiau dešinėje pusėje ir pakaušio kairėje, dešinio monekaulio ir dešinio smilkinkaulio bei dešinio viršutinio žandikaulio, dešinio skruostikaulio ir dešinio skruostinio lanko lūžiai su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų dešiniojo pusrutulio paviršiuje. Sužalojimas visumoje dėl kraujo po kietuoju smegenų dangalu išsiliejimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktas). Sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis smūgiais kieto buko daikto (-ų) poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos (t. 1, b. l. 30).

15Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad A. L. kūne nustatyti šie sužalojimai: abiejų momenkaulių ir dešinio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijinis lūžis su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje ir poodine kraujosruva pakaušio kairėje; dešinio skruostinio lanko ir dešinio žandinio ančio šoninės, priekinės, viršutinės bei akiduobės šoninės ir apatinės sienelių bei nosies dyglio lūžiai. Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų per dešinę veido pusę ir pakaušio kairę pusę poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai padaryti maždaug vienu metu ir tikėtina, kad veido dešinės pusės kaulų lūžiai galėjo būti padaryti pirmiau nei abiejų momenkaulių ir dešinio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijinis lūžis su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje ir poodine kraujosruva pakaušio kairėje. Abiejų momenkaulių ir dešinio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijinis lūžis su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje ir poodine kraujosruva pakaušio kairėje dėl smilkinkaulio uolos lūžio ir kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Veido kaulų: dešinio skruostinio lanko ir dešinio žandinio ančio šoninės, priekinės, viršutinės bei akiduobės šoninės ir apatinės sienelių, bei nosies dyglio lūžiai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgam. Sprendžiant iš nustatytų A. L. padarytų galvos sužalojimų, jis sužalotas buvo nemažiau kaip dviem trauminiais smūginiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tačiau kokiais konkrečiai pagal esamus duomenis nustatyti negalima. A. L. galvos sužalojimų padarymo galimybė nuo smūgio per veido dešinę pusę krentant ir pakaušiu atsimušant į grindinį neatmetama (t. 1, b. l. 36-37).

16Įrodymų vertinimas, motyvai ir kvalifikacija

17Vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. G. nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

18Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo A. L. bei liudytojo A. R. parodymai, Teismo medicinos specialisto išvada, gydymo stacionare ligos istorijos apžiūros protokolas patvirtina, kad R. G., būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką be jokios aiškios priežasties tyčia vieną kartą sudavė smūgį kumščiu A. L. į veido dešinės pusės skruostą, dėl ko nuo suduoto smūgio A. L. griuvo aukštielninkas ant grindinio, ir taip sunkiai sutrikdė A. L. sveikatą. Sužalojimo faktas užfiksuotas Teismo medicinos specialisto išvadoje, šio fakto neneigė ir pats kaltinamasis, patvirtindamas, jog A. L., kuris įžeidinėjo nepažįstamą, o vėliau ir jį patį, R. G. sudavė nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu į kairiąją veido pusę, nuo kurio A. L. griuvo aukštielninkas ant grindinio. Nors nukentėjusysis A. L. teigė neprisimenantis mušimo aplinkybių, nes nuo smūgio jis prarado sąmonę, liudytojo A. R. parodymai neginčijamai patvirtina, jog 2017-06-17 įvykio metu, kuris įvyko prie diskotekos „( - )“ Šalčininkų mieste, būtent R. G. vieną kartą smogė dešinės rankos kumščiu į A. L. dešinės pusės skruostą, nuo kurio A. L. aukštielninkas nukrito ant šaligatvio ir prarado sąmonę, kurį liudytojas atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis, kurias viso proceso metu nurodė tiek kaltinamasis, tiek tiesiogiai įvykio aplinkybes matęs pro šalį einantis liudytojas A. R.. Kaip matyti kaltinamojo parodymai iš esmės nesiskiria ir neprieštarauja kitų, teisme apklaustų, nukentėjusiojo ir liudytojo A. R. parodymams, specialisto išvadai.

19Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015, 2K-172-942/2016 ir kt.).

20Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. inkriminuotu laiku ir vietoje sudavė A. L. vieną kartą į veido dešinės pusės skruostą, dėl ko nuo suduoto smūgio A. L. griuvo aukštielninkas ant grindinio, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Šios veikos kvalifikavimui (BK 135 str. 2 d. 8 p.) reikšminga tai, jog konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvykio viešoje vietoje, šalia pastato, kuriame vyko diskoteka, esant daug žmonių, ko neneigė pats kaltinamasis ir patvirtino liudytojas A. R. bei nukentėjusysis. Taip pat nustatyta, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis pažįstami nebuvo, jų nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio (dalykiniai ar tarnybiniai) santykiai. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, pats žodinis konfliktas prieš smurto panaudojimą buvo trumpalaikis, todėl net ir galimai nukentėjusiojo pavartoti įžeidžiantys žodžiai ne kaltinamojo, o kito asmens atžvilgiu tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis nuteistojo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis, juolab, kaip nurodė pats kaltinamasis, nukentėjusysis A. L. jo nepuolė, o liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis A. L. ir iki smūgio sudavimo su kitais diskotekoje esančiais asmenimis ar R. G. draugais taip pat nesimušė ir su niekuo nekontaktavo. Nukentėjusiojo A. L. padaryti kūno judesiai (rankų traukimas, jų dėjimas į kišenes), kaltinamajam manant, jog nukentėjusysis galėjo jį sumušti, nekėlė jokios objektyvios grėsmės kaltinamojo sveikatai, juo labiau, jog kaip matyti iš liudytojo A. R. parodymų, nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis A. L. net ir nematant, kas jam (nukentėjusiajam) sudavė smūgį.

21Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam vien tik dėl to, kad susinervino išgirdęs kaip nukentėjusysis neva pasakė įžeidžiančius žodžius tiek nepažįstamos merginos, tiek kito asmens atžvilgiu, tačiau tokia priežastis, lėmusi padaryti teisei priešingą veiksmą, laikytina mažareikšmė, o R. G. reakcija į kilusią situaciją – neadekvati. Todėl teismas daro išvadą, kad R. G. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje visai be dingsties, demonstruojant niekinamą požiūrį ir nesiskaitymą su aplinkiniais. Kaltinamojo elgesys rodo elementarų moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo paskatos buvo chuliganiškos. Kaltinamasis, nors ir būdamas jauno amžiaus, tačiau normalaus protinio išsivystymo, suvokė, jog smūgis kumščiu į galvą ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius nukentėjusiojo organus, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių. Be to, kaltinamais po suduoto smūgio pamatęs, jog nukentėjusysis su galva atsitrenkė į grindinį, suprato, kad jis yra sužalotas, tačiau nukentėjusiuoju nesirūpino ir pasišalino iš įvykio vietos. Taigi šių duomenų visumos pagrindu darytina išvada, kad tokiais veiksmais kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, dėl chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

22Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-135/2011 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio ir 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-172-942/2016 ir kt.).

23Kaip minėta, byloje nustatyta, kad R. G. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje – vykstant diskotekai Šalčininkų mieste, šalia pastato Nr. 54, esančio Vilniaus g. Tiek liudytojas A. R., tiek nukentėjusysis bei kaltinamasis patvirtino, jog prieš suduodant smūgį nukentėjusiajam šalia pastato buvo nemažai žmonių, smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas kitų asmenų, taip pat liudytojo A. R. akivaizdoje. Liudytojo A. R. bei kaltinamojo parodymais nustatyta, jog po suduoto smūgio nukentėjusiajam įvykio aplinkybes mačiusių asmenų buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, taigi akivaizdu, jog dėl to kilo sumaištis. Dėl kilusios sumaišties, kuomet prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas išgąstis. Tokiu įžūliu elgesiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis. Kadangi prieš A. L. viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, akivaizdu, jog įvykį stebėję asmenys dėl to pasijuto šokiruotai, todėl darytina išvada, jog R. G. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.

24Taigi šių duomenų visumos pagrindu darytina išvada, kad R. G. veiksmai neabejotinai prieštaravo visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, tokiu savo elgesiu kaltinamasis parodė aiškų tiek vieno asmens, tiek visos visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, pademonstravo atvirą iššūkį visuomenės tvarkai, priešpastatė save aplinkiniams. Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę ir norėjo taip elgtis. Kaltinamojo elgesys ir jo nurodoma aplinkybė, kad sudavė „neapskaičiavęs smūgio stiprumo“ rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo R. G. paskatos buvo chuliganiškos ir jo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka. Kaltinamojo R. G. veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio sudėtis, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, ir kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.

25Kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

26Dėl bausmės skyrimo

27Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jų sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.).

28Kaltinamasis būdamas nepilnamečiu padarė tyčinius baigtus nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo sukeltos sunkios pasekmės. Atsižvelgiama į kaltinamojo atliktų veiksmų apimtį, jų pobūdį, į tyčios kryptingumą – nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, R. G. padarė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl to, kad R. G. sudavus vieną smūgį A. L. į veidą, pastarasis galvos traumą patyrė ne tiesiogiai nuo R. G. suduoto smūgio, o dėl to, kad nuo smūgio praradęs pusiausvyrą A. L. krito ir galva atsitrenkė į grindinį, akivaizdu, kad A. G. suvokė, jog tokie padariniai atsirasti gali, tačiau jų nors ir nenorėjo, bet sąmoningai smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą, leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. R. G. sunkiai sutrikdė A. L. sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia. Be to, skiriant bausmes kalinamajam taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau teistas 1 kartą už kontrabandą ir neteisėtą disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (b.l. 85-87), šias nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, netrukus po jo nuteisimo 2017-05-02, baustas administracines tvarka už pasienio teisinio rėžimo taisyklių pažeidimus bei KET pažeidimus, kuomet vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti (b.l. 88-90), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į šių įstaigų įskaitas neįrašytas (b.l. 93-95). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. G. skirtinos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas, kurio dydis neviršija numatytos bausmės vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šias veikas padarė būdamas nepilnamečiu, yra moksleivis, motina (G. G.) yra motyvuota, rūpinasi vaikais, jų ugdymu bei gerove, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl visų veikų davė išsamius parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo, ėmėsi priemonių padarytai žalai atlyginti ir padengė nukentėjusiajam padarytą materialinę žalą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, teismas mano, kad šios aplinkybės rodo kaltinamojo teigiamą ir kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir jų pasekmes. Todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, bei paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones.

29R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

30Dėl civilinių ieškinių

31Byloje nukentėjusysis A. L. pareiškė 6000 eurų civilinį ieškinį, kurį, kaip nurodė, sudaro tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Kaltinamasis ir jo įstatyminė atstovė su civiliniu ieškiniu sutiko, nukentėjusysis patvirtino, jog 2000 eurų žala jam atlyginta. Nukentėjusysis nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, jog dėl sužalojimo jis prarado sveikatą, dalį darbingumo. Nurodė, jog traumos pasekoje jam sutriko rega, klausa, atsirado dažni galvos skausmai. Jis negali atlikti sunkių fizinių darbų dirbdamas statybose. Po sužalojimų jam buvo atlikta galvos operacija. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

32Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų kentė fizinį skausmą, dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, o tai apribojo jo bendravimo galimybes, darbingumo sumažėjimą, kas neabejotinai padarė bei ateityje darys neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Taip pat akivaizdu, kad atsiradus tokioms, kaip šioje byloje nustatyta pasekmėms – sunkiam sveikatos sutrikdymui, pasireiškusiam abiejų momenkaulių ir dešinio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje ir poodine kraujosruva pakaušio kairėje, dešinio skruostikaulio lanko ir dešinio žandinio ančio šoninės, priekinės, viršutinės bei akiduobės šoninės ir apatinės sienelių bei nosies dyglio lūžiais – atsiranda skausmas, grėsmė sveikatai, netikrumas dėl ateities, dėl ko patiriami papildomi dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai. Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į jo interesus, bet ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, t.y. į tai, kad R. G. nepilnametis, nedirba, mokosi, šiuo metu išlaikomas tėvų. Įvertinęs šias aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo nurodytas žalos dydis yra visiškai pagrįstas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina visa jo nurodyta suma – 6000 Eur padarytai žalai atlyginti. Įvertinus tai, jog kaltinamasis R. G. nukentėjusiajam atlygino 2000 Eur, nukentėjusysis patvirtino šią aplinkybę, tai įrodo ir byloje esantis mokėjimo nurodymas (b.l. 150), dėl to iš bendros priteistinos 6000 Eur sumos išminusuotina 2000 Eur suma ir nukentėjusiajam priteistina 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33Civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje pareiškė 2087,64 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 41-43). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. G. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo A. L. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad dėl A. L. patirto sužalojimo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2087,64 eurų. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo R. G. veika.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Nutarė

35R. (R.) G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir jam skirti:

36- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;

37- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

38Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę ir skirti galutinę bausmę - 3 (trejų) metų laisvės atėmimą.

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti R. (R.) G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu, tęsti mokslą, be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliujančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

40Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

41R. (R.) G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikintiu.

42A. L. (A. L.) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš R. (R.) G. A. L. (A. L.) naudai priteisti 4000 (keturis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

43Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. L. (A. L.) gydymosi išlaidų tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš R. (R.) G. 2087,64 eurus (du tūkstančius aštuoniasdešimt septynis eurus šešiasdešimt keturis eurocetus).

44Kaltinamajam R. (R.) G. neturint lėšų ar uždarbio, iš kurio gali būti patenkinami civiliniai ieškiniai, išieškojimas vykdomas iš tėvų turto, iki jam sulaukiant pilnametystės.

45Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. R. G. 2017 m. birželio 17 d. apie 02.00 val., šalia pastato Nr. ( - ),... 6. Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135... 7. Apklaustas teisiamajame posėdyje R. G. dėl pateiktų kaltinimų savo kaltę... 8. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-09, jis iš esmės nurodė... 9. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. L. parodė, kad įvykio... 10. Teisme apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad eidamas pro šokius... 11. Kadangi liudytojas A. R. visų aplinkybių detaliai neprisiminė, teismas,... 12. Teisme apklausta kaltinamojo įstatyminė atstovė G. G. paaiškino, kad jų... 13. 2017-06-17 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrėta... 14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas J. M. P. nurodė, jog A. L.... 15. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad A. L. kūne... 16. Įrodymų vertinimas, motyvai ir kvalifikacija... 17. Vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro... 18. Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo A. L. bei liudytojo A. R. parodymai, Teismo... 19. Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino... 20. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. inkriminuotu laiku ir... 21. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam vien tik dėl... 22. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje... 23. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad R. G. vartojo fizinį smurtą prieš... 24. Taigi šių duomenų visumos pagrindu darytina išvada, kad R. G. veiksmai... 25. Kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę... 26. Dėl bausmės skyrimo... 27. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę... 28. Kaltinamasis būdamas nepilnamečiu padarė tyčinius baigtus nesunkų ir labai... 29. R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 30. Dėl civilinių ieškinių... 31. Byloje nukentėjusysis A. L. pareiškė 6000 eurų civilinį ieškinį, kurį,... 32. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų kentė fizinį... 33. Civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa – baudžiamojoje... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 35. R. (R.) G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 36. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8... 37. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 1... 38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio... 40. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 41. R. (R.) G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 42. A. L. (A. L.) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti... 43. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo... 44. Kaltinamajam R. (R.) G. neturint lėšų ar uždarbio, iš kurio gali būti... 45. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti...