Byla 1-6-907/2013
Dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai R. R. buvo padaryti sužalojimai: kairės akies voko muštinė žaizda, dešinės blauzdos kaulų lūžis, o dėl kaulų lūžių jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, kaltinamajam A. U., kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Staškui, nukentėjusiajai R. R., nukentėjusiosios atstovui advokatui Zigmui Šatui, civilinio atsakovo Arūno Sabansko įmonės atstovui Arūnui Sabanskui, advokatui Jonui Nekrašiui, civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group atstovei Ainei Staškūnaitei, specialistei Erikai Giedraitytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ( - ) vairuotoju, išsituokęs, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3A. U. 2011 metais lapkričio 6 dieną, apie 17.15 val., Šiauliuose, būdamas blaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį AUDI 100, valstybinis numeris ( - ), važiuodamas Architektų gatve nuo Jablonskio link Gardino gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Architektų g. 77 pastatu, laiku nesulėtino greičio ir, pėsčiajai R. R. iš kairės pusės įžengus pėsčiųjų perėja į važiuojamąją kelio dalį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų pėsčiąją R. R., ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai R. R. buvo padaryti sužalojimai: kairės akies voko muštinė žaizda, dešinės blauzdos kaulų lūžis, o dėl kaulų lūžių jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

4Kaltinamasis A. U. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir nesutiko dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad R. R. išėjo į gatvę, ji ne išėjo, o išbėgo į ją. Parodė, kad 2011-11-06 prieš 17.00 val. su keleiviais važiavo J. Jablonskio gatve. Pasuko į Architektų gatvę. Mieste apšvietimas tuo metu dar nebuvo įjungtas. Asfaltas buvo nei šlapias, nei sausas. Tuo metu nei lijo, nei snigo. Buvo drėgna. Rūko taip pat nebuvo. Matomumas buvo prastas, nes buvo tamsu. Važiavo pirma kelio juosta. Priekyje važiavo automobiliai, kurie jį akino. Tikrai nevažiavo 70 km/h. Galėjo būti greitis iki 65 km/h, tačiau ne daugiau. Važiavo leistinu greičiu. Jis nematė, kad salelėje būtų stovėjusios merginos. Merginą pamatė likus kažkur metrui iki pėsčiųjų perėjos per vidurį mašinos. Vėliau parodė, kad pėsčiąją pamatė likus 2-3 metrams iki pėsčiųjų perėjos. Artėdamas prie perėjos nestabdė, nes nieko nebuvo. Salelės nematė, nes važiavo pirma juosta, iš šono važiavo kitos mašinos. Antrąja juosta važiavę automobiliai kelio neužstojo, nes jie buvo atsilikę. Nematė, ar jie stabdė. Priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės nematė. Jeigu priekyje jo ir būtų važiavęs koks automobilis, tai galinius žibintus būtų matęs už kokių 400-500 metrų. Žmogų šaligatvyje galėjo pamatyti kažkur už 50 metrų. Antroje juostoje pėsčiosios nematė. Pėsčiąją pamatė tik pirmoje juostoje, priešais savo mašiną, važiuojamojoje dalyje, ji bėgo kaip sprinteris. Iš viso ji galėjo prabėgti apie 4 metrus. Jei ji nebūtų bėgusi, tai eismo įvykio nebūtų buvę. Jos jis nematė antrojoje eismo juostoje. Jis pats nesuprato, iš kur ji atsirado. Mergina buvo apsirengusi tamsiai, neturėjo jokio atšvaito. Stabdyti pradėjo likus metrui iki perėjos, kai mergina jau buvo priešais mašiną. Prieš mašiną pamatė kojas ir pajuto, kad bamperiu kliudė žmogų. Nukentėjusiąją pertrenkė automobilio priekiniu dešiniuoju buferio kampu. Kliudęs merginą iš karto nubėgo prie jos, o jos draugė, pasilikusi salelėje, kalbėjosi telefonu. Po įvykio apklausiamas visas įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Kitą rytą pas nukentėjusiąją buvo nuėjęs į ligoninę, tačiau jo niekas ten neįleido. Vėliau nebepaklausė jos, ar reikalinga kokia pagalba, nes pats buvo dideliame šoke, visą savaitę negalėjo dirbti. Buvo labai išsigandęs, nes nieko panašaus jo gyvenime nebuvo nutikę. Eismo įvykis įvyko darbo metu. Jis buvo blaivus. Kiek jam žinoma, pėsčioji įvykio metu buvo neblaivi. Žino, kad jam yra pareikštas civilinis ieškinys. Jo kaltė yra ta, kad ją kliudė. Tačiau mano, kad jie abu yra kalti. Jis negali pasakyti, kokią žalą jai padarė, nes niekada gyvenime nėra su tokiu dalyku susidūręs. Po šio eismo įvykio, kažkur gruodžio mėnesį, buvo nufotografuotas už greitį. Vairuotojo teises turi nuo 1973 m. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutiktų dalį sumos sumokėti, tačiau kiek tiksliai – nežino. Įmonėje dirba vairuotoju. Jo darbo užmokestis yra minimumas. Į rankas gauna 800 Lt. Jokių kitų pajamų negauna, taip pat neturi savo vardu registruoto nekilnojamo turto. Visas šio įvykio pasekmes turi apmokėti draudimas, kadangi įvykį padarė blaivus, yra draustas, draustas ir automobilis. Girdėjo teisėjos pagarsintą specialisto išvadą. Su šia išvada nesutinka, nes tokiu greičiu, koks nurodytas specialisto išvadoje, nevažiavo. Pateiktos išvados neatitinka tikrovės.

5Nukentėjusioji R. R. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2011-11-06. Ji su drauge S. Ž. vyko į Vaiko ir motinos kliniką. Ji su drauge išlipo iš autobuso, važiavusio nuo „Nuklono“ pusės. Ėjo per pėsčiųjų perėją link klinikų. Perėjusios dalį gatvės, sustojo salelėje, nes paskambino jos draugei į mobilaus ryšio telefoną. Eidama atsisuko į draugę, kurios paklausė, ar jai skambina. Ji atsakė, kad jai. R. R. pasakė, kad eina, kad jas atvažiuojanti mašina praleis. Atsisukdama ji matė, kad antra juosta atvažiuoja automobilis. Atsisukusi į draugę, ji pamatė, kad ji pasiliko salelėje ir kad kalba telefonu. Įsitikinusi, kad antra juosta važiavusi mašina ją praleidžia, lėtai ėjo per gatvę. Eidama matė pirma juosta atvažiuojantį taksi automobilį su flakonu. Negali pasakyti, ar jis degė ar ne. Taksi automobilis važiavo atsilikęs 4-5 metrus nuo mašinos, važiavusios antra juosta. Vėliau parodė, kad jai įžengus į važiuojamąją kelio dalį, automobilis, važiavęs antra juosta, iki perėjos buvo 10 metrų atstumu, o taksi automobilis - 20-25 metrai atstumu. Taksi automobilis buvo žymiai toliau nuo automobilio, važiavusio antra juosta. Draugė viena koja jau buvo įėjusi į važiuojamąją kelio dalį, tačiau kai jai paskambino, ji grįžo. Draugei porą žodžių pasakė įžengusi į važiuojamąją kelio dalį, tačiau nesustojo. Atsisukusi pamatė šviesas ir suprato, kad nebeturi, kur dingti, tik kaip paspartinti žingsnį, mestis į priekį ir baigti pereiti gatvę. Iki šaligatvio jai buvo likę apie 2 metrus. Ji buvo įsitikinusi, kad taksi automobilis ją taip pat praleis, nes antrąja juosta važiavęs automobilis mažino greitį. Taksi automobilis nestabdė. Ji tikrai nebėgo, nes jai nebuvo net kur bėgti. Jei būtų sustojusi, tai tikrai jau šiandien būtų buvusi mirusi. Smūgį pajuto į dešinę koją. Ji juto kaip apsivertė ir nukrito. Trumpam buvo praradusi sąmonę. Po kiek laiko šis vairuotojas išbėgo, ėmė ant jos šaukti „Aš tavęs nemačiau“. Prie jos dar buvo priėjęs kitas vyrukas, kuris uždėjo striukę. Dar matė moterį. Kaltinamasis prie jos nebuvo net pasilenkęs. Iš pradžių ji net nesuprato, kas jai nutiko. Kai suprato, kad lūžusi koja, labai išsigando ir ėmė panikuoti. Tuo metu nebuvo taip tamsu, kaip sako, buvo prieblanda. Buvo su aukštakulniais bateliais, su kuriais tikrai negalėjo niekur bėgti. Atšvaitų nebuvo jokių. Buvo su pilkšvos spalvos paltu, mėlynais džinsais, su šviesiai mėlynu šaliku, susirišusi aukštai plaukus. Jai žinomos bendros pėsčiųjų pareigos, ji buvo susitelkusi į eismą. Buvo apie 17.00 val. Gatvių apšvietimas nebuvo įjungtas. Tuo metu nei lijo, nei snigo. Asfaltas nebuvo sausas, bet nebuvo ir šlapias. Vairuotojas tikrai galėjo sustabdyti automobilį. Avarijos metu jai buvo sulaužyta koja, per riešą lūžusi kairė ranka, prakirstas vokas, padaryti nubrozdinimai, sumušimai. Iki eismo įvykio metu buvo išgėrusi dvi taures šampano. Nejuto, kad būtų apsvaigusi. Neblaivumas jos poelgiams neturėjo jokios įtakos. Žino, kad jai buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas. Nežino, kodėl byloje yra parašyta 1,03 promilių. Nemano, kad jos veiksmuose yra dalis kaltės. Yra pareiškusi civilinį ieškinį 982,75 Lt turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro mokslai, nes negalėjo mokytis, o už mokslą mokėti reikėjo, taip pat važiavimo pas gydytojus išlaidos, už vaistus nuo randų ir kraujo skystinimui ir vitaminus 355,94 Lt, gydytojo traumatologo konsultacijai 100 Lt. Mokosi Šiaurės Lietuvos kolegijoje 2 kurse. Už mokslus susidarė suma 526,81 Lt. Tokią sumą paskaičiavo nuo 2011 m. lapkričio mėnesio 6 d. iki 2012 m. sausio 31 d., nes tuo metu negalėjo vaikščioti. Į mokslus grįžo po gerų trijų mėnesių. Tačiau dar du mėnesius vaikščiojo su ramentais. Po operacijos tris mėnesius buvo gulimas režimas. Nuo eismo įvykio be ramentų pagalbos laisvai pradėjo vaikščioti praėjus 7-8 mėnesiams. Sesijas jai leido prasitęsti, kurios jai nekainavo. Nepriklausomai nuo to, ar būtų sirgusi, nesirgusi, už mokslą vis tiek turėjo mokėti. Už mokslą ji moka. Mokosi vidutiniškai. Pareikštą civilinį ieškinį dėl 40000 Lt neturtinės žalos mažina. Prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos. Dėl neturtinės žalos pati kreipėsi į draudimo bendrovę Compensa TU S.A Vienna Insurance Group. Jai buvo pasakyta, kad turi atnešti visus dokumentus, ieškinį, užpildyti prašymą, duoti savo sąskaitos numerį ir laukti iš Vilniaus atsakymo. Buvo sumokėta tik dalis sumos. Negavo atsakymo, kodėl nemokama neturtinė žala. Ligoninėje gulėjo 10 dienų. Namuose gydėsi 2 mėnesius. Sugrįžusi į kolegiją, pusantro mėnesio vaikščiojo su ramentais. Reabilitacija skirta buvo tik rankai, kojai nebuvo skirta, kadangi nėra išimti varžtai. Jai buvo daryta kojos operacija, kurios metu buvo įsukti varžtai ir vinis. Vinis bus palikta visam gyvenimui, o varžtus planuoja išimti po dviejų metų. Tačiau ji nesutiks imti varžtus, nes kitais metais jai reikės gintis bakalaurą. Ateityje varžtus išsiims, nes jie jai trukdo gyventi. Kai bus išimti varžtai, po operacijos taip pat negalės vaikščioti apie kokius du mėnesius. Mano, kad gal greičiau viskas gis. Po varžtų išėmimo, jos koja vis tiek nebebus tokia, kokia buvo iki avarijos. Dėl to labai pergyvena. Šiuo metu ji nebepasitiki savimi, bijo pereiti gatvę. Bijo pereiti pėsčiųjų gatvę, kuri yra nereguliuojama. Palaukia, kol susirinks daugiau žmonių, su kuriais galėtų pereiti gatvę. Bijo mašinų. Tą dieną atsimena, kaip šiandien. Šiuo metu jaučia avarijos pasekmes. Yra užtirpusi koja, kuri skauda, kai keičiasi orai. Nuolat skauda galvą, skauda tas vietas, kur yra randai. Ta koja yra ne be ta, kokia buvo iki avarijos. Yra studentė, neturi jokių pajamų. Ją išlaiko tėvai. Turto, registruoto savo vardu, neturi. Draudimo bendrovė atlygino už vaistus. Liko nesumokėta už ortopedo traumatologo konsultaciją, už mokslą, tai yra viso liko nesumokėta 626,81 Lt. Be jos dar yra trys vaikai, iš kurių yra du pilnamečiai, vienas nepilnametis, kuris mokosi 10 klasėje. Turi tik tėtį. Mama mirė gruodžio 22 d. Vasaros sezonu tėtis uždirba apie 2000 Lt, žiemos sezono metu tėtis gauna minimumą.

6Civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group atstovė Ainė Staškūnaitė parodė, kad Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group yra apdraudusi automobilį Audi 100, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jie turi įstatymu nustatytą pareigą draudimo sumų nustatytose ribose, kurios yra nustatytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų atlyginti žalą tiek turtinę, tiek neturtinę. Neturtinės žalos draudimo suma nustatyta pagal eismo įvykio metu galiojusią redakciją – 2 500 eurų (8 632 Lt). Šiuo metu ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino. Reikalauja atlyginti 626,81 Lt. Atsakovas dėl šios turtinės žalos atlyginimo dydžio neprieštarauja. Palieka spręsti teismui dėl kainos už paskaitas, nes ji, nors ir nelankė paskaitų, tačiau sesiją pabaigė. O dėl traumatologo ortopedo konsultacijos 100 Lt draudimo įmonė ieškinį pripažįsta. Dėl neturtinės žalos, yra atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, tarp kurių yra sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad šitame įstatyme įtvirtinta pinigine satisfakcija, siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nukentėjusiojo prašomas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka įstatyme apibrėžtų kriterijų, taip pat padaryto sveikatos sužalojimo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią analogiško pobūdžio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Būtina atsižvelgti į pačios nukentėjusios kaltę, t.y. ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, eidama per pėsčiųjų perėją blaškėsi, taip pat netinkamai vykdė jai, kaip pėsčiajai, Kelių eismo taisyklėse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios kaltę, padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsakovo manymu, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 6 000 Lt.

7Civilinio atsakovo Arūno Sabansko įmonės atstovas Arūnas Sabanskas parodė, kad mano, kad nukentėjusioji turi pasipelnymo tikslų, nes ji pradėjo mėtytis nuo vienos sumos prie kitos. Tai atsimena, tai neatsimena, flakonas tai degė, tai nedegė, sąmonę prarado, tai neprarado. Dėl mokslų, tai niekas nenukentėjo. Mano, už mokslą civilinis ieškinys turi būti atmestas. Dėl moralinės žalos taip pat nesutinka, nes žmogus buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Per pėsčiųjų perėją turi eiti, o ne bėgti, taip pat tvarkingai eiti. Su pareikšta neturtine žala nesutinka. Neturtinės žalos įvertinti negali, nes nėra ekspertas. Nenori spėlioti. Kad šioje byloje draudimo įmonės pripažįstamo ieškinio dalyje pagal įstatymą jam bus nukreiptas 50 procentų regreso reikalavimas, sužinojo tik šiandien. Jų įmonė užsiima keleivių pervežimu. Įmonės automobiliai drausti privalomuoju draudimu, dar tuo metu buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu. Papildomai keleiviai nėra drausti. Prašo atmesti nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl mokslų. Priteisiant neturtinę žalą prašo vadovautis protingumo, teisingumo kriterijais, atsižvelgti į teismų praktiką, taip pat tai, kad nukentėjusiosios elgesys eismo įvykio metu buvo techniškai nepriimtinas.

8Liudytoja S. Ž. parodė, kad 2011-11-06 apie 17.00 val. ji su R. R. ėjome į Vaiko ir motinos kliniką per Architektų gatvę. Perėjo pirmą gatvės dalį. Sustojo ant salelės. Pamačiusi, kad atvažiuojanti mašina nori jas praleisti, pradėjo eiti. Ji ėjo už nukentėjusiosios. Kadangi jai suskambo telefonas, tai ji niekur nebėjo. Pažiūrėjo, kas skambina, tačiau telefonu nekalbėjo. Kai liko salelėje, negirdėjo, kad jai ką draugė būtų sakiusi. Pakėlė galvą ir pamatė, kaip kita mašina nutrenkė mano draugę. Buvo prietema. Neprisimena, ar buvo įjungtas gatvių apšvietimas. Tuo metu buvo tokia dulksna. Asfaltas buvo drėgnas. Kadangi buvo prieblanda, mano, kad matomumas nebuvo labai ryškus. Automobilis, važiavęs antra juosta, kaip ir sustojo jas praleisti, dar šiek tiek riedėjo, jis užstojo visą vaizdą. Vėliau parodė, kad neprisimena, kad antra juosta riedėjęs automobilis būtų visiškai sustojęs. O ar kas važiavo už to automobilio – nesimatė. Matė tik to automobilio šviesas. Automobilis, nutrenkęs jos draugę, važiavo paskui automobilį, kuris jas praleido. Draugė tą kelio dalį, kurioje ją praleido, perėjo sėkmingai. Nematė, ar automobilis, nutrenkęs jos draugę, stabdė. To automobilio nematė, kadangi jai jį užstojo automobilis, sustojęs jas praleisti. Neprisimena, kad tas antras automobilis būtų lėtinęs greitį. Jos draugė iš pradžių ėjo ramiai, o kai jau buvo antroje kelio pusėje žingsnį paspartino. Nukentėjusioji pirma juosta nebėgo. Ji tik paspartino žingsnį, nes norėjo kuo greičiau pereiti gatvę. Ikiteisminio tyrimo metu pagreitėjimą galėjo įvardinti bėgimu. Taksi automobilio padangų čiuožimą po smūgio girdėjo. O ar buvo stabdoma prieš smūgį – neprisimena. R. R. buvo apsirengusi juodu iki kelių paltu, apsiavusi juodais batais ant platformos. Neprisimena, ar R. R. turėjo atšvaitus. Nuo salelės koją buvo nukėlusi, tačiau į gatvę nebėjo. Grįžo atgal į salelę. Automobilis, važiavęs antra juosta, prieš perėją visiškai nebuvo sustojęs, jis dar riedėjo. Kokiu greičiu važiavo taksi automobilis – nežino. Negali pasakyti, nuo kokio atstumo jau būtų buvę galima aiškiai pastebėti pėsčiąjį. Po įvykio prie nukentėjusios priėjo ne iš karto. Iš pradžių parkrito ant salelės. Prie jos priėjo moteris, kuri ir nuvedė prie R. R.. Kai ji atėjo, R. R. kalbėjo. Kad nukentėjusioji būtų buvusi apsvaigusi nuo alkoholio – nepastebėjo. Ji tik žinojo, kad ji buvo brolio gimtadienį. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo daromas. Dabar negalėtų pasakyti, ką ten sakė ir rodė. Tą, ką šiandien atsiminė, tą ir pasakė. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė.

9Liudytojas T. K. parodė, kad datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2011-11-06. Buvo vakaras, tamsu, valandos neprisimena. Gatvių apšvietimas buvo įjungtas, tačiau buvo neryškus, pėsčiųjų perėja nebuvo apšviesta. Tuo metu nesnigo, nelijo. Priešpriešinis automobilių judėjimas nebuvo didelis. Jis važiavo automobiliu „Crysler Grand Voyager“ su žmona, kuri sėdėjo keleivio pusėje. Važiavo antra kelio juosta, leistinu iki 70 km/h greičiu. Pirma juosta priekyje jo apie 20-30 metrų atstumu nuo jo važiavo taksi automobilis. Priešais jį antra juosta automobilis nevažiavo. Pėsčiąsias pamatė likus apie 50-100 metrų iki pėsčiųjų perėjos. Viena mergina norėjo eiti, tačiau sustojo. Kadangi salelėje matė stovinčią pėsčiąją, tai ėmė stabdyti automobilį. Matė, kaip kita pėsčioji perbėgo gatvę. Ar pro jo kelio dalį bėgo mergina – tiksliai nepasakys, nežino, kada ji pradėjo bėgti. Tikrai žino, kad bėgo pro taksi automobilį. Salelėje pėsčiąsias matė aiškiai, todėl ir ėmė stabdyti automobilį. Vėliau parodė, kad matė tik pėsčiųjų siluetus. Prieš perėją sustojo, kad įsitikinti, ar niekas nebebėgs. Mano, kad mergina paskubėjo išbėgti į kelią. Jam pasirodė, kad mergina nespės perbėgti kelio. Mano, kad taksi automobilio vairuotojui nebebuvo jokios galimybės sustabdyti automobilį. Taksi automobilis buvo arčiau pėsčiųjų perėjos ir vairuotojui tikrai buvo sudėtingiau pamatyti pėsčiuosius. Jam buvo geresnis matomumo kampas. Jo atveju, atstumas tarp jo automobilio ir pėsčiojo buvo didesnis, tai lengviau buvo galima įvertinti ir pačią situaciją. Taksi vairuotojui matomumo neužstojo niekas. Taksi automobilis važiavo gal mažesniu greičiu nei jis. Taksi automobilis jo nelenkė. Iš priešpriešinės eismo juostos jam niekas neakino. Stabdyti jis ėmė iššokus merginai prieš pat automobilį. Matė, kad taksi automobilis stabdė, slydo prieš pat pėsčiųjų perėją. Kai buvo pertrenkta pėsčioji, jo automobilis iki pėsčiųjų perėjos buvo apie 50 metrų atstumu, tačiau ne daugiau. Prieš pėsčiųjų perėją sustojo likus apie 1 metrą. Nutrenkus merginą, jie sustojo, po to tik nuvažiavo į stotelę ir išlipo iš automobilio paklausti, ar nereikia kokios pagalbos. Nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes ji gulėjo veidu į žemę. Jeigu matėsi padangų žymės, tai kelio danga galėjo būti sausa.

10Liudytoja E. K. parodė, kad datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2011-11-06, apie 18.00 val. su šeima važiavo pas tėvus. Buvo apsiniaukę. Ar buvo įjungtas gatvių apšvietimas – neprisimena. Pėsčiųjų perėja tikrai nebuvo apšviesta. Matomumas buvo prastas. Neprisimena, ar lijo, ar snigo. Priešpriešiais važiavę automobiliai neakino. Neprisimena, kokiu automobiliu važiavo. Ji sėdėjo keleivio vietoje. Priešais juos ta pačia juosta joks automobilis nevažiavo. Gretima juosta priešais juos apie 10 metrų nuo jo atstumu važiavo taksi automobilis. Pėsčiąsias pastebėjo likus 20 metrų iki pėsčiųjų perėjos. Matė, kaip pėsčiosios perėjo vieną kelio dalį ir sustojo pėsčiųjų salelėje. Iš pradžių abi iššoko į kelią, tačiau po to viena jau salelėje išsitraukusi telefoną grįžo atgal, traukė draugę grįžti atgal, neleido eiti į priekį. Kol jos apsistumdė, užtruko kokią sekundę. Jiems atrodė, kad jos neis. Tačiau viena mergina pasileido greitai eiti. Per kelią bėgusi mergina buvo apsirengusi džinsais, batų neprisimena. Jos vyras pristabdė automobilį. Gretima juosta važiavęs automobilis nesulėtino greičio, o stabdė. Kokiu greičiu važiavo jos vyras – nežino. Taip pat nežino, kokiu greičiu važiavo gretima juosta važiavęs automobilis. Kai buvo pertrenkta pėsčioji, jie sustojo. Sustojo taksi automobilis. Jie iškvietė greitąją. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Tuo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė. Buvo sutemę, asfaltas buvo drėgnas, blogas matomumas.

11Liudytojas M. Z. parodė, kad datos neprisimena, galėjo būti 2011-11-06. Važiavo automobiliu „Rover 75“ Architektų gatve priešpriešiais taksi automobiliui. Važiavo 70 km/h greičiu. Buvo vakaras, tamsu. Gatvių apšvietimas dar nebuvo įjungtas, asfaltas buvo drėgnas, tačiau ar lijo – neprisimena. Eismas buvo intensyvus. Pėsčiąją pamatė apšvietus taksi automobiliui. Kad važiuoja taksi automobilis, matė iš šviečiančio flakono. Matė priešpriešiais važiuojančio automobilio šviesas ir staigiai kažką prabėgantį. Pėsčiosios judėjimą ėjimu nepavadintų, jos kojų negalėjo matyti. Apie pėsčiosios judėjimą sprendžia pagal silueto judėjimo greitį. Taksi automobilis važiavo pirma juosta. Negali pasakyti, koks buvo atstumas nuo pėsčiosios iki taksi automobilio. Neprisimena, ar tuo metu antra juosta ar prieš taksi automobilį važiavo koks automobilis, ar jam matomumą iki taksi automobilio ribojo koks automobilis. Kokiu atstumu buvo iki pėsčiųjų perėjos tiksliai nepasakys. Galėjo būti apie 50 metrų atstumas Jis nematė, ar jos ėjo per jo važiuojamąją kelio dalį. Kad salelėje buvo pėsčioji, pamatė tik sustojęs. Buvo sustojęs ir priėjęs prie nukentėjusios, alkoholio kvapo nejuto.

12Liudytoja L. K. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2011 m. lapkričio mėnesį. Ji ir dar kelios močiutės važiavo taksi automobiliu. Ji sėdėjo automobilio užpakalinėje sėdynėje per vidurį. Buvo tamsu. Gatvių apšvietimas buvo įjungtas, tačiau labai neryškus. Tuo metu nei snigo, nei lijo. Asfaltas buvo šlapias. Ta pačia kryptimi priekyje važiuojančių automobilių nematė. Taip pat nematė ir šalia važiuojančių. Merginą pamatė prieš pat automobilio stiklą. Ji ją matė prabėgančią. Vairuotojas stabdyti pradėjo iš karto, kai tik pamatė. Koks buvo atstumas tarp pėsčiosios ir automobilio – nežino, tačiau tikrai nebuvo didelis. Taksi automobilis greitai nevažiavo, nes tuoj pat sustabdė. Nematė, kad vairuotojas būtų lėtinęs greitį. Vairuotojas susigriebė už galvos ir sušuko „užmušiau žmogų“. Jis išlipo iš automobilio pažiūrėti. Ji dar paklausė, kaip nukentėjusioji. Atsakė, kad dar gyva ir iš karto iškvietė policiją ir greitąją. Prie nukentėjusios nebuvo priėjusi. Mergina buvo apsirengusi tamsiai. Kokiais batais buvo apsiavusi mergina – nematė.

13Specialistė Erika Giedraitytė savo išvadą palaikė, papildyti nieko neturėjo. Atsakydama į klausimus, paaiškino, kad išvadą rašė vadovaudamasi pirminiais duomenimis. Išvados 6 psl. 1 punkte atsakyta, kad automobilis „Audi 100“ vairuojamas A. U., prieš pat stabdymą važiavo apie 71 km/h greičiu. Apie 71 km/h skaičius yra suapvalintas. Gali būti plius, minus vieno kilometro paklaida. Čia gali būti ribose nuo 70 iki 72 skaičių ribose. Automobiliui važiuojant 72 km/h greičiu ir jam stabdant, automobilio gale sėdintys keleiviai turėtų smarkiai į priekį pajudėti. Kadangi greitis apskaičiuotas remiantis automobilio paliktais stabdymo pėdsakais, tai liudytojų parodymai greičio nepakeistų. Greitis skaičiuojamas pagal eismo įvykio vietoje išlikusius automobilio stabdymo ar slydimo pėdsakus. Jeigu pėdsakų nebūtų išlikę, tada gal ir būtų buvę galima vadovautis liudytojų parodymais. Automobilyje važiavusių keleivių ji neapklausinėja. Ji atsakė į tuos klausimus, kurie jai buvo pateikti. Jie atsižvelgė į kelio dangą. Pas ją parašyta, kad kelio danga buvo sausas asfaltas. Kažkokių automobilio techninių gedimų nėra užfiksuota. Remiantis liudytojų parodymais, nustatė, kad dalį kelio pėsčioji ėjo, o po to bėgo. Ji negali nustatyti, kurią kelio dalį pėsčioji ėjo, kurią bėgo. Užduotyje nurodyta, kad pėsčioji nuėjo ne mažesnį kaip 2,5 metro atstumą. Taip pat, remiantis liudytojų parodymais, priėmė pačias palankiausias aplinkybes vairuotojui ir atliko tyrimą. Jeigu tas atstumas būtų nueitas didesnis negu 2,5 metro, tokiu atveju automobilio vairuotojas turėtų dar didesnę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Pėsčioji per perėją turėtų eiti, o ne bėgti. Šiuo atveju, ji paskaičiavo, kad vairuotojas stabdydamas, pėsčiajai įžengus nuo skiriamosios juostos, turi techninę galimybę išvengti susidūrimo. Šiuo atveju, pėsčiosios bėgimas neturėjo įtakos susidūrimui. Vairuotojas vis tiek turėjo išvengti susidūrimo, nes jis automobilį turi stabdyti jau įžengus pėsčiajai nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Vairuotojas privalo matyti, kas vyksta kelyje. Vairuotojas, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, turi mažinti greitį, sustoti, jeigu pėsčioji ar pėsčiasis yra įžengusi, įžengęs į pėsčiųjų perėją. Jeigu nėra tokių duomenų, kad ji nuo kairio važiuojamosios dalies krašto iki skiriamosios juostos bėgo, tai išvados vis tiek nekeistų. Ši pėsčiųjų perėja šviesoforo signalais nereguliuojama. Išvados 5 puslapyje nurodyta, kad vairuotojai artėdami prie pėsčiųjų perėjos turi įsitikinti, kad joje nėra einančių pėsčiųjų, kuriuos reikia praleisti nepriklausomai nuo to, ar pėsčiųjų perėja yra reguliuojama šviesoforo signalais, ar nereguliuojama. Vis tiek yra horizontalus kelio ženklinimas, kelio ženklai. Atsimena, kad pėsčioji buvo neblaivi. Ne eismo ekspertų kompetencijai vertinti žmogaus fiziologinius požymius, ypatybes. Remiantis iš praktikos, literatūra, gali pažymėti, kad bent jau neblaivių vyrų judėjimo tempas yra lėtesnis. Tikėtina, kad moterų neblaivių judėjimo tempas yra lėtesnis. Tokiu atveju, tik padidintų techninę galimybę automobilio vairuotojui išvengti pėsčiosios partrenkimo. Pėsčiosios bėgimas neįtakojo šio eismo įvykio. Protokole transporto priemonės techninės būklės patikrinime užfiksuota, kad automobilio sugadinimų nenustatyta. Taip pat nuotraukose matyti, kad apgadintos priekinio bamperio apdailos grotelės dešinėje pusėje, tačiau šie apgadinimai protokole neužfiksuoti. Ant automobilio neužfiksuota jokių kontaktų pėdsakų su pėsčiąja. Tiksliai nustatyti, kuria vieta partrenkė, negali. Todėl ir buvo remtasi liudytojų parodymais, t.y. kokį atstumą nuėjo, kokį nubėgo, kokiu atstumu buvo partrenkta nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Iš tų duomenų sugadinimo neužfiksuota, jokių kontakto pėdsako ant automobilio nesimato, dėl to ir negalima nustatyti, kuria automobilio priekine dalimi partrenkta. Ji patvirtina, kad pėsčioji turi eiti, o ne bėgti per pėsčiųjų perėją. Nukentėjusiosios veiksmai buvo nepriimtini, tačiau priežastinio ryšio su šiuo eismo įvykiu neturėjo. Atliekant tyrimą buvo įvertinta, kad nukentėjusioji bėgo per gatvę. Skaičiuotėse, skaičiuojant techninę galimybę, buvo įvertinta. Vairuotojas turėjo pradėti stabdyti pėsčiajai įžengus nuo kairiosios važiuojamosios dalies krašto. Vairuotojas, važiuodamas greičiu 71 km/h, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir eismo įvykis nebūtų įvykis, jei pėsčioji būtų ėjusi, o ne bėgusi. Kadangi kairės kelio važiuojamosios dalies plotis yra 3,8 metro, tai tokiu atveju vairuotojas būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo. Pėsčioji nuo kairiojo važiuojamosios kelio krašto iki skiriamosios juostos ėjo, o ne bėgo, tai jos bėgimas tikrai neįtakojo įvykio. Šioje važiuojamojoje dalyje, kur įvyko eismo įvykis, yra saugumo salelė. Duomenų, kad nukentėjusioji nuo saugumo salelės pradėjo bėgti, nėra. Yra duomenys, kad nuo saugumo salelės ji kažkurią kelio dalį ėjo. Kaip minėjo, tuo metu, kai vairuotojas būdamas iki pėsčiųjų perėjos sustojimo kelio atstumu, pėsčioji jau buvo įžengusi. Pėsčioji tam tikrą kelio dalį jau buvo nuėjusi. Tai jei vairuotojas mato, kad pėsčioji eina pėsčiųjų perėja, jis jau turi pradėti automobilį stabdyti. Tuo metu, kai vairuotojas buvo sustojimo kelio atstumu, pėsčioji buvo įžengusi į važiuojamą kelio dalį. Jeigu jis būtų pradėjęs stabdyti, kai pėsčioji buvo įžengusi nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, susidūrimo būtų išvengęs. Nėra duomenų, kad pėsčioji nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto iki skiriamosios juostos bėgtų. Nors ir būtų nustatyta, kad tuo metu, kai vairuotojas artėjo prie pėsčiųjų perėjos, nukentėjusioji staiga išbėgo nuo saugumo salelės, išvada nesikeistų, nes vairuotojas turi reaguoti nuo tada, kai pėsčiasis įžengia nuo kairiojo važiuojamos dalies krašto. Tai kad nukentėjusioji bėgo, eismo įvykio neįtakojo, bet jos veiksmai buvo nepriimtini, bet nukentėjusios veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Apskaičiuodama greitį vadovavosi tam tikra metodika, kurios negali pateikti. Reikėtų kreiptis į Lietuvos ekspertizės centrą ir prašyti, kad leistų susipažinti su metodika. Kadangi yra pėsčiųjų perėja, pagal jų metodikas skaičiuojama, kad vairuotojai turi reaguoti tada, kai pėsčioji įžengia nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Jeigu tai būtų ne pėsčiųjų perėja, tada vadovaujasi, kad vairuotojas turi reaguoti tada, kai pėsčioji įžengia nuo skiriamosios juostos į važiuojamą dalį. Šiuo atveju pėsčioji partrenkta pėsčiųjų perėjoje, jie skaičiuoja, kad grėsmė eismo saugumui iškyla tada, kai pėsčioji įžengia nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, o ne nuo skiriamosios juostos. Sustojimo kelias paskaičiuotas išvados 4 psl. Mažiausias atstumas nuo automobilio iki pėsčiosios partrenkimo vietos tuo momentu, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį nuo skiriamosios juostos automobilio atžvilgiu iš kairės automobiliui važiuojant apskaičiuotu 71 km/h greičiu. Jeigu ji nueina 2,5 metro, o po pradeda bėgti, tai jie gauna 6,3 metrus. Tai yra pėsčioji čia eina ir bėga. Kadangi kairės kelio važiuojamosios kelio plotis yra 8,3 metrai. Pėsčioji nueina 2,5 metro, 3,8 bėga, gauna 6,3 metrus. Automobilio vairuotojas stabdymas turi techninę galimybę išvengti susidūrimo kai pėsčioji įžengia, o po to bėga nuo skiriamosios juostos. Kairės kelio važiuojamosios dalies plotos yra didesnis už 6,3 metro. Tai reiškia, kad jei pėsčioji eina, o po to pradeda bėgti, tai tas skaičius, kuris yra apskaičiuotas 5 psl. būtų dar didesnis, ir nepriklausomai ar pėsčioji nuo skiriamosios juostos pradėtų bėgti, vairuotojas laiku stabdymas turėtų techninę galimybę išvengti partrenkimo. Šiuo atveju pėsčiosios bėgimas techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. Ne jos kompetencijoje įvardinti kiekvieną punktą, kokį pažeidė pėsčioji. Ji tik vertina techniniu požiūriu.

14Be kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, nukentėjusiosios R. R., liudytojų S. Ž., T. K., E. K., M. Z., L. K. parodymų, specialistės Erikos Giedraitytės paaiškinimo, kaltinamojo A. U. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

15- 2011-11-06 eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra Šiauliuose, prie Architektų g. 77 namo esančios pėsčiųjų perėjos, nurodyta automobilio AUDI 100, valstybinis numeris ( - ), padėtis Architektų gatvėje už pėsčiųjų perėjos, pirmojoje eismo juostoje, priekiu link Gardino gatvės, taip pat užfiksuotos automobilio stabdymo žymės, kurios yra 24 m ilgio, gatvės elementai, t.y., kad yra kelio ženklai Nr. 533 ir Nr. 534 (pėsčiųjų perėja) bei išmatuoti atstumai, sudarytas planas, darytos fotonuotraukos (1 t., 13-20 b. l.);

16- protokolu apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą, iš kurio matyti, kad automobilis AUDI 100, valstybinis numeris T08248, neapgadintas, priklauso Arūno Sabansko įmonei, važiuojant automobiliu apie 30 km/h greičiu užfiksuotas stabdymo kelias – 3,5 m (1 t., 21-22 b. l.);

17- registracijos liudijimu, iš kurio matyti, kad automobilio Audi 100, valstybinis numeris ( - ), savininkas yra Arūno Sabansko įmonė (1 t., 26 b. l.);

18- techninės apžiūros rezultatų kortele, iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu automobilis Audi 100, valstybinis numeris ( - ), buvo techniškai tvarkingas (1 t., 27 b. l.);

19- įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu, iš kurio matyti, kad automobilis Audi 100, valstybinis numeris ( - ), eismo įvykio metu buvo draustas (1 t., 28 b. l.);

20- medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 217, iš kurio matyti, kad A. U. automobilį vairavo blaivus (1 t., 30 b. l.);

21- specialisto išvada Nr. T-A 1403/11(04), iš kurios matyti, kad R. R. kraujyje rasta 1,03 promilės etilo alkoholio (1 t., 34 b. l.);

22- specialisto išvada Nr. G 167/12(04), iš kurios matyti, kad R. R. buvo padaryti sužalojimai: kairės akies voko muštinė žaizda, dešinės blauzdos kaulų lūžis, o dėl kaulų lūžių jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (1 t., 42 b. l.);

23- specialisto išvada Nr. 11Š-73(12), iš kurios matyti, kad automobilis AUDI 100 prieš stabdymą važiavo apie 71 km/h greičiu. Automobilio „Audi 100“ vairuotojas A. U. privalėjo važiuoti neviršydamas šiame kelio ruože didžiausio leistino 70 km/h greičio ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juostą kertančią pėsčiąją. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio AUDI 100 vairuotojas A. U. veiksmai, – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet kelio važiuojamąja dalimi per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją judėjo pėsčioji, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl to partrenkė jam iš kairės jo važiavimo krypties eismo juostą kertančią pėsčiąją R. R., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., 47-52 b. l.);

24- liudytojos S. Ž. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad ji parodė, kur buvo ji ir R. R. prieš R. R. įžengiant į pėsčiųjų perėją ir kur tuo metu buvo antrąja eismo juosta važiavęs automobilis, kur buvo taksi automobilis, nurodyti negalėjo, taip pat nurodė vietas, nuo kurios R. R. pradėjo bėgti (3,1 m nuo dešinio kelkraščio) ir kur įvyko susidūrimas (2,1 m nuo dešinio kelkraščio) (1 t., 76-80 b. l.);

25- liudytojo T. K. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad jis parodė vietas, kur buvo jo vairuojamas automobilis, kada pamatė stovinčias merginas prie pėsčiųjų perėjos ir kur tuo metu buvo taksi automobilis, nuo kurios vietos pradėjo bėgti pėsčioji (2,1 m nuo dešinio kelkraščio) ir kur tuo metu buvo taksi automobilis bei jo vairuojamas automobilis, kur įvyko susidūrimas (1,9 m nuo dešinio kelkraščio) (1 t., 83-88 b. l.);

26- įtariamojo A. U. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad jis parodė, kur buvo jo automobilis, kada pamatė pėsčiąją ir kur tuo metu buvo pėsčioji, taip pat parodė, kur įvyko susidūrimas (1,5 m nuo dešinio kelkraščio) ir pėsčiosios bėgimo kryptį (1 t., 105-109 b. l.).

27Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšis kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. Paprastai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, todėl dėl BK 281 straipsnyje numatytų požymių sprendžiama dėl kiekvieno eismo įvykio dalyvio, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų nukentėjo dėl eismo įvykio. Negalima atmesti situacijos, kad eismo įvykį sukėlė abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai ar KET pažeidė tas eismo dalyvis, kuris ir nukentėjo dėl eismo įvykio (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012). Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose taikomos KET nuostatos, pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems, nors jie, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu (kasacinė nutartis Nr. 2K-196/2009). Taigi net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pėsčiųjų perėjoje partrenktas nukentėjusysis buvo neatsargus, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio bei kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009).

28Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. U. dalinį kaltės pripažinimą, jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, nukentėjusiosios R. R., liudytojų S. Ž., T. K., E. K., M. Z., L. K., duotus parodymus, specialisto paaiškinimą, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, asmens parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, asmens blaivumo teste, specialistų išvadose, protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad A. U. 2011 metais lapkričio 6 dieną, apie 17.15 val., Šiauliuose, būdamas blaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį AUDI 100, valstybinis numeris ( - ), važiuodamas Architektų gatve nuo Jablonskio link Gardino gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Architektų g. 77 pastatu, laiku nesulėtino greičio ir, pėsčiajai R. R. iš kairės pusės įžengus pėsčiųjų perėja į važiuojamąją kelio dalį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų pėsčiąją R. R., ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai R. R. buvo padaryti sužalojimai: kairės akies voko muštinė žaizda, dešinės blauzdos kaulų lūžis, o dėl kaulų lūžių jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, teigė, kad jis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų nematė, automobilio nestabdė, stabdyti pradėjo tik prieš pat savo automobilį pamatęs bėgančią nukentėjusiąją, todėl iš dalies dėl eismo įvykio yra kalta ir pati nukentėjusioji, nes ji per gatvę ne ėjo, o bėgo. Be to, buvo prastos matomumo ir kelio sąlygos: tamsu, nebuvo įjungtas gatvių apšvietimas, iš šono važiavo kitos mašinos, priešais atvažiuojantys automobiliai jį akino, buvo drėgna. Per kelią bėgusi nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai, atšvaitų neturėjo. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes – kad buvo blogas matomumas, asfaltas buvo drėgnas, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai patvirtino liudytojai S. Ž., E. K., L. K., tačiau ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. nenurodė kelio dangos būklės, ji tik teigė, kad buvo drėgna (1 t., 74-75 b. l.). Liudytojas T. K. patvirtino, kad buvo prastas matomumas, tačiau nurodė, kad gatvių apšvietimas jau buvo įjungtas, tik jis buvo neryškus, kas prieštarauja kaltinamojo teiginiui, jog gatvių apšvietimas dar nebuvo įjungtas, liudytojas taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai, tačiau nieko negalėjo pasakyti apie kelio dangos būklę. Jo atvažiuojančių priešais automobilių šviesos neakino, be to, iš šonų taksi automobiliui nebuvo jokių kitų automobilių. Liudytojas M. Z. parodė, kad gatvių apšvietimas buvo įjungtas, tačiau buvo tamsu, asfaltas buvo drėgnas. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad buvo prieblanda, gatvių apšvietimas nebuvo įjungtas, asfaltas nebuvo sausas, tačiau nebuvo ir šlapias, ji buvo apsirengusi pilku paltu, mėlynais džinsais, su šviesiu šaliku, atšvaitų neturėjo. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad pėsčiojo matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje tamsiu paros metu, kai įjungti artimų šviesų žibintai yra 50 m, o asfaltas buvo sausas (1 t., 13, 20 b. l.). Kad nukentėjusioji bent dalį kelio ne ėjo, o bėgo patvirtino liudytojas T. K., taip pat liudytojas M. Z., nes jis merginos judėjimo negalėjo pavadinti ėjimu, atsižvelgiant į silueto judėjimo greitį, ir liudytoja L. K., kuri nors pamatė nukentėjusiąją tik prieš pat automobilio stiklą, tačiau matė ją prabėgančią. Tuo tarpu pati nukentėjusioji, liudytojai S. Ž. ir E. K. teigė, kad nukentėjusioji ne bėgo, o sparčiai ėjo. Vėliau pati nukentėjusioji patvirtino, kad likusią kelio dalį ėjo spartesniu žingsniu, nes pamačiusi, kad atvažiuoja taksi automobilis, kuris nestabdo, suprato, kad jai nieko kito nelieka, kaip tik mestis į priekį. Paminėtina, kad E. K. eismo įvykio metu sėdėjo keleivio vietoje, todėl ji nebuvo taip susitelkusi į eismą, o S. Ž. tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, kalbėjo telefonu, taigi irgi nebuvo sutelkusi viso savo dėmesio į eismą. Be to, S. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu akivaizdžiai parodė, kad dalį perėjos R. R. ėjo, o kitą dalį bėgo (1 t. , 76-80 b. l.), o liudytoja E. K., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad nukentėjusioji per pėsčiųjų perėją bėgo (1 t., 89-90 b. l.). Lygiai tokias pat aplinkybes kaip ir S. Ž. nurodė liudytojas T. K. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 83-88 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kad T. K. ir M. Z. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs bei atitinka vienas kito parodymus, kitą rašytinę byloje esančią medžiagą, todėl teismas S. Ž. ir E. K. parodymus, kad R. R. ne bėgo per pėsčiųjų perėją, o ėjo, atmeta ir pripažįsta, kad nukentėjusioji dalį pėsčiųjų perėjos ėjo, o pamačiusi, kad taksi automobilis nemažina greičio, tikėdamasi išvengti eismo įvykio – pradėjo bėgti. Iš nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos S. Ž. parodymų matyti, kad antrąja juosta važiavęs automobilis buvo arčiau perėjos nei pirmąja juosta važiavęs taksi automobilis, tačiau tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek ir iš liudytojų T. K., E. K., L. K. parodymų matyti, kad taksi automobilis, vairuojamas kaltinamojo, buvo arčiau pėsčiųjų perėjos nei T. K. vairuojamas automobilis, taigi T. K. vairuojamas automobilis neužstojo vaizdo kaltinamajam ir jis galėjo matyti, kas darosi kelyje ir perėjoje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kad S. Ž. yra R. R. draugė, taigi suinteresuota gera bylos baigtimi R. R. atžvilgiu, kad liudytojų T. K., L. K. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir iš esmės atitinka vieni kitų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, R. R. ir S. Ž. parodymus, kad T. K. vairuojamas automobilis buvo arčiau pėsčiųjų perėjos, nei taksi automobilis, vairuojamas kaltinamojo, teismas atmeta, kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių duomenų ir iš liudytojų bei paties kaltinamojo parodymų matyti, kad pirmąja juosta prieš taksi automobilį bei šalia važiuojančių automobilių nebuvo, taksi automobilis T. K. vairuojamo automobilio nelenkė. Be to, nors kaltinamasis teigė, kad jį akino priešpriešiais važiuojančių automobilių žibintai, kad iš šonų važiavo kiti automobiliai, tačiau pastebėtina, kad žymiai arčiau skiriamosios juostos važiavusio T. K. ir E. K. minėtų automobilių žibintai neakino, taip pat T. K., E. K., L. K. patvirtino, kad šalia taksi automobilio niekas nevažiavo, todėl minėti kaltinamojo teiginiai, atsižvelgiant į tai, kad T. K., L. K. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi ir iš esmės atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus bei kitų liudytojų parodymus, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos versija ir atmestini. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nors matomumo sąlygos buvo prastos, buvo drėgna, tačiau kaltinamajam tiek kelio, tiek ir pėsčiųjų perėjos vaizdo neblokavo joks automobilis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. d. nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1127, 2011-09-28, Žin., 2011, Nr. 120-5652 (2011-10-05) redakcija) (toliau – Kelių eismo taisyklės) 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. R. ne iš karto pradėjo judėti nuo salelės per pėsčiųjų perėją, o pamačiusi greitį mažinantį automobilį, važiuojantį antrąja eismo juosta, t.y., įsitikinusi, kad jai negresia pavojus antrojoje eismo juostoje. Ji taip pat pamačiusi, kad taksi automobilis nemažina greičio, pradėjo bėgti per pėsčiųjų perėją, tikėdamasi išvengti eismo įvykio. Paminėtina, kad pėsčiosios pasirinktas pėsčiųjų perėjos kirtimo būdas (bėgimas) nėra tinkamas, įvertinus susidariusią situaciją laikytinas nepakankamai atsargiu, tačiau įvertintina taip pat tai, kad nukentėjusioji negalėjo numatyti, kad taksi vairuotojas nesustos. Ji ėjo per gatvę leistinoje vietoje – per pėsčiųjų perėją, kuri pažymėta horizontaliais ženklais ant kelio bei prie kurios yra pastatyti aiškiai matomi kelio ženklai Nr. 533 ir Nr. 534 („Pėsčiųjų perėja“) ir bet kokiu atveju ši vieta laikoma saugia pėsčiajam eiti vieta. Paminėtina, kad nors ji bėgti pradėjo pamačiusi, kad taksi automobilis nestabdo, tačiau pastebėtina tai, kad bėgdama ji stengėsi išvengti eismo įvykio arba didesnių sužalojimų, ji pagal Kelių eismo taisyklių 49 punktą neturėjo teisės sustoti kelio viduryje, kad praleistų taksi automobilį, nes priešingu atveju pati būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Taip pat nors pėsčioji buvo apsirengusi tamsiais rūbais ir neturėjo atšvaitų, tačiau paminėtina, kad Kelių eismo taisyklės nereikalauja, kad pėstieji, eidami per pėsčiųjų perėją, net ir esant blogam matomumui turėtų atšvaitą, jis reikalingas tik einant kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu (Kelių eismo taisyklių 48 p.). Be to, pėstieji į kitą važiuojamosios dalies pusę privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, neturi peržengti perėjos ribų, įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu (Kelių eismo taisyklių 49 p., 51 p.), ką kaip matyti iš R. R. veiksmų ji ir padarė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. R. laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, t.y., ji ėjo per pėsčiųjų perėją, buvo įsitikinusi, kad tai daryti saugu, nes matė, kaip antrąja juosta važiavęs automobilis mažina greitį, taigi ji Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Tuo tarpu iš byloje esančio eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 3 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos yra pastatyti kelio ženklai Nr. 533 ir Nr. 534 – „Pėsčiųjų perėja“, o taksi automobilio stabdymo žymės prasideda likus 1,7 m iki pėsčiųjų perėjos, t.y. už ženklo „Pėsčiųjų perėja“ (1 t., 13-20 b. l.). Pagal Kelių eismo taisyklių 37 punktą, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Be to, pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, t.y., įvertinus visas aplinkybes vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, kuris ne tik ne neviršija leistino tame kelio ruože greičio, bet atsižvelgiant į eismo sąlygas – važiuoti lėčiau, nei leistina, ar net sustoti. Iš specialisto išvados (1 t., 47-52 b. l.) ir specialisto paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad atsižvelgiant į kelio dangos sąlygas, automobilio technines galimybes, jo apytikslį judėjimo greitį, kuris buvo apie 71 km/h (paklaida + ar -1 km/h) ir kuris buvo paskaičiuotas pagal paliktas stabdymo žymes, matyti, kad nukentėjusiosios veiksmai eismo įvykio metu neturėjo jokios įtakos eismo įvykiui, nes tiek jai bėgant, tiek ir einant per pėsčiųjų perėją, gatve važiavę automobiliai, o taip pat ir taksi automobilis, pėsčiajai įžengus į kairę kelio pusę, privalėjo sulėtinti greitį ar sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, tačiau taksi automobilio vairuotojas, pamatęs ženklą „Pėsčiųjų perėja“, greičio nemažino, jis stabdė tik pamatęs pėsčiąją prieš pat savo automobilį, t.y., pravažiavus ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir iki pėsčiųjų perėjos likus 1,7 m. Tai patvirtino teisme apklausti nukentėjusioji ir liudytojai, to neneigė ir pats kaltinamasis. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad A. U., pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į eismo sąlygas (matomumas, kelio danga), artėdamas prie ženklo „Pėsčiųjų perėja“ nemažino automobilio greičio, dėl ko nesustabdė savo automobilio prie ženklo „Pėsčiųjų perėja“ ir kliudė R. R.. Be to, nors nustatyta, kad eismo įvykio metu R. R. buvo neblaivi, tačiau iš specialisto paaiškinimų matyti, kad neblaivaus asmens judesiai yra dar lėtesni nei blaivaus, ir nukentėjusiosios neblaivumas neturėjo įtakos eismo įvykiui. Specialistė taip pat nurodė, jog atlikdama tyrimą ir rašydama išvadą įvertino tai, kad nukentėjusioji dalį pėsčiųjų perėjos bėgo, tačiau tai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nes jeigu ji nebūtų paspartinusi žingsnio, sužalojimai galėjo būti žymiai didesni, o kadangi kaltinamasis prieš pėsčiųjų perėją nelėtino greičio, tai ir nulėmė eismo įvykio kilimą, nesvarbu, ar nukentėjusioji bėgo ar ėjo, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas yra taksi automobilį vairavęs kaltinamasis A. U. Teisme ištirtų įrodymų pagrindu teismas, neginčijamai konstatuoja, kad kaltinamasis, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių ir sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į eismo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nemažindamas greičio bei nesustodamas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kad praleistų iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją nuo saugumo salelės einančią pėsčiąją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus. Tarp minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų ir eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. R. sveikata, yra tiesioginis priežastinis ryšys, A. U. yra kaltas dėl padarytos veikos, nes būtent jo veiksmai (neatsargus važiavimas per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją) buvo pagrindinė įvykio kilimo sąlyga (nukentėjusiosios partrenkimas ir dėl to patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada (1 t., 42 b. l.), iš kurios matyti, kad R. R. buvo padaryti sužalojimai: kairės akies voko muštinė žaizda, dešinės blauzdos kaulų lūžis, t. y. R. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės blauzdos kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Teismas pažymi, kad eismo įvykio analizė rodo, kad nukentėjusioji R. R. jokių Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų nepažeidė, ji tiksliai vykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o juos pažeidė būtent kaltinamasis, t.y. ne nukentėjusiosios R. R. veiksmai – išėjimas į nereguliuojamą perėją, o būtent automobilio Audi 100, valstybinis numeris T08248, kurį vairavo kaltinamasis A. U., neatsargus vairavimas, nepasirinkus tinkamo greičio atsižvelgiant į eismo sąlygas, taip pat automobilio nesustabdymas prie ženklo „Pėsčiųjų perėja“, kai į pėsčiųjų perėją įžengė nukentėjusioji, ko apskritai kaltinamasis neturėjo teisės daryti, buvo eismo įvykio priežastis. Kaltinamojo neveikimas pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalis), nes A. U. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, t.y., bus nesunkiai sutrikdyta R. R. sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes (atsižvelgdamas į eismo sąlygas, jo vairuoto automobilio greitį) ir savo asmenines savybes (jo vairavimo stažas yra nuo 1973 m.) galėjo ir turėjo numatyti tai, kad R. R. bus nesunkiai sutrikdyta sveikata. A. U. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

29Skirdamas A. U. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. U. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. A. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

30Kaltinamasis A. U. neteistas (1 t., 129 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 141 b. l.), dirbantis ( - ) vairuotoju, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (1 t., 140 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre neregistruotas (1 t., 138 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (1 t., 134 b. l.).

31Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl kaltinamajam neskirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, todėl kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką neskirtina arešto bausmė, ir skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis. Paskirta bausmė išdėstytina keturių mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

32Kaltinamajam A. U. baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) neskirtina, nors naudodamasis šia teise padarė nusikalstamą veiką, tačiau jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, vairavimo stažas nuo 1973 m., tai rodo, kad šis kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinis, be to, jo darbo pobūdis susijęs su būtinumu turėti šią teisę, todėl manytina, kad jam skirta bausmė- pati bauda, nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės, pasieks bausmės tikslus ir privers kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

33Kaltinamajam A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 154, 155 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

34Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 982,75 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 57-71 b. l.). Tiesiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. patikslino civilinį ieškinį ir prašė priteisti 626,81 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos (2 t., 2 b. l.). Civilinis atsakovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas R. R. atlygino 355,94 Lt žalos (2 t., 6, 7, 8 b. l.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

35Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. prašė priteisti prašomą turtinę ir neturtinę žalą. Dalį turtinės žalos 355,94 Lt, kurią sudarė išlaidos už vaistus (1 t., 64, 65 b. l.), civilinis atsakovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas R. R. atlygino, todėl ji sumažino prašomos priteisti turtinės žalos dydį iki 626,81 Lt. R. R. teigimu turtinės žalos dydį sudaro 100 Lt išlaidos už gydytojo traumatologo – ortopedo konsultaciją (1 t., 66 b. l.) ir 526,81 Lt išlaidos už mokslą laikotarpiu nuo 2011-11-06 iki 2012-01-31, nes ji šiuo laikotarpiu negalėjo lankyti paskaitų, tačiau už šį laikotarpį jau buvo sumokėjusi (1 t., 69, 70 b. l.).

36Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių buvo nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji gydėsi ligoninėje, vėliau tęsė gydymą namuose, nelankė paskaitų, jai buvo suteiktos gydymo paslaugos.

37Prašydama priteisti turtinę žalą, R. R. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2011-11-06 iki 2012-01-31 ji nedalyvavo paskaitose, už kurias buvo sumokėjusi iš anksto, t.y., negavo paslaugos, už kurią ji buvo sumokėjusi, egzaminams ruošėsi savarankiškai, sesijas galėjo nemokamai prasitęsti, egzaminus sėkmingai išlaikė. Civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group atstovė neprieštaravo dėl 100 Lt turtinės žalos už gydytojo konsultaciją atlyginimo, teismui paliko spręsti dėl mokesčio už mokslą atlyginimo, o civilinio atsakovo Arūno Sabansko įmonės atstovas neprieštaravo dėl 100 Lt turtinės žalos už gydytojo konsultaciją atlyginimo, tačiau nesutiko atlyginti 526,81 Lt išlaidų už mokslą, nes nors nukentėjusioji negalėjo eiti į paskaitas, tačiau jai mokestis už mokslą buvo privalomas, nes jo nesumokėjus ji būtų buvusi pašalinta iš mokymosi įstaigos, be to, ligos laikotarpiu ji galėjo sustabdyti studijas, tačiau to nepadarė. Ji prasitęsė sesijas, sėkmingai išlaikė egzaminus. Teismas sutinka, kad civilinis ieškinys dėl 100 Lt už gydytojo paslaugas yra pagrįstas, todėl minėta suma priteistina iš civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group R. R. naudai.

38Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 str. 13 d. mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms mokymo reikmėms skiriamos lėšos. Dalį mokymo lėšų sudaro studentų mokamos įmokos už studijas (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų, ji negavo tik vienos aukštosios mokyklos teikiamos paslaugos – negalėjo dalyvauti paskaitose, tačiau visa kita duomenų bazė, bibliotekos ištekliai, aukštosios mokyklos darbuotojų paslaugos studijuojant savarankiškai jai buvo pasiekiama ir ji šiomis mokymosi įstaigos paslaugomis naudojosi, nes prasitęsusi sesijas išlaikė egzaminus. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, R. R. civilinis ieškinys dėl 526,81 Lt išlaidos už mokslą laikotarpiu nuo 2011-11-06 iki 2012-01-31 atmestinas.

39Be to, R. R. prašė iš civilinių atsakovų jai priteisti 20000 Lt neturtinės žalos, nes dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, jai buvo daryta kojos operacija, kurios metu buvo įsukta vinis ir varžtai, namuose gydėsi 2 mėnesius, grįžusi į kolegiją su ramentais vaikščiojo pusantro mėnesio, reabilitacija buvo skirta tik rankai, tačiau kojai dar nėra atlikta reabilitacija. Varžtai jai trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Be to, yra ir liekamieji reiškiniai: jos koja po to, kai bus išimti varžtai niekada nebebus tokia pat, kaip buvo iki eismo įvykio, dėl ko ji labai pergyvena, vinis kojoje liks visam gyvenimui, šiuo metu koja yra užtirpusi, ją skauda, kai keičiasi orai, skauda galvą, randų vietos. Eismo įvykis jai sukėlė ir dvasinius išgyvenimus, nes po jo bijo eiti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, visuomet palaukia, kol prie pėsčiųjų perėjos prisirinks pakankamai daug žmonių, su kuriais galės pereiti į kitą gatvės pusę, bijo automobilių. Civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group atstovė nurodė, kad neturtinės žalos dydį nustato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis, kur nurodyta, kad neturtinės žalos dydis negali viršyti 2500 eurų (8632 Lt). Be to, prašo atsižvelgti į teismų praktiką, pagal kurią priteistinos žalos dydis svyruoja nuo 2000 Lt iki 10000 Lt, kad nukentėjusioji netinkamai vykdė pėsčiosios pareigas, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, blaškėsi eidama per pėsčiųjų perėją, per ją bėgo, todėl sutinka atlyginti 6000 Lt neturtinės žalos. Civilinio atsakovo Arūno Sabansko įmonės atstovas, nustatant neturtinės žalos dydį, prašė atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji nebuvo pakankamai atsargi: buvo neblaivi, bėgo per pėsčiųjų perėją, nors matė, kad dideliu greičiu nestabdydamas atvažiuoja automobilis, todėl prašė laikyti, kad buvo didelis nukentėjusiosios neatsargumas ir tuo pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį.

40Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis.

41Byloje nustatyta, kad A. U., vairuodamas transporto priemonę Audi 100, valstybinis numeris T08248, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. R. sveikata. Aukščiau minėtos transporto priemonės savininko Arūno Sabansko įmonės atsakomybė buvo apdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudikas – Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group. Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir apdraustajam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą, neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kadangi apdraustasis asmuo šioje byloje yra Arūno Sabansko įmonė, todėl ji privalo atlyginti neturtinės žalos dalį, kurios nepadengia draudimas. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-81/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. U., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. R. sveikata. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Nagrinėjant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio priteistino R. R. atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykis kilo ne dėl nukentėjusiosios kaltės, o dėl kaltinamojo neveikimo. Be to, nustatyta, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo neblaivi, ji per pėsčiųjų perėją ne ėjo, o bėgo. Minėtas nukentėjusiosios elgesys laikytinas neatsargiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis numato galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą arba jį atmesti, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinės nutartys Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011). Tokiais atvejais, esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, sprendžiamas mišrios kaltės klausimas ir, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei – priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio), teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji bėgimu stengėsi išvengti eismo įvykio ar sunkesnių padarinių, kad bėgimas neįtakojo eismo įvykio ir jam kilti neturėjo jokios reikšmės, nes tiek bėgdama, tiek nebėgdama nukentėjusioji būtų buvusi sužalota, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nelėtino greičio, neatsižvelgė į tai, kad blogas matomumas, laiku nepastebėjo į saugumo salelę įžengusių pėsčiųjų ir per pėsčiųjų perėją pradėjusiosios eiti pėsčiosios, nors jam matomumo niekas neribojo. Pėsčioji būtų išvengusi eismo įvykio tik tuo atveju, jei iš viso nebūtų pradėjusi eiti per gatvę. Tai, kad ji buvo neblaivi – neįtakojo eismo įvykio, nes, kaip nurodė teisiamajame posėdyje apklausta specialistė, neblaivaus asmens judesiai yra dar lėtesni. Be to, jei nukentėjusioji būtų sustojusi viduryje gatvės, kad praleistų taksi automobilį, kurį vairavo kaltinamasis, pati būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles, nes stoviniavimas, blaškymasis pėsčiųjų perėjose nėra leistinas elgesys. Tuo tarpu byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiosios elgesys eismo įvykio metu nevertintinas kaip didelis neatsargumas ir jos prašoma priteisti neturtinė žala nemažintina, nenustačius didelio neatsargumo.

42Teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai R. R. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kurių pasekmės juntamos ir dabar, kad yra liekamieji reiškiniai, kurie nėra trumpalaikiai, kad vinis kojoje liks visą likusį gyvenimą, kad buvo atlikta operacija, bus dar viena atliekama, kad patirti sužalojimai trukdo gyventi visavertį gyvenimą, taip pat atsižvelgia į tai, kad R. R. patyrė dvasinius išgyvenimus, kad iki šiol jaučiami eismo įvykio padariniai, atsirado baimės jausmas einant per gatvę, neliko saugumo jausmo. Teismas taip pat įvertina civilinių atsakovų galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-350/2012, Nr. 2K-378/2011, Nr. 2K-277/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas R. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl 20000 litų neturtinės žalos atlygino tenkina iš dalies, mažindamas nukentėjusiajai R. R. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 10000 litų, nustatant, kad iš civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group priteistina R. R. naudai 8632 Lt, o iš civilinio atsakovo Arūno Sabansko įmonės priteistina R. R. naudai 1368 Lt.

43Nukentėjusioji R. R. taip pat prašo atlyginti 1300 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (pinigų paėmimo kvitai: 2013-05-14, LAT Nr. 678648 (300 Lt), 2013-02-26 LAT Nr. 678636 (300 Lt), 2012-01-19 LAT 602339 (100 Lt), 2012-03-02 LAT Nr. 602346 (600 Lt)), kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajai R. R. iš A. U. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).

44Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- automobilis Audi 100, valstybinis numeris ( - ), nuosavybės teise priklausantis Arūno Sabansko įmonei (1 t., 26 b. l.), grąžintas pagal pakvitavimą saugoti A. U. iki bylos išnagrinėjimo teisme (1 t., 23-24 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininko Arūno Sabansko įmonės nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

46A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 20 MGL (2600 Lt) dydžio.

47Baudos mokėjimą A. U. išdėstyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

49Priteisti iš civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group R. R. naudai 100 Lt (vieną šimtą litų) turtinės žalos atlyginimo ir 8632 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus) neturtinės žalos atlyginimo.

50Priteisti iš civilinio atsakovo Arūno Sabansko įmonės R. R. naudai 1368 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos atlyginimo.

51Priteisti iš A. U. R. R. naudai 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) advokato išlaidoms apmokėti.

52Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- automobilį Audi 100, valstybinis numeris ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininko Arūno Sabansko įmonės nuosavybei.

53Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. A. U. 2011 metais lapkričio 6 dieną, apie 17.15 val., Šiauliuose, būdamas... 4. Kaltinamasis A. U. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir... 5. Nukentėjusioji R. R. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2011-11-06. Ji su... 6. Civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group atstovė Ainė... 7. Civilinio atsakovo Arūno Sabansko įmonės atstovas Arūnas Sabanskas parodė,... 8. Liudytoja S. Ž. parodė, kad 2011-11-06 apie 17.00 val. ji su R. R. ėjome į... 9. Liudytojas T. K. parodė, kad datos neprisimena, tačiau galėjo būti... 10. Liudytoja E. K. parodė, kad datos neprisimena, tačiau galėjo būti... 11. Liudytojas M. Z. parodė, kad datos neprisimena, galėjo būti 2011-11-06.... 12. Liudytoja L. K. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2011 m. lapkričio mėnesį.... 13. Specialistė Erika Giedraitytė savo išvadą palaikė, papildyti nieko... 14. Be kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, nukentėjusiosios R. R.,... 15. - 2011-11-06 eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad... 16. - protokolu apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės... 17. - registracijos liudijimu, iš kurio matyti, kad automobilio Audi 100,... 18. - techninės apžiūros rezultatų kortele, iš kurios matyti, kad eismo... 19. - įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 20. - medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu... 21. - specialisto išvada Nr. T-A 1403/11(04), iš kurios matyti, kad R. R.... 22. - specialisto išvada Nr. G 167/12(04), iš kurios matyti, kad R. R. buvo... 23. - specialisto išvada Nr. 11Š-73(12), iš kurios matyti, kad automobilis AUDI... 24. - liudytojos S. Ž. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iš kurio... 25. - liudytojo T. K. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iš kurio... 26. - įtariamojo A. U. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iš kurio... 27. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako... 28. Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. U. dalinį kaltės pripažinimą, jo... 29. Skirdamas A. U. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos... 30. Kaltinamasis A. U. neteistas (1 t., 129 b. l.), administracine tvarka nebaustas... 31. Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281... 32. Kaltinamajam A. U. baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis... 33. Kaltinamajam A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 34. Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. pareiškė civilinį... 35. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. prašė priteisti prašomą... 36. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis atliko neteisėtus... 37. Prašydama priteisti turtinę žalą, R. R. paaiškino, kad laikotarpiu nuo... 38. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 str. 13 d. mokymo lėšos –... 39. Be to, R. R. prašė iš civilinių atsakovų jai priteisti 20000 Lt... 40. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime... 41. Byloje nustatyta, kad A. U., vairuodamas transporto priemonę Audi 100,... 42. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai R. R. priteistinos... 43. Nukentėjusioji R. R. taip pat prašo atlyginti 1300 Lt išlaidų advokato... 44. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,-... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio... 46. A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281... 47. Baudos mokėjimą A. U. išdėstyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio... 48. A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 49. Priteisti iš civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group R. R.... 50. Priteisti iš civilinio atsakovo Arūno Sabansko įmonės R. R. naudai 1368 Lt... 51. Priteisti iš A. U. R. R. naudai 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus... 52. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,-... 53. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...