Byla 2K-276/2012
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamosios R. V. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties.

3Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu R. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikintas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto perduota Pakruojo rajono apylinkės prokuratūrai.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6Pirmosios instancijos teismo R. V. buvo nuteista už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d., apie 14.10 val., ( - ) teisme, esančiame ( - ), viešo teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. ( - ), kuriai pirmininkavo teisėja R. R., duodama paaiškinimus ir sakydama: „<...> tai tada dar prie to pačio norėčiau pasakyt, čia jau biški senesni laikai, kai dar buvom su P. nesakyt, kad draugė, gal pažįstama, kaip jie čionai teismuose vaikščiojo su „A.“ ir visa kita, tai jis man yra pasakęs, nežinau ar jis gyrėsi, ar jis kaip: čia ( - ) teismas tai, nu kaip pasakyt, nuėjai V. padavei, padėjai 50 tūkstančių ir žinok, kad jau byla laimėta <...>“, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinusią ir pažeminusią ( - ) teismo pirmininkę R. V., galinčią pakirsti pasitikėjimą ja.

7Apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir byla perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto.

8Kasaciniu skundu kaltinamoji R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ją išteisinti, nes mano, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryta esminių BPK pažeidimų.

9Kasatorė išdėsto BPK 407, 408 straipsnio 2 dalies, 409 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių privataus kaltinimo bylų procesą, turinį ir, ginčydama ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nurodo, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl to, kad nukentėjusioji R. V. yra ( - ) teismo pirmininkė. Būtent dėl šios priežasties kasatorė buvo diskriminuojama pirmosios instancijos teismo, kuris buvo neteisingas ir šališkas. Šiame kontekste kasatorė mano, kad buvo padaryta esminių BPK bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio pažeidimų.

10Taip pat kasatorė teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi prašymų iškviesti liudytojus, tačiau šie nebuvo iškviesti ir apklausti, todėl buvo neužtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei pažeisti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies b, c ir d punktai.

11Skunde kasatorė tvirtina nusikaltimo nepadariusi, nes tik pakartojo kito asmens, R. P., pasisakymą ir to neslėpė, priešingai, apie tai buvo pasakiusi ir kitiems asmenims, kurie šias aplinkybes patvirtino.

12Kasatorė taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos CK 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatos, reglamentuojančios asmenų, dalyvaujančių teismo procese, imunitetą dėl atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę bei orumą, paskleidimą teismo posėdžio metu, nes R. P. pasisakymą ji pakartojo būtent teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. ( - ), todėl jai turėjo būti taikomas imunitetas. Minėtos taisyklės galiojimas neribojimas vien tik civiline atsakomybės prasme.

13Taip pat kasatorė tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto, peržengė jos apeliacinio skundo ribas, nustatytas BPK 320 straipsnio 3 dalyje. Teismas siekia, kad ji būtų nuteista už sunkesnę nusikalstamą veiką.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius prašo kaltinamosios R. V. kasacinį skundą atmesti ir teigia, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas teisėtai. Gavus nukentėjusiosios pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prokuroro reikalavimu, nustačius ir motyvavus veikos visuomeninę reikšmę – nukentėjusiosios, kaip teisėjos, pažeminimą. Taip pat, prokuroro manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad, šiuo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kasatorė buvo diskriminuojama dėl nukentėjusiosios statuso ir buvo pažeista jai garantuota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Kasatorės prašymas iškviesti ir apklausti kaip liudytojus jos nurodytus asmenis teisme buvo motyvuotai atmestas, konstatavus, jog šie asmenys nusikalstamos veikos aplinkybių nematė, todėl jų parodymų davimas neturi reikšmės kasatorės veiksmų teisiniam vertinimui. Kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad neva liudytojo R. P. kasatorei išsakytus teiginius ji yra sakiusi ir kitiems asmenims, kurie tai patvirtino, negali būti pakankamas pagrindas teigti, jog kaltinamoji nepadarė nusikalstamos veikos.

15Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė kasatorės argumentus dėl CK 2.24 straipsnio 9 dalies taikymo, nurodydamas, kad šių nuostatų taikymas nereiškia teismo proceso dalyvių teisės teismo posėdyje įžeidinėti vienas kitą ar teismą. Be to, CK 2.24 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas imunitetas dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskleidimo teismo posėdžio metu taikomas tik civilinei asmens atsakomybei už asmens garbės ir orumo pažeidimą. Tuo atveju, kai teismo proceso dalyvio veiksmai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, minėtas absoliutus imunitetas netaikomas.

16Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2011, 2K-513/2011, 2K-575/2011, prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė motyvuotą sprendimą perduoti bylą prokurorui, nes nustatė, jog kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, t. y. jame buvo iškraipytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Tokį kaltinamojo akto prieštaringumą teismas teisingai įvertino kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimą ir pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perdavė bylą prokurorui.

17Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino kitu pagrindu, nei to prašė apeliantė, tačiau tai, prokuroro nuomone, nelaikytina BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią viršyti apeliacinio skundo ribas leidžiama, kai pagal apeliacinį skundą tikrinamoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“).

18Kaltinamosios R. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Dėl BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių esminių pažeidimų

20Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui, nes nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nukentėjusiuoju asmeniu buvo pripažinta teisėja, t. y. specialusis subjektas, o tai atitinka BK 232 straipsnio objektyvųjį požymį, teismas padarė išvadą, jog R. V. veiksmuose gali būti ne BK 154 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ji buvo nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o BK 232 straipsnyje įtvirtintos veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte nurodytos iš esmės ne tos faktinės veikos aplinkybės. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad R. V. veiksmuose gali būti sunkesnės veikos požymių (BK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje griežčiausia bausmė nustatyta laisvės atėmimas iki vienerių metų, BK 232 straipsnyje – iki dvejų metų). Tačiau teismo išvados dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams prieštarauja byloje esančio kaltinamojo akto turiniui, nes jame nurodyta, kad tikrovės neatitinkanti ir žeminanti informacija buvo paskleista apie teismo pirmininkę, t. y. teisėją. Taigi apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad dėl šios aplinkybės kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

21Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo manymu, R. V. neteisėti veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 232 straipsnį, tuo tarpu kaltinamame akte jos veika kvalifikuota ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji nuteista už lengvesnę nusikalstamą veiką – pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį („Šmeižimas“) atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 232 straipsnyje („Nepagarba teismui“) numatyta atsakomybė už nepagarbą teismui tam, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo BK 154 straipsnio 1 dalyje bei 232 straipsnyje įtvirtintų šmeižimo bei nepagarbos teismui nusikalstamų veikų sudėčių požymius, jų dispozicijų skirtumus, konstatavo esant bendrosios ir specialiosios normų konkurenciją, kurios atveju taikoma specialioji norma, ir laikė, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes R. V. veiksmai galėtų atitikti BK 232 straipsnio požymius. Tačiau priimdamas spendimą teismas ignoravo baudžiamojo proceso normų, taikytinų apeliacinio bylos nagrinėjimo metu, reikalavimus, taip pat, kaip jau minėta, nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punktą, t. y. kad jame išdėstytos iš esmės ne tos faktinės veikos aplinkybės. Padaręs išvadą, kad R. V. veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BPK 256 straipsnio, 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, pats negalėjo R. V. veikos, kvalifikuotos pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 232 straipsnį ir taip pasunkinti kasatorės padėtį nesant dėl to apeliacinio skundo. Tačiau, nuosekliai laikydamasis tų pačių BPK reikalavimų, teismas, konstatavęs netinkamą veikos kvalifikavimą ir pripažinęs, kad dėl to kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, taip pat negalėjo grąžinti bylos prokurorui.

22Taigi sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto apeliacinės instancijos teismas priėmė neatsižvelgdamas į procesines kliūtis, t. y. į tai, kad baudžiamasis procesas byloje tęsėsi ir byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta tik kaltinamosios R. V. iniciatyva, todėl priėmus tokį sprendimą kasatorė atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje tik dėl to, kad skundė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o tai prieštarauja non reformato in peius (nekeitimo į blogąją pusę) principo turiniui. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjant bylą teismuose BPK 320 straipsnio 4 dalyje atskleisto non reformatio in peius principo, t. y. draudimo bloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį, turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K–733/2007). Nustatytas BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimas laikytinas esminiu, nes jis suvaržė R. V., kaip kaltinamosios, įstatymų garantuotas teises. Be to, šis esminis pažeidimas lėmė ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo kaltinamosios R. V. apeliacinio skundo taip padarydamas kitą esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

23Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas privalo kruopščiai patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių kaltinamosios R. V. apeliacinio skundo motyvų ir priimti atitinkamą sprendimą.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

25Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu R.... 4. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir... 6. Pirmosios instancijos teismo R. V. buvo nuteista už tai, kad 2010 m.... 7. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikintas pirmosios instancijos... 8. Kasaciniu skundu kaltinamoji R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 9. Kasatorė išdėsto BPK 407, 408 straipsnio 2 dalies, 409 straipsnio 1 dalies... 10. Taip pat kasatorė teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos... 11. Skunde kasatorė tvirtina nusikaltimo nepadariusi, nes tik pakartojo kito... 12. Kasatorė taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos CK... 13. Taip pat kasatorė tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 15. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė kasatorės... 16. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis... 17. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 18. Kaltinamosios R. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Dėl BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių esminių pažeidimų... 20. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo... 21. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo manymu, R. V. neteisėti veiksmai... 22. Taigi sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir... 23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...