Byla 2K-387/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal įtariamojo V. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

2Iš V. G., M. S., J. S. solidariai priteista nukentėjusiajam S.B. 582,50 Lt turtinės ir 1800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir M. S. (M.S.) ir J. S. (J. S.), tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

4Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 18 d. nutartis, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendis panaikintas, o baudžiamoji byla Nr.30-2-00143-07 dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu V.G. buvo nuteistas už tai, kad kartu su M.S. ir J. S. 2007 m. birželio 16 d., apie 17.30 val., Norvegijos Karalystėje, ( - ) pastato pirmajame aukšte esančiame kambaryje, veikdami bendrininkų grupe, supykę dėl prarasto darbo ir negauto planuoto darbo užmokesčio, sudavė nukentėjusiajam S. B.: M. S. tyčia du kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajam S. B. į veidą, dėl to pastarasis nugriuvo ant žemės, po to nukentėjusiajam tyčia ne mažiau kaip du smūgius į veidą kumščiais sudavė V. G. ir J. S. ir iš nukentėjusiojo kambario išėjo. Apie 18 val. M. S., J. S. ir V. G. į nukentėjusiojo kambarį sugrįžo ir nusikalstamą veiką tęsė. Pirmas nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą sudavė M. S., po to ne mažiau kaip po du smūgius į veidą sudavė V. G. ir J. S., po to nuteistieji kojomis smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, rankas, kojas ir pilvą. M. S. tyčia tuščiu stikliniu degtinės buteliu vieną smūgį sudavė nukentėjusiajam į galvą, metaliniu šluotos kotu - ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam S. B. į šoną, galvą ir pečius. Taip M. S., J. S. ir V. G. padarė nukentėjusiajam dideles abipuses poodines veido minkštųjų audinių kraujosruvas, smulkius kairės ausies kaušelio odos nubrozdinimus bei poodinę kraujosruvą galvos skliauto kairėje pusėje, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario

818 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perdavė prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.

9Kasaciniu skundu įtariamasis V. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti.

10Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar baudžiamasis procesas vyksta (vyktų) dėl tos pačios nusikalstamos veikos (to paties kaltinimo), dėl kurios įsiteisėjo teismo nuosprendis, teismo nutartis arba prokuroro nutarimas nutraukti procesą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais. Naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant nusikaltimo sąvoką Žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, 4 straipsnio prasme, pabrėžiamas jo materialusis aspektas, t. y. veikos faktinė raiška laiko ir erdvės atžvilgiu. Tuo tarpu veikos teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) nėra toks reikšmingas. Taigi, sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai pagal BK 294 straipsnio 2 dalį buvo iš esmės dėl tų pačių bylos aplinkybių kaip ir anksčiau pareikšti BK 180 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio

111 dalyje, todėl, ikiteisminį tyrimą įsiteisėjusiu 2010 m. vasario 20 d. prokuroro nutarimu nutraukus BPK 216 straipsnio pagrindu, reikšiančiu proceso užbaigimą, pasibaigus tokiam procesui, jokie įtariamųjų ar kitų asmenų teisių suvaržymai negalimi. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo konstatuota, kad tolesnis procesas šioje byloje toliau vyko dėl tos pačios nusikalstamos veikos, dėl kurios 2010 m. vasario 20 d. įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu šis jau buvo nutrauktas.

12Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba teismo nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatuodamas prokuroro 2010 m. vasario 20 d. priimto nutarimo nepagrįstumą nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos prokurorui priimant vėliau įsiteisėjusį 2010 m. vasario 20 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pateikdamas tik įvykio aplinkybių bei veikos kvalifikavimo vertinimą. Kasatorius nurodo, kad būtent dėl teismo nutartyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo (BK 180 straipsnio 2 dalis, 181 straipsnio 2 dalis) atsakomybės klausimas iš esmės buvo išspręstas prokurorui 2010 m. vasario 20 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, be to, pats teismas pripažino, kad taip pasibaigus procesui jokie įtariamųjų teisių suvaržymai negalimi.

13Kasatorius pažymi, kad baudžiamojo proceso principas non bis in idem draudžia baudžiamojo proceso pakartojimą už tą pačią nusikalstamą veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo užbaigtas galutiniu sprendimu, o Klaipėdos apygardos teismo nutartimi siekiama, kad vėl būtų pareikšti įtarimai dėl tų pačių nusikalstamų veikų padarymo, dėl kurių procesas jau buvo nutrauktas.

14Skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai plečiamai pritaikė BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 3 dalį, 326 straipsnio 1 dalies

155 punktą teismai gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikties BPK

16219 straipsnio reikalavimams. Pasak kasatoriaus, apygardos teismo nutartyje pateiktas kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių vertinimas bei kvalifikavimas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad padaryta BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nes kaltinamajame akte išvardyti visi reikalavimai pagal BPK 219 straipsnio 3 dalį. Be to, pagal teismų praktiką dar būtina nustatyti, kad BPK 219 straipsnio pažeidimai suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą. Teismas, nors ir nurodė, kad netinkamas veiksmų kvalifikavimas suvaržė teises ikiteisminio tyrimo metu, šios nuostatos niekaip nepagrindė. Apygardos teismo nutartyje nepasisakyta, kaip ikiteisminio tyrimo metu prokuratūros kasatoriaus ir kitų kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas pagal lengvesnį nei teismo nurodymu reikalinga kvalifikuoti BK specialiosios dalies straipsnį lėmė įstatymų garantuotų kaltinamųjų teisių suvaržymą ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat kasatorius, cituodamas teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008), nurodo, kad BPK pažeidimai, padaryti iki kaltinamojo akto surašymo, nėra pagrindas konstatuoti kaltinamojo akto neatitiktį BPK 219 straipsnio reikalavimams ir tuo remiantis perduoti bylą prokurorui.

17Skunde teigiama, kad buvo pažeistos ir BPK nuostatos dėl bylos apeliacinės instancijos teisme patikrinimo ribų. Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniame skunde konkrečiai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo prašo perkvalifikuoti nuteistųjų veikas iš BK 138 straipsnio

181 dalies į 294 straipsnio 2 dalį nurodant konkretų bausmės dydį, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti sunkesnių nei prašoma prokuroro apeliaciniame skunde nuteistųjų veikų kvalifikacijų ir nurodyti prokuratūrai, kad veiksmai turi būti vertinami kaip sunkūs nusikaltimai pagal BK

19180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apygardos teismas, nurodydamas, kad veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal pirmiau nurodytus straipsnius, išplėtė apeliacinio skundo ribas. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad iš dalies tenkina prokuroro apeliacinį skundą, nutartyje sprendė klausimus, kurie apeliaciniame skunde net nebuvo paminėti, bei nurodė prokuratūrai atlikti veiksmus, dėl kurių jau yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, taigi pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 320 straipsnio 3, 4, 5 dalis.

20Atsiliepime į nuteistojo V. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad iš prokuroro R. S.2010 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik dėl tos dalies, kurioje asmenys yra įtariami padarę nusikalstamas veikas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bei 181 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas nenutrauktas, nes įtariamųjų padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota kaip veika pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, todėl kasatoriaus argumentas, kad visas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu, neatitinka tikrovės. Dalinis tyrimo nutraukimas netrukdo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn jo padarytą veiką kvalifikuojant pagal kitą BK straipsnį.

21Prokuroras nesutinka su skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas prieš pasisakydamas dėl veikos perkvalifikavimo turėjo atlikti įrodymų tyrimą, nes pagal BPK

22324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali, bet neprivalo atlikti įrodymų tyrimą. Šioje byloje, pasak prokuroro, nebuvo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias reiktų tirti, ar prieštaravimų, kuriuos reiktų pašalinti, dėl to įrodymų tyrimas nebuvo privalomas, taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidimų nepadarė. Be to, prokuroras pažymi, kad teismas negalėjo atlikti įrodymų tyrimo ir dėl objektyvios priežasties, nes buvo procesinių pažeidimų surašant kaltinamąjį aktą ir šių nebuvo galima ištaisyti teisiamajame posėdyje.

23Prokuroras nesutinka ir su kasacinio skundo teiginiu, kad teismas peržengė apeliacinio skundo ribas paskirdamas griežtesnę bausmę, nei buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė.

24Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo galutinis prašymas nutraukti bylą yra nelogiškas, nes kasacinio nagrinėjimo dalykas gali būti tik tie klausimai, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, šiuo atveju vienintelis galimas nagrinėjimo dalykas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, o ne V.G. kaltę patvirtinantys ar jį teisinantys įrodymai.

25Kasacinis skundas atmestinas.

26Dėl kasacine tvarka nagrinėtinų klausimų ribų

27Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas nagrinėti konkrečią bylą gali tik dėl tų klausimų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir priėmė galutinį sprendimą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje, formuojančioje galutinį teismo sprendimą, nusprendė, kad kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų, kad šie trūkumai negali būti ištaisyti teisme ir kliudo nagrinėti bylą bei priimti teismo sprendimą dėl veikos kvalifikavimo ir asmens nuteisimo, būtent todėl bylą reikia grąžinti prokurorui papildomam tyrimui. Taigi teismas priėmė sprendimą, kad dėl esamų procesinių pažeidimų jis negali pateikti reikalaujamo atsakymo dėl veikos kvalifikavimo. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo dėl veikos kvalifikavimo ir asmens nuteisimo pagrįstumo galutinės išvados nepadarė, nes tam trukdė nustatyti procesiniai pažeidimai. Dėl tų klausimų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepriėmė sprendimo, t. y. nepadarė veikos kvalifikavimo rezultatą nulemiančios išvados, kasacinės instancijos teismas negali pasisakyti, nes tai suponuotų išankstinį teismo pasisakymą apie galimus teismo sprendimus dėl būsimo vienokio ar kitokio veikos kvalifikavimo. Nesant galutinio sprendimo dėl asmens nuteisimo pagal konkretų Baudžiamojo kodekso straipsnį analizuoti ir spręsti klausimą dėl principo non bis in idem pažeidimo nėra kasacinio pagrindo. Kasatorius ginčija būsimus dar nepriimtus prokurorų ar apeliacinės instancijos teismo sprendimus. Dėl tokių klausimų kasacinės instancijos teismas nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutartyje pasisakoma tik dėl tų klausimų, kurie yra susiję su teisės taikymo klausimais dėl bylos perdavimo prokurorui, kai kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio keliamų reikalavimų jo turiniui.

28Dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams

29Nustačius, kad kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra tik klausimas dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą, kasacinės instancijos teismas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 18 d. nutartį teisės taikymo aspektu peržiūri būtent dėl šio klausimo.

30BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 5 punkte reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodyta BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

31Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, ją perduoda prokurorui. Taip pat svarbu, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme, bei kokiu būdu pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Iš Klaipėdos apygardos prokuroro 2010 m. kovo 9 d. kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo sumušimas ir pinigų iš jo paėmimas aprašytas kaip savavališkas ginčijamos, bet nerealizuotos teisės vykdymas, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra kitokios.

32Kasatorius neteisus teigdamas, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog nebuvo BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimų. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas priėmė motyvuotai pagrįstą sprendimą perduoti bylą prokurorui tyrimui papildyti, nes buvo teisingai nustatyta, kad kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad kaltinamajame akte buvo iškraipytos faktinės nusikaltimų padarymo aplinkybės, ir tokios, kokios jos nurodytos kaltinamajame akte, yra esmingai skirtingos nuo bylos duomenimis nustatytų aplinkybių. Tokį kaltinamojo akto prieštaringumą teismas teisingai įvertino kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo pažeidimą. Teismas kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių ir bylos duomenimis nustatytų aplinkybių turinio neatitiktį aiškino tuo, kad pagal tai, kokios yra byloje nustatytos aplinkybės, veikos kvalifikavimas turėtų būti pagal kitą BK straipsnį, negu nurodytas kaltinamajame akte, t. y. prokuroras ne tik klaidingai faktines aplinkybes aprašė kaip savavališką teisių realizavimą, bet ir pagal iškreiptas aplinkybes nurodė netinkamą BK straipsnį veikai kvalifikuoti. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad aprašant veikos padarymo būdą, aplinkybės, nurodytos kaltinamajame akte, iš tikrųjų nesutampa su byloje esančiais tikrai nustatytais duomenimis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka kitas nusikalstamos veikos sudėtis, kaip galimas hipotezes nurodydamas plėšimo ir turto prievartavimo sudėtį, t. y. teismas tokiu pasisakymu išreiškė poziciją dėl būsimo galimo veikos kvalifikavimo pagal byloje nustatytas tikrąsias aplinkybes, tačiau, minėta, kad tai nelaikytina galutiniu sprendimu dėl veikos teisinio įvertinimo. Teismas taip tik atskleidė esminius kaltinamojo akto netikslumus. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje tiesiogiai ir nepasisakyta, tačiau iš nutarties turinio argumentacijos išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino ir tai, kad kaltinamojo akto trūkumai aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes dėl veikos padarymo būdo lėmė neteisingą veikos kvalifikavimo nurodymą kaltinamajame akte, t. y. neteisingas faktinių aplinkybių nurodymas kaltinamajame akte lėmė ir BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimų neatitiktį.

33Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos apeliacinės instancijos teisme patikrinimo ribas bei plečiamai pritaikė BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad BPK 254 straipsnio 3 dalies taikymas apeliacinės instancijos teisme yra galimas, kai nustatoma, kad tai turėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė ir priėmė neteisingą nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje pabrėžė, kad, esant skirtingoms kaltinime nurodytoms aplinkybėms ir faktinėms veikos aplinkybėms, jau pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaltinamojo akto atitiktį BPK 219 straipsnio reikalavimams ir imtis atitinkamų veiksmų, tačiau šis teismas ne tik nesiėmė tokių veiksmų, bet ir ignoravo dalį veikos kvalifikavimui reikšmingų nusikalstamos veikos aplinkybių ir jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai paaiškino, kodėl jis negali ištaisyti kaltinamojo akto trūkumų nepasunkindamas nuteistųjų padėties daugiau negu to prašo prokuroras apeliaciniame skunde ir nepažeisdamas jų teisės į gynybą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio veikos kvalifikavimu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį skundo klausimą, priėjo prie išvados, kad veikos kvalifikavimo klausimo teisingam išsprendimui trukdo kaltinamojo akto neteisingas surašymas. Tokiems trūkumams pašalinti Baudžiamojo proceso kodeksas nustato specialią procedūrą (bylos perdavimą prokurorui tyrimui papildyti), be kurios nusikalstamos veikos kvalifikavimo vertinimas teisme negalėtų pasiekti teisingo rezultato, nes teismui reiktų remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Ištaisyti nustatytus trūkumus (pakeisti kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir naujai išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes) apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes, kaip teisingai pažymėjo nutartyje, tai gali būti padaryta tik laikantis BPK 256 straipsnio nustatytos tvarkos, pagal kurią teismas savo iniciatyva to padaryti negali, nes tam reikalingi atitinkamų proceso subjektų prašymai, kurių byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis baudžiamojo proceso įstatymo galiojančiomis nuostatomis, pasirinko teisingą sprendimo variantą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies yra pagrįstas ir teisėtas.

34Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka įstatymo reikalavimus, yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota, nes neteisingas ir netikslus aplinkybių nurodymas kaltinamajame akte suponuoja klaidingą kryptį teismui vertinant veikos kvalifikavimą ir neleidžia baigti bylos nagrinėjimą šioje proceso stadijoje pateikiant galutinį sprendimą dėl veikos teisinio vertinimo.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Atmesti įtariamojo V. G. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Iš V. G., M. S., J. S. solidariai priteista nukentėjusiajam S.B. 582,50 Lt... 3. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir M. S. (M.S.) ir J. S. (J. S.), tačiau... 4. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu V.G.... 7. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 8. 18 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą... 9. Kasaciniu skundu įtariamasis V. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar... 11. 1 dalyje, todėl, ikiteisminį tyrimą įsiteisėjusiu 2010 m. vasario 20 d.... 12. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba teismo nutarčiai ar prokuroro... 13. Kasatorius pažymi, kad baudžiamojo proceso principas non bis in idem... 14. Skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai plečiamai pritaikė BPK... 15. 5 punktą teismai gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK... 16. 219 straipsnio reikalavimams. Pasak kasatoriaus, apygardos teismo nutartyje... 17. Skunde teigiama, kad buvo pažeistos ir BPK nuostatos dėl bylos apeliacinės... 18. 1 dalies į 294 straipsnio 2 dalį nurodant konkretų bausmės dydį, todėl... 19. 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apygardos teismas,... 20. Atsiliepime į nuteistojo V. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 21. Prokuroras nesutinka su skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas... 22. 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali, bet neprivalo... 23. Prokuroras nesutinka ir su kasacinio skundo teiginiu, kad teismas peržengė... 24. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo galutinis prašymas... 25. Kasacinis skundas atmestinas.... 26. Dėl kasacine tvarka nagrinėtinų klausimų ribų... 27. Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi kasacine tvarka apskųsti... 28. Dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams... 29. Nustačius, kad kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra tik... 30. BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus... 31. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėjimo teisme metu nustatęs,... 32. Kasatorius neteisus teigdamas, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog nebuvo BPK 219... 33. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas... 34. Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. Atmesti įtariamojo V. G. kasacinį skundą....