Byla 1A-262-453/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 54 straipsnio 3 dalimi, trejų metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam V. J. S. ir jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, nukentėjusiajai R. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. S. ir Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 54 straipsnio 3 dalimi, trejų metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Bylos esmė

51.

6V. J. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. vasario 26 d., apie 9.00 val., namuose, esančiuose adresu ( - ), bei prie namo esančiame kieme, pasikėsino nužudyti buvusią sutuoktinę R. S., tai yra turėdamas tikslą ją nužudyti, tyčia, virtuviniu peiliu, sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai R. S. į gyvybiškai svarbias kūno vietas – nugarą, krūtinę širdies srityje, taip pat vieną kartą peiliu bandė perrėžti jai gerklę, tačiau R. S. nuleidus galvą ir smakru uždengus kaklą, V. J. S. peiliu perrėžė jai smakrą, taip padarė R. S. durtines-pjautines ir pjautines žaizdas nugaroje, kairiame žaste (su aplinkine poodine kraujosruva), kairėje krūtyje (su aplinkine poodine kraujosruva), abiejuose nykščiuose, pjautinę žaizdą smakre, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. S. buvo apsirengusi storą pūkinę striukę, spėjo gerklę uždengti smakru bei atidariusi kiemo vartelius, pabėgo iš namo kiemo.

7II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

82.

9Nuteistasis V. J. S. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. J. S. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti ir V. J. S. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką; taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą; pritaikyti 2018 m. lapkričio 15 d. amnestijos įstatymo nuostatas ir V. J. S. atleisti nuo paskirtos bausmės.

102.1.

11Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Išvados dėl jo kaltės formos, tyčios rūšies, veiksmų motyvų ir tikslų, pagrįsti tik prielaidomis (spėlionėmis) bei išskirtinai nukentėjusios R. S. šališkais parodymais. Teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apygardos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymų ir apeliantą nuteisė už nusikalstamą veiką kurios jis nepadarė.

122.2.

13Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė klaidingas išvadas, jog nuteistasis neva turėjo tikslą ir siekė nužudyti savo buvusią sutuoktinę (veikdamas tiesiogine tyčia), nors iš tiesų taip nebuvo. Nuteistasis aptardamas BK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-7-193-895/2016, Nr. 2K-410-489/2016, Nr. 2K-7-74-788/2019) teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu ir jiems pasibaigus.

142.3.

15Nuteistasis teigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios dėl turto dalybų, ilgą laiką tęsėsi įtempti tarpusavio santykiai. Pasak nuteistojo, įtempti santykiai lėmė ne tik jo emocinę ir psichinę būseną, bet ir nukentėjusiosios norą jam keršyti, tai yra išmesti jį iš namo, neduoti jokios jam priklausančios turto (namo) dalies ir pan. Nukentėjusiajai nepavykus sąžiningai pasidalinti turtą, ji tai daro baudžiamosios teisės pagalba, nuolat jį provokuoja, reikšdama jam nepagrįstus kaltinimus. Nuteistasis pažymi, kad įvertinus visas aplinkybes dėl jo blogos sveikatos būklės, susiklosčiusių ilgai besitęsiančių blogų santykių ne tik su buvusia sutuoktine – nukentėjusiąją R. S., tačiau ir su kitais kartu gyvenančiais asmenimis, būdamas silpnos psichinės sveikatos, įvykio metu jis nesugebėjo tinkamai įvertinti esamos situacijos bei nesugebėjo pasirinkti tinkamų susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų ir elgdamasis impulsyviai, visiškai neapgalvotai, padarė nusikalstamą veiką – R. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, tačiau jis nesiekė ir nenorėjo nukentėjusiosios nužudyti, norėjo ją tik pagąsdinti, kad jam daugiau nereikštų nepagrįstų priekaištų.

162.4.

17Nuteistasis aprašydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl konstatuotos tyčios formos nurodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, peilį jis paėmė nukentėjusiajai jau išėjus iš dušo. Jis nelaukė jokio momento, kad galėtų panaudoti peilį prieš nukentėjusiąją, o tai įvyko impulsyviai ir visiškai neapgalvotai. Taip pat nepagrįstai apygardos teismas konstatavo, jog tai, kad nuteistasis vijosi nukentėjusiąją ir ją žalojo, patvirtina apie jo siekį nužudyti ją. Nuteistasis pažymi, kad toje situacijoje jis elgėsi impulsyviai ir neapgalvotai, o atsigavęs nuo patirto šoko ir supratęs, kad pasielgė netinkamai, nedelsiant iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Be to, niekur nesislapstė, nebėgo, nevengė atsakomybės. Jokiais savo veiksmais, netrukdė tyrimui. Nuteistasis teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies požymius. Juo labiau, kad ir ikiteisminis tyrimas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo atliekamas pagal pirminius – 2018 vasario 27 d. ir patikslintus įtarimus pagal BK 138 straipsnį. Taip pat 2018 m. rugpjūčio 29 d. jis buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Vėliau kitas prokuroras, nuo tyrimo pradžios praėjus 8 mėnesiams, nustatęs iš esmės tas pačias baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tyrimą pratęsė ir V. J. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

182.5.

19Nuteistasis teigia, kad ikiteisminį tyrimą organizavę pareigūnai, jo pirminių – 2018 m. vasario 27 d. duotų parodymų, nepatikrino jokiais procesiniais veiksmais, tai yra neatliko akistatų, neatliko parodymų patikrinimo vietoje. Nuteistasis pažymi, jog atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jis nebūtų sugebėjęs parodyti tikslių nukentėjusiosios sužalojimo vietų, nes smūgių sudavimo metu dėl patirto šoko ir streso, jis to neprisiminė. Pasak nuteistojo, negalima teigti, kad jis taikėsi nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbius organus ir tuo pačiu siekė ją nužudyti, nes tokioje situacijoje jis elgėsi impulsyviai ir dūrė bet kur.

202.6.

21Nuteistasis aptardamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. G740/2018(02) ir Nr. pG1027/2018(02) pateiktas išvadas dėl R. S. nustatytų sužalojimų teigia, kad vertinant tai, jog nukentėjusiajai nebuvo sužalotas joks gyvybiškai svarbus organas, o padaryti tik paviršutiniški sužalojimai, negalima teigti, kad apeliantas norėjo nukentėjusiąją nužudyti. Iš medicininių dokumentų ir specialisto išvadų matyti, kad sužalojimas smakre-veide bei durtinė-pjautinė žaizda nugaroje, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistojo teigimu, tai rodo, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra ir negali būti pavojingi gyvybei. Specialisto išvadose ir medicininiuose dokumentuose nėra konstatuota, kad nukentėjusiajai sužaloti gyvybiškai svarbūs organai – širdis, kepenys, inkstai, blužnis, plaučiai, smegenys ir pan. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju, apygardos teismas formuoja ydingą teismų praktiką, nes kiekvienu atveju, sužalojus žmogaus galvą, krūtinės (širdies) plotą ir asmeniui patyrus nesunkų/nežymų sveikatos sutrikdymą, veiką reikėtų kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti. Toks baudžiamojo įstatymo taikymas, pažeidžia proporcingumo principą, iškreipia teisingumo principą ir baudžiamojo įstatymo paskirtį.

222.7.

23Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išskirtinai rėmėsi nuteistojo pirminiais parodymais, duotais 2018 m. vasario 27 d., kurie iš esmės neatitinka tikrovės. Nuteistasis duodamas parodymus pirmosios apklausos metu buvo paveiktas netikėtai susiklosčiusios situacijos, sutrikęs, paveiktas šoko, streso po įvykio, dėl savo ligų sugniuždytas ir be gynėjo pagalbos, negalėjo realizuoti savo teisės į gynybą. Pasak nuteistojo, apklausos metu tyrėja žinojo, jog jis tinkamai be gynėjo pagalbos negalės realizuoti savo teisės į gynybą dėl savo ligų, silpnos psichikos. Nuteistasis teigia, kad 2018 m. vasario 27 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį, nedalyvaujant gynėjui, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 6 dalies, BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nuteistasis nurodo, kad minėtoje apklausoje jis kalbėjo tai, ką norėjo girdėti tyrėja, o ne tikrus įvykio faktus ir aplinkybes. Apklausos metu buvo neadekvatus, nesiorientavo laike. Nurodytas jo aplinkybes patvirtina tai, kad jis apie įvykį pasakojo būsimuoju laiku. Neva įvykis buvo ne 26 dieną, o 28 dieną. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai tai pripažino rašymo apsirikimu, neatsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis prieš tiriamą įvykį kelis kartus buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnė, net kelis kartus apklausdama įtariamąjį, pirmiau nurodytos neva rašymo apsirikimo klaidos, neištaisė.

242.8.

25Nuteistasis nurodo, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismas yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399/2011). Pasak apelianto, po stacionare atlikto gydymo, Utenos ekspertiniame skyriuje atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, po to kai susirado gynėją, jis davė parodymus ir viso likusio bylos proceso metu prisipažino, kad nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokias aplinkybes nurodė apklausiamas ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismas nuteistojo parodymus atmetė ir jais nesivadovavo, o vadovavosi kitais, pirminiais jo parodymais, kurie yra prieštaringi. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi nukentėjusiosios šališkais parodymais, kuri yra aiškiai suinteresuota bylos baigtimi ir turi konkretų tikslą jam kerštauti, siekti asmeninės turtinės naudos.

262.9.

27Nuteistasis teigia, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis aptardamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistojo kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką teigia, kad jis suvokė, jog dėl jo veiksmų nukentėjusiai gali atsirasti žala sveikatai, bet nesutiktina su tuo, jog jis būdamas silpnos psichinės sveikatos, galėjo suvokti ir numatyti, kad nukentėjusioji nuo nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, nepažeidus nei vieno gyvybiškai svarbaus organo, nukentėjusioji gali mirti. Nukentėjusiajai nepadarius nei vieno sunkaus sveikatos sutrikdymo, nesužalojus gyvybiškai svarbių organų, jų nepažeidus, po suduotų smūgių nedelsiant kviečiant greitąją medicininę pagalbą, policiją, nukentėjusioji negalėjo mirti, nes apelianto teigimu dėl tokių sužalojimų ir įvykio aplinkybių (laiku suteikiant medicininę pagalbą ir pan.) nėra miręs nei vienas asmuo. Todėl dėl jo atliktų veiksmų, nukentėjusiajai mirtini padariniai negrėsė. Pasak nuteistojo, byloje nesurinkta įrodymų, pavirtinančių, kad jis suvokė ir galėjo suvokti, jog nukentėjusiajai nuo jo smūgių gali ištikti mirtis. Todėl apygardos teismas, neteisingai nustatė jo kaltės formą ir tyčios rūšį. Neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

282.10.

29Nuteistasis nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso normas, tai yra nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, todėl jam paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis prašo jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis teigia, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis taip pat teigia, kad, pritaikius 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XII-1640, nuostatas, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas nuteistąjį atleisti nuo teismo paskirtos bausmės.

302.11.

31Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis sutinka su Kauno teritorinei ligonių kasai priteistu 208,76 Eur ir nukentėjusiajai R. S. priteistu 1302,28 Eur civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau nesutinka su nukentėjusiajai R. S. priteistu 6000 Eur civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo teigimu, priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis. Nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo atsižvelgta į nuteistojo gaunamas pajamas, turimą neįgalumą. Jis tokios pinigų sumos neturi ir negalės jos atlyginti. Sutinka atlyginti 1000 Eur neturtinės žalos, tam tikrą pinigų sumą atskaitant iš jo gaunamų pajamų – pensijos dalies. Jis sunkiai serga ir jo beveik visos gaunamos labai mažos pajamos yra išleidžiamos vaistams įsigyti.

323.

33Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti, tai yra panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Už nusikaltimo, nustatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje padarymą, V. J. S. paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

343.1.

35Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, V. J. S. atžvilgiu, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė bausmę.

363.2.

37Prokuroras apeliaciniame skunde, išdėstydamas skundžiamo nuosprendžio argumentus bei motyvus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai neatitinka BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat neatitinka teismų praktikos suformuotų nuostatų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Prokuroras nurodo, kad švelnesnė nei įstatyme nustatyta bausmė, skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę remiantis BK 62 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, detaliai nepasisakė dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo.

383.3.

39Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, dėl kokių išimtinių aplinkybių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-84/2009, Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-152/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011 ir kt.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nėra išimtinės aplinkybės, jos yra daugiau tipinės nei išimtinės, jos gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju V. J. S. nusikalstami veiksmai pagal nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, intensyvumą, panaudotus įrankius ir pasikėsinimo nutraukimo priežastis, turi būti vertinami kaip itin pavojingi. Be to, atsižvelgiant į tiriamos nusikalstamos veikos įvykių eigą, sunkių padarinių buvo išvengta tik nukentėjusiajai aktyviai priešinantis ir pabėgant iš įvykio vietos. V. J. S. jam inkriminuotus veiksmus atliko, nesant jokios objektyvios priežasties, tai parodo jo padidintą pavojingumą. Taip pat baudžiamojoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. J. S. psichinė būklė nusikalstamų veikų padarymo metu netrukdė jam pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir prasmės ir juos valdyti. Prokuroro teigimu, pirmiau aptartos aplinkybės, neleidžia teigti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymų leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

403.4.

41Prokuroras aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-371/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-336/2011, Nr. 2K-325/2011, Nr. 2K-318/2011, Nr. 2K-289/2011 ir kt.) dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo objektyviai įvertinti byloje esančius duomenis apie nuteistojo nemotyvuotą agresiją, rodančią nuteistojo nesusivaldymą, sąmoningą ir kryptingą nuteigtojo siekį atimti kito asmens gyvybę. Nuteistasis viso proceso metu nesigailėjo dėl nusikalstamos veikos padarymo, kad gailisi ir atsiprašo nurodė tik tardamas paskutinį žodį. Nėra linkęs kritiškai vertinti savo poelgio, savo poelgį motyvuoja neįrodytu sąmonės ar psichikos sutrikimu, epilepsijos priepuoliu, šoku ir pan. Pasak prokuroro, apygardos teismo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, tai yra pasikėsinimui nužudyti, kurį įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo atveju, teismas, nepagrįstai taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę. Įvertinant tai, kad nuteistasis pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą, sukėlė realų ir akivaizdų pavojų žmogaus gyvybei, veikė tyčia, nesigaili dėl to, nėra linkęs kritiškai vertinti savo poelgio, turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumui.

424.

43Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. J. S. ir jo gynėjas advokatas Gintas Matulevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė ir nukentėjusioji R. S. prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo – atmesti.

44III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

455.

46Nuteistojo V. J. S. apeliacinis skundas atmetamas. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

47Dėl apeliaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

486.

49Nuteistasis V. J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad prokuroras, gavęs nukentėjusiosios prašymą ir nenustatęs iš esmės jokių naujų baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, nuo tyrimo pradžios praėjus 8 mėnesiams, tyrimą pratęsė ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

506.1.

51Pagal Konstitucijos 118 straipsnį, BPK 2 ir 164 straipsnius, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą. Toks reglamentavimas reiškia, kad prokuroras yra įpareigotas užtikrinti, jog ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai. Įgyvendinant BPK nuostatas, ikiteisminio tyrimo subjektai savo veikloje taip pat vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Be kita ko, Rekomendacijų 8 punkte nustatyta, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo metu – tai atitikties tarp faktinių veikos aplinkybių ir baudžiamosios teisės normoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas ir juridinis įtvirtinimas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro procesiniame dokumente. Pagal Rekomendacijų 9 punktą nusikalstamos veikos perkvalifikavimas – tai veikos, kurios kvalifikavimas jau yra įtvirtintas procesiniame dokumente, kvalifikavimo pakeitimas, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę, sunkesnę ar tą pačią pagal sunkumą nusikalstamą veiką, pritaikant kitą BK bendrosios ir (ar) specialiosios dalies straipsnį, dalį, punktą.

526.2.

53Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas 2018 m. vasario 26 d. buvo pradėtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t. 1, b.l. 1, 30). Įtariamajam V. J. S. 2018 m. vasario 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t. 2, b.l. 4, 8). Iš tiesų, pagal baudžiamosios bylos duomenis nustatyta, kad gavęs nukentėjusiosios prašymą, prokuroras, realizuodamas BPK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, priėmė sprendimą V. J. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką, perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t. 2, b.l. 164). 2018 m. spalio 15 d. V. J. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nusikalstamą veiką (t. 2, b.l. 186). Tokių veiksmų atlikimas ikiteisminio tyrimo metu, neprieštarauja Rekomendacijose nustatytai nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme ir teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia ar atliekant ikiteisminį tyrimą, tinkamai buvo kvalifikuota įtariamajam inkriminuota nusikalstama veika ar ne. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu, nuo įvykio nepraėjus nei mėnesiui (2018 m. kovo 7 d.) ir vėliau (2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d.) kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kontroliavusią prokurorę, keldama klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, prašydama tiriamą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į pasikėsinimą nužudyti (t. 2, b.l. 114, 128; t. 3, b.l. 154-155).

547.

55Taip pat nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nepakankamai išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo, nurodant, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo patikrinti pirmosios apklausos metu duoti V. J. S. parodymai. Nebuvo atlikta akistata ir parodymų patikrinimas vietoje. Atliekant šiuos veiksmus, jis nebūtų galėjęs parodyti tikslių nukentėjusiosios sužalojimo vietų.

567.1.

57Atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas ar atsisakymas juos atlikti, ikiteisminio tyrimo metu, priklauso išskirtinai prokuroro, BPK 164 straipsnio 1 dalies pagrindu organizuojančio ir vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui, diskrecijai. Teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui nėra privaloma proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus, matyti, kad atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant išsiaiškinti kokia galėjo būti padaryta nusikalstama veika, tyrimas atliktas išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tyrimo metu atsakingai surinkti visi duomenys, turintys reikšmės procesiniam sprendimui priimti.

588.

59Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto nuteistojo apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą dėl V. J. S. kaltės, tyčia pasikėsinus nužudyti R. S.. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos ir tai negali būti pripažįstama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimu ar teismo šališkumu.

60Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies taikymo

619.

62Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog V. J. S. pasikėsino nužudyti R. S. veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis teigia, kad jis atlikdamas smurtinius veiksmus, nesiekė nužudyti nukentėjusiosios, todėl jo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes, tai yra nuteistojo veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6310.

64Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis V. J. S. pasikėsino nužudyti R. S. pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios R. S. parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis.

6511.

66Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis V. J. S., kad tiriamo įvykio metu jis peiliu dūrė-pjovė nukentėjusiajai R. S. į įvairias kūno vietas, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 29 d. vykusios apklausos metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nuteistasis teigė, kad jis nenorėjo nužudyti nukentėjusiosios, o norėjo ją tik pagąsdinti. Neteisėtus veiksmus jis atliko dėl ištikto nedidelio epilepsijos priemolio be sąmonės praradimo. Nukentėjusiajai durdamas nesitaikė į gyvybiškai svarbius organus ir negalvojo, kad pataikys. Kažkiek atsigavęs nuo patirto šoko ir supratęs, kad pasielgė netinkamai, jis tuoj pat iškvietė medicininę pagalbą (t. 2, b.l. 9–10; t. 3, b.l. 47–51). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitą dieną – 2018 m. vasario 27 d. (apklausa vyko nuo 9.30 val. iki 11.07 val.), po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, vykusios apklausos metu, nuteistasis V. J. S. parodė, kad būdamas namo koridoriuje, R. S. vieną kartą peiliu dūrė į kairį šoną, į širdies plotą. Toliau vykusių grumtynių metu galėjo sužaloti nukentėjusiajai kairės rankos pirštą. Po to, nukentėjusiajai išbėgus į lauką, jis ją vijosi ir pasivijęs vieną kartą dūrė į nugarą. Vykusių grumtynių metu jis galėjo sužaloti dešinės rankos plaštaką. Jis neneigė, kad grumtynių metu R. S. norėjo perpjauti kaklą ir tuo metu galėjo jai perpjauti smakrą. Po to, nukentėjusioji pabėgo ir jis jos nebesivijo. Grįžęs į namus apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Jis suprato, kad su peiliu gali nužudyti R. S., to jis ir siekė (t. 2, b.l. 5–6). Kauno apylinkės teisme 2018 m. vasario 27 d. (nuo 15.00 val. iki 15.50 val.) sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą, V. J. S. parodė, kad konflikto metu jis panaudojo peilį. Nukentėjusiajai vieną kartą dūrė peilių iš priekio bei vieną kartą iš nugaros. Nuteistasis patvirtino, kad įvykio aplinkybes prisimena gerai (t. 2, b.l. 19–20).

6711.1.

68Kaip matyti, nuteistasis V. J. S. 2018 m. rugpjūčio 29 d. vykusios apklausos metu ir pirmosios instancijos teisme, neigė norėjęs nužudyti R. S., tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir atsižvelgdamas į visas padarytos veikos aplinkybes: asmens atliktus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, Nr. 2K-97-693/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-79-489/2017). Skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie V. J. S. tyčios turinį kaip tik ir pagrindė visų padaryto nusikaltimo aplinkybių įvertinimu. Teisėjų kolegija nuteistojo V. J. S. parodymus, neigiant turėjus tikslą nužudyti nukentėjusiąją, atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės.

6911.2.

70Apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės dėl nuteistojo sveikatos būklės ir jo parodymų patikimumo, apklausiant jį 2018 m. vasario 27 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Nurodoma, kad nuteistasis duodamas parodymus nesiorientavo laike, kadangi nurodė, jog tiriamas įvykis vyko 2018 m. vasario 28 d. Iš tiesų V. J. S. 2018 m. vasario 27 d. vykusios apklausos protokole užfiksuota, kad V. J. S. nurodė, jog tiriamas įvykis įvyko „2018 m. vasario 28 d. apie 9.00 val.“. Nėra pagrindo sutikti su šiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kadangi juos paneigia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-19/2018 pateiktos išvados, kad V. J. S. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2018 m. vasario 26 d. ir šiuo metu nustatomas, organinis asmenybės sutrikimas; organinis emocinio labilumo sutrikimas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, dėl psichikos sveikatos būklės jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu (t. 2, b.l. 141–145). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai tai pripažino rašymo apsirikimu. Kad tai gali būti rašymo apsirikimo klaida, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. V., kuri 2018 m. vasario 27 d. atliko įtariamojo apklausą ir surašė apklausos protokolą (t. 3, b.l. 74–76). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas S. S. taip pat parodė, kad stresas kiekvieną žmogų veikia skirtingai, bet V. J. S., po tiriamo įvykio nebuvo pastebėta psichinė simptomatika. Teismo psichiatrinės ekspertizės stacionariosios ekspertizės metu buvo nurodoma, kad sąmonės sutrikimų, vykstant epilepsijos priepuoliams nei karto nebuvo fiksuojama (t. 3, b.l. 86–89). Be to, tą pačią dieną pas ikiteisminio tyrimo teisėją sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, vykusiame teismo posėdyje, dalyvaujant gynėjui, nuteistasis taip pat davė parodymus apie tiriamo nusikaltimo aplinkybes ir nei nuteistasis, nei gynėjas nenurodė apie nuteistojo blogą sveikatos būklę, kuri trukdytų paaiškinti ar suprasti nusikaltimo padarymo aplinkybes (t. 2, b.l. 19-20).

7111.3.

72Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad 2018 m. vasario 27 d. apklausiant V. J. S. kaip įtariamąjį buvo pažeista jo teisė į gynybą. Iš baudžiamojoje byloje pateikto teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo matyti, kad 2018 m. vasario 27 d. nuteistajam V. J. S. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis įtariamojo apklausos metu gynėjo atsisakė ir tai patvirtino savo parašu. BPK 51 straipsnyje numatyti pagrindai, kuomet gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylas yra būtinas. 2018 m. vasario 27 d. įtariamajam buvo pareikštas įtarimas padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nusikalstamą veiką, tokiu atveju gynėjo dalyvavimas nėra privalomas. Pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja V. V. parodė, kad 2018 m. vasario 27 d. vykusios apklausos metu neatrodė, kad V. J. S. būtinas gynėjas. Nuteistasis apklauso metu šnekėjo aiškiai ir raiškiai (t. 3, b.l. 74–76). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos 2018 m. vasario 27 d. apklausiant nuteistąjį BK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kuomet gynėjo dalyvavimas būtinas, nenustatyta, taip pat nenustatyta ir aplinkybių, kurioms esant įtariamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami be gynėjo dalyvavimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo teisė į gynybą ikiteisminio tyrimo metu pažeista nebuvo.

7311.4.

74Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis negalėjo perskaityti 2018 m. vasario 27 d. vykusios apklausos protokolo, nes apžiūros metu iš jo buvo paimti akiniai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po minėtu apklausos protokolu nurodyta „protokolas man perskaitytas ir surašytas teisingai“ ir patvirtintas V. J. S. parašu. Pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja V. V. parodė, kad nuteistajam nurodžius, kad jis būdamas be akinių negali perskaityti apklausos protokolo, jį nuteistajam perskaitė pati, perskaitytame protokole pasirašė V. J. S.. Liudytoja parodė, kad apklausos protokole buvo užrašyta tai, ką nurodė įtariamasis (t. 3, b.l. 74–76). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad apklausos protokolą perskaitė ne pats nuteistasis, o jam jis buvo perskaitytas ir nuteistasis su jo turiniu sutiko patvirtindamas savo parašu, todėl nėra pagrindo abejoti apklausos protokolo turinio teisingumu. Be to, vertinant V. J. S. pirmosios apklausos parodymų patikimumą atkreiptinas dėmesys, kad jis detaliai parodė, kokiu įrankiu, į kokias kūno vietas, kokioje vietoje buvo sužalota nukentėjusioji. Šios aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiosios R. S. parodymus, specialistų išvadose pateiktas išvadas, įvykio vietos apžiūros metu surinktus ir ištirtus duomenis.

7512.

76Nukentėjusioji R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. vasario 26 d., 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. spalio 11 d. vykusių apklausų metu), tiek pirmosios instancijos teisme teigė, kad tiriamo nusikaltimo dieną ji išėjusi iš vonios kambario, staiga pajuto, kad už nugaros kažkas stovi. Pasisuko ir pamatė virš galvos iškeltą peilį. Po to, su šiuo peiliu V. J. S. jai smogė, kažkur į nugarą ar į petį. Kai antrą sykį nuteistasis užsimojo, ji ranka griebė už peilio ašmenų ir jie koridoriuje susistumdė. Po to, jie susigrūmė lauke, V. J. S. užsimojo peiliu, tada ji kita ranka griebė už peilio ašmenų, dėl ko jai buvo sužalotos rankos. Grumiantis jai pavyko V. J. S. įstumti į namą, tačiau jai nepavyko išlaikyti lauko durų ir ji ėmė bėgti. Ji bėgo link išėjimo iš kiemo. Pribėgusi vartelius, pasisuko pasižiūrėti ir tada pajuto smūgį, ji susigūžė ir V. J. S. jai brūkštelėjo per smakrą. Ji galvoja, kad V. J. S. norėjo ją nužudyti, nes jo akys buvo tokios, kad jis galėjo padaryti viską (t. 1, b.l. 27–29, 99–100; t. 2, b.l. 175–177; t. 3, b.l. 51–56).

7712.1.

78Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2018 m. vasario 26 d. teikdama pareiškimą dėl jos sužalojimo. Iš 2018 m. vasario 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad pareiškėja – R. S. parodė, jog 2018 m. vasario 26 d. apie 9.00 val., koridoriuje V. J. S. jai vieną kartą peiliu dūrė į kairį šoną. Antrą kartą jam užsimojus, gindamasi ji sugriebė už peilio, dėl ko jai buvo sužalotas kairės rankos pirštas. Vėliau jai išbėgus į lauką, kieme vyko grumtynės, kurių metu V. J. S. durdamas peiliu, sužalojo dešinės rankos plaštaką. Po to, ji bandė pabėgti nuo vyro ir jai būnant prie kiemo vartų, ją pasivijo V. J. S. ir peiliu bandė perpjauti jai kaklą. Tačiau jai bandant to išvengiant, V. J. S. jai perpjovė smakrą (t. 1, b.l. 27–29).

7912.2.

80Apie tai, kad nuteistasis norėjo perpjauti nukentėjusiajai kaklą, R. S. nurodė ir pareigūnui, kuris užpildė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Iš 2018 m. vasario 26 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo paaiškino, jog einant į lauką, užgesinti automobilį, iš nugaros pribėgo buvęs sutuoktinis, peiliu dūrė po pažastimi, taip pat sužalojo riešą. Sakė, kad perpjaus jai gerklę (t. 1, b.l. 34–35).

8112.3.

82Kaip matyti nukentėjusiosios R. S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, nesikeitė viso proceso metu. Be to, ji tokias pačias sužalojimo aplinkybes nurodė ir skirtingiems ją apklaususiems pareigūnams. R. S. apklausta kaip nukentėjusioji, parodymus davė įstatymų nustatyta tvarka, patvirtino surašytų parodymų teisingumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiosios R. S. duotais parodymais apie jai padarytų sužalojimų pobūdį, intensyvumą ir apie tai, kad nuteistasis bandydamas perjauti jai kaklą bandė ją nužudyti ir tik jai aktyviai priešinantis bei pasišalinus iš įvykio vietos, V. J. S. nepavyko sunkiau jos sužaloti. Tai, kad nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti jai padarytų sužalojimų eiliškumo, taip pat negalėjo nurodyti kada jai buvo padarytas sužalojimas nugaroje, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus sužalojimų skaičių ir vykusių grumtynių aplinkybes, neturi esminės reikšmės įrodymų visumos vertinimui, nes nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai iš esmės atitinka baudžiamojoje byloje pateiktą rašytinę bylos medžiagą. Taigi, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, nes jie atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus.

8313.

84Nukentėjusiosios R. S. parodymus apie nuteistojo V. J. S. nukentėjusiajai padarytų sužalojimų apimtį, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. G740/2018(02) ir Nr. pG1027/2018(02) pateiktos išvados, kuriose nurodyta, kad R. S. konstatuotos durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos nugaroje (gydymo eigoje revizuotas apie 10 cm gylio kanalas) ir smakre (apie 7 cm ilgio paviršinė žaizda), vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kairiame žaste (žaizda yra apie 1,5 cm), kairėje krūtyje (žaizda yra apie 0,5 cm) ir abiejuose nykščiuose (žaizdos yra apie 2-3 cm), vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti šešiais trauminiais poveikiais, duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Pjautinės žaizdos nykščiuose galėjo būti padarytos ginantis nuo suduodamų smūgių (t. 1, b.l. 83–84, 97). Tai, kad nukentėjusioji R. S. buvo žalojama pjaunančių-duriančių savybių turinčiu daiktu, patvirtina 2018 m. vasario 26 d. daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyti duomenys, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis V. D. pateikė virtuvinį peilį, kurį jis paėmė įvykio vietoje – ( - ), surašant tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1, b.l. 58). Iš 2018 m. vasario 27 d. peilio apžiūros protokolas matyti, kad tiriamo įvykio vietoje paimto peilio bendras ilgis 28 cm., geležtės ilgis 16 cm. Ant geležtės matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (t. 1, b.l. 59–61). Be to, tai, kad nurodytu peiliu buvo sužalota nukentėjusioji, neneigė ir nuteistasis V. J. S..

8514.

86Pasikėsinimas nužudyti galimas esant tik tiesioginei tyčiai. Tokia tyčia yra tada, kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, tokių padarinių nori ir to siekia. Tokia kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes.

8714.1.

88Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai argumentavo, kodėl apelianto veiksmai vertinami kaip padaryti tiesiogine tyčia ir kvalifikuojami kaip pasikėsinimas nužudyti kitą žmogų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad tiriamo įvykio dieną tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo neįvyko jokio konflikto, o nuteistasis puolė nukentėjusiąją peiliu ir smogė/pjovė jai į nugaros centrinę-viršutinę dalį (revizuotas apie 10 cm gylio kanalas), į krūtinę ir kaklą-smakrą, kur yra išsidėstę žmogaus svarbiausi gyvybiniai organai. Pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, kad galva ir krūtinė yra gyvybei svarbios ir labiausiai pažeidžiamos žmogaus kūno dalys ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį ar durdamas/pjaudamas kitam žmogui į šias kūno vietas daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-381/2011 ir kt.). Kaip nustatyta, V. J. S., nukentėjusiąją peiliu puolė savo namuose, nesant pašalinių asmenų, o jai bandant išvengti rimtesnių sužalojimų bei bandant pasišalinti iš namų, ją pasivijo ir bandė padaryti bei padarė vis naujus sužalojimus gyvybiškai svarbiose kūno vietose. Nukentėjusiąją R. S. nuteistasis V. J. S. sužalojo peiliu, kurio geležtės ilgis 16 cm (t. 1, b.l. 59–61), tai yra gyvybei pavojingu, duriančių ir pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuriuo neabejotinai galėtų būti padaryti ir mirtini sužalojimai. Tokie nuteistojo veiksmai – smūgiai peiliu suduoti į kūno vietas, kuriose išsidėstę gyvybiškai svarbūs žmogaus organai bei pasirinktas asmens žalojimui skirtas įrankis – peilis, patvirtina, kad suduodamas smūgius peiliu, nuteistasis neabejotinai aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, suvokė, jog savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir to norėjo, apie tai įvykio vietoje pasakydamas ir nukentėjusiajai (teigdamas, kad perjaus jai kaklą), tai yra V. J. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – aktyviai nukentėjusiajai priešinantis, tai yra palenkus galvą žemyn nukentėjusioji užspaudė (paslėpė) kaklą, dėl ko nuteistajam pavyko perjauti tik smakrą, mažiau pavojingą gyvybei kūno vietą, paliekant nepažeistas svarbias žmogaus gyvybei kakle esančias kraujagysles, gerklas ir pan. bei jai pasišalinus iš įvykio vietos. Kadangi nukentėjusiajai gyvybė nebuvo atimta dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių, nors jis ir padarė viską, kad kiltų BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, jo veika atitinka pasikėsinimo nužudyti kitą žmogų požymius. Taigi, atsižvelgiant į byloje pirmosios instancijos teismo nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius V. J. S. padarytos nusikalstamos veikos požymius, nuteistojo V. J. S. neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, tai yra kad V. J. S. pasikėsino tyčia nužudyti R. S.. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad V. J. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, tai yra pasikėsinus padaryti labai sunkų nusikaltimą, V. J. S. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio ir 2018 m. lapkričio 15 d. amnestijos įstatymo nuostatų.

8914.2.

90Tai, kad nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl V. J. S. kaltės pasikėsinus nužudyti R. S..

9114.3.

92Apelianto teiginys, kad jis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiosios, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo išvados apie nuteistojo tiesioginę tyčią atimti gyvybę yra pagrįstos išsamiai išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad motyvas ir tikslas nėra nužudymo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, būtinieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/2012). Todėl vien tai, kad V. J. S. teigimu jis neturėjo motyvo ir tikslo nužudyti R. S., neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

93Dėl V. J. S. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

9415.

95Prokuroras apeliaciniame skunde, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo V. J. S. motyvuojant tuo, kad nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtinos taikant nurodyto straipsnio nuostatas. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą prokuroro apeliacinio skundo ribose, būtina nustatyti, ar pagrįstai nuteistajam buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir ar pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni. Su tokiu prokuroro apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

9615.1.

97BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Apygardos teismas V. J. S. už pasikėsinimą padaryti šį nusikaltimą, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

9815.2.

99Pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, lėmė V. J. S. asmenybės charakteristika, psichinės bei fizinės sveikatos būklė, amžius – greitai sukaks 66 metai, tai, kad iš karto po nusikaltimo apie neteisėtus veiksmus pats pranešė bendruoju pagalbos telefonu, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusioji išgijo, liekamųjų reiškinių jos sveikatai neliko – liko tik estetiniai, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

10015.3.

101Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, patvirtinančias, jog BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam V. J. S., prieštarautų teisingumo principui. Tokios išimtinės aplinkybės siejamos tiek su nusikalstamos veikos pavojingumo ir padarytos nusikalstamos vertinimu, tiek su šią veiką padariusio nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, nustatymu.

10215.4.

103Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tiriama nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. V. J. S. po nukentėjusiajai peiliu suduotų smūgių, apie savo paties padarytus nusikalstamus veiksmus, nors ir nelabai aiškiai, bet iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b.l. 54). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. G740/2018(02) ir Nr. pG1027/2018(02) nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryti nesunkūs (durtinė-pjautinė žaizda nugaroje ir pjautinė žaizda smakre) ir nežymūs sužalojimai (durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos kairiame žaste, kairėje krūtyje, abiejuose nykščiuose). Nustatyta, kad nukentėjusiajai nuteistojo neteisėtais veiksmais padaryti sužalojimai, nesukėlė jos sveikatai jokių išliekamųjų reiškinių – liko estetiniu požiūriu liekamieji sužalojimo reiškiniai. Nors veikos kvalifikacijai reikšmės tai neturi, tačiau teisėjų kolegija vertindama BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrįstumą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nustatyta, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios dėl turto dalybų, nuolatiniai ginčiai ir konfliktai vyko ilgą laiko tarpą. Tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis patvirtino apie tarp jų vyravusius įtemtus santykius. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, kad nuteistasis pasikėsino nužudyti nukentėjusiąja su gyvybei pavojingu įrankiu – peiliu, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad šiuo metu yra išnykusios priežastys – konfliktai dėl turto atidalijimo, iš esmės lėmę nusikaltimo padarymą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. sprendimu išspręstas V. J. S. ir R. S. ginčas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo (sprendimas įsiteisėjęs) (t. 3, b.l. 155–159). Remiantis tuo, kas išdėstyta bei įvertinus V. J. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintos išimtinėmis ir jos atskleidžia mažesnį V. J. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

10415.5.

105Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo V. J. S. asmenybę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad V. J. S. teistumo neturi (t. 2, b.l. 64–65, 68–69), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 70), yra senyvo amžiaus (66 metų), pensininkas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir nuteistojo sveikatos būklę. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad V. J. S. nuo šešerių metų serga epilepsija, nuo 2003 m. nustatomas padidintas kraujospūdis, išeminė širdies liga, kardiovaskulinis nepakankamumas, du kartus gydytas psichiatrijos stacionare. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad tiek uždraustos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu V. J. S. nustatomas organinis asmenybės sutrikimas, organinis emocinio labilumo sutrikimas (t. 2, b.l. 141–145). Serga Parkinsono liga (t. 3, b.l. 172). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme akivaizdžiai matėsi, kad nuteistasis serga. Iš nuteistojo V. J. S. parodymų ir laikino sulaikymo protokolo matyti, kad nuteistasis apie tiriamą įvykį pranešęs bendruoju pagalbos telefonu iš įvykio vietos nepasišalino ir nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė (t. 2, b.l. 4). Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo elgesio ir neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys V. J. S. asmenybę apibūdinantys duomenys ir jo pasikėsinto padaryti labai sunkaus nusikaltimo aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad V. J. S. pasikėsintas padaryti labai sunkus nusikaltimas iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad V. J. S. ir toliau darys labai sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas. Todėl pirmiau aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės iš dalies sumažina nuteistojo asmenybės pavojingumą.

10615.6.

107Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas nagrinėjamu atveju ir prieštarautų teisingumo principui. Tačiau pirmosios instancijos teismo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė vis dėlto yra pernelyg švelni, neproporcingai maža ir paskyrus tokią bausmę, bausmės tikslai ir teisingumo principas nebūtų pasiekti. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, paskirdamas neproporcingai švelnią bausmę nuteistajam, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl yra pagrindas keisti šį procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad atsižvelgiant į pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, V. J. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė didintina iki penkerių metų laisvės atėmimo. Tokios bausmės paskyrimas nuteistajam užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, pasiekimą.

10815.7.

109Prokuroro apeliaciniame skunde aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nepagrindžia prokuroro prašymo panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistajam V. J. S.. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018). Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio

11016.

111Nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo R. S.. Prašo šią nuosprendžio dalį pakeisti ir nukentėjusiajai R. S. priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 1000 Eur.

11216.1.

113Ikiteisminio tyrimo metu R. S. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 156–158), motyvuodama tuo, kad dėl V. J. S. neteisėtų veiksmų – užpuolimo peiliu jos namuose, jai atsirado nesaugumo jausmas, baimė dėl jos gyvybės, dirglumas ir jautrumas aplinkai. Ji patyrė didelį šoką, dvasinius išgyvenimus, sapnuoja košmarus, sunku užmigti. Nuo patirtų sužalojimų peiliu, liko dideli randai, taip pat ir ant veido.

11416.2.

115Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir iš V. J. S. priteisė 6000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

11616.3.

117Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios naudai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, būtina įvertinti tai, kad nukentėjusioji R. S. dėl nuteistojo smurtinių veiksmų, patyrė žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais (sužalojimų vietose liko randai, taip pat ir randas ant veido). Neabejotinai tiek įvykio metu, tiek gydymo metu, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nes po tiriamo įvykio nukentėjusioji buvo nugabenta į ligoninę, kur buvo gydoma – 2018 m. vasario 26 d. bendrinėje nejautroje buvo operuota (t. 1, b.l. 83–84). Be patirtų fizinio pobūdžio padarinių, reikia atsižvelgti ir į nukentėjusiosios dėl patirtų sužalojimų patirtus dvasinius išgyvenimus. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dėl nukentėjusiosios atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir dėl to kilusių sveikatos padarinių, R. S. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad R. S. patirta neturtinė žala išties yra gana didelė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šias ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, be ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Tokia pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl R. S. priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

118Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

11917.

120Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji R. S. pareikė prašymą, panaikinti V. J. S. nekilnojamajam turtui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, motyvuojant tuo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. sprendimu yra išspręstas V. J. S. ir R. S. ginčas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo ir V. J. S. priklausanti namo dalis buvo priteista jai, R. S..

12117.1.

122Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės 2018 m. kovo 28 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti V. J. S. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą – 1/2 žemės sklypo su statiniais, 1/2 pastato Nr. ( - ), 1/2 kitų statinių Nr. ( - ), 1/2 žemės sklypo Nr. ( - ), esančius ( - ) (t. 1, b.l. 119). Skundžiamu nuosprendžiu, nuspręsta minėtam turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

12317.2.

124Vadovaujantis BPK 336 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į aptartas teisės normas bei į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu klausimas dėl V. J. S. turtui taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo išspręstas tinkamai, netenkintinas nukentėjusiosios R. S. prašymas. Atkreipiamas nukentėjusiosios dėmesys į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra pratęstas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o po šio sprendimo priėmimo nuosprendis nedelsiant turi būti pradėtas vykdyti.

125Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

126Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti ir V. J. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

127Kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

128Nuteistojo V. J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Bylos esmė... 5. 1.... 6. V. J. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. vasario 26 d., apie 9.00 val.,... 7. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 8. 2.... 9. Nuteistasis V. J. S. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus:... 10. 2.1.... 11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 12. 2.2.... 13. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė... 14. 2.3.... 15. Nuteistasis teigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios dėl turto dalybų, ilgą... 16. 2.4.... 17. Nuteistasis aprašydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl... 18. 2.5.... 19. Nuteistasis teigia, kad ikiteisminį tyrimą organizavę pareigūnai, jo... 20. 2.6.... 21. Nuteistasis aptardamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus... 22. 2.7.... 23. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išskirtinai rėmėsi... 24. 2.8.... 25. Nuteistasis nurodo, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios... 26. 2.9.... 27. Nuteistasis teigia, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi... 28. 2.10.... 29. Nuteistasis nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos... 30. 2.11.... 31. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis sutinka su Kauno teritorinei ligonių... 32. 3.... 33. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 34. 3.1.... 35. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, V. J. S. atžvilgiu,... 36. 3.2.... 37. Prokuroras apeliaciniame skunde, išdėstydamas skundžiamo nuosprendžio... 38. 3.3.... 39. Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies... 40. 3.4.... 41. Prokuroras aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką... 42. 4.... 43. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. J. S. ir jo gynėjas... 44. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 45. 5.... 46. Nuteistojo V. J. S. apeliacinis skundas atmetamas. Kauno apygardos... 47. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų... 48. 6.... 49. Nuteistasis V. J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad prokuroras, gavęs... 50. 6.1.... 51. Pagal Konstitucijos 118 straipsnį, BPK 2 ir 164 straipsnius, ikiteisminį... 52. 6.2.... 53. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis... 54. 7.... 55. Taip pat nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nepakankamai išsamaus... 56. 7.1.... 57. Atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas ar atsisakymas juos atlikti,... 58. 8.... 59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 60. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies taikymo... 61. 9.... 62. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. S. nuteistas pagal... 63. 10.... 64. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis V. J. S. pasikėsino... 65. 11.... 66. Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis... 67. 11.1.... 68. Kaip matyti, nuteistasis V. J. S. 2018 m. rugpjūčio 29 d. vykusios apklausos... 69. 11.2.... 70. Apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės dėl nuteistojo sveikatos būklės... 71. 11.3.... 72. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad 2018 m. vasario 27 d. apklausiant V.... 73. 11.4.... 74. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis negalėjo perskaityti... 75. 12.... 76. Nukentėjusioji R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. vasario 26 d.,... 77. 12.1.... 78. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2018 m. vasario... 79. 12.2.... 80. Apie tai, kad nuteistasis norėjo perpjauti nukentėjusiajai kaklą, R. S.... 81. 12.3.... 82. Kaip matyti nukentėjusiosios R. S. parodymai dėl esminių įvykio... 83. 13.... 84. Nukentėjusiosios R. S. parodymus apie nuteistojo V. J. S. nukentėjusiajai... 85. 14.... 86. Pasikėsinimas nužudyti galimas esant tik tiesioginei tyčiai. Tokia tyčia... 87. 14.1.... 88. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai argumentavo, kodėl... 89. 14.2.... 90. Tai, kad nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas tik nesunkus... 91. 14.3.... 92. Apelianto teiginys, kad jis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiosios,... 93. Dėl V. J. S. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 94. 15.... 95. Prokuroras apeliaciniame skunde, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą... 96. 15.1.... 97. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo... 98. 15.2.... 99. Pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies... 100. 15.3.... 101. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2... 102. 15.4.... 103. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tiriama nusikalstama veika... 104. 15.5.... 105. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo V. J. S. asmenybę, teisėjų... 106. 15.6.... 107. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 108. 15.7.... 109. Prokuroro apeliaciniame skunde aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 110. 16.... 111. Nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo... 112. 16.1.... 113. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį dėl... 114. 16.2.... 115. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios R. S.... 116. 16.3.... 117. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios naudai priteisto neturtinės... 118. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 119. 17.... 120. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji R. S. pareikė prašymą,... 121. 17.1.... 122. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros... 123. 17.2.... 124. Vadovaujantis BPK 336 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismo... 125. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 126. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti ir V. J. S. pagal... 127. Kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį palikti... 128. Nuteistojo V. J. S. apeliacinį skundą atmesti....