Byla 1-279-1072/2020

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui D. Ž., kaltinamajai J. K., jos gynėjai advokatei R. Š., nukentėjusiajai S. M., jos atstovei advokatei V. B., nedalyvaujant civilinio atsakovo draudimo bendrovės „( - )“ įgaliotai atstovei A. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3J. K., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ), profesinio išsilavinimo, neištekėjusi, bedarbė, neteista,

4kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

5Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

6I.

7Teismo nustatytos aplinkybės

8J. K. 2019 m. liepos 16 d., apie 15 val. 07 min. ( - ), esančiame kieme, vairuodama automobilį SEAT ALTEA, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodama atbuline eiga nedavė kelio pėsčiajai nukentėjusiajai S. M., ją partrenkė ir jai padarė odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą smakre su priekinio dešinės pusės viršutinio danties netekimu, priekinio kairės pusės viršutinio danties pilną vainiko lūžimą bei antro dešinės pusės viršutinio danties dalinį panirimą, poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, kairiame šone, kairio klubo srityje, kairės plaštakos pirštų nugariniuose paviršiuose su odos nubrozdinimais, dešinės rankos žaste-alkūnėje-dilbyje, kairio kelio srityje su odos nubrozdinimu kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekinio-vidinio paviršių riboje, kairės blauzdos viršutinio-vidurinio trečdalių riboje užpakalinio-vidinio paviršių riboje, dešinio kelio srityje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimą dešinio delno pagrinde, kairio stipinkaulio apatinio galo lūžį tipinėje vietoje su poslinkiu, dešinio riešo trikampio riešakaulio lūžį, dešinio stipinkaulio kaklelio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

10II.

11Byloje surinkti įrodymai

12Kaltinamoji J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad 2019 m. liepos 16 d. vairavo automobilį SEAT ALTEA, valstybinis numeris ( - ) juo atvažiavo į daugiabučio namo ( - ), kiemą. Priekyje keleivio vietoje sėdėjo jos mama D. K., o gale – draugės G. M. bei A. D., bei mamos draugė A. M.. Kieme išleido drauges G. ir A., ir ketino apsisukti bei išvažiuoti. Tuo metu lynojo, veikė valytuvai, ji pradėjo važiuoti įjungusi atbulinę pavarą, žiūrėjo į veidrodėlius ir staiga „bum“. Iš karto pradėjo pypsėti parkavimosi sensoriai. Nesuprato, kas įvyko, galvojo, kad sugedo automobilis. Išlipusi sustingo, nes pamatė, kad guli moteris. Labai išsigando. Išlipusi mama pradėjo šaukti lauke buvusiai kaimynei kviesti greitąją. Kartu su mama pasodino nukentėjusiąją pas save į automobilį kol atvažiuos greitoji. Ji sakė, kad jai skauda ranką, kuri anksčiau buvo lūžusi, iškrito dantis. Kad per kiemą eina nukentėjusioji iki eismo įvykio nematė, kieme lakstė vaikas su kamuoliu, todėl stebėjo jį, kad neišbėgtų į važiuojamą dalį. Galvoja, kad gal nukentėjusioji pateko į „akląją zoną“, jai sunku suvokti, kodėl ji jos nepastebėjo, ir kodėl nesuveikė parkavimosi sensoriai. Kai mama kartu su nukentėjusiąja nuvyko į ligoninę, apsikeitė telefonais su atvykusiu jos sūnumi V. Ji pati grįžusi iš policijos skambino sūnui, nes kitų kontaktų neturėjo, klausė kaip mama, gal gali kuo padėti. Jis atsakė, kad nieko nereikia, mama rūpinasi pats. Finansinės pagalbos nesiūlė, nebūtų išgalėjusi apmokėti patirtas išlaidas, kreipėsi į draudikus, jie paaiškino, kad draudimas atlygins nukentėjusiajai žalą. Kai susiekė su nukentėjusiosios sūnumi darkart, jis davė telefoną mamai, ji jos atsiprašė, abi verkė, nukentėjusioji sakė, kad įvyko nelaimė, viską supranta, sutarė taikytis, sūnus sakė, kad iš jos verslo nedarys, kad čia nelaimė. Atėjusi į policiją sužinojo, kad nukentėjusios sūnus prašo dar vienos ekspertizės, yra pasamdyta advokatė, tyrėja sakė, kad gero nelauk, vėliau sužinojo, kad atsirado ir ieškinys. Suprato, kad susitaikymo nebus, byla keliauja į teismą. Kaltinamoji parodė, kad jai labai gaila, kad dėl jos klaidos, nukentėjo žmogus, patiria skausmus, sunkumus. Jos finansinė padėtis šiuo metu nėra lengva, važiavo į ( - ) užsidirbti, grįžus dėl traumos operuota koja, po to šalyje paskelbtas karantinas. Darbo ieško, proceso išlaidas, mano, kad išgalės nukentėjusiajai atlyginti. Automobilis draustas, mano, kad kaip buvo konsultuota draudikų ir advokatės, patirtą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai turi atlyginti draudimas.

13Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji J. K. parodė, jog 2019 m. liepos 16 d. apie 15 val. 05 min. atvažiavo jos mamai D. K. priklausančiu automobiliu SEAT ALTEA, valstybinis numeris ( - ) į daugiabučio namo kiemą, esantį ( - ), kur pati ir gyvena. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo jos mama, gale sėdėjo mamos draugė A. ir jos draugės G. M. bei A. D.. Ji privažiavo prie G. M. automobilio Toyota, stovėjusio kieme. G. M. automobilis stovėjo aikštelėje, pastatytas priekiu į namą, ties trečia namo laiptine. Taigi ji sustojo, kad iš automobilio išliptų jos draugės. Iš automobilio išlipusios draugės dar iš jos automobilio bagažinės pasiėmė savo daiktus. A. D. pasiėmusi daiktus nuėjo prie automobilio Toyota, o G. M. nuėjo link konteinerių išmesti šiukšlių. Kai draugės pasiėmė daiktus iš bagažinės, ji pastebėjo, kad jos neuždarė bagažinės. Ji mamos paprašė, kad ji išliptų iš automobilio ir uždarytų bagažinę. Mama išlipusi iš automobilio uždarė bagažinę ir įlipo atgal į automobilį. Dar reikėjo nuvežti į namus mamos draugę A., kuri sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Mama vos įlipusi į automobilį prisisegė saugos diržą, o ji jau buvo prisisegusi, kadangi nebuvo išlipusi iš automobilio. Prieš įjungdama pavarą ji apsižvalgė kelis kartus. Tai ji tikrai pamena. Tada įjungusi atbulinę pavarą pradėjo važiuoti ir važiuodama žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius. Važiuodama daugiau vadovavosi kairiuoju veidrodėliu. Važiavo maždaug 10 km/h greičiu, tuo metu lynojo. Kadangi automobilyje yra kritulių daviklis, tuo metu veikė valytuvai, o įjungus atbulinę pavarą galinis valytuvas įsijungia automatiškai. Matomumas buvo geras, be to, apsižvalgė kelis kartus. Pavažiavusi atbula daugiausiai 10 metrų, tikrai ne daugiau, išgirdo trenksmą galinėje automobilio dalyje ir iš karto pradėjo veikti parktronikai, kurie įrengti automobilio gale. Ji pamanė, kad automobiliui kažkas atsitiko, t. y. jis sugedo ar pan. Nedelsiant sustojusi užgesino automobilio variklį, visos išlipo. Pamatė, kad po automobilio galine dalimi, kairėje pusėje, ant žemės guli senyvo amžiaus moteris. Moteris gulėjo ant nugaros, jos kojos (maždaug nuo kelių) buvo po automobiliu. Jos ją pakėlė nuo žemės. Matėsi, kad jos nosis nubrozdinta, taip pat ji pasakė: „mano dantys įsistūmė“. Taip pat pamatė, kad moters kelis nubrozdintas. Pasodino ją į savo automobilį, padėjo nusivalyti. Tada moteris jai parodė savo kairę ranką, sakė, kad vėl skauda ranką, kuri jai anksčiau buvo lūžusi. Ant tos rankos matėsi guzas. Jos klausinėjo moters, ką skauda ir pan. Tuo metu kieme buvo kaimynė iš 1-o buto, kurios paprašė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji išsivežė tą moterį apžiūrai. Ji matė, kad pas ją nebuvo priekinių dantų, bet kraujo iš burnos nesimatė. Nors įvykio metu ir lynojo, matomumas buvo geras, automobilio langai nebuvo rasoti, kelio danga buvo asfaltas, tuo metu jis buvo drėgnas. Jokių akinių įvykio metu nedėvėjo, muzika automobilio salone negrojo ir net nekalbėjo. Vairuotojo pažymėjimą turi jau 8 metus laiko, visą šį laiką vairuoja, niekada nebuvo bausta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nesupranta kaip ji nepastebėjo tos moters, nes tuo metu buvo pilnai įsitikinusi, kad jokių pėsčiųjų nebuvo.

14Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios J. K. duoti parodymai neprieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1., b. l. 186-187).

15Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jai sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

16Nukentėjusioji S. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 16 d. savaitės diena buvo antradienis, laikotarpyje tarp 14-15 val., ji išėjo iš namų išnešti šiukšlių. Šiukšlių konteineriai yra kieme, reikia pereiti skersai. Išėjus ji pamatė, kad kiemas buvo tuščias, žmonių nebuvo. Matė, kad ties pirma laiptine stovi automobilis, bet dar jis nevažiavo. Matė, kad prie jo stovėjo žmonių, kurių ji nepažįsta. Ji jau buvo perėjusi keliuką, kuriuo galima išvažiuoti iš kiemo. Jai nuėjus link konteinerių nuo namo apie 15 m, pajuto smūgį į nugarą. Iki to ji nejautė, kad kas važiuotų. Tuo metu lijo lietus, ji buvo užsimetusi striukės kapišoną. Jokio automobilio garso važiavimo ji negirdėjo, tik pajuto smūgį į nugarą ir parkrito. Tuomet žmonės pribėgę ją ištraukė iš po automobilio. Ar buvo sustojęs automobilis, ar ne, ji nežino. Girdėjo, kaip kažkoks tai vyras sakė, kad nevažiuokit, nejudėkit. Kokios markės ir kokios spalvos automobilis ją partrenkė ji nežino, nes jai labai visur skaudėjo. Žmonės iš pirmo buto iškvietė greitąją ir policiją. Ji pati nematė, kas vairavo automobilį, tik girdėjo, kaip kažkas tai barė, kad ji važiavo ir nepamatė jos, o jaunos merginos balsas, sakė, kad nesuveikė. Ji taip suprato, kad nesuveikė, kad galinėje automobilio dalyje yra kliūtis. Po to atvažiavo greitoji ir išsivežė į ligoninę, kur ją apžiūrėjo ir paguldė į ligoninę. Jai nustatė kairės rankos lūžį, įvairius sumušimus ir išmuštus dantis. Kai buvo priėmime, buvo atėjusi merginos mama, prašė telefono, o mergina sakė, kad yra policijoje. Ji dėl patirtų sužalojimų gydėsi VšĮ „( - )“ (t. 1., b. l. 33-34).

17Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai jos teisės ir pareigos išaiškintos. Taip pat jai išaiškinta teisė, kad ji gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo dukrą J. K.. Ji sutinka duoti parodymus ir paaiškinti įvykio aplinkybes. 2019 m. liepos 16 d., apie 15 val., ji kartu su savo dukra J. K., jos draugėmis A. M., A., kurios pavardės nežino ir G., kurios pavardės taip pat nežino, važiavo automobiliu SEAT ALTEA, valstybinis numeris ( - ) Automobilį vairavo jos dukra, ji sėdėjo šalia jos priekinėje keleivio sėdynėje, o kitos merginos – gale. Jos dukros vairuojamas automobilis įsuko į kiemą, esantį ( - ), ir sustojo lygiagrečiai ties pirma laiptine, tačiau nuo laiptinės tolėliau. Sustojus automobiliui iš jo išlipo A. ir G. A. ir G. atsidariusios bagažinę išsiėmė daiktus. Kai uždarė bagažinę, ji atsisukusi pamatė, kad šalia namo eina močiutė, kurios ji tuo metu nepažinojo. Tuo metu labai lijo lietus ir močiutė ėjo galvą užsidengusi kapišonu. Jai įsėdus į automobilį, į tą pačią vietą, dukros vairuojamas automobilis pradėjo atbuline eiga lėtai judėti. Automobilis pajudėjo maždaug apie 3 m, tikrai nedaugiau ir pasijuto, lyg kaip ant kažko užvažiuotų. Iš karto dukra sustabdė automobilį. Sustojus automobiliui ir ji ir dukra iššoko žiūrėti kas nutiko. Ji pamatė, kad automobilio gale, ties ratu ir išmetimo vamzdžiu, ant dešinio šono guli jos matyta močiutė, kuri ėjo palei namą, kai ji uždarinėjo bagažinę. Jos kojos po automobiliu buvo maždaug iki kelių. Jai atrodo, jog prie jų pribėgo kaimynė, kuri gyvena jų name 1 bute ir tą močiutę pakėlė iš po mašinos ir pasodino pas save į automobilį. Ji tos kaimynės prašė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, o jos liko su močiute, klausė, kas jai nutiko ir kas jai sužalota. Ji pasakė, kad jai silpna, parodė, kad iškritęs dantis ir parodė nubrozdintas kojas. Taip pat pasakė, kad jai skauda, atrodo, kairę ranką. Taip pat matė, kad jai buvo nubrozdinta nosis, kraujavo, ji ją nuvalė. Kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, ji su ja bendravo. Kaimynė atnešė stiklinę vandens, ji jai davė tabletę validolio, nes sakė, kad jai silpna. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba močiutę išvežė į priėmimą. Ji taip pat buvo nuvykusi į priėmimą ir su močiute bendravo (t. 1., b. l. 164-167).

18Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos mėn., gerokai po pietų, valandos nepamena, ji kartu su drauge D. K., jos dukra J. K. ir dar dviem merginomis, kurių vardai G. ir A., važiavo iš ( - ). Automobilį vairavo J. K.. Atvažiavus iki ( - ), automobilis užsuko prie ( - ) namo. Iš bagažinės paėmė daiktus. D. K. uždarė bagažinę ir vėl įsėdo į automobilį. Tuo metu, kai įsėdo D. K. į automobilį, jis lėtai pajudėjo atbuline eiga. Jai atrodo, kad automobilis pavažiavo laibai nedaug, gal apie kokį pusmetrį ir sustojo, suveikė automobilio signalai, kai būna kliūtis. Tuomet D. K. su J. K. iššoko iš automobilio. Ji irgi išlipo iš automobilio. Ji atėjusi prie automobilio galo pamatė, kad D. K. su J. K. traukė močiutę iš po automobilio. Ji gulėjo ant dešinio šono. Močiutės kojos buvo palindusios šiek tiek po automobiliu. Ji matė jau kai jos tą močiutę kėlė. Prieš įvykstant eismo įvykiui ji tos močiutės nematė, nes žiūrėjo į kitą pusę, kur buvo žmonės. Pakėlusios močiutę D. K. ir J. K. tą močiutę pasodino į automobilį. Ji stovėjo tolėliau nuo jų, tai tik girdėjo, kad jai skauda ir kažką tai kalbėjo apie dantis. Kiek matė, tai D. K. patraukė kapišoną nuo galvos, ją apvalė (t. 1., b. l. 170-173).

19Liudytoja V. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio viduryje, dienos nurodyti negali, kadangi tiksliai neatsimena, po pietų, valandos taip pat neatsimena, ji grįžinėjo su vyru, vaiku ir vyro seserimi automobiliu į namus. Automobilį pastatė ties pirma laiptine, priešais namą. Ji išlipinėjo iš automobilio, matė, kaip kitas automobilis, vairuojamas merginos, kurios vardo ir pavardės nežino, tik žino, kad gyvena tame pačiame name, atvažiavo ir sustojo irgi prie pirmos laiptinės. Matė, kaip išleido savo keleives. Vienu momentu ji apeidinėjo aplink automobilį, kad galėtų paimti vaiką iš kėdutės. Tuo momentu išgirdo keistą garsą, tokį kaip trakštelėjimą. pakėlė galvą ir pamatė, kad po tos merginos vairuoto automobilio galu veidu žemyn guli moteriškė. Jos kojų blauzdos buvo po automobiliu. Po automobiliu gulėjo moteriškė, kuri gyvena tame pačiame name kaip ir jos. Tuomet ji greitai bėgo link tos pusės. Jai bebėgant link automobilio, iš jo išlipinėjo mergina ir jos mama, ėjo link moteriškės. Jos kartu pakėlė tą moteriškę ir pasodino į tos merginos automobilio galą. Matė, kad rankoje turėjo dantį, buvo nubrozdintas veidas, matėsi kraujas. Ji po to nuėjo į namus, atnešė vandens, merginos mama atrodo davė moteriškei validolio. Ar moteriškė, kurią partrenkė automobilis buvo su kapišonu ant galvos, nepamena. Tuo metu lijo. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po kiek tai laiko atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis ir išvežė močiutę į ligoninę. Močiutė nieko nepasakojo. Mergina buvo irgi labai išsigandusi (t. 1., b. l. 176-179).

20Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo padėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. liepos 16 d. J. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (t. 1., b. l. 1-3).

21Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra ( - ). Įvykio vieta – daugiabučio namo kiemas. Įvažiavimas į kiemą yra tarp ( - ) ir ( - ) daugiabučių namų. ( - ) daugiabučio namo kiemas asfaltuotas, kelio ruožas tiesus. Nuo ( - ) daugiabučio namo dešinio kampo iki kairio kampo yra 62 m (kiemo ribos). Kieme eismas ženklais nereguliuojamas. Asfaltas, šlapia. Važiuojamosios dalies plotis – 8,6 m. Daugiabučio namo kieme kelio ženklai neįrengti. Važiuojamoji dalis neženklinta. Daugiabučio namo kiemas. Priešais daugiabutį namą – 8,6 m pločio asfaltuota kelio danga (važiuojamoji dalis). Nuo asfaltuotos dalies krašto iki tvoros, esančios priešais daugiabutį namą, yra 12,6 m pločio automobilių stovėjimo aikštelė. Važiavimo į kiemą, kuris yra tarp ( - ) ir ( - ) daugiabučių namų, plotis 8,9 m. ( - ) yra kairėje pusėje, ( - ) – dešinėje. ( - ) daugiabučio namo kieme, ties ketvirta laiptine, lygiagrečiai daugiabučiu namu priekiu į ( - ) pusę stovi automobilis SEAT ALTEA, valstybinis numeris ( - ) Automobilio priekis nežymiai pasuktas į dešinę (į daugiabučio namo pusę). Nuo priekinio dešines pusės automobilio rato iki daugiabučio namo sienos yra 4,45 m. Nuo galinio dešinės pusės automobilio rato iki daugiabučio namo sienos yra 5,05 m. Nuo galinio dešinės pusės automobilio rato iki ( - ) daugiabučio namo yra 10,6 m. Automobilis paliekamas stovėti įvykio vietoje iki kol bus atliktas automobilio techninės būklės patikrinimas ir apžiūra. Padangų pėdsakų ant važiuojamosios kelio dalies nesimato. Stabdymo žymių nesimato Įvykio vietoje nėra jokių duomenų apie susidūrimo vietą. Jokių pėdsakų, žymių, panašių į kraują, nesimato (t. 1., b. l. 6-15).

22Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis po eismo įvykio iki apžiūros automobilis buvo įvykio vietoje. Pašaliniai asmenys priėję nebuvo. Automobilyje jokių daiktų, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nėra. Lengvasis automobilis SEAT ALTEA, valstybinis numeris ( - ) Vin kodas ( - ). Jokių išorinių apgadinimų nesimato. Ant transporto priemonės jokių pėdsakų nesimato. Veidrodėliai tinkamai sureguliuoti, matomumas geras (t. 1., b. l. 16-23).

23Iš blaivumo nustatymo testo nustatyta, jog įvykio metu J. K. buvo blaivi, jai alkotesterio matuokliu buvo nustatytas 0.00 promilės girtumas (t. 1., b. l. 27-28).

24Iš blaivumo nustatymo testo nustatyta, jog įvykio metu S. M. buvo blaivi, jai alkotesterio matuokliu buvo nustatytas 0.00 promilės girtumas (t. 1., b. l. 29-30).

25Iš 2019 m. liepos 25 d. specialisto išvados Nr. G 2511/2019 (01) nustatyta, kad S. M. buvo padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva smakre su priekinio dešinės pusės viršutinio danties netekimu, priekinio kairės pusės viršutinio danties pilnu vainiko lūžimu bei antro dešinės pusės viršutinio danties daliniu panirimu, poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, kairiame šone, kairio klubo srityje, kairės plaštakos pirštų nugariniuose paviršiuose su odos nubrozdinimais, dešinės rankos žaste-alkūnėje-dilbyje, kairio kelio srityje su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekinio-vidinio paviršių riboje, kairės blauzdos viršutinio-vidurinio trečdalių riboje užpakalinio-vidinio paviršių riboje, dešinio kelio srityje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimai dešinio delno pagrinde, kairio stipinkaulio apatinio galo lūžis tipinėje vietoje su poslinkiu (t. 1., b. l. 97-100).

26Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados Nr. pG 3338/2019 (01) nustatyta, kad S. M. buvo padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva smakre su priekinio dešinės pusės viršutinio danties netekimu, priekinio kairės pusės viršutinio danties pilnas vainiko lūžimas bei antro dešinės pusės viršutinio danties dalinis panirimas, poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, kairiame šone, kairio klubo srityje, kairės plaštakos pirštų nugariniuose paviršiuose su odos nubrozdinimais, dešinės rankos žaste-alkūnėje-dilbyje, kairio kelio srityje su odos nubrozdinimu kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekinio-vidinio paviršių riboje, kairės blauzdos viršutinio-vidurinio trečdalių riboje užpakalinio-vidinio paviršių riboje, dešinio kelio srityje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas dešinio delno pagrinde, kairio stipinkaulio apatinio galo lūžis tipinėje vietoje su poslinkiu, dešinio riešo trikampio riešakaulio lūžis, dešinio stipinkaulio kaklelio lūžis (t. 1., b. l. 114-118).

27Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad S. M. pateikė dantį, kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas S. M. (t. 1., b. l. 119-126).

28III.

29Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

30BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šią normą būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.

31Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 114 punkto reikalavimus, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

32Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio laikas, kaltinamosios valdytos transporto priemonės buvimo vieta prieš įvykį bei įvykio metu jokių abejonių nekelia, dėl šių aplinkybių jokių ginčų nekilo. Faktą, jog eismo įvykis įvyko 2019 m. liepos 16 d., apie 15 val. 07 min. ( - ), esančiame kieme, patvirtina kaltinamosios J. K., nukentėjusiosios S. M., liudytojų D. K., A. M., V. L., parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Kaltinamoji J. K. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog automobiliu važiavo atbuline eiga, nepastebėjo einančios kiemo važiuojamąja dalimi pėsčiosios, todėl nedavė jai kelio ir ją partrenkė. Tokius kaltinamosios paaiškinimus patvirtina nukentėjusiosios teiginiai, nurodyti ikiteisminio tyrimo metu, kad ėjo kiemu link šiukšlių konteinerių, pajuto smūgį į nugarą, iš kurių matyti, jog J. K. vairuojamas automobilis nedavė jai kelio, todėl ir įvyko eismo įvykis. Kaltinamosios ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojų D. K. ir A. M. teiginiai, iš kurių matyti, kad J. K. vairuojamas automobilis judėjo kieme atbuline eiga, siekiant apsisukti, ir partrenkė pėsčiąją, kuri gulėjo kniūpsčia, o kojos po automobiliu. Tokie teiginiai sutampa ir su liudytojos V. L. parodymais. J. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina ir eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį. Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog automobilis SEAT ALTEA, valstybinis numeris ( - ) kurį valdė J. K., važiuodamas atbuline eiga 2019 m. liepos 16 d., apie 15 val. 07 min. ( - ), esančiame kieme, nedavė kelio pėsčiajai nukentėjusiajai S. M.. Teismui nekyla abejonių, jog J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus, kurie įpareigoja vairuotoją, važiuojantį atbuline eiga, duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, vertinant juos kartu su anksčiau aptartais duomenimis, patvirtina, jog S. M. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatuoja, jog būtent dėl J. K. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai S. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

33Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu S. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

34IV.

35Dėl kaltinamosios J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

36Spręsdamas klausimą dėl J. K. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – anksčiau neteista (t. 2., b. l. 27), administracine tvarka nebausta (t. 2., b. l. 26), nedirba (t. 2., b. l. 24), pati parodė, kad paskutiniu metu uždarbiavo ( - ), grįžusi operavo koją, šalyje paskelbto karantino metu buvo sunku įsidarbinti Lietuvoje ar planuoti tai daryti užsienyje, iki tol Lietuvoje dirbo ( - ), ( - ), ( - ) (t. 2., b. l. 57, 24).

37Teismui pateiktas E. G. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti J. K. jo, t. y. E. G., atsakomybėn pagal laidavimą. Apklaustas teismo posėdžio metu E. G. parodė, jog J. K. yra jo šeimos draugė, dažnai bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį. J. K. šeimos neturi, todėl gyvenimiškais klausimais tariasi su juo ar jo žmona. Ne kartą važiavo su J. K., ji vairuoja atsargiai, yra labai atsakinga, mano, kad eismo įvykis buvo sąlygotas įgūdžių stokos, neatsargumo, bet ne piktavališkumo. Tiki, kad tai vienkartinis atvejis, iš kurio J. K. pasimokė, bus dar apdairesnė, neabejoja, kad laikysis teisės aktų reikalavimų, o ir jis pats primins jai apie tai tolimesnėje ateityje.

38Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

39Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

40Vertinant galimybę J. K. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos.

41Nukentėjusioji baudžiamojoje pareiškė civilinį ieškinį 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, ją prašo priteisti būtent iš kaltinamosios, nurodė, jog draudimo bendrovės jai atlyginta neturtinė žala neatleidžia kaltinamosios nuo atsakomybės taip pat atlyginti jai neturtinę žalą. Jos atstovė išreiškė poziciją, jog tai, kad kaltinamoji nesutinka pati atlyginti nukentėjusiajai žalos, aiškindama, kad jos transporto priemonė civiline atsakomybė drausta ir pareiga atlyginti žalą pereina draudimo bendrovei, rodo, jog ji negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra išpildyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Visgi šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad J. K. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje draudimo bendrovėje „( - )“, vadovaujantis CK 6.987 straipsniu, bei sudaryta draudimo sutartimi (t. 2., b. l. 14-15), būtent ši bendrovė laikytina tinkamu atsakovu dėl kaltinamosios veiksmais padarytos žalos atlyginimo atitinkamose ribose. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovės „( - )“ buvo pripažinta civiliniu atsakovu ir atlygino nukentėjusiajai 3000 eurų neturtinę žalą, 310,14 eurų už vaistus ir slaugą, 2215 eurų už odontologo paslaugas (t. 2., b. l. 58), kaltinamoji sutiko atlyginti nukentėjusios patirtas proceso išlaidas už advokato paslaugas, taigi, teismo vertinimu, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga yra išpildyta.

42Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

43Nagrinėjamu atveju J. K. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, buvusios darbdavės R. Z., užsiimančios ( - ), charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, sąžininga, patikima darbuotoja, mandagi ir sugebanti taikiai spręsti problemas, kruopščiai atlikti pavestas užduotis pardavėja (t. 2., b. l. 100), taip pat kaltinamosios parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog J. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

44Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie E. G. – neteistas (t. 2., b. l. 104), nebaustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 99, 31), darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 2., b. l. 91), jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad jis yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 3 dalis) ir gali daryti teigiamą įtaką J. K. – tiek dėl savo pačio požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl artimų santykių su kaltinamąja.

45Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad E. G. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, jis skirtinas J. K. laiduotoju. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios J. K. bei jos laiduotoju skirtino E. G. asmenybę, jo gaunamas pajamas (t. 2., b. l. 92-95), teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė J. K., J. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

46BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar sistemingai daro atitinkamus KET pažeidimus ir pan. Nagrinėjamu atveju padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas savo esme, nors ir lėmęs atitinkamus padarinius kito asmens – nukentėjusiosios sveikatai, visgi nelaikytinas šiurkščiu ir cinišku, nėra konstatuoti kaltinamosios šiurkštūs sąmoningi veiksmai (pvz., vairavimas neblaiviai ir pan.), nulėmę eismo įvykio kilimą – kaip minėta, padarytas neatsargus nusikaltimas, kuris, manytina, yra daugiau atsitiktinis įvykis, nei dėsninga jos vairavimo pasekmė, nes kaltinamoji nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka. Teismo vertinimu, J. K. pats baudžiamasis procesas turėjo teigiamos įtakos, todėl linkęs tikėti J. K. pasižadėjimu ateity būti atsakinga kelių eismo dalyve, todėl šiuo atveju neskirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė.

47V.

48Civilinis ieškinys

49Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

50Nukentėjusioji S. M. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, šią sumą pilna apimtimi prašo priteisti iš kaltinamosios (t. 1., b. l. 43-46). Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji S. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, ilgą laiką gydėsi, buvo operuojamos abi jos rankos, patyrė be galo daug nepatogumų dėl sulaužytų abiejų rankų ir išdaužytų dantų. S. M. ieškinyje nurodo, kad negalėjo 2 savaites normaliai maitintis dėl sužalotos burnos ir išdaužytų dantų. Turėjo valgyti tik trintą maistą ir labai skystą per šiaudelį. Pati pasigaminti maisto negalėjo, nes buvo sugipsuotos abi rankos. Nukentėjusioji, be kita ko, negalėjo gyventi be kitų asmenų pagalbos, negalėjo apsitarnauti pati buityje, todėl ją prižiūrėjo sūnus, kuris gamino maistą, tvarkė buitį, dėl ko neteko darbo užmokesčio. S. M. nurodo, kad dėl įvykusio eismo įvykio ji taip pat patyrė dvasinį skausmą, nes įvykio dieną ruošėsi išvykti į ( - ). Dėl eismo įvykio neteko galimybės pailsėti ( - ). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, kad ji turi neįgalų sūnų, kuris vasaros laiku gyvena pas ją, o likusią laiko dalį – globos namuose. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. M. negalėjo tinkamai vykdyti globėjos pareigų, dėl ko jos neįgalus sūnus visą vasarą turėjo praleisti globos namuose. Kadangi S. M. negalėjo pati savimi pasirūpinti, jos sūnus taip pat negalėjo ilgai jos prižiūrėti, buvo sudaryta sutartis su viešąją įstaiga „( - )“ dėl S. M. priežiūros. Gyvenimas senelių globos namuose S. M. sukėlė nepakeliamą dvasinį skausmą, kadangi ji prarado galimybę gyventi savo pačios namuose. S. M. išgyvenimai susiję ir su lankymusi gydymosi įstaigose, kadangi jai buvo sugipsuotos abi rankos. Teko gerti nuskausminamuosius. Didelius nepatogumus, skausmus nuketėjusioji patyrė ir dėl išlaužtų ir sulaužytų dantų. Prieš pat įvykį S. M. buvo susitvarkiusi dantis, dėl ko galėjo tinkamai maitintis, tačiau eismo įvykio metu S. M. vėl neteko dantų, teko lankytis pas odontologus gydymui, protezavimui. Jai išmušti dantys, lūžusios šaknys, nuskelta protezavimo keramika, lūžo protezavimo vainikas, dalis dantų palenkti ir t. t. Prasidėjo iš naujo protezavimo problemos ir dantų bei dantenų gydymo problemos. Dalis dantų pašalinti, reikia kaulo atnaujinimo operacijos, o nukentėjusiosios amžiuje tai rizikinga ir nežinia, ar pavyks. Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. nustatyta, jog nukentėjusiajai lūžusi dešinė ranka ir vėl gydymas prasidėjo iš naujo. Abiejų rankų lūžiai turės įtakos ateityje, nes pasekmės gali išlikti visam laikui. S. M. vartojo įvairius vaistus, nuskausminamuosius, kurių jai nebūtų reikėję vartoti. S. M. po eismo įvykio kilusias pasekmes jaučia iki šiol, nes iki šiol rankos nesugijusios, riboti judesiai, juntamas skausmas, taip pat nurodo, kad iki šiol yra visiškai nedarbinga.

51Iš 2019 m. lapkričio 25 d. civilinio atsakovo „( - )“ pranešimo nustatyta, kad draudimo bendrovėje gavus informaciją apie 2019 m. liepos 16 d. ( - ) įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota S. M., yra administruojama asmens žalos byla IFTC00172454, nes atsakingo už eismo įvykį automobilio vairuotojos civilinė atsakomybė yra drausta minėtoje bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal bendrovėje pateiktus dokumentus nukentėjusiajai iki 2019 m. lapkričio 25 d. buvo išmokėta 310,14 eurų kompensuojamoji suma už gydymąsi ir 3 000,00 eurų suma kaip neturtinės žalos atlyginimas (t. 1., b. l. 145).

52Iš 2020 m. vasario 24 d. civilinio atsakovo „( - )“ pranešimo nustatyta, kad nukentėjusiajai S. M. išmokėtos šios išmokos: 3000 eurų atlyginta neturtinė žala, 310,14 eurų už vaistus ir slaugą, 2215 eurų už odontologo paslaugas (t. 2., 58).

53Iš 2020 m. birželio 25 d. civilinio atsakovo „( - )“ pateikto atsakymo į teismo 2020 m. birželio 4 d. užklausimą ar draudimo bendrovei buvo pateikta informacija apie nukentėjusiajai atliktą papildomą gydymą bei 2019 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvada Nr. pG 3338/2019 (01) (t. 2., b. l. 119) nustatyta, jog 2020 m. birželio 9 d. S. M. išmokėta papildoma 1331,69 eurų draudimo išmoka už patirtas gydymo išlaidas. Nurodoma, kad 3000 eurų žala nukentėjusiajai išmokėta, įvertinus visus medicininius dokumentus bei VTMT specialisto išvadą, pagrindo išmokėti papildomą išmoką, atlyginančią neturtinę S. M. žalą, nėra (t. 2., b. l. 122).

54Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

55Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

56Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairi ir nustatytų žalos dydžio nustatymo kriterijų. Įvertinus ir naujus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą.

58Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad greta 3000 eurų jai atlygintos draudimo bendrovės neturtinės žalos, ji prašo papildomai priteisti 5000 eurų iš kaltinamosios, šią sumą pagrindžiančias aplinkybes išdėstė civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 43-46), kas rodo jog ji savo patirtą neturtinę žalą vertina iš viso 8000 eurų. Ši suma daugiau nei dvigubai viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iš tiesų pagrindžia gan ženklų nukrypimą nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

59Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusioji dėl J. K. veikos, atitinkančios BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytus nusikalstamos veikos požymius, patyrė neturtinės žalos, tad teismas konstatuoja, kad ši žala nukentėjusiajai turi būti atlyginta. Tačiau teismas sprendžia, kad nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į šioje byloje nustatytus individualizuotus jos nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

60Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, jog 2019 m. liepos 16 d. nukentėjusiajai nustatytas kairio stipinkaulio lūžis. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, jog nepatogumai dėl sužalojimų užtruko labai ilgai, nes tik praėjus dviem mėnesiams po įvykio, tai yra, 2019 m. rugsėjo 13 d. nustatyta, jog lūžusi ne tik kairė, bet ir dešinė ranka, taigi gydymas pradėtas iš naujo. Vis gi tokiam teiginiui prieštarauja byloje esantys medicininių dokumentų išrašai, kuriais remiantis nustatyta, jog dešinės rankos lūžis nustatytas gerokai anksčiau – 2019 m. rugpjūčio 8 d., o 2019 m. rugsėjo 13 d. abi gipso langetės jau pašalintos, gydytojo konstatuota, jog po dešinės rankos lūžio jau susiformavęs kaulinis rumbas, o po kairės rankos lūžio kaulinis rumbas formuojasi, dislokacijos nematyti, kas rodo, jog S. M. gijimas įvertintas kaip sklandus, siunčiama reabilitacijai (t. 1., b. l. 47, 48, 49, 50, 60). Akivaizdu, kad S. M. patyrė ženklius nepatogumus dėl negalėjimo visiškai savęs apsitarnauti, esant abiejų rankų lūžiams, tačiau pastebėtina, kad gipso langečių nešiojimas truko du mėnesius, o ne ilgiau, kaip nurodyta ieškinyje. Neginčytina, jog nukentėjusioji patyrė daug nepatogumų dėl dažnų vizitų pas gydytojus net ir po gipso nuėmimo kentė rankų skausmą, gėrė analgetikus, atliko reabilitacines procedūras, kurių metu mažintas skausmas, patinimas, stiprinama rankų jėga, atstatant judesių amplitudę (t. 1., b. l. 59).

61Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiosios priežiūra rūpinosi sūnus V., jam negalint nukentėjusiosios ilgiau prižiūrėti dėl darbo, ji apgyvendinta VšĮ ( - ), dėl ko patyrė dvasinį skausmą. Iš pateiktos byloje sutarties matyti, jog sutartis su senelių namais sudaryta 2019 m. rugsėjo 14 d. (t. 1., b. l. 65), tai yra, kitą dieną po to, kai buvo nuimtos nuo abiejų rankų gipso langetės, o ne tada, kai S. M. visiškai negalėjo savęs apsitarnauti dėl rankų įtvarų, todėl teigti, kad apgyvendinimą lėmė tik konkreti trauma eismo įvykio metu, netikslu. Be to, teismo posėdžio metu S. M. parodė, kad patekusi į senelių namus, pasijuto kaip rojuje, pati ieškojo vietos senelių namuose, ten gavo daug procedūrų, ja rūpinosi, buvo geriau, nei namuose. Teismas apklausė V. M. kaip liudytoją dėl civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, jis patvirtino, jog mamai buvo sunku dėl abiejų sugipsuotų rankų, ji dažnai verkė, gyvena viena, buvo dvasiškai palūžusi, mama rūpinosi ir pats, ir samdė dvi moteris, vėliau buvo sudaryta sutartis su VšĮ ( - ).

62Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog S. M. patyrė dvasinį skausmą, nes negalėjo rūpintis ( - ) gyvenančiu neįgaliu sūnumi, kuris vasarą gyvena pas ją ir kurio globėja yra paskirta 2019 m. sausio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi (t. 1., b. l. 61-64). Iš teismo nutarties nustatyta, jog D. M. nuo gimimo turi diagnozuotą psichinę ir fizinę negalią, gyvena ( - ), motina S. M. jį lanko, kai gali, pasiima. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai, kaip motinai, buvo sunku ilgą laiką nematyti savo sūnaus. Kartu atsižvelgtina ir į S. M. parodymus teismo posėdžio metu, jog įvykio metu sūnaus D. M. jos namuose nebuvo, ji ketino važiuoti pailsėti į ( - ).

63Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, jog iki šiol jaučia rankų skausmą, jos judesiai riboti, teismo posėdžio metu S. M. kaip liekamuosius reiškinius po įvykio nurodė kojų skausmą, paaiškino, jog eis pas gydytojus, mano, kad po įvykio gal ko nenustatė. Parodė, kad seniau buvo susilaužiusi ir ranką, ir koją, vaikščiojo su lazdele, turėjo baimę nugriūti, susilaužyti. Iš byloje esančio VšĮ ( - ) rentgeno išvados matyti, jog S. M. nustatyta kojų gonartrozė. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, spręstina, jog patiriami kojų skausmai yra sąlygoti degeneracinės ligos dėl sąnarių susidėvėjimo, o ne dėl eismo įvykio patirtų sąnarių sumušimų dėl nugriuvimo.

64Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji daug nepatogumų patyrė dėl dantų sužalojimų. Iš byloje esančių medicininių dokumentų nustatyta, jog S. M. ne tik eismo įvykio metu dešinės pusės priekinis dantis išmuštas dantis, lūžo kairio vainikas, o antras dešinės pusės dantis dalinai paniro. Dėl šių sužalojimų nukentėjusiajai teko šalinti kai kuriuos dantis, patirti kasdienius nepatogumus dėl negalėjimo kramtyti, kęsti odontologines procedūras (t.1., b. l. 54-58). Teismas neabejoja, kad garbaus amžiaus nukentėjusioji, esanti didesnės rizikos grupėje, juto didesnį nerimą ir pergyvenimus dėl gydymo procedūrų sėkmingumo, galimų komplikacijų, be to, pasekmės sveikatai yra ir bus juntamos ateityje. Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų reikšmę bei įtaką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir šioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir teismų praktiką piniginė kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimą yra 3500 eurų dydžio. Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai 3000 eurų suma jau yra sumokėta (t. 2., b. l. 58), tad likusi priteistina suma yra lygi 500 eurų. Ji priteistina iš draudiko – draudimo bendrovės „( - )“, nes neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios žalos atlyginimo sumos.

65VI.

66Kiti klausimai

67Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 16 d. nutarimu (t. 2., b. l. 17-18) J. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo panaikinta 2019 m. liepos 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro nutarimu (t. 2., b. l. 19-21).

68Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.

69Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamosios 500 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu apmokėti. Kaltinamoji sutiko šias išlaidas padengti, todėl teismas sprendžia, kad, kad nurodytos nukentėjusiosios S. M. patirtos išlaidos advokatės V. B. paslaugoms apmokėti pagrįstos, atitinka atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (t. 2., b. l. 110-111), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios J. K..

70Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

Nutarė

71Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą E. G., asmens kodas ( - ) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.

72Nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti S. M. naudai iš draudimo bendrovės „( - )“ 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

73Nukentėjusiosios S. M. patirtas išlaidas advokatės V. B. teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomomis, ir priteisti iš kaltinamosios J. K. 500,00 (penkis šimtus) eurų joms atlyginti.

74Išaiškinti J. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

75Išaiškinti E. G., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

76Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė... 2. viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka... 3. J. K., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė,... 4. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1... 5. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 6. I.... 7. Teismo nustatytos aplinkybės... 8. J. K. 2019 m. liepos 16 d., apie 15 val. 07 min. ( - ), esančiame kieme,... 9. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 10. II.... 11. Byloje surinkti įrodymai... 12. Kaltinamoji J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai,... 13. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji J. K. parodė, jog 2019 m.... 14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios J. K. duoti parodymai neprieštarauja... 15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino... 16. Nukentėjusioji S. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m.... 17. Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai jos... 18. Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m.... 19. Liudytoja V. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m.... 20. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo padėjimo nustatyta, kad... 21. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio... 22. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 23. Iš blaivumo nustatymo testo nustatyta, jog įvykio metu J. K. buvo blaivi, jai... 24. Iš blaivumo nustatymo testo nustatyta, jog įvykio metu S. M. buvo blaivi, jai... 25. Iš 2019 m. liepos 25 d. specialisto išvados Nr. G 2511/2019 (01) nustatyta,... 26. Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados Nr. pG 3338/2019 (01)... 27. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad S. M.... 28. III.... 29. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai... 30. BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 31. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 32. Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio laikas, kaltinamosios valdytos transporto... 33. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių... 34. IV.... 35. Dėl kaltinamosios J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės... 36. Spręsdamas klausimą dėl J. K. baudžiamosios atsakomybės, teismas,... 37. Teismui pateiktas E. G. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios... 38. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo,... 39. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai,... 40. Vertinant galimybę J. K. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios... 41. Nukentėjusioji baudžiamojoje pareiškė civilinį ieškinį 5000 eurų... 42. Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju, būtina... 43. Nagrinėjamu atveju J. K. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta... 44. Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie E. G. – neteistas (t.... 45. Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą,... 46. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 47. V.... 48. Civilinis ieškinys... 49. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo,... 50. Nukentėjusioji S. M. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį... 51. Iš 2019 m. lapkričio 25 d. civilinio atsakovo „( - )“ pranešimo... 52. Iš 2020 m. vasario 24 d. civilinio atsakovo „( - )“ pranešimo nustatyta,... 53. Iš 2020 m. birželio 25 d. civilinio atsakovo „( - )“ pateikto atsakymo į... 54. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.... 55. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 56. Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos... 58. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad greta 3000 eurų jai... 59. Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusioji dėl J. K. veikos,... 60. Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, jog 2019 m. liepos 16 d.... 61. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiosios priežiūra rūpinosi... 62. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog S. M. patyrė dvasinį skausmą, nes... 63. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, jog iki šiol jaučia rankų... 64. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji daug nepatogumų patyrė... 65. VI.... 66. Kiti klausimai... 67. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 16 d. nutarimu (t. 2., b. l. 17-18) J.... 68. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.... 69. Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamosios 500 eurų patirtų... 70. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298... 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2... 72. Nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 73. Nukentėjusiosios S. M. patirtas išlaidas advokatės V. B. teisinei pagalbai... 74. Išaiškinti J. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios... 75. Išaiškinti E. G., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju... 76. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...