Byla e2A-681-196/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ryklio dantis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-508-232/2017 pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovams gydytojui odontologui V. Š., odontologijos klinikai uždarajai akcinei bendrovei „Ryklio dantis“, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, „If P&C insurance AS“, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė K. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama kompensuoti – priteisti iš gydytojo odontologo V. Š. 25 000 Eur neturtinę žalą; panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 56-42; įpareigoti atsakovę Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją priimti kitą sprendimą.
  2. Ieškovė nurodė, kad ji pas gydytoją V. Š. pradėjo lankytis 2013 m. rugsėjo mėnesį. Apžiūros metu nustatytas dantų gydymo ir implantavimo paslaugų suteikimo grafikas ir kaina. Kito vizito metu atsakovas rekomendavo ištraukti viršutinio žandikaulio kairės pusės protinio danties šaknį, siekiant ateityje netrukdomai pradėti dantų gydymo ir implantavimo procedūras. 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo ištraukta minėto danties šaknis. Po procedūros ieškovę be perstojo kankino skausmas ir kraujavimas iš pašalintos danties šaknies. Atsakovas pagalbos nesuteikė, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į Žalgirio kliniką dėl skubios pagalbos suteikimo. 2014 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas atliko implantavimo procedūras (statė gijimo galvutę ant implanto). Po minėtos procedūros taip pat prasidėjo kraujavimas, tačiau ir šiuo atveju atsakovas elgėsi neprofesionaliai ir neetiškai, negalėjo suteikti pagalbos ieškovei. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas beveik visais atvejais odontologines procedūras atlikdavo vienas be jokio padėjėjo ar asistento. Vizitų metu jam iš rankų dažnai iškrisdavo įrankiai tiesiai ant grindų, kuriuos jis nesterilizuotus ir nedezinfekuotus toliau naudojo ieškovės gydymui, kas galėjo įtakoti po odontologinių procedūrų sukeltas neigiamas sveikatos pasekmes. Pažymėjo, jog su atsakovu buvo sutarta, kad visas implantavimo procesas, 3 implantai, kanalų tvarkymas ir dantų protezavimas kainuos iki 20 000 Lt. Net neįpusėjus visų sutartų procedūrų ieškovė jau buvo sumokėjusi beveik 13 000 Lt sumą. Atsakovas nurodė, jog dar reikės sumokėti ne mažiau kaip 12 000 Lt. Taip atsakovas pažeidė susitarimą dėl paslaugų kainos ją padidindamas, kas laikoma profesinės etikos pažeidimu. Be to, atsakovas dažnai nepateikdavo pinigų apmokėjimo už suteiktas paslaugas kvitų, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir mokesčių sumokėjimą. Ieškovės teigimu atsakovas, 2013 m. rugsėjo 18 d. ir 2014 m. rugpjūčio 25 d. suteikė netinkamas odontologines paslaugas, pažeidė, ieškovės kaip pacientės, teises, teisės į kokybišką ir kvalifikuotą odontologinės sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas elgėsi neetiškai, pažeidė odontologinės praktikos teisės aktus, nesilaikė Odontologų profesinės etikos kodekso nuostatų t. y. pažeidė pagrindinį sveikatos priežiūros veiklos principą – teikti profesionalią odontologinę pagalbą bei pagrindinę odontologo pareigą – aktyvią profesinę veiklą, pagalbos teikimą pacientui; pažeidė profesinės etikos reikalavimus iš anksto neaptarus ir nemotyvuotai be ieškovės sutikimo padidindamas mokesčio už gydymą kainą. Ieškovės teigimu, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimas priimtas bei surašytas nesilaikant komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu, ieškovė nebuvo informuota, kviečiama atvykti į komisijos posėdį bei nebuvo išreikalauta iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos jokios medžiagos, todėl sprendimo išvados nepagrįstos visapusiškumu ir objektyvumu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės odontologijos klinikos UAB „Ryklio dantis“ ieškovės K. J. naudai 500 Eur žalos atlyginimo; priteisė iš atsakovės odontologijos klinikos UAB „Ryklio dantis“ valstybės naudai 20 Eur ir 15,67 Eur dokumentų teikimo išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė teigė, jog gydytojas V. Š. savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai, dėl ko jai implantavimo paslaugos nebuvo teikiamos taikant aukščiausius rūpestingumo standartus; kurį laiką gydytojas net dirbo neturėdamas licencijos. Kad šis ieškovės pastebėjimas teisingas, teismo vertinimu, įrodo tai, kad apklaustas teisme atsakovas V. Š. pripažino ir nurodė, kad kurį laiką tikrai dirbo neturėdamas licencijos, nes gautoji buvo pasibaigusi. Dėl savo klaidingo įsivaizdavimo, kad laikas, kai jis buvo tėvystės atostogose, į licencijos galiojimo laiką neįsiskaito, jis manė licenciją esant nepasibaigusią, todėl nesikreipė į Odontologų rūmus dėl jos pratęsimo, neteikė kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, licencija panaikinta, o jis buvo išbrauktas iš Odontologų rūmų narių sąrašų ir buvo nubaustas administracine tvarka. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimo administracinėje byloje matyti, kad V. Š. nuo 2012 m. kovo 29 d. Odontologų rūmams panaikinus licenciją Nr. OPL-01874, išduotą jam 2006 01 04 ir išbraukus jį iš odontologų rūmų narių sąrašų iki 2014 metų vertėsi ūkine finansine veikla neturėdamas licencijos veiklai ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse 173 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą. Tuo pačiu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje suformuluotas imperatyvas jog verstis odontologijos praktika Lietuvoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje turinčioje licenciją, teikti odontologijos paslaugas. Taip pat pažeistas sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 patvirtintų Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 42 punktas, numatantis, kad gydytojas odontologas gali verstis praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Odontologų rūmų nariu.
  3. Nors šis pažeidimas, atsakovo nuomone, laikytinas formaliu, nes odontologas nurodė vėliau vis tik licenciją prasitęsęs, tačiau toks jo, kaip gydytojo, elgesys, teismo vertinimu, negali būti vertinamas maksimaliai rūpestingu ir apdairiu. Be to, teismas pažymėjo, kad neatmestina, jog pacientė, žinodama šį faktą, galbūt būtų rinkusis kitą gydytoją, nes gydytojo ir paciento santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu.
  4. Teismas nustatė, kad ieškovė į odontologijos kliniką kreipėsi konsultacijos 2013 m. birželio mėn., jos pasirinkimui sudaryti keli gydymo planai, iš kurių ieškovei išsirinkus vieną gydymas atidėtas rudeniui. Gydymo implantavimo paslaugos pacientei pradėtos teikti 2013 m. rugsėjo mėnesį. 2013 m. rugsėjo 18 d. vizito metu buvo ištraukta viršutinio žandikaulio kairės pusės protinio 28 danties šaknis, siekiant ateityje netrukdomai pradėti dantų gydymo ir implantavimo procedūras. Ieškovė nurodė, jog po šios procedūros ją be perstojo kankino skausmas ir kraujavimas iš žandikaulio vietos, kurioje buvo pašalinta danties šaknis. Kreipusis į atsakovą, pastarasis pagalbos nesuteikė, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką dėl skubios pagalbos suteikimo, kur suteikta pirmoji pagalba.
  5. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimus dėl neturtinės žalos jai padarymo taip pat grindžia gydymo epizodu, kai 2014 m. rugpjūčio 25 d. jai gydytojas atliko implantavimo procedūras atidengė 47 ir 46 dantų implantus ir įstatė gijimo galvutę ant implanto. Ieškovė nurodo, kad po minėtos procedūros taip pat prasidėjo kraujavimas, ieškovė paskambino gydytojui. Šis pasiūlė atvažiuoti į kliniką. Gydytojas nurodė, kad ieškovei atvykus nustatęs nedidelį kraujavimą iš kišenės prie ketvirto ketvirčio distalinio implanto, atlikęs hemostatinę procedūrą dentalinio lazerio pagalba ir tamponavęs dantį. Tą pačią dieną ieškovei paskambinus dar kartą ir nurodžius, jog kraujavimas tęsiasi, pasibaigus klinikos darbo laikui pacientei pasiūlė kreiptis į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką dėl pirmosios pagalbos suteikimo. Be to, ieškovė teigė, kad gydytojas teigė neturįs specialios aparatūros kraujavimui sustabdyti, kai tuo tarpu Žalgirio klinikoje kraujavimas sustabdytas uždėjus siūlę. Daugiau į odontologijos klinika UAB „Ryklio dantis“ ieškovė nebesikreipė gydymą baigė kitoje odontologijos klinikoje.
  6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas beveik visais atvejais odontologines procedūras atlikdavo vienas, be jokio padėjėjo ar asistento. Vizitų metu jam iš rankų dažnai iškrisdavo įrankiai tiesiai ant grindų, kuriuos jis nesterilizuotus ir nedezinfekuotus toliau naudojo ieškovės gydymui, kas galėjo turėti įtakos po odontologinių procedūrų sukeltoms neigiamoms sveikatos pasekmėms. Pažymėjo, jog su atsakovu buvo sutarta, kad visas implantavimo procesas, 3 implantai, kanalų tvarkymas ir dantų protezavimas kainuos iki 20 000 Lt. Tačiau net neįpusėjus visų sutartų procedūrų ieškovė jau buvo sumokėjusi beveik 13 000 Lt sumą.
  7. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, į kurią ikiteismine ginčo sprendimo tvarka kreipėsi ieškovė, prašydama įvertinti jai teiktas odontologinio gydymo paslaugas, prašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės klinikų specialistų įvertinti ieškovei teiktas paslaugas ir gavo konsultacines išvadas. Minėtose išvadose teigiama, kad skausmas po danties ar šaknies pašalinimo dažniausiai yra savaime suprantamas ir gydomas nereceptiniais nuskausminamaisiais vaistais, kraujavimas po danties pašalinimo yra multifaktorinė komplikacija ir negali būti vienareikšmiškai siejama su procedūros atlikimo kokybe. Tačiau teismas pažymėjo, kad kategoriškos išvados, jog tokios komplikacijos yra neišvengiamos, išvadose nepateikta.
  8. Teismas, pasisakydamas dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei atliktos implantų atvėrimo ir gijimo galvutės uždėjimo procedūros, nustatė, kad išvadose nurodyta, jog tai ne implantacijos procedūra ir kad šią procedūrą gydytojas geba atlikti be jokios pagalbos. Kraujavimas iš dantenų po gijimo galvučių įdėjimo pasitaiko retai, bet yra galimas dėl to, kad po anestezijos su kraujagysles sutraukiančiais vaistais nesusiformuoja pirminis krešulys ir prasideda antrinis kraujavimas, jis nebūna intensyvus ir dažnai praeina pats savaime. Šiuo atveju pacientei klinikoje buvo suteikta pagalba, kraujavimas sustabdytas, pacientė išleista namo nekraujuojanti, o namuose, atsinaujinus kraujavimui, galima įtarti režimo nesilaikymą ar kitas sunkiai paaiškinamas priežastis.
  9. Teismas, pasisakydamas dėl iš anksto aptartos kainos gydymo metu pasikeitimo, nustatė, kad išvadose nurodoma, jog ambulatorinėje kortelėje pasigendama informacijos, kad pacientė buvo pasirašytinai supažindinta su bendru gydymo planu ir plano pakeitimais. Tačiau nurodoma, jog klinikos rašte paaiškinama, kad kaina pakilo dėl pasikeitusių aplinkybių, nes gydant endodontiškai 11 dantį pastebėta (2013 m. spalio 16 d. įrašas med. kortelėje), kad jis nelabai tinkamas protezavimui, todėl šį dantį teko pašalinti ir jo vietoje įsriegti implantą.
  10. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Teismas nustatė, kad nors nagrinėjamoje byloje buvo pateiktos specialistų išvados, tačiau pažymėjo, kad išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, vis tiek neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus inter alia medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumentuose duomenis bei iš rašytinių įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo (CPK 185 straipsnis).
  11. Teismas pažymėjo, kad išvadose pripažįstama, jog kraujavimas po gijimo galvučių įdėjimo pasitaiko retai, o pakartotinio kraujavimo priežastimi išvadose nurodomas režimo iš paciento pusės nesilaikymas, nors tokių duomenų byloje nėra iš viso. Teismas taip pat pažymėjo, kad išvadose neaptarta aplinkybė, kodėl ieškovei atvykus į kliniką pakartotinai negalima buvo atlikti kraujavimo sustabdymo procedūros, kuri atlikta Žalgirio klinikoje, uždedant siūlę. Teismui abejones sukėlė ir pasikartojančios komplikacijos odontologui atliekant procedūras. Teismas nesutiko su komisijos išvadomis, kad pacientei suteiktos tinkamos odontologo paslaugos dedant maksimalias pastangas, maksimaliai rūpestingai, nors žymi žala jos sveikatai ir nebuvo padaryta. Be to, šios išvados, teismo vertinimu, yra itin lakoniškos. Teismo vertinimu, neaišku, ar specialistams buvo pateikti Žalgirio klinikos medicininiai dokumentai apie šioje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientei atliktas procedūras.
  12. Atsižvelgiant į tai, kad gydytojui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, teismas sprendė, kad gydytojas V. Š., teikdamas apeliantei sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su 28 danties šaknies pašalinimu ir atlikdamas gijimo galvutės atidengimo procedūrą, nedėjo tam reikalingų maksimalių pastangų. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovės UAB „Ryklio dantis“ (gydytojo V. Š.) neteisėtus veiksmus (CK 6. 246, 178, 185 str.). Ieškovė patyrė fizinius skausmus, nepatogumus bei kad UAB „Ryklio dantis“ gydytojo veiksmų (neveikimo) pasekmes privalėjo gydyti kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti priežastinio ryšio, kaip atsakovės UAB „Ryklio dantis“ civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą (CK 6.247 str.).
  13. Teismas nustatė, kad ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertino 25 000 Eur suma.
  14. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad gydytojo veiksmais (neveikimu) jai buvo padaryta neturtinė žala, sutrikdyta sveikata, ji patyrė skausmą, nepatogumus ir kitus neigiamus išgyvenimus, turėjo kreiptis medicininės pagalbos į kitą įstaigą (CK 6.250 str. 1 d.). Todėl tik neturtinės žalos fakto konstatavimas nėra pakankama satisfakcija. Kita vertus, prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai neadekvati patirtiems išgyvenimams, nepatogumams, neatitinka teisminėje praktikoje taikomiems neturtinės žalos atlyginimo dydžiams net ir sunkesniuose pagal pasekmes atvejuose. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, sprendė, kad pakankama ir adekvati ieškovės pažeistų teisių gynimo priemonė yra 500 Eur neturtinės žalos kompensacija, kuri ir priteisiama ieškovei iš atsakovės UAB „Ryklio dantis“ (CK 6.250 str.).
  15. Teismas nustatė, kad kilo ieškovės ir UAB „Ryklio dantis“ ginčas, todėl sprendė, kad komisija šiuo atveju yra tik ikiteisminė institucija, neturinti suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato asmeniui teisę, nesutikus su komisijos sprendimu, ginti savo pažeistas teises, kreipiantis į teismą CPK nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad apskundus komisijos sprendimą teismui, nagrinėjimo iš esmės dalykas yra ne minėtas komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo ir žalos atlyginimo, kad teismo priimtas sprendimas nesukuria nei teisių, nei pareigų komisijai ir, juo labiau, atsakove įtrauktai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kuri nelaikytina tinkama atsakove tokio pobūdžio byloje, todėl, teismo vertinimu, šis reikalavimas apskritai yra perteklinis ir atmestinas.
  16. Ieškovė patikslintame ieškinyje buvo pateikusi prašymą kreiptis į Valstybinę medicininio audito inspekciją. Teismas pažymėjo, kad jis buvo išaiškinęs ieškovei jos teisę kreiptis į Valstybinę medicininio audito inspekciją pačiai, tačiau ji šios teisės neįgyvendino, todėl ginčą sprendė pagal pateiktus įrodymus.
  17. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovės UAB „Ryklio dantis“ ieškovės naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Ryklio dantis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Ryklio dantis“ naudai atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Analizuojant skundžiamą sprendimą nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas sprendė, jog V. Š., teikdamas ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su 28 danties šaknies pašalinimu ir atlikdamas gijimo galvutės atidengimo procedūrą, nedėjo tam reikalingų maksimalių pastangų. Pažymėtina, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau - ir LSMU KK) Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos docento G. Ž. bei Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos dr. G. J. išvadose dėl odontologinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tinkamumo ieškovei yra aiškiai nurodoma, kad skausmas po danties ar šaknies pašalinimo yra dažniausiai savaime suprantamas ir jis gydomas nereceptiniais nuskausminamaisiais vaistais; kraujavimas po danties pašalinimo yra multifaktorinė komplikacija ir negali būti vienareikšmiškai siejama su procedūros atlikimo kokybe. Minėtų specialistų nuomonei pritarė ir pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, konstatavusi, jog žala sveikatai teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei nebuvo padaryta.
    2. Nepaisant to, kad LSMU KK specialistų išvadose dėl odontologinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ieškovei tinkamumo patvirtinama, kad nagrinėjamu atveju gydytojas odontologas V. Š. elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas, minėtas išvadas patvirtino ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, pirmosios instancijos teismas odontologijos klinikos UAB „Ryklio dantis“ civilinės atsakomybės sąlygas nustatė remdamasis ne specialistų išvadomis bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, o išimtinai ieškovės K. J. paaiškinimais bei kraujavimu, skausmu po danties pašalinimo procedūros, kurie, LSMU KK specialistų nuomone, yra savaime suprantama komplikacija po danties šalinimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Vadovaujantis LSMU KK specialistų išvadomis bei pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, darytina išvada, kad gydytojas odontologas V. Š. ieškovei suteikė kokybiškas odontolignes sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra, atsakovės gydytojo suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė neturėjo įtakos ieškovės patirtam skausmui bei kraujavimui po 28 danties pašalinimo.
    3. Ieškovės K. J. burnos higienos ir dantų būklė, kuri buvo itin prasta, gydymo plano nesilaikymas, neatvykimas į paskirtus vizitus odontologijos klinikoje UAB „Ryklio dantis“ (todėl pertraukos tarp ieškovės K. J. dantų gydymo buvo itin ilgos) bei jau išvardintos aplinkybės patvirtina, kad komplikacijos – skausmas ir kraujavimas po gijimo galvutės įsukimo – buvo sąlygotos ne odontologijos klinikos UAB „Ryklio dantis“ gydytojo odontologo V. Š. veiksmų (neveikimo), o individualių ieškovės K. J. organizmo savybių ar kitų, nesusijusių su suteiktų odontologinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, priežasčių.
    4. Kraujavimas po gijimo galvutės įstatymo 46 danties vietoje pats savaime negali lemti atsakomybės taikymo odontologijos klinikai bei nelaikytinas pakankamu nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp V. Š. veiksmų ir atsiradusios žalos konstatavimui. Atvirkščiai, byloje esanti įrodymų dėl gydytojo odontologo V. Š. ieškovei K. J. teiktų odontologinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės visuma, taip pat išrašas iš VU Žalgirio klinikos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės, patvirtinantis, kad kraujavimas gijimo galvutės vietoje pasikartojo ir po odontologinės pagalbos suteikimo VU Žalgirio klinikoje, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, odontologijos klinikos UAB „Ryklio dantis“ civilinės atsakomybės sąlygas nustatęs remdamasis ne LSMU KK specialistų išvadomis bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, o išimtinai ieškovės K. J. paaiškinimais bei kraujavimu, skausmu po gijimo galvutės įstatymo procedūros, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
    5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad dėl gydytojo odontologo V. Š. veiksmų – ieškovės nukreipimo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką odontologijos klinikos UAB „Ryklio dantis“ ir gydytojo odontologo V. Š. nedarbo valandomis – neteisėtumo ieškovė gydytojo veiksmų (neveikimo) pasekmes privalėjo gydyti kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau joks teisės aktas nenumato gydytojo odontologo pareigos po sveikatos priežiūros įstaigos ir paties gydytojo darbo valandų teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Atvirkščiai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-943 patvirtintos Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne darbo metu pacientų aptarnavimą gali užtikrinti pagal sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Atsakovas V. Š. elgėsi maksimaliai atsargiai, atidžiai ir rūpestingai, nes pasibaigus darbo valandoms suteikė informaciją, kad ieškovė dėl skausmo ir kraujavimo gali kreiptis į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką.
    6. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad odontologijos klinikos UAB „Ryklio dantis“ gydytojo odontologo V. Š. veiksmais (neveikimu) ieškovei K. J. buvo padaryta neturtinė žala, sutrikdyta sveikata, ji patyrė skausmą, nepatogumus ir kitus neigiamus išgyvenimus, turėjo kreiptis medicininės pagalbos į kitą įstaigą (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių UAB „Ryklio dantis“ gydytojo dontologo V. Š. neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir padarytos žalos.
    7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę dėl V. Š. licencijos neturėjimo nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2014 m. vertino kaip turinčią reikšmę ginčui dėl žalos atlyginimo. Licencijos neturėjimas niekaip priežastiniu ryšiu nėra susijęs su ieškovės nurodomomis komplikacijomis – skausmu ir kraujavimu po 2013 m. rugsėjo 18 d. 28 danties šaknies pašalinimo. Ieškovei žala galėjo būti padaryta netinkamais gydymo įstaigos ir jos darbuotojų veiksmais, bet ne V. Š. licencijos galiojimo pasibaigimu.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
    1. Žodinio nagrinėjimo metu pats V. Š. prisipažino, kad dėjo ne visas pastangas gydant ieškovę. Kituose rašytiniuose įrodymuose nėra tiesioginio paneigimo ar atmetimo, kad kraujavimas buvo įprastas ir savaime suprantamas. Dėl V. Š. neprofesionalių veiksmų brangiai kainuojantis gydymas buvo tęsiamas, tačiau kitose medicininėse įstaigose.
    2. Teismas nekonstatavo, kad licencijos neturėjimas pats savaime sukėlė žalos pacientei. Licencijos neturėjimas buvo priskirtas prie nemaksimaliai dėto gydytojo profesinio rūpestingumo bei apdairumo.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo atsakovės UAB „Ryklio dantis“ apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad trečiasis asmuo sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį šalių nurodytus teisinius ir faktinius argumentus (CPK 320 str.).

13Dėl civilinės atsakomybės taikymo už suteiktas odontologines paslaugas

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
  2. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 8 d.). Jeigu nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.).
  3. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.).
  4. Iš bylos faktinių aplinkybių visumos nustatyta, kad ieškovė į odontoligijos kliniką UAB „Ryklio dantis“ kreipėsi konsultacijos 2013 m. birželio mėn., jos pasirinkimui sudaryti keli gydymo planai, iš kurių ieškovei išsirinkus vieną gydymas atidėtas rudeniui. Gydymo implantavimo paslaugos pacientei pradėtos teikti 2013 m. rugsėjo mėnesį. 2013 m. rugsėjo 18 d. vizito metu buvo ištraukta viršutinio žandikaulio kairės pusės protinio 28 danties šaknis, siekiant ateityje netrukdomai pradėti dantų gydymo ir implantavimo procedūras. Po šios procedūros ją kankino skausmas ir kraujavimas iš žandikaulio vietos, kurioje buvo pašalinta danties šaknis. Kreipusis ieškovei į odontologijos klinikos UAB „Ryklio dantis“ ją gydantį odontologą V. Š. po minėtos odontologijos klinikos darbo valandų, V. Š. pagalbos nesuteikė, ieškovė kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką dėl skubios pagalbos suteikimo, kur suteikta pirmoji pagalba. Ieškovė dantų gydymą odontologijos klinikoje UAB „Ryklio dantis“ tęsė. 2014 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei gydytojas V. Š. atliko implantavimo procedūras, atidengė 47 ir 46 dantų implantus ir įstatė gijimo galvutę ant implanto. Po minėtos procedūros taip pat prasidėjo kraujavimas, ieškovė paskambino gydytojui. Šis pasiūlė atvažiuoti į kliniką. Gydytojas, ieškovei atvykus į UAB „Ryklio dantis“, nustatė nedidelį kraujavimą iš kišenės prie ketvirto ketvirčio distalinio implanto, atliko hemostatinę procedūrą dentalinio lazerio pagalba ir tamponavo dantį. Dėl to, kas vyko tą pačią dieną, ieškovei grįžus į namus ir paskambinus dar kartą gydytojui V. Š. jam nurodžius, jog kraujavimas tęsiasi, šalių paaiškinimai skiriasi. Ieškovė nurodė, jog paskambino odontologui, tačiau šis atsakė, jog neturi įrangos ir padėti daugiau nieko negali, vėliau jai pabandžius dar kartą skambinti, gydytojas V. Š. telefonu nebeatsiliepė, todėl kreipėsi pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas, o atsakovai nurodė, kad gydytojas odontologas V. Š., paskambinus ieškovei, jai paaiškino, jog jo darbo valandos baigiasi, todėl pasiūlė ieškovei kreiptis į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas, ką ji ir padarė. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. vakare VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje kraujavimas sustabdytas uždėjus siūlę. Daugiau į odontologijos kliniką UAB „Ryklio dantis“ ieškovė nebesikreipė ir gydymą baigė kitoje odontologijos klinikoje.
  5. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės UAB „Ryklio dantis“ veiksmų (ne)teisėtumą, nustatinėtinos aplinkybės, ar atsakovė (jos gydytojas odontologas V. Š.) medicinos odontologijos paslaugas ieškovei teikė, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą bei, ar paslaugos buvo teikiamos taikant tinkamus gydymo metodus ir dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.

14Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

  1. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Tačiau tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas.
  2. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
  3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2015 m. balandžio 2 d. konsultacinėse išvadose nurodyta, kad teikiant odontologines paslaugas odontologijos klinikoje UAB „Ryklio dantis“ K. J. sveikatai pakenkta nebuvo, kad diagnostinių ar gydymo klaidų nenustatyta. Apeliantė nurodė, kad tokioms Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų konsultacinėms išvadoms pritarė ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu dėl K. J. pareiškimo Nr. 56-42. Dėl to neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas sprendė, jog gydytojas odontologas V. Š., teikdamas ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, nedėjo tam reikalingų maksimalių pastangų.
  4. Nors Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2015 m. balandžio 2 d. konsultacinėse išvadose nurodyta, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas odontologijos klinikoje UAB „Ryklio dantis“ K. J. sveikatai pakenkta nebuvo, kad, remiantis UAB „Ryklio dantis“ pildyta K. J. asmens sveikatos istorija, diagnostinių ir (ar) gydymo klaidų nenustatyta, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu dėl K. J. pareiškimo Nr. 56-42 nusprendė: žala sveikatai, teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas K. J., nebuvo padaryta; pareiškėjos K. J. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkinti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai reikšmingos ne tik šių dokumentų galutinė išvada, kad K. J. sveikatai pakenkta nebuvo, tačiau ir šių dokumentų turinys, konstatuotos aplinkybės, bei tai, kokių dokumentų pagrindu buvo padarytos šios išvados.
  5. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2015 m. balandžio 2 d. konsultacinių išvadų matyti, kad parinktas K. J. dantų gydymo ir protezavimo planas buvo tinkamas bei kad po 2013 m. rugsėjo 18 d. chirurginės intervencijos skausmas yra savaime suprantamas; kad kraujavimas po danties pašalinimo yra multifaktorinė komplikacija ir negali būti vienareikšmiškai siejama su procedūros atlikimo kokybe, kad jai buvo suteikta informacija, kur galima kreiptis pagalbos klinikos ne darbo metu. Taip pat šiose išvadose nurodoma, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. pacientei buvo atverti implantai ir uždėtos gijimo galvutės; kad šią procedūrą geba atlikti gydytojas be pagalbos, kad kraujavimas namuose iš dantenų po gijimo galvučių įdėjimo pasitaiko retai, bet yra galimas dėl to, kad po anestezijos su kraujagysles sutraukiančiais vaistais nesusiformuoja pirminis krešulys ir prasideda antrinis kraujavimas; kad jis nebūna intensyvus ir dažnai savaime praeina; kad šiuo atveju gydytojas pakvietė pacientę tą pačią dieną, kad galėtų įvertinti situaciją ir suteikti pagalbą; po suteiktos pagalbos, pacientė išleista namo nekraujuojanti; namuose pasikartojus kraujavimo epizodui galima įtarti režimo nesilaikymą ar kitas, sunkiai nustatomas priežastis; vertinti gydytojo darbo manieras, infekcijų kontrolę komisija neturi galimybės. Komisija taip pat pažymėjo, kad ambulatorinėje kortelėje pasigendama informacijos, kad pacientė pasirašytinai supažindinta su bendru gydymo planu ir plano pasikeitimais. Šiomis konsultacinėmis išvadomis, kaip minėta, rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015 m. gegužės 7 d. sprendime dėl K. J. pareiškimo Nr. 56-42. Taigi iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad komisija konsultacinėse išvadose 2013 m. rugsėjo 18 d. įvykusio kraujavimo vienareikšmiškai nesiejo su procedūros atlikimo kokybe, o kokios priežastys lėmė 2014 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei įvykusį retą antrinį kraujavimą, kuris dažniausiai praeina savaime, nustatyti neturi galimybės.
  6. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2015 m. balandžio 2 d. konsultacinių išvadų turinio matyti, kad jos parengtos remiantis pareiškėjos 2015 m. sausio 10 d. pareiškimo kopija bei UAB „Ryklio dantis“ 2015 m. sausio 29 rašto kopija su priedais (25 lapais (nenurodant šių lapų pobūdžio, turinio ar pavadinimo) ir 3 ortopantomogramomis). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad neaišku, ar specialistams buvo pateikti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicininiai dokumentai apie šioje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientei atliktas procedūras (pažymėtina, kad konsultacinėse išvadose tokie dokumentai neaptarti), be to, pačiose išvadose nurodyta, kad vertinti infekcijų kontrolės komisija neturi galimybės. Šios aplinkybės teikia pagrindą abejoti pateiktų konsultacinių išvadų, jog pacientei žala sveikatai nepadaryta, patikimumu. Be to, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imamasi visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
  7. Ieškovė pasikartojančius jai kraujavimo epizodus siejo su UAB „Ryklio dantis“ darbuotojo netinkamai atliktų paslaugų kokybe, higienos nesilaikymu, o atsakovai – su ieškovės sveikatos būklės, jos organizmo ypatumais bei režimo nesilaikymu. Pirmosios instancijos teismas dėl 2013 m. rugsėjo 18 d. įvykusio kraujavimo pažymėjo, kad kategoriškos išvados, jog tokios komplikacijos yra neišvengiamos, konsultacinėse išvadose nepateikta, o, pasisakydamas dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei pakartotinio kraujavimo priežasties, akcentavo, kad nors konsultacinėse išvadose nurodomas ieškovės režimo nesilaikymas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo akcentuotomis aplinkybėmis papildomai pažymėdama, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei prasidėjo retas antrinis kraujavimas, kuris net ir po gydytojo suteiktos pagalbos, nors įprastai jis savaime praeina, nepraėjo, o pacientė turėjo kreiptis pagalbos į kitą gydymo įstaigą. Vertinant minėtas aplinkybes, teisiškai reikšmingos ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos, o apeliantės nepaneigtos, aplinkybės, kad konsultacinėse išvadose neaptarta aplinkybė, kodėl ieškovei atvykus į kliniką pakartotinai negalima buvo atlikti kraujavimo sustabdymo procedūros, kuri atlikta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, uždedant siūlę. Pažymėtina, kad šis klausimas apskritai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistams nebuvo užduotas. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad atsakovas V. Š., atvykus ieškovei į UAB „Ryklio dantis“, atliko hemostatinę procedūrą dentalinio lazerio pagalba ir tamponavo dantį, o ne uždėjo siūlę.
  8. Šiuo atveju ieškovei pasikartojantis kraujavimas atsirado ne dėl atsakovės (jos darbuotojo V. Š.) grubių diagnostikos ar gydymo klaidų, o dėl veiksmų (neveikimo), neatitinkančių pakankamą profesinės pareigos atlikimą, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. atsakovas V. Š. nešalino tinkamu būdu po jo gydymo prasidėjusio kraujavimo. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus.
  9. Profesinę atsakomybę gali lemti bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma, t. y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje M Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas V. Š., suteikdamas pacientei odontologo paslaugas, nebuvo maksimaliai rūpestingas, kad dėl to ieškovė patyrė fizinius skausmus, nepatogumus bei kad UAB „Ryklio dantis“ gydytojo veiksmų (neveikimo) pasekmes ji privalėjo gydyti kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
  10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2015 m. balandžio 2 d. konsultacines išvadas, bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą dėl K. J. pareiškimo Nr. 56-42 neatlyginti žalos, tačiau ir šių dokumentų turinį, kitus rašytinius įrodymus (įrašus medicinos kortelėje), administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos surinktais byloje įrodymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ne tik pagal tiesioginius įrodymus, kurių civilinėse bylose dažnai neįmanoma surinkti, bet ir ištyręs įrodymų visumą bei įvertinęs jų sąsajumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę. Teismui buvo pateikta duomenų apie ne maksimaliai rūpestingai, atidžiai ir apdairiai suteiktas gydymo paslaugas, be to, gydytojui odontologui veikiant be galiojančios licencijos. Todėl atsakovei UAB „Ryklio dantis“ teko pareiga įrodyti priešingai, tačiau atsakovė neįrodė, kad atsakovės UAB „Ryklio dantis“ darbuotojas V. Š. medicinos odontologijos paslaugas ieškovei teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą bei dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.
  11. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės (gydytojo) veiksmai (neveikimas) vertinami kaip nepakankamo atidumo ir rūpestingumo stoka, atitinkanti neteisėtų veiksmų sąlygą.

15Dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

  1. Atsakovės teigimu, UAB „Ryklio dantis“ gydytojo galiojančios licencijos neturėjimas nelėmė ieškovės ieškinyje nurodytų nekokybiškų medicinos paslaugų teikimo, patirto skausmo, pasikartojančių kraujavimo epizodų. Taigi apeliantės teigimu, nėra priežastinio ryšio, kaip būtinojo elemento (neteisėti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais) deliktinei atsakomybei kilti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar ieškovės gydymo procese nustatytas atsakovės UAB „Ryklio dantis“ gydytojo galiojančios licencijos neturėjimas lėmė ieškovės patirtą skausmą ir kraujavimą.
  2. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).
  3. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taip pat nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 29 d. Odontologų rūmams panaikinus atsakovui V. Š. 2006 m. sausio 4 d. išduotą licenciją Nr. OPL-01874 ir išbraukus jį iš odontologų rūmų narių sąrašų, atsakovas V. Š. iki 2014 metų vertėsi ūkine finansine veikla neturėdamas licencijos veiklai, t. y. būtent tuo metu, kai jis ieškovei teikė dantų gydymo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai vertino kaip nepakankamą profesinės pareigos atlikimą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymėdama, kad nors tiesiogiai ši aplinkybė nelėmė ieškovės skausmo, pasikartojančio kraujavimo, netinkamo jo stabdymo bei ieškovės tolimesnio gydymo kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau ši aplinkybė galėjo turėti įtakos ieškovės apsisprendimui gydytis būtent pas UAB „Ryklio dantis“ odontologą V. Š.. Tai ieškovė patvirtino ir teismo posėdžio metu (2016 m. rugsėjo 15 d. parengiamojo teismo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 20 min. iki 14 val. 45 min., garso įrašas 1 val. 6 min. – 1 val. 7 min.) (CPK 186 str. 2 d.). Tai, kad informacijos atskleidimas apie gydytojo odontologo licencijos neturėjimą, galėjo turėti įtakos ieškovės valiai pasirinkti gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą neneigė ir atsakovai bei tretieji asmenys. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 patvirtintų Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 42 punktas numato, kad gydytojas odontologas gali verstis praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Odontologų rūmų nariu. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatskleidžiant ieškovei informacijos apie ją gydančio odontologo negaliojančią licenciją, buvo pažeista ieškovės teisę gauti informaciją apie jai sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio sveikatos priežiūros specialisto profesinę kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284; 2009, Nr. 145-6425) 5 straipsnio 2 dalis), o šis jos teisės pažeidimas galėjo lemti ir gydymo įstaigos bei gydytojo pasirinkimą (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad informacijos ieškovei suteikimo stoka nurodyta ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2015 m. balandžio 2 d. konsultacinėse išvadose. Nors šiose išvadose nurodomas ne informacijos ieškovei apie gydytojo negaliojančią licenciją nesuteikimas, o tai, jog ambulatorinėje kortelėje pasigendama informacijos, kad pacientė pasirašytinai supažindinta su bendru gydymo planu ir plano pasikeitimais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, informacijos nesuteikimas tiek apie licencijos negaliojimą, tiek apie gydymo planą ir jo pasikeitimą, patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentus, jog atsakovė UAB „Ryklio dantis“ (gydytojas odontologas) paslaugas teikė ne maksimaliai rūpestingai ir atidžiai.
  6. Kaip minėta, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imamasi visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Nors odontologijos paslaugų suteikimas neturint galiojančios licencijos, atsakovės UAB „Ryklio dantis“ nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala sveikatai, tačiau gydytojo sveikatos priežiūras paslaugos teikimas ieškovei be galiojančios licencijos negali būti vertinamas maksimaliai rūpestingu ir apdairiu.
  7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais; netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą; svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
  8. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog dėl atsakovės odontologijos klinikos darbuotojo kaltės (nerūpestingų, neatidžių veiksmų / neveikimo) ieškovei nebuvo laiku suteiktos tinkamos, kokybiškos, medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos jos, kaip pacientės, teisės. Atsižvelgiant į tai, kad gydytojas ieškovei teikė odontologijos paslaugas neturėdamas galiojančios licencijos, šį neteisėtą veiksmą vertinant kartu su kitais byloje nustatytais neteisėtais veiksmais (pasikartojantys kraujavimo epizodai, šios problemos netinkamas išsprendimas (nesprendimas), informacijos ieškovei suteikimo stoka), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo faktą.

16Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

  1. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jei tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.
  2. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų, kuriais nustatomas neturtinės žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo. Nors aptariamas komisijos sprendimas yra dokumentas, kurį priima institucija pagal įstatyme nustatytą kompetenciją, bet civiliniame procese dėl šio dokumento ginčijimo ir apskundimo teisme jis neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso. Pažymėtina, kad komisijos sprendimas neturi teismui privalomosios galios, nes priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas. Komisijos sprendimas vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o juo nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumą turi paneigti su nustatytu dydžiu nesutinkančios bylos šalys, pateikdamos nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Dėl to vien remtis tuo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime nustatyta, jog žala ieškovės sveikatai nepadaryta, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šiuo atveju ieškovės sveikatai dėl atsakovės (sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens (gydytojo)) veiksmų žymi žala sveikatai nebuvo padaryta, nes kraujavimas kitoje gydymo įstaigoje buvo sustabdytas, tačiau byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės gydytojas neužtikrino ieškovei kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. tinkamai neatliko kraujavimo sustabdymo procedūros, pacientė nebuvo pasirašytinai supažindinta su bendru gydymo planu ir plano pasikeitimais, be to, gydytojas V. Š. veikė neturėdamas galiojančios licencijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
  3. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

17Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.
  2. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, priteisti jų neprašė, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str.).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai