Byla 2A-66-381/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Logivita“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Euro logistic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-743-221/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Logivita“, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Euro logistic“ ieškinius atsakovams antstolei A. L., valstybės įmonei Registrų centui, V. B. dėl pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir naujų varžytynių organizavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždarosios akcinės bendrovės „Raimondas ir draugai“, „Trakena“, „Vertikalus lūžis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje yra kilęs dėl varžytynių, vykdytų elektroniniu būdu, akto pripažinimo negaliojančiu dėl varžytynių tvarkos pažeidimų, susijusių su varžytynių dalyvių galimybės kainą didinti automatiniu būdu apribojimu, ir netinkamo išvaržomo turto įkainojimo.

6Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Logivita“ ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus“, UAB „Euro logistic“ kreipėsi į teismą prašydami:

71) pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą (toliau – ir Aktas), kuriuo antstolė A. L. iš varžytynių pardavė skolininkui UAB „Raimondas ir draugai“ priklausantį turtą, t. y. 18/100 dalių remonto dirbtuvių pastato, bendras plotas – 5 144,38 kv. m, ( - ) (toliau – ir Turtas), už 166 560 Lt atsakovui V. B.;

82) taikyti restituciją – grąžinti skolininkui UAB „Raimondas ir draugai“ Aktu parduotą Turtą, o atsakovui V. B. jo sumokėtus 166 560 Lt;

93) priteisti iš atsakovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovas UAB „Logivita“ taip pat prašė teismo įpareigoti antstolę A. L. iš naujo organizuoti ir vykdyti Turto pardavimo varžytynes.

11Reikalavimų faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad antstolė A. L. Turto varžytynes organizavo ir vykdė per antstolių informacinę sistemą interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Varžytynių metu ieškovas kėlė turto kainą, t. y. siūlė aukštesnę turto kainą, tačiau antstolių informacinė sistema dėl netinkamo sistemos veikimo, ieškovo pasiūlytos aukštesnės kainos nefiksavo (nepriėmė). Taigi ieškovas negalėjo iš anksto nurodyti didžiausios siūlomos kainos ir jos didinti automatiniu būdu, t. y. varžytynės vyko pagal principą, kas greitesnis laike, o ne kas siūlo didžiausią kainą. Tokiu būdu buvo pažeistas CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punktas, t. y. neteisėtai atmesta ieškovo pasiūlyta aukštesnė kaina, bei pažeista ne tik skolininko teisė parduoti turtą už didžiausią kainą, bet ir išieškotojų teisė gauti kuo didesnį savo reikalavimų patenkinimą, taip pat varžytynių dalyvių teisėti lūkesčiai ir interesai įsigyti turtą.

12Pirmosiose varžytynėse Turtas turėjo būti parduotas už kainą, ne mažesnę nei 291 600 Lt, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis Turto vidutinė rinkos vertė buvo 364 500 Lt. Turto pardavimas už beveik per pusę mažesnę kainą patvirtina, kad jis buvo parduotas pažeidžiant CPK 718 straipsnį. Antstolė akivaizdžiai pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalį, nes turtą įkainojo ne rinkos kainomis. Varžytynių laimėtojas atsakovas V. B. negali būti laikomas sąžiningu turto įgijėju, nes dalyvaudamas varžytynėse puikiai žinojo ir suprato, kad varžytynės vyksta ne didžiausios kainos kėlimo, bet rungimosi laike principu. Akivaizdu, kad atsakovas V. B., įsigydamas iš varžytynių turtą, buvo nesąžiningas ir įsigijo jį neteisėtai, todėl turi būti taikoma restitucija.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui V. B. iš ieškovo 4 566 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš trečiojo asmens UAB „Euro logistic“ – 4 363 Lt.

15Išanalizavęs šalių argumentų, teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo dėl to, jog elektroniniu būdu vykstančių varžytynių, kuriose dalyvavo ieškovas, metu dėl neįdiegto automatinio kainos didinimo būdo, jis neturėjo galimybės pasiūlyti didesnės kainos. Teismas pažymėjo, kad automatinis ir neautomatinis kainos didinimo būdai yra alternatyvūs (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimo vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 100–102 punktai). Automatinio kainos didinimo mechanizmo nebuvimas neapriboja varžytynių dalyviams dalyvauti elektroninėse varžytynėse ir didinti kainą pagal CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytas kainos didinimo taisykles. Nustatęs, kad varžytynių dalyviai naudojosi neautomatiniu kainos kėlimo būdu, o varžytynės tarp jų praktiškai prasidėjo tik prieš šiek tiek daugiau kaip pusvalandį iki jų pabaigos, teismas konstatavo, kad ieškovo elgesys, laukiant paskutinės sekundės kainai pakelti, nelaikytinas pakankamai atidžiu ir rūpestingu. Ieškovas varžytynių dalyviu tapo pirmąją varžytynių paskelbimo dieną, dalyvavo kitose varžytynėse, todėl jam buvo žinomas funkcinis varžytynių sistemos veikimo principas. Įrodymų, kad varžytynių sistema būtų sutrikusi, ieškovas nepateikė, o pretenziją dėl sistemos funkcionalumo ieškovas pareiškė tik po jam nepalankiai pasibaigusių varžytynių. Remdamasis tuo, teismas konstatavo neturintis pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista CPK 713 straipsnyje reglamentuota varžytynių vykdymo tvarka.

16Pasisakydamas dėl Turto įkainojimo, teismas pažymėjo, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (CPK 681 straipsnis). Turto rinkos kainą pagal antstolės patvarkymą nustatė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro vertintojas (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad nei vienam iš vykdymo proceso dalyvių nekilo abejonių dėl netinkamo Turto įkainavimo. Nors ginčo varžytynių vykdymo metu Nekilnojamojo turto registre Turtas buvo įvertintas 364 500 Lt, teismas šios aplinkybės nelaikė reikšminga, kadangi šios vertės nustatymo būdas – atkuriamoji vertė (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 2 straipsnio 1 dalis), ir turto vertintojas į ją atsižvelgė. Teismas pažymėjo, kad byloje paskirtos ir atliktos ekspertizės išvados, jog Turto rinkos vertė pardavimo iš varžytynių skelbimo dieną buvo 203 000 Lt, patvirtina antstolės pasirinkto turto įkainojimo teisingumą. Ieškovo pateiktą konsultacinę pažymą dėl Turto vertės bei jo užsakymu T. M. parengtą ekspertizės aktą, kuriame fiksuota 300 000 Lt dydžio turto rinkos kaina, teismas vertino kaip nepatikimus įrodymus, nes turto vertės nustatymas paremtas prielaidomis, lyginimui imti nevienodi pastatai. Turto pardavimo kainos klausimu teismas taip pat akcentavo, kad likusios Turto dalies savininkas siūlė atsakovui V. B. jo dalį įgyti pigiau, negu atsakovo iš varžytynių įgytą dalį, o ieškovui niekas netrukdė varžytynių metu pasiūlyti žymiai didesnę kainą, o ne ją didinti tik tiek, kiek privaloma (CPK 713 straipsnio 4 dalis).

17Atmesdamas, kaip nepagrįstus, ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Euro logistic“ argumentus dėl atsakovo V. B. sąžiningumo, teismas pabrėžė, kad iki varžytynių pabaigos niekas negalėjo žinoti, kas užsiregistravę dalyvauti varžytynėse, o jų dalyviams buvo taikomos vienodos sąlygos. Aplinkybė, kad atsakovas didžiausią kainą pateikė varžydamasis laike, nėra reikšminga ir pagrįsta, nes atsakovas tokią teisę turėjo. Faktą, kad atsakovas V. B. vadovavo įmonei, kuri vertėsi nekilnojamuoju turtu, teismas vertino kaip neįrodantį atsakovo nesąžiningumo. Nustatęs, kad Turtą pardavus iš varžytynių nebuvo sukelta jokių neigiamų padarinių, teismas pareikštus reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

18Spręsdamas atsakovo V. B. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, teismas, atsižvelgęs į suteiktos teisinės pagalbos apimtį, atlygintinų išlaidų dydį nustatė ir paskirstė remdamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.15,8.17–8.18 punktais.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Apeliaciniame skunde ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų reikalavimus; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; skirti pakartotinę teismo ekspertizę Turto rinkos vertei pardavimo iš varžytynių skelbimo dienai (2013 m. vasario 25 d.) nustatyti.

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

221. Dėl varžytynių tvarkos pažeidimo ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

23Tik egzistuojant didžiausios siūlomos kainos nurodymo bei automatinio jos kėlimo mechanizmui, yra galimybė užtikrinti daikto pardavimą už didžiausią kainą. Priešingu atveju, galioja rungimosi laike, o ne realiame kainos didinime, principas. Neveikiant automatiniam kainos kėlimo mechanizmui ir negalint nurodyti didžiausios savo siūlomos kainos, paneigiama varžymosi esmė. Varžytynėse dalyvaujantis asmuo, siekdamas išvengti grėsmės, kad paskutinę minutę (sekundę) varžovai už daiktą pasiūlys kiek didesnę, nei jau yra pasiūlyta, pinigų sumą, iš karto yra priverstas siūlyti daugiau nei yra reikalinga. Teismas neteisingai aiškino SVI 100–102 punktus, nes naudotis automatiniu ar neautomatiniu kainos didinimo būdu priklauso tik nuo varžytynių dalyvio pasirinkimo. Be to, teismas negalėjo remtis SVI 100–102 punktais, nes jie prieštarauja CPK 713 straipsnio 6 daliai, pagal kurią automatinis kainos kėlimas taikomas be išlygų. Byloje buvo pateikti įrodymai apie automatinio kainos kėlimo funkcijos neveikimą, t. y. pagrįsta, kad ieškovo teisė į tinkamą varžymosi procesą buvo pažeista (CPK 713 straipsnio 6 dalis). Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovo elgesys nelaikytinas pakankamai atidžiu ir rūpestingu, nes Turto kaina atsakovo V. B. nebuvo pakelta kone iki pat varžytynių pabaigos. Apie funkcinį sistemos veikimo principą ieškovui tapo žinoma ne nuo varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo, bet kai jis pirmą kartą pasinaudojo kainos kėlimo funkcija.

242. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

25Nagrinėdamas klausimą dėl to, ar Turtas buvo tinkamai įkainotas, teismas nepagrįstai rėmėsi teismo eksperto V. L. atliktos ekspertizės aktu. Teismas neįvertino šių ekspertizės trūkumų: pirma, Turtas apžiūrėtas 2013 m. lapkričio 12 d., o vertė nustatyta 2013 m. vasario 25 d. (TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 10 punktas); antra, remtasi koeficientais, kurie naudotini išskirtinai masiniam vertinimui; trečia, netinkamai nustatyta pastato patalpų fizinės būklės pataisa; ketvirta, netinkamai taikyti lyginamasis ir pajamų metodai, nes apskaičiuota ne objekto, bet rinkos vertė; penkta, neaišku, iš kur gauti vietovės pataisos koeficientai, panaudoti pajamų metodu skaičiuojant nuomos vertę; šešta, nurodyti klaidinantys duomenys apie pastatą; septinta, lyginamojo metodo skaičiavimų lentelėje nėra įvertinta inžinerinės būklės įtaka objekto rinkos vertei; aštunta, vertinamojo ir lyginamųjų objektų analizė atlikta neįvertinus akivaizdžių rodiklių charakteristikų skirtumų; devinta, pasirinktas lyginamasis objektas, kuris buvo parduotas iš varžytynių, neatitinka rinkos ekonomikos logikos, teisingumo, protingumo principų; dešimta, vertintos ne trečiajam asmeniui UAB „Raimondas ir draugai“ priklausiusios patalpos, bet neindividualizuota pastato dalis.

26Siekiant įtikinti teismą skirti pakartotinę ekspertizę, buvo pateikta eksperto T. M. atlikta ekspertizė, kad Turto vertė 2013 m. vasario 25 d. buvo 300 000 Lt. Priešingai, nei nurodė teismas, T. M. parengtas aktas atitinka TVVPĮ reikalavimus. Sprendimo nesivadovauti T. M. parengtu aktu ir turto vertintojų konsultacine pažyma teismas nemotyvavo. Trečiojo asmens UAB „Euro logistic“ veiksmai, neteikiant prieštaravimų dėl nustatytos Turto vertės, nereiškia, kad antstolė neturėjo pareigos tinkamai įkainoti Turto. Pagal antstolės patvarkymą parengtas vertinimas yra paremtas masiniam vertinimui, o ne individualaus turto vertinimui, skirtomis metodikomis. Netinkamą Turto vertės nustatymą įrodo ir aplinkybė, kad antstolė nesiėmė veiksmų suformuoti parduodamą patalpą kaip atskirą turtinį vienetą. Dėl to byloje turėtų būti paskirta pakartotinė ekspertė Turto rinkos vertei nustatyti.

273. Dėl atsakovo V. B. nesąžiningumo.

28Turtas atsakovui V. B. buvo parduotas už 37–50 proc. mažesnę, nei to meto rinkos kaina. Atsakovas, dirbdamas su nekilnojamuoju turtu, būdamas šia veikla besiverčiančios įmonės direktoriumi, negalėjo nežinoti, kad įsigyja daiktą itin nepalankiomis skolininkui ir išieškotojams sąlygomis. Be to, atsakovas savo suinteresuotumą Turtu atskleidė likus vos 4 sekundėms iki varžytynių pabaigos.

294. Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

30Teismas atsakovui V. B. už teisines paslaugas priteisė maksimalų Rekomendacijose nurodytą dydį, tačiau tokio sprendimo nemotyvavo. Ieškiniai buvo pagrįsti tuo pačiu fakto ir teisės klausimais, todėl atsiliepimų į juos parengimo paslaugų įvertinimas 2 904 Lt ir 2 178 Lt yra akivaizdžiai nepagrįstas.

31Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo skundo netenkinti.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo skundą atmesti, priteisti iš apeliantų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

331. Dėl tariamo varžytynių tvarkos pažeidimo.

34Varžytynių dalyviai, siekdami įsigyti iš varžytynių parduodamą turtą, turi teisę pasiūlyti didžiausią kainą iki varžytynių pabaigos, o kiekvienas dalyvis yra laisvas pasirinkti tiek kainą, kurią jis siūlys, tiek momentą, kada jis pasirinktą kainą siūlys. Aplinkybė, kad atsakovas kainą esą pateikė varžydamasis laike nėra reikšminga, nes varžytynės vyksta rungimosi principu. Ieškovo veiksmai iki pat varžytynių pabaigos simboliškai keliant pasiūlytą kainą rodo, kad jis siekė įgyti Turtą už kaip galima mažesnę kainą, o savo teise varžytis naudojosi nevaržomai. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad jis ketino nustatyti automatinį didžiausios kainos didinimą bei kad atliko kokius nors veiksmus siekdamas išvengti galimos rizikos.

352. Dėl parduodamo iš varžytynių turto tariamo netinkamo įkainojimo.

36Ieškovas nėra trečiojo asmens UAB „Raimondas ir draugai“ kreditorius, todėl neturi teisės kelti klausimų dėl tariamai per mažos išvaržomo turto kainos. Trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“ pretenzijos dėl turto įkainojimo nereiškė iki tol, kol varžytynes laimėjo atsakovas. Antstolė Turtą įkainojo tinkamai, to nepaneigia bylos svarstymui pateikti dokumentai. Byloje nėra įrodymų, įtikinamai paneigiančių eksperto išvadą. Priešingai, byloje esantys įrodymai – 2010 m. gruodžio 15 d. T. N. užsakyta išvada ir antstolės užsakymu 2012 m. birželio 20 d. parengta išvada, tik patvirtinta eksperto padarytas išvadas. Tiek turto vertinimo pažyma, tiek T. M. parengtas aktas buvo užsakyti apeliantų, todėl juose pateiktos jiems palankesnės išvados. Pakartotinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas, nes byloje pakanka pateiktų įrodymų.

373. Dėl proceso šalių sąžiningumo.

38Atsakovas, susipažinęs su turto vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita, neturėjo pagrindo abejoti Turto pardavimo kaina. Apie objektą ženkliai daugiau žinojo ieškovas, kuris jį nuomojosi iš trečiojo asmens UAB „Raimondas ir draugai“. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą. Tačiau ieškovo ir trečiųjų asmenų ryšiai per įmonių akcininkus patvirtina, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“ yra nesąžiningi. Kadangi nė vienas iš suinteresuotų asmenų nereiškė prieštaravimų dėl esą pernelyg mažos iš varžytynių parduodamo turto kainos, akivaizdu, kad būtent jie ir tikėjosi įsigyti Turtą.

394. Dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

40Ginčas yra sudėtingas ir sprendžiami teisiniai klausimai yra nauji. Įvertinus kompleksinį ginčo pobūdį, bylos apimtį ir apeliantų elgesį nuolat reikiant įvairaus pobūdžio prašymus bei reikalavimus, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingomis ir pagrįstomis.

41Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė A. L. prašo skundo netenkinti. Ji teigia, kad pritaria teismo išvadoms. Pakartotinis ekspertizės skyrimas yra netikslingas.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją (lot. revisio prioris instantiae), neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde išdėstytų faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų faktinių aplinkybių nustatymo, materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

44Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nes tinkamai neįvertino ir / ar klaidingai teisiškai kvalifikavo faktines aplinkybes, susijusias su elektroninių varžytynių vykdymo tvarkos ydingumu tuo aspektu, kad nebuvo galimybės naudotis automatiniu kainos kėlimo mechanizmu, ir Turto netinkamu įkainojimu, t. y. jo pardavimo kainos nustatymu, neįkainojus turto rinkos verte. Įvardyti klausimai sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.

45Dėl Turto įkainojimo aplinkybių

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, be kita ko, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, visų pirma, yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. prieš antstolę R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptartos kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo taisyklės tiesiogiai koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų; priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (žr., pvz., 2007 m. liepos 10 d. sprendimą, priimtą byloje Kanala prieš Slovakiją, Nr. 57239/00).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje praktikoje taip pat išskiriama, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl neteisingo turto įkainojimo (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas) tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. B. prieš antstolę R. M., UAB „Olsantra“, bylos Nr. 3K-3-121/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę ginčyti (locus standi) Aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 dalyje įtvirtintu pagrindu turi tik skolininkas, išieškotojas bei kiti skolininko kreditoriai. Ieškovas, kaip varžytynių dalyvis, neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, t. y. būtinosios sąlygos teisei į ieškinio pareiškimą, ginčyti Aktą pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Tokią teisę turi apeliacinį skundą kartu su ieškovu padavęs trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“, tačiau jis, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, antstolio veiksmų, įkainojant turtą, neginčijo tol, kol nepaaiškėjo, kad varžytynes laimėjo atsakovas V. B.. Nors tokie veiksmai formaliai neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja Akto panaikinimo pagrindas, įtvirtintas CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tačiau jų negalima ignoruoti, juolab, kad bylos svarstymui pateikti įrodymai (išrašai iš Juridinių asmenų registro (II b. t., l. 131–136, 166–192) implikuoja, kad apeliantai ir trečiasis asmuo UAB „Raimondas ir draugai“ yra susijusios įmonės per valdymo organus ir dalyvius. Be to, tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Raimondas ir draugai“ buvo susiklostę Turto panaudos sutartiniai teisiniai santykiai (I b. t., l. 27–28). Tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teikia pagrindą išvadai, kad prieštaravimų dėl antstolės veiksmų, įkainojant Turtą, nereiškimas buvo lemtas tikslo, jog Turtą už įmanomai mažiausią kainą įgytų būtent ieškovas.

48Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolė Turtui įkainoti paskyrė ekspertizę, kurią atlikęs VĮ Registrų centras nustatė, kad Turto rinkos vertė 2012 m. birželio 20 d. yra 190 000 Lt (II b. t., l. 8). Turto pardavimo varžytynėse pradinė kaina buvo nustatyta būtent pagal VĮ Registrų cento nustatytą kainą (CPK 718 straipsnis). Iš esmės tokiomis pačiomis kainomis Turtas įvertintas ir K. K. IĮ „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“ – 189 000 Lt bei teismo eksperto V. L. – 203 000 Lt (IV b. t., l. 5–24). Taigi byloje, ką pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja atsakovas V. B., pateiktos trys atskiros turto vertinimo išvados, kuriose nurodytos iš esmės tapačios Turto vidutinės rinkos kainos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nurodytas vertes paneigia ieškovo užsakymu UAB „NILL NILL“ parengta Konsultacinė pažyma, kurioje nurodyta 380 000 Lt Turto kaina rinkoje (IV b. t., l. 116), bei eksperto T. M. pagal ieškovo užsakymą parengtas vertinimas, kurio metu Turto rinkos vertė nustatyta 300 000 Lt (V b. t., l. 34). UAB „NILL NILL“ parengtoje pažymoje nurodyta, kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos normatyviniais dokumentais nustatytų turto vertinimo ataskaitų formos ir turinio, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu ji neturi įrodomosios reikšmės. Iš apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindų aišku, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl teismo eksperto V. L. ekspertizės akto ir eksperto V. M. parengto vertinimo duomenų įrodomosios reikšmės. Taigi apeliaciniame skunde realiai keliamas įrodymų vertinimo taisyklių taikymo tinkamumo pirmosios instancijos teisme klausimas.

49Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Interbolis“ prieš VĮ Registrų centrą, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. prieš R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. prieš DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „,Šilo bitė“ ir kt. prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).

50Byloje kilus ginčui dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010); ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RAB „Gargždų statyba“ v. UAB „Baltic vega“, bylos Nr. 3K-3-505/2012).

51Prieš tai pažymėta, kad teismo ekspertizės akto duomenys sutampa su kitų įrodinėjimo priemonių, kurios parengtos ne pagal ieškovo užsakymus, turiniu. Teismo eksperto parengtą akto ydingumą apeliantai iš esmės grindžia įvairiais formaliais jo trūkumais, kurie atskirais atvejais formuluojami remiantis akte vartojamų apibrėžčių semantinėmis dviprasmybėmis (pvz., efektyvių ir bendrųjų pajamų), neesminėmis korektūros klaidomis (pvz., klaidingu pardavimo sandorio datos nurodymu), formaliais akto trūkumais (pvz., apžiūros akto nesurašymas) arba ignoruojant eksperto teismo posėdyje duotus paaiškinimus (pvz., dėl „korektiško sandorio“ apibrėžties turinio). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo ekspertizės akto įrodomąja reikšme, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų šioje dalyje. Kvestionuodami teismo ekspertizės akto, kaip įrodomosios priemonės, tinkamumą, apeliantai iš esmės remiasi deklaratyviais teiginiais, kurie realiai pagrįsti ne objektyviais akto trūkumais, bet teismo eksperto V. L. ir eksperto V. M. pasirinktų turto vertės apskaičiavimui reikšmingų koeficientų ir kitų rodiklių skirtumais. Atsižvelgiant į tai, kad teismo eksperto nustatytą Turto vertę patvirtina ir kiti bylos svarstymui pateikti įrodymai, apeliantų išsakomos abejonės neturi objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertų nustatytos Turto vertės tikėtinai skiriasi, nes jie ne vienodai vertino aplinkybę dėl atliktos Turto rekonstrukcijos, kuri nėra įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka. Atlikdamas vertinimą, ekspertas V. L. pagrįstai Turtą aprašė ir vertino pagal jo inventorizacijos bylą, bet ne pagal faktinę jo patalpų būklę po rekonstrukcijos, t. y. nevertindamas patalpų ploto ir kitų pakeitimų. Atlikti statybos darbai, kurie nėra įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, pritariant atsakovo V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą išsakomai pozicijai, ne didina Turto vertę, bet ją mažina dėl atliktų pakeitimų teisinio neapibrėžtumo. Ši aplinkybė buvo išskirta ir K. K. IĮ „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“ parengtoje išvadoje dėl turto vertės. Aptariamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nebe pagrindo suabejojo eksperto V. M. nustatytos Turto vertės objektyvumu, nes, priešingai, nei įrodinėja apeliantai, ekspertas, rengdamas vertinimą, rėmėsi ekonominėmis ir verslo prognozėmis, kurių itin didelis klaidingumo ir subjektyvumo laipsnis. Turto vertės skaičiavimai remiantis falsikabiliais / netiksliais kriterijais bei koeficientais, ignoruojant turto teisinio ir faktinio statuso skirtumus, kelia objektyvių abejonių nustatyta verte ir jos įrodomąja reikšme. Visuma bylos svarstymui pateiktų įrodymų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neteikia pagrindo kitokiai išvadai, nei priėjo pirmosios instancijos teismas. Nors apeliaciniame skunde dėstoma daug argumentų, kurie neva turėtų patvirtinti teismo eksperto V. L. parengto ekspertizės akto prieštaringumą, tačiau, kaip pasisakyta prieš tai, jie yra deklaratyvūs bei nereikalingi atskiro ir detalaus aptarimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai bei argumentams, kad antstolė tinkamai įkainojo Turtą ir nėra CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto materialiojo teisinio pagrindo Akto panaikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Tikroji vaivorykštė“ prieš AB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Padarytą išvadą, be kita ko, patvirtina ir prieš tai paminėtos aplinkybės dėl trečiojo asmens UAB „Euro logistics“ ir kitų išieškotojų veiksmų nereiškiant antstolei pretenzijų dėl Turto įkainojimo. Akivaizdu, kad šiems asmenims taip pat nebuvo kilę abejonių atlikto įkainojimo teisingumu. Tai, kad šią aplinkybę trečiasis asmuo iškėlė po to, kai varžytynes laimėjo atsakovas V. B., bet ne ieškovas, tik patvirtina jo nesąžiningumą.

52Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir principų. Tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog apeliantų pateikti įrodymai pagrindžia jų įrodinėjamų aplinkybių egzistavimą, laikydami, kad kitų įrodymų ištyrimas suponuoja priešingą išvadą, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ prieš AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija apeliacinį skundą šioje ginčo dalyje atmeta kaip nepagrįstą.

53Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo V. B. sąžiningumu ar nesąžiningumu, yra teisiškai nereikšmingi, todėl jie plačiau neaptartini.

54Dėl elektroninių varžytynių vykdymo tvarkos pažeidimų ir jų teisėtumo

55Apeliantai nurodo, kad, vykdant varžytynes elektronine tvarka, buvo nepagrįstai apribota ieškovo teisė varžytis, nes nebuvo galima kainos kelti automatiniu būdu. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė į tinkamą varžymosi procesą (CPK 713 straipsnio 6 dalis). Byloje nustatyta, kad Turtą antstolė pardavinėjo varžytynėse, vykdytose elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Varžytynių metu galiojusioje CPK 713 straipsnio 6 dalies redakcijoje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d.) buvo nustatyta, kad varžytynių dalyvis gali nurodyti didžiausią savo siūlomą kainą, kuri iki varžytynių pabaigos negali būti žinoma nei varžytynes organizuojančiam antstoliui, nei kitiems varžytynių dalyviams ar tretiesiems asmenims. Tokiu atveju antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje nurodoma pagal CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytas kainos didinimo taisykles padidinta kaina, kuri išlieka iki to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę parduodamo turto kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą už parduodamą turtą, didžiausią parduodamo turto kainą nurodžiusio dalyvio kaina didinama pagal CPK 713 straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles. Didžiausią kainą nurodžiusio varžytynių dalyvio kaina šioje dalyje nustatyta tvarka automatiškai didinama iki to momento, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina ją viršys.

56SVI, nustatančios CPK VI dalies normų taikymo tvarką, vykdant įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus, 100 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d.) buvo numatyta, kad, prasidėjus varžytynėms, varžytynių dalyviai kainą už varžytynėse parduodamą turtą gali didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu. Pagal SVI 102 punktą, kainą didinant automatiniu būdu, varžytynių dalyvis nurodo siūlomą pradinę kainą, kuri turi atitikti šios instrukcijos 101 punkte nurodytas kainos didinimo taisykles, didžiausią siūlomą kainą ir kainos automatinio didinimo intervalą. Didžiausia siūloma kaina negali būti žinoma nei varžytynes organizavusiam antstoliui, nei kitiems varžytynių dalyviams ar tretiesiems asmenims. Šiuo atveju rodoma pradinė siūloma kaina, kuri išlieka iki to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę parduodamo turto kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą, automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio siūloma kaina automatiškai padidinama šio varžytynių dalyvio nurodytu intervalu, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina viršys automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio nurodytą didžiausią siūlomą kainą.

57Tiek iš CPK, tiek iš SVI nuostatų matyti, kad ginčo varžytynių organizavimo metu varžytynių dalyviai turėjo teisę kainą už varžytynėse parduodamą turtą didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu. Šių būdų esminis skirtumas pasireiškia tuo, kad, pasirinkęs automatinį kainos didinimo būdą, varžytynių dalyvis gali pasiūlyti pradinę kainą ir iš anksto nustatyti didžiausią pageidaujamą siūlyti kainą, kuri išlieka iki to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę parduodamo turto kainą. Automatinio kainos didinimo būdo tikslas – užtikrinti daikto pardavimą už didžiausią kainą. Naudojant neautomatinį kainos didinimo būdą, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, galioja rungimosi laike, o ne realiame kainos didinime, principas. Varžymosi esmė - varžymasis, siekiant nurungti konkurentus, t. y. siūlant daugiau, nei siūlo konkurentas, tačiau nesiūlant daugiau, nei reikia. Jeigu neveikia automatinis kainos kėlimo mechanizmas arba nėra galimybės juo pasinaudoti, t. y. varžytynių dalyvis negali iš anksto nurodyti savo didžiausios siūlomos kainos, paneigiama varžymosi, koks reglamentuotas CPK 713 straipsnyje, esmė. Tokiu atveju siekiantis įsigyti daiktą asmuo tikslu nurungti konkurentus, yra priverstas iš karto siūlyti tikėtinai visiškai neadekvačią pinigų sumą, neatsižvelgiant į konkrečių varžytynių, vykdomų neautomatiniu būdu (rungimasis laike), aplinkybes ir konkurentų siūlomus kainos didinimo intervalus. Varžytynėse dalyvaujantis asmuo, siekdamas išvengti grėsmės, kad paskutinę minutę (sekundę) varžovai už daiktą pasiūlys kiek didesnę, nei jau yra pasiūlyta, pinigų sumą, ir varžytynės baigsis, asmeniui nebespėjus pasiūlyti didesnės, nei yra pasiūlyta kainos, iš karto yra priverstas siūlyti daug daugiau, nei yra reikalinga, tikslu nurungti varžovus. Tokių situacijų atsiradimo riziką eliminuoja automatinio kainos didinimo mechanizmo taikymas. Jeigu varžytynės vykdomos nesudarant jų dalyviams galimybių kainą siūlyti automatiniu būdu, nepaisant to, kad šis būdas savo esme yra alternatyvus, kyla rizika, kad turtas bus parduotas ne už didžiausią įmanomą gauti kainą, o varžytynių dalyvių varžymasis nebus visapusis.

58Atsakovas VĮ Registrų centras, kuriam buvo pavesta nustatyti detalią naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarką (SVI 95 punktas), patvirtino, kad ginčo varžytynių organizavimo metu varžytynių dalyviai kainą galėjo didinti tik neautomatiniu būdu (III b. t., l. 4–5). Tą patvirtina ir Aprašo (redakcija, turėjusi galioti iki 2013 m. gegužės 28 d.) tekstas, kuriame nebuvo numatyta varžytynių dalyvių teisė, o kartu ir galimybė, kainą už varžytynėse parduodamą turtą didinti automatiniu būdu. Taigi teisės norminiame akte, kuriame turėjo būti detalizuota elektroninių varžytynių vykdymo tvarka, nebuvo numatyta varžytynių dalyvių galimybė naudotis automatiniu kainos kėlimo būdu. Kadangi Aprašas, patvirtintas VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7, yra teisės norminis teisės aktas, teisėjų kolegija suabejojusi, ar Aprašas ta apimtimi, kiek nenumatė galimybės varžytynių dalyviams kainą už varžytynėse parduodamą turtą didinti automatiniu būdu, neprieštarauja CPK 713 straipsnio 6 daliai, SVI 100 ir 102 punktams, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Apraše nėra legislatyvinės omisijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti jam pateiktą prašymą, nurodydamas, kad Aprašas nebuvo paskelbtas nei „Valstybės žiniose“, nei Teisės aktų registre (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 17 punktas, 19 straipsnio 1 dalis), t. y. norminis teisės aktas nėra įsigaliojęs, todėl jo teisėtumo tyrimas yra neteismingas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat Aprašo nepaskelbimas įstatymų nustatyta tvarka suponuoja, kad Aprašas ginčo varžytynių vykdymo metu negaliojo. Tai reiškia, kad varžytynės buvo vykdomos pagal tvarką, neturėjusią teisinės galios. Kitaip tariant, nesant įstatymų nustatyta tvarka priimto ir įsigaliojusio teisės norminio akto, reglamentuojančio naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarką, varžytynės tokia forma apskritai negalėjo būti vykdomos.

59Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J., T. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-273/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi antstolis, siekdamas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktais suteiktų įgaliojimų. Nors teismo sprendimo vykdymo procesas pagrįstas tarp išieškotojo ir skolininko susiklostančiais vykdymo teisiniais santykiais, tačiau priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo teisinis reguliavimas yra viešosios teisės dalis, o šiuos veiksmus gali atlikti tik antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo. Viena iš esminių prielaidų užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą yra tikslus ir griežtas vykdymo procedūrų vedimas pagal įstatymuose nustatytą tvarką.

60Atlikdamas jam įstatymu priskirtas funkcijas, antstolis turi pareigą užtikrinti vykdymo proceso skaidrumą ir teisėtumą. Tokia pareiga, be kita ko, implikuoja draudimą atlikti vykdymo veiksmus ar imtis priemonių, kurie nėra reglamentuoti bei leidžiami įstatymo. Tai reiškia, kad teismo sprendimo vykdymas negali būti atliekamas pagal vykdymo proceso dalyvių individualiai konkrečiai situacijai nustatytas / sukurtas taisykles, bet ne pagal teisės norminiuose aktuose įtvirtintą tvarką. Jeigu konkrečių vykdymo veiksmų atlikimo tvarka įstatymų leidėjo ar kito subjekto, įgalioto įstatymų leidėjo, nėra apibrėžta, jie negali būti atliekami. Priešingu atveju, yra sudaromos prielaidos pažeisti vykdymo proceso dalyvių teises ir įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus vykdymo proceso teisėtumui ir skaidrumui. Dėl vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų viešo pobūdžio, jų spragos vykdymo proceso dalyvių susitarimu negali būti užpildomos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo varžytynių vykdymo metu teisės norminis aktas – Aprašas, turėjęs apibrėžti varžytynių vykdymo elektroniniu būdu tvarką, nebuvo tinkamai paskelbtas ir negaliojo. Vadinasi, ginčo varžytynės vyko remiantis jų dalyvių individualiai nustatytomis taisyklėmis, kurių modeliu pasirinktas Aprašas – dalyviai tokią valią išreiškė akceptuodami atsakovo VĮ Registrų centro parengtą tvarką. Akcentuotina, kad varžytynės vyko ne tik ne pagal galiojančiame teisės norminiame akte nustatytą tvarką, bet kartu ir pagal tokią tvarką, kuri susiaurino varžytynių dalyvių teises, lyginant su tomis, kurias garantavo įstatymas, t. y. nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti automatiniu kainos kėlimo mechanizmu (CPK 713 straipsnio 6 dalis).

61Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog, užsiregistravęs dalyvauti varžytynėse, ieškovas patvirtino sutinkąs jose dalyvauti pagal antstolių informacinės sistemos tvarkytojo (atsakovo VĮ Registrų centro) parengtą tvarką, negali būti vertinama kaip pati savaime patvirtinanti varžytynių teisėtumą. Tai, kad ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse, neveikė sąžiningai, t. y. žinojo apie negalėjimą naudotis automatiniu kainos kėlimo mechanizmu, pradinę pasiūlytą kainą varžytynių eigoje pakėlė tik 10 Lt (taip tikintis įgyti Turtą už mažiausią kainą), tačiau dėl to pretenzijų tol, kol nepaaiškėjo varžytynių laimėtojas, nereiškė, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė. Sprendžiant, ar varžytynės vyko teisėtai, esminę reikšmę turi du momentai: ar varžytynės vyko laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir ar buvo užtikrintos sąlygos už parduodamą turtą gauti didžiausią įmanomą kainą. Nustatytos faktinės aplinkybės dėl abiejų įvardytų momentų teikia neigiamas išvadas. Varžytynių vykdymo tvarka nebuvo paskelbta įstatymų nustatyta tvarka, todėl negaliojo. Tai suponuoja, kad antstolė dėl teisinio reguliavimo trūkumų negalėjo skelbti ir organizuoti varžytynių elektroniniu būdu. Šio neteisėtumo vien tik varžytynių dalyvių sutikimas jose dalyvauti pagal atsakovo VĮ Registrų centro nustatytą tvarką nepašalina. Negalima neigti to, kad kainos didinimo automatinis ir neautomatinis būdai yra alternatyvūs, t. y. varžytynių dalyvis turi pasirinkimo teisę, kurį iš jų naudoti. Tokia teisė varžytynių dalyviams buvo įtvirtinta įstatyme. Tačiau elektroninių varžytynių vykdymo metu įgaliotoms valstybės institucijoms neužtikrinus varžytynių dalyviams galimybės pasinaudoti automatiniu kainos didinimo būdu, viena iš įstatymo laiduotų kainos didinimo alternatyvų dalyviai pasinaudoti apskritai negalėjo. Argumentai, jog ieškovas neįrodė ketinimo pasinaudoti automatiniu kainos didinimo būdu, nes sutiko dalyvauti varžytynėse ir naudojosi neautomatinio kainos dininimo būdu, nėra teisiškai korektiški, kadangi negalima reikalauti įrodyti tokias aplinkybes, kurias įrodyti yra neįmanoma (lot. - impossibilium nulla obligatio est). Aplinkybės, kad ieškovas ar kiti varžytynių dalyviai būtų naudojęsi automatiniu kainos didinimo būdu, jei toks būtų įdiegtas elektroninėje varžytynių sistemoje, nėra galimybės nei įrodyti, nei jos paneigti. Įvertinus tai, kad CPK 713 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos viešosios teisės normos, dispozityvumo principas šiame teisiniame santykyje negalioja. Dėl to varžytynių dalyvio pasirinkimo teisė – naudotis automatiniu ar neautomatiniu kainos didinimo būdu, negalėjo būti varžoma. Prieš tai aptarta, kad abiejų nurodytų būdų (automatinio ir neautomatinio) derinimas sudaro prielaidas užtikrinti, jog turtas bus parduotas už didžiausią įmanomą gauti kainą, o varžytynių dalyvių varžymasis bus visapusis ir skaidrus. Be kita ko, pažymėtina, kad automatinis kainos didinimo mechanizmas pašalina pirmosios instancijos teismo išskirtus rizikos faktorius, susijusius su varžytynių dalyvių internetinio ryšio sparta, kokybe ir kt. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, neužtikrinus ginčo varžytynių dalyviams galimybės naudotis automatiniu kainos kėlimo mechanizmu buvo ne tik apribotas varžymasis, bet ir tikėtinai užkirstas kelias Turtą realizuoti už didesnę kainą, nei ta, kurią pasiūlė varžytynių laimėtojas.

62Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur (liet. - iš neteisės teisė neatsiranda), nesant teisėto daikto pardavimo iš varžytynių, Aktas negalioja ir nuosavybės teisė į Turtą varžytynių laimėtojui nepereina. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, veiklos laisvė yra ribojama įstatymo bei pačios veiklos tikslų. Varžytynių organizavimas elektroniniu būdu nesant pagal įstatymus paskelbtos ir galiojančios tvarkos, kuri, kaip de facto veikęs taisyklių rinkinys, be kita ko, nepagrįstai ribojo varžytynių dalyvių teises, tiesiogiai garantuojamas įstatyme, negali būti laikomas teisėtu. Tokios objektyvios varžytynių organizavimo ir vykdymo aplinkybės, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, implikuoja susiklosčiusių teisinių santykių neteisėtumą, nes turtas parduotas tvarka, kuri negali būti pripažįstama varžytynėmis, kaip tai apibrėžta CPK 700 straipsnyje. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Aktą negaliojančiu ab initio. Pripažinus Aktą negaliojančiu, atsiranda sandorio negaliojimo padarinys – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 602 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad apeliantai, priklausomai nuo jų santykio su skolininku, iki varžytynių ar jas vykdant nebuvo sąžiningi, atsižvelgiant į esminį Turto pardavimo procedūrų neteisėtumą, neturi reikšmės sprendžiant varžytynių negaliojimo teisinių padarinių klausimą.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64Priėmus byloje naują sprendimą, atitinkamai keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas pagal principą – pralaimėjęs moka. Tačiau teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

65Nagrinėjamu atveju apeliantų reikalavimai tenkinami iš esmės dėl vienintelės priežasties – atsakovų antstolės A. L. ir VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų, t. y. vieno subjekto vykdant varžytynes, o kito – neužtikrinant varžytynių tvarką turinčio reglamentuoti įstatymus atitinkančio teisės taikymo norminio akto priėmimo ir jo tinkamo paskelbimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia tik iš nurodytų atsakovų. Ieškovas turėjo 1 326,75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (I b. t., l. 29), 940,76 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (VI b. t., l. 53) ir 446,02 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme (III b. t., l. 23–25; V b. t., l. 172–173) išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“ turėjo 1 254,34 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (II b. t., l. 68, 83), 144,81 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme (III b. t., l. 21–22) išlaidų.

66Iš įvardytų išlaidų dydžių matyti, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 72,41 Eur per daug (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodyta suma grąžinama ieškovui. Kitos apeliantų turėtos išlaidos lygiomis dalimis jiems priteisiamos iš atsakovų antstolės A. L. ir VĮ Registrų centro. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantų turėtos teismo ekspertizės ir eksperto V. M. vertinimo parengimo išlaidos neatlyginamos, nes jų argumentai ginčo dalyje dėl netinkamo Turto įkainojimo atmesti kaip nepagrįsti.

67Iš atsakovų antstolės A. L. ir VĮ Registrų centro lygiomis dalimis taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 71,33 Eur pirmosios instancijos teisme ir 5,15 Eur apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

68Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

69Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

70Pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolė A. L. iš varžytynių pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Raimondas ir draugai“ (juridinio asmens kodas 151370497) priklausantį turtą – 18/100 dalių remonto dirbtuvių ( - ).

71Taikyti restituciją: grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Raimondas ir draugai“ 18/100 dalių remonto dirbtuvių ( - ), o atsakovui V. B. (asmens kodas ( - ) – 48 239,11 (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis eurus ir 11 ct) Eur.

72Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Logivita“ (juridinio asmens kodas 301126624) 2 641,12 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 1 320,56 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų ir 56 ct), iš atsakovų antstolės A. L. ir valstybės įmonės Registrų centro.

73Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Euro logistic“ (juridinio asmens kodas 301125547) 1 399,15 Eur (tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 699,58 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 58 ct), iš atsakovų antstolės A. L. ir valstybės įmonės Registrų centro.

74Priteisti valstybei 76,48 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 48 ct) pašto išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 38,24 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 24 ct), iš atsakovų antstolės A. L. ir valstybės įmonės Registrų centro.

75Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Logivita“ 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 41 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. balandžio 17 d. per akcinę bendrovę „Swedbank“.

76Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje yra kilęs dėl varžytynių, vykdytų elektroniniu būdu, akto... 6. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Logivita“ ir... 7. 1) pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš... 8. 2) taikyti restituciją – grąžinti skolininkui UAB „Raimondas ir... 9. 3) priteisti iš atsakovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 10. Ieškovas UAB „Logivita“ taip pat prašė teismo įpareigoti antstolę A.... 11. Reikalavimų faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad antstolė A. L. Turto... 12. Pirmosiose varžytynėse Turtas turėjo būti parduotas už kainą, ne... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 15. Išanalizavęs šalių argumentų, teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo... 16. Pasisakydamas dėl Turto įkainojimo, teismas pažymėjo, kad vykdymo procese... 17. Atmesdamas, kaip nepagrįstus, ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Euro... 18. Spręsdamas atsakovo V. B. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 20. Apeliaciniame skunde ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Euro logistic“... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 22. 1. Dėl varžytynių tvarkos pažeidimo ir turto pardavimo iš varžytynių... 23. Tik egzistuojant didžiausios siūlomos kainos nurodymo bei automatinio jos... 24. 2. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo ir turto pardavimo iš... 25. Nagrinėdamas klausimą dėl to, ar Turtas buvo tinkamai įkainotas, teismas... 26. Siekiant įtikinti teismą skirti pakartotinę ekspertizę, buvo pateikta... 27. 3. Dėl atsakovo V. B. nesąžiningumo. ... 28. Turtas atsakovui V. B. buvo parduotas už 37–50 proc. mažesnę, nei to meto... 29. 4. Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. ... 30. Teismas atsakovui V. B. už teisines paslaugas priteisė maksimalų... 31. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo skundą atmesti,... 33. 1. Dėl tariamo varžytynių tvarkos pažeidimo. ... 34. Varžytynių dalyviai, siekdami įsigyti iš varžytynių parduodamą turtą,... 35. 2. Dėl parduodamo iš varžytynių turto tariamo netinkamo įkainojimo.... 36. Ieškovas nėra trečiojo asmens UAB „Raimondas ir draugai“ kreditorius,... 37. 3. Dėl proceso šalių sąžiningumo.... 38. Atsakovas, susipažinęs su turto vertintojo parengta turto vertinimo... 39. 4. Dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. ... 40. Ginčas yra sudėtingas ir sprendžiami teisiniai klausimai yra nauji.... 41. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė A. L. prašo skundo... 42. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 43. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio... 44. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 45. Dėl Turto įkainojimo aplinkybių ... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje praktikoje taip pat išskiriama,... 48. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolė Turtui įkainoti... 49. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK... 50. Byloje kilus ginčui dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės,... 51. Prieš tai pažymėta, kad teismo ekspertizės akto duomenys sutampa su kitų... 52. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 53. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo V. B. sąžiningumu ar... 54. Dėl elektroninių varžytynių vykdymo tvarkos pažeidimų ir jų teisėtumo ... 55. Apeliantai nurodo, kad, vykdant varžytynes elektronine tvarka, buvo... 56. SVI, nustatančios CPK VI dalies normų taikymo tvarką, vykdant įstatymų... 57. Tiek iš CPK, tiek iš SVI nuostatų matyti, kad ginčo varžytynių... 58. Atsakovas VĮ Registrų centras, kuriam buvo pavesta nustatyti detalią... 59. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad teismo sprendimo... 60. Atlikdamas jam įstatymu priskirtas funkcijas, antstolis turi pareigą... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog, užsiregistravęs dalyvauti... 62. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus,... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 64. Priėmus byloje naują sprendimą, atitinkamai keičiamas bylinėjimosi... 65. Nagrinėjamu atveju apeliantų reikalavimai tenkinami iš esmės dėl... 66. Iš įvardytų išlaidų dydžių matyti, kad ieškovas už pareikštą... 67. Iš atsakovų antstolės A. L. ir VĮ Registrų centro lygiomis dalimis taip... 68. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 69. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą ir... 70. Pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 15 d. turto pardavimo iš... 71. Taikyti restituciją: grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Raimondas ir... 72. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Logivita“ (juridinio... 73. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Euro logistic“... 74. Priteisti valstybei 76,48 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 48 ct) pašto... 75. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Logivita“ 72,41 Eur... 76. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos...