Byla 2-880/2014

Dėl administratoriaus atstatydinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Deluxe Management“ bankroto byloje Nr. B2-1268-345/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Deluxe Management“ bankroto byloje Nr. B2-1268-345/2014, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Deluxe Management“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi šis teismas patvirtino BUAB „Deluxe Management“ kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų 84 786,33 Lt finansinį reikalavimą.

4Kreditorius Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų pateikė teismui prašymą atstatydinti bankroto administratorių UAB „TOP CONSULT“ iš BUAB „Deluxe Management“ bankroto administratoriaus pareigų; administratoriumi paskirti UAB „Verslo administravimas ir apskaita“; pripažinti nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina.

5Nurodė, kad atsakovo vadovas perdavė bankroto administratoriui bendrovės turtą, kurį taip pat sudarė ir spalvotas mulčas. Administratorius turtu nesirūpina, nesiima priemonių užtikrinti jo apsaugą, savo veiklos ataskaitoje išsamiai nepateikė informacijos apie trumpalaikį turtą ir jo struktūrą. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu jis įsipareigojo kitame kreditorių susirinkime pateikti išsamią informaciją ir įrodymus dėl kreditorių susirinkime spręstų klausimų, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Be to, administratorius veiklos ataskaitoje teikė kreditoriams duomenis, neatitinkančius tikrovės. Nemotyvuotos veiklos ataskaitos pateikimas taip pat sustiprina kreditorių abejones dėl administratoriaus tinkamumo. Administratoriaus kreditorių susirinkimams pateiktoje tvirtinti administravimo išlaidų sąmatoje nėra detalizuoto ir motyvuoto pagrindimo dėl administravimo išlaidų dydžio. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonė veiklos nevykdo, darbuotojai yra atleisti, todėl nėra aišku, kodėl buhalterinė apskaita yra pavedama tvarkyti buhalterinei tarnybai. Nors administratorius turi ne mažiau kaip du teisininkus, siūloma pirkti teisines paslaugas. Administravimo išlaidų sąmatoje nėra detalizuotas ir motyvuotas administratoriaus atlyginimas. Be to, administratorius nesiima jokių veiksmų įvertinti atsakovo veiklą ir neinicijuoja klausimo dėl tyčinio bankroto pripažinimo svarstymo, nepalaiko kreditorių susirinkimuose siūlymo kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas. Administratorius, neatlikdamas išsamios sandorių analizės, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytą pareigą. Jis neteisėtai siekia pakeisti tam tikrų nutarimų priėmimą kreditorių susirinkimo metu ne pagal faktiškai balsuotus kreditorių balsus, kadangi administratorius po 2013 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo parengė du šio susirinkimo protokolus su skirtingais užfiksuotais nutarimais, taip pat administratorius neužfiksavo kreditorių susirinkimų protokoluose tikslių susirinkimų metu kreditorių išsakytų aplinkybių.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo.

8Įvertinęs kreditoriaus nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bankroto administratorius UAB „TOP CONSULT“ netinkamai vykdo arba nevykdo jam pavestų pareigų ir kad yra pakankamas pagrindas jį atstatydinti iš pareigų.

9Spalvotas mulčas yra paties pareiškėjo dispozicijoje, kurį, kaip patvirtino pareiškėjas, sukrovė į maišus ir pervežė į kitą įmonės teritorijoje esantį sandėlį. Nors pareiškėjas ir teisus, nurodydamas, jog įmonės administratorius yra atsakingas už bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, tačiau bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto (spalvoto mulčo) neperdavimas neleidžia administratoriui užtikrinti turto apsaugos. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teisme civilinėje byloje Nr. 2-818-345/2014 yra ginčijamas BUAB „Deluxe Management“ kreditorių susirinkimo 2013 m. spalio 2 d. nutarimas antru klausimu dėl BUAB „Deluxe Management“ turto (mulčo) perdavimo Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų. Taip pat iš paties pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 11/05-936 matyti, jog spalvotas mulčas priklauso pareiškėjui ir planuoja jį parduoti tretiesiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjas tikslingai neperduodamas reikalaujamą saugoti turtą ir sandėliuodamas jį savo patalpose, nepagrįstai nurodo, jog bankroto administratorius aplaidžiai vykdo savo pareigas, neužtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugos, tuo pažeisdamas BUAB „Deluxe Management“ kreditorių teises ir interesus. Iš BUAB „Deluxe Management“ administratoriaus ataskaitos, kurios įmonės kreditorių susirinkimas nepatvirtino, matyti, kad joje nurodyta visa ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 24 punkte reikalinga informacija, patvirtinanti administratoriaus privalomus atlikti veiksmus iki pirmojo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo, dėl ko taip pat nėra pagrindo manyti, kad bankroto administratoriaus pateikta veiklos ataskaita prieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-994-345/2014 taip pat nenustatė esminių šios administratoriaus veiklos ataskaitos turinio trūkumų bei padarė išvadą, jog visos administratoriaus veiklos ataskaitos nepatvirtinimas negali būti laikomas pagrįstu.

10Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su administratoriaus nurodytais administravimo išlaidų dydžiais, nesudaro pagrindo manyti kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. BUAB „Deluxe Management“ pirmajame kreditorių susirinkime administratoriaus administravimo išlaidų sąmata nebuvo patvirtinta. Taigi Vilniaus apygardos teismui 2013 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Deluxe Management” iškėlus bankroto bylą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, bankroto administratorius metus vykdo bankroto procedūras neskyrus lėšų administravimo išlaidoms padengti. Administratorius, teikdamas įmonės kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, turi motyvuoti išlaidas, tačiau tai nereiškia absoliutaus jų pagrindimo, kadangi objektyviai nėra galima tiksliai apskaičiuoti visų išlaidų, kurios bus patirtos bankroto procedūrų metu. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas yra įmonės kreditorių susirinkimo prerogatyva. Bylos duomenys įrodo, kad administratorius atsakinėja į pareiškėjo paklausimus, dalyvauja teisminiuose ginčuose, kuriuose ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai, teikia atsiliepimus į skundus, bankroto procedūros iki šiol nėra pasibaigusios. Iš bankroto administravimo išlaidų sąmatos matyti, kad ji yra pakankamai išsami, detalizuotos išlaidų sumos. Buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos tiesiogiai patenka į ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį, o dėl faktiškai patirtų išlaidų juridinėms paslaugoms pagrįstumo bet kuriuo atveju (kaip ir dėl visos administravimo išlaidų sąmatos panaudojimo) spręs kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 4 p.).

11Iš 2013 m. gegužės 27 d. administratoriaus ataskaitos teismas nustatė, kad remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu administratorius patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir nenustatė, kad buvo sudaryta sandorių, priešingų BUAB „Deluxe Management“ veiklos tikslams, taip pat administratorius išanalizavo visų įmonės debitorių skolas ir išieškojimo galimybes, todėl teismas sprendė, kad neturi pagrindo išvadai, jog administratorius, nesikreipdamas į teismus dėl sandorių nuginčijimo, pažeidžia ĮBĮ nuostatas. Įmonės kreditoriams manant, jog yra pažeidžiamos jų teisės ir interesai, taip pat turi teisę kreiptis į teismą, siekdami apginti savo pažeistas subjektines teises ir interesus.

12Administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą pareiškėjas taip pat grindžia administratoriaus nesikreipimu į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu turi būti įvertinama aplinkybių visuma, lėmusi įmonės nemokumą, taip pat į tai, kad administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nenustatė, jog buvo sudaryta sandorių, priešingų BUAB „Deluxe Management“ veiklos tikslams, taip pat pareiškėjui nenurodžius konkrečių aplinkybių, iš kurių teismas galėtų spręsti apie tikrąsias bankroto priežastis, nėra pagrindo manyti, kad administratorius, nesikreipdamas į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, pažeidė įstatymo nuostatas.

13Pareiškėjas nurodė, kad administratorius nepateikia kreditoriams informacijos ir prašomų dokumentų, neatsako į kreditorių klausimus, tačiau šioms savo aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius reaguoja į kreditorių prašymus, teikia informaciją jiems rūpimais klausimais.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Atskiruoju skundu kreditorius Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

16Atskirojo skundo argumentai:

171) Teismas, pažeisdamas ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytą terminą, priėmė skundžiamą nutartį. Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad teismas tik 2014 m. sausio 10 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau nei ĮBĮ, nei CPK nenumato tokio procesinio veiksmo atlikimo, kuomet teisme gaunamas įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) motyvuotas prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo. Tokie teismo veiksmai suponuoja išvadą, kad, darydamas procesinius pažeidimus dėl įstatyme nustatytų procesinių terminų nesilaikymo bei nenumatytų procesinių veiksmų atlikimo, teismas tikėtinai buvo šališkas. Tai lėmė ir paties priimto sprendimo dėl administratoriaus atstatydinimo nepagrįstumą ir neteisėtumą;

182) Teismas nepagrįstai neatstatydino administratoriaus, nes jis netinkamai atlieka ĮBĮ nustatytas funkcijas. Administratorius neužtikrina turto (mulčo) apsaugos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 4 p.). Konstatuodamas, jog administratorius tinkamai atlieka šias pareigas, teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino paties atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir juose esančių aplinkybių. Pažymėjo, kad administratoriui nesirūpinant šiuo turtu, jis (apeliantas), siekdamas kiek įmanoma apsaugoti spalvoto mulčo kokybę (sandėlyje, kuriame jis buvo, dėl pralaidaus stogo lyjant bėgo vanduo) ir norėdamas atlaisvinti mulču užimtą, mulčą sukrovė į maišus ir pervežė į kitą sandėlį, esantį apelianto teritorijoje. Visas kitas įmonės gamybinėje bazėje (atviroje lauko teritorijoje) tiek dažytas, tiek nedažytas mulčas yra nepervežtas į kitą saugią vietą, jis nuolat yra veikiamas tokio turto kokybę bloginančių oro sąlygų ir nėra saugomas, laisvai pasiekiamas bet kuriam trečiajam asmeniui, taip sudarant visas sąlygas jį neteisėtai pasisavinti. Turto buvimas apelianto nesaugomoje gamybinėje bazėje (atviroje lauko teritorijoje) neužkerta kelio administratoriui imtis reikiamų priemonių tokio turto saugumui užtikrinti, sudarant pasaugos sutartis su trečiaisiais asmenimis. Iš apelianto 2013 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 11/05-936 „Dėl turto realizavimo“ administratoriui išdėstytų aplinkybių taip pat negalima konstatuoti, kad apeliantas siekia ar imasi tam tikrų priemonių tikslingai neperduoti administratoriui atsakovo turtą, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas tikslingai neperduoda reikalaujamą saugoti turtą, dėl to neleidžia administratoriui užtikrinti jo apsaugos. Nesuprantama teismo pozicija nevertinti apelianto prašyme teismui nurodytos reikšmingos aplinkybės, jog administratorius turto (mulčo) perdavimo jam iš atsakovo valdymo organų metu nesurašė tokio turto būklės konstatavimo akto, nesiėmė jokių veiksmų, kad šio turto, esančioje nesaugomoje atviroje lauko teritorijoje, vertė nesumažėtų;

193) Priešingai nei konstatavo teismas, veiklos ataskaitoje administratorius išsamiai nepateikė informacijos dėl trumpalaikio turto ir jo struktūros. Administratorius nepateikė jokios informacijos apie sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis ir pobūdį. Teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-994-345/2014 pagristai konstatavo, kad atsakovo kreditorių susirinkimo metu administratorius nežinojo visų aplinkybių dėl jo administruojamos įmonės trumpalaikio turto sudėties ir nepateikė kreditoriams jų reikalautos informacijos apie tai. Taigi šie administratoriaus veiklos ataskaitos netvirtinimo motyvai teismo pripažinti pagrįstais. Teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-994-345/2014 priėjo išvadą, kad administratorius tinkamai nevykdė savo pareigos nustatyti administruojamos įmonės turto sudėtį ir jį perimti. Nagrinėjamu atveju teismo išvados, kad administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodyta visa ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies (apelianto nuomone turėtų būti 3 dalies) 24 punkte reikalinga informacija, prieštarauja teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-994-345/2014, padarytoms išvadoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1026/2014 apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą, t. y. patvirtino administratoriaus netinkamą pareigu vykdymą;

204) Administratoriaus pateiktoje kreditoriams tvirtinti administravimo išlaidų sąmatoje nurodytas administratoriaus atlyginimo dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka ĮBĮ kriterijų. Toks nesąžiningas administratoriaus elgesys negali būti pateisinamas ir privalo būti vertinamas kaip pažeidžiantis kreditorių teises. Nors iki šios dienos nėra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, tačiau teismas tinkamai neįsigilino ir neįvertino visų aplinkybių, dėl kokių priežasčių ji (sąmata) nėra patvirtinta. Administratoriaus atsakinėjimas į kreditorių paklausimus, dalyvavimas teisminiuose ginčuose, kuriuose jo arba bankroto bylą inicijavusio kreditoriaus UAB „Avelita“ skundais ginčijami jiems nepalankūs kreditorių susirinkimo nutarimai, taip pat bankroto procedūrų neužbaigimas negali būti pripažįstami svarbiais kriterijais, kurie pagrįstų administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumą;

215) Administratorius savo veiklos ataskaitoje (skyriuje „Bendra informacija apie UAB „Deluxe Management“) nurodė, kad nenustatė, jog buvo sudaryta sandorių, priešingų atsakovo veiklos tikslams (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), tačiau kreditoriams negalėjo paaiškinti, kaip tai nustatė. Kreiptis į teismą dėl sandorių, priešingų atsakovo veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, galima tik tuomet, kada visi bankrutuojančios įmonės per paskutinius 36 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo jai dienos sudaryti sandoriai yra tinkamai patikrinti, įvertintas jų teisėtumas. Byloje tokiu įrodymų nėra pateikta, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad administratorius yra tinkamai atlikęs IBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytą pareigą;

226) Nors kreditoriai informavo administratorių apie UAB „Avelita“, UAB „Logistikos čempionai“ ir UAB „Cerneta“, kuriam prieš pat atsakovo bankroto bylos iškėlimą buvo perduotas tik apeliantui ir kreditoriui UAB „Packmak“ siūlytas trumpalaikis turtas (mulčas), sąsajos per šių juridinių asmenų valdybos narius (M. B., T. M., I. V.) ir akcininkus (M. B., T. M.), nurodant tai patvirtinančias aplinkybes, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių, siekiant nustatyti aukščiau minėto trumpalaikio turto (mulčo) perdavimo sąlygų, teisėtumo, ar jis buvo siūlytas kitiems atsakovo kreditoriams, tokio turto rinkos kainą ir taip įvertinti sandorių pagrįstumą, to nesiūlė atlikti ir per kreditorių susirinkimus;

237) Administratorius, nors buvo raginamas kreditorių susirinkimo metu, nesiima jokių veiksmų įvertinti atsakovo veiklą, aplinkybių visumą, lėmusias atsakovo nemokumą ir inicijuoti klausimo dėl tyčinio bankroto pripažinimo svarstymą. Nurodyto administratoriaus sąmoningo neveikimo teismas nepagrįstai nevertino kaip reikšminga aplinkybe, siekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tinkamą pareigų vykdymą. Administratoriui buvo pateikta pirminė informacija, kuri sudaro pakankamą pagrindą ypač kruopščiai įvertinti atsakovo veiklą ir kitas aplinkybes, lėmusius atsakovo nemokumą, kreditoriai sutiko bendradarbiauti su administratoriumi nustatant tokias aplinkybes, tačiau jis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 ir 14 punktuose numatytas pareigas tinkamai vykdyti nepagrįstai atsisakė;

248) Administratorius netinkamai užtikrina kreditorių interesų gynimą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), nes visų kreditorių susirinkimų metu iš esmės prieštaravo ir nepalaikė kreditorių siūlymo atlikti atsakovo ūkinės-finansinės veiklos auditą atsakovo veiklos vykdymo laikotarpiu (nuo 2011- 06-29 iki 2013-02-12), siekiant patikrinti atsakovo veiklos vykdymo laikotarpiu vestos buhalterinės apskaitos teisėtumą ir teisingumą. Šis nutarimas buvo priimtas 2013 m. gruodžio 19 d., tačiau kaip ir visi kiti nutarimai, kurie nenaudingi administratoriui ir kreditoriams UAB „Avelita“ ir UAB „Logistikos čempionai“, yra apskųstas teismui (civilinė byla Nr. 2-2706-345/2014);

259) Administratorius trečiąjį kreditorių susirinkimą nuo 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių raštiško siūlymo jį sušaukti (2013 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 11/05-1104 „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo“), sušaukė tik 2013 m. gruodžio 19 d., tačiau visais įmanomais būdais siekė, kad jis neįvyktų, t. y. nustatė kreditoriams balsavimo raštu terminą ne iki numatytos kreditorių susirinkimo įvykimo datos, o tik iki 2013 m. gruodžio 18 d. 17.00 val. 2013 m. gruodžio 18 d. 15.47 val. elektroniniu paštu pranešė atsakovo kreditoriams, kad atsistatydina atsakovo kreditorių susirinkimo sekretorius (administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ darbuotojas), o 2013 m. gruodžio 19 d. 10.00 val. vykusio trečiojo kreditorių susirinkimo metu administratorius visiškai nepadėjo apeliantui bei kitiems susirinkime dalyvavusiems kreditoriams tinkamai pravesti kreditorių susirinkimą, neatsakinėjo į jam užduodamus procedūrinius klausimus, ignoravo kreditorių pasiūlymus ir buvo visiškai pasyvus. Šios aplinkybės įrodo, kad administratorius tikėjosi, jog susirinkimas neįvyks;

2610) Administratorius neteisėtai siekė (-ia) pakeisti tam tikrų nutarimų priėmimą kreditorių susirinkimo metu ne pagal faktiškai balsuotus kreditorių balsus, o taip, kaip jam ir atsakovo kreditoriams UAB „Avelita“ bei UAB „Logistikos čempionai“ yra naudinga, dėl ko po įvykusio 2013 m. gegužės 31 d. pirmojo kreditorių susirinkimo administratorius parengė net du šio susirinkimo protokolus su skirtingais juose užfiksuotais nutarimais. Šios aplinkybės buvo nagrinėtinos teismo civilinėje byloje Nr. 2-994-345/2014 ir 2014 m. sausio 3 d. sprendimu šioje byloje patvirtintos, o tokie neteisėti nutarimai panaikinti. Šios aplinkybės taip pat nebuvo įvertintos prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo nagrinėjančio teismo. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad administratorius veikia išimtinai buvusio atsakovu vadovo, kreditorių UAB „Avelita“ bei UAB „Logistikos čempionai“, UAB „Carneta“ akcininkų ir tuo pačiu valdybos narių interesais, vilkina bankroto procedūras ir tinkamai negina tiek atsakovo daugumos kreditorių, tiek ir atsakovo interesų;

2711) Nepagrįsta teismo išvada, jog bankroto administratorius reaguoja į kreditorių prašymus, teikia informaciją jiems rūpimais klausimais. Apeliantas dažnai yra priverstas po keletą ir daugiau kartų prašyti administratoriaus pateikti tam tikrą informaciją, susijusią su atsakovu, jo veikla, turtu bei ją pagrindžiančius įrodymus. Tai įrodo 2013 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. 11/05-1132 „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“, 2013 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. 11/05-1133 „Dėl BUAB „Deluxe Management“ turto grąžinimo“. Šiais raštais prašomos informacijos bei ją pagrindžiančių dokumentų iki šios dienos iš administratoriaus nėra gauta, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo priešingai.

28Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Deluxe Management“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, prašo atmesti skundą praleidus procesinį terminą jam pateikti, o nesant tam pagrindo, atmesti skundą kaip nepagrįstą.

29Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

301) Skundžiama nutartis priimta 2014 m. vasario 11 d. Administratoriaus duomenimis, suinteresuotoms šalims nutartis išsiųsta dar vasario mėnesį. Apelianto atskirajame skunde nurodyta data yra 2014 m. kovo 10 d., todėl yra pagrindas pripažinti, kad kreditorius praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti atskirąjį skundą (CPK. 335 str. 1 d.);

312) Kreditorius (apeliantas) neperdavė reikalaujamą saugoti turtą ir jį sandėliavo savo patalpose, todėl administratorius negalėjo užtikrinti šio turto apsaugos;

323) Kaip teisingai nurodė teismas, administratoriaus pateikta administravimo išlaidų sąmata buvo pakankamai išsami, sąmatoje detalizuotos išlaidų sumos;

334) Kreditorius pakartotinai pateikia, jo vertinimu, tarpusavyje susijusių fizinių ir juridinių asmenų sąsajas. Pačių sąsajų tarp subjektų buvimą, kaip galima suprasti iš skundo, apeliantas laiko faktiškai neginčijamu įrodymu to, kad tarp tokių subjektų sudaryti sandoriai preziumuotini kaip nesąžiningi trečiųjų šalių atžvilgiu, neteisėti ir nusikalstami. Apeliantą dominantis sandoris ir jo sudarymo aplinkybės detaliai pateiktos byloje ir tokiu būdu apelianto abejonės dėl šių sandorių žalingumo atsakovui ar neteisėtumo buvo išsklaidytos;

345) Apeliantas skunde nepateikia konkrečių faktų ar įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl tyčinio bankroto buvimo. Administratoriaus nuomone, tyčinio bankroto tikimybę apeliantas kildina iš sandorių tarp susijusių subjektų fakto. Sandoriai tarp susijusių subjektų buvo patikrinti ir nebuvo nustatyta, kad jie žalingi atsakovui ar kreditoriams;

357) Kreditorius neįrodė aplinkybių, jog bankroto administratorius nepateikia kreditoriams informacijos ir prašomų dokumentų, neatsako į kreditorių pateikiamus klausimus. Priešingai, bylos duomenys įrodo, kad bankroto administratorius reaguoja į kreditorių prašymus, teikia informaciją jiems rūpimais klausimais.

36Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditoriai UAB „Logistikos čempionai“ ir UAB „Avelita“ prašė skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

37Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

381) Administratoriaus ginčai su pareiškėjais nėra įstatymuose numatytas pagrindas pakeisti administratorių. Skunde nurodomos aplinkybės dėl teisme sprendžiamų nesutarimų, kam turėtų priklausyti mulčas, parodo, kad šalys nepasiekė sutarimo ginčytinais klausimais ir jie galutinai sprendžiami teismo sprendimu. Šios aplinkybės įrodo, kad administratorius imasi priemonių tinkamai vesti bankroto procesą ir gina visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 str. 2 d. 4 p.);

392) Argumentai dėl ataskaitos išsamumo nėra tokie reikšmingi ir svarbūs, kad juos galima būtų priskirti prie administratoriaus pakeitimo pagrindų (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-994- 345/2014 pripažino, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes reikia tikslinti administratoriaus ataskaitą, nereiškia, kad administratorius neatlieka savo funkcijų. Administratorius yra įpareigotas ataskaitą patikslinti, o kol nėra išspręstas šis klausimas, nėra pagrindo kelti administratoriaus keitimo klausimo šiuo pagrindu. Teismas nenustatė, kad ataskaita iš esmės neteisinga, klaidinga ar sudaryta kitokiomis aplinkybėmis, kurios patvirtintų, jog paskirtas administratorius neturi kompetencijos ar kitokių gebėjimų ją sudaryti;

403) Administravimo išlaidų sąrašas pagal ĮBĮ nėra baigtinis, o jų dydis yra fakto ir kreditorių susirinkimo kompetencijos klausimas. Administratorius negali tinkamai vykdyti savo pareigų, jei nėra patvirtinta išlaidų sąmata. Bankrutuojančios bendrovės turto nėra daug ir tolimesnis bankroto proceso vilkinimas gali privesti prie to, kad gautų iš turto pardavimo pajamų užteks tik daliai administravimo išlaidų, paskaičiuotų pagal minimalius dydžius, padengti. Nurodytos aplinkybės parodo pareiškėjo neveiklumą, siekį padaryti administratorių neveiksmingą;

414) Pareiškėjo nurodomos tirtinos aplinkybės, kurios tikėtinai pažeidžia kreditorių interesus, grindžiamos tik prielaidomis, o pareiškėjas pats savarankiškai neatlieka jokio tyrimo, nors turi pakankamai resursų ir kvalifikacijos tai daryti. Pareiškėjo keliami klausimai yra susiję tik su dalimi kreditorių ir dalimi sandorių bei tik dėl to, kad tie kreditoriai (kaip ir likusieji) turėjo dalykinių (komercinių) santykių su bankrutavusia įmone. Pareiškėjas nekelia klausimo kaip jis atsako už įsipareigojimus, kurie atsirado, vykdant jungtinę veiklą su bankrutuojančia bendrove, kodėl bankrutavusi įmonė prisiėmė įsipareigojimus padengti pareiškėjui kitos įmonės skolą ir kaip būtent šie sandoriai paveikė UAB „Deluxe Management“ finansinę padėtį. Administratorius įvertino visus sandorius ir išreiškė poziciją, jog, jo nuomone, nėra sandorių, kuriuos reikėtų ginčyti. Jei kuris nors iš pareiškėjų mano, kad tokia pozicija nėra teisinga, tai jie turi teisę pasinaudoti įstatymuose numatytomis galimybėmis savo interesus ginti teisme savarankiškai, naudodamiesi actio Pauliana ar panašiomis priemonėmis. Nė vienas pareiškėjas savarankiškų veiksmų neatlieka, tačiau verčia tai daryti bankroto administratorių, neprisiimdami jokios rizikos dėl pasiruošimo tokiems veiksmams ir tokių veiksmų pasekmėms, jei jie būtų atliekami.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

43Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

45Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

46Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo BUAB „Deluxe Management“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2013 m. gruodžio 19 d., priėmė nutarimą atstatydinti UAB „TOP CONSULT“ iš BUAB „Deluxe Management“ administratoriaus pareigų ir pritarti siūlomai naujai administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ kandidatūrai (1 t., 145-148 b. l.). Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo, konstatuodamas, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, jog administratorius UAB „TOP CONSULT“ netinkamai vykdo arba nevykdo jam pavestų pareigų.

47Ginčui aktuali ĮBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. balandžio 11 d.) nustatė, kad be kitų subjektų į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo gali kreiptis įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ 10 str. 2 p.). Paminėta, kad dėl UAB „TOP CONSULT“ atstatydinimo iš administratoriaus pareigų nusprendė kreditorių susirinkimas, todėl kreditorių susirinkimo pirmininkas, vykdydamas kreditorių susirinkimo valią, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo, o teismas turėjo tokį prašymą išnagrinėti (ĮBĮ 10 str. 2 p.).

48Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad administratorius tinkamai vykdo jam pavestas ĮBĮ funkcijas, tačiau sutikti su šią teismo išvada nėra pakankamo pagrindo. Byloje esantys duomenys leidžia daryti prielaidą, kad administratorius netinkamai bei nerūpestingai vykdė (vykdo) savo, kaip bankroto administratoriaus, pareigas (ĮBĮ 11 str. 5 d.).

49Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje. Toks asmuo ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuoja. Jis privalo užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja ūkinei-komercinei veiklai, turi pareigą ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuoti ir vykdyti visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2012), todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 1 d., 4 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali atstatydinti ir pakeisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-752/2012; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013).

50Didžioji dalis apelianto nurodytų aplinkybių, kuriomis įrodinėjamas administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ netinkamas pareigų atlikimas, yra išnagrinėtose arba šiuo metu nagrinėjamose atskirose civilinėse bylose. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu buvo konstatuota, kad administratoriaus ataskaita iš esmės atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 24 punkte nustatytus reikalavimus, tačiau „ <...> BUAB „Deluxe Management“ kreditorių susirinkimo metu administratorius nežinojo visų aplinkybių dėl įmonės trumpalaikio turto sudėties, nepateikė kreditorių reikalautos informacijos, t.y. tinkamai nevykdė savo pareigos nustatyti įmonės turto sudėtį ir jį perimti“ (civilinės bylos Nr. 2-994-345/2014). Taigi šioje byloje teismo konstatuotos netinkamai administratoriaus atliktos pareigos, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad po šio teismo sprendimo situacija pasikeitė ir administratorius pašalino teismo nustatytą pažeidimą, t. y. nustatė bendrovės turto sudėtį ir jį perėmė (ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą, nurodė, kad administratoriaus ataskaita negali būti tvirtinama vien dėl to, kad ataskaitoje administratorius nepateikė informacijos apie sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, o ataskaitoje nepakankama nurodyti, kad, administratoriaus nuomone, nebuvo sudaryta sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams. Tokios informacijos kreditoriams nepateikimas yra nesuderinamas su administratoriaus pareigomis, siekiant tinkamai pagrįsti savo įgaliojimų vykdymą (civilinė byla Nr. 2A-1026/2016). Administratoriaus nepateikė į bylą įrodymų, jog po šio teismo sprendimo tinkamai įvykdė pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.), nepateikė duomenų, kad suteikė kreditoriams informaciją apie sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, šių sandorių duomenis (datas, šalis, pobūdį), o pirmosios instancijos teismas jų (įrodymų) nereikalavo (CPK 178, 185 str.).

51Neginčijama, kad administratorius turi įgaliojimus vertinti jam pateiktus dokumentus ir savarankiškai priimti sprendimus dėl procesų prieš įmonės skolininkus ar kreditorius, kreipimosi į teismą kitais bankroto procese aktualiais klausimais (įskaitant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu), tačiau, išskyrus paties administratoriaus teiginius, byloje nėra kitokių duomenų apie tai, kad klausimai dėl apelianto įvardijamų sandorių nuginčijimo, tyčinio įmonės bankroto iškėlimo buvo tinkamai įvertinti bei ištirti.

52Apeliantas netinkamą administratoriaus pareigų vykdymą grindžia ir tuo, kad administratoriaus pateikta sąmata buvo nepagrįsta. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1082-345/2014, patenkino administratoriaus skundą ir panaikino 2013 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimo sprendimą nepriimti nutarimo 4 darbotvarkės klausimu „Įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ ir šį klausimą perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto teiginius dėl sąmatos nepagrįstumo, tačiau dėl šio teismo sprendimo paduotas ir priimtas apelianto ir UAB „Packmak“ skundas (civilinės bylos Nr. 2A-1165/2014, byla nėra išnagrinėta), todėl nurodyta aplinkybė dėl išlaidų sąmatos pagrįstumo (nepagrįstumo) kol kas nei paneigta, nei patvirtinta.

53Dėl mulčo ir jo apsaugos teismas konstatavo, kad administratorius negalėjo užtikrinti šio turto apsaugos, nes jis buvo apelianto dispozicijoje, tačiau teismas visiškai nesiaiškino ar iki 2013 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta mulčą perduoti apeliantui (šis nutarimas panaikintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi), priėmimo administratorius ėmėsi veiksmų šį turtą perimti ir išsaugoti (ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p.).

54Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus. Iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Nagrinėjamu atveju sprendimą dėl administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ atstatydinimo priėmė dauguma BUAB „Deluxe Management“ kreditorių („už“ balsavo 55,07 % visų kreditorių). Atsiradus daugumos kreditorių nepasitikėjimui ir susiklosčius konfliktiniams santykiams tarp bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių, toliau šiam administratoriui vykdyti bankrutuojančios įmonės bankroto procedūras gali būti itin sudėtinga, ir tai neatitiktų įmonės ir jos kreditorių interesų, ir tai keltų grėsmę sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų vykdymui, konstruktyviam bendradarbiavimui tarp bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių. Taip būtų sąlygos vilkinti bankroto procedūrą ir nepagrįstai užtęsti visą bankroto procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-388/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 1935/2011). Teismų praktikoje taip pat vertinama, kad dėl paminėtų aplinkybių nėra prasmės palikti administratoriumi asmenį, kuris, didelė tikimybė, ankščiau ar vėliau bus pakeistas, nes stambiausi ir kiti atsakovo kreditoriai toliau atvirai reikš nepasitikėjimą ieškovo pasiūlytu administratoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2146/2010). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia spręsti, kad atsiradęs nepasitikėjimas tarp kreditorių ir administratoriaus bei konfliktiniai santykiai tarp BUAB „Deluxe Management“ didžiausio kreditoriaus (apelianto) ir administratoriaus nulėmė teisminius ginčus, o tai trikdo sklandų atsakovo bankroto procedūros vykdymą.

55Remiantis tuo, kas išdėstytą, prieinama išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, nebuvo reikiamai aktyvus, nesigilino į apelianto pateiktus argumentus bei įrodymus, t. y. neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tam būtina rinkti ir įvertinti daug naujų įrodymų apie administratoriaus veiklą. Tai gi, byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, (CPK 6, 14, 179 str. 2 d., 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir jo pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

56Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomo naujo administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ kandidatūra turėtų būti suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie ŪM (ĮBĮ 11 str. 2 d.), todėl, nesant tokio suderinimo, tuo atveju, jeigu būtų atstatydintas UAB „TOP CONSULT“, šio administratoriaus kandidatūra negali būti vertinama kaip tinkama.

57Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė ĮBĮ nuostatą dėl trumpo prašymo atstatydinti administratorių išnagrinėjimo 15 dienų procesinį terminą. ĮBĮ 10 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi dienos turi priimti sprendimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo teisme gautas 2013 m. gruodžio 30 d., o išspręstas - 2014 m. vasario 11 d. Akivaizdu, kad teismas nesilaikė ĮBĮ nustatytų terminų, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks pažeidimas neturi įtakos ginčijamos nutarties esmei ir nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

58Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, gavęs prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo, teismas 2014 m. vasario 4 d. paskyrė teismo posėdį bei nustatė terminą administratoriui pateikti atsiliepimą į pateiktą prašymą. Tokius teismo veiksmus apeliantas vertina kaip teismo šališkumo įrodymą, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos, todėl bankroto bylų procese teismas turi būti aktyvus, imtis procesinių priemonių išsiaiškinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliantas teisingai nurodo, kad ĮBĮ bei CPK nuostatos tiesiogiai nenumato teismo pareigos kreiptis į administratorių dėl atsiliepimo į tokio pobūdžio prašymą pateikimo, tačiau ši teismo teisė kyla iš bankroto bylų pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas administratoriui terminą pateikti atsiliepimą į prašymą, suteikė administratoriui teisę būti išklausytam: teisę atsikirsti, teikti papildomus savo argumentus (prieštaravimus, paaiškinimus), įrodymus (CPK42 str.). Taip buvo užtikrinta administratoriaus teisė į teisingą teismą. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai dėl prašymą išnagrinėjusio teismo šališkumo.

59Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Deluxe Management“ teigia, kad apeliantas praleido procesinį terminą atskirajam skundui paduoti ir prašo jį (skundą) atmesti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo buvo nagrinėjamas rašytinio teismo proceso tvarka, todėl dėl to priimta 2014 m. vasario 11 d. teismo nutartis galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Iš bylos duomenų sprendžiama, kad teismas neįvykdė CPK 292 straipsnio reikalavimo išsiųsti šalims ir tretiesiems asmenims nutarčių, kurios gali būti apskųstos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos. Esant tokiam procesiniam pažeidimui nėra galimybių tiksliai nustatyti, kada apeliantas sužinojo apie priimtą skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo padarytas pažeidimas vertintinas apelianto naudai, pripažįstant, kad apie skundžiamą 2014 m. vasario 11 d. teismo nutartį apeliantas galėjo sužinoti ne vėliau kaip 2014 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas atskirąjį skundą, iš esmės tokią situaciją pripažino (CPK 315 str.).

60Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta.

61Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

62Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Deluxe Management“ administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ atstatydinimo ir jo pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.