Byla 2-778/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su kreditorių K. R., P. K. advokato D. G. pareiškimu dėl teisėjų kolegijos nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-778/2012 pagal ieškovų A. B. ir V. B., atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“, kreditorės L. M., trečiojo asmens „Ekoprojektas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties, kuria buvo nutarta atstatydinti uždarąją akcinę bendrovę „Stinkoma“ iš bankroto administratoriaus pareigų ir paskirti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“ bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto centras“, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“ bankroto byloje Nr. B2-2865-619/2012,

Nustatė

22012 m. balandžio 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas kreditorių K. R., P. K. advokato D. G.

3pareiškimas dėl teisėjų kolegijos nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-778/2012 pagal ieškovų A. B. ir V. B., atsakovo BUAB „Aljos statyba“ bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“, kreditorės L. M., trečiojo asmens „Ekoprojektas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties. Pareiškimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

41) Lietuvos apeliaciniame teisme atskirųjų skundų nagrinėjimas buvo paskirtas 2012 m. kovo 29 d., teismas sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2012 m. balandžio 5 d. 2012 m. balandžio 3 d. bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iš esmės bei įpareigojo R. S. pateikti informaciją, ar jis sutinka teikti bankroto administratoriaus paslaugas BUAB „Aljos statyba“ bankroto byloje. Teismas šiurkščiai pažeidė proceso teisės normas, nes 2012 m. kovo 29 d., baigęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir išėjęs į sprendimo priėmimo kambarį, priėmė naujai pateiktus pirmosios instancijos teismo nušalinto bankroto administratoriaus įrodymus. CPK nenumato šioje proceso stadijoje teismo teisės priimti naujai pateiktus rašytinius įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties priėmimas remiantis naujai po bylos išnagrinėjimo pateiktais rašytiniais įrodymais yra teisiškai nepagrįstas, formalus ir šališkas.

52) Teismas pažeidė CPK 256 straipsnį, nes bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo būtinybę grindė ne byloje esančiais įrodymais, bet po bylos nagrinėjimo iš esmės nepagrįstai priimtais pateiktais įrodymais. CPK 256 straipsnis suteikia galimybę teismui atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės remiantis tik tomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie teismui buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

63) Teismas nepagrįstai atsižvelgė į BUAB „Aljos statyba“ administratoriaus UAB „Stinkoma“ įgalioto asmens pranešimą, prie kurio buvo pridėtas 2012 m. kovo 26 d. įvykusio BUAB „Aljos statyba“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 5, iš kurio matyti, kad kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką kreiptis į teismą dėl administratoriaus UAB „Stinkoma“ atstatydinimo ir pasiūlyti teismui administratoriumi paskirti R. S.. Teismas, nenurodydamas jokių teisės normų, sprendė, kad kadangi kreditorių susirinkimas balsavo už kitą administratoriaus kandidatūrą, nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nutartimi, gali tekti spręsti dėl R. S. tinkamumo administruoti BUAB „Aljos statyba“ bankroto procedūras klausimą. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir šališka, nes teisėjų kolegija prioritetą teikia ne teismo procesiniam sprendimui, bet kreditorių susirinkimo nutarimui. Minėtas kreditorių susirinkimo protokolas ir jo metu priimti nutarimai yra apskųsti, tačiau teismas, tik gavęs kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 5, laikė jį teisėtu.

74) Kreditorius VĮ „Turto bankas“, kuris siūlė administratoriumi paskirti R. S., net neskundė 2012 m. sausio 23 d. nutarties. Todėl šio kreditoriaus siūloma administratoriaus kandidatūra nėra atskirųjų skundų dėl minėtos nutarties nagrinėjimo dalykas.

85) Nagrinėjamoje byloje priimant 2012 m. balandžio 3 d. nutartį bei naujai pateiktus įrodymus, buvo pažeistos CPK 320 straipsnio nuostatos. 2012 m. balandžio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartis aiškiai patvirtina, kad abejotinais procesiniais veiksmais siekiama suteikti prioritetą būtent kreditorių daugumos siūlomai bankroto administratoriaus kandidatūrai, apie kurio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas teismas net neturi duomenų. Šie argumentai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos šališkumą.

9Pareiškimas netenkinamas.

10Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

11Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

12Nagrinėjamu atveju kreditorių K. R., P. K. advokato D. G. nuomonė, kad apeliacine tvarka civilinę bylą nagrinėjantys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai gali būti šališki byloje, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Tai, kad teisėjų kolegija priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iš esmės bei įpareigojo R. S. pateikti informaciją, ar jis sutinka teikti bankroto administratoriaus paslaugas, nereiškia, kad teisėjai suinteresuoti bylos baigtimi. Kreditorių atstovo nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo pozicija dėl naujų įrodymų rinkimo ar teisėjų kolegijos išdėstytais argumentais nesudaro teisėjų nušalinimo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, teismas jose yra aktyvus ir privalo savo iniciatyva išsiaiškinti visas bylai teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pat rinkti įrodymus ne tik dėl įmonės finansinės būklės, bet ir dėl skirtino administratoriaus atitikimo įstatymų reikalavimams. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas pareiškimo dėl teisėjų nušalinimo pagrįstumo klausimą, neturi įgaliojimų tikrinti, ar bylą nagrinėjantis teismas tinkamai taikė CPK 320 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo argumentas, kad kreditorius VĮ „Turto bankas“ apeliacine tvarka neskundė 2012 m. sausio 23 d. nutarties, neturi teisinės reikšmės sprendžiant kolegijos nušalinimo klausimą.

13Kreditorių K. R., P. K. advokatas D. G. nepateikė duomenų apie apeliacine tvarka civilinę bylą Nr. 2-778/2012 nagrinėjančių teisėjų kolegijos narių galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, o išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo objektyviam stebėtojui atsirasti pagrįstų abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nesant įrodymų, jog šie teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu, tenkinti pareiškimą dėl teisėjų kolegijos narių nušalinimo nėra pagrindo.

14Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

15Kreditorių K. R., P. K. advokato D. G. pareiškimo dėl teisėjų kolegijos narių nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-778/2012 nagrinėjimo netenkinti.