Byla 2-3518-618/2016
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Erikai Simaitei, dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės UAB „Minijos salos“ atstovei N. S.-N., UAB „Didi gilė“ atstovei A. P., atsakovių UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“ atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui ir advokatei Julijai Viktorijai Flis, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovėms UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt.,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu UAB „Didi gilė“ direktoriaus įsakymą dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, nutraukti 2015-07-30 darbo sutartį Nr. 01 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti 2016-01-26 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016-01-26 UAB „Didi gilė“ direktoriaus įsakymą Nr. 16/04 dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priteisti iš atsakovės UAB „Didi gilė“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės išeitinę išmoką bei 2900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti neteisėtu UAB „Minijos salos“ direktoriaus įsakymą dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, nutraukti 2015-06-10 darbo sutartį Nr. 40 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti 2016-01-26 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016-01-26 UAB „Minijos salos“ direktoriaus įsakymą Nr. 16/04 dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priteisti iš atsakovės UAB „Minijos salos“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės išeitinę išmoką bei 2900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad jis 2015-12-31 atsakovių buvo atleistas iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi, t.y. jo pareiškimu, tačiau prašymo atleisti iš darbo atsakovėms jis nebuvo pateikęs. Be to, nuo 2015-12-08 iki 2016-01-07 jam buvo suteiktas laikinas nedarbingumas. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad 2016-01-05 jis nuvyko į ligonių kasas, norėdamas gauti sveikatos draudimo kortelę, tačiau jam buvo pranešta, jog jis yra atleistas iš darbo, todėl kortelės jam išduoti negali. Sužinojęs apie atleidimą jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kuri jam patvirtino, jog jis yra atleistas remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi, t.y. savo noru. 2016-01-18 dieną jis užsiregistravo darbo biržoje, tačiau 2016-01-23 darbo biržos atstovai jam pranešė, kad jis yra dirbantis.

3Atsakovės UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė UAB „Minijos salos“ vykdė naują projektą – smėlio žvyro karjero eksploataciją. Kadangi naudingųjų iškasenų gavyba nėra pagrindinė atsakovės UAB „Minijos salos“ veikla, šio projekto vykdymui buvo nuspręsta pasamdyti naują darbuotoją, kuris koordinuotų minėtą veiklą. Šiuo pagrindu 2015-06-10 tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Minijos salos“ sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu jis priimtas dirbti vadybininku. Karjero eksploataciją buvo svarstoma atskirti nuo atsakovės UAB „Minijos salos“ veiklos, todėl 2015-07-30 buvo įsteigta UAB „Didi gilė“ ir pagal 2015-07-30 darbo sutartį ieškovas priimtas dirbti UAB „Didi gilė“ direktoriaus pareigose. Atsakovas savo kaip UAB „Minijos salos“ vadybininko pareigas atliko netinkamai, o kaip UAB „Didi gilė“ direktorius netinkamai tvarkė įmonės dokumentus, jų nerengė arba nesaugojo, vengė įmonės administravimo, nekreipė dėmesio į atsakovių akcininkės N. S.-N. pasiūlymus. 2015 metų lapkričio mėnesį tarp ieškovo ir N. S.-N. vyko pokalbis dėl ieškovo darbo kokybės, buvo reikalaujama, kad ieškovas pateiktų ataskaitą apie atliktus darbus, jų rezultatus, tolimesnius planus. Situacijai nesikeičiant N. S.-N. pasiūlė ieškovui nutraukti su juo sudarytas darbo sutartis. Ieškovas sutiko, tačiau paprašė keleto savaičių perduoti darbus ir sutvarkyti dokumentus. 2015-12-08 ieškovas pranešė, kad jam suteiktas laikinas nedarbingumas, tačiau patikino, kad laikino nedarbingumo laikotarpiui pasibaigus jis pateiks prašymą nutraukti darbo sutartis. Laikino nedarbingumo laikotarpiu, t.y. 2015-12-16, ieškovas pateikė atsakovei savo nuveiktų darbų ataskaitą, o 2015-12-21 atvykęs į įmonę atsisveikino su kitais darbuotojais, pranešė, kad nebedirs ir N. S.-N. nurodė, kad jo laikinas nedarbingumas tęsis iki 2015-12-30, todėl paskutinę metų dieną atvyks pasiimti daiktų ir parašyti prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo. 2015-12-28 su ieškovu susisiekė įmonės darbuotoja A. P., kuriai jis patvirtino, kad niekas nepasikeitė, susitarimai tebegalioja, todėl po kelių dienų ji pranešė įmonės buhalterijai apie darbo sutarčių nutraukimą. 2015-12-31 susisiekus su atsakovu jis nurodė, kad persigalvojo ir išeiti iš darbo neketina. Kadangi ieškovas nebuvo parašęs prašymo dėl atleidimo iš darbo, tačiau atsakovės per klaidą šią informaciją pateikė Sodrai, atsakovės susiekė su Sodra ir nurodė, kad reikia ištaisyti klaidą. Kadangi ieškovo laikinas nedarbingumas baigėsi 2016-01-06, atsakovės tikėjosi, jog ieškovas 2016-01-07 atvyks į darbą, tačiau jis darbe nesirodė, o susisiekus su ieškovu jis neatvykimo priežasčių nenurodė. 2016-01-11 ieškovui išsiųstas prašymas pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, kuris jam įteiktas 2016-01-13. 2016-01-14 įsakymais įmonėse buvo sustabdytas darbo užmokesčio mokėjimas ieškovui bei pradėtas žymėti jo neatvykimas į darbą. 2016-01-14 atsakovės gavo ieškovo atstovo advokato A. Jaskelevičiaus raštus, kuriuose nurodoma, jog ieškovas iš darbo atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu ir prašoma pateikti su atleidimu susijusius dokumentus. 2016-01-15 raštais atsakovės informavo ieškovo atstovą apie tai, kad ieškovas laikomas dirbančiu ir prašė informuoti ieškovą, kad jis atvyktų į darbą. 2016-01-21 atsakovės pateikė ieškovui reikalavimą iki 2015-01-25 pateikti pasiaiškinimą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo - neatvykimo į darbą be pateisinamų priežasčių. Ieškovui pasiaiškinimo nepateikus 2016-01-26 jis buvo atleistas iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės UAB „Didi gilė“ atstovė A. P. paaiškino, kad ji dirba UAB „Didi gilė“ vadove bei UAB „Minijos salos“ administratore. Iki atsakovo atleidimo 2016-01-26 ji dirbo UAB „Didi gilė“ direktoriaus pavaduotoja ir UAB „Minijos salos“ administratore. 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje ir 2015 metų gruodžio mėnesio pradžioje tarp įmonių akcininkės N. S.-N. vyko pokalbis, kurio metu buvo aptariami ieškovo darbų rezultatai, tolimesni planai. N. S.-N. išreiškė norą nutraukti darbo santykius su ieškovu. Ieškovas sutiko, kad darbo santykiai būtų nutraukti jo prašymu. Nuo 2015-12-08 ieškovui buvo suteiktas laikinas nedarbingumas. 2015-12-28 ji susisiekė su ieškovu ir pasiteiravo, ar niekas nepasikeitė dėl darbo sutarties nutraukimo. Pokalbio metu ji taip pat prašė ieškovo jai pranešti, jeigu jo nedarbingumo laikotarpis bus pratęstas. Kadangi ieškovas jai neskambino, ji 2015-12-30 pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie ieškovo atleidimą. 2016-01-05 grįžusi į darbą ji pamatė, jog ieškovas prašymo nutraukti darbo santykius nepateikė, todėl telefonu susisiekė su juo. Jis nurodė, kad yra atleistas neteisėtai, kadangi nebuvo pateikęs prašymo dėl atleidimo. Supratusi savo klaidą ji pranešė ieškovui, kad duomenys apie jo atleidimą bus atstatyti ir pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie padarytą klaidą.

4Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Minijos salos“ atstovė N. S.-N. paaiškino, kad ji yra UAB „Minijos salos“ pagrindinė akcininkė bei UAB „Didi gilė“ vienintelė akcininkė. Nurodė, kad 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje vykusio pokalbio metu ji su ieškovu susitarė dėl darbo santykių nutraukimo, ieškovas nurodė, kad pateiks prašymą dėl atleidimo iš darbo. Kadangi 2015-12-08 ieškovui buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, jie sutarė, kad laikino nedarbingumo laikotarpiui pasibaigus jis pateiks prašymą dėl atleidimo iš darbo. Nurodė, kad ieškovas minėto prašymo nepateikė, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per klaidą buvo informuota apie ieškovo atleidimą, todėl šie duomenys vėliau buvo patikslinti ir klaida ištaisyta.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Minijos salos“ 2015-06-10 sudaryta darbo sutartis Nr. 40, pagal kurią ieškovas A. A. priimtas dirbti vadybininko pareigose, nepilnai darbo dienai: dirbant 5 dienų darbo savaitę ne daugiau kaip 6 val. per dar dieną (iki 30 val. per savaitę) (b. l. 46, t. 1). Ieškovas A. A. 2015-12-30 atleistas iš darbo UAB „Minijos salos“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi (b. l. 125, t. 1). Atsakovės UAB „Didi gilė“ 2016-07-21 steigiamuoju sprendimu ieškovas paskirtas UAB „Didi gilė“ direktoriumi, jam nustatyta 20 val. per savaitę darbo trukmė (b. l. 170, t. 1).Tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Didi gilė“ 2015-07-30 sudaryta darbo sutartis Nr. 01, pagal kurią ieškovas A. A. priimamas dirbti direktoriaus pareigose, nepilnai darbo dienai: dirbant 5 dienų darbo savaitę 20 darbo val. per savaitę (b. l. 5, t. 1) .Ieškovas A. A. 2015-12-30 atleistas iš darbo UAB „Didi gilė“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi (b. l. 182, t. 1). Atsakovės UAB „Minijos salos“ direktorės 2016-01-07 įsakymu Nr. 1 ir atsakovės UAB „Didi gilė“ vienintelio akcininko 2016-01-07 įsakymu Nr. 1, buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „Žemaitijos auditas“ įpareigotina pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie klaidingus duomenis dėl ieškovo A. A. atleidimo (b. l. 89, 138 t. 1). 2016-01-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje gauta informacija apie klaidingą UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ pranešimą (b. l. 127-128, 184-185, t. 1). UAB „Minijos salos“ 2016-01-07 aktu Nr. 1, 2016-01-08 aktu Nr. 2, 2016-01-11 aktu Nr. 3, 2016-01-12 aktu Nr. 4, 2016-01-13 aktu Nr. 5, 2016-01-14 aktu Nr. 6, 2016-01-15 aktu Nr. 7, 2016-01-18 aktu Nr. 8, 2016-01-19 aktu Nr. 9,2016-01-20 aktu Nr. 10, 2016-01-21 aktu Nr. 11, 2016-01-22 aktu Nr. 12, 2016-01-25 aktu Nr. 13 ir UAB „Didi gilė“ 2016-01-07 aktu Nr. 1, 2016-01-08 aktu Nr. 2, 2016-01-11 aktu Nr. 3, 2016-01-12 aktu Nr. 4, 2016-01-13 aktu Nr. 5, 2016-01-14 aktu Nr. 6, 2016-01-15 aktu Nr. 7, 2016-01-18 aktu Nr. 8, 2016-01-19 aktu Nr. 9, 2016-01-20 aktu Nr. 10, 2016-01-21 aktu Nr. 11, 2016-01-22 aktu Nr. 12, 2016-01-25 aktu Nr. 13 nustatyta, kad ieškovas minėtomis dienomis neatvyko į darbą (b. l. 90-92, 96-97, 102, 104, 107-109, 103-105, 138-140, 144-145, 150, 152, 155-157, 161-163, t. 1). Atsakovės UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ 2016-01-11 raštais Nr. 16/01 įpareigojo ieškovą iki 2016-01-15 pranešti apie nebuvimo darbe priežastis (b. l. 6, 10, 47, t. 1). 2016-01-11 pranešimai 2016-01-13 įteiktas ieškovui (b. l. 95, 143, t. 1). Atsakovės UAB „Minijos salos“ direktorės 2016-01-14 įsakymu Nr. 2 ir atsakovės UAB „Didi gilė“ vienintelio akcininko 2016-01-14 įsakymu Nr. 2, įsakyta nuo 2016-01-07 sustabdyti darbo užmokesčio ieškovui skaičiavimą ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti apie jo neatvykimą į darbą (b. l. 101, 149, t. 1). 2016-01-13 ir 2016-01-18 ieškovo atstovas kreipėsi į atsakoves UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ prašydamas pateikti informaciją apie ieškovo atleidimą (b. l. 7-8, 11-12, 48-49, 52-53, t. 1). Atsakovės UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ 2016-01-15 raštais nurodė, kad ieškovo atleidimas iš darbo atstatytas pirmąją 2016 metų darbo savaitę (b. l. 51, 151, t. 1). Atsakovės UAB „Minijos salos“ direktorės ir atsakovės UAB „Didi gilė“ 2016-01-21 prašymais pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. 16/03 ieškovas įpareigotinas iki 2016-01-25 raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (pravaikštų) (b. l. 14, 55, t, 1). Atsakovės UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ 2016-01-26 raštu informavo ieškovą, kad jam taikoma drausminė nuobauda ir jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, atleidžiamas iš darbo (b. l. 15, 56, t. 1). Pagal 2016-01-26 atsakovės UAB „Minijos salos“ direktorės įsakymą Nr. 3 „Dėl atleidimo iš darbo“ ir 2016-01-26 atsakovės UAB „Didi gilė“ vienintelio akcininko įsakymą Nr. 3 „Dėl atleidimo iš darbo“ ieškovas iš darbo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu nuo 2016-01-26 (b. l. 108, 167 t. 1). Ieškovas A. A. 2016-01-26 atleistas iš darbo UAB „Minijos salos“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu (b. l. 129, t. 1) Ieškovas A. A. 2016-01-26 atleistas iš darbo UAB „Didi gilė“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis ieškovui laikotarpiu nuo 2015-12-08 iki 2016-01-06 suteiktas laikinas nedarbingumas (b. l. 17, t. 1). Ieškovas 2016-01-12 registruotas darbo biržoje (b. l. 24, t. 1).Tarp ieškovo ir UAB „Rostfein&Co“ sudaryta darbo sutartis Nr. 06-02 (b. l. 22-23, t. 1).

7Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu arba kai viena šalis savo valia nutraukia darbo sutartį. Ieškovas prašo pripažinti neteisėtu UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“ direktoriaus įsakymą dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimą gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojas šią savo teisę gali įgyvendinti, kreipdamasis į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), nutraukdamas darbo sutartį savo pareiškimu (DK 127 straipsnis) arba dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 straipsnis). Darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti kitą šalį – darbdavį. Nutraukiant darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnyje nurodytu pagrindu lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu yra absoliuti, jei ji įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. A. 2015-12-31 atleistas iš darbo UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi. UAB „Didi gilė“ vienintelio akcininko ir UAB „Minijos salos“ direktorės 2016-01-07 įsakymu Nr. 1, buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „Žemaitijos auditas“ įpareigotina pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie klaidingus duomenis dėl ieškovo A. A. atleidimo. 2016-01-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje gauta informacija apie klaidingą UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ pranešimą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis prašymo dėl atleidimo iš darbo atsakovėms nebuvo pateikęs. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės UAB „Didi gilė“ atstovė A. P., kuri nurodė, jog informacija apie ieškovo atleidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateikta klaidingai, kadangi ieškovas prašymo dėl atleidimo iš darbo nebuvo parašęs bei nebuvo priimtas įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“. Pastebėjus klaidą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba buvo apie tai informuota, klaida buvo ištaisyta, darbo santykiai tarp šalių atstatyti. Minėtas aplinkybės taip pat patvirtino atsakovės UAB „Minijos salos“ atstovė N. S.-N. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog nors 2015-12-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateikta informacija apie ieškovo atleidimą iš UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“ nuo 2015-12-31, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi, tačiau ši informacija buvo patikslinta, nurodant, jog darbo santykiai su atsakovu nebuvo nutraukti, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“ direktoriaus įsakymą dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas.

8Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t.y. ieškovui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo apibrėžtis. DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Siekiant konstatuoti DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009).

9Nagrinėjamu atveju šalys sutaria, jog 2015-12-31 darbo santykiai tarp jų buvo nutraukti nepagrįstai, tačiau ginčo šalys nesutaria dėl to, ar atsakovėms atkūrus darbo santykius, ieškovo neatvykimas į darbą gali būti laikomas šiukščiu darbo pareigų pažeidimu. Ieškovas nurodo, kad jis 2015-12-31 buvo nepagrįstai atleistas iš darbo UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi. Vėliau atsakovės be jo žinios ir sutikimo darbo santykius atkūrė, ir galiausiai 2016-01-26 jį atleido vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsakovės su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymėdamos, kad dėl padarytos klaidos 2015-12-31 darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti, tačiau klaidą pastebėjus, ji buvo ištaisyta, ieškovas apie tai buvo informuotas, tačiau 2016-01-06 pasibaigus jo laikino nedarbingumo laikotarpiui ieškovas į darbą negrįžo, į siunčiamus raginimus nereagavo, todėl 2016-01-26 darbo santykiai su juo buvo nutraukti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

10Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. A. 2015-12-31 atleistas iš darbo UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi. 2016-01-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje gauta informacija apie klaidingą UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ pranešimą dėl ieškovo A. A. atleidimo. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad apie tai, jog jis 2015-12-31 atleistas iš darbo atsakovės jam nepranešė. Šią informaciją jis sužinojo 2016-01-05. Manydamas, kad jis yra atleistas, jis 2016-01-18 registravosi darbo biržoje, kuri po 5 dienų jam pranešė, jog jis yra įdarbintas. Ieškovas paaiškino, jog atsakovės apie tai, jog darbo santykiai su juo yra atstatyti, jam nepranešė ir jo valios dėl darbo santykių atkūrimo neišklausė. Atsakovės UAB „Didi gilė“ atstovė A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės darbuotojai iki 2016-01-05 atostogavo. 2016-01-05 grįžusi į darbą ji pamatė, jog ieškovas nebuvo parašęs prašymo dėl atleidimo iš darbo, todėl telefonu susisiekė su juo. Pokalbiu metu ieškovas nesutiko su 2015-12-31 atleidimu ir nurodė, kad jis nebuvo parašęs prašymo dėl atleidimo iš darbo. Atsakovės atstovė nurodė, jog pokalbio metu ji ieškovui paaiškino, jog iš tiesų buvo padaryta klaida, kuri bus ištaisyta ir darbo santykiai su ieškovu bus atkurti. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalims apie tai, jog darbo santykiai yra nepagrįstai nutraukti tapo žinoma 2016-01-05. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovo veiksmai – neatvykimas į darbą, padaryti atkūrus darbo santykius, yra laikytini šiukščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl yra labai svarbu nustatyti, šalių veiksmus, susijusius su darbo santykių atkūrimu.

11Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Atsižvelgus į tai, kad darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti dėl atsakovių neapdairumo, darytina išvada, jog jos turėjo pareigą bendradarbiauti su ieškovu, pranešti jam apie susiklosčiusią situaciją, tolimesnius veiksmus ir aiškiai informuoti apie darbo santykių atkūrimą. Įvertinęs byloje esančius duomenis bei jų visumą, teismas daro išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovės UAB „Didi gilė“ atstovė A. P. 2016-01-05 susisiekė su ieškovu, pranešė apie susidariusią situaciją bei informavo apie tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bus pranešta apie ieškovo klaidingą atleidimą iš darbo UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“, tokiu būdu atkuriant šalių darbo santykius. Vis dėlto, svarbu pažymėti tai, kad 2016-01-05 pokalbio metu A. P. dirbo UAB „Didi gilė“ direktoriaus pavaduotoja ir UAB „Minijos salos“ administratore, todėl buvo neįgaliota spręsti klausimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, darbuotojų atleidimu, įdarbinimu ir pan. Be to, pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje apie klaidingą UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ pranešimą dėl ieškovo A. A. atleidimo buvo gautas 2016-01-08. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ 2016-01-11 raštais, kurie ieškovui įteikti 2016-01-13, įpareigojo ieškovą iki 2016-01-15 pranešti apie nebuvimo darbe priežastis. 2016-01-11 tarp ieškovo ir advokato Artūro Jaskelevičiaus sudaryta atstovimo sutartis, kuriuos pagrindu 2016-01-13 ieškovo atstovas kreipėsi į atsakoves prašydamas pateikti informaciją apie ieškovo atleidimą. Atsakovės 2016-01-15 raštais nurodė, kad ieškovo atleidimas iš darbo atstatytas pirmąją 2016 metų darbo savaitę. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovių siunčiamus raštus gavo, iš jų sužinojo, kad darbo santykiai yra atkurti, tačiau į darbą neatvyko, kadangi nebematė prasmės, buvo praradęs pasitikėjimą atsakovėmis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad 2016-01-11 tarp ieškovo ir advokato Artūro Jaskelevičiaus sudaryta atstovimo sutartis, į tai, kad atsakovės 2016-01-11 raštu jį įpareigojo iki 2016-01-15 pranešti apie nebuvimo darbe priežastis, tačiau nenurodė, jog darbo santykiai su juo yra atkurti, ir tik 2016-01-15 raštu informavo ieškovą ir jo atstovą, kad ieškovo atleidimas iš darbo atstatytas pirmąją 2016 metų darbo savaitę, darytina išvada, jog ieškovas 2016-01-15 turėjo suprasti apie tai, kad atsakovės informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie klaidingą pranešimą dėl jo atleidimo iš darbo ir darbo santykiai tarp šalių buvo atkurti. Taigi, ieškovas nuo 2016-01-15 turėjo suprasti savo pareigą atvykti į darbą. Tačiau ieškovas su atsakovėmis nebendradarbiavo, į darbą UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovas nurodo, kad supratęs, jog darbo santykiai su atsakovėmis yra atkurti, jis į darbą neatvyko, kadangi buvo praradęs pasitikėjimą atsakovėmis, tačiau, manytina, kad esant šioms aplinkybėms, ieškovas turėjo pareigą būti apdairus ir rūpestingas, nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir bendradarbiauti su atsakovėmis, pranešti joms apie norą nutraukti darbo santykius, siekiant užtikrinti atsakovių galimybę tinkamai vykdyti įmonių veiklą bei organizuoti įmonės darbuotojų darbą. Vis dėlto, ieškovas nei apie ketinimą tęsti darbo santykius, nei apie norą juos nutraukti atsakovėms nepranešė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas suprasdamas savo pareigą atvykti į darbą nuo 2016-01-15 į darbą UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ neatvyko be svarbių priežasčių. Minėti ieškovo veiksmai yra laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl konstatuotina, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo jam paskirta pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas panaikinti 2016-01-26 įsakymais paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo bei pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2016-01-26 UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“ direktoriaus įsakymus Nr. 16/04 dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą atmestinas kaip nepagrįstas.

12Atmetus ieškovo reikalavimus panaikinti 2016-01-26 įsakymais paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo bei pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2016-01-26 UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“ direktoriaus įsakymus Nr. 16/04 dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovių išeitinę išmoką atmestinas kaip nepagrįstas.

13Ieškovas prašo priteisti iš atsakovių vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. G. v. A. V.IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl šios kompensacijos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012; kt.). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2012-07-12 civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012; kt.). Atsižvelgus į tai, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2015-12-08 iki 2016-01-06 buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, bei į tai, kad ieškovas nuo 2016-01-15 į darbą UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ neatvyko be pateisinamų priežasčių, ieškovui iš atsakovių priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-01-07 iki 2016-01-14. Teismas pažymi, jog laikotarpį nuo 2016-01-07 iki 2016-01-14 sudaro 6 darbo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 metų sausio mėnesį UAB „Minijos salos“ ir UAB „Didi gilė“ ieškovui priskaičiuotas darbo užmokesti už 5 darbo dienas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už 1 darbo dieną. Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7.2 punkto nuostatas vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis UAB „Minijos salos“ sudaro 16,35 Eur ((84,86 Eur + 350,00 Eur + 350,00 Eur)/48 (b. l. 136-137, t. 1), todėl ieškovui iš atsakovės UAB „Minijos salos“ priteistina 16,35 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis UAB „Didi gilė“ sudaro 16,36 Eur ((85,37 Eur + 350,00 Eur + 350,00 Eur)/48, todėl ieškovui iš atsakovės UAB „Didi gilė“ priteistina 16,36 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (Aprašo 4.1, 4.5, 7.1, 7.2).

14Ieškovas prašo priteisti iš atsakovių po 2900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismo vertinamos ir kitos reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra vertintina kaip pagrįsta. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad sužinojęs apie atleidimą iš jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydamas pateikti informaciją, tačiau su atsakovėmis dėl susiklosčiusios situacijos nesusisiekė. Taigi, ieškovas, sužinojęs apie savo atleidimą, bendradarbiauti su atsakovėmis nenorėjo. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kuo pasireiškė jo patirta neturtinė žala bei nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

15Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 2420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus po 1% ieškinio reikalavimų kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu, ieškovui iš atsakovių priteistina po 12,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Minijos salos“ patyrė 2468,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė UAB „Didi gilė“ - 2615,00 Eur. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti 1892,25 Eur. Minėtų Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Bendra byloje vykusių posėdžių trukmė yra 5 valandos 43 minutės, Vadovaujantis rekomendacijomis, atsižvelgiant į tai, jog bendra teismo posėdžių trukmė buvo 5 valandos 43 minutės, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 6 val. x 0,1 x 756,90 Eur, t.y. 454,14 Eur.

17Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad abi atsakoves kartu atstovavo advokatas Henrikas Mackevičius ir advokatė Julija Viktorija Flis, t.y. du atstovai, kurie kartu atstovavo abiejų atsakovių interesus. Abi atsakovės yra tarpusavyje susijusios įmonės, ginčas abiems atsakovėms kilo dėl to paties dalyko ir pagrindo bei grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu. Teismas pažymi, kad byloje parengtas vienas atsiliepimas abiejų atsakovių atžvilgiu, teikti bendri atsakovių prašymai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad didžiausia galima suma už atsakovių patirtas teisines paslaugas Pagal Rekomendaciją yra 2346,39 Eur, o tuo tarpu atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro iš viso 5083,00 Eur, t.y. daugiau nei du kartus viršija minėtą dydį, laikytina, jog yra pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, susijęs su darbo teisiniais santykiais ir ieškovas kaip darbuotojas yra laikytinas ekonomiškai silpnesne, neinformuota, nepatyrusia šalimi, bei įvertinus tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos abiejų atsakovių atžvilgiu sudarė 2420,00 Eur, t.y. du kartus mažiau, nei atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atmetus po 99,00% ieškinio reikalavimų kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu, atsakovėms iš ieškovo priteistina po 1012,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovėms iš ieškovo priteistina po 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju atmesta 99,00% ieškinio reikalavimų kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, žyminis mokestis iš atsakovių nepriteistinas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

20Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti iš atsakovės UAB „Didi gilė“ ieškovui A. A. 16,36 Eur už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

24Priteisti iš atsakovės UAB „Minijos salos“ ieškovui A. A. 16,35 Eur už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

25Kitą ieškinio dalį atmesti.

26Priteisti iš ieškovo A. A. 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Didi gilė“.

27Priteisti iš ieškovo A. A. 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Minijos salos“.

28Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu... 3. Atsakovės UAB „Didi gilė“ ir UAB „Minijos salos“ atsiliepimu į... 4. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Minijos salos“ atstovė N. S.-N.... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Minijos... 7. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas... 8. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo Lietuvos... 9. Nagrinėjamu atveju šalys sutaria, jog 2015-12-31 darbo santykiai tarp jų... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. A. 2015-12-31 atleistas iš darbo... 11. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog... 12. Atmetus ieškovo reikalavimus panaikinti 2016-01-26 įsakymais paskirtą... 13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovių vidutinį darbo užmokestį už... 14. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovių po 2900,00 Eur neturtinės žalos... 15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Minijos salos“ patyrė... 17. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad... 18. Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovėms iš ieškovo priteistina po... 19. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju atmesta 99,00% ieškinio... 20. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 22. ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti iš atsakovės UAB „Didi gilė“ ieškovui A. A. 16,36 Eur už... 24. Priteisti iš atsakovės UAB „Minijos salos“ ieškovui A. A. 16,35 Eur už... 25. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovo A. A. 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB... 27. Priteisti iš ieškovo A. A. 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...