Byla 1A-235/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistiesiems R. S., A. J. S. ir A. P., gynėjams advokatams Benediktui Paulauskui, Jonui Skruzdžiui, Sauliui Alysiui, nukentėjusiesiems J. S., D. S. ir T. S., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S., A. J. S., nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo advokato Viliaus Jonaičio bei nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

3pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

4pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6A. J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir nuteistas:

7pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

8pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. J. S. paskirta laisvės atėmimas (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

10A. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. ryto būti namuose, esančiuose ( - ), Mažeikiai.

11A. P. išteisinta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

12Iš R. S. ir A. J. S. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai po 11 080,80 Lt.

13Iš R. S., A. J. S. ir A. P. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai po 436,03 Lt.

14Iš A. J. S. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 117,30 Lt.

15Iš R. S. ir A. J. S. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui po 9 734,31 Lt.

16Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiesiems D. S. ir J.S. 3 319,50 Lt turtinei žalai atlyginti.

17Iš A. J. S. priteista nukentėjusiajai R. S. 400 Lt turtinei žalai atlyginti.

18Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiajam J. S. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

19Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiajai D. S. 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

20Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiajam T. S. 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

21Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam B. S. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

22Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam D. S. 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

23Iš A. J. S. priteista nukentėjusiajai R. S. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

24Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. 4 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

25Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam B. S. 900 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

26Iš A. J. S. priteista nukentėjusiajai R. S. 500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

27Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

282008 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., Mažeikių rajone, ( - ) kaime, R. S. ir J. S. bendrai priklausančios sodybos kieme, R. S. ir A. J. S., veikdami kartu, tyčia sudavė galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentėjusiajam J. S. ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, vieną smūgį į dešinę ranką ir vieną smūgį į dešinio raktikaulio sritį, padarydami muštines žaizdas kaktos dešinėje, kaktos dešinėje - akiduobės srityje, dešinėje momeninėje srityje ir dešiniame dilbyje, kaktikaulio įspaustinį lūžį, atvirą skeveldrinį įspaustinį dešinio momenkaulio lūžį, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimus, galvos smegenų sumušimą, dešinio raktikaulio lūžį, dėl ko J. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tyčia abu sudavė galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentėjusiajai D. S. ne mažiau kaip 13 smūgių į galvą, ne mažiau kaip vieną smūgį į kairę ir dešinę rankas bei išplėšė auskarą, padarydami muštines žaizdas galvoje ir kairėje smilkininėje srityje - ausies kaušelyje bei dešinėje plaštakoje ir kairiame dilbyje, kairio momenkaulio atvirą skeveldrinį įspaustinį lūžį, galvos smegenų sumušimą, atvirą kairio alkūnkaulio lūžį, kairės ausies lezgelio plėštinę žaizdą, dėl ko D. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. sunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą.

29Be to, 2008 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., Mažeikių rajone ( - ) kaime, R. S. ir J. S. bendrai priklausančios sodybos kieme, abu veikdami kartu su A. P., tyčia sudavė galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentėjusiajam B. S. ne mažiau kaip aštuonis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, padarydami muštinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, durtines žaizdas kairiame žaste ir kairėje juosmeninėje srityje, durtinę - plėštinę žaizdą dešinėje juosmeninėje srityje, dešinio dilbio ir kairio riešo sąnario bei kairės plaštakos sumušimus bei odos nubrozdinimus, dėl ko B. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, po to vienas A. J. S. tyčia sudavė galimai metaliniu, teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, nukentėjusiajai R. S. ne mažiau kaip 2 smūgius į nugarą, padarydamas krūtinės ląstos sumušimą, kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairės krūtinės ląstos pusės IX- to šonkaulio lūžį, dėl ko R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą.

30Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir jį išteisinti, taip pat atmesti nukentėjusiųjų D. ir S., T. S., J. S., D. S., R. S., Šiaulių teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieškinius.

31Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė bylos faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas.

32Pažymi viso proceso metu parodęs, jog niekam jokių smūgių nesudavė. Pas jį 2008-06-23 vakare atėjo sumuštas brolis R. S., pasakęs, kad jį užpuolė J. S. kartu su draugu B. S.. Jis patarė R. S. kreiptis į policiją, ką pastarasis ir padarė, t. y. telefonu paskambino policijos pareigūnams ir išėjo link savo namų. Po kurio laiko apeliantui paskambino R. S. ir paprašė ateiti, kadangi J. S. su B. S. laužė namo duris. Nuėjęs apeliantas pamatė atvykusius policijos pareigūnus, R. S. namų laukinės durys buvo išlaužtos. Policininkai, nuraminę J. S. ir B. S., išvyko, tačiau pastarieji po to iškart grįžo į kiemą ir puolė muštis. Jam J. S. metaline rankena trenkė į galvą, dėl ko apeliantas nugriuvo, o tuo tarpu B. S. puolė R. S.. Apeliantas negali nurodyti, kaip toliau vyko grumtynės, kadangi po smūgio jam skaudėjo ir svaigo galvą, be to, buvo tamsu.

33Tą aplinkybę, kad jį J. S. sumušė, patvirtina ir specialisto išvada (t. 4, b. l. 29). Pažymi, kad nuteistieji R. S. ir A. P. patvirtino jo nurodymus, pabrėždami, kad jis jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius neatliko. Kritiškai vertina J. S., D. S., B. S. ir R. S. parodymus, kadangi pastarieji yra priešiškai nusistatę. Iš bylos medžiagos matyti, kad agresyviai nusiteikę nukentėjusieji Joninių naktį net tris kartus ėjo pas R. S. į namus. Toks jų elgesys yra netoleruotinas, jie pažeidė R. S. bei jo namų valdos privatumą. Maža to, jie brovėsi vidun, išlaužė duris, sumušė R. S.. A. P. ir jį patį (A. J. S.). Brolis R. S. du kartus kvietė policijos pareigūnus, kad šie padėtų išprašyti agresyvius nukentėjusiuosius. Toks J. S. bei jam artimų asmenų elgesys, taip pat vėlesni grasinimai rodo, kad nukentėjusieji dėl jo yra nusiteikę priešiškai. Be to, dėl girtumo J. S. ir B. S. ne viską tiksliai prisiminė (J. S. nustatytas 3,02 prom., o B. S. – 1,81 prom. girtumas). Teisme pastarieji negalėjo nurodyti, kiek kartų ėjo pas R. S..

34Nukentėjusiojo D. S. parodymus laiko neinformatyviais, nes pastarasis nematė konflikto. Nukentėjusysis T. S. nematė, jog apeliantas būtų smurtavęs prieš kitus nukentėjusiuosius. Nors nukentėjusioji R. S. nurodė neva jis strypu sudavė smūgius į nugarą ir juosmenį, tačiau tokie jos parodymai iš dalies prieštarauja specialistų išvadoms, kuriomis nustatyta, kad jai sužalojimai padaryti vienu smūgiu, arčiau krūtinės, o ne nugaroje.

35Galiausiai nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręsti civiliniai ieškiniai. Apeliantas neigia atlikęs bent kokius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, todėl nepadarė jiems jokios turtinės bei neturtinės žalos. Tarp jo veiksmų bei nukentėjusiesiems J. S., D. S., B. S. ir R. S. padarytų sužalojimų nėra priežastinio ryšio. Nukentėjusiųjų T. S. ir D. S. civiliniai ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie grindžiami išgyvenimais, kuriuos patyrė dėl tėvų (o ne jų pačių) sužalojimų.

36Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir: 1) išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; 2) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; 3) atmesti nukentėjusiųjų D. S., J. S., T. S., B. S., D. S., R. S., Šiaulių teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieškinius.

37Nurodo iš dalies nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi tam tikros teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė.

38Visų pirma apeliantas tikina veikęs būtinosios ginties, kurios ribas peržengė iš susijaudinimo, sąlygomis. Neneigia savo veiksmais sukėlęs sunkias pasekmes (sunkiai sužalojo D. bei J. S.), tačiau tam įtakos turėjo minėtų nukentėjusiųjų provokuojantis, neteisėtas elgesys. Aptaria BK 28 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas bei tai, kaip būtinosios ginties ribų peržengimas atsispindi teismų praktikoje, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtinosios ginties ribas peržengusiam asmeniui gali būti švelninama bausmė (BK 62 straipsnio pagrindu). Tikina, jog smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius D. ir J. S. atliko kaip atsaką į jų kėsinimąsi.

39Toliau detaliai aptaria savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pabrėždamas, jog ne jis, o nukentėjusieji B. ir R. S. bei D. ir J. S. vėlų vakarą atėjo pas jį į namus reikšti pretenzijų dėl namo dalies. Neblaivūs B. S. ir J. S. puolė jį mušti, o R. S.-A. P.. Po gydytojo apžiūros jam buvo nustatytos kraujosruvos ant veido ir kairės kojos, A.P. - poodinės kraujosruvos veide, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas. Grįžus iš ligoninės, po vidurnakčio, į jo namus vėl atėjo neblaivūs J. S. ir B. S., besiverždami vidun išlaužė duris, tačiau juos sugebėjo sulaikyti A. P.. Pastarieji į jo namus atėjo ir trečią kartą bei puolė mušti jį ir jo brolį A. J. S.. J. S. pirmas metaline rankena sudavė broliui A. J. S. į galvą, po ko šis nuvirto ant žemės. Tuomet B. S. puolė apeliantą, parvertė ant žemės ir smūgiavo jį gulintį. Pavykus išsilaisvinti, jis besigindamas nuo puolimo, brovimosi į privačią mano valdą dėl išgąsčio ir sumišimo sudavė metaliniu įrankiu J. S. ir D. S.. Šias aplinkybes teisme patvirtino A. P.. Byloje esančios specialistų išvados taip pat patvirtina, kad tiek jam, tiek A. P. buvo padaryti atitinkami sužalojimai (t. 3, b. l. 151; t. 4, b. l. 177-178). Atkreipia dėmesį į tai, kad teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad apeliantas du kartus telefonu prašė pagalbos. Toliau trumpai aptaria liudytojų A.P., V. R., L. R. ir A. J. parodymus.

40Taip pat pažymi, kad liudytojai S. G., E. G., I. V. Š., B. V.B. ir B. S. teisme parodė, kad J. S. nuo seno pyko ant jo, pavydėjo palikimo, ne kartą yra grasinęs, išgėręs būdavo agresyvus, tuo tarpu jį (apeliantą) apibūdino kaip ramų ir nekonfliktišką. J. S. praeityje buvo pakėlęs ranką prieš kitą brolį B. S., o 2006-06-08 žarstekliu sumušė jį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje yra rašytiniai duomenys (Mažeikių r. policijos komisariato 1997-12-24 pranešimas jo motinai V. S.), kuriame nurodyta, kad pareiškimas dėl sūnaus ir marčios netinkamo elgesio peržiūrėtas, J. S. įspėtas dėl netinkamo elgesio, dėl pastarojo iškeldinimo pareiškėjai patarta kreiptis į teismą. Taigi, kaip pabrėžia apeliantas, J. S. tiek prieš jį, tiek prieš kitą brolį B., taip pat motiną elgdavosi agresyviai. Liudytojas S. G. teisme taip pat parodė, kad D. S. yra savanaudiško bei agresyvaus būdo, paminėjo atvejį, kai ji su šake puolė apelianto motiną V. S..

41Apeliantas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikaltimą paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, kurias dėl jaudulio peržengė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis visų nukentėjusiųjų elgesys, taip pat įvertinti tai, kad jis įvykio metu buvo sužalotas, išlaužtos jo namo laukinės durys, atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino sumušęs nukentėjusiuosius S. bei tokiu būdu padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes, be to, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra neįgalus (iki 2014-08-06 nustatytas 35 procentų darbingumas). Pažymi, kad brolio agresija sukėlė jam stiprius išgyvenimus (2010-07-14 – 09-03 epikrizėje nurodyta, kad atsirado baimė, jog jį gali nužudyti brolio pasamdyti draugai).

42Tolesne apeliacinio skundo dalimi apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu nesunkiai sutrikdęs B. S. sveikatą. Nurodo teismą netinkamai vertinus įrodymus. Teisme B. S. parodė, kad jis (apeliantas) sudavė tik į petį, smūgis nebuvo stiprus, jam jokie sužalojimai nepadaryti, atsisakė reikalavimo priteisti žalą. Iš specialisto išvados (t. 2, b. l. 137-138) matyti, kad B. S. nebuvo padaryti sužalojimai kairiame petyje, kiti liudytojai taip pat nenurodė, kad jis būtų mušęs nukentėjusįjį. Atsižvelgdamas į tai, mano jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių.

43Nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Pirmiausia nurodo, kad žala D. ir J. S. padaryta dėl jų pačių kaltės, t. y. žalai atsirasti turėjo jų provokuojantis ir neteisėtas elgesys. Tuo tarpu nukentėjusiųjų R. ir B. S. jis apskritai nežalojo. Kaip nepagrįsti atmestini ir T. S. bei D. S. civiliniai ieškiniai. Apklaustas teisme T. S. parodė, kad jam fizinė žala nepadaryta, skausmo nejuto, patyrė tik psichologinę įtampą dėl tėvams padarytos skriaudos. D. S. muštynių apskritai nematė. Minėti nukentėjusieji į gydytojus nesikreipė, vaistų nepirko. Be to, įvykio metu jų neblaivūs tėvai buvo sužaloti dėl savo agresyvaus ir provokuojančio elgesio. Apelianto nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti T. S. ir D. S. nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais dėl jų tėvams padarytų sužalojimų. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturtinė žala laikoma asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina 1975-03-15 Europos Tarybos Komiteto rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms (Europos Tarybos narėms) savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo asmens sužalojimu. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenustatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-222/2005, Nr. 2K-252/2007).

44Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. S. ir D. S. atstovas advokatas Vilius Jonaitis prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir: 1) nuteistiesiems R. S. ir A. J. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008-05-08 įstatymo redakcija) numatytą nusikaltimą paskirti griežtesnes bausmes; 2) nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. pareikštus civilinius ieškinius tenkinti visiškai bei solidariai priteisti iš nuteistųjų R. S. ir A. J. S. nukentėjusiajam J. S. 10 692,27 Lt turtinei žalai ir 200 000 neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai D. S. - 19 281,80 Lt turtinei žalai bei 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš nuteistųjų R. S. ir A. J. S. nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. po 4500 Lt ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jų bendrai turėtas atstovavimo išlaidas; 4) taip pat prašoma priteisti iš nuteistųjų R. S. ir A. J. S. po 1000 Lt nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. apeliaciniame procese turėtas papildomas atstovavimo išlaidas.

45Pirmiausia dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirta bausme, laikant, kad ji yra per švelni. Pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas (2008-05-08 įstatymo redakcija) kaltininkui numatė laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmę. Šis nusikaltimas priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis bendrais bausmės skyrimo pagrindais, išvardintais BK 54 straipsnyje, ir bausmės skyrimo taisyklėmis, numatytomis BK 61 straipsnyje, priklausomai nuo nustatytų arba nenustatytų šią nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas privalėjo kaltininkams motyvuotai parinkti bausmę, jos dydį skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Minėto baudžiamojo įstatymo bausmės vidurkis yra septyneri metai, tuo tarpu teismas nuteistiesiems paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmes. Kaip galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas tokios bausmės skyrimą iš esmės motyvavo tuo, kad nenustatyta jokių nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jų atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas pačių nukentėjusiųjų elgesys. Tokius teismo motyvus apeliantas vadina neteisingais ir nepagrįstais bylos medžiaga. Šiuo atveju yra aiškiai pažeistas bausmės individualizavimo principas, t. y. neaptarta konkrečiam nuteistajam skirtina bausmė, kita vertus, toks bausmės paskyrimas prieštarauja net paties teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Antai, teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistieji, sunkiai sužalodami nukentėjusiuosius J. S. ir D. S., veikė tyčia ir būtent tokių pasekmių siekė, t. y. teismas nelaikė, kad nukentėjusieji buvo tyčia sunkiai sužaloti dėl neteisėto jų pačių elgesio (BK 136 straipsnis) ar peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 28 straipsnis). Be to, teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad jie veikė bendrininkų grupe ir nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Mano, jog teisingai pritaikius anksčiau nurodytas baudžiamosios teisės normas nuteistiesiems R. S. ir A. J. S. turėjo būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos bausmės vidurkiui, o ne bausmės minimumui. Nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės neatitinka bausmių skyrimo taisyklių, jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, asmenybių ir pan.

46Toliau pasisakoma dėl nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. pareikštų civilinių ieškinių išsprendimo. Jo atstovaujamasis J. S. prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 10 692,27 Lt dydžio turtinės žalos bei 200 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, o atstovaujamoji D. S. atitinkamai 19 281,80 Lt dydžio turtinei bei 200 000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Ši žala abiem nukentėjusiems yra padaryta tyčiniais neteisėtais nuteistųjų R. S. ir A. J. S. veiksmais, todėl akivaizdu, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos yra pagrįsti ir turėjo būti tenkinami. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pareikštus ieškinius tenkino tik iš dalies ir priteisė žymiai mažesnes pinigines sumas, nei prašė jo atstovaujamieji. Teismas tokį savo sprendimą grindė lakoniškais argumentais - esą nukentėjusiesiems priteistinos tik tiesiogiai patirtos išlaidos (gydymosi, transporto), nepriteisiant negautų pajamų, o neturtinės žalos atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į teisminę praktiką. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir laiko jį nepagrįstu.

47Pažymi, jog tiek baudžiamojo proceso kodekso normos, įtvirtinančios asmens teisę reikalauti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo apskritai, tiek civilinio kodekso normos, nustatančios, kas sudaro minėtą turtinę žalą, iš esmės neišskiria, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens negautos pajamos yra nepriteistinos. Priešingai, tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra konstatuota, jog į turtinės žalos sąvoką duotu atveju įeina: a) nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; b) materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos (prarastas darbingumas, sumažėjęs uždarbis); c) išlaidos, atsiradusios pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Vadinasi, teismo sprendimas priteisti nukentėjusiesiems tik tiesiogiai patirtas išlaidas aiškiai neatitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytos turtinės žalos sąvokos, susiklosčiusios teismų praktikos bei nusistovėjusių ekonominių ir socialinių santykių. Pabrėžia, kad abu nukentėjusieji teismui pateikė ne tik jų turėtas gydymosi ir kelionių į gydymo įstaigas išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet ir dokumentus, patvirtinančius jų iki sužalojimo gautas darbines pajamas ir po sužalojimo gautas ligos pašalpas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad visais atvejais jų prašomas priteisti iš nuteistųjų turtinės žalos dydis buvo visiškai pagrįstas byloje esančiais dokumentais, dėl ko reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti visiškai patenkinti. Be to, neaišku, kodėl teismas turtinės žalos atlyginimą abiem nukentėjusiesiems priteisė bendrai, nors jų ieškiniai ir reikalavimai buvo atskiri bei skirtingi.

48Neturtinės žalos atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Visais atvejais turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenumato minimalaus ir maksimalaus atlygintinos neturtinės žalos dydžio, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Toliau skunde aptaria teisingumo, protingumo principus, taip pat kitus klausimus ir kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tyčinių sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais vertinamas skirtingai - nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt, 25 000 Lt ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2013, 2K-166/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-13/2007 ir kt.). Mano, kad kiekvienu atveju nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju turėtų būti svarbu įvertinti visas neturtinės žalos dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, t. y. ne tik nukentėjusiųjų patirtą didelį fizinį skausmą, kančias, nepatogumus ir kt., bet ir asmens turėtų galimybių praradimą. Būtent į turėtų galimybių praradimo aspektą ne kartą yra atsižvelgta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai Nr. 1A-175/2005, Nr. 1A-13/2007, kasacinė nutartis Nr. 2K-171/2008 ir kt.). Teismai minėtose bylose akcentavo, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie teismų nustatyti įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiųjų asmenų sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes, galimybių praradimą ir kt. Kita vertus, esant tokiems fiziniams sužalojimams, kaip patyrė jo atstovaujamieji ginamieji J. S. ir D. S., kurių pasekmės iš karto nepašalinamos, be išgyvenimų dėl sužalojimų prie neturtinės žalos turėtų būti priskirtini ir išgyvenimai dėl susirūpinimo būsimomis pasekmėmis (kaip sužalojimai paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti). Jei patirti sužalojimai asmeniui turi liekamąsias pasekmes, tokių pasekmių šalinimas asmeniui sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. nuteistųjų R. S. A. J. S. tyčiniais veiksmais, be to, suduodant pakankamai didelį skaičių smūgių, buvo padaryti atviri galvos sužalojimai, būtent kurie ir sukėlė jiems sunkius sveikatos sutrikdymus. Jeigu jiems laiku nebūtų suteikta medicininė pagalba, nukentėjusieji dėl šių sužalojimų būtų mirę. Kita vertus, kaip abu paaiškino teisiamajame posėdyje bei nurodė savo ieškiniuose, jie abu ilgą laiką buvo gydomi ligoninėse, ne kartą operuojami, patyrė didžiulius fizinius skausmus, ilgalaikes kančias, po sužalojimų liko randai, be to, žymiai pablogėjo gyvenimo kokybė. Neturėtų kelti abejonių, kad pastarieji be didelio fizinio skausmo, kurį turėjo iškęsti dėl patirtų sužalojimų, patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus bei emocinius sukrėtimus. Apelianto įsitikinimu, dėl šių priežasčių jų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (abiem po 200 000 Lt) yra pilnai pagrįstas. Kita vertus, toks dydis, priešingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, neprieštarauja teismų praktikai, be to, atitinka Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, žmonių gyvenimo lygį bei neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis).

49Paskutinė apeliacinio skundo dalis yra skirta aptarti nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą. BPK 106 straipsnio 2 dalis užtikrina nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų (nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų), kurie procesinėmis teisėmis naudojasi padedant jų advokatams, teisę į proceso metu turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Tiek BPK, tiek CK nusikalstamos veikos padarymo atveju žalos (nuostolių), tame tarpe ir turėtų procesinių išlaidų, atlyginimą grindžia visiško žalos atlyginimo principu. Tad tais atvejais, kai nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtos išlaidos juos baudžiamajame procese atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos tiek šių išlaidų pagrindimo prasme, t. y. yra įrodytos atitinkamais dokumentais, tiek advokato teiktų teisinių paslaugų kiekio, kokybės ir jų būtinumo prasme, jos neabejotinai turėtų būti pilnai priteisiamos. Minėto BPK 106 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi akivaizdu, jog proceso įstatymas iš esmės nustato visišką nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų išlaidų juos atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai teismas dėl turtinės padėties nuteistąjį visiškai ar iš dalies nuo tokios prievolės atleidžia.

50Jo atstovaujami nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. S. bei D. S. už ikiteisminio tyrimo metu juos atstovavusio advokato R. Gabalio teisinę pagalbą sumokėjo 4000 Lt, o už jo (apelianto advokato V. Jonaičio) pastariesiems suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – 5000 Lt. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2008 m. birželio 24 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., t. y. beveik trejus metus, o apeliantui atstovaujant teisme byla buvo nagrinėjama septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose iki 2013 m. rugsėjo 24 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bylos sudėtingumą, advokato R. Gabalio ir jo darbinę patirtį, teisinę kvalifikaciją, byloje sprendžiamų teisinių klausimų aktualumą, sugaištą laiką teisinei pagalbai teikti, nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų elgesį viso proceso metu ir kt., daro išvadą, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. S. bei D. S. iš nuteistųjų priteisti prašytos jų turėtos bendros 9000 Lt dydžio atstovavimo išlaidos yra pilnai pagrįstos ir realios. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo (ar civilinio ieškovo) faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į jų dydžio realumą (nutartis Nr. 2K-309/2013 ir kt.).

51Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti jo atstovaujamiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. S. ir D. S. iš viso tik 4000 Lt atstovavimo išlaidų yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Ši nuosprendžio dalies yra keistina, priteisiant J. S. ir D. S. visas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėtas atstovavimo išlaidas, t. y. po 4500 Lt.

52Be to, iš nuteistųjų R. S. ir A. J. S. taip pat turi būti priteista dar po 1000 Lt nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. apeliaciniame procese turėtų papildomų išlaidų (BPK 106 straipsnis).

53Apeliaciniu skundu nukentėjusysis B. S. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir iš visų nuteistųjų solidariai priteisti 24 000 Lt turtinei bei 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas pagrindine kaltininke įvardina A. P., kuri, anot jo, elgėsi itin agresyviai ir prašo ją pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Net teismo proceso metu pastaroji, paklausta apie išplėštą nukentėjusiosios D. S. auskarą, nurodė, jog tai smulkmena, kas turėtų būti užfiksuota teisiamojo posėdžio garso įraše. Ši aplinkybė rodo, jog ji dalyvavo nusikaltime ir kartu su nuteistaisiais R. S. bei A. J.S. mušė tiek apeliantą, tiek kitus nukentėjusiuosius. Prašo atsižvelgti ir vadovautis jo parodymais, kurių metu nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, jog R. S., A. J. S. bei A. P. mušė nukentėjusiuosius D. ir J. S.. Patys kaltininkai tokiems jo parodymams neprieštaravo ir jokių klausimų jam neturėjo, t. y., apelianto manymu, pastarieji sutiko su jo parodymais. Pabrėžia labiausiai nukentėjęs nuo A. P. smurtinių veiksmų (patyrė atitinkamus sužalojimus, be to, turėjo didelių materialinių nuostolių, kurie atsiliepė ir jo šeimai). Jis visą mėnesį gydėsi stacionare, po to važiavo į perrišimus, teko atsisakyti dirbti fizinį darbą (buvo išsiėmęs verslo liudijimą, dirbo su mechaniniu prietaisu, tačiau jį po patirtų sužalojimų buvo priverstas parduoti).

54Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistieji R. S. ir A. J. S. bei jų gynėjai prašė patenkinti abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus, o nukentėjusiojo J. S. bei D. S. atstovo advokato V. Jonaičio ir nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus atmesti.

55Nuteistosios A. P. gynėjas prašė atmesti nukentėjusiųjų J. ir D. S. atstovo advokato V. Jonaičio bei nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus.

56Nukentėjusysis J. S. ir jo atstovas advokatas V. Jonaitis prašė atmesti abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus, o nukentėjusiųjų J. S., D. S. atstovo advokato V.Jonaičio bei nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus patenkinti.

57Prokurorė prašė nuteistųjų R. S. ir A. J. S. apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo ir nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

58Nuteistųjų A. J. S. ir R. S. apeliaciniai skundai atmetami.

59Nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo advokato Viliaus Jonaičio ir nukentėjusiojo B. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

60Dėl įrodymų vertinimo, nuteistųjų R. S. ir A. J. S.

61nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio

622 dalies 5 punktą bei BK 28 straipsnio nuostatų taikymo

63Iš nuteistojo A. J. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo išteisinti dėl abiejų nusikaltimų, atmesti nukentėjusiųjų D., T. ir J. S., B. D. ir R. S., Šiaulių teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieškinius.

64Nuteistasis R. S. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei atmesti visus civilinius ieškinius.

65Teisėjų kolegija į šiuos apeliacinius skundus atsakys kartu.

66Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nuteistųjų kaltės bei teisingai paskyrė bausmes. Nuteistųjų A. J. S. ir R.S. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos: R. S. – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 138 straipsnio 1 dalį, o A. J. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kadangi jos atitinka būtent šių baudžiamųjų įstatymų numatytų nusikaltimų sudėtį.

67Priešingai, nei teigiama skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarė juos nuosprendyje ir pagrįstai A. J. S. pripažino kaltu padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas nusikalstamas veikas, o R. S. pagrįstai nuteisė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei BK 138 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.

68Apeliantas A. J. S. nurodo pirmosios instancijos teismą neteisingai įvertinus jo parodymus, duotus viso proceso metu pabrėždamas, jog jis kaltės nepripažino, nes niekam smūgių nesudavė. Kolegija, nesutikdama su šio apelianto skundo motyvais pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo jo parodymais ir juos atmetė, kadangi jie prieštarauja faktiniams bylos duomenims, t. y. nukentėjusiųjų J., T., D S., R. ir B. S., liudytojų L.R., A. J. parodymams bei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jo parodymai net prieštarauja kito nuteistojo – R. S. parodymams, kuris pripažino sumušęs nukentėjusiuosius.

69Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji A. J. S., R. S. bei nukentėjusysis J. S. yra broliai, kurie pastoviai konfliktuoja dėl tėvų paliktos sodybos. Įvykio naktį konfliktas kilo tada, kai nukentėjusioji D. S. ketino pasiimti stiklainius su agurkais iš sodyboje esančio sandėliuko ir parodyti B. ir R. S. jiems priklausantį kambarį. Nukentėjusiesiems J. ir D. S. bei B. ir R. S. (jie visi šventė Jonines) atėjus į sodybą, pirmas smurtą prieš juos pavartojo nuteistasis A. J. S.. Nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. parodymais nustatyta, kad nuteistasis A. J. S. metaliniu strypu sudavė smūgius iš pradžių J. ir D. S. į galvas, o kai šie nugriuvo ant žemės, tada A.J.S. tuo pačiu strypu trenkė R. S.. Nukentėjusieji B. ir R. S. taip pat patvirtino, jog tuo metu, kai J. ir D. S. gulėjo ant žemės, jiems smūgius metaliniu strypu sudavė R. S.. Tą aplinkybę, kad R. S. metaliniu 40-50 cm ilgio kampainiu sudavė smūgius J. ir D. S., gulėjusiems ant žemės, patvirtino nukentėjusiųjų sūnus T. S.. Jis matė, kaip R.S. sudavė po du smūgius jo tėvams į galvos sritį. Tai, kad A. J. S. ir R. S. metaliniais strypais sudavė smūgius ir kitiems nukentėjusiesiems, t. y. B. ir R. S., įrodyta šių nukentėjusiųjų, nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei nepilnamečio D. S. parodymais. Nukentėjusieji J. ir D. S. bei B. ir R. S. patvirtino, jog po to, kai nuteistieji pavartojo smurtą prieš nukentėjusiuosius J. ir D. S., nukentėjusysis B. S. susigrūmė su R.S. norėdamas atimti iš jo metalinį strypą: R. S. smogė jam į kairę ranką, galvą, o A. J. S. taip pat sudavė metaliniu strypu (t. 2, b. l. 45-52, 63-64, 95-96, 123-129, 163-164, 190-195, 133-134, 156-162, 197, t. 6 b. l. 140-146). Konflikto metu buvo sužalota ir R.S., kuriai tuo pačiu strypu A. J. S. smogė per nugarą ir juosmenį. Be to, konflikto metu kartu su A. J. ir R. S. smurtą prieš nukentėjusįjį B. S. vartojo ir A. P., kuri metaliniu įrankiu (R. S. paaiškino, jog tai buvo kauptukas) sudavė smūgius jam į nugarą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų parodymais, kurie nebuvo prieštaringi ir atitiko kitiems bylos duomenims, t. y. liudytojų parodymams ir rašytiniems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai byloje buvo įvertinti nepažeidžiant įstatymo, numatyto BPK 20 straipsnio 5 dalyje, reikalavimų.

70Apeliantas A. J. S., nesutikdamas su nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R.S. parodymais, prašo juos vertinti kritiškai dėl to, jog jie yra priešiškai nusistatę, įvykio naktį, būdami neblaivūs (J. S. ir B. S.), elgėsi netinkamai, brovėsi į kito nuteistojo R.S. namą ir išlaužė duris.

71Nors tarp nuteistųjų A. J. S., J. S. bei nukentėjusiųjų J. ir D. S. vyksta konfliktai dėl paveldėto tėvų namo, tačiau įvykio naktį nukentėjusieji J. ir D. S. su kaimynais B. ir R. S. į sodybą atėjo ne išsiaiškinti tarpusavio santykių, o visai kitu tikslu. Nenustatyta, kad nuteistieji būtų priešiškuose santykiuose ir su kaimynais B. ir R. S.-tokių duomenų byloje nėra.

72Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasties, dėl ko nebūtų galima vadovautis nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. parodymais, kadangi jų parodymus apie esmines bylos aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: parodymų patikrinimo vietoje metu buvo patikslinti nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. parodymai – jie nurodė vietą, kurioje stovėjo jie, B. ir R. S., kaip J. S. beldėsi į namo duris, kur buvo laikomi raktai ir kur stovėjo, kai pamatė ateinantį nuteistąjį A.J.S. (t. 2, b. l. 45-52,95-101). Akistatos su nuteistuoju A. J. S. metu, nukentėjusysis J. S. paaiškino, kaip jis buvo sužalotas (t. 4, b. l. 56-57). Tą aplinkybę, kad nukentėjusiesiems J. ir D. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtino specialistų išvados (t. 1, b. l. 163-164, t. 2 b. l. 70-71, t. 5, b. l. 117-120, 121-124).

73Taip pat kolegija nesutinka su A. J. S. teiginiu, kad nukentėjusieji įvykio metu brovėsi į namo vidų ir išlaužė R. S. namo duris. Kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, vadovaujasi policijos darbuotojų, kurie įvykio naktį buvo du kartus atvykę į vietą, parodymais. Liudytojų A. P., V. R., L. R. ir A. J. parodymais nustatyta, jog jie į įvykio vietą buvo atvykę du kartus. Iš namo išėjęs R. S. pasakė, kad jis sumušė brolį J. S. ir jo žmoną, todėl, kad vyksta konfliktas dėl turto ir jie bandė įsilaužti į namą. Liudytojai, apžiūrėję namą, aiškių įsilaužimo požymių nenustatė, nes durys darinėjosi (t. 3, b. l. 17-18, 22, 23, 32-33, 39-40, t. 6, b. l. 184, t. 7, b. l. 16-17). Duomenų, kad J. S. ir B. S. dėl girtumo netiksliai prisiminė įvykio aplinkybes, nėra, todėl šis A. J. S. skunde nurodytas teiginys atmetamas.

74Apeliantas A. J. S. skunde deklaratyviai teigia, jog nukentėjusio D. S. (nukentėjusiųjų B. ir R. S. sūnaus) parodymus laiko neinformatyviais ir tvirtina, kad T.S. (nukentėjusiųjų J. ir D. S. sūnus) nematė, jog apeliantas būtų smurtavęs prieš kitus nukentėjusiuosius. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nei D. S., nei T.S. parodymais jo kaltė nėra grindžiama: B. ir R. S. sūnus tėvus pamatė jau sumuštus, o J. ir D. S. sūnus patvirtino matęs, kaip kitas nuteistasis R. S. metaliniu kampainiu gulintiems jo tėvams sudavė į galvos sritis (t. 6, b. l. 142-143, 145-146).

75Siekdamas paneigti nukentėjusiosios R. S. parodymus, apeliantas A. J. S. akcentuoja tą aplinkybę, jog nukentėjusioji R. S. nurodė neva jis strypu sudavė smūgius į nugarą ir juosmenį, o specialistų išvadomis nustatyta, kad jai sužalojimai padaryti vienu smūgiu, arčiau krūtinės, o ne nugaroje. Kaip matyti, A. J. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia sudavė galimai metaliniu įrankiu nukentėjusiajai R. S. ne mažiau 2 smūgius į nugarą. Tokia išvada padaryta įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, o ne vien specialisto išvadas, kuriose konstatuota, kad R. S. krūtinės ląstos sumušimas, kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairės pusės IX-to šonkaulio lūžis padaryti kontaktų su kietu buku daiktu metu, vienu trauminiu poveikiu (t. 2, b. l. 169, 171, 17). Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. S. parodymais, kuri viso proceso metu tvirtino, jog A. J. S. metaliniu strypu sudavė smūgius jai per nugarą (t. 2, b. l. 163-164, 190-195, t. 6, b. l. 143-144). Teismas nuosprendyje išsamiai aptarė įrodymus, kuriais remdamasis padarė abejonių nekeliančią išvadą, jog A. J. S. sudavė nukentėjusiajai R. S. ne smūgį, o smūgius, tačiau smūgių mechanizmas atskirai nėra detalizuotas (t. 2, b. l. 173). Specialisto išvadose nustatyta, kad sužalojimai (o ne sužalojimas) padaryti vieno kontakto su kietu buku daiktu metu. Kokiu konkrečiai daiktu ar įrankiu tai padaryta, nustatyti nebuvo galimybės, o asmuo, sudavęs smūgį, galėjo būti ir už nugaros, ir iš priekio (t. 2, b. l. 171). Esant šiems duomenims, R. S. parodymai neprieštarauja specialistų išvadoms.

76Iš nuteistojo R. S. skundo turinio matyti, jog jis neneigia savo veiksmais sukėlęs sunkias pasekmes, t. y. sunkiai sužalojęs J. ir D. S., tačiau mano, jog tam įtakos turėjo nukentėjusiųjų provokuojantis, neteisėtas elgesys ir prašo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.

77BK 28 straipsnyje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties buvimo šioje konkrečioje situacijoje taikyti nėra galimybės. Būtinoji gintis konstatuojama tuo atveju, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei padarant veiką neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tada, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ar pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija (kasacinės nutartys Nr. 2K-700/2004, 2K-497/2007, 2K-7-428/2010, 2K-76/2011, 2K-173/2011, 2K-676/2011, 2K-440/2012 ir kt.).

78Šioje byloje yra nustatyta, kad tarp nuteistųjų A. J. S., R. S. ir nukentėjusiųjų J.S. ir D. S. kilo konfliktas tada, kai nukentėjusieji su pažįstamais B. ir R. S. nuėjo apžiūrėti J. S. nuosavybės teise priklausančios namo dalies, kuri yra jo ir broliui R. S. priklausančios sodybos kieme. Vėliau prie konflikto prisidėjo A. P. ir B. bei R. S.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. elgesys, kadangi asmeninių-turtinių santykių aiškinimuisi buvo pasirinktas nakties metas, be to, nukentėjusieji J. S. ir B. S. atėjo pas R. S. būdami neblaivūs, konflikto metu buvo sužaloti ir visi nuteistieji. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog vien šis faktas negali būti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis R. S. atsidūrė būtinosios ginties situacijoje, nes iš bylos duomenų matyti, kad R. S. neįsileido į vidų atėjusio brolio J. S. ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę pareiškė, jog į šeimyninius konfliktus nesikiša ir išvažiavo. Tuomet pirmas smurtą panaudojo kitas nuteistojo brolis A. J. S. ir metaliniu strypu trenkė nukentėjusiesiems J. ir D. S. į galvos sritis, o kai jie nugriuvo ir nejudėjo, metaline konstrukcija šiems nukentėjusiesiems į galvą ir kitas kūno vietas trenkė R. S., kuris aktyviais puolamaisiais veiksmais mušė nukentėjusiuosius tada, kai jie gulėjo ant žemės. Nei šie nukentėjusieji, nei B. ir R. S. rankose neturėjo jokio įrankio, nuo kurio R. S. reikėtų gintis. Svarbu ir tai, kad ir B. S., norėdamas atimti iš R. S. metalinį strypą, jį pargriovė ant žemės, tačiau nepavyko to padaryti, nes A. J. S. taip pat metaliniu strypu trenkė per galvą pasilenkusiam B. S.. Vadinasi, ne tik R. S., bet ir jo brolis A. J. S. puolė nukentėjusiuosius ir juos sužalojo: J. ir D. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o B. ir R.S. – nesunkiai sutrikdyta sveikata. Už šią veiką yra pripažinta kalta ir nuteista taip pat A. P.. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad J. ir D. S. į nuteistąjį R. S. nesikėsino ir jam sužalojimų nepadarė, o apeliaciniame skunde aptartą nežymų sveikatos sutrikdymą, nurodytą specialisto išvadoje Nr. G222/08 (07) patyrė tuomet, kai iš jo buvo bandoma atimti metalo konstrukciją (t. 4, b. l. 177).

79Anksčiau aptartos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi į R. S. nebuvo, todėl nebuvo ir būtinosios ginties situacijos, tuo pačiu negalėjo būti peržengtos ir jos ribos. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo R.S. taikyti BK 28 straipsnio 3 dalies. Viso proceso metu pats nuteistasis R. S. paaiškino, kad savadarbiu metaliniu įrankiu sudavė po 3 kartus J. ir D. S. į galvas, o B.S. vieną kartą į nugarą bei kelis kartus kumščiu į veidą, o teisiamajame posėdyje pripažino, jog jis nelaukė, kol suduos ir pirmas sudavė J. ir D. S. (t. 5, b. l. 15-17, 25, 27-40, 48, t. 6, b. l. 119-120). R. S. parodymus apie tai, kad jį puolė, o jis tik gynėsi, paneigia nukentėjusiųjų J. ir D. S., B. ir R. S. bei nuteistosios A. P. parodymai. Ji paaiškino, kad matė, ,,<...> kaip R. S. 2-3 kartus sudavė J. S. ir D. S. <...>. D.S. gavo nuo R. S. iš inercijos, tuo pačiu įpykimu, nes ji buvo šalia J. S.“ (t. 6, b. l. 120-121). Kolegija pažymi, kad būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, jog nukentėjusieji J. S. ir B. S., būdami neblaivūs, buvo agresyviai nusiteikę ir laužė namo duris. Šis faktas nėra pagrindas teigti, kad tuomet atsirado pavojingas kėsinimasis. Tai, kad J.S. ir B. S. dėl girtumo buvo vertinami kaip agresyvūs ir pavojingi, dar nesudaro situacijos, vertintinos kaip būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas yra skirtas gintis ne nuo pavojingų asmenų, o nuo pavojingų kėsinimųsi.

80Jau auksčiau aptartais įrodymais paneigiama R. S. iškelta versija, kad buvo išlaužtos namo durys, nes šios aplinkybės nepatvirtino liudytojais apklausti policijos darbuotojai.

81Nepasitvirtino R. S. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis J. S. pirmas metaline rankena sudavė broliui A. J. S. į galvą. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pats nuteistasis A. J. S. apklaustas tuoj po įvykio, t. y. 2008 m. birželio 24 d. rytą paaiškino visiškai skirtingas jo sužalojimo aplinkybes, nei savo skunde teigia R. S.. Nuteistasis A. J. S. parodė, kad jam ,,<...> brolis J. išsykio trenkė kumščiu į veidą“ (t. 4, b. l. 26-27). Ir tik praėjus beveik šešiems mėnesiams, t. y. 2008 m. gruodžio 2 d. apklaustas kaip įtariamasis iškėlė versiją, kad nukentėjusysis J. S. į galvą jam sudavė sunkvežimio užvedimo rankena ir jis prarado sąmonę (t. 4, b. l. 33). Apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir specialisto išvada Nr. G223/08(07), kurioje nėra detalizuotas A. J. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo sužalojimo mechanizmas: teigiama, kad tai padaryta kieto buko daikto, turinčio ribotą plokštų paviršiaus plotą, nepalikusio individualių požymių, poveikyje (t. 4, b. l. 29). A. J. S. apklaustas kaip įtariamasis praėjus beveik metams laiko – 2009 m. birželio 15 d. parodė, jog sekančią dieną nuėjęs į R. S. kiemą netoli tos vietos, kur jam buvo suduotas smūgis, rado sunkvežimio rankeną, tada ir suprato, kad smūgis buvo suduotas šiuo daiktu (t. 4, b. l. 44-45). Šiuos nuteistojo A. J. S. parodymus, o tuo pačiu ir apelianto R. S. nurodytą versiją kolegija atmeta kaip išgalvotus, nes jų nepatvirtino objektyvūs bylos duomenys.

82Priešingai nei teigiama skunde, pirmasis muštynes, užpuldamas J. ir D. S., pradėjo nuteistasis A. J. S. ir sudavė metaliniu strypu jiems į galvas, o kai nukentėjusieji nugriuvo ant žemės, toliau prieš juos smurtavo jo brolis R. S.. Ir tik tada nukentėjusysis B. S., norėdamas atimti iš R. S. metalinį strypą, susigrūmė su juo. Tuomet ir buvo nuteistajam R.S. padaryti kūno sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 4, b. l. 177-178).

83Kolegija sutinka su apelianto R. S. teiginiu, kad jam ir jo draugei – nuteistajai A.P. buvo padaryti kūno sužalojimai, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad sužalojimai padaryti muštynių metu, kuomet nukentėjusieji bandė apsiginti nuo R. S., A.J.S. ir jiems padėjusios A. P..

84Apeliantas R. S., norėdamas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus tvirtina, kad sudavė metaliniu įrankiu nukentėjusiesiems J. ir D. S. todėl, kad gynėsi nuo puolimo ir brovimosi į privačią valdą, buvo išsigandęs ir sumišęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiuosius pirmas užpuolė ir sumušė A. J. S., o nuteistasis R. S. metaline konstrukcija smūgiavo nukentėjusiesiems J. ir D. S. tuo metu, kai šie jau gulėjo ant žemės ir nesipriešino. Vadinasi, nukentėjusieji neatliko tokių veiksmų, kurie būtų išgasdinę R. S., nes prieš tai jo ir brolio A. J. S. kvietimu policija jau buvo atvykusi į vietą ir visiems buvo liepta išsiskirstyti. Nukentėjusiųjų provokuojantis ir rizikingas elgesys, kurį teismas įvertino kaip nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę (asmeninių-turtinių santykių aiškinamasis nakties metu, nukentėjusiųjų J. S. ir B. S. girtumas), nebuvo toks poelgis, kuris galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą kaip fiziologinis afektas. Kad R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje, kuri padarė įtaką jo veiksmams, nustatė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė (t. 4, b. l. 115-116). Apeliantas R. S. net neprašo jo nusikalstamų veiksmų kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, t. y. pagal BK 136 str.

85Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino kaip visumą ir tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nustatydamas tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, požymius, todėl tenkinti nuteistojo A. J. S. prašymą ir jį išteisinti dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte nėra teisinio pagrindo.

86Tuo pačiu nepagrįstas kito nuteistojo – R. S. prašymas jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl B. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo R. S. teiginiu, jog jis sudavė ,,<...> po ranka pasitaikiusiu gelžgaliu<...>“ B. S. todėl, kad jis gynėsi. Ankščiau aptarti nukentėjusiųjų J. ir D. S., B. ir R. S. parodymai patvirtina, kad ne jie, o A.J.S. bei R. S. užpuolė nukentėjusiuosius ir J. bei D. S. padarė sunkius kūno sužalojimus, o nuteistieji R. S., A. J. S. kartu su A. P. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį B. S.. Nukentėjusiojo sūnus D. S. ir liudytojais apklausti policijos darbuotojai V. R. bei A. J. paaiškino, kad matė sužalotą B. S. lauke. Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis B. S. buvo sužalotas įvykio vietoje, patvirtina specialisto išvada Nr. S 375, kurioje konstatuojama, kad nuoplovoje nuo žolės prie R. ir J. S. namo yra žmogaus kraujas, priklausantis nukentėjusiajam B. S. (t. 1, b. l. 151). B. S. smūgius metaliniu strypu sudavė A. J. S., o A. P. – kauptuku smogė į nugarą. Tai patvirtinta specialistų išvadose (t. 2, b. l. 138, t. 5, b. l. 128), kuriose konstatuojama, kad durtinės-plėštinės žaizdos juosmens srityje galėjo būti padarytos kauptuko metaline dalimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi nukentėjusiųjų J., T. ir D. S. bei B., R. ir D. S., liudytojų – policijos darbuotojų parodymais, kurie sutapo, nebuvo prieštaringi ir papildė vieni kitus, rašytiniais įrodymais ir kitais bylos duomenimis.

87Apeliantas R. S. neteisus skunde tvirtindamas, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes B. S. teisme parodė, kad R. S. nukentėjusiajam sudavė tik į petį, kur jokie sužalojimai nepadaryti, kas nurodyta ir specialisto išvadoje.

88Iš 2013 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nukentėjusysis B. S. išties teisme davė tokius parodymus, tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis davė ir R. S. kaltinančius parodymus paaiškinęs: ,,Po to R. S. puolė ant manęs su metaline štanga“ (t. 6, b. l. 144-145). Šią aplinkybę teisme patvirtino ir R. S. (t. 6, b. l. 143-144). Kadangi smurtą prieš B. S. vartojo visi trys nuteistieji, t. y. R. S., A.J.S. ir A. P., todėl visi jie laikomi bendravykdytojais ir atsako už atsiradusius padarinius. R. S., matydamas prieš nukentėjusįjį smurtaujančius A. J. S., A.P., pats suduodamas smūgius ,,<...> B. S. po ranka pasitaikiusiu gelžgaliu“ (t. 6, b. l. 119-120), ne tik pritarė kitų bendravykdytojų veiksmams, tačiau ir pats aktyviai dalyvavo nesunkiai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą.

89Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai nesivadovavo nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde išdėstytais liudytojų S. G., E. G., I. V. Š., B. V. B., B. S. parodymais, kadangi vis šie liudytojai įvykio nematė. Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad jie nuteistąjį R. S. charakterizavo kaip ramų ir nekonfliktišką, o J. S. kaip konfliktišką ir agresyvų. Kolegijos nuomone šių liudytojų parodymai neturi jokios įtakos nuosprendžiui, kadangi juose išdėstyti 1997, 2006 metų įvykiai niekaip nesusiję su konkrečia byla.

90Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

91Apeliantas R. S. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikaltimą paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

92Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto prašymu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad už R.S. įvykdytą nusikalstamą veiką yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, kurios galimas skirti dydis yra net iki 12 metų. Tuo tarpu teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai individualizavęs bausmę, nuteistajam R. S. skyrė sankcijos minimumui artimą bausmę, t. y. laisvės atėmimą 3 metams. Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas tyčinis sunkus nusikaltimas, tokia bausmė yra akivaizdžiai ne per griežta. Teismas, skirdamas R. S. sankcijos minimumui artimą bausmę, įvertino jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad šios ir kitos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiųjų J. ir D.S. bei B. ir R. S. elgesys: asmeninių-turtinių santykių aiškinimuisi buvo pasirinktas nakties metas, nukentėjusieji J. S. ir B. S. buvo neblaivūs, konflikto metu buvo sužalotas ir R. S. bei kiti nuteistieji. Atsižvelgta į apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas, administracine tvarka nebaustas. Į šias aplinkybes teismas jau atsižvelgė, todėl nėra pagrindo jas iš naujo vertinti. Be to apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad yra neįgalus, o iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos matyti, kad R. S. laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-01-31 yra priskaičiuota ir išmokėta netekto darbingumo pensija 876.35 Lt kas mėnesį (t. 7 b. l. 211-212). Taip pat A. S. pateikė santuokos liudijimo nuorašą apie tai, kad 2011-12-13 sudarė santuoką su J. K. (t. 7, b. l. 213).

93Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šio baudžiamojo įstatymo nuostatos yra susijusios su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį galima tik tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Šiuo konkrečius atveju kolegija nenustatė nė vienos išimtinės aplinkybės, kurios pagrindu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, nustatytų baudžiamajame įstatyme – bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad R. S. kartu su A. J. S. sunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą, kas įrodo jo padidintą pavojingumą visuomenei. Nuteistojo R. S. nurodyta nauja aplinkybė – sudaryta santuoka su J. K., be to, jo neįgalumas ir sveikatos būklė (tai teismui buvo žinoma iš 2010 m. vasario 9 d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 4, b. l. 115-116) negali būti priskirtos išimtinėms aplinkybėms, kurios leistų teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą nusikaltimą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. R. S. apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad jis atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino sumušęs J. ir D. S. ir tokiu būdu padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes. Į šią aplinkybę kolegija neatsižvelgia, kadangi R. S. viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, teigė, jog nukentėjusiuosius sunkiai sužalojo metaliniu strypu todėl, kad buvo užpultas ir gynėsi. Priešingai nei teigia apeliantas R. S., jis nepadėjo išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybių, nes apklausiamas kaltę kategoriškai neigė, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, neatlygino padarytos žalos, nebuvo nuoširdus ir pateikdamas įvairias nukentėjusiųjų J. ir D. S. sužalojimo versijas, bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

94Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrė tinkamą ir teisingą bausmę.

95Dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos

96Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. J. S. ir R. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nes tarp jų veiksmų bei nukentėjusiesiems J. ir D. S., B. ir R. S. padarytų sužalojimų nėra priežastinio ryšio. Mano, kad žala nukentėjusiesiems padaryta dėl jų pačių kaltės – žalai atsirasti turėjo įtakos jų provokuojantis ir neteisėtas elgesys. Taip pat nesutinka su nepilnamečių nukentėjusiųjų T.S. ir D. S. civiliniais ieškiniais. Jie grindžiami išgyvenimais, kuriuos patyrė dėl tėvų sužalojimų. Šie apeliacinių skundų argumentai nepasitvirtino.

97Kolegija nesutinka su nurodytais apeliantų argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad civiliniai ieškiniai dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra iš esmės išspręsti tinkamai (išskyrus R. S. priteistą neturtinę žalą, apie kurią bus pasisakyta atsakant į šio nukentėjusiojo apeliacinį skundą bei nukentėjusiesiems J. S., D.S. priteistą turtinę žalą. Apie tai bus nurodyta atsakant į šių nukentėjusiųjų atstovo-advokato apeliacinį skundą).

98Pagal baudžiamojo proceso normas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala – turtinė ir neturtinė ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

99Priešingai nei teigia R. S., tarp jo bei kitų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Kadangi apeliantas R. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl jis kartu su kitais nuteistaisiais privalo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala – tai tiesioginė turtinė žala, nukentėjusiojo patirti materialiniai nuostoliai, išlaidos, atsiradusios ir negautos pajamos.

100Kolegijos nuomone teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino nuteistųjų nusikalstamų veikų padarinius, nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. provokuojančius veiksmus įvykio metu, jų interesus bei nuteistųjų turtinę padėtį. Plačiau apie turtinę ir neturtinę žalą, kuri yra ginčijama, bus pasisakyta atsakant į nukentėjusiųjų J. ir D. S. atstovo apeliacinio skundo argumentus, o dabar kolegija nurodys motyvus, kodėl netenkinamas nuteistojo R. S. prašymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiųjų vaikams – T. S. ir D. S. priteistos neturtinės žalos. Savo prašymą grindžia 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms (Europos Tarybos narėms) savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Apeliantas teigia, kad pagal rezoliucijos principą kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo asmens sužalojimu, o Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse taip pat nenustatytą kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus. Kolegija, sutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais pažymi, jog nuteistasis R. S. sąmoningai nutyli, jog nors neturtinė žala ir yra asmeninio pobūdžio, tačiau kiti asmenys, susiję su asmeniu, patyrusiu neturtinę žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina jau paminėta 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr.(75)7 bei apelianto skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-222/2005, baudžiamoji byla Nr. 2K-252/2007). Šiose nutartyse konstatuojama, kad esant išimtinėms sąlygoms kiti asmenys (aukščiau nurodyti) turi teisę į neturtinę žalą. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems T. S. 4000 Lt ir D.S. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, pasielgė teisingai, nes šis atvejis yra išimtinis. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad J. ir D. S. nepilnametis sūnus T. S. (gimęs ( - )) matė, kaip nuteistasis R. S. metaliniu kampainiu sudavė po 2 kartus gulintiems ant žemės jo tėvams į galvos sritis. Jis pats norėjo padėti tėvams, bet buvo pargriautas R.S.. Kadangi tėvai buvo sunkiai sužaloti jo akivaizdoje, jis patyrė šoką. Nukentėjusiųjų B. ir R. S. nepilnametis sūnus D. S. (gimęs ( - )) įvykio naktį išgirdęs klyksmus išbėgo į kiemą ir lauke pamatė kruvina galva ir su durtine žaizda nugaroje savo tėvą, kuris prarado sąmonę. D. S. išsigando dėl tėvo gyvybės ir patyrė stresą.

101CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

102Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems J. ir D. S. iš jų prašomų po 200 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti priteisė – 60 000 Lt nukentėjusiajai D. S. ir 40 000 Lt nukentėjusiajam J. S., 3000 Lt nukentėjusiajam B. S. ir 2000 Lt nukentėjusiajai R.S.. Kolegijos nuomone teismas teisingai išsprendė ir neturtinės žalos dydžio klausimą priteisiant nukentėjusiųjų nepilnamečiams vaikams, t. y. T. S. 4000 Lt ir 1500 Lt D. S.. Teismas įvertino, kad T. S. ir D. S. dėl tėvų sumušimo (J. ir D.S. buvo sunkiai, o B. ir R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) patyrė nepaprastai didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, atsižvelgta ne tik į atsiradusius sunkius padarinius, bet ir į tai, kad nukentėjusieji J. ir D. S. bei B. ir R. S. ilgai gydėsi medicinos įstaigose. Įvertinta, jog nukentėjusiojo T. S. akivaizdoje buvo mušami tėvai, o nukentėjusysis D.S. sumuštus tėvus matė įvykio vietoje.

103Kolegijos manymu, dar labiau sumažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą nėra pagrindo.

104Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tuo tarpu nuteistieji visus keturis nukentėjusiuosius sužalojo tyčia, be to, nenustatyta, kad apeliantų R.S. ir A. J. S. turtinė padėtis yra sunki.

105Kiti civiliniai ieškiniai, t. y. Šiaulių teritorinės ligonių kasos (už nukentėjusiųjų gydymą) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (už išmokėtas nedarbingumo pašalpas) yra pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas juos patenkino visiškai.

106Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. S. ir

107D. S. atstovo apeliacinio skundo

108Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atstovas, nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu, išdėstė kelis reikalavimus. Pirmiausia jis ginčija nuteistiesiems R. S. ir J.A.S. paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008-05-08 įstatymo redakcija). Mano, kad jiems paskirta bausmė yra per švelni ir prašo ją griežtinti. Kolegija neturi pagrindo tenkinti tokio prašymo ir atmeta jį kaip nepagrįstą.

109Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą. BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. S. ir A. J. S. bausmes už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimo pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat aptarė nuteistųjų R. S. ir A. J. S. asmenybes charakterizuojančius duomenis – abu anksčiau neteisti ir nebausti administracine tvarka. Apeliantas mano, kad teismas privalėjo kaltininkams motyvuotai parinkti bausmę, jos dydį skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio, kuris yra septyneri metai. Baudžiamasis įstatymas už R. S. ir A. J. S. įvykdytą nusikalstamą veiką (BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Apygardos teismas nuteistiesiems paskyrė ženkliai švelnesnes bausmes, t. y. trejus metus, negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Tokia bausmė nėra aiškiai per švelni, ji atitinka ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įtvirtintas taisykles, kurias savo skunde aptarė ir apeliantas, nurodęs, kad paskirtos bausmės neatitinka konkrečių įstatymo reikalavimų. Į atstovo skunde nurodytas aplinkybes teismas jau atsižvelgė (sunkiai sužalojo nukentėjusiuosius J. ir D. S., veikė tyčia ir tokių pasekmių siekė), todėl dar kartą jas įvertinti nėra teisinio pagrindo. Priešingai, nei teigiama skunde, bausmės individualizavimo principas nėra pažeistas. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog nustatyta nuteistųjų R. S. ir A. J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas pačių nukentėjusiųjų elgesys) prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Iš aukščiau aptartų įrodymų, motyvų atsakant į nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, kolegija sprendžia, jog tos nakties įvykius išties išprovokavo nukentėjusieji J. ir D. S. bei B. ir R. S., kurie netinkamai elgėsi. Žinodami, jog tarp J. ir D. S. iš vienos, o R. S. – iš kitos pusės vyrauja seni ginčai ir nesutarimai dėl paveldėto tėvų namo, netinkamu paros metu, t. y. naktį atėję pas R. S. beldė į namo duris ir prašėsi įleidžiami, tačiau nebuvo įleisti – R. S. iškvietė policiją. Kai atvyko policijos darbuotojai ir jiems buvo liepta skirstytis, nepakluso. Išvykus policijos darbuotojams, antrąkart grasindami išlaužti duris, reikalavo durų rakto ir įleidžiami į vidų, o vėliau patys buvo užpulti nuteistųjų ir sužaloti. Paskesni įvykiai rodo, kad įvyko grumtynės, muštynės tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų J. S. bei B. S., kurių metu buvo sužaloti ir visi nuteistieji. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nukentėjusieji J. S. ir B. S. įvykio metu buvo neblaivūs: J. S. kraujyje nustatyta 3,02 promilės alkoholio, o B. S. – 1,81 promilė alkoholio. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų R. S., A. J. S. ir A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, jog nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiųjų elgesys.

110Nukentėjusiųjų J. ir D. S. atstovas nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo abiems nukentėjusiesiems jį padidinti iki 200 000 Lt kiekvienam. Apelianto požiūriu teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, turėjo įvertinti ne tik nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, kančias, nepatogumus, bet ir jų turėtų galimybių praradimą, į ką atsižvelgiama ir teismų praktikoje. Apeliantas mano, kad esant tokiems sužalojimams, kokius patyrė J. S. ir D. S., kurių pasekmės iš karto nepašalinamos, būtina susirūpinti ir būsimomis pasekmėmis.

111Kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis, kokį prašoma priteisti apeliaciniame skunde, prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Apeliantas pats skunde nurodo, jog neturtinės žalos dydis tyčinių sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais vertinamas nevienodai – nuo 10 000 lt iki 15 000 Lt, 25000 Lt ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2013, 2K-166/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-13/2007). Šios sumos, palyginus su prašomomis priteisti sumomis, yra dešimčia kartų mažesnės.

112Teismų praktikoje yra priteisiamas skirtingas atlygintinos neturinės žalos dydis, esant tiems patiems padariniams – sunkiam sveikatos sutrikdymui (2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010). Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

113Kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodytose bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios su šia konkrečia byla, todėl vadovautis paminėtais sprendimais negalima.

114Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Nors apeliantas skunde teigia neva teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, tačiau tokio argumento nepagrindė.

115Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad žala nukentėjusiesiems J. ir D. S. padaryta dėl jų pačių agresyvaus, provokuojančio ir rizikingo elgesio. Be to į nuteistojo R. S. būstą nakties metu J. S. ketino patekti prievarta būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio.

116Kolegija, įvertinusi visas išvardintas aplinkybes sprendžia, kad priteistas nukentėjusiesiems J. ir D. S. neturtinės žalos atlyginimas nėra per mažas ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Be to iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas neįvertino nuteistojo R. S. sveikatos būklę – nors jis ir pakaltinamas, tačiau serga sunkia psichikos liga ir dėl psichikos sutrikimo jam nustatytas 30 % darbingumo lygis (t. 4, b. l. 115-116). Šiuo metu jis nedirba, gauna 876,35 Lt netekto darbingumo pensiją (t. 7, b. l. 211-212). Kitas nuteistasis – A. J. S. yra senyvo amžiaus (jam 67 metai), nedirba.

117Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems J. ir D.S. priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistųjų bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Aukštesnės instancijos teismo nuomone neturtinės žalos klausimas išspręstas tinkamai, nepažeidžiant nei teisės normų, nei teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

118Taip pat apeliantas nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu, nes teismas nepagrįstai nepriteisė negautų pajamų, be to neaišku, kodėl turtinės žalos atlyginimas abiems nukentėjusiesiems J. ir D. S. buvo priteistas bendrai, nors jų ieškiniai buvo atskiri.

119Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos, civilinius ieškinius patenkino iš dalies – priteisė tik tiesiogiai patirtą žalą (gydymosi, transporto išlaidas), o negautų pajamų nepriteisė. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio reikalavimus. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatos, jog negautos pajamos turi būti ne tikėtinos, o realios (kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2007, 2K-171/2008).

120Nukentėjusioji D. S. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 2009 m. liepos 31 d., o vėliau nagrinėjant bylą apygardos teisme 2011 m. birželio 7 d. jį patikslino (t. 2, b. l. 14-16, t. 5, b. l. 154-157) dėl turtinės ir neturtinės žalos. Atstovas ginčija patikslintame civiliniame ieškinyje nepriteistas negautas pajamas, kurias sudaro 16264,13 Lt. Dėl įvykio metu patirtos traumos D. S. neteko 65 % darbingumo (t. 2, b. l. 31-32, t. 5, b. l. 186-187), dėl to jai buvo išmokėta ligos pašalpa, o vėliau – netekto darbingumo pensija (t. 5, b. l. 165-166). Iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos matyti, jog D. S. nuo 2008-01-01 iki 2011-06-07 priskaičiuota ir išmokėta 14276,98 Lt ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija (t. 5, b. l. 165-166). Negautos pajamos sudaro skirtumą tarp vidutinio atlyginimo – 880 Lt ir nurodytos ligos pašalpos bei netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2011 m. birželio 1 d., kurį sudaro 16264,13 Lt. Be to jai priteistina 3017,67 Lt turtinė žala, kurią sudaro medikamentai, transporto išlaidos, gydytojų konsultacijos ir ligonių kasos išlaidos. Šias sumas vadovaujantis aukščiau minėtomis nuostatomis privalo atlyginti nuteistieji R. S. ir A. J.S. solidariai, nes žala padaryta bendrais jų veiksmais. Posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas pateikė naują pažymą, iš kurios matyti, jog D. S. šiuo metu yra netekusi 75 % darbingumo.

121Analogiškais motyvais tenkinamas ir nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, t. y. negautų pajamų, kurias sudaro 10692,27 Lt (t. 2, b. l. 83). Šią turtinę žalą solidariai privalo atlyginti nuteistieji R. S. ir A. J. S..

122Nukentėjusieji D. S. ir J. S. civilinius ieškinius pareiškė atskirai, todėl teismas nepagrįstai jiems patirtą turtinę žalą – 3 319,50 Lt iš nuteistųjų priteisė bendrai. Ši apygardos teismo nuosprendžio dalis naikinama ir nukentėjusiųjų D. S. bei J. S. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos išsprendžiami iš naujo (BPK 328 str. 4 p.). Patenkinus nukentėjusiųjų D. S. ir J. S. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, iš nuteistųjų R. S. ir A. J. S. solidariai priteisiama: 10692,27 Lt J. S. ir 19 281,80 Lt D. S..

123Dabar kolegija atsakys į nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. ir D. S. turi teisę į proceso metu turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, nes abu savo procesines teises įgyvendino padedant advokatams. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti visas atstovavimo išlaidas, tačiau jos buvo priteistos tik iš dalies, t. y. 4000 Lt. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuosius J. ir D.S. atstovavo advokatas R. Gabalis, kuriam nukentėjusieji sumokėjo 4000 Lt. Pirmosios instancijos teisme šiuos nukentėjusiuosius atstovavo apeliantas – advokatas V. Jonaitis, kuriam J. ir D. S. sumokėjo 5000 Lt. Mano, kad nuteistieji R. S. bei A. J. S. privalo sumokėti bendras 9000 Lt dydžio atstovavimo išlaidas. Be to apeliantas prašo iš nuteistųjų dar priteisti po 1000 Lt nukentėjusiųjų apeliaciniame procese turėtas papildomas išlaidas.

124Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas solidariai iš nuteistųjų R.S. ir A. J. S. 4000 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiesiems J. ir D. S., BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė ir vadovavosi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali atstovavimo išlaidų nepriteisti arba jas sumažinti. Tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-20/2011). Kasacinės instancijos teismas apelianto nurodytojoje baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-309/2013 m.) kaip tik ir sumažino priteistinas išlaidas. Sprendžiant klausimą dėl priteistinų atstovavimo išlaidų atsižvelgiama ne tik į realiai advokatams sumokėtas atstovavimo išlaidas, bet ir į nuteistųjų R. S. bei A. J. S. turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes. Kaip anksčiau buvo paminėta, R. S. turi psichikos negalią, nedirba, jo netektą darbingumą sudaro 65 %, gauna 876,35 Lt netekto darbingumo pensiją (t. 7, b. l. 62-64, 211-212). A. J. S. nedirba, yra senyvo amžiaus (67 m.).

125Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame procese nukentėjusieji J. ir D. S. turėjo papildomas atstovavimo išlaidas – 2000 Lt (kvitas bei sąskaita už teisines paslaugas pridėti prie apeliacinio skundo - t. 7, b. l. 147-148), o posėdžio metu jų atstovas pateikė dar vieną pinigų – 900 Lt priėmimo kvitą ir sąskaitą už teisines paslaugas. Viso apeliaciniame procese nukentėjusieji turėjo 2900 Lt atstovavimo išlaidų, kurios turi būti apmokėtos. Tokio dydžio išlaidos priteisiamos atsižvelgus į suteiktų advokato paslaugų apimtį bei sudėtingumą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi turi būti išieškotos solidariai iš nuteistųjų R. S. ir A. J. S..

126Dėl nukentėjusiojo B. S.

127apeliacinio skundo

128Apeliantas B. S., nesutikdamas su nuosprendžiu ir prašydamas jį pakeisti, išreiškė du prašymus: iš visų nuteistųjų prašo solidariai priteisti 24 000 Lt turtinei, 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei A. P., kuri elgėsi itin agresyviai, prašo pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Nukentėjusysis tokį savo prašymą pateikė visai nemotyvuodamas, tik skunde deklaratyviai teigiama, kad A. P. įvykio metu elgėsi agresyviai. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą kolegija pažymi, kad A. P. buvo pripažinti kalta ir nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su R. S. ir A. J. S. tyčia suduodami galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais nukentėjusiajam B.S. smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. Iš apeliacinio skundo turinio sprendžiama, kad nukentėjusysis B. S. nuteistosios A. P. nusikalstamas veikas juridinio įvertinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl jo patirto sveikatos sutrikdymo neginčija, o nesutinka su jos išteisinimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą dėl J. ir D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog nei patys nukentėjusieji J. ir D. S., nei jų atstovas, pateikęs apeliacinį skundą, neginčija nuosprendžio dalies dėl A. P. išteisinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme, todėl daroma išvada, kad A. P. yra išteisinta pagrįstai. Faktiniai bylos duomenys patvirtino, kad nuteistieji R. S. metaline konstrukcija, o A. J.S. metaliniu strypu sudavė smūgius į galvą J. ir D. S., o A. P. prie jų sumušimų neprisidėjo. Ji smūgius kauptuku į nugarą sudavė B. S., ką patvirtino nukentėjusioji R. S. bei specialistų išvados (t. 2, b. l. 137-138, t. 5, b. l. 125-128). Konstatuojama, kad neatmetama galimybė, jog plėštinės žaizdos galėjo būti padarytos kauptuko metaline dalimi. A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl B. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kolegijos nuomone teismas byloje surinktų įrodymų visetą (taip pat B. S. parodymus) įvertino neperžengdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.

129Nukentėjusysis B. S. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 24 000 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos išieškojimo iš nuteistųjų. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti tik 60000 Lt neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas apelianto civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir jam priteisė 3000 Lt, o dėl turtinės žalos nuosprendyje išvis nepasisakyta. B.S. civiliniame ieškinyje (t. 2, b. l. 144-146) nurodyta, kad jis dėl sunkių sužalojimų negali dirbti darbo, o anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą: turėjo gaterį, pjovė medieną ir vidutinį mėnesio uždarbį sudarė 2000 Lt. Po patirto sužalojimo jis prarado klientus ir nebegauna pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų sužalotas. Iš byloje esančio verslo liudijimo Nr. V 0651929 kopijos matyti, jog B. S. išties laikotarpiui nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 13 d., t. y. 3 mėn. buvo išduotas verslo liudijimas medienos ruošai (t. 2, b. l. 149), tačiau jis nepateikė jokių įrodymų apie gautas pajamas. Apeliantas mano, jog nuteistieji turi jam atlyginti negautas pajamas, t. y. 24000 Lt už vienerius metus – nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. liepos mėn. (skaičiuojant vidutinį mėnesio uždarbį 2000 Lt).

130Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio nuostatomis žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką negautos pajamos turi būti ne tikėtinos, o realios (kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2007, 2K-171/2008, 2K-7-35/2011). Kadangi nukentėjusysis B. S. nepateikė jokių įrodymų dėl 24000 Lt negautų pajamų, todėl pripažįstama, kad tai tik jo tikėtinos pajamos, tačiau nerealios ir neišvengiamos, todėl ši civilinio ieškinio dalies netenkinama.

131Iš dalies tenkinamas B. S. prašymas ir priteistina neturtinė žala padidinama iki 7000 Lt. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas grindžia vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio nuostatas įvertinant nukentėjusiojo B. S. patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kančias, kūno sužalojimus ir ilgą gydymasi – beveik mėnesį laiko ligoninėje. Taip pat įvertinama tai, kad B. S. kartu su J.S. elgėsi agresyviai, provokuojančiai ir rizikingai: būdamas neblaivus (jo kraujyje rasta 1,81 promilės etilo alkoholio) brovėsi į svetimą būstą, nepaklausė policijos darbuotojų ir nesugrįžo į namus, o jiems išvykus ir toliau elgėsi įžūliai. Kolegija, įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes mano, kad nuteistieji, kalti dėl B. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, privalo atlyginti solidariai 7000 Lt neturtinę žalą.

132Be to, būtina ištaisyti 2013 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje padarytą rašymo klaidą: įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta nuteistosios A. P. pavardė - ,,Pi“, todėl tikslinga rašymo klaidą ištaisyti ir vietoje ,,Pi“ pavardės nurodyti nuteistosios teisingą pavardę – P..

133Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

134Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:

135panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiesiems D. S. ir J. S. 3 319,50 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų D. S. ir J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti. Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteisti: 19 281,80 Lt nukentėjusiajai D. S. turtinei žalai atlyginti ir 10692,27 Lt nukentėjusiajam J. S. turtinei žalai atlyginti.

136Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam B. S. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteisti nukentėjusiajam B. S. 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

137Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteisti 2 900 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiesiems J. S. ir D. S..

138Nuteistųjų R. S. ir A. J. S. apeliacinius skundus atmesti.

139Ištaisyti 2013 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje padarytą rašymo klaidą: įžanginėje dalyje vietoje A. ,,Pi.“ pavardės nurodyti teisingą pavardę – A. P..

140Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą - laisvės atėmimu 3 (trejiems)... 4. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 6. A. J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio... 7. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą - laisvės atėmimu 3 (trejiems)... 8. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems)... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 10. A. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1... 11. A. P. išteisinta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, neįrodžius jos... 12. Iš R. S. ir A. J. S. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai po 11... 13. Iš R. S., A. J. S. ir A. P. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai po... 14. Iš A. J. S. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 117,30 Lt.... 15. Iš R. S. ir A. J. S. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 16. Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiesiems D. S. ir J.S. 3... 17. Iš A. J. S. priteista nukentėjusiajai R. S. 400 Lt turtinei žalai atlyginti.... 18. Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiajam J. S. 40 000 Lt... 19. Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiajai D. S. 60 000 Lt... 20. Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiajam T. S. 4 000 Lt... 21. Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam B. S. 3 000... 22. Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam D. S. 1 500... 23. Iš A. J. S. priteista nukentėjusiajai R. S. 2 000 Lt neturtinei žalai... 24. Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. 4... 25. Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam B. S. 900 Lt... 26. Iš A. J. S. priteista nukentėjusiajai R. S. 500 Lt atstovavimo išlaidoms... 27. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 28. 2008 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., Mažeikių rajone, ( - ) kaime, R. S.... 29. Be to, 2008 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., Mažeikių rajone ( - ) kaime,... 30. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 31. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismas... 32. Pažymi viso proceso metu parodęs, jog niekam jokių smūgių nesudavė. Pas... 33. Tą aplinkybę, kad jį J. S. sumušė, patvirtina ir specialisto išvada (t.... 34. Nukentėjusiojo D. S. parodymus laiko neinformatyviais, nes pastarasis nematė... 35. Galiausiai nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręsti civiliniai... 36. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 37. Nurodo iš dalies nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi tam... 38. Visų pirma apeliantas tikina veikęs būtinosios ginties, kurios ribas... 39. Toliau detaliai aptaria savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu,... 40. Taip pat pažymi, kad liudytojai S. G., E. G., I. V. Š., B. V.B. ir B. S.... 41. Apeliantas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 135 straipsnio 2... 42. Tolesne apeliacinio skundo dalimi apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi,... 43. Nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl civilinių ieškinių išsprendimo.... 44. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. S. ir D. S.... 45. Pirmiausia dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos... 46. Toliau pasisakoma dėl nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. pareikštų civilinių... 47. Pažymi, jog tiek baudžiamojo proceso kodekso normos, įtvirtinančios asmens... 48. Neturtinės žalos atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in... 49. Paskutinė apeliacinio skundo dalis yra skirta aptarti nukentėjusiųjų J. S.... 50. Jo atstovaujami nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. S. bei D. S. už... 51. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti jo atstovaujamiems... 52. Be to, iš nuteistųjų R. S. ir A. J. S. taip pat turi būti priteista dar po... 53. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis B. S. prašo pakeisti Šiaulių apygardos... 54. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistieji R. S. ir A.... 55. Nuteistosios A. P. gynėjas prašė atmesti nukentėjusiųjų J. ir D. S.... 56. Nukentėjusysis J. S. ir jo atstovas advokatas V. Jonaitis prašė atmesti... 57. Prokurorė prašė nuteistųjų R. S. ir A. J. S. apeliacinius skundus atmesti.... 58. Nuteistųjų A. J. S. ir R. S. apeliaciniai skundai atmetami.... 59. Nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo advokato Viliaus Jonaičio ir... 60. Dėl įrodymų vertinimo, nuteistųjų R. S. ir A. J. S.... 61. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio... 62. 2 dalies 5 punktą bei BK 28 straipsnio nuostatų taikymo... 63. Iš nuteistojo A. J. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo... 64. Nuteistasis R. S. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o... 65. Teisėjų kolegija į šiuos apeliacinius skundus atsakys kartu.... 66. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimų... 67. Priešingai, nei teigiama skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir... 68. Apeliantas A. J. S. nurodo pirmosios instancijos teismą neteisingai įvertinus... 69. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji A. J. S., R. S. bei nukentėjusysis... 70. Apeliantas A. J. S., nesutikdamas su nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir... 71. Nors tarp nuteistųjų A. J. S., J. S. bei nukentėjusiųjų J. ir D. S. vyksta... 72. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 73. Taip pat kolegija nesutinka su A. J. S. teiginiu, kad nukentėjusieji įvykio... 74. Apeliantas A. J. S. skunde deklaratyviai teigia, jog nukentėjusio D. S.... 75. Siekdamas paneigti nukentėjusiosios R. S. parodymus, apeliantas A. J. S.... 76. Iš nuteistojo R. S. skundo turinio matyti, jog jis neneigia savo veiksmais... 77. BK 28 straipsnyje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios... 78. Šioje byloje yra nustatyta, kad tarp nuteistųjų A. J. S., R. S. ir... 79. Anksčiau aptartos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad šiuo konkrečiu... 80. Jau auksčiau aptartais įrodymais paneigiama R. S. iškelta versija, kad buvo... 81. Nepasitvirtino R. S. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis J. S.... 82. Priešingai nei teigiama skunde, pirmasis muštynes, užpuldamas J. ir D. S.,... 83. Kolegija sutinka su apelianto R. S. teiginiu, kad jam ir jo draugei –... 84. Apeliantas R. S., norėdamas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus tvirtina,... 85. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino kaip visumą ir tinkamai... 86. Tuo pačiu nepagrįstas kito nuteistojo – R. S. prašymas jį išteisinti... 87. Apeliantas R. S. neteisus skunde tvirtindamas, jog teismas netinkamai įvertino... 88. Iš 2013 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad... 89. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai... 90. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 91. Apeliantas R. S. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK... 92. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto prašymu.... 93. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės... 94. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. už... 95. Dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos... 96. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. J. S. ir R. S. nurodo, kad pirmosios... 97. Kolegija nesutinka su nurodytais apeliantų argumentais ir atmeta juos kaip... 98. Pagal baudžiamojo proceso normas kiekvienas asmuo, pripažintas... 99. Priešingai nei teigia R. S., tarp jo bei kitų nuteistųjų nusikalstamų... 100. Kolegijos nuomone teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes,... 101. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais... 102. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems J. ir D. S. iš jų prašomų... 103. Kolegijos manymu, dar labiau sumažinti nukentėjusiesiems priteistą... 104. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali sumažinti... 105. Kiti civiliniai ieškiniai, t. y. Šiaulių teritorinės ligonių kasos (už... 106. Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. S. ir... 107. D. S. atstovo apeliacinio skundo... 108. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atstovas, nesutikdamas su apygardos... 109. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija,... 110. Nukentėjusiųjų J. ir D. S. atstovas nesutinka su teismo priteistu... 111. Kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis, kokį prašoma priteisti... 112. Teismų praktikoje yra priteisiamas skirtingas atlygintinos neturinės žalos... 113. Kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodytose bylose faktinės aplinkybės... 114. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos... 115. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad žala nukentėjusiesiems J.... 116. Kolegija, įvertinusi visas išvardintas aplinkybes sprendžia, kad priteistas... 117. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems J.... 118. Taip pat apeliantas nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu, nes... 119. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 120. Nukentėjusioji D. S. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 2009 m. liepos... 121. Analogiškais motyvais tenkinamas ir nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys... 122. Nukentėjusieji D. S. ir J. S. civilinius ieškinius pareiškė atskirai,... 123. Dabar kolegija atsakys į nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo... 124. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas solidariai... 125. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame procese... 126. Dėl nukentėjusiojo B. S.... 127. apeliacinio skundo... 128. Apeliantas B. S., nesutikdamas su nuosprendžiu ir prašydamas jį pakeisti,... 129. Nukentėjusysis B. S. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 24 000... 130. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio nuostatomis žala yra ne tik asmens turto... 131. Iš dalies tenkinamas B. S. prašymas ir priteistina neturtinė žala... 132. Be to, būtina ištaisyti 2013 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teismo... 133. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 134. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:... 135. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. S. ir A. J. S. solidariai... 136. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai... 137. Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteisti 2 900 Lt atstovavimo išlaidų... 138. Nuteistųjų R. S. ir A. J. S. apeliacinius skundus atmesti.... 139. Ištaisyti 2013 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje... 140. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....