Byla e3K-3-342-701/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovams R. V., T. K., T. A. V., asociacijai Pavilnio gyventojų bendrijai ,,Pilies gyvenvietė“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo, gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; tretieji asmenys: M. N., A. S., N. S., E. K., T. K., A. L.-K., M. G., K. E.-G., T. K., J. K., J. J., M. J., J. L., S. L., D. Š., V. Š., A. M., V. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą jį sukūrus, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesinio sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinę galias, įrodinėjimą, atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

62.

7Ieškovas prašė: 1) nustatyti bei pripažinti, kad jis yra statomų inžinerinių tinklų pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduotą Statybos leidimą Nr. IT/278/10-0193 tiesti susisiekimo komunikacijų ir inžinerinius tinklus (statybos leidimas išduotas UAB „Rimgauda“ parengto projekto „Susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai, (duomenys neskelbtini)“) žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), statytojas (vienas iš statytojų), bendraturtis; 2) įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovui yra trukdoma įgyvendinti statytojo teises bei pareigas, bendraturčio teises ir teisėtus interesus, taip pat įpareigoti atsakovus R. V., T. K. ir T. A. V. nutraukti veiksmus, kuriais gadinamos įrengtos susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai, ribojama ieškovui ir jo sutuoktinei M. N. (žemės sklypų kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) teisė naudotis šiais tinklais, įskaitant prisijungimą prie esančių inžinerinių tinklų – vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų; 3) nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) bei jame esančiais statiniais – vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarką, nustatant, kad bet kuris iš esančių aplink sklypų (ar jų savininkas) Nr. 1–11 (duomenys neskelbtini) turi teisę, pareiškęs pageidavimą ir turėdamas tiekėjų (vandens tiekėjo ar nuotekų tvarkytojo) išduotas sąlygas, prisijungti prie nutiestų inžinerinių tinklų – vandens įvadų ir nuotekų tinklų; bet kuris iš nurodytų sklypų (ar jų savininkų) turės teisę naudotis vandens įvadų ir nuotekų tinklais, tačiau turi kompensuoti (dabartinis sklypų savininkas arba prieš tai buvęs savininkas) faktiškai patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos sumokant už jų faktinį įrengimą UAB „Rimgauda“, pagal parengtus jiems dokumentus „susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai, (duomenys neskelbtini)“, nebent bendraturčiai susitaria kitaip.

83.

9Ieškovas nurodė, kad 2008, 2009 metais sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu jis ir atsakovai – fiziniai asmenys bei A. V., kuri yra mirusi, bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 1,5745 ha žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Faktiniais šio žemės sklypo savininkais, kurie sprendė visus klausimus, buvo jis ir atsakovai T. K. bei R. V. Jie sutarė, kad nurodytas žemės sklypas būtų padalytas į mažesnius sklypus ir būtų vykdoma individualių namų statyba, dalį jų vėliau pardavus, būtų susigrąžintos padarytos investicijos. Žemės sklypų vystymui bei investicijų atlikimui buvo parengtas jungtinės veiklos projektas, tačiau jo pasirašyti nepavyko.

104.

11Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugpjūčio 5 dieną visiems nurodytiems žemės sklypo bendraturčiams (statytojams) išdavė statybos leidimą dėl susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų statybos pagal UAB „Rimgauda“ parengtą projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kilus ginčui, R. V. prašė sutikti, kad bendrai valdomame sklype būtų įrengiami nuotekų ir vandentiekio tinklai. Ieškovas sutikimą išdavė su sąlyga, kad išlaidas padengs kiti bendraturčiai, nurodyti statybos leidime. Sutikimas buvo duotas tik įrengti nuotekų ir vandentiekio tinklus. Šie inžineriniai tinklai nurodytame žemės sklype yra įrengti: vandentiekis įrengtas visiškai, o nuotekų tinklai nėra iki galo užbaigti, nes nėra sumontuotas reikalingas siurblys.

125.

132014 m. vasario 10 d. ieškovas gavo atsakovų raginimą sumokėti už atliktus darbus. Jis atsakė, kad jokios jungtinės veiklos nevykdė ir nevykdo. 2014 m. rugsėjo 10 d. iš asociacijos ,,Pilies gyvenvietė“ gavo pranešimą su siūlymu, kad asociacija išsiimtų naują statybos leidimą jau pastatytiems inžineriniams tinklams ir registruotų juos savo vardu. 2014 m. spalio 13 d. jis atsisakė pasiūlymo ir nurodė, kad sutinka registruoti tinklus kartu su kitu bendraturčiu.

146.

15Nuo 2014 m. asociacija ,,Pilies gyvenvietė“, kurią sudarė atsakovai, atsakovai R. V. ir T. K. trukdo jam naudotis esančiomis inžinerinėmis komunikacijomis. Prie tinklų yra prijungti šalia esantys namų naudotojai. Atsakovai siekia iš jo pasipelnyti ir išsireikalauti nepagrįstas sumas, grasina atjungti nuo tinklų, tikėtina, anoniminiais skundais klaidina UAB ,,Vilniaus vandenys“, siekia nepagrįstai sutrikdyti inžinerinių tinklų veikimą.

167.

17Ieškovas prašė taikyti po 289 Eur baudą atsakovui R. V. ir asociacijai ,,Pilies gyvenvietė“ dėl procesinių principų pažeidimo, nes pastarieji nepateikė teismui teisėjo rezoliucija reikalaujamų dokumentų ir vengia juos pateikti, taip vilkindami procesą.

18II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

198.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskyrė ieškovui 3000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų jos lygiomis dalimis po 500 Eur skiriant atsakovams T. K., R. V. bei T. A. V.

219.

22Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugpjūčio 5 d. išdavė statybos leidimą, kuriame statytojais buvo nurodyti atsakovai ir ieškovas. Šalys sutarė, kad vandentiekio ir nuotekų tinklo statybą organizuoja ir apmoka statytojas. Visi statytojai, išskyrus ieškovą, finansavo tinklų ir infrastruktūros įrengimą ginčo žemės sklype. Ieškovas 2011 m. birželio 23 d. davė sutikimą atlikti darbus kitiems statytojams šių lėšomis, o pats darbų nefinansavo. Atsakovai įsteigė bendriją ,,Pavilnio gyvenvietė“ ir šiai perdavė už savo lėšas pastatytus bendrojo naudojimo objektus bei infrastruktūrą, šiuos bendrija administruoja ir renka lėšas jiems išlaikyti proporcingai pagal kiekvieno savininko dalį. Ieškovas savo dalies už infrastruktūrą nesumokėjo. Ieškovas, kitų statytojų neinformavęs, prijungė prie tinklo nuotekų vamzdį, nutiestą iš jam priklausančio namo.

2310.

24Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį statytoju laikomas asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas ar jas paveda atlikti kitam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovas prašė pripažinti jį statytoju tik pagal dalį statytojo sampratos požymių, neįrodė, jog prisidėjo prie tinklų statybos savo darbu, medžiagomis ar pinigais, todėl negali būti pripažintas vienu iš statytojų. Nors 2010 m. rugpjūčio 5 d. išduotame statybos leidime statytoju nurodytas ir ieškovas, jis, netinkamai vykdęs statytojo prievoles – nefinansavęs ginčo tinklų statybos, yra tik formalus statytojas. Ieškovas negali būti laikomas įgijusiu daiktą naujo daikto pagaminimo būdu. Byloje nėra įrodymų, kad inžineriniai tinklai, kaip naujas daiktas, yra pabaigti. Ieškovo argumentas dėl sutikimo statyti ginčo tinklus davimo nėra pagrindas pripažinti jį šių tinklų bendraturčiu, nes sutikimo tekste ieškovas nekėlė jokių sąlygų dėl nuosavybės teisės įgijimo į statybos darbų rezultatus ar naudojimosi jais. Ieškovas nėra pagamintų daiktų bendraturtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio pagrindu. Statybos įstatymo nuostatos įtvirtina statytojo prievoles organizuoti ir finansuoti statybą, o ieškovas atsisakė ją finansuoti, tą pats pripažino posėdžio metu. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti jį atsakovų pagamintų daiktų bendraturčiu, nenurodo, kokia yra jo tariama bendrosios dalinės nuosavybės dalis, taigi, neįrodo CK 4.73 ir 4.47 straipsniuose nustatytų sąlygų.

2511.

26Ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, kuriais gadinamos komunikacijos ir inžineriniai tinklai bei ribojamos jo (ieškovo) teisės į žemės sklypą, teismas atmetė kaip neįrodytą.

2712.

28Nurodęs, kad ieškovas, reikalaudamas nustatyti naudojimosi tvarką, prašo nustatyti ne naudojimosi tvarką, o prisijungimo prie tinklų sąlygas, teismas tokį ieškovo reikalavimą vertino kaip ydingą ir atmestiną, šią išvadą motyvuodamas tuo, jog vien aplinkybė, kad ieškovas yra sklypo bendraturtis, nėra teisinis pagrindas konstatuoti, jog jame (sklype) esantys inžineriniai tinklai yra bendroji nuosavybė, ieškovas yra tik formalus statytojas.

2913.

30Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas su byloje dalyvaujančiais trečiaisiais asmenimis susijusius reikalavimus, juos reiškė neturėdamas tam teisės, nepateikęs teisme dokumentų, kad gali atstovauti šiems asmenims.

3114.

32Teismas tenkino atsakovų prašymą ieškovui skirti baudą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnyje. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, akivaizdžiai vilkino bylos nagrinėjimą ne laiku teikdamas patikslintus ieškinius, pažeisdamas proceso reikalavimus, prašė įvairių dokumentų iš atsakovų ir juos gavęs ne laiku tikslino reikalavimus, iki bylos nagrinėjimo iš esmės patikslinto ieškinio nepateikė, iš to darytina išvada, kad reikalaujami įrodymai ieškovui nebuvo reikalingi. Teismas pažymėjo, kad: procesu piktnaudžiavęs ieškovas – advokatas, kuriam turi būti gerai žinomos ne tik procesinės teisės ir pareigos, bet ir jų nesilaikymo procesinės pasekmės; teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau ieškovas išvadų nepadarė.

3315.

34Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3516.

36Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo argumentais.

3717.

38Kolegija papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus, nes proceso šalys turi pateikti visus turimus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, o ne teikti juos tada, kai ieškovui tai atrodo naudinga. Kolegija pabrėžė, kad įvertino aplinkybes, išdėstytas ieškovo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-248- 590/2018, jos nepaneigia pirmosios instancijos teismo šioje byloje nustatytų aplinkybių apie ieškovo, kaip statytojo, statusą.

3918.

40Kolegija nurodė, jog ieškovas nepagrindė savo nuomonės, kad atsakovui T. A. V. turėtų būti priteistos mažesnis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nei nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendime, kai byloje esantys duomenys patvirtina, jog šis atsakovas sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą. Aplinkybė, kad atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas dar prieš sudarant atstovavimo sutartį, nepaneigia atsakovo bylinėjimosi išlaidų patyrimo fakto.

41III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4219.

43Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir išspręsti įvykdytų teismų sprendimų atgręžimo klausimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4419.1.

45Teismai išvadą, kad ieškovas nėra ginčo inžinerinių tinklų bendraturtis, iš esmės grindė aplinkybe, jog ieškovas nefinansavo inžinerinių tinklų statybos. Toks aiškinimas prieštarauja tiek įstatymui, tiek teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 išaiškinta, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statytojo statusą, akcentuoja, kad esminė sąlyga asmenį pripažinti statytoju yra statybą leidžiančio dokumento ir žemės sklypo turėjimas. Tad vien finansavimas negali suteikti asmeniui statytojo teisių.

4619.2.

47Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-248-590/2018, kurioje konstatuota, kad: M. N. yra ginčo inžinerinių tinklų statytojas pagal išduotą statybos leidimą, buvo teisėtu ginčo inžinerinių tinklų statytoju, todėl turėjo teisę prie jų prisijungti, o aplinkybės, kad jis neprisidėjo ar nepakankamai prisidėjo prie ginčo įrenginių statybų finansavimo, nepaneigia prisijungimo teisėtumo ir nesuteikia teisės uždrausti naudotis ginčo įrenginiais; šiuo atveju galėtų būti keliamas klausimas dėl statybos išlaidų atlyginimo kitiems įrenginių teisėtiems statytojams ar jų teisių perėmėjams. Egzistuojant dviem savo turiniu priešingiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams yra pažeidžiami konstituciniai teisingumo, teisinio tikrumo, teisinės valstybės principai, teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis).

4819.3.

49Teismai nepagrįstai, pažeisdami CPK 7, 13, 17 straipsnius, atsisakė priimti ieškovo susirašinėjimą su atsakovu R. V. elektroniniu paštu patvirtinančius įrodymus, pateiktus jau kitame teismo posėdyje po to, kai kilo poreikis paneigti atsakovų teiginius, išdėstytus teismo posėdyje, apie tai, kada iš tikrųjų ieškovas pasirašė dokumentą, įvardytą kaip „Sutikimas“, datuotą 2011 m. birželio 23 d. Nustatęs, kad nurodytas sutikimas buvo pasirašytas jau po inžinerinių tinklų įrengimo, teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą.

5019.4.

51Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodymų tyrimo stadijos, reglamentuojamos CPK 183 ir 200 straipsniuose, todėl rašytiniai įrodymai nebuvo ištirti, ieškovas negalėjo pateikti paaiškinimų apie įrodymus, kaip nustatyta CPK 200 straipsnio 3 dalyje, todėl buvo neatskleista bylos esmė ir buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas.

5219.5.

53Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovas yra sklypo bendraturtis, nėra teisinis pagrindas konstatuoti, kad jame esantys inžineriniai tinklai yra bendroji nuosavybė. Tokie teismo motyvai prieštarauja CK 4.40 straipsnio 1 daliai.

5419.6.

55Teismai konstatavo, kad atsakovai perleido asociacijai Pavilnio gyventojų bendrijai ,,Pilies gyvenvietė“ nebaigtus statyti ir neįregistruotus ginčo inžinerinius tinklus. Statybos įstatymo 34 straipsnis įtvirtina procedūrą, pagal kurią gali būti perleidžiamas nebaigtas statyti statinys. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad asociacija „Pilies gyvenvietė“ turi teises į požemines komunikacijas. Kadangi ginčo inžineriniai statiniai nebuvo įregistruoti kaip baigtas statinys Nekilnojamojo turto registre, visi statytojai, įskaitant ieškovą, yra šių įrenginių bendraturčiai, nes jie sukūrė šį daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktas, kas atliko statybos darbus, nėra svarbus, nes jei bendraturtis nesumokėjo už statybos darbus, sumokėjusieji už juos turi teisę reikalauti išlaidų dalies atlyginimo.

5619.7.

57Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, nes joje nepasisakyta dėl ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. infrastruktūros gadinimą ir trukdymą jungtis prie tinklų, taip pat dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarką. Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

5819.8.

59Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė reikalavimus šioje byloje ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teismo skirta 3000 Eur bauda nesuderinama su teise teikti įrodymus, iškilus jų pateikimo būtinybei, teise į tinkamą teisminę gynybą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

6019.9.

61Iš atsakovo T. A. V. pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio akivaizdu, jog šį dokumentą rengė ne advokatas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo T. A. V. priteistas 3515,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, motyvuodamas tuo, kad šios išlaidos atitinka advokato darbo laiko sąnaudas, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

6220.

63Atsakovai atsiliepimuose į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimai grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, todėl jie pateikiami apibendrinti. Atsiliepimuose nurodoma, kad:

6420.1.

65Ieškovui bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentuota, kad T. A. V. nėra žemės sklypų ir inžinerinių tinklų savininkas ar bendraturtis, todėl negali įvykdyti ieškinio reikalavimų. Be to, tai žinoma iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų. Nepaisant to, ieškovas nepašalino T. A. V. iš teisminio proceso ir palaiko savo ydingai reiškiamus reikalavimus kasaciniu skundu.

6620.2.

67Ieškovo argumentas dėl sutikimo davimo nėra pagrindas pripažinti jį ginčo tinklų bendraturčiu, nes sutikimo tekste ieškovas nekėlė jokių sąlygų dėl nuosavybės teisės įgijimo į statybos darbų rezultatus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nėra ginčo inžinerinių įrenginių bendraturtis nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį, todėl CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostata pati savaime nereiškia, kad ieškovas yra ginčo inžinerinių įrenginių bendraturtis.

6820.3.

69Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas. Ieškovas prašo jį pripažinti atsakovų pagamintų daiktų (vandentiekio ir nuotekų tinklų) bendraturčiu, tačiau nenurodo, kokia yra jo tariama bendrosios dalinės nuosavybės dalis, ir pripažįsta, kad jokio ieškovo ir atsakovų susitarimo dėl ginčo daiktų pagaminimo nebuvo.

7020.4.

71Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 konstatuota, kad ieškovė negali būti laikoma statytoja Statybos įstatymo prasme ir neįgijo nuosavybės teisių CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, nes neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų statytojui visumos. Ieškovas pripažino, kad jis nemokėjo kitiems bendraturčiams už vandens ir nuotekų infrastruktūros įrengimą, t. y. patvirtino, kad neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje nustatyto reikalavimo statytojui investuoti lėšas į statybą ir kartu atlikti užsakovo funkcijas. Ieškovo pareikštas noras kompensuoti dalį vandentiekio ir nuotekų tinklų išlaidų pagal savo paties skaičiavimus, praėjus keleriems metams nuo jų statybos pradžios, yra nesąžiningas, nes kiti statytojai patyrė ne tik dokumentuotų išlaidų.

7220.5.

73Apeliacinės instancijos teismas neignoravo ieškovo nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos kitoje byloje, tačiau, su ja susipažinęs, konstatavo, kad ji nepaneigia šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovo, kaip statytojo, statuso. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo esminio reikalavimo pripažinti jį vienu iš statytojų ir bendraturčiu, o ieškovo nurodytoje kitoje byloje – dėl jo prisijungimo prie inžinerinių tinklų teisėtumo, nenagrinėjant klausimo, ar ieškovas yra vienas iš šių tinklų statytojų ir bendraturtis.

7420.6.

75Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktus elektroninius laiškus kaip naujus įrodymus, atsižvelgdamas į CPK 181 straipsnio 2 dalies ir 314 straipsnio nuostatas, nes proceso šalys turi pateikti visus turimus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimo metu stadijoje, o ne teikti juos tada, kada atrodo naudinga.

7620.7.

77Ieškovo argumentai dėl įrodymų tyrimo stadijos nebuvimo yra nepagrįsti, nes teismai visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Ieškovas nenurodė, kokią reikšmę jo įvardijami proceso pažeidimai turėjo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

7820.8.

79Ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl ginčo tinklų perdavimo bendrijai „Pilies gyvenvietė“ niekaip nesusiję su ieškovo reikalavimu pripažinti jį statytoju, bendraturčiu ir kitais ieškinio reikalavimais.

8020.9.

81Ieškovas tris kartus tikslino ieškinį, teikė prašymus dėl papildomų įrodymų priėmimo, inicijavo mediacijos procesą, tačiau pats jame nedalyvavo, reiškė nušalinimą teisėjai jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Šių ir kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą teismui padaryti išvadą, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

8220.10.

83Į visus ieškovo procesinius pareiškimus reikėjo parengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose, jiems rengtis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo T. A. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka advokato darbo laiko sąnaudas ir neviršija Rekomendacijose nustatytų atlygintinų išlaidų dydžių, to nenuginčijo ir ieškovas.

84Teisėjų kolegija

konstatuoja:

85IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

86Dėl CK 4.47 straipsnio 4 punkto aiškinimo, statytojo sampratos ir jo teisių įgyvendinimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į kuriamą daiktą (ne)įgijimo nagrinėjamoje byloje

8721.

88Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai išvadą, jog ieškovas nėra ginčo inžinerinių tinklų bendraturtis, iš esmės grindė aplinkybe, jog ieškovas nefinansavo inžinerinių tinklų statybos. Ieškovo teigimu, toks aiškinimas prieštarauja teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 išaiškinta, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statytojo statusą, akcentuoja, kad esminė sąlyga asmenį pripažinti statytoju yra statybą leidžiančio dokumento ir žemės sklypo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018, 61 punktas). Tad, ieškovo teigimu, vien finansavimas negali suteikti asmeniui statytojo teisių.

8922.

90Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

9123.

92Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 išaiškinta, kad, siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis nustato, kad statytoju laikomas Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma turi būti aiškinama ir taikoma kartu su Statybos įstatymo 3 straipsnio normomis. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Taigi, naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų.

9324.

94Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018 yra remiamasi pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 pateiktais išaiškinimais, taip pat konstatuota, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą.

9525.

96Taigi, nurodytose nutartyse išaiškinta, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris atitinka šias sąlygas: 1) investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises; 2) turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) teisėtu pagrindu valdo žemės sklypą, kuriame statomas statinys (ketinama vykdyti statybas). Jose (nutartyse) kuri nors (kurios nors) iš šių sąlygų nėra įvardyta kaip teisiškai reikšmingesnė arba esanti mažiau reikšminga už kitas, taigi visos jos nurodytos kaip vienodai teisiškai reikšmingos. Dėl to nepagrįstu pripažintinas kasacinio skundo teiginys, kuriuo teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statytojo statusą, akcentuoja, jog esminė sąlyga asmenį pripažinti statytoju yra statybą leidžiančio dokumento ir žemės sklypo turėjimas.

9726.

98Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011). Statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015). Statytojas naudoja lėšas statybai, nes jų pagrindu įgyja medžiagas ir užsako darbus naujam daiktui sukurti. Investuojamos į statybą lėšos priklauso statytojui, o šis daiktinės teisės normų prasme yra kuriamo daikto savininkas. Tai gali būti jo nuosavos ar pasiskolintos lėšos, bet abiem atvejais jos nuosavybės teise priklauso tam asmeniui, kuris investuoja į statybą, o faktinio statytojo ar užsakovo tik panaudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004).

9927.

100Kasacinis teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo, yra pažymėjęs, kad būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 29, 30 punktai).

10128.

102Statytojo teisinio statuso įgijimas reiškia, kad asmuo ar keli asmenys, įvardijami statytojais, atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, būtinus įvykdyti, siekiant įgyti statytojo teises (Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Jeigu statytojas neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Tačiau atitiktis viešosios teisės reikalavimams savaime nesukuria asmens teisių į nuosavybę, nes nuosavybei įgyti būtina atitiktis nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus nustatančioms teisės normoms (CK 4.47 straipsnis).

10329.

104Siekiant įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teises į kuriamą daiktą, yra reikšminga asmenų valia įgyti konkretų daiktą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ją įgyvendinantys veiksmai – bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016 94 punktą). Siekdami kuriamą daiktą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, jį kuriantys asmenys turi prisidėti savo lėšomis ir (ar) darbu bei tarpusavyje suderinti valią dėl teisių ir pareigų pasiskirstymo.

10530.

106Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad: ieškovas neprisidėjo lėšomis ar darbu prie ginčo inžinerinių tinklų statybos, atsisakė finansuoti jų statybą, davė sutikimą atlikti darbus kitiems statytojams savo lėšomis, nekėlė jokių sąlygų dėl nuosavybės teisės įgijimo į statybos darbų rezultatus ir naudojimosi atsakovų pagamintais daiktais; kiti statytojai, kaip užsakovai, finansavo statybos rangos darbus, ieškovui atsisakius prisidėti prie šių darbų finansavimo. Taigi, tik šie likę statytojai faktiškai sukūrė naują daiktą – ginčo tinklus ir tapo šių bendraturčiais. Ieškovas, turėdamas statytojo teises ir pareigas, atsisakė jas įgyvendinti, todėl neįgijo nuosavybės teisių į kitų statytojų veiksmais ir lėšomis sukurtą (kuriamą) daiktą, netapo šio bendraturčiu.

10731.

108Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai padarė teisėtą išvadą, jog ieškovas negali būti pripažįstamas įgijusiu bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo inžinerinius tinklus šių, kaip naujo daikto, pagaminimo (statybos) būdu ir nėra jų bendraturtis (CK 4.47 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, kad nurodyta teismų išvada padaryta nukrypus nuo skunde nurodytos kasacinio teismo praktikos. Dėl to tokie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

109Dėl CK 4.40 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

11032.

111Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien aplinkybė, kad ieškovas yra sklypo bendraturtis, nėra teisinis pagrindas konstatuoti, jog jame esantys inžineriniai tinklai yra bendroji nuosavybė, prieštarauja CK 4.40 straipsnio 1 daliai.

11233.

113CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

11434.

115Šioje įstatymo normoje nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šios žemės sklypo priklausinys. Galima situacija, kai dėl tam tikrų priežasčių statinio savininkas neturi nuosavybės teisės į sklypą, kuriame statinys pastatytas, o žemės sklypo savininkui priklausančiame sklype gali būti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių.

11635.

117Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai. Nepaneigus šios prezumpcijos ir neįrodžius nuosavybės teisės į kiemo statinius atsiradimo pagrindo, pagal šią normą statiniai pripažintini žemės sklypo priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012). CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žemės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius prezumpcija gali būti nuginčyta. Jei įrodymai patvirtina vienos šalies teisėtai įgytas tam tikros apimties nuosavybės teises į statinį (kaip į nekilnojamąjį daiktą ar kaip į tokio statuso neturinčią konstrukciją), tai faktas, kad kita šalis yra žemės sklypo, kuriame yra statinys, savininkė, suteikia šiai šaliai teisę ginti nuosavybės teises į žemės sklypą, tačiau toks faktas savaime nepanaikina pirmosios šalies įgytų teisių į statinį ir nesuteikia antrajai šaliai teisės perimti jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

11836.

119Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas nurodyta šios nutarties 30 punkte, konstatuoja, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija šioje byloje yra paneigta, dėl to ginčo inžineriniai tinklai nepripažintini žemės sklypo, kurio bendraturtis yra ieškovas, priklausiniais, o ieškovas nepripažintinas tapusiu jų bendraturčiu pagal šią teisės normą. Būtent ieškovas, kaip žemės sklypo bendraturtis, sutikęs, kad minėtame sklype atsakovai statytų ginčo inžinierinius tinklus, suteikė teisinį pagrindą ieškovui nepriklausančiam daiktui atsirasti bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype.

12037.

121Spręstina, kad ieškovas turi teisę tapti naujo daikto bendraturčiu suderinta savo ir ginčo inžinerinių tinklų bendraturčių valia. Jei ieškovas, atsisakęs prisidėti prie ginčo tinklų sukūrimo, vėliau galėtų savo nuožiūra ir momentu rinktis, ar jam tapti jau sukurtų ginčo tinklų bendraturčiu, tai reikštų daiktą sukūrusių statytojų teisinės padėties neapibrėžtumą. Kitoje byloje konstatuotos ieškovo teisės prisijungti prie tinklų įgyvendinimas turėtų būti susijęs su pareiga atlyginti už naudojimąsi tinklais. Priešingu atveju ieškovas nepagrįstai sutaupytų.

12238.

123Dėl to teisėjų kolegija aptariamą kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

124Dėl kitoje civilinėje byloje priimto teismo procesinio sprendimo res judicata ir prejudicinės galios

12539.

126Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-248-590/2018, kurioje konstatuota, kad: M. N. yra ginčo inžinerinių tinklų statytojas pagal išduotą statybos leidimą, buvo teisėtu ginčo inžinerinių tinklų statytoju, todėl turėjo teisę prie jų prisijungti, o aplinkybės, kad jis neprisidėjo ar nepakankamai prisidėjo prie ginčo įrenginių statybų finansavimo, nepaneigia prisijungimo teisėtumo ir nesuteikia teisės uždrausti naudotis ginčo įrenginiais; šiuo atveju galėtų būti keliamas klausimas dėl statybos išlaidų atlyginimo kitiems įrenginių teisėtiems statytojams ar jų teisių perėmėjams. Skunde nurodoma, kad egzistuojant dviem savo turiniu priešingiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams yra pažeidžiami konstituciniai teisinio tikrumo, teisinės valstybės ir teisingumo principai, teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis).

12740.

128Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimus).

12941.

130Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimus).

13142.

132Konstitucinis Teismas savo aktuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra [viena] svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės [pagrindas]; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus). Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

13343.

134Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Nurodyti konstituciniai principai civilinio proceso normų lygmeniu nagrinėjamai bylai aktualiais kasaciniame skunde keliamų klausimų aspektais įtvirtinti ir atskleisti CPK 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 punkte, 279 straipsnio 4 dalyje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas teisingumą vykdo laikydamasis tam tikros procesinės tvarkos, kuri yra reglamentuota įstatymu (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

13544.

136CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus; sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu yra privalomas visiems asmenims, kuriems reikalinga nustatyti asmens statusą ir pan.). Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Šio principo reikšmė aiškintina sistemiškai su kitomis CPK nuostatomis.

13745.

138Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 279 straipsnio 4 dalies normos, kuriose įtvirtinta teismo sprendimo res judicata galia. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.

13946.

140Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). Remiantis tradicine res judicata principo definicija, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, jeigu yra patenkintos trys sąlygos: šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2013; kt.).

14147.

142CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios.

14348.

144Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pozityvųjį res judicata poveikį įtvirtinančiame CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus.

14549.

146Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

14750.

148Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Taigi, teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du nurodyto teisinio reglamentavimo neatitinkantys, vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai.

14951.

150Ieškovas, teigdamas, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-248-590/2018, kasaciniame skunde cituoja šių nutarčių turinį ir abstrakčiai teigia jas esant prieštaraujančias viena kitai, tačiau savo teiginio nepagrindžia argumentais dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-248-590/2018 turėjimo res judicata ir prejudicinės galių nagrinėjamoje byloje.

15152.

152Pažymėtina, kad ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje priimta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis, ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo pareiškė ieškovė – Pavilnio gyventojų bendrija ,,Pilies gyvenvietė“, jis buvo pareikštas atsakovams – M. N., M. G., T. K., A. L.-K. Šie nurodytoje byloje dalyvavę asmenys yra ir nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys. Tuo tarpu kiti nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys, tarp jų ir atsakovai R. V., T. K., T. A. V., nebuvo dalyvaujantys asmenys ankstesnėje civilinėje byloje. Be to, vienas iš argumentų, dėl ko buvo atmestas ieškinys ankstesnėje byloje, buvo tai, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas. Joje pareikštas ieškinys nekvalifikuotinas kaip ieškinys dėl pripažinimo. Esant tokioms aplinkybėms, negalima teigti, kad ankstesnėje civilinėje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai, be kita ko, ir įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis, turi res judicata ir prejudicinę galias nagrinėjamoje byloje.

15353.

154Dėl to, konstatavus, kad įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis neturi res judicata ir prejudicinės galių nagrinėjamoje byloje, kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė konstitucinius teisinio tikrumo, teisinės valstybės ir teisingumo principus, teismo sprendimo privalomumą.

155Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

15654.

157Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį.

15855.

159Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

16056.

161Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra nurodytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

16257.

163Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą).

16458.

165Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų prašymą ieškovui skirti baudą, nustatytą CPK 95 straipsnyje, motyvuodamas tuo, kad: ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, akivaizdžiai vilkino bylos nagrinėjimą, ne laiku teikdamas patikslintus ieškinius, pažeisdamas proceso reikalavimus, prašė įvairių dokumentų iš atsakovų ir, juos gavęs, ne laiku tikslino reikalavimus, iki bylos nagrinėjimo iš esmės (2017 m. gegužės 25 d.) patikslinto ieškinio nepateikė, iš to darytina išvada, kad reikalaujami įrodymai ieškovui nebuvo reikalingi; procesu piktnaudžiavęs ieškovas – advokatas, kuriam turi būti gerai žinomos ne tik procesinės teisės ir pareigos, bet ir jų nesilaikymo procesinės pasekmės; teismo 2017 m. birželio 16 d. (teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įrašydamas šią datą padarė rašymo apsirikimą, nes turėjo būti įrašyta „2017 m. gruodžio 8 d.“ (5 t., b. l. 164)) nutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau ieškovas išvadų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo ir tai, kad ieškovo reikalavimai, susiję su trečiaisiais asmenimis, yra pareikšti jam neturint teisių tokius reikalavimus reikšti, nes ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo įgaliojimus atstovauti minėtiems asmenims teisme.

16659.

167Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, papildomai nurodė, kad: byloje ieškovas nesąžiningai pareiškė reikalavimus ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą; ieškovas šioje byloje 2016 m. vasario 9 d. pareiškė ieškinį, 2016 m. spalio 31 d. pateikė patikslintą ieškinį, vėliau jo prašymu į bylą buvo įtraukti 23 tretieji asmenys, iš atsakovų išreikalauta daug įvairių dokumentų, kurių ieškovas prašė ieškinio reikalavimams tikslinti, – paskutiniai papildomi įrodymai atsakovų buvo pateikti 2017 m. sausio 11 d., o ieškovo – 2017 m. vasario 20 d.; dėl į bylą įtraukto didelio skaičiaus trečiųjų asmenų ir papildomų dokumentų išreikalavimo bylos nagrinėjimo procesas užsitęsė, tačiau ieškovas, nors ir turėjo daugiau kaip tris mėnesius savo ieškinio reikalavimams tikslinti, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (2017 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio) patikslinto ieškinio nepateikė, o 2017 m. birželio 16 d. pateikė teismui prašymą dėl galutinių reikalavimų tikslinimo, dalies reikalavimo atsisakymo, naujo įrodymo pridėjimo, trečiojo asmens įtraukimo, nurodydamas, kad tikslina ieškinį dėl to, jog atsakovams nėra aiškūs jo reikalavimai.

16860.

169Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismo teiginys, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė reikalavimus šioje byloje ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą, yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Ieškovas nurodo, kad: atsakovai neteikė į bylą jai išspręsti reikalingų dokumentų, šie buvo gauti tik 2017 m. sausio mėnesį; po 2017 m. vasario 20 d. šalys siekė baigti bylą taikos sutartimi, tačiau to įgyvendinti nepavyko; šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo laikotarpiu būtų buvę nesąžininga ir neteisinga keisti reikalavimus ar tikslinti aplinkybes, be to, tai būtų neigiamai paveikę taikos derybų perspektyvas; prašymo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimo 2017 m. birželio 16 d. pateikimą nulėmė teismo posėdžio, įvykusio 2017 m. gegužės 25 d., metu atsakovų bei teisėjos iškelti klausimai. Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas skirti 3000 Eur baudą nesuderinamas su teise teikti įrodymus, iškilus jų pateikimo būtinybei, teise į tinkamą teisminę gynybą; įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

17061.

171Taigi ieškovas iš esmės nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė reikalavimus šioje byloje ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą, ir kad tai sudaro pagrindą skirti ieškovui CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

17262.

173Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Jeigu kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, kasacinis teismas patikrina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami byloje reikšmingus faktus, tinkamai taikė proceso teisės normas, ar dėl tam tikrų proceso pažeidimų galėjo būti priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17463.

175Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

17664.

177Sutiktina su ieškovo kasacinio skundo teiginiu, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumento, jog apeliacinio teismo išvada dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.

17865.

179Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodyti kontrargumentai dėl visų argumentų, kuriais remdamiesi teismai padarė išvadas dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos jam už šį teisės pažeidimą skyrimo. Teismų išvadų nepagrįstumas kasaciniame skunde motyvuojamas tam tikrais proceso byloje fragmentais, juos interpretuojant ieškovui naudinga linkme. Ieškovo akcentuojamos aplinkybės ir argumentai dėl atsakovų neteikimo laiku į bylą jai išspręsti reikalingų dokumentų, šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo, prašymo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimo 2017 m. birželio 16 d. pateikimo priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, vertintini kaip nepakankami pripažinti, kad aptariamos teismų išvados yra nepagrįstos. Teismų nustatyta, kad dokumentų, kurių nepateikimą laiku akcentuoja ieškovas, išreikalavimas šioje byloje apskritai buvo beprasmis, nes ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė patikslinto ieškinio, kuriame būtų remiamasi šių dokumentų duomenimis. Pagal CPK 141 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra galimas tik ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas, tuo tarpu šioje byloje ieškovas 2017 m. birželio 16 d., t. y. jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, pateikė teismui prašymą dėl galutinių reikalavimų sutikslinimo, dalies reikalavimo atsisakymo, naujo įrodymo pridėjimo ir trečiojo asmens įtraukimo, prašydamas pakeisti tiek ieškinio dalyką, tiek ir pagrindą. Ieškovo nurodomas argumentas apie ieškinio reikalavimų ar pagrindo keitimo šalių taikos derybų laikotarpiu nesąžiningumą, neteisėtumą ir neperspektyvumą vertintinas kritiškai, kaip nepateisinantis ieškovo nepagrįsto neveikimo, nes akivaizdu, kad pagrįsto teisiniais ir faktiniais argumentais reikalavimo pareiškimas suteikia asmeniui palankesnes derybines pozicijas ir perspektyvas dėl taikos sutarties sudarymo nei nepagrįsto reikalavimo pareiškimas.

18066.

181Šioje byloje teismų išvada dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos, nustatytos CPK 95 straipsnio 2 dalyje, jam skyrimo padaryta įvertinus visus faktinius bylos duomenis, be kita ko, atsižvelgiant į ieškovo buvimą kvalifikuotu teisininku – advokatu. Konstatuoti, kad juos vertindami ir nustatydami faktines bylos aplinkybes teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pagrindo nenustatyta. Teismų nustatytos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus CPK nustatyta tvarka, o padarytos išvados – nustatytas bylos aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo remiantis kasacinio skundo argumentais pripažinti nepagrįsta teismų išvados, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė reikalavimus šioje byloje ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą, ir kad tai sudaro pagrindą skirti ieškovui CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

182Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

18367.

184CPK 353 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose.

18568.

186Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, jog nurodomas teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, be to, kad toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

18769.

188Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

18970.

190Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus.

19171.

192Dalis kasacinio skundo teiginių, kuriais nurodoma, kad įstatymui prieštarauja teismų išvada, jog ieškovas, nefinansavęs ginčo inžinerinių tinklų, nėra jų bendraturtis, teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai – fiziniai asmenys perleido atsakovei asociacijai Pavilnio gyventojų bendrijai ,,Pilies gyvenvietė“ nebaigtus statyti ir neįregistruotus ginčo inžinerinius tinklus, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, teismai netinkamai išsprendė atsakovo T. A. V. pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą (žr. šios nutarties 19.1, 19.6, 19.7, 19.9 punktus), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi juose nenurodyta kasacijos pagrindo ir jo buvimą patvirtinančių teisinių argumentų. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau nurodytų kasacinio skundo teiginių ir dėl jų nepasisako, tik pažymi, kad: skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o atsakovo T. A. V. pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra patvirtintos į bylą pateiktais jas pagrindžiančiais dokumentais; pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010).

19372.

194Teigdamas, kad atsisakydami priimti įrodymus teismai pažeidė CPK 7, 13, 17 straipsnius, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodymų tyrimo stadijos, reglamentuojamos CPK 183 ir 200 straipsniuose (žr. šios nutarties 19.3, 19.4 punktus), ieškovas, teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde argumentuotai nepagrindžia, kad tokie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, todėl šie kasacinio skundo argumentai taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi juose nenurodyta kasacijos pagrindo buvimą patvirtinančių teisinių argumentų. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau nurodytų kasacinio skundo teiginių ir dėl jų nepasisako, tik pažymi, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog ieškovo pirmosios instancijos teismo posėdyje 2018 m. sausio 4 d. teikti įrodymai – 2011–2012 m. elektroniniai laiškai – galėjo būti pateikti anksčiau (dokumentas, dėl kurio ieškovas teikė šiuos įrodymus, į bylą pateiktas 2016 m. vasario 26 d.), o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis), tuo tarpu savo argumentus ir samprotavimus dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu surinktų įrodymų ieškovas turėjo galimybę pateikti apeliaciniame skunde ir tokia galimybe laisvai disponavo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus. Kai tai patenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas privalo iš naujo įvertinti įrodymus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo įrodytos. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

19573.

196Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

197Dėl bylinėjimosi išlaidų

19874.

199Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20075.

201Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos.

20276.

203Atsakovai T. K. ir R. V. prašo priteisti kasaciniame teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, pateikė įrodymus, kad turėjo po 500 Eur tokių išlaidų. Šių atsakovų prašomos priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytų dydžių, dėl to jų prašymai tenkintini, šiems atsakovams iš ieškovo priteistina po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20477.

205Atsakovas T. A. V. prašo jam iš ieškovo priteisti kasaciniame teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, pateikė įrodymus, kad turėjo 1815 Eur tokių išlaidų. Šio atsakovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytus dydžius, todėl jo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam iš ieškovo priteistina 1649,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20678.

207Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 71,26 Eur tokių išlaidų. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

208Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

209Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

210Priteisti iš ieškovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

211Priteisti iš ieškovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

212Priteisti iš ieškovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1649,51 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt devynis Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

213Priteisti iš ieškovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 71,26 Eur (septyniasdešimt vieną Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

214Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 6. 2.... 7. Ieškovas prašė: 1) nustatyti bei pripažinti, kad jis yra statomų... 8. 3.... 9. Ieškovas nurodė, kad 2008, 2009 metais sudarytų pirkimo–pardavimo... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugpjūčio 5 dieną... 12. 5.... 13. 2014 m. vasario 10 d. ieškovas gavo atsakovų raginimą sumokėti už atliktus... 14. 6.... 15. Nuo 2014 m. asociacija ,,Pilies gyvenvietė“, kurią sudarė atsakovai,... 16. 7.... 17. Ieškovas prašė taikyti po 289 Eur baudą atsakovui R. V. ir asociacijai... 18. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 19. 8.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį... 21. 9.... 22. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m.... 23. 10.... 24. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio... 25. 11.... 26. Ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus,... 27. 12.... 28. Nurodęs, kad ieškovas, reikalaudamas nustatyti naudojimosi tvarką, prašo... 29. 13.... 30. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas su byloje dalyvaujančiais... 31. 14.... 32. Teismas tenkino atsakovų prašymą ieškovui skirti baudą, nustatytą... 33. 15.... 34. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. 16.... 36. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo... 37. 17.... 38. Kolegija papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 39. 18.... 40. Kolegija nurodė, jog ieškovas nepagrindė savo nuomonės, kad atsakovui T. A.... 41. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 42. 19.... 43. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 44. 19.1.... 45. Teismai išvadą, kad ieškovas nėra ginčo inžinerinių tinklų... 46. 19.2.... 47. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja... 48. 19.3.... 49. Teismai nepagrįstai, pažeisdami CPK 7, 13, 17 straipsnius, atsisakė priimti... 50. 19.4.... 51. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodymų tyrimo... 52. 19.5.... 53. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vien aplinkybė, jog... 54. 19.6.... 55. Teismai konstatavo, kad atsakovai perleido asociacijai Pavilnio gyventojų... 56. 19.7.... 57. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, nes joje nepasisakyta... 58. 19.8.... 59. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad ieškovas nesąžiningai... 60. 19.9.... 61. Iš atsakovo T. A. V. pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio akivaizdu, jog... 62. 20.... 63. Atsakovai atsiliepimuose į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir... 64. 20.1.... 65. Ieškovui bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentuota, kad T. A. V. nėra... 66. 20.2.... 67. Ieškovo argumentas dėl sutikimo davimo nėra pagrindas pripažinti jį ginčo... 68. 20.3.... 69. Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47... 70. 20.4.... 71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje... 72. 20.5.... 73. Apeliacinės instancijos teismas neignoravo ieškovo nurodytos Vilniaus... 74. 20.6.... 75. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktus... 76. 20.7.... 77. Ieškovo argumentai dėl įrodymų tyrimo stadijos nebuvimo yra nepagrįsti,... 78. 20.8.... 79. Ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl ginčo tinklų perdavimo bendrijai... 80. 20.9.... 81. Ieškovas tris kartus tikslino ieškinį, teikė prašymus dėl papildomų... 82. 20.10.... 83. Į visus ieškovo procesinius pareiškimus reikėjo parengti procesinius... 84. Teisėjų kolegija... 85. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 86. Dėl CK 4.47 straipsnio 4 punkto aiškinimo, statytojo sampratos ir jo teisių... 87. 21.... 88. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai išvadą, jog ieškovas nėra... 89. 22.... 90. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas... 91. 23.... 92. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje... 93. 24.... 94. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje... 95. 25.... 96. Taigi, nurodytose nutartyse išaiškinta, kad naujo statinio statytoju gali... 97. 26.... 98. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad statybos teisiniai santykiai yra... 99. 27.... 100. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės... 101. 28.... 102. Statytojo teisinio statuso įgijimas reiškia, kad asmuo ar keli asmenys,... 103. 29.... 104. Siekiant įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teises į kuriamą daiktą, yra... 105. 30.... 106. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad: ieškovas neprisidėjo lėšomis... 107. 31.... 108. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad... 109. Dėl CK 4.40 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje ... 110. 32.... 111. Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo... 112. 33.... 113. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo savininkui... 114. 34.... 115. Šioje įstatymo normoje nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, esantis ant... 116. 35.... 117. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje... 118. 36.... 119. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas nurodyta šios nutarties 30 punkte,... 120. 37.... 121. Spręstina, kad ieškovas turi teisę tapti naujo daikto bendraturčiu... 122. 38.... 123. Dėl to teisėjų kolegija aptariamą kasacinio skundo argumentą atmeta kaip... 124. Dėl kitoje civilinėje byloje priimto teismo procesinio sprendimo res judicata... 125. 39.... 126. Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo... 127. 40.... 128. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą... 129. 41.... 130. Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad neatsiejami teisinės... 131. 42.... 132. Konstitucinis Teismas savo aktuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad... 133. 43.... 134. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji... 135. 44.... 136. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis,... 137. 45.... 138. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK... 139. 46.... 140. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata... 141. 47.... 142. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti... 143. 48.... 144. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo... 145. 49.... 146. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, laikosi šių... 147. 50.... 148. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad įsiteisėjusio teismo... 149. 51.... 150. Ieškovas, teigdamas, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis... 151. 52.... 152. Pažymėtina, kad ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje priimta Vilniaus... 153. 53.... 154. Dėl to, konstatavus, kad įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo... 155. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo... 156. 54.... 157. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti... 158. 55.... 159. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos... 160. 56.... 161. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra nurodytos CPK 95... 162. 57.... 163. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės... 164. 58.... 165. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų prašymą... 166. 59.... 167. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 168. 60.... 169. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismo... 170. 61.... 171. Taigi ieškovas iš esmės nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų atliktu... 172. 62.... 173. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės... 174. 63.... 175. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso... 176. 64.... 177. Sutiktina su ieškovo kasacinio skundo teiginiu, kad įstatyme nustatytos... 178. 65.... 179. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodyti kontrargumentai dėl visų... 180. 66.... 181. Šioje byloje teismų išvada dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis... 182. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 183. 67.... 184. CPK 353 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos... 185. 68.... 186. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti... 187. 69.... 188. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo... 189. 70.... 190. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo kasaciniame skunde iš dalies... 191. 71.... 192. Dalis kasacinio skundo teiginių, kuriais nurodoma, kad įstatymui... 193. 72.... 194. Teigdamas, kad atsisakydami priimti įrodymus teismai pažeidė CPK 7, 13, 17... 195. 73.... 196. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų... 197. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 198. 74.... 199. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 200. 75.... 201. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos.... 202. 76.... 203. Atsakovai T. K. ir R. V. prašo priteisti kasaciniame teisme patirtų išlaidų... 204. 77.... 205. Atsakovas T. A. V. prašo jam iš ieškovo priteisti kasaciniame teisme... 206. 78.... 207. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. pažymą apie... 208. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 209. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m.... 210. Priteisti iš ieškovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. K. (a.... 211. Priteisti iš ieškovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V. (a.... 212. Priteisti iš ieškovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. A. V.... 213. Priteisti iš ieškovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 71,26 Eur... 214. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...