Byla 3K-3-51/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Gražinai Kestauskei,

3dalyvaujant ieškovui V. D.,

4ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

5atsakovams V. U. ir V. U.,

6atsakovų atstovei advokatei Vidai Kisielienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. U. ir V. U. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., A. D. ir atsakovų V. U. ir V. U. priešieškinį, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos ir UAB „Kauno vandenys“, dėl teisės pripažinimo, kiemo statinių atidalijimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, savavališkų statybų nugriovimo ir pažeistų teisių atkūrimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Byloje kilo poreikis išaiškinti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype esančių kiemo statinių atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančių teisės normų taikymo sąlygas ir pagrindus.

10Ieškovas ieškiniu prašė:

111) atidalyti jam ir atsakovams V. U., V. U. kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priteisti 322 Lt vertės pamatus (P), 496 Lt vertės 33,34 kv. m aikštelę (b2); atsakovams nuosavybės teise priteisti 570 Lt vertės 60,5 kv. m aikštelę (b1), 652 Lt ir 652 Lt vertės kanalizacijos šulinius (k1, k2);

122) nustatyti ieškovui ir atsakovams 0,1203 ha žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą;

133) pripažinti ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo 4G1p, ūkinio pastato 7I1m, pamatų (P) – rekonstrukciją be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtą projektą.

14Atsakovai V. U., V. U. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę, taip pat nugriauti savavališkai rekonstruotus garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m; atkurti atsakovų pažeistas teises – įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarą ir netrukdyti atsakovams jais naudotis.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

16Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) atidalijo ieškovui ir atsakovams V. U. bei V. U. (duomenys neskelbtini) esančius kiemo statinius (duomenys neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priteisė aikštelę (b2) (33,34 kv. m ploto,496 Lt vertės), atsakovams – aikštelę (b1) (60,5 kv. m ploto, 570 Lt vertės), kanalizacijos šulinius (k1) ir (k2) (po 652 Lt vertės); 2) pripažino ieškovui teisę vykdyti garažo 4G1p (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato 7I1m (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtą patikslintą projektą neįtraukiant pamatų (P); 3) atmetė ieškinio reikalavimus atidalyti kiemo statinį – pamatus (P) ir priteisti juos nuosavybės teise ieškovui bei nustatyti naudojimosi 0,1203 ha žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtą planą; 4) atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui teisę vykdyti pamatų (P) rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo; 5) įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarą ir netrukdyti atsakovams V. U. bei V. U. jais naudotis; 6) įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę; 7) atmetė priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m.

17Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra 0,1203 ha bendro ploto žemės sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir kad ginčas dėl bendrąja daline nuosavybe valdomų nekilnojamojo turto objektų kilo tik tarp ieškovo bei atsakovų V. U. ir V. U. Ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 3A1p, ūkinis pastatas, garažas, kuriuos jis įsigijo 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, taip pat 233/1203 ir 413/1203 dalys žemės sklypo, įsigytos 1996 m. rugsėjo 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir 2005 m. gegužės 3 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu. Atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priklauso 9/100 dalys gyvenamojo namo 1A1m, kurias jie įsigijo 2003 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovui V. U. – taip pat 39/100 dalys gyvenamojo namo, garažas 10G1p, ūkinis pastatas 11I1p, kuriuos jis įsigijo statinio priėmimo naudoti akto pagrindu, bei 233/1203 dalys žemės sklypo.

18Teismas nustatė, kad kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai (2 vnt.), kiemo aikštelė, pamatai), kurių atkuriamoji vertė 14 000 Lt, o vidutinė rinkos vertė 2160 Lt, bendraturčių nepasidalyti. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog aikštelė (b2) yra ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje, o šuliniai (k1), (k2) bei aikštelė (b1) – atsakovų U. naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl, nesant ginčo dėl faktinio naudojimosi aikštelėmis ir šuliniais, ieškovui neprašant priteisti kompensacijos iš atsakovų už didesnės vertės turtą, vadovaudamasis CK 4.80 straipsniu, sprendė, jog ieškovui nuosavybės teise priteistina aikštelė (b2), o atsakovams V. U. ir V. U. – kanalizacijos šuliniai (k1), (k2) bei aikštelė (b1). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam pamatus (P), nes nustatė, kad atsakovai V. ir V. U. nuosavybės teises į pamatus įgijo 1974 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas šios sutarties įstatymų nustatyta tvarka ir būdu nėra nuginčijęs, todėl pamatai (P) priklauso atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

19Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra ydingas, nes neaišku, ar prašoma paskirti ir nustatyti naudojimosi tvarka yra proporcinga šalių turimų sklypo dalių, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise, dydžiui, be to, pažeidžiamos atsakovų V. ir V. U. teisės naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais kiemo statiniais – pamatais bei palėpe. Dėl to teismas sprendė, kad bendras naudojimasis kiemo statiniais labiausiai užtikrina visų bendraturčių teises bei tinkamą žemės sklypo ir statinių eksploatavimą.

20Spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl teisės vykdyti statinių ir pamatų rekonstrukciją pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad ieškovas jau yra pradėjęs vykdyti ūkinio pastato 7I1m, garažo 4G1p ir pamatų (P) rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. parengtą projektą, todėl 2006 m. rugsėjo 12 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo įpareigota iki 2007 m. vasario 1 d. nugriauti savavališkus statinius, tačiau jis įpareigojimo nevykdė, todėl buvo nubaustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad garažas 4G1p ir ūkinis pastatas 7I1m priklauso ieškovui nuosavybės teise ir šis turi teisę juos rekonstruoti, gavęs atsakovų sutikimus bei tam tikrus leidimus, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę vykdyti statinių – garažo 4G1p ir ūkinio pastato 7I1m – rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo tenkintinas. Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo reikalavimą vykdyti pamatų (P), kurie priklauso bendraturčiams, tarp jų atsakovams V. ir V. U., rekonstrukciją be šių atsakovų sutikimo.

21Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo V. D. ir atsakovų V. U. bei V. U. apeliacinius skundus, 2011 m. birželio 22 d. nutartimi ir 2011 m. liepos 18 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeitė ir tuos reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teismo buvo atmesti (atidalyti iš bendrosios nuosavybės pamatus (P) ir vykdyti jų rekonstrukciją, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką), patenkino: atidalijo iš bendro turto kiemo statinį – pamatus (P) (duomenys neskelbtini) ir priteisė juos nuosavybės teise ieškovui, nustatė naudojimosi tvarką 0,1203 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtą planą; pašalino iš Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovui buvo pripažinta teisė vykdyti garažo 4G1p ir ūkinio pastato 7I1m rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtą patikslintą projektą, nuorodą „neįtraukiant pamatų (P)“; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

22Teisėjų kolegija iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/152549 nustatė, kad ieškovas 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą 3A1p. Sutartyje nurodyta, kad tvora, kanalizacijos šuliniai (3 vnt.), kiemo aikštelė, pamatai tarp bendraturčių nepasidalyti. 1974 m. lapkričio 28 d. atsakovas V. U. nusipirko 0,26 dalis medinio su trimis priestatais gyvenamojo namo 1A1m, 1/2 dalį medinio ūkio pastato 5J1/m (dabartinis 5I1ž) su dalimi kiemo įrenginių. 2003 m. sausio 24 d. sutartimi ir priėmimo-pardavimo aktu atsakovas V. U. nusipirko 12/100 dalių gyvenamojo namo 1A1m; sutartyje nurodyta, kad kiemo įrenginiai tarp bendraturčių nepasidalyti (šis turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių – abiejų atsakovų V. ir V. U. nuosavybė). Teisėjų kolegija nerado pagrindo išvadai, kad pamatai (P) priklauso atsakovams V. ir V. U., nes tai yra visų namų valdos bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė; tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovams V. ir V. U. priteisė aikštelę (b1) ir kanalizacijos šulinius (k1) ir (k2), kurių bendra vertė – 1874 Lt, o ieškovui – tik 496 Lt vertės aikštelę (b2), tai, atsakovams nepateikus kitų prieštaravimų, išskyrus tai, kad pamatai ieškovui nepriklauso, teisėjų kolegija ieškovo reikalavimą priteisti jam nuosavybėn pamatus (P) pripažino pagrįstu ir patenkino, siekdama pašalinti pirmosios instancijos teismo atlikto kiemo įrenginių padalijimo neproporcingumą. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pamatai (P) yra prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių – garažo 4G1p ir ūkio pastato 7I1m.

23Spręsdama dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 413/1203, A. D. – 153/1203, I. ir V. Ž. – 404/1203, o atsakovui V. U. – 233/1203 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktas 2008 m. balandžio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planas atitinka bendraturčių nuosavybės teisės dalis, nepažeidžia jų interesų naudotis sklype esančiais statiniais. Spręsdama ieškovo reikalavimo dėl statinių rekonstrukcijos pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad savavališkai pastatytų statinių nugriovimas nėra vienintelis ir neišvengiamai taikomas savavališkos statybos padarinių šalinimo rezultatas; neteisėtos statybos teisiniai padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Kadangi rekonstrukcija susijusi tik su ieškovui priklausančiais statiniais, kurie, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra jo naudojamoje žemės sklypo dalyje, tai atsakovams nebus trukdoma naudotis nei jiems paskirtu žemės sklypu, nei kitomis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių – triukšmingumo ar leistinų oro taršos normų viršijimo. Pripažinus, kad rekonstrukcija nepažeidžia atsakovų interesų, kompetentingos valstybės institucijos, į kurias privalės kreiptis ieškovas, turės teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams. Pripažinusi ieškovo teisę vykdyti garažo ir ūkinio pastato bei pamatų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą priešieškinio reikalavimą nugriauti savavališką statybą, taip pat įpareigoti ieškovą panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę.

24III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

25Kasaciniu skundu atsakovai V. U. ir V. U. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

261. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ne dėl visų kasatorių pateiktų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentų. Taip buvo pažeisti CPK 320 straipsnis ir 331 straipsnio 4 dalis (nutartis nemotyvuota), šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos kasatorių argumentus:

271) byloje nėra patikslinto rekonstrukcijos projekto, o pateiktas projektas pažeidžia Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatas, Teritorijų planavimo įstatymo 22, 23 straipsnius, Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:205 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus;

282) pirmosios instancijos teismas neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis);

293) aikštelę (b1) ir kanalizacijos šulinius kasatoriai pastatė savo asmeniniu darbu bei lėšomis, pateikė tai patvirtinančius įrodymus;

304) sprendžiant dėl pamatų priteisimo ieškovui, turėjo būti taikomas CK 4.14 straipsnis, nustatantis antraeilio daikto likimą;

315) CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys pastatytas ar statomas savavališkai, tai statytojas neturi teisės juo naudotis ar disponuoti. Nepanaikinęs savavališkos statybos, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti rekonstrukciją be atsakovų sutikimo;

326) teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka užkerta kelią kitiems bendraturčiams patekti į jiems priklausančius pastatus; ieškovui paskirta naudotis žemės sklypo dalis, kurioje yra kasatoriams nuosavybės teise priklausantys įrenginys – vandentiekio atšaka.

332. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. Š. ir kt. v. M. Ž., bylos Nr. 3K-3-416/2010, nurodyti kriterijai, taikytini nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Apeliacinės instancijos teismas neišlaikė bendraturčių interesų pusiausvyros ir nepagrįstai bei neproporcingai apribojo kasatorių teises, neužtikrino efektyvaus ir racionalaus naudojimosi bendru turtu.

34Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatoriai turi įrodyti, kuo rekonstrukcija pažeidžia jų teises. Teismas turėjo nagrinėti, ar ieškovo pateiktas rekonstrukcijos projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė ir nesivadovavo nurodyta kasacinio teismo praktika.

35Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. D. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

361. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė ne dėl visų jų pateiktų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentų ir kad dėl to teismo nutartis pripažintina nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas atliko išsamią Nekilnojamojo turto registro bylos duomenų analizę ir padarė pagrįstą išvadą, kad pamatai yra bendroji namų valdos bendraturčių nuosavybė, kuri gali būti atidalyta. Be to, teismas tyrė ir pateiktą rekonstrukcijos projektą bei kasatorių argumentus ir pažymėjo, kad kasatoriai nepateikė įrodymų dėl atliktos rekonstrukcijos neigiamų padarinių.

372. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir neanalizavo kasatorių atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų dėl kiemo statinių atidalijimo, pažeidė CPK 185, 318 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies, taip pat CK 4.14 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pamatų, tinkamai taikė ir aiškino CK 4.80 straipsnį, įvertino įrodymus. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad namų valdoje yra įregistruoti kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai, kiemo aikštelė ir pamatai), kurie bendraturčių nepasidalyti. Apeliacinės instancijos teismas kiemo statinius padalijo atsižvelgdamas į tai, kieno naudojamoje teritorijoje jie yra ir kaip jais faktiškai naudojamasi.

383. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, tinkamai vertino įrodymus ir aiškino bei taikė CK 4.75 straipsnį. Ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas nepažeidžia bendraturčių teisių, yra racionalus ir atitinka daugiametį faktinį žemės sklypo naudojimąsi bei jų turimas nuosavybės dalis.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

41Ieškovas ieškiniu, o atsakovai V. U. ir V. U. (kasatoriai) priešieškiniu, gindami savo kaip bendraturčių teises, pareiškė keletą reikalavimų, susijusių su jiems priklausančių pastatų ir žemės sklypo nuosavybės teisių įgyvendinimu. Visi šie reikalavimai yra tarpusavyje susiję taip, kad vieno iš jų patenkinimas turi įtakos sprendimui dėl kito reikalavimo pagrįstumo, todėl visų pirma analizuotini tie keliami klausimai, kurie yra pirminiai. Ieškovas ieškiniu prašo atidalyti jam ir kasatoriams kiemo statinius, esančius šalims priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nuo to, koks bus teismo sprendimas dėl statinių atidalijimo, priklauso galimybė patenkinti kitą ieškinio reikalavimą – nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes vienas kriterijų, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, yra galimybė bendraturčiams prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų (kiemo statinių). Taigi, kol neišspręstas kiemo statinių nuosavybės teisės klausimas, negalima nagrinėti reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, susiję su ieškovo vykdomos statybos (rekonstrukcijos) teisėtumu, taip pat tiesiogiai priklauso nuo pirmojo ieškinio reikalavimo, nes statyba vykdoma ant pamatų, kurių, kaip vieno iš kiemo statinių, nuosavybės teisės klausimas spręstinas svarstant ieškovo reikalavimą dėl statinių atidalijimo. Tokiomis aplinkybėmis kasacinio teismo teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl reikalavimo atidalyti ieškovui ir kasatoriams kiemo statinius.

42Dėl kiemo statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

43Kasaciniame skunde kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiemo statinių atidalijimo, neišsiaiškino jų nuosavybės teisės, neatsižvelgė į kasatorių argumentus, kad dalis statinių nėra bendroji dalinė nuosavybė, nes yra pastatyti kasatorių lėšomis, kiti vertintini kaip jiems priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai. Taigi kasaciniu skundu keliamas CK normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo klausimas.

44CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą aiškino šių normų turinį ir analizavo jų taikymo sąlygas bei pagrindus. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; kt.). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais; bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008). CK 4.80 straipsnyje įtvirtinti du atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai: pirma, daiktas gali būti padalijamas natūra (būtina tokio atidalijimo sąlyga – daiktas turi būti dalus), antra, daiktas gali būti padalijamas pripažįstant vienam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teisę, o kitam (kitiems) priteisiant kompensaciją pinigais. Tais atvejais, kai bendraturčiai susitaria dėl atidalijimo būdo, jie gali laisvai pasirinkti bet kurį iš šių būdų ar juos derinti tarpusavyje, tačiau jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti ir atidalijimo klausimas nagrinėjamas teisme, tai teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Šiuo atveju pirmenybė teikiama atidalijimui natūra (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), nes taip geriau užtikrinamos kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės teisės į daiktą, išsaugomos jų galimybės realiai valdyti, naudotis ir disponuoti konkrečiu daiktu (jo atskirta dalimi). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją pinigais yra išimtinio pobūdžio ir galimas tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijus daiktą natūra būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklauso ne vienas, o keli daiktai, tai atidalijimas natūra, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, poreikius, išreikštus pageidavimus, gali būti atliktas paskiriant jiems asmeninėn nuosavybėn atskirus daiktus. Toks atidalijimo būdas yra pranašesnis, nes leidžia išvengti to paties daikto dalijimo keliems bendraturčiams ir atitinkamai – papildomų padalijimo sąnaudų ar galimos žalos daikto paskirčiai. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atidalijami gali būti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto dalies bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

45Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turi tam tikrų ypatumų, į kuriuos būtina atsižvelgti taikant pirmiau nurodytas CK nuostatas ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota jų aiškinimo bei taikymo praktika. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturčiai. Žemės sklypas nepadalytas, nenustatyta naudojimosi juo tvarka. Jame yra du gyvenamieji pastatai (pastatas 3A1p asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, o pastatas 1A1m – bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems atsakovams) ir keletas pagalbinio ūkio paskirties pastatų (ūkinių pastatų, garažų), priklausančių šalims asmeninės arba bendrosios nuosavybės teise. Dėl nuosavybės teisių į šiuos pastatus šalių ginčo nėra ir su tuo susijusių reikalavimų byloje nepareikšta, tačiau šios aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant kitų statinių atidalijimo klausimą. Šalių ginčas kilo dėl kitų žemės sklype esančių statinių – dviejų kanalizacijos šulinių (k1 ir k2), pamatų (P) ir dviejų aikštelių (b1 ir b2). Ieškovas ieškiniu prašė atidalyti šiuos statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam aikštelę (b2) ir pamatus, o atsakovams V. U. ir V. U. – aikštelę (b1) ir kanalizacijos šulinius. Atsakovai šių reikalavimų pagrįstumą ginčijo, teigdami, kad kiemo statiniai yra gyvenamojo namo 1A1m priklausiniai, be to, jų teigimu, ieškovas, prašydamas atidalyti kiemo statinius, ieškinyje juos nurodė ne visus. Taigi kilo šalių ginčas dėl teisės, spręstinas įstatymų nustatyta tvarka.

46Kasacinis teismas, minėta, yra išaiškinęs, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; kt.). Šis įstatyme nustatytas atidalijimo tikslas gali būti pasiektas tada, kai yra nustatytos visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios bendrosios nuosavybės dalys ir atidalijus nebelieka bendrosios nuosavybės teise valdomo turto.

47Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo grindžiamas tuo, kad šalims priklausančiame žemės sklype yra ne vienas, bet keli statiniai, pripažintini bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Tokiu atveju, siekiant nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, būtina išsiaiškinti visus žemės sklype esančius statinius, priklausančius šalims bendrosios nuosavybės teise (išskyrus gyvenamuosius ir pagalbinės paskirties pastatus, dėl kurių nuosavybės, minėta, nėra ginčo), nes tik taip galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančias dalis ir spręsti jų atidalijimo klausimą. Be to, nustatyti šią aplinkybę svarbu ir dėl to, kad, to nepadarius, neįmanoma išspręsti šalių ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmiau jau nurodyta, kad vienas iš kriterijų žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti yra būtinybė užtikrinti kiekvienam bendraturčiui priėjimą iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; kt.).

48Tai, kad kiemo statiniai yra keliems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, savaime nereiškia, jog jie visi yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Dėl to sprendžiant kiemo statinių atidalijimo klausimą reikia nustatyti kiekvieno iš šių statinių nuosavybės teisės rūšį: yra tai asmeninė ar bendroji nuosavybė, o jeigu bendroji nuosavybė, – tai kuriems bendraturčiams (visiems ar tik jų daliai) ji priklauso. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 4.47 straipsnyje. Jame nurodyta, kad nuosavybė, be kitų, gali būti įgyta sandorio pagrindu, pagaminant naują daiktą ir pan. Taigi kiemo statinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindas gali būti tokių daiktų sukūrimas (tokiu atveju būtina nustatyti, kieno lėšomis ar darbu statinys pastatytas, o jeigu yra keli statytojai – tai ir jų susitarimą sukurti bendrą daiktą), jie gali būti įsigyti civilinio sandorio, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, mainų, dovanojimo ar kitokios sutarties, palikimo priėmimo ir pan. (tokiu atveju reikia išsiaiškinti įsigijimo sandorio turinį) ar kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.

49Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nustatant kiemo statinių nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą svarbu atsižvelgti į jų funkcinius ypatumus. Kiemo statiniai pagal savo funkcinę paskirtį paprastai skirti tinkamai gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų eksploatacijai užtikrinti, kitiems gyventojų poreikiams patenkinti, todėl turi ne pagrindinio, bet šiam tarnaujančio antraeilio daikto statusą (CK 4.13 straipsnis). Kita vertus, tokios prezumpcijos įstatyme nenustatyta, todėl kiekvienu atveju antraeilio daikto statusą patvirtinančios aplinkybės turi būti nustatytos. Įstatymas pagrindinį daiktą ir jo priklausinį sieja ne su jų fizinėmis savybėmis (buvimu greta vienas kito ir pan.), o su jų bendra ūkine paskirtimi, tarnavimu vienas kitam, t. y. teisinę reikšmę sprendžiant, ar vienas daiktas vertintinas kaip kito priklausinys, turi šių daiktų funkcinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; kt.). Nustačius, kad daiktas neturi savarankiško daikto statuso, o yra kito daikto priklausinys ar kitaip susijęs su pagrindiniu daiktu, taikytina CK 4.14 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui. Kita vertus, esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mūsų laikas“ v. UAB „Vorto“, bylos Nr. 3K-3-88/2005). Akcentuotina, kad priklausinys, kaip ir bet kuris daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu, gali priklausyti keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai. Nepaneigus šios prezumpcijos ir neįrodžius nuosavybės teisės į kiemo statinius atsiradimo pagrindo, pagal šią normą statiniai pripažintini žemės sklypo priklausiniais. Galimybė pripažinti statinį žemės sklypo priklausiniu buvo nustatyta ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK 153 straipsnyje.

50Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, sprendžiant ieškinio reikalavimą atidalyti keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius kiemo statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti nustatyti visi žemės sklype esantys įteisinti kiemo statiniai ir išsiaiškintas kiekvieno iš jų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, pagal kurį sprendžiama, kurie statiniai yra bendrosios nuosavybės teisės objektas ir kuriems bendraturčiams bei kokiomis dalimis jie priklauso (atitinkamai – kurie statiniai yra asmeninė vieno iš žemės sklypo bendraturčių nuosavybė). Tik išsiaiškinus šias aplinkybes galima taikyti CK 4.80 straipsnio normas ir išspręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą taip, kad nebūtų pažeisti nė vieno iš bendraturčių interesai.

51Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje pareikšti ieškinio reikalavimai iš dalies buvo grindžiami Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jais rėmėsi ir teismai spręsdami šalių ginčą dėl kiemo statinių atidalijimo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2010; kt.). Asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turi būti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl viešojo registro duomenų reikšmės ir būtinybės ginčyti registro įrašų atlikimo pagrindą. Pagal CK 4.253 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnį nekilnojamojo turto registravimo objektai yra įstatyme nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai, susiję su registruotinais daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis. Bylos duomenimis, Nekilnojamojo turto registre neįregistruota nei ginčijamų statinių teisinio statuso, nei jų registravimo pagrindo. Skirtingais laikotarpiais buvo užfiksuoti skirtingi duomenys apie tai, kiek ir kokių sklype yra kiemo statinių, tačiau įregistruoti tik patys daiktai, o ne daiktinės teisės į juos; duomenų apie tai, kokiems asmenims priklauso nuosavybės ar kitokios daiktinės teisės į šiuos pastatus, taip pat šių teisių atsiradimo pagrindo neužfiksuota. Taigi sprendžiant šalių ginčą dėl kiemo statinių nuosavybės teisių, Nekilnojamojo turto registro duomenys šiuo atveju neaktualūs. Tai, kad 1999 metais tuometės Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės išduotame pažymėjime kiemo statiniai (šulinys; lauko tualetas; kanalizacijos šulinys; pamatai, tvora) buvo nurodyti kaip gyvenamojo namo 1A1m priklausiniai, nagrinėjamai bylai taip pat neturi reikšmės, nes, kilus šalių ginčui dėl teisės, teisminio nagrinėjimo objektas yra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas; teisinė registracija yra tik išvestinis veiksmas, atliekamas nustačius nuosavybės teisių įgijimo pagrindą.

52Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad šios bylos nagrinėjimo procesas buvo ydingas, nes netinkamai aiškintos ir taikytos daiktinės teisės normos, įtvirtinančios daiktų, kaip nuosavybės teisių objektų, rūšis ir jų ypatumus, nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, taip pat reglamentuojančios bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Dėl to ne visos reikšmingos bylai aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos, neišsiaiškinta ginčo esmė. Ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą dėl kiemo statinių atidalijimo (reikalavimas pareikštas tik dėl dalies kiemo statinių, šie ieškinyje traktuojami kaip bendroji dalinė nuosavybė iš esmės vien tik Nekilnojamojo turto registro įrašų pagrindu), be to, neaišku, kodėl prašoma spręsti atidalijimo klausimus tik tarp kelių, o ne tarp visų bendraturčių. Ieškovas rėmėsi tuo, kad kiti atsakovai nereiškė prieštaravimų dėl jo siūlomo kiemo statinių atidalijimo varianto, tačiau sprendžiant nuosavybės teisių klausimus tokių argumentų nepakanka, turi būti nustatytas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas ir šių teisių subjektai, o atsakovų pasyvus elgesys teismo proceso metu savaime negali būti vertinamas kaip jų nuosavybės teisių atsisakymas. Kadangi tinkamai nesuformulavus ieškinio reikalavimų ir nenustačius turto objektų, kurie priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra teisinės galimybės išspręsti šalių ginčo dėl kiemo statinių atidalijimo, o to padaryti apeliacinės instancijos teisme procesiškai neįmanoma, tai bylos dalis dėl šio ieškinio reikalavimo, panaikinus ne tik apeliacinės instancijos teismo nutarties, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kiemo statinių atidalijimo, grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Teismas turėtų pasiūlyti šalims patikslinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.

53Dėl kitų ieškovo pareikštų reikalavimų

54Šioje nutartyje konstatuota, kad, tik nustačius, kokie kiemo statiniai priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat išsiaiškinus nuosavybės teisės dalis ir išsprendus statinių atidalijimo bendraturčiams klausimą, bus galima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Šalių reikalavimai, susiję su ieškovo vykdomos statybos (rekonstrukcijos) teisėtumu ir padariniais, taip pat negali būti nagrinėjami, kol neišspręstas kiemo statinių atidalijimo klausimas, nes rekonstrukcija iš dalies vykdoma ant vieno iš kiemo statinių, t. y. pamatų, dėl kurių vyksta šalių ginčas. Nuo to, kaip bus išspręstas pamatų nuosavybės teisės klausimas (ar jie bus pripažinti asmenine vienos iš šalių, ar bendrąja daline nuosavybe ir kokiu būdu atidalyti), priklausys statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo vertinimas, galimybė vykdyti statybą toliau, galimos statybos apimtys ir pan. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalys dėl šių reikalavimų priimtos neišsiaiškinus ginčo dėl kiemo statinių atidalijimo esmės ir tinkamai neišsprendus kiemo statinių atidalijimo klausimo, tai jos negali būti pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis, todėl turi būti panaikintos. Šiuo atveju byla visa apimtimi turi būti nagrinėjama iš naujo. Esant tokiai bylos procesinei situacijai, kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų. Šalių tinkamai suformuluoti reikalavimai ir argumentai analizuotini nagrinėjant bylą iš naujo.

55Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl, nustačius proceso pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, taip pat esminius materialiosios teisės pažeidimus, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

57Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nutartį bei 2011 m. liepos 18 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Gražinai Kestauskei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. D.,... 4. ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,... 5. atsakovams V. U. ir V. U.,... 6. atsakovų atstovei advokatei Vidai Kisielienei, žodinio proceso tvarka teismo... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Byloje kilo poreikis išaiškinti bendraturčiams bendrosios dalinės... 10. Ieškovas ieškiniu prašė:... 11. 1) atidalyti jam ir atsakovams V. U., V. U. kiemo statinius, esančius... 12. 2) nustatyti ieškovui ir atsakovams 0,1203 ha žemės klypo, esančio... 13. 3) pripažinti ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo 4G1p, ūkinio... 14. Atsakovai V. U., V. U. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti... 15. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 16. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį ir... 17. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra 0,1203 ha bendro ploto žemės... 18. Teismas nustatė, kad kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai (2 vnt.),... 19. Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 20. Spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl teisės vykdyti statinių ir pamatų... 21. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine... 22. Teisėjų kolegija iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.... 23. Spręsdama dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėjų... 24. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 25. Kasaciniu skundu atsakovai V. U. ir V. U. prašo Kauno apygardos teismo... 26. 1. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ne dėl visų kasatorių... 27. 1) byloje nėra patikslinto rekonstrukcijos projekto, o pateiktas projektas... 28. 2) pirmosios instancijos teismas neproporcingai paskirstė bylinėjimosi... 29. 3) aikštelę (b1) ir kanalizacijos šulinius kasatoriai pastatė savo... 30. 4) sprendžiant dėl pamatų priteisimo ieškovui, turėjo būti taikomas CK... 31. 5) CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys pastatytas ar... 32. 6) teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka užkerta kelią kitiems... 33. 2. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka kasacinio teismo... 34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo... 35. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. D. prašo Kauno apygardos teismo... 36. 1. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 37. 2. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad apeliacinės instancijos... 38. 3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 41. Ieškovas ieškiniu, o atsakovai V. U. ir V. U. (kasatoriai) priešieškiniu,... 42. Dėl kiemo statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 43. Kasaciniame skunde kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 44. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę... 45. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl atidalijimo iš... 46. Kasacinis teismas, minėta, yra išaiškinęs, kad galimybė atsidalyti iš... 47. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo grindžiamas... 48. Tai, kad kiemo statiniai yra keliems bendraturčiams priklausančiame žemės... 49. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nustatant kiemo... 50. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, sprendžiant ieškinio... 51. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje pareikšti... 52. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais... 53. Dėl kitų ieškovo pareikštų reikalavimų... 54. Šioje nutartyje konstatuota, kad, tik nustačius, kokie kiemo statiniai... 55. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir Kauno... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...