Byla e2A-595-513/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Saiguda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Saiguda“ ieškinį atsakovei UAB „Švyturys-Utenos alus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė teismo prašė:

41) pripažinti negaliojančiomis atsakovės 2013-07-05, 2013-08-20 ir 2013-09-19 atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus 8 831,51 Lt nuo jų sudarymo momento;

52) taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovei pagal neteisėtai atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus susidariusią 8 831,51 Lt sumą;

63) priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

7Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Argumentavo, jog bankroto administratorė nustatė, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ prieš bankroto bylos ieškovei iškėlimą atliko vienašalius sandorius, kurie prieštarauja teisės normoms ir pažeidžia ieškovės bei kitų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl administratorė reiškia actio Pauliana ieškinį. Šalys sudarė Paslaugų (marketingo) sutartis, pagal kurias ieškovė atsakovei 2013-07-05, 2013-08-09 ir 2013-09-06 išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras atitinkamai 2 954,90 Lt, 3 480,99 Lt ir 2 377,62 Lt. Atsakovė neapmokėjo šių PVM sąskaitų faktūrų, bet atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus. Įskaitymai buvo atlikti ieškovei esant nemokiai, o du paskutinieji atlikti po ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo. Administratorė kreipėsi į atsakovę, pateikdama 2014-08-25 raginimą dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė, vienašališkai atlikusi ginčo įskaitymus, elgėsi nesąžiningai, nes būdamas rūpestinga sandorio šalimi pagal viešai prieinamą informaciją privalėjo žinoti (turėjo pasitikrinti) realią ieškovės finansinę padėtį – tai, kad BUAB „Saiguda“ jau 2013-06-19 turėjo 6 194,61 Lt skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ir tai, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą ir turint kreditorių, jos kreditinis reikalavimas galės būti tenkinamas tik visiškai atsiskaičius su aukštesnės eilės kreditoriais. Atlikusi įskaitymus atsakovė pablogino ieškovės finansinę padėtį.

8Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad atsakovė 2008-11-13 tiekimo sutarties Nr. 3-2272 pagrindu tiekė UAB ,,Saiguda“ produkciją, taikydama atidėtą apmokėjimą, o ieškovė už pateiktas prekes laiku neatsiskaitė su atsakove. Esant tokiai situacijai, atsakovė negali būti laikoma nesąžininga, siekiančia pasipelnyti ieškovės ar kitų kreditorių sąskaita. Atsakovė sudarė sąlygas ieškovei nepatiriant jokių didesnių papildomų išlaidų prekiaujant atsakovės produkcija ir tinkamai vykdant savo įsipareigojimus už atsakovei teikiamas rinkodaros paslaugas gauti papildomą finansinę naudą. Atsakovė turėjo akivaizdžias neigiamas pasekmes – ieškovė su ja neatsiskaitė. 2013-08-30 įvyko paskutinis atsakovės produkcijos tiekimas ir už ieškovei pateiktas prekes buvo išrašyta paskutinė PVM sąskaita faktūra. Ieškovė iš atsakovės prekes užsakinėjo net ir po to, kai ieškovės direktorius teismui buvo pateikęs ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokiai situacijai, tampa neįmanomas ieškovės rinkodaros paslaugų suteikimas atsakovei, nes šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios prekyba atsakovės produkcija ir tinkamu atsiskaitymu už ją, todėl ieškovė negalėtų tikėtis iš atsakovės jokio papildomo atlyginimo. Susidaro paradoksali situacija, kai atsakovei ne tik sukeliami finansiniai nuostoliai, tačiau dar ir papildomai siekiama nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-16 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 1 453,10 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei (2015-01-05 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas 2014-12-16 teismo sprendime dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio).

10Teismas nustatė, kad šalys 2008-11-13 sudarė Tiekimo sutartį Nr. 3-2272, kurios 4.4 p. šalys susitarė, kad be atskiro raštiško susitarimo turi teisę užskaityti viena kitos įsiskolinimus už tiekėjo pirkėjui ir pirkėjo tiekėjui suteiktas prekes ir paslaugas, vykdant tarpusavio sutartinius įsipareigojimus. Ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminas suėjo 2013-07-05, 2013-08-09, 2013-09-11; atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros mokėjimo terminas suėjo 2013-08-27. Iš šių duomenų padarė išvadą, kad prievolių įvykdymo terminai buvo suėję, todėl nusprendė, kad 2013 m. liepos–rugsėjo mėnesiais atsakovės atlikti priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimų įskaitymai yra atlikti pagrįstai ir teisėtai. Tarp šalių susiklosčiusi verslo praktika įrodo, kad atsakovė, vykdydama vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, t. y. užskaičiusi ieškovei skolą už atsakovės pateiktas prekes, o atsakovei – už ieškovės suteiktas rinkodaros paslaugas, veikė sąžiningai. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, nurodytas aplinkybes, nusprendė, jog nėra nustatytos visos būtinos sąlygos sandorių pripažinimui negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Po tarpusavio reikalavimų įskaitymo šalių prievolė vienas kitam pasibaigė, šalių skolos vienas kitam panaikinamos, todėl įskaitymu nebuvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Nenustačius atsakovės nesąžiningumo ar kitų kreditorių teisių pažeidimo, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškinį CK 6.66 str. pagrindu. Netenkinęs reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teismas netenkino iš to išeinantį ieškovės reikalavimą dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 str. 2 d.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

122014-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog ginčui svarbios šios aplinkybės: pirma, sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė, todėl visos neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškintinos atsakovės nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.); antra, tarp šalių 2008-11-13 sudarytos Tiekimo sutarties Nr. 3-2272 4.4. p. nepasisakoma, kad šalis atleidžiama nuo CK 6.131 str. 2 d. numatytos pareigos padaryti pareiškimą apie atliktą įskaitymą, o kalbama apie tai, kad įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.); trečia, CK 6.131 str. 2 d. reikalavimas pranešti apie prievolės pasibaigimą įskaitymu yra imperatyvaus pobūdžio, jo šalys susitarimu pakeisti negali; ketvirta, pareiškimas apie įskaitymą padarytas 2014-08-27 (po bankroto bylos iškėlimo), todėl pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. Teismas neteisingai aiškino šalių Tiekimo sutarties 4.4 p. turinį, neteisingai taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovė turėjo pareigą pasidomėti, ar ieškovė nėra skolinga „Sodrai“, privalėjo žinoti (turėjo pasitikrinti) realią įmonės finansinę padėtį – tai, kad įmonė jau 2013-06-19 turėjo 6 194,61 Lt skolą „Sodrai“, kuri 2013-06-30 sudarė 10 949,25 Lt, ir tai, kad tokie įskaitymai pažeis įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, o įmonei iškėlus bankroto bylą ir turint kitų kreditorių, jo kreditinis reikalavimas galės būti tenkinamas tik visiškai atsiskaičius su aukštesnės eilės kreditoriais. Išdėsto kasacinio teismo išaiškinimus dėl actio Pauliana, sąžiningumo institutų taikymo ir teigia, jog atsakovė veikė nesąžiningai, nes sudarė galimybę/suteikė pirmenybę kitiems ieškovės kreditoriams patenkinti savo kreditinį reikalavimą.

13Atsakovė UAB „Švyturys-Utenos alus“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai vertino bylos rašytinus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymi, kad apeliantė nutyli faktą, jog ieškovės įmonės direktoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2013-09-04, o 2013-10-25 priimta nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo 2013-11-06. Pirmasis areštas ieškovės turtui taikytas 2013-09-20. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė neturėjo pagrindo manyti, jog ieškovė bus nepajėgi atsiskaityti su atsakove. Be to, atsakovė neturėjo jokių indikacijų apie prastą ieškovės finansinę padėtį, nes ieškovė užsakė didelį kiekį atsakovės produkcijos ir 2013-08-13, ir 2013-08-20, t. y. tuo metu, kai ieškovė (jos atstovai) jau tikrai žinojo apie įmonei inicijuotą bankroto procedūrą, ir žinojo, jog su atsakove nebus atsiskaityta. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas 2 881,46 Lt atsakovės kreditinis reikalavimas. Atsakovės atliktų įskaitymų faktas fiksuotas jos buhalterijoje, tai turėjo būti fiksuota ir ieškovės buhalterijoje, tačiau tokių duomenų ieškovė byloje nepateikė. Atsakovė pranešimus apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pateikė ieškovei, todėl visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, jog tokiu atsakovės pranešimu galima laikyti tik ieškovės bankroto administratorei pateiktą atsakymą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia tarpusavio atsiskaitymo tvarka, kai atsakovė pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitydavo tik atlikdama vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Taip pat ieškovė neįrodė, jog dėl ginčo įskaitymo ji negalėjo atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais, jog kokie nors kiti ieškovės kreditoriai turėjo ieškovei vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, kuriuos įskaityti sutrukdė atsakovės veiksmai. Ieškovės pateikto 2013 m. I pusmečio balanso, parengto 2013-08-12, duomenys patvirtina, jog ieškovės turimi pinigai ir pinigų ekvivalentai tuo metu sudarė 95 619 Lt, taigi keliolika kartų viršijo ieškovės įsipareigojimus „Sodrai“. Akcentuoja, jog tai dėl ieškovės galbūt neskaidrios ir nesąžiningos veiklos ieškovės kreditoriai (taip pat ir atsakovė) patyrė finansinių nuostolių, todėl apeliantės kaltinimai atsakovei nesąžiningumu yra nepagrįsti.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

15Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-25 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Saiguda“, įmonės administratore paskyrė UAB „Turto valdymas“ (civilinė byla Nr. B2-1456-163/2013, LITEKO). Šalys 2008-11-13 sudarė Tiekimo sutartį Nr. 3-2272, pagal kurią atsakovė (tiekėja) įsipareigojo pagal pateiktas paraiškas sutartais terminais ir sąlygomis pateikti prekes, o ieškovė (pirkėja) – šias prekes priimti ir sumokėti už jas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovė šios sutarties pagrindu užsakinėjo prekes iš atsakovės. Atsakovė 2013-08-20 už pateiktas prekes išrašė UAB ,,Saiguda“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. AA901352653 7 243,57 Lt. Šalys sudarė Paslaugų (marketingo) teikimo sutartis ir 2013-07-04, 2013-08-07, 2013-09-05 Marketingo paslaugų įvykdymo reklaminių akcijų/renginių metu perdavimo– priėmimo aktus, pagal kuriuos ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2013-07-05 SAI Nr. 0001658, 2013-08-09 SAI Nr. 0001703, 2013-09-06 SAI Nr. 2013-09-11 už suteiktas rinkodaros paslaugas. Bendra PVM sąskaitose faktūrose suma sudaro 8 813,51 Lt. Atsakovė, vadovaudamasi šalių Tiekimo sutarties 4.4. p., kuriame nustatyta, kad šalys be atskiro raštiško susitarimo turi teisę užskaityti viena kitos įsiskolinimus už tiekėjo pirkėjui ir pirkėjo tiekėjui suteiktas prekes ir paslaugas, vykdant tarpusavio įsipareigojimus, atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą už minėtą 8 831,51 Lt sumą.

16Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą (UAB „Saiguda“ atsakovė nepranešė apie įskaitymą) ir atsakovės veiksmus vertina kaip nesąžiningus actio Pauliana instituto prasme.

17CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012). CK 6.66 str. 1 d. nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas.

18Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 str. 1 d. reglamentuojama, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti tinkamai informuojama kita šalis (CK 6.131 str. 1 d.) ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. „UAB Ekoresursai“, Nr. 3K-3-372/2014)

19Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. E. Ž. v. UAB „Finsaltas“, bylos Nr. 3K-3-555/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013). Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 3, 5 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. U., bylos Nr. 3K-3-269/2011).

20Teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, šalių nurodytas aplinkybes ir argumentus, remdamasi gausia kasacinio teismo praktika dėl actio Pauliana instituto aiškinimo ir taikymo, išdėstytais įskaitymo instituto taikymo sąlygomis ir pagrindais, taip pat sutarčių aiškinimo taisyklėmis, daro išvadą, jog ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovę veikusią nesąžiningai, pažeidusią UAB „Saiguda“ ir (ar) jos kreditorių teisėtus interesus ar veikusią neapdairiai, neatsargiai, neatsakingai ir pan., nes:

211) atsakovė atlikti ginčo įskaitymai atitinka ir nepažeidžia šalių 2008-11-13 Tiekimo sutarties Nr. 3-2272 4.4 p. nuostatos, jog šalys be atskiro raštiško susitarimo turi teisę užskaityti viena kitos įsiskolinimus už tiekėjo pirkėjui ir pirkėjo tiekėjui suteiktas prekes ir paslaugas, vykdant tarpusavio įsipareigojimus;

222) UAB ,,Saiguda“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminai suėjo 2013-07-05, 2013-08-09, 2013-09-11. UAB ,,Švyturys-Utenos alus“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros mokėjimo terminas suėjo 2013-08-27. Taigi prievolių įvykdymo terminai buvo suėję, todėl 2013 m. liepos–rugsėjo mėnesiais atsakovės atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais nėra pagrindo;

233) Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. numatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Ginčo atveju įrodyta, jog įskaitymus atsakovė atliko 2013 m. liepos–rugsėjo mėn., t. y. iki 2013-11-06 – iki įsiteisėjo 2013-10-25 nutartis iškelti bankroto bylą UAB ,,Saiguda“ (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla B2-356-163/2015, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00512-2013-1) (CPK 179 str. 3 d.);

244) duomenų, jog UAB ,,Saiguda“ informavo atsakovę apie tai, kad įmonei inicijuojama bankroto procedūra ir (ar) įmonė turi ar galbūt turės sunkumų atsiskaityti su atsakove (atsakovė tiekė įmonei prekes taikant atidėtą mokėjimą), byloje nėra.

255) apeliantė neneigė ir nepaneigė, jog tarp Tiekimo sutarties šalių egzistavo kitokia nei ginčo situacijoje praktika dėl pranešimo apie įskaitymą. Be to, pretenzijų dėl atsiskaitymo būtent priešpriešinių vienarūšių įskaitymų būdu ir forma nei UAB ,,Saiguda“, nei atsakovė viena kitai niekada nereiškė, todėl atsakovė nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sutarties sąlygų vykdymas pažeidžia ar gali pažeisti ieškovės ir (arba) jos kreditorių teisės ir teisėtus interesus.

26Faktas, jog šalių 2008-11-13 Tiekimo sutarties Nr. 3-2272 4.4 p. nepasisakoma dėl šalies atleidimo nuo CK 6.131 str. 2 d. numatytos pareigos padaryti pareiškimą apie atliktą įskaitymą, vertinamas tik kaip formalus. Minėta kolegijos išvada dėl šalių tarpusavio praktikos dėl pranešimo apie įskaitymą bei pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių susiklosčiusi verslo praktika anksčiau atitikdavo abiejų šalių valią, ir tai įrodo atsakovės veiksmų sąžiningumą, nes leidžia konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju šalių sutartimi

27numatyta pranešimo apie įskaitymą tvarka atitiko, nesuvaržė ir (ar) kitaip neapribojo sutarties šalių valios, buvo iš anksto žinoma. Kitas apeliantės argumentas, jog pareiškimas apie įskaitymą padarytas 2014-08-27, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Minėta, kad ši įstatymo norma ginčo atveju iš esmės neaktuali, nes vien pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pateikimas teismui nėra pagrindas konstatuoti ginčo įskaitymų negalimumą ir pan., nes nutartis iškelti UAB ,,Saiguda“ bankroto bylą įsiteisėjo 2013-11-06, o įskaitymai atsakovės atlikti sąžiningai ir pagrįstai 2013 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, apie šiuos įskaitymus sutarties šalys žinojo ir sąžiningai laikėsi sutartimi nustatytų sąlygų. Be to, akivaizdu, jog 2014-08-27 atsakovė nepranešė apie ginčo įskaitymus UAB ,,Saiguda“, o atsakė šios įmonės bankroto administratorei į raginimą sumokėti įsiskolinimą.

28Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).

29Teisėtai ir pagrįstai netenkinęs ieškovės reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teismas pagrįstai netenkino ir reikalavimo dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 str. 2 d.).

30Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

31Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Atmetus apeliacinį skundą apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei iš ieškovės priteistina 66,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme UAB „Creditreform Lietuva“ pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

34Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovės BUAB „Saiguda“ atsakovei UAB „Švyturys-Utenos alus“ 66,55 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė teismo prašė:... 4. 1) pripažinti negaliojančiomis atsakovės 2013-07-05, 2013-08-20 ir... 5. 2) taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovei... 6. 3) priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą... 7. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Argumentavo, jog bankroto... 8. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad atsakovė 2008-11-13... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-16 sprendimu ieškovės ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad šalys 2008-11-13 sudarė Tiekimo sutartį Nr. 3-2272,... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 12. 2014-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį... 13. Atsakovė UAB „Švyturys-Utenos alus“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-25 nutartimi... 16. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija atsakovės atlikto įskaitymo... 17. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 18. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 str. 1 d.... 19. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir... 20. Teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, šalių... 21. 1) atsakovė atlikti ginčo įskaitymai atitinka ir nepažeidžia šalių... 22. 2) UAB ,,Saiguda“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminai... 23. 3) Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. numatyta, kad įsiteisėjus... 24. 4) duomenų, jog UAB ,,Saiguda“ informavo atsakovę apie tai, kad įmonei... 25. 5) apeliantė neneigė ir nepaneigė, jog tarp Tiekimo sutarties šalių... 26. Faktas, jog šalių 2008-11-13 Tiekimo sutarties Nr. 3-2272 4.4 p. nepasisakoma... 27. numatyta pranešimo apie įskaitymą tvarka atitiko, nesuvaržė ir (ar) kitaip... 28. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad... 29. Teisėtai ir pagrįstai netenkinęs ieškovės reikalavimo dėl sandorio... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra... 31. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 34. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų... 35. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš ieškovės BUAB „Saiguda“ atsakovei UAB „Švyturys-Utenos...