Byla 2A-547/2014
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 1-2/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos Respublikoje veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos priimto sprendimo panaikinimo.

5Ieškovas UAB „Konsultacijos verslui“ Lietuvos arbitražo teismui (toliau tekste – Arbitražo teismas arba Arbitražas) pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Tomadas“ priteisti 2 904 Lt skolos, 97,57 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo arbitraže iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 1 500 Lt arbitražo administravimo mokestį ir 2 649,90 Lt advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas Arbitražo teismui nurodė, kad tarp jo ir atsakovo UAB „Tomadas“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. KV/S 12-08/06, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą informaciją parengti supaprastintam atvirajam viešojo pirkimo konkursui „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonuose bei Šiaulių mieste paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 125328) (toliau tekste – Konkursas Nr. 125328) pasiūlymą pagal pirkimo dokumentus, konsultuoti atsakovą visais pirkimo procedūrų vykdymo klausimais nuo sutarties įsigaliojimo iki minėto viešojo pirkimo konkurso pabaigos dienos, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už tinkamai suteiktas paslaugas pagal sutarties sąlygas. Ieškovas nurodė, jog už suteiktas paslaugas (konsultavo atsakovą elektroniniais laiškais, telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis) atsakovui pateikė 2012 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KV/12-46 2904 Lt sumai. Atsakovas sąskaitos neapmokėjo.

6Atsakovas UAB „Tomadas“ su ieškiniu nesutiko prašė bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą ir neteismingą Lietuvos arbitražo teismui ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. KV/S 12-08/06 šalys nebuvo susitarusios dėl paslaugų, susijusių su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – Tauragės apskrities VPK) vykdytu viešuoju pirkimu, dėl kurių ieškovas pareiškė ieškinį arbitražo byloje. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog šalys sudarė arbitražinę išlygą dėl paslaugų, susijusių su Tauragės apskrities VPK vykdytu viešuoju pirkimu. Atsakovas pažymėjo, jog tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo sudaryta susitarimų dėl paslaugų teikimo, rengiant pasiūlymą Tauragės apskrities VPK vykdytam viešajam pirkimui. Atsakovas pažymėjo, jog tarp jo ir ieškovo buvo sudarytos dvi paslaugų sutartys dėl dviejų konkrečių viešųjų pirkimų dokumentų parengimo (2011 m. gruodžio 1 d. sutartis Nr. KV/S 12-01, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą informaciją parengti pasiūlymą supaprastintam atvirajam konkursui „Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 114155) (toliau tekste – Konkursas Nr. 114155) ir minėta 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. KV/08/06, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą informaciją parengti pasiūlymą Konkursui Nr. 125328. Atsakovas nurodė, jog visus įsipareigojimus pagal minėtas sutartis šalys yra įvykdžiusios. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodytos konsultacinės paslaugos atsakovui faktiškai suteiktos nebuvo, atsakovas jokių konsultacijų dėl Tauragės apskrities VPK rengto viešojo konkurso atsakovo neprašė, o ieškovas šiais klausimais niekada nekonsultavo atsakovo nei telefonu, nei elektroniniais laiškais, nei kitu būdu.

7Lietuvos arbitražo teismas 2013 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą arbitražo byloje Nr. 1-2/2013.

8Atsakovas UAB „Tomadas“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu dėl Lietuvos arbitražo teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 1-2/2013, panaikinimo.

9II. Arbitražo sprendimo esmė

10Lietuvos arbitražo teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-2/2013 pripažino, jog turi jurisdikciją nagrinėti bylą pagal UAB „Konsultacijos verslui“ ieškinį atsakovui UAB „Tomadas“, ieškovo UAB „Konsultacijos verslui“ ieškinį tenkino ir ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Tomadas“ priteisė 2 904 Lt skolos, 97,57 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo 2013 m. kovo 19 d. iki Arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo. Arbitražo teismas ieškovo naudai iš atsakovo taip pat priteisė bylinėjimosi išlaidas - 1500 Lt arbitražo administravimo mokesčio ir 2649, 90 Lt advokato pagalbai apmokėti.

11Aiškindamas 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų sutarties turinį, Arbitražas pažymėjo, jog minėta sutartim šalys susitarė ne tik dėl konkretaus pasiūlymo parengimo ir konsultacijų suteikimo Konkurse Nr. 125328, tačiau susitarė ir dėl kitų konsultacinių paslaugų teikimo sąlygų viešojo pirkimo procedūrų vykdymo klausimais, todėl sprendė, kad konsultacinės paslaugos dėl Tauragės apskrities VPK vykdyto viešojo pirkimo apima 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų sutarties objektą ir ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Arbitražo teismas, vadovaudamasis žodiniu sutarties tekstu, sprendė, kad šalys aptarė ne tik pasiūlymo konkrečiame konkurse parengimo sąlygas, tačiau numatė ir konsultacinių paslaugų dėl pirkimo procedūrų vykdymo paslaugų teikimo sąlygas (sutarties 3.1. p.), valandinį įkainį (4.1., 4.2. p.), nekonkretizuojant konkretaus konkurso. Arbitražo teismas pažymėjo, kad iš 2012 m. rugpjūčio 25 d. elektroninio laiško kopijos matyti, jog atsakovo atstovė ieškovui pateikė prašymą (užsakymą) dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su Tauragės apskrities VPK vykdytu viešuoju pirkimu. Arbitražo teismas sprendė, kad ieškovas tokias paslaugas teikė - tarp šalių vyko elektroninis susirašinėjimas dėl minėto viešojo pirkimo konkurso. Šių aplinkybių pagrindu arbitražo teismas darė išvadą, kadpo 2012 rugpjūčio 6 d. paslaugų sutarties sudarymo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 spalio 9 d. šalys bendravo ne tik dėl PirkimoNr.125328, bet ir dėl Tauragės apskrities VPK vykdyto viešojo pirkimo. Arbitražas taip pat atkreipė dėmesį, kad minėti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo argumentus, jog jis iš ieškovo apskritai niekada neužsakė jokių paslaugų dėl Tauragės apskrities VPK vykdyto viešojo pirkimo ir kad ieškovas tokių paslaugų atsakovui niekada neteikė.

12Pasisakydamas dėl savo jurisdikcijos nagrinėti ginčą, Arbitražo teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų sutartyje yra numatyta arbitražinė išlyga, todėl Arbitražo teismui sprendus, jog minėtos sutarties objektas apima ir konsultacinių paslaugų teikimą dėl Tauragės apskrities VPK vykdyto viešojo pirkimo, dėl kurių apmokėjimo byloje kilo ginčas, atmetė atsakovo argumentus dėl Lietuvos arbitražo teismo kompetencijos nebuvimo.

13III. Prašymo dėl arbitražo sprendimo panaikinimo argumentai

14Atsakovas UAB „Tomadas“ 2013 m. liepos 8 d. skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 1-2/2013 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas dėl arbitražo sprendimo panaikinimo grindžiamas šiais argumentais:

  1. Arbitražo teismas išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, nepaisant to, kad dėl šio ginčo nebuvo sudaryta arbitražinio susitarimo. Nei 2011 m. gruodžio 1 d. sutartyje Nr. KV/S 12-01, nei 2012 m. rugpjūčio 6 d. sutartyje Nr. KV/08/06 šalys nebuvo sutarusios dėl paslaugų, susijusių su Tauragės apskrities VPK vykdytu viešojo pirkimo konkursu, teikimo. Ieškovas ir atsakovas, plėtodami savo teisinius santykius, aiškiai apibrėždavo savo sutartinių įsipareigojimų ribas ir teisių ir pareigų apimtį, kuri apsiribodavo susitarimu, nurodant konkretų konkursą, o pačių sutarčių galiojimą siejant su konkursų pabaigos faktiniais momentais. Nei vienoje iš minėtų sutarčių šalys nesusitarė, jog kuri nors iš sutarčių veikia plačiau ir (ar) gali būti taikoma kitiems, nei joje įtvirtinta, santykiams tarp sutarties šalių.
  2. Arbitražo teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl arbitražinio susitarimo ir Arbitražo jurisdikcijos nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą nebuvimo. Arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl ginčo, nepriskirto jo kompetencijai. Todėl Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešai tvarkai.

15IV. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai

16Arbitražas ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose.

17Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriaus nuostatas. Iš KAĮ 50 straipsnyje įtvirtintų teisės normų sisteminės analizės matyti, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos (angl. appeal) ar remisijos (angl. remission), o anuliavimo forma (angl. annulment). Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas arbitruotinas, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai gali būti tikrinami tik esant vienos iš šalių prašymui. KAĮ nėra numatyta teisminės arbitražų sprendimų apeliacijos – teisinio proceso, kai prašoma arbitražo teismo priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Taigi arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007 ir kt.).

18Apeliantas savo skundą dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo grindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktuose įtvirtintais arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindais. Kaip jau minėta, KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus sprendimo panaikinimo pagrindus teismas visais atvejais privalo patikrinti ex officio, neatsižvelgiant į tai, ar šalys jais remiasi ir juos įrodinėja. Teisėjų kolegija nenustatė, jog prievolių pagal konsultacijų sutartį neįvykdymas ar netinkamas vykdymas negalėtų būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytų panaikinimo pagrindų pasisako atskirai.

19Dėl arbitražinio susitarimo buvimo, galiojimo ir ribų

20(KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punktas)

21Apeliantas UAB „Tomadas“ savo nesutikimą su Arbitražo teismo sprendimu grindžia arbitražinio susitarimo nebuvimu.

22Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 3 straipsnio 5 dalis. ). Kadangi arbitražinio susitarimo egzistavimas yra pagrindas arbitražo teismo jurisdikcijai, visuotinai pripažįstama, jog, pagal bendrąją taisyklę, nesant arbitražinio susitarimo, negalimas ir arbitražinis bylos nagrinėjimas. Ši idėja atsispindi KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte, pagal kurį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui.

23Tarptautinėje arbitražo praktikoje visuotinai pripažįstama arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina (angl. doctrine of separability). Ši doktrina reiškia, kad arbitražinio susitarimo galiojimas nepriklauso nuo pagrindinės sutarties galiojimo ir atvirkščiai. Arbitražinio susitarimo autonomijos doktrina atspindi tarptautinėje arbitražo praktikoje vyraujantį požiūrį į arbitražinį susitarimą kaip į atskirą, savo tikslais ir prigimtimi savarankišką sutartį. Todėl ši doktrina inter alia lemia galimybę šalims atskirai susitarti dėl pagrindinei sutarčiai ir arbitražiniam susitarimui taikytinos teisės. Kartu pažymėtina, kad arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina per se nereiškia, kad arbitražinis susitarimas yra absoliučiai autonomiškas susitarimas, taip pat nereiškia, kad jis turi būti nagrinėjamas atskirai nuo pagrindinės sutarties (sutarčių), šalių sutartinių santykių visumos, jų sukūrimo aplinkybių, genezės bei konteksto, tikrosios šalių valios sutartiniuose santykiuose.

24Taigi, tais atvejais, kai šalys atskirai susitaria dėl arbitražinei išlygai taikytinos teisės, su arbitražinės išlygos galiojimu, ribomis ir kt. susiję klausimai nagrinėjami pagal šalių pasirinktą teisę. Jeigu šalys tokio susitarimo nesudaro, arbitražinei išlygai taikoma pagrindinei sutarčiai taikytina teisė. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šioje byloje nagrinėjamas klausimas yra susijęs su keleto paslaugų sutarčių tarpusavio santykiu bei arbitražinio susitarimo apimtimi, šiai bylai aktualūs klausimai, susiję su arbitražinio susitarimo egzistavimu, galiojimu apimtimi ir kt., turi būti sprendžiami pagal šalių sutartiniams teisiniams santykiams in corpore taikytiną teisę. Kadangi UAB „Tomadas“ ir UAB „Konsultacijos verslui“ sutartinių santykių pagrindą sudarė 2011 m. gruodžio 1 d. sutartis Nr. KV/S 12-01 bei 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. KV/S 12-08/06, su arbitražiniu susitarimu, jo egzistavimu bei ribomis susiję klausimai nustatomi atsižvelgiant į šių sutarčių nuostatas.

25Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tarp ieškovo UAB „Konsultacijos verslui“ ir atsakovo UAB „Tomadas“ sudarytose konsultacijų sutartyse nėra užfiksuota jokių susitarimų dėl šiose sutartyse įtvirtintam arbitražiniam susitarimui taikytinos teisės. Todėl arbitražiniam susitarimui, įskaitant visų jo egzistavimo, galiojimo ir masto klausimų nustatymui, taikoma šalių teisinių santykių pagrindą sudarančioms konsultacijų sutartims taikytina Lietuvos Respublikos teisė (sutarčių 11.1 p.).

26Nustačius arbitražiniam susitarimui taikytiną teisę, turi būti nustatoma, ar jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus apima ieškovo konsultacinių paslaugų teikimą atsakovui dėl Tauragės VPK vykdyto viešojo pirkimo konkurso.

27Arbitražinis susitarimas, kaip jau minėta, yra sutartis, kurios dalyką sudaro abipusė kreditoriaus ir skolininko pozityviojo pobūdžio pareiga kilusius ginčus perduoti nagrinėti arbitražui, abipusė negatyviojo pobūdžio pareiga susilaikyti nuo bylinėjimosi valstybiniuose teismuose ir su šioms pareigomis koresponduojančios atitinkamos teisės(Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013). Šis susitarimas gali būti išreiškiamas atskira sutartimi, atskira sutarties sąlyga ar kitais būdais. Atsižvelgiant į sutartinę arbitražinių susitarimų prigimtį, jų aiškinimui taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) nuostatose. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis). Be šių sutarčių aiškinimo taisyklių, tarptautinėje arbitražo praktikoje galioja favor contractus principas, reiškiantis, jog kilus neaiškumų dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ir (arba) ribų, aiškinama jo galiojimo naudai.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad arbitražinio susitarimo sutartinė prigimtis lemia šalims galimybę susitarti dėl ginčo perdavimo nagrinėti arbitražui ne tik abiejų šalių pasirašytu rašytiniu dokumentu, bet ir kitais būdais. Arbitražinis susitarimas gali būti sudaromas šalims apsikeitus raštais, telegramomis, telefaksais arba kitais būdais, leidžiančiais fiksuoti aptariamo susitarimo sudarymo faktą. Be to, arbitražinio susitarimo sudarymo faktas gali būti konstatuojamas taip pat ir tais atvejais, kai yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ir pripažįsta arbitražinį susitarimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad esminė arbitražinio susitarimo galiojimo sąlyga yra suderintos šalių valios sudaryti atitinkamą susitarimą išreiškimas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šalių valią ginčą spręsti pagal šios arbitražinės išlygos nuostatas galima įrodinėti faktais, duomenimis, iš kurių galima spręsti apie arbitražinio susitarimo buvimą. Vienas iš tokių faktų yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis, tarp jų – ir su sutartyje esančia arbitražine išlyga. Teismas pažymėjo, kad nacionalinės ir tarptautinės teisės normos, nustatančios rašytinio arbitražinio susitarimo sampratą, leidžia jį aiškinti plačiau, nei susitarusių šalių parašais patvirtintas susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003).

29CK 6.196 straipsnyje išskirtos sutarties sąlygų rūšys pagal jų išraiškos formą. Šiose teisės normose numatyta, kad sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos (1 dalis). Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (2 dalis).

30Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Konsultacijos verslui“ ir UAB „Tomadas“ buvo sudaryta keletas sutarčių – 2011 m. gruodžio 1 d. paslaugų sutartis Nr. KV/S12-01, kurios objektas – pasiūlymo parengimas Konkursui Nr. 114155, bei 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų sutartis Nr. KV/S12-08/06, kuria šalys susitarė dėl pasiūlymo parengimo Konkursui Nr. 125328. Abiejose šiose sutartyse šalys susitarė dėl ginčų sprendimo būdo – ginčai nagrinėjami Lietuvos arbitražo teisme (sutarčių 12.1 punktai). Be jau minėtų paslaugų sutarčių, ieškovo UAB „Konsultacijos verslui“ ir atsakovo UAB „Tomadas“ sutartinių teisinių santykių turinį taip pat sudarė dar vienas susitarimas, iš kurio nevykdymo ieškovas kildino reikalavimą atsakovui Arbitražo teisme – susitarimas dėl konsultacijų paslaugų teikimo atsakovui dalyvaujant trečiajame viešojo pirkimo konkurse – Tauragės apskrities VPK vykdytame viešajame pirkime Nr. 126184 „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, krovinių pervežimo paslaugos pirkimas“ (toliau tekste – Konkursas Nr. 126184). Iš arbitražo byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, jog šalių teisiniai santykiai dėl ginčo objektu tapusių paslaugų teikimo kilo UAB „Konsultacijos verslui“ informavus UAB „Tomadas“ apie Tauragės apskrities VPK vykdomą viešojo pirkimo konkursą, o UAB „Tomadas“ išreiškus valią dalyvauti ir šiame viešojo pirkimo konkurse ir, ieškovo teigimu, suteikus atsakovui paslaugas, tačiau atsakovui už jas nesumokėjus. Nepaisant apelianto procesiniuose dokumentuose formuluojamų argumentų, kuriais įrodinėjama, jog atitinkamos konsultacijos dėl Konkurso Nr. 126184 atsakovui nebuvo teikiamos apskritai, iš bylos arbitražo bylos medžiagos matyti, kad atsakovo UAB „Tomadas“ vardu su UAB „Konsultacijos verslui“ susirašinėjusi įmonės vadovė A. Š. (P.) 2012 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu laišku uždavė UAB „Konsultacijos verslui“ 4 klausimus, susijusius su Tauragės apskrities VPK vykdytu viešojo pirkimo konkursu (a.b. Nr. 1-2/2013, b.l. 10), o iš arbitražo byloje esančios UAB „Konsultacijos verslui“ elektroninių laiškų išklotinės matyti, jog ieškovas į atsakovo keliamus klausimus atsakinėjo (a.b. Nr.1-2/2013, b.l. 25). Todėl atsakovui neįrodžius priešingai (CPK 12, 178 str.), teisėjų kolegija sprendžia, jog yra nustatytas ieškovo konsultacinių paslaugų teikimo dėl Konkurso Nr. 126184 atsakovui faktas. Todėl turi būti nustatomas šių paslaugų santykis su 2011 m. gruodžio 1 d. paslaugų sutartimi Nr. KV/S12-01bei 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų sutartimi Nr. KV/S12-08/06.

31Arbitražo teismas, kaip minėta, aiškindamas 2012 m. rugpjūčio 6 d. sutarties turinį, sprendė, jog minėta sutartimi šalys susitarė ne tik dėl konkretaus pasiūlymo parengimo ir konsultacijų suteikimo Konkurse Nr. 125328, tačiau sulygo ir dėl kitų konsultacinių paslaugų teikimo sąlygų viešojo pirkimo procedūrų vykdymo klausimais, todėl sprendė, kad konsultacinės paslaugos dėl Tauragės apskrities VPK vykdyto viešojo pirkimo patenka į 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų sutarties objektą. Todėl arbitražo teismas darė išvadą, kad tarp šalių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Arbitražo teismas, vadovaudamasis sutarties tekstu, sprendė, kad šalys aptarė ne tik pasiūlymo Konkurse Nr. 125328parengimo sąlygas, tačiau numatė ir konsultacinių paslaugų dėl pirkimo procedūrų vykdymo paslaugų teikimo sąlygas (sutarties 3.1. p.), valandinį įkainį (4.1., 4.2. p.), nekonkretizuojant konkretaus konkurso.

32Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su šiais Arbitražo teismo argumentais. Šiame kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. rugpjūčio 6 d. sutarties 1.1 punkte šios sutarties objektas yra įvardintas konkrečiai ir vienareikšmiškai – Konkursas Nr. 125328. Todėl minėtos sutarties sąlygos, susijusios su konsultavimo paslaugų teikimo tvarka, įtvirtintos aptariamos sutarties 3.1. punkte, taip pat sąlygos, susijusios su valandiniu paslaugų teikimo įkainiu (sutarties 4.1., 4.2. punktai), apima tik šios sutarties 1.1 punkte numatytą sutarties objektą ir savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių 2012 m. rugpjūčio 6 d. sudarytos sutarties 12.1 punkte įtvirtinta arbitražinė išlyga apima ir paslaugas, susijusias su Konkursu Nr. 126184.

33Nepaisant to Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, egzistuoja pagrindas spręsti, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas arbitražinis susitarimas dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su Tauragės VPK vykdytu viešojo pirkimo konkursu. Komercinės sutartys aiškinamos vadovaujantis inter aliatarp šalių susiklosčiusiais ir atitinkamoje verslo srityje nusistovėjusiais papročiais, atsižvelgiant į tikruosius sutarties šalių ketinimus, šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu, vertinant jį pagal atitinkamam teisinių santykių subjektui taikomus protingumo ir apdairumo standartų reikalavimus. CK 6.193 straipsnyje numatyti sutarčių aiškinimo principai suponuoja, jog, vertinant arbitražinio susitarimo egzistavimą, turėtų būti įvertinama ne tik tai, ar arbitražinis susitarimas, numatytas atskiroje sutartyje, apima tam tikrą ginčą, o turėtų būti vertinama, ar iš byloje nustatytų aplinkybių visumos galima daryti išvadą, jog ginčas, dėl kurio kilo klausimas, patenka į šalių plėtojamą sutartinių santykių schemą, kurios neatsiejama dalis yra arbitražinė išlyga. Tuo atveju, jeigu iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad šalių sutartiniai santykiai nėra vienkartiniai, o formuoja vieningą teisinių santykių schemą, leidžiančią nustatyti šioms šalims įprastą sutartinių teisių ir pareigų turinį, ribas, o iš jų savo ruožtu yra matyti, kad šalys formuoja vieningą tarpusavio ginčų sprendimo tvarką, visi į šios schemos veikimo sritį patenkantys ginčai turėtų būti akumuliuojami viename forume. Todėl kilus klausimui dėl arbitražinės išlygos ribų bei galiojimo, jei šalys aiškiai nesusitarė kitaip, pirmiausia šiuo klausimu turėtų pasisakyti pats arbitražas (kompetencijos-kompetencijos doktrina). Šios išvados remiasi prielaida, jog nėra sąžininga, pagrįsta ir komerciškai racionalu formaliais pagrindais skaidyti tarp tų pačių šalių kilusių ginčų, susijusių su tomis pačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, net jei jie gali būti teisiškai ir faktiškai atskirti, sprendimo būdą. Pagrįsta manyti, kad susitarimas dėl arbitražinio bylos nagrinėjimo didina šalių teisinių santykių vertę - arbitražinio bylų nagrinėjimo operatyvumas lemia, jog ginčo objekto ekonominę vertę sudaranti pinigų suma de facto yra „įšaldoma“ trumpesniam laikui, lyginant su bylinėjimusi valstybiniuose teismuose, arbitražinio bylinėjimosi konfidencialumas saugo ginčo šalių privatumą, leidžia neviešinti ginčo kilimo fakto, todėl mažiau įtakoja ginčo šalių įvaizdį, potencialių kontrahentų valią sudaryti sandorius, leidžia viešai neatskleisti informacijos, kurios atskleidimas galėtų turėti įtakos subjekto sėkmingam dalyvavimui civilinėje apyvartoje. Šiame kontekste ypač atsižvelgtina į tai, jog arbitražinio bylos nagrinėjimo dažniausiai vengia šalis, pažeidusi jai taikomus elgesio reikalavimus, nustatytus šalių sutartinių santykių ar įstatymo pagrindu. Todėl galimybės išvengti šalių verslo praktikoje įprasto ginčų sprendimo būdo egzistavimas neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų bei sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teise.

34Progresyviosiose Europos valstybių teisinėse sistemose besiformuojančios tendencijos, susijusios su arbitražinių susitarimų aiškinimo, objektyviojo bei subjektyviojo arbitruotinumo problematika, rodo, jog teismai, nagrinėjantys aptariamo pobūdžio klausimus, įstatymą aiškina lanksčiai ir neformaliai, akcentuoja tikrąją šalių valią, bet ne formalius kriterijus. Keletą pastarųjų dešimtmečių pastebima nearbitruotinų ginčų sąrašo trumpėjimo, arbitražinių susitarimų masto augimo tendencija. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje teismai, aiškindami arbitražinių susitarimų ribas, ilgą laiką sąlyginai skirstė arbitražines išlygas į „siauras“ arbitražines išlygas (arbitražui perduodami „ginčai, kylantys iš sutarties“) ir „plačias“ (arbitražui perduodami „ginčai, kylantys iš sutarties ir susiję su sutartimi“). Pirmuoju atveju laikyta, jog arbitražinė išlyga apima tik ginčus, kylančius iš šalių sutartinių santykių, kai antruoju atveju spręsta, jog arbitražinė išlyga apima ir su šalių sutartiniais santykiais susijusius nesutartinius šalių teisinius santykius. Šios itin formalios ir į lingvistinį aiškinimą orientuotos arbitražinių susitarimų interpretavimo taisyklės ir jomis grindžiami teisminiai precedentai buvo pakeisti Jungtinės Karalystės Aukščiausiajam Teismui 2007 m. priėmus sprendimą byloje Fiona Trust v. Primalov (žr. Fiona Trust and Holding Corporation and Others v Yuri Privalov and Othersunder name of Premium Nafta Products Ltd (20thDefendant) & Others v. Fili Shipping Co Ltd (14thClaimant) & Others English House of Lords. Bylos Nr. UKHL 40: 17 October 2007), kuriame teismas išaiškino, jog verslininkai, sudarydami sandorius, siekia tam tikro komercinio rezultato. Dėl šios priežasties arbitražinių susitarimų vertinimas turėtų būti pradedamas nuo prezumpcijos, jog verslininkai, konstruodami tarpusavio sutartinius santykius, tikėtinai siekia, jog visi tarp jų kylantys teisiniai ginčai, susiję su jų sukurtu teisiniu santykiu, būtų sprendžiami vieno subjekto. Kontinentinės teisės tradicijos valstybėse, kaip antai, Austrijoje teismai formuoja praktiką, įtvirtinančią dar platesnį arbitražinių susitarimų ribų aiškinimą, sukuriantį visa apimančią arbitražo jurisdikciją, įskaitant ateityje galinčius kilti ginčus bei ginčus, susijusius su nesutartiniais šalių santykiais, jei jie kilo iš sutarties, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, vykdymo(Austrijos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas byloje Nr. OB 80/08f, Austrijos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. Ob 191/11a).Šalių valios autonomijos principo reikšmės didėjimą bylose aptariamo pobūdžio klausimais atspindi ir kitų Europos valstybių aktuali aukštesnės instancijos teismų praktika –Prancūzijos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 8 d. sprendimu byloje Nr. 08-16025 išaiškino, jog arbitražinio susitarimo egzistavimą ir galiojimą apsprendžia bendra šalių valia. Panašios išvados yra suformuluotos ir Šveicarijos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Šveicarijos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Nr. 4A_246/2011).

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė dvi sutartis, kuriose buvo įtvirtintos arbitražinės išlygos. Vėliau papildomai buvo sulygta dėl tokio paties pobūdžio – konsultavimo paslaugų teikimo, atsakovui dalyvaujant tokio paties pobūdžio – viešojo pirkimo konkurse, kurio objektas – tas pats – transporto priemonių nugabenimas ir saugojimas. Susidarius tokiai faktinei situacijai, abiem teisinio santykio šalims būnant verslininkais, kuriems taikomi aukšti atidumo ir rūpestingumo standartai, šalims įprastiniuose teisiniuose santykiuose taikant praktiką tarpusavio ginčus pašalinti iš nacionalinių teismų jurisdikcijos sferos ir spręsti arbitraže, konstatuotina, jog su Tauragės VPK vykdytu viešojo pirkimo konkursu susijusios paslaugos buvo šalių sukurtos teisinių santykių schemos dalis, kuriai taikomas ir šalių pasirinktas ginčų sprendimo būdas - arbitražas. Arbitražinė išlyga šalių teisinių santykių visumos kontekste yra vertintina kaip numanoma šalių sudarytos sutarties dėl Tauragės VPK vykdyto viešojo konkurso sąlyga. Todėl UAB „Tomadas“, elektroninio susirašinėjimo būdu užsakant iš ieškovo šalių teisinių santykių pagrindą sudarančias konsultacines paslaugas, nebuvo jokio teisinio pagrindo tikėtis, jog iš šių paslaugų teikimo kylančių ginčų nagrinėjimui arbitražinė išlyga gali būti netaikoma.

36Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti Arbitražo sprendimo dėl apelianto įrodinėjamų aplinkybių.

37Dėl Arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai

38(KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas)

39Apeliantas UAB „Tomadas“ įrodinėja, jog Arbitražo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio neapima arbitražinis susitarimas, todėl apelianto manymu, jis prieštarauja viešajai tvarkai ir šiuo pagrindu turi būti panaikintas.

40KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo sprendimą, jei nustato, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ komercinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai šioje nutartyje nustačius, jog šalių sudaryta arbitražinė išlyga galioja ir šalių ginčams, susijusiems su konsultacinių paslaugų dėl Tauragės apskrities VPK vykdyto viešojo pirkimo konkurso teikimu, t.y. nenustačius, jog Arbitražo teismas būtų išnagrinėjęs ginčą, neperduotą nagrinėti arbitražui, nėra pagrindo ir konstatuoti Arbitražo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

43Dėl šių priežasčių apelianto skundas atmetamas, o Arbitražo teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

44Kadangi apelianto skundas netenkinamas, o ieškovas UAB „Konsultacijos verslui“ nepasinaudojo teise pateikti teismui atsiliepimą, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo (CPK 93 straipsnis).

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Nutarė

46Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ 2013 m. liepos 8 d. skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 1-2/2013 atmesti.

47Lietuvos arbitražo teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 1-2/2013 palikti nepakeistą.

48Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,... 3. I. Bylos esmė... 4. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos Respublikoje veikiančios... 5. Ieškovas UAB „Konsultacijos verslui“ Lietuvos arbitražo teismui (toliau... 6. Atsakovas UAB „Tomadas“ su ieškiniu nesutiko prašė bylą perduoti... 7. Lietuvos arbitražo teismas 2013 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą... 8. Atsakovas UAB „Tomadas“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu... 9. II. Arbitražo sprendimo esmė... 10. Lietuvos arbitražo teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu arbitražo byloje... 11. Aiškindamas 2012 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų sutarties turinį, Arbitražas... 12. Pasisakydamas dėl savo jurisdikcijos nagrinėti ginčą, Arbitražo teismas... 13. III. Prašymo dėl arbitražo sprendimo panaikinimo argumentai... 14. Atsakovas UAB „Tomadas“ 2013 m. liepos 8 d. skundu prašo Lietuvos... 15. IV. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai... 16. Arbitražas ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys,... 17. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje... 18. Apeliantas savo skundą dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo grindžia... 19. Dėl arbitražinio susitarimo buvimo, galiojimo ir ribų... 20. (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punktas)... 21. Apeliantas UAB „Tomadas“ savo nesutikimą su Arbitražo teismo sprendimu... 22. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti... 23. Tarptautinėje arbitražo praktikoje visuotinai pripažįstama arbitražinio... 24. Taigi, tais atvejais, kai šalys atskirai susitaria dėl arbitražinei išlygai... 25. Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad... 26. Nustačius arbitražiniam susitarimui taikytiną teisę, turi būti nustatoma,... 27. Arbitražinis susitarimas, kaip jau minėta, yra sutartis, kurios dalyką... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad arbitražinio... 29. CK 6.196 straipsnyje išskirtos sutarties sąlygų rūšys pagal jų... 30. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Konsultacijos verslui“ ir UAB... 31. Arbitražo teismas, kaip minėta, aiškindamas 2012 m. rugpjūčio 6 d.... 32. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su šiais Arbitražo teismo argumentais.... 33. Nepaisant to Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog vadovaujantis CK 6.193... 34. Progresyviosiose Europos valstybių teisinėse sistemose besiformuojančios... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė dvi sutartis, kuriose buvo... 36. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti... 37. Dėl Arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai... 38. (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas)... 39. Apeliantas UAB „Tomadas“ įrodinėja, jog Arbitražo sprendimas buvo... 40. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai... 43. Dėl šių priežasčių apelianto skundas atmetamas, o Arbitražo teismo... 44. Kadangi apelianto skundas netenkinamas, o ieškovas UAB „Konsultacijos... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ 2013 m. liepos 8 d.... 47. Lietuvos arbitražo teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą arbitražo byloje... 48. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali...