Byla 1-386-932/2017
Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, direktoriaus L. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2010-10-05. Šiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, kaltinamajam L. B., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Tomui Juoniui, specialistui A. B., vertėjai Irinai Pikčilingienei, viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas,

2kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio

31 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5L. B. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: jis, nuo 2008-02-13 būdamas UAB „L.“ (įmonės kodas ( - ), JAR įregistruotos nuo ( - ), adresu ( - ), direktorius ir nuo 2010-09-20 vienasmenis UAB „L.“ akcininkas, iš anksto žinodamas, kad T. M. realiai netaps UAB „L.“ akcininku, neperims jokių „L.“ dokumentų, antspaudo, grynųjų pinigų bei kitų daiktų bei realiai netaps ir neatliks šios įmonės direktoriaus pareigų, 2010 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba pagamino, atspausdindamas žinomai netikrus UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo, UAB „L.“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų bei daiktų perdavimo dokumentus: 1) UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad 2010-10-05 L. B. parduoda, o T. M. perka UAB „L.“ akcijas; 2) UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. B. perdavė, o T. M. perėmė UAB „L.“ veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą, AB „SEB“ banko generatorių, AB „Swedbank“ banko generatorių, UAB „L.“ kasą su joje esančiomis piniginėmis lėšomis – 47 842,32 Lt (13 856,09 Eur), po ko už piniginį atlygį šiuos žinomai netikrus dokumentus: 1) UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2) UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, 2010-10-05 VĮ Registrų centro, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, patalpose pateikė pasirašyti T. M., tuo patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „L.“ dokumentų bei turto perdavimą T. M. Šiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje

6Taip pat L. B. nuo 2008-02-13 iki 2010-10-05 būdamas UAB „L.“ (įmonės kodas ( - ), JAR registruotos nuo ( - )) direktoriumi pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio reikalavimus „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „L.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 dalies, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pagal kurį įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentus reikalavimų, neišsaugojus visų UAB „L.“ laikotarpio nuo 2008-02-13 iki 2009-01-01 suvestinių ir analitinių buhalterinės apskaitos registrų, siekdamas sutrukdyti nustatyti UAB „L.“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, 2010 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba, jis pagamino, atspausdino ir savo parašu patvirtino žinomai netikrus dokumentus - UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad 2010-10-05 L. B. parduoda, o T. M. perka UAB „L.“ akcijas bei UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. B. perdavė, o T. M. perėmė UAB „L.“ veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą, AB „SEB“ banko generatorių, AB „Swedbank“ banko generatorių, UAB „L.“ kasą su joje esančiomis piniginėmis lėšomis - 47 842,32 Lt (13 856,09 Eur), tuo patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „L.“ dokumentų bei turto perdavimą T. M., jų neperdavė, o juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, direktoriaus L. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2010-10-05. Šiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

7Apklausiamas teisme kaltinamasis L. B. savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų kategoriškai nepripažino. 2007 m. kartu su T. K. įsteigė UAB „L.“, abu tapo jos akcininkais, turėjo po 50 proc. akcijų, jis (L. B.) buvo direktoriumi. 2008 m. atėjus krizei įmonės veikla (UAB „L.“ užsiėmė statybiniais darbais) pristojo, tiksliau kokį pusmetį beveik nieko nedarė, po to bandė veiklą gaivinti, gavo kelis projektus, tačiau su jais buvo neatsiskaityta, dėl ko įmonė taip pat neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Be to, dėl daugelio dalykų pradėjo išsiskirti jo ir T. K. nuomonės, 2010 m. nusprendė pasukti skirtingais keliais, jis nupirko iš T. K. akcijas ir liko dirbti vienas. Stengėsi tęsti veiklą, gavo keletą renovacijos projektų, tačiau užsakovai nenorėjo atsiskaityti, nepasirašinėjo atliktų statybos darbų aktų, motyvuodami neva nekokybiškai atliktais darbais. Tuo pačiu kreditoriai ėmė reikalauti atsiskaityti, o to padaryti jis negalėjo, dėl ko galiausiai nusprendė įmonę parduoti. Apie parduodama įmonę UAB „L.“ jis įdėjo skelbimus į internetinius portalus (www.skelbiu.lt ir kitus), taip pat pats ėmė ieškoti pagal skelbimus norinčių įsigyti įmonę su skolomis. Kaltinamasis

8L. B. parodė, kad pardavimo metu UAB „L.“ turėjo įsiskolinusi apie 50-60 tūkst., o gal net ir 100 tūkst. litų, tuo tarpu pačiai įmonei kitos firmos buvo skolingos apie 50 tūkst. Atsakydamas į teismo klausimą, kaltinamasis L. B. nurodė, kad įmonės kasą tvarkė jis, t. y. buvo ir direktorius, ir kasininkas. Grynieji pinigai buvo laikomi jo darbo stalčiuje, seifo nebuvo, taip pat tik jis turėjo prisijungimus prie įmonės banko sąskaitų. Taigi beieškodamas norinčių pirkti įmonę, jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (prie to numerio pavardės jokios nebuvo) ir su atsiliepusiu vyriškiu ėmė kalbėti apie įmonės pardavimą-pirkimą. Iš viso buvo keli pokalbiai, kiek atsimena, vyriškis prisistatė kaip T. M.. Pastarasis klausė apie įmonės būklę, turimus įsipareigojimus, jį viskas tenkino, dėl ko nusprendė įmonę pirkti. Susitarė susiskambinti dar kartą, po kelių dienų jis paskambino tam vyriškiui (T. M.), dar pakalbėjo, vyriškis patvirtino, kad įmonę pirks, dėl ko jis paprašė pastarojo atsiųsti visus savo duomenis, reikalingus dokumentų paruošimui. Šiuo metu tiksliai nebeatsimena, kaip T. M. jam pateikė savo duomenis, atrodo, kad SMS žinute arba el. paštu. Po kelių dienų nutarė susitikti, susitikimo vietą nurodė pirkėjas, t. y. T. M., kuris liepė atvažiuoti adresu ( - ). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaltinamasis nurodė, kad šalia „Audėjo“ baldų centro, tačiau dabar nori patikslinti, kad būtent minėtu adresu, kuris yra visai netoli jo įvardinto baldų centro (tikslesnio adreso anksčiau nenurodė, nes tyrėja to neklausė). Susitiko 2010-10-05, atsimena, kad buvo antra dienos pusė, apie 16-17 val., šviesus paros metas, be kritulių. Į susitikimą kaltinamasis atvyko automobiliu, prie Pelesos g. 65/Alkūnės g. 2 pastato jo jau laukė du vyriškiai (jie buvo be transporto priemonės). Išlipus vienas jų prisistatė kaip T. M. (tiksliai neatsimena, ar prašė, kad jis parodytų asmens dokumentus, bet galvoja, kad turėjo to paprašyti), kas tiksliai buvo kitas vyriškis, jis nežino, suprato, kad T. M. atstovas, kiek atsimena, jo vardas R. (tačiau tikrai ne R. M., tas atstovas teisme nebuvo apklaustas). Atstovas jo klausė apie įmonę, aptarė artimiausius darbus, sumas, kurias UAB „L.“ buvo skolingi užsakovai, jis įvardino, kokie yra objektai ir pan. To susitikimo metu pokalbį palaikė ir viskuo domėjosi atstovas, T. M. labiau liko nuošalyje. Tuomet jis padavė T. M. dokumentus – iš pradžių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, T. M. ją perskaitė ir pasirašė (atsimena, kad jis (kaltinamasis) toje sutartyje dar atliko pataisymą dėl akcijų kiekio). Tiksliai neatsimena, bet, atrodo, T. M. sumokėjo sutartyje nurodytą 1 litą, tačiau neatsimena, ar tas mokestis buvo kažkaip užfiksuotas. Nei T. M., nei jo atstovas jokių pastabų neturėjo, sutarties tekstas buvo standartinis. Tuomet prieš pateikdamas dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, iš portfelio išsiėmė pinigus, juos perskaičiavo, tada padavė T. M. atstovui, kurie abu taip pat viską perskaičiavo (pinigai buvo kupiūromis po 200, 500), viskas buvo gerai, po ko jis į aktą įrašė pinigų sumą, aktą padavė pasirašyti T. M., kuris jį perskaitė ir taip pat pasirašė. Kai buvo pasirašyti dokumentai (sutartis ir aktas), atiduoti pinigai, jis iš mašinos išėmė dėžes su buhalterinės apskaitos dokumentais, kiek atsimena, jų buvo 2 ar 3 (kiekvienoje dėžėje daugmaž po 5 segtuvus, kurių kiekvienas apytiksliai tokio dydžio kaip keli bylos tomai kartu sudėjus). T. M. ir jo atstovas matė, kad dėžėse yra segtuvai su dokumentais (dėžės buvo atviros), taip pat dėžėje buvo anspaudas, kiekvieno segtuvo netikrino, nes nebuvo tam reikalo. Tuomet jie pasiėmė dėžes ir nuėjo link Pelesos g. 65/Alkūnės g. 2 esančio pastato. Visa procedūra užtruko iki pusvalandžio, dokumentų pasirašymas ir perdavimas vyko prie jo automobilio, stovėjusio tarp minėto pastato ir nuotraukose matomo garažo. Po įmonės pardavimo jis daugiau nei su T. M., nei su jo atstovu susitikę nebuvo, T. M. jam taip pat neskambino, nors jis numerio ilgą laiką ir nebuvo pasikeitęs. Apie tolesnę UAB „L.“ veiklą nieko nežino, tik po kelių metų sulaukė bankroto administratoriaus skambučio su prašymu pateikti dokumentus. Sodros įrašas, nurodantis neva jis UAB „L.“ dar dirbo iki 2010-12-29, yra tik formalus, pardavęs įmonę joje tikrai nebedirbo, matyt, naujasis įmonės akcininkas T. M. tiesiog neatleido jo iš darbo. Kaltinamasis pabrėžė, kad jis su T. M. į Registrų centrą nevyko (naujasis įmonės direktorius pats turėjo įmonę užregistruoti per 5 dienas), jam jokių pinigų, išskyrus tuos, kuriuos perdavė kartu su dokumentų perdavimo-priėmimo aktu, nemokėjo (taip pat nėra nieko mokėjęs ir R. M., tokio asmens visai nepažįsta). Neturėjo jokio tikslo slėpti UAB „L.“ dokumentus, kurie visi buvo tvarkingi, buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta buhalterė. T. M. ir jo atstovui perduotus pinigus įmonėje laikė grynaisiais dėl to, kad turėtų pinigų apyvartinėms lėšoms, prieš pardavimą tų pinigų į įmonės sąskaitą neįnešė, kadangi, jei neklysta, sąskaitos buvo areštuotos (t. 5, b. l. 26-34).

9Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. B. savo kaltės nepripažino, parodė kartu su savo verslo partneriu įsteigęs UAB „L.“ ir nuo 2008-02-13 buvo šios įmonės direktorius. Įmonės veikla - statybos rangos darbai. 2010 m. įmonės finansinė padėtis pablogėjo, nebuvo iš ko sumokėti kreditoriams piniginių lėšų, atsiskaityti negalėjo dėl to, kad neatsiskaitinėjo užsakovai su įmone „L.“, todėl bendrovė atsidūrė ties nemokumo riba, po ko jis nusprendė nebetęsti UAB „L.“ veiklos. Kadangi įmonė turėjo sukaupusi patirtį statybos srityje, buvo užsitarnavusi savo vardą, dėl to investavus į šią įmonę buvo galimybė toliau tęsti jos veiklą. Atsižvelgiant į tai, nutarė pasiūlyti viešoje erdvėje paskelbti informaciją, apie UAB „L.“ akcijų pardavimą. Jau nusprendus parduoti įmonę, žinojo, kad ši turi skolų kreditoriams. Pasiskelbus viešoje erdvėje apie UAB „L.“ pardavimą, jis ir pats domėjosi įmonėmis, kurios perka įmones. Kiek pamena, pats susirado internetu įmones, kurios skelbėsi perkančios įmones su skolomis. Su viena iš įmonių jis susisiekė, susitarė susitikti ir aptarti pardavimo-pirkimo klausimus. Į klausimą, su kokia įmone ir jos atstovu jis susisiekė dėl akcijų pirkimo-pardavimo, L. B. parodė įmonės pavadinimo neatsimenantis, tačiau pamena bendravęs su asmeniu, kuris jam prisistatė kaip T. M.. Telefoninio pokalbio metu buvo sutarta su T. M., kad šis pirks UAB „L.“ akcijas. Į klausimą, ar T. M. domėjosi įmonės finansine padėtimi, atsakė, jog pastarasis domėjosi, L. M. buvo informuotas apie įmonės turimus įsiskolinimus, veiklos pobūdį bei trukmę. Telefoninio pokalbio su T. M. metu buvo sutarta, kad jis arba SMS žinute, arba į

10L. B. elektroninį paštą atsiųs savo duomenis, t. y. asmens, ketinančio įsigyti UAB „L.“ akcijas, duomenis. Žadėti duomenys jam kaip tik ir buvo pateikti. Tai buvo T. M. asmens duomenys, pastarasis jam aiškino ketinantis įsigyti UAB „L.“ akcijas. Šių duomenų pagrindu jis (L. B.) paruošė UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei UAB „L.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, t. y. sudarė dokumentus, kad jis (L. B.) parduoda, o T. M. perka UAB „L.“ akcijas. Be to, sudarė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kurį patvirtino parašais – jis (L. B.) perduoda pirkėjui (T. M.) visus UAB „L.“ buhalterinius dokumentus su kasoje esančiais pinigais sumoje – 47 842,32 Lt. Į klausimą, kodėl UAB „L.“ dokumentų perdavimo-priėmimo akte 18 punkte, ties grafa „kasos dokumentai, su visais kasoje esančiais pinigais, kurie sudaro 47842.32 Lt“, esantys skaičiai 47 842,32 Lt įrašyti ranka, o ne atspausdinti kaip visas dokumentas, gali paaiškinti, kad kasoje esančius pinigus jis skaičiavo kartu su T. M. ir po perskaičiavimo kartu pinigų suma buvo įrašyta į grafą ranka. Į susitikimą dėl įmonės pardavimo iš anksto sutartu laiku, t. y. 2010-10-05, atvyko jam prisistatęs asmuo T. M. su dar vienu žmogumi, kurio asmens duomenų jis neprisimena (tuomet pastarasis buvo prisistatęs, tačiau praėjus daug laiko nebeprisimena). Susitikimo metu, t. y. 2010-10-05, T. M. sutiko būti naujuoju įmonės vadovu, jis žinojo, kad įmonė parduodama su įsiskolinimais, tačiau dėl visko jis (L. B.) tarėsi ne su pačiu T. M., nes šis stovėjo ir tylėjo, o su juo atėjusiu kitu asmeniu, kurio, kaip minėjo, asmens duomenų neprisimena. Apklausiamas L. B. patvirtino, kad būtent tas asmuo, kurio duomenų nežino, ir tvarkė įmonės pardavimo-pirkimo klausimus. Jis į susitikimą jau atvyko su iš anksto paruošta pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi pirmo telefoninio pokalbio metu sužinojo, kad T. M. ketina būti naujuoju įmonės vadovu. 2010-10-05 su T. M. ir su asmeniu, kurio duomenų nežino, susitarė susitikti Vilniuje, prie namo šalia „Audėjo“ baldų centro (orientyras geležinkelio stotis), kur ir buvo pasirašyta UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei UAB „L.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Apklausiamas L. B. patvirtino, kad jis tikrai pasirašė kaip pardavėjas, o T. M. kaip pirkėjas. Vėliau T. M. jis perdavė pasirašytinai visus UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (apie 2-3 dėžes), tarp kurių buvo: darbo sutartys, rangos sutartys, įsakymai, visi buhalteriniai ir kasos dokumentai, apyvartos ir apskaitos žiniaraščiai ir t. t. Kuomet T. M. perdavinėjo įmonės buhalterinius dokumentus, dalyvavo tas pats asmuo, kurio duomenų nežino. Apklausos metu L. B. taip pat nurodė nesutinkantis su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-05 sprendimu, kuriuo UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo 2010-10-05 sutartis, pasirašyta tarp jo ir T. M., į buvo pripažinta niekine ir negaliojančia. Kategoriškai tvirtino visus įmonės buhalterinius dokumentus perdavęs T. M.. Jam (L. B.) pasilikti įmonės dokumentus buvo nereikalinga, jis jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė (t. 4, b. l. 74-75).

11Ikiteisminiame tyrime L. B. buvo apklaustas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio tvarka, jo parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose (t. 4, b. l. 42-44, 52).

12Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. J. parodė buvusi įmonės „L.“ bankroto administratoriaus atstovė. 2012-02-24 UAB „L.“ buvo iškelta bankroto byla pagal darbuotojų pareiškimą dėl nesumokėtų atlyginimų. Bankroto iškėlimo dienai bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai. Pagal Registrų centro duomenis tai dienai UAB „L.“ akcininkas ir vadovas buvo T. M., kurio surasti niekaip nepavyko. Išsiaiškino, jog pastarasis asocialus asmuo, be nuolatinės gyvenamosios vietos. Kilo įtarimų, jog pardavimo sandoris buvo apsimestinis - bendrovė T. M. buvo parduota už 1 litą, įmonė parduota su skolomis, prieš pardavimą įmonės sąskaitos nunulintos, veikla nebevyko. T. M. tapus vadovu veikla nebevykdyta, sąskaitose judėjimas nevyko. Pagal Registrų centro duomenis nustatė, jog ankstesnis vadovas buvo L. B., būtent kurio vadovavimo metu ir vyko visa įmonės veikla. Susisiekė su L. B., šis kategoriškai tvirtino, kad visi įmonės dokumentai buvo perduoti T. M. Dokumentai taip ir nebuvo surasti, dėl ko kreiptasi į prokuratūrą prašant pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat į teismą kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Bankroto procedūros nebaigė, buvo paskirtas naujas bankroto administratorius (UAB „G.“ įgaliotas atstovas G. U.). Detalius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 165-172).

13Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. J. parodė, kad 2012-02-24 UAB „L.“ buvo iškelta bankroto byla, sprendimas įsiteisėjo 2012-03-06. Bankroto bylos įsiteisėjimo dienai bendrovės vadovu buvo T. M., o nuo įmonės įkūrimo iki 2010-10-05 – L. B. Iškėlus bankroto bylą, T. M. neperdavė bendrovės buhalterinių dokumentų bei turto. Jam buvo siųsti raginimai žinomais adresais, tačiau laiškai grįžo atgal. Tuomet buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, toks raštas išduotas 2012-04-04, tačiau 2012-05-18 iš antstolės P. K. gautas išieškojimo negalimumo aktas (buvo nurodyta, jog žinomu adresu T. M. negyvena, niekur nedirba, dėl ko vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojams). 2012-05-30 buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2012 m. spalio mėn. jai pavyko susisiekti su buvusiu vadovu L. B., kuris pateikė kopiją akcijų – pirkimo pardavimo sutarties, pagal kurią akcijas pardavė T. M., taip pat įmonės dokumentų priėmimo – perdavimo aktą bei rašto, kuriuo T. M. prisiima visus įsipareigojimus ir akcininko T. M. sprendimą, kuriuo T. M. paskirtas direktoriumi. Likutis kasoje pagal šiuos dokumentus buvo 47 842,32 Lt, akcijos T. M. parduotos už 1 litą, o kreditorinių reikalavimų VMI buvo apie 17 000 Lt, Sodrai - apie 26 619 Lt, 53 000 Lt darbuotojams, kitiems kreditoriams – 30 000 Lt, kas bendrai sudarė apie 135 000 Lt. Gavus šiuos dokumentus kreipėsi į visus bankus, surinko duomenis apie UAB „L.“ sąskaitas. Iš gautų išrašų pamatė, jog T. M. tapus direktoriumi jokių judėjimų nebuvo. Bankroto administratorius nustatė, kad nuo 2009-08-10 iki 2010-07-14 iš UAB „L.“ sąskaitų L. B. paėmė 78 724 Lt, dėl kurių nėra pateisinančių dokumentų, todėl 2013-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai patenkino bankroto administratoriaus ieškinį priteisti žalą, pripažino tarp L. B. ir T. M. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, raštą dėl visų prisiimtų įsipareigojimų negaliojančiu, taip pat negaliojančiu pripažintas sprendimas paskirti T. M. direktoriumi. Nustatyta, kad faktinis ir vienintelis akcininkas yra L. B., iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą vadovas buvo taip pat L. B.. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-03 nutartimi UAB „L.“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 1, 35-37, 38).

14Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas G. U. parodė, kad jis buvo paskirtas kaip naujas bankroto administratorius BUAB „L.“ bankroto byloje. Ankstesnis bankroto administratorius UAB „A.“ jokių įmonės jam neperdavė. Norėdamas išsiaiškinti visą situaciją, bandė susisiekti su buvusiu įmonės „L.“ vadovu, bendravo su L. B. advokatu, tačiau šis perdavė, jog L. B. nieko neaiškins, bendrauti nenori. Pabaigus bankroto procedūrą, teismas įmonę pripažino likviduota dėl bankroto. Detalesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, teismui juos perskaičius, liudytojas G. U. patvirtino jų teisingumą (t. 4, b. l. 165-172).

15Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. U. parodė dirbantis UAB „G.“ vadovu ir bankroto administratoriumi. Jo žiniomis, UAB „A.“ – įmonė, vykdžiusi veiklą bankroto administravimo srityje ir administravusi BUAB „L.“, tačiau UAB „A.“ buvo panaikinta licencija, dėl to kreditoriai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl naujojo bankroto administratoriaus išrinkimo ir paskyrimo. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-21 nutartimi UAB „G.s“ buvo paskirtas BUAB „L.“ bankroto administratoriumi, o jis (G. U.) – įgaliotuoju asmeniu. UAB „A.“ jokių BUAB „L.“ dokumentų jam, kaip naujajam bankroto administratoriui, neperdavė, buvo aiškinama, kad dokumentų neperdavė įmonės direktorius L. B.. Taip pat buvusi bankroto administratoriaus įgaliota D. J. žodžiu jam paaiškino, kad BUAB „L.“ vadovui L. B. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „L.“ buhalterinių dokumentų galimo paslėpimo ar sunaikinimo. Jis (G. U.), perėmęs BUAB „L.“ administravimą, susisiekė su L. B. atstovaujamu advokatu D. Ž., kuris į jo prašymą paaiškinti esamą situaciją dėl buhalterinių dokumentų perdavimo/neperdavimo iš L. B. pusės, paaiškino, kad L. B. nieko nebijo, jam niekas nieko nepadarys ir jis (L. B.) nieko nenori aiškintis. Kadangi jis iš bankroto bylos matė, kad UAB „A.“ kreipėsi į įmonės vadovą L. B. dėl dokumentų ir turto perdavimo, dėl to pats pakartotinai į L. B. nebesikreipė. Pabaigus bankroto procedūrą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl BUAB „L.“ pabaigos, po ko 2011-11-10 buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas BUAB „L.“ pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro (t. 1, b. l. 40-41).

16Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja R. D. parodė, jog prieš 7-8 metus trumpai buvo įsidarbinusi L. B. vadovaujamoje įmonėje „L.“. Tikslių pareigų negali konkrečiai apibūdinti, jos nebuvo aiškiai apibrėžtos, panašios į administratorės. Iš esmės darbas buvo nerimtas, kažką atspausdindavo direktoriui, realiai jai net nebuvo ką veikti. Įmonė buvo įsikūrusi nedidelėse patalpose buvusioje „S.“ gamykloje, kur turėjo nedidelį kabinetuką. Jame ji ir sėdėjo kartu su L. B.. Kiek suprato, įmonės veikla buvo susijusi lyg ir su statybomis, kiek dirbo žmonių – negali pasakyti, į kabinetą nuolat užeidavo kažkokie žmonės, kurių ji nepažinojo. Jokio buhalterio nematė, taip pat nepastebėjo ir jokių buhalterinių dokumentų. Darbuotojų moterų nėra mačiusi. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino juos esant surašytus teisingai (t. 4, b. l. 165-172).

17Ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja R. D. iš esmės davė analogiškus parodymus, kurie užfiksuoti liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 64-65).

18Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja S. L. parodė 2009-2010 m. dirbusi vyr. buhaltere UAB „L.“. L. B. buvo įmonės direktorius ir akcininkas (kitas akcininkas buvo T. K.). Įmonės ofisas, jei neklysta, buvo ( - ), būtent ten ji ir dirbo. Į įmonę ateidavo kartą į savaitę po pusę dienos (pirmadieniais). Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi ofise (kabinete). Ji pati su kasa nedirbo, kasininkas buvo tik direktorius, t. y. L. B.. Pati nei seifo, nei grynųjų pinigų nėra mačiusi. Būtent direktorius turėjo kortelę, taip pat prisijungimus prie banko sąskaitų. L. B. galėdavo išimti grynuosius pinigus, po ko jai pateikdavo pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus (įvairius čekius), tačiau būdavo atvejų, kad jų neužtekdavo visiems gryniesiems pinigams pagrįsti. Tokiu atveju ji pinigų sumą, dėl kurios nebūdavo pateikiami pateisinantys dokumentai, priskirdavo prie kasos ir laikydavo, jog tiek grynųjų yra kasoje. Iš darbo išėjo, kadangi nemokėjo atlyginimo, nuolat reikėjo prašyti. Nors ji dirbo vyr. buhaltere, tačiau faktas, kad įmonėje pasikeitė direktorius, jai nebuvo pristatytas ir ji to nežinojo. Tokią aplinkybė sužinojo tik iš kažkokių dokumentų. Asmens T. M. nepažįsta ir nėra mačiusi. Prašymą išeiti iš darbo parašė direktoriui L. B. (kada tiksliai parašė, neatsimena; gali būti, jog prieš 14 dienų iki išėjimo). Paskutinę savo darbo dieną (2010-10-22) visus dokumentus perdavė direktoriui L. B.. Ar buvo pasirašytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, neprisimena. Vėliau bankroto administratoriaus prašymu ji pateikė visus su UAB „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusius dokumentus, kuriuos ji buvo pasilikusi USB laikmenoje (šioje laikmenoje ji ir vedė buhalterinę apskaitą, kadangi įmonėje kompiuteris dažnai neveikdavo, dėl ko ji atsinešdavo savo kompiuterį ir dirbo USB laikmenoje). Teismui perskaičius S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad jie surašyti teisingai (t. 4, b. l. 193-199).

19Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta S. L. parodė, kad UAB „L.“ vyr. buhalterės pareigose pradėjo dirbti nuo 2009 m. spalio mėn. Įmonės direktorius buvo L. B. Įmonės veikla – statybos darbai. Darbo pasiūlymą ji surado darbo biržoje skelbimuose. Radusi skelbimą, susisiekė su savo seserimi V. M., kuri toje įmonėje dirbo buhaltere, klausė pastarosios, ar verta įsidarbinti įmonėje. Sesuo pasakė, kad direktorius L. B. atlyginimo nemoka, negerbia savo darbuotojų ir patarė jai nesidarbinti, tačiau po susitikimo su pačiu direktoriumi L. B. ji (S. L.) juo patikėjo ir įsidarbino įmonėje „L.“. Liudytoja parodė, kad įmonėje buvo kasa, su ja dirbo išskirtinai tik direktorius L. B. Nežino, ar buvo išduota banko mokėjimo/atsiskaitymo kortelė, tačiau iš jai direktoriaus pateiktų įmonės piniginių lėšų judėjimo išrašų matydavo grynųjų pinigų išėmimo faktus. Jos tiesioginės darbo funkcijos buvo: darbo užmokesčio skaičiavimas, sąskaitų-faktūrų suvedimas į apskaitą (KPO ir KIO apskaita), duomenų teikimas Sodrai, VMI. Prisijungimo duomenų prie įmonės sąskaitų ji neturėjo, turėjo išskirtinai tik direktorius L. B., kuris atspausdintus piniginių lėšų judėjimo išrašus pateikdavo jai suvesti duomenis į apskaitą. Iš išrašų buvo pastebėjusi atvejus, kad buvo grynųjų pinigų išėmimo faktai, tačiau nebuvo išlaidas pateisinančių dokumentų. Tokiu atveju ji direktoriui visuomet sakydavo, kad nėra pinigų panaudojimo dokumentų, kuriuos būtina jai pateikti, tačiau L. B. į tai nereaguodavo. Tuo atveju, jeigu iš banko išrašų matydavo, kad yra išgryninti pinigai, tačiau nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai, šias lėšas ji priskirdavo prie kasos pinigų, t. y. pinigų nenurašydavo kaip atskaitingam asmeniui L. B., bet priskirdavo juos prie pinigų, kurie turėtų būti kasoje (traktuodavo, kad pinigai yra kasoje). Iš darbo išėjo savo noru (2010 m. spalio mėn.), kadangi direktorius nemokėjo atlyginimo, į raginimus atsiskaityti nereaguodavo. Paskutinę darbo dieną visus UAB „L.“ buhalterinius dokumentus perdavė direktoriui L. B.. Ar su L. B. buvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, nebeprisimena. UAB „L.“ buhalterinę apskaitą vedė asmeniniame USB rakte, iš kurio spausdindavo dokumentus, jų išrašus. Maždaug 2011 m. gruodžio mėn. - 2012 m. sausio/vasario mėn. į ją kreipėsi UAB „L.“ bankroto administratorė D. J., klausdama, ar ji (S. L.) neturi išsaugojusi įmonės „L.“ vedamos buhalterinės apskaitos, po ko ji D. J. (nuvykusi į pastarosios ofisą) pateikė perrašyti visus turėtus UAB „L.“ buhalterinius duomenis. Šiuo metu minėtame USB rakte nurodytų duomenų išsaugojusi nebeturi. Iš dokumentų jai žinoma, kad T. M. buvo naujai paskirtas įmonės „L.“ direktorius, tačiau ji pastarojo niekada nėra mačiusi, jos niekas su tokiu asmeniu nesupažindino. Prašymą dėl atleidimo iš UAB „L.“ ji teikė L. B. vardu (t. 1, b. l. 67-68).

20Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja V. M. parodė daugmaž 2008 m. dirbusi UAB „L.“ vyr. buhalterės pareigose. Bendrovės direktorius buvo L. B. Įmonės ofisas buvo Ulonų gatvėje, tačiau ji dirbo namuose. Dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti, jai atveždavo į namus (pristatydavo direktorius L. B., kartais T. K.). Problemų dėl dokumentų pateikimo nekilo. Kur tiksliai įmonėje buvo laikomi buhalterinės apskaitos dokumentai, ji nematė. Pati į ofisą ateidavo retai, gal kartą į mėnesį. Jos darbo laikotarpiu UAB „L.“ buvo tik neseniai įsikūrusi. Kiek atsimena, veikla buvo susijusi su statybomis, buvo perkamos kažkokios statybinės medžiagos. Vėliau ji išėjo į dekretines atostogas, iš kurių į darbą nebegrįžo (t. 4, b. l. 193-199).

21Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja I. Z. parodė nuo 2013 m. sausio mėn. dirbusi UAB „A.“ apskaitininkės pareigose (dirbo iki bendrovei buvo iškelta bankroto byla). UAB „A.“ buvo įmonės „L.“ bankroto administratorius. Visais reikalais rūpinosi D. J., kiek jai žinoma, buvo bandoma ieškoti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų (dėl dokumentų pateikimo kreipėsi ir į buhalterę, ir į direktorių L. B.). Buhalterinės apskaitos dokumentų (atspausdintų) nebuvo, tik buvo gauti kažkokie duomenys kompiuteriniame variante. Tie duomenys buvo kompiuteryje, su kuriuo ji dirbo. Viską, kas buvo, pateikė, jokių duomenų, susijusių su įmone „L.“ ji neturi. Tas kompiuteris yra jos namuose, seniai nebeveikiantis (t. 4, b. l. 193-199).

22Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K. parodė daugmaž 2008 m. kartu su L. B. įsteigęs UAB „L.“, abu buvo įmonės akcininkai, turėjo po lygią akcijų dalį. L. B. buvo įmonės vadovas, o jis (T. K.) – komercijos direktorius. Įmonė užsiėmė gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. Veikla sekėsi neblogai, turėjo du renovacijos objektus, kitus smulkesnius užsakymus. Dirbo apie 10 darbuotojų, įmonės buhalteriją tvarkė pasamdyta buhalterė (V. ar tai S.). Buhalterė dirbo ne įmonės ofise (jis iš pradžių buvo Ulonų gatvėje, vėliau persikėlė į Lukšio gatvę), o namuose, dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti, vadovas buhalterei nuveždavo į namus. Įmonėje buvo kasa (metalinė dėžutė), prie kurios priėjimą turėjo tik vadovas L. B.. Jis pats (T. K.) nei prie kasos, nei prie įmonės sąskaitų priėjimo neturėjo, grynųjų pinigų nuimti negalėjo. Kiek atsimena, atlyginimas buvo mokamas per banką ir grynaisiais (yra vadovo prašęs atlyginimo grynais, L. B. jam grynais ir išmokėjo). Po kiek laiko jo ir L. B. požiūris į daugelį dalykų išsiskyrė, kilo interesų konfliktas ir jis savo akcijų dalį pardavė L. B. (apklausoje tyrėjui nurodė, kad sutartis pasirašyta 2010-09-20). Parduodant akcijas įmonės padėtis buvo nebloga, įmonė, kaip pirkimo objektas, jo manymu, buvo patraukli. Kiek jam buvo minėjęs L. B., jis ir toliau planavo dirbti bendrovėje, vystyti jos veiklą, minėjo, kad yra kažkokie investitoriai. Po akcijų pardavimo toliau įmone nebesidomėjo, prieš keletą metų sužinojo, kad bendrovę ištiko bankrotas (t. 4, b. l. 182-185).

23Liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės yra analogiški teisme duotiems parodymams (t. 1, b. l. 75-76).

24Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. M. parodė, jog pas jį atvažiavo žmogus, vardu S. (jokių kitų jo duomenų nežino) ir paprašė surasti žmonių, galinčių savo vardu užsiregistruoti įmonę. Jis pastarajam, o taip pat ir kitiems tokių žmonių buvo suradęs ne vieną. Šioje byloje jis S. prašomas taip pat ieškojo tokio žmogaus ir pasiūlė T. M. persirašyti įmonę. T. M., kuris tuo metu vartojo narkotikus, neturėjo jokios gyvenamosios vietos, iš karto sutiko. Su S. (šis tik tarėsi, tačiau realiai jokių reikalų netvarkė) buvo sutarę susitikti prie Registrų centro. Nurodytą dieną kartu su T. M. atvyko prie Registrų centro, kur jų jau laukė S., o Registrų centro viduje buvo kitas žmogus, kurio jis (R. M.) nematė. T. M. užėjo į Registrų centro vidų ir ten su tuo žmogumi tvarkė visus reikalus, o jis (R. M.) tuo tarpu liko laukti lauke. Išėjęs T. M. pasakė, kad pasirašė daug visokių popierių, už tai, kad sutiko persirašyti įmonę, gavo 400-500 Lt (pinigai pastarajam sumokėti viduje), po ko nurodė iškart važiuojantis į taborą. Kaip jis (R. M.) suprato, pinigus T. M. sumokėjo tos firmos, kurią perrašė T. M., vadovas. Jis pats (R. M.) tuo tarpu iš S. gavo 50 Lt (ne 150 Lt, kaip užfiksuota apklausos protokole). Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. M. iš pradžių nurodė, kad jie surašyti teisingai, po to aiškino, jog tuomet apklausiamas nurodė melagingas aplinkybes ir prašė vadovautis būtent teisme duotais parodymais; tvirtino tikrai atsimenantis, jog prie Registrų centro buvo S., o įstaigos viduje kitas žmogus, kurio realiai jis nematė. Į klausimą, ar yra matęs kaltinamąjį L. B., liudytojas atsakė to neprisimenantis, pažymėjo, jog tarp tų žmonių, kurie yra į jį kreipęsi su prašymais surasti asmenis, galinčius savo vardu įregistruoti įmones, kaltinamojo nebuvo (t. 4, b. l. 165-172).

25Apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaip liudytojas R. M. parodė, jog kartu su T. M. ir dar kelias narkomanais gyvenęs adresu ( - ). 2010 m., tikslaus laikotarpio nurodyti negali, neprisimena (dar buvo šilta) jį (R. M.) kaip asocialų asmenį susirado kažkoks vyriškis (jo vardo nebeprisimena), kuris paklausė, ar jis lengvu būdu norėtų užsidirbti pinigų, pasakė, kad reikės tik pasirašyti dokumentus, jog tampa įmonės direktoriumi, už ką jam bus sumokėta 500 Lt. Kadangi jis vieną kartą, 2003 m., jau buvo sutikęs su tokio pobūdžio pasiūlymu ir pasirašęs nežinia kur ir nežinia ką, po ko tapo įmonės direktoriumi ir turėjo problemų su teisėsauga, žinojo, kad savo vardu daugiau nieko nepasirašys. Jis tam žmogui pasakė, kad jeigu reikia žmogaus, sutinkančio tapti įmonės direktoriumi, tai jis tokį suras. Išsiskiriant su tuo žmogumi, kurio vardo neprisimena, jam (R. M.) buvo pasakyta, kad norint užsidirbti pinigų, reikia kitą dieną, tam tikrą valandą būti prie Registrų centro Lvovo g., Vilniuje. Išsiskiriant tas žmogus jam pasakė, kad jį prie Registrų centro pasitiks jau kitas žmogus, kuriam ir reikia sutvarkyti visus reikalus su įmone. Jis (R. M.) savo ruožtu tam žmogui pasakė, kad jį prie Registrų centro bus galima atpažinti pagal kelnes, nurodė, jog apsivilkęs kareiviškas (taip vadinamas komufliažines) kelnes. Taigi pasiūlymą užsidirbti pinigų tampant fiktyviu įmonės direktoriumi jis pasiūlė savo pažįstamam T. M., kuris iki to laiko neturėjo jokių problemų su teisėsauga. Pasakė T., kad jam reiks tik pasirašyti popierius ir už tai jam sumokės žadėtus 500 Lt. T. M. su šiuo pasiūlymu iš karto sutiko, nes labai reikėjo pinigų narkotikams ir kitą dieną, iš anksto sutartu laiku, jis kartu su T. M. atvyko prie Registrų centro, kur prie jų priėjo jau kitas žmogus (ne tas su kuriuo tarėsi, o kitas), kuris jį atpažino pagal kelnes ir kuris su T. M. nuėjo į Registrų centro vidų tvarkyti reikalus, o jis (R. M.) liko laukti lauke. Registrų centre sutvarkius visus reikalus, jau lauke žmogus sumokėjo T. M. 500 Lt, o jam (R. M.) tas žmogus jau iš kitų pinigų sumokėjo 150 Lt, po ko jie su tuo nepažįstamu asmeniu išsiskyrė, jie su T. nuėjo savo keliais. Liudytojas R. M. parodė, kad išėjęs iš Registrų centro T. M. su savimi neturėjo jokių dokumentų (t. 1, b. l. 78-79).

26Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. M. parodė realiai apie UAB „L.“ nieko nežinantis. Jam R. M. papasakojo, kad galima užsidirbti pinigų, jei jis sutiktų savo vardu persirašyti įmonę, paaiškino, jog tą pasiūlė vienas žmogus. Jis (T. M.) yra baigęs vos 9 klases, tuo metu vartojo narkotikus, gyveno gatvėje, vedė asocialų gyvenimo būdą. Sulaukęs tokio pasiūlymo, į nieką nesigilindamas, iš karto sutiko. Kitą dieną kartu su R. M. nuvyko netoli savivaldybės, prie Registrų centro, kur jų, tiksliau jo (T. M.) jau laukė kitas žmogus. Su pastaruoju užėjo į Registrų centro vidų, ten pasirašė visus jam pateiktus dokumentus. Į dokumentų turinį nesigilino ir dokumentų neskaitė, tas jam nebuvo įdomu. Tas žmogus (dabar negali atsakyti, ar tai buvo salėje sėdintis kaltinamasis, bet jis prisistatė kaip UAB „L.“ direktorius; atsimena, jog pastarasis buvo visa galva žemesnis), atrodo, irgi tuo pačiu pasirašė, o galbūt jau buvo anksčiau pasirašęs. Kiek suprato, jo vardu buvo perrašyta firma, t. y. UAB „L.“. Daugiau apie tą įmonę nieko nežino, neįsivaizduoja, kuo ji užsiėmė. Jam jokie įmonės dokumentai, anspaudas ar pinigai perduoti nebuvo. Už paslaugą, t. y. tai, kad sutiko persirašyti įmonę, tas žmogus, kuris prisistatė UAB „L.“ direktoriumi (su kuriuo suvedė R. M.), jam sumokėjo 500 Lt, daugiau jokių pinigų negavo. Jo tikslas buvo gauti pinigų, o visa kita nerūpėjo. Pats baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas dėl dokumentų klastojimo. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, T. M. patvirtino, kad jie surašyti teisingai (t. 4, b. l. 165-172).

27Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas T. M. parodė, kad 2010 m., kuomet dar vartojo narkotines medžiagas, gyveno adresu ( - ), kartu su dar 4-5 tuo metu asocialiais asmenimis (narkomanais arba alkoholikais). Tarp jų buvo ir narkomanas R., kurio pavardės nežino, pastarajam apie 40 metų. Minėtas R. jam pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų, o būtent R. jam (T. M. pasakė), kad yra galimybė užsidirbti 500 Lt, paaiškino, kad juos jis gautų tuo atveju, jeigu sutiktų pasirašyti dokumentuose dėl kažkokios įmonės (įmonės pavadinimo neprisimena) perrašymo jo vardu. Kadangi tuo metu buvo narkomanas, pinigų narkotikams visuomet trūkdavo, todėl negalvojęs apie pasekmes sutiko su šiuo R. pasiūlymu, t. y. sutiko, kad įmonė būtų perrašyta jo vardu. Būtent R. jam ir pasakė konkrečiai kokią dieną ir kokią valandą jie turi būti prie Vilniaus miesto Registrų centro, Lvovo g., kur juos pasitiks tos įmonės direktorius, norintis perrašyti įmonę. Taigi 2010 m., konkrečios datos neprisimena, bet pamena, kad buvo ankstyvas ruduo, kartu su R. nuvyko į Lvovo g., prie Registrų centro, kur jų jau laukė tos įmonės direktorius (pastarasis prisistatė, tačiau jo vardo nebeprisimena). Susitikimo metu įmonės direktorius jo dar paklausė, ar jis nepersigalvojo, į ką jis (T. M.) atsakė, kad ne, sutinka pasirašyti ten, kur tik reikia, jeigu už tai jam bus sumokėta. Vyriškis patikino, jog sumokėta bus po dokumentų pasirašymo. Taigi R. liko jo laukti lauke, o jis kartu su realiu tos įmonės direktoriumi užėjo į Registrų centro vidų, kur prie darbuotojo langelio/staliuko su realiu įmonės direktoriumi pasirašė visus reikiamus dokumentus dėl įmonės perrašymo jo vardu. Jis į nieką nesigilino, jokių dokumentų, kuriuose pasirašinėjo, neskaitė, kadangi, kaip minėjo, jam svarbiausia buvo gauti žadėtus 500 Lt. Pasirašė visur, kur jam pirštu nurodė minėtas realus įmonės direktorius. Registrų centro darbuotoja visus dokumentus užregistravo, po ko jie su tos įmonės direktoriumi išėjo į lauką, kur jam jis sumokėjo žadėtus 500 Lt ir išsiskirstė. Tai, kad jam buvo sumokėti 500 Lt, matė jo tuometinis draugas R. Jokių dokumentų apie įmonės perrašymą jo vardu jam duota į rankas nebuvo, jokie įmonės buhalteriniai dokumentai neperduoti. Apklausos metu T. M. buvo parodyti dokumentų originalai: 2010-10-05 UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei 2010-10-05 UAB „L.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, užduodant klausimą, ar šiuose dokumentuose ranka darytas įrašas „T. M.“ ir šalia esantis parašas yra atlikti jo paties ranka, į ką liudytojas atsakė, kad taip, minėtuose dokumentuose ranka daryti įrašai „T. M.‘ ir šalia esantys parašai atlikti jo ranka, tačiau pažymėjo, kad šių dokumentų nei originalų, nei kopijų tuometinis įmonės direktorius (iš dokumentų mato, kad tai L. B.) jam neperdavė. Taip pat nurodė, kad pats R. savo vardu nesutiko perrašyti šios įmonės, kadangi turėjo kažkokių įsiskolinimų, problemų su antstoliais. Kaip R. susipažino ar pažinojo UAB „L.“ direktorių L. B., jis tokių aplinkybių R. neklausė. Tai jam buvo visai nesvarbu ir neįdomu, jį tuo metu domino tik pinigai, už kuriuos galėtų nusipirkti narkotikų. Dėl dokumentų klastojimo pats buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-04 baudžiamuoju įsakymu. Prie Registrų centro, kuomet jis vyko pasirašyti dokumentų dėl įmonės perrašymo jo vardu, buvo atvykęs tik su R., kitų asmenų, išskyrus jau minėtą realų direktorių, nebuvo (t. 1, 61-62, 58-59).

28Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja K. S. (ankstesnė pavardė K.) parodė 2010 m. dirbusi Registrų centre (buvo registratorės asistentė, vėliau tapo vyriausiąja registratore). Į jos pareigas įeidavo priimti ir registruoti įvairius prašymus, tarp jų ir prašymus registruoti Juridinių asmenų registre. Paprastai tokie prašymai galėjo būti pateikiami paštu, per kurjerį, tiesiogiai. Pagal jai pateiktus dokumentus mato, jog šiuo atveju prašymą pateikė T. M., kadangi būtent toks asmuo pasirašė prašymą dėl pasikeitusių duomenų įregistravimo. Asmens tapatybė yra patikrinama pagal asmens dokumentą. Būdavo atvejai, kuomet prašymą teikiantis asmuo ateidavo ne vienas, su lydinčiu asmeniu, kas nėra draudžiama. Liudytoja pažymėjo, jog priimdama dokumentus nevertino nei asmens išvaizdos, nei tuo, kuo jis galėtų užsiimti gyvenime. Jei prašymas buvo tinkamai užpildytas, pateikti tinkami dokumentai, ji jų nepriimti negalėjo (t. 5, b. l. 70-73).

29FNTT Vilniaus apygardos valdybos vyresniojo specialisto A. B. 2015-11-19 pateiktoje išvadoje Nr. 5-1/174 dėl UAB „L.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo nurodyta, jog UAB „L.“ (toliau – Bendrovė), juridinių asmenų registre įregistruota 2008-02-13, į. k. ( - ), PVM mokėtoja nuo 2009-07-15, PVM mokėtojo kodas LT100003971813, iš PVM mokėtojų registro išregistruota 2011-05-02 mokėtojo prašymu kaip įmonė nevykdanti ekonominės veiklos, nuo 2012-03-23 iki 2012-11-09 bankrutuojanti, nuo 2012-11-06 – bankrutavusi. Buveinės adresas ( - ), biuro adresas ( - ) Bendrovės deklaruojama veikla – kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla (EVRK – 439900).

30VĮ Registrų registro duomenimis, UAB „L.“ nuo 2008-02-13 iki 2010-10-11 direktoriaus pareigose dirbo L. B. (Sodros duomenimis, L. B. Bendrovėje dirbo nuo 2008-04-04 iki 2010-12-29), nuo 2010-10-11 iki 2012-03-23 direktoriaus pareigas ėjo T. M. (Sodros duomenimis, Bendrovėje nedirbo); Vilniaus apygardos teismas 2014-07-03 nutartyje nurodyta, kad „< ... > L. B. yra bendrovės vienintelis akcininkas, be to, nustatė, jog L. B. iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2012 m. kovo 6 d.) buvo bendrovės vadovas (direktorius)“. Buhalterinę apskaitą tvarkė ir vyr. buhalterės pareigose laikotarpiu nuo 2009-10-19 iki 2010?10?22 dirbo S. L..

31Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „L.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-02-24 bendrovės kasos knyga, kasos operacijų apskaitos registrai, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos bei atskaitingų asmenų apskaitos registrai, banko operacijų apskaitos registrai, apskaitos dokumentai ir registrai, kuriuose buvo užfiksuoti atskaitingų asmenų materialinių vertybių pirkimai (jų pardavimai), sąnaudų registrai, grindžiantys atskaitingų asmenų pirktų materialinių vertybių nurašymus bei registras „Didžioji knyga“.

322015-10-19 Vilniaus apskrities VPK KP ENTVS rašte Nr. 10-S-260364 nurodyta, jog „<...> pranešame, kad papildomų dokumentų susijusių su UAB „L.“ nepristatysime, nes jų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra ir ateityje nebus pateikta“.

33Išanalizavus tyrimui pateiktus UAB „L.“ vardu atidarytų AB SEB banko ir AB Swedbank banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-02-24 į AB Swedbank banko mokėjimo kortelės sąskaitą gavo 27 797,19 Lt įplaukų, kurios tiriamuoju laikotarpiu buvo panaudotos: 4 493,00 Lt pervesta UAB „T.“; 117,02 Lt pervesta UAB „S. vertimų biuras“; 655,64 Lt pervesta UAB „B.“; 2 000,00 Lt pervesta UAB „E.“; 11,60 Lt pervesta antstoliui V. S.; 296,50 Lt pervesta antstolei Ingai Karalienei; 193,43 Lt – banko komisiniai mokesčiai; 10 030,00 Lt išimta grynaisiais pinigais įvairiuose šalies bankomatuose ir 10 000,00 Lt grynaisiais pinigais iš sąskaitos išmokėta L. B. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti UAB „L.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-02-24 buhalterinės apskaitos atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos apskaitos registrai, bei kiti šių grynųjų pinigų išėmimą pateisinantys dokumentai, todėl negalima nustatyti, kur buvo panaudoti 10 000,00 Lt, kurie grynais pinigais išmokėti iš Bendrovės sąskaitos L. B. ir 10 030,00 Lt, kurie išimti grynais pinigais iš UAB „L.“ AB Swedbank banko mokėjimo kortelės sąskaitos.

34Iš tyrimui pateikto AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2009?01?01 iki 2012-02-24 nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu gauta 93 544,60 Lt pinigų suma buvo panaudota: 13 926,51 Lt pervesta Sodrai; 3 562,96 Lt pervesta antstoliui I. Gaideliui; 7 396,41 Lt pervesta UAB „T.“; 1 000,00 Lt pervesta UAB „V.“; 1 356,58 Lt pervesta UAB „B.“; 81,88 Lt pervesta UAB „N.“; 30,25 Lt pervesta UAB „I.“; 199,65 Lt pervesta UAB „V.“; 174,24 Lt pervesta V. M. firmai „T.“; 766,00 Lt pervesta VMI; 6 078,00 Lt pervesta A. N.; 232,30 Lt – banko komisiniai mokesčiai; 36 566,02 Lt pervesta į Bendrovės mokėjimo kortelės sąskaitą ir 22 174,00 Lt išmokėta L. B. grynaisiais pinigais. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti UAB „L.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-02-24 buhalterinės apskaitos atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos apskaitos registrai, bei kiti šių grynųjų pinigų išėmimą pateisinantys dokumentai, todėl negalima nustatyti, kur buvo panaudoti 22 174,00 Lt, kurie grynais pinigais išmokėti L. B. iš Bendrovės AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos.

35Pagal tyrimui pateiktą AB SEB banko mokėjimo kortelės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-02-24 nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu į Bendrovės mokėjimo kortelės sąskaitą iš Bendrovės AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos pervesta 36 566,02 Lt suma, kuri panaudota: 346,64 Lt banko paslaugų mokesčiams mokėti; 21,46 Lt apmokėta mokėjimo kortele Statoil degalinėje ir 36 250,00 Lt išimta grynaisiais pinigais įvairiuose šalies bankomatuose. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti UAB „L.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-02-24 buhalterinės apskaitos atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos apskaitos registrai, bei kiti šių grynųjų pinigų išėmimą pateisinantys dokumentai, todėl negalima nustatyti, kur buvo panaudoti 36 250,00 Lt, kurie išimti grynais pinigais įvairiuose šalies bankomatuose iš UAB „L.“ AB SEB banko mokėjimo kortelės sąskaitos.

36Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus:

379 punktą: “įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams (atskaitingiems asmenims; toliau vadinama – atskaitingas asmuo), kuriuos įmonės vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su įmonės veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito finansininko nustatyta ir įmonės vadovo patvirtinta tvarka bei terminais (biudžetinėse įstaigose – ne rečiau kaip kartą per mėnesį). Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“;

3810 punktą: „į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui.“;

3911 punktą: „kasos pajamų bei išlaidų orderiai ir pinigų priėmimo kvitai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų <...> pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“;

4016 punktą: „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“;

4130 punktą: „įmonių vadovai, finansininkai ir kasininkai atsako, kad jų įmonėse būtų laikomasi šių taisyklių”.

42Bendrovė, nepagrįsdama buhalterinės apskaitos dokumentais ir apskaitos registrais 78 454,00 Lt grynųjų pinigų panaudojimo, iš jų: 10 000,00 Lt, grynais pinigais išmokėtų iš Bendrovės AB Swedbank banko sąskaitos L. B., 10 030,00 Lt, išimtų grynais pinigais iš UAB „L.“ AB Swedbank banko mokėjimo kortelės sąskaitos, 22 174,00 Lt grynais pinigais išmokėtų L. B. iš Bendrovės AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos ir 36 250,00 Lt, išimtų grynais pinigais įvairiuose šalies bankomatuose iš Bendrovės AB SEB banko mokėjimo kortelės sąskaitos, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.

43Pagal 2001?11?06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas: 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

4416 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”; 3 dalį, pagal kurią „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“.

45Dėl išvardintų UAB „L.“ padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-02-24. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ (t. 3, b. l. 106-157).

46Po pateiktos FNTT išvados A. B. 2016-07-19 davė specialisto paaiškinimą, kuriame nurodė, jog pagal paskirtą užduotį specialisto išvadoje dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą į užduoties 6 klausimą „ ar negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, nuosavą kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros 2009-01-01 - 2012-02-24 laikotarpiu“, teigia, jog iš dalies negalima nustatyti bendrovės „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-02-24. Ikiteisminio tyrimo metu iškilus būtinybei nustatyti, ar negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklą, nuosavą kapitalą, turtą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą laikotarpiu nuo 2008-02-13 (nuo L. B. paskyrimo į UAB ‚L.“ direktoriaus pareigas) iki 2009-01-01, specialistui buvo pateikti UAB „L.“ sąskaitų Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančių AB „SEB“ banke išrašai nuo 2008-02-13 iki 2009-01-01, po ko specialistas A. B. paaiškino, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „L.“ laikotarpio nuo 2008-02-13 iki 2009-01-01 bendrovės kasos knyga, kasos operacijų apskaitos registrai, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos bei atskaitingų asmenų apskaitos registrai, banko operacijų apskaitos registrai, apskaitos dokumentai ir registrai, kuriuose buvo užfiksuoti atsiskaitytinų asmenų materialinių vertybių pirkimai (jų pardavimai), sąnaudų registrai, grindžiantys atsiskaitytinų asmenų pirktų materialinių vertybių nurašymus bei registras „Didžioji knyga“. Pats L. B. 2016-08-23 apklausiamas nurodė, kad „< ... > pateikti dokumentų negali, nes jų neturi <...>“. Pagal tyrimui papildomai pateiktus laikotarpio nuo 2008-02-13 iki 2009-01-01 UAB „L.“ AB SEB banko mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. ( - ) ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) išrašus nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2009-01-01 į atsiskaitomąją sąskaitą gavo 13 300,55 Lt įplaukų iš jų: 1 000,00 Lt įnešta grynais pinigais; 1 200,00 Lt pervedė UAB „M.“, nenurodant mokėjimo paskirties; 5 097,60 Lt pervedė UAB „S.“, mokėjimo paskirtis „Pagal sąskaitą-faktūrą(S/F) LIN Nr. 005; 5000,00 Lt pervedė UAB „S.“ mokėjimo paskirtis „pagal s/f.“ ir 1 000,00 Lt pervedė UAB „U.“, mokėjimo paskirtis „už atliktus darbus pagal S/F LIN 009“ bei patyrė 23 336,17 Lt išlaidų, iš jų: 1 351,36 Lt pervesta T. K.; 2 534,95 Lt pervesta L. B.; 118,51 Lt pervesta UAB „B.“; 2 709,88 Lt pervesta Sodrai; 847,20 Lt pervesta VMI; 936,36 Lt atsiskaityta mokėjimo kortele įvairiose prekybos vietose; 137,91 Lt banko paslaugų mokesčiai ir 14 700,00 Lt išimta grynaisiais pinigais. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad „šis įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų <...> (toliau - ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarką“; 4 straipsnio nuostatas: „<...> ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams <...>“;

4716 straipsnio 1 dalies nuostatą, „<...> ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose <...>”. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą „už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris, (buhalteris), arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Nustačius, kad UAB „L.“ vadovai neišsaugojo teisės aktų nustatytą laiką buhalterinės apskaitos dokumentų, pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 2 dalies nuostata „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Tyrimai nepateikus ir neišsaugojus visų UAB „L.“ laikotarpio nuo 2008-02-13 iki 2009-01-01 suvestinių ir analitinių buhalterinės apskaitos registrų, iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-02-13 iki 2009-01-01 (t. 3 , b. l. 160-162).

48Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas A. B. (FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos vyresnysis specialistas) taip pat patvirtino duotą išvadą Nr. 5-1/174 dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos bei ankstesnius paaiškinimus, duotus dėl nurodytos išvados (t. 5, b. l. 6-9).

49Kiti bylai reikšmingi duomenys:

501. UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (originalas), iš kurios matyti, jog UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo 2010-10-05 sutartis pasirašyta tarp pardavėjo L. B. ir pirkėjo T. M. (t. 4 , b. l. 50).

512. UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo-priėmimo aktas (originalas), kuriame nurodyta, jog L. B. perdavė T. M. bendrovės „L.“ dokumentus (t. 4, b. l. 49).

523. Duomenys apie UAB „L.“ piniginių lėšų judėjimą sąskaitose AB „SEB“ bei AB „Swedbank“ bankuose nuo 2009-01-01 iki 2012-02-24 bei nuo 2008-02-04 iki 2009-01-01 (t. 3 , b. l. 38-98).

534. VĮ Registrų centro pateikti duomenys apie UAB „L.“ nuo 2008-01-21 iki 2010-010-05 - steigiamojo susirinkimo protokolas, UAB „L.“ steigimo sutartis, įstatai, 2009 metinis pranešimas, prašymas registruoti juridinių asmenų registre, 2010-03-22 aiškinamasis raštas, 2010-10-05 bendrovės vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo T. M. paskiria save bendrovės direktoriumi; akcininkų sąrašas, patvirtinantis, jog T. M. turi 100 paprastųjų akcijų, 2010-03-22 L. B. finansinių ataskaitų teikimas (t. 3, b. l. 6-33).

545. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-05 sprendimas, kuriuo UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo- pardavimo sutartis bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktas naujajam įmonės vadovui T. M. pripažinta niekine ir negaliojančia (t. 1, b. l. 121-124).

556. Po L. B. prašymo gauti duomenis iš FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo 2016-10-05 raštu Nr. 10-S-210496 kreiptasi į FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos, siekiant gauti duomenis apie tai, ar atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00050-11 yra duomenys, patvirtinantys UAB „L.“ veiklos vykdymą po 2010-10-05, o taip pat ar prie jų atliekamo ikiteisminio tyrimo yra/buvo kokie nors UAB „L.“ dokumentai: sutartys ir/ar buhalterinės apskaitos dokumentai; ar yra duomenys, patvirtinantys T. M. vadovavimą įmonei „L.“ (t. 4 t., b. l. 80). 2016-10-26 FNTT pateikė atsakymą, kad tarp UAB „J.“ buhalterinių dokumentų buvo rasta daugelio juridinių asmenų vardu išrašytų netikrų sąskaitų-faktūrų ir (ar) kasos pajamų orderių, tame tarpe ir UAB „L.“ vardu pagamintų: 2010-10-29 PVM sąskaita - faktūra serija LIN Nr. 34; 2010-11-22 UAB „L.” kasos pajamų orderio kvitas serijos KPO Nr. 0003; 2010-11-23 UAB „L.“ kasos pajamų orderio kvitas serijos KPO Nr. 0004, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad UAB „L.” sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos įmonei „J.“ realiai suteiktos nebuvo, šiuos žinomai melagingus duomenis apie atliktus statybos ir remonto darbus patvirtino UAB „J.“ atskaitingi vadovai, po ko įtraukė į UAB „J.” buhalterinę apskaitą. Nustatyta, kad UAB „L.“ vardu išrašytuose kasos pajamų orderių kvituose, serijos KPO Nr. 0003 ir Nr. 0004, ties įvardintu UAB „L.“ vyr. buhalteriu T. M. esantys parašai, kaip pinigų gavėjo, bei UAB “L.“ sąskaitoje faktūroje serijos LIN Nr. 34, išrašytos 2010-10-29 kaip UAB „L.“ atstovo T. M., esantys parašai yra ne T. M. parašai. Pastarasis su UAB „L.“ realiai neturėjo jokių sąsajų, kadangi jis fiktyviai, už piniginį atlygį sutiko tapti šios įmonės direktoriumi. Taip pat FNTT rašte nurodyta, kad VMI buvo atliktas UAB „J.“ mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad daugelis juridinių asmenų, tame tarpe ir UAB „L.“, realiai įmonei UAB „J.“ paslaugų neatliko, o UAB „J.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo šių įmonių vardu išrašytus suklastotus, tikrovės neatitinkančius, juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus. Taip pat FNTT informavo, kad jų atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00050-11 2016-06-22 perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui teisminiam nagrinėjimui (t. 4, b. l. 81).

56Teisminio nagrinėjimo metu iš VĮ Registrų centro buvo išsireikalauti šie duomenys (dokumentų kopijos): 1) paslaugų apskaitos sistemoje suformuotas prašymas, 2) prašymas registruoti Juridinių asmenų registre (formos JAR-1, JAR-AF, JAR-VO-V, KD-1), 3) UAB „L.“ 2010-10-05 vienintelio akcininko sprendimas bei UAB „L.“ akcininkų sąrašas (t. 5, b. l. 55-66). Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

57Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino L. B. pareikštas kaltinimas dėl žinomai netikrų dokumentų pagaminimo.

58Prieš analizuodamas L. B. kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas visų pirma pasisakys dėl paties kaltinamojo parodymų. Taigi apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu L. B. savo kaltės nepripažino ir tikino nei vienos iš jam nusikalstamų veikų nepadaręs. Kaltinamojo proceso metu duoti parodymai yra detaliai išdėstyti spec. liudytojo, įtariamojo, taip pat teismo posėdžio protokoluose (t. 4, b. l. 42-44, 52, 74-75; t. 5, b. l. 26-34), galiausiai išdėstyti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl iš naujo pažodžiui nekartotini. Esminiai L. B. parodymų momentai yra šie – 2010 m. jam esant UAB „L.“ vadovu, direktoriumi (iš pradžių įmonės akcininkais buvo jis ir T. K., tačiau vėliau jis iš T. K. nupirko akcijas ir įmonę valdė vienas) susiklostė sudėtinga situacija bendrovėje (užsakovai neatsiskaitinėjo, dėl ko savo ruožtu ir jie negalėjo atsiskaityti su kreditoriais), dėl ko jis nusprendė parduoti bendrovę. Apie įmonės pardavimą paskelbė internetiniuose skelbimuose, be to, ir pats domėjosi perkančiais įmones su skolomis, su vienu pirkėju susisiekė (pagal skelbime nurodytą numerį). Bendravo su vyriškiu, prisistačiusiu kaip T. M., pastarasis paklausė apie įmonę, jos įsipareigojimus, jį viskas tenkino, pasakė, kad įmonę pirks. Kitą dieną buvo dar vienas pokalbis, paprašė pirkėją pateikti visus savo duomenis, ką šis ir padarė (SMS žinute arba el. paštu). Po keleto dienų buvo sutarta susitikti, susitikimo vietą nurodė T. M., ta vieta – ( - ). Susitiko 2010-10-05, antroje dienos pusėje, apie 16-17 val., jis atvyko automobiliu, o T. M. su dar vienu asmeniu jo laukė prie nurodytu adresu esančio pastato. Kartu su T. M. buvęs asmuo prisistatė kaip R. (ne M.), kas tiksliai toks pastarasis buvo, jis nežino. Būtent minėtas asmuo uždavinėjo visokius klausimus, susijusius su įmone, pats T. M. labiau liko nuošalyje. Tuomet jis pateikė T. M. pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ką šis ir padarė; pasirašius T. M. ir jo atstovui atidavė grynuosius pinigus, kuriuos šie abu perskaičiavo (perskaičiavus į sutartį ranka įrašė pinigų sumą), galiausiai pasirašymui padavė dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašius iš automobilio išėmė dėžes su UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentais (iš viso 2 ar 3 dėžės) ir viską atidavė T. M. ir kartu su juo buvusiam atstovui. Abu vyrai pasiėmė dėžes ir nešini jomis nuėjo link ( - ). Anot L. B., jis daugiau nei T. M., nei to kito asmens nematė, į Registrų centrą kartu su T. M. nevyko, jokių pinigų nemokėjo ir nieko nusikalstamo nepadarė (t. 5, b. l. 26-34). Teismas tokius kaltinamojo L. B. parodymus visgi vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent jau sušvelninti ją. Kaltinamojo pateikta versija dėl dokumentų pasirašymo, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir grynųjų pinigų perdavimo yra sunkiai įtikinama, o dar gi atsižvelgiant į jo viso proceso metu duotus parodymus ir nepilnai nuosekli. Pirmiausiai pagrįstas abejones kelia kaltinamojo parodytos sandorio aplinkybės. UAB „L.“ turint ofisą, L. B. dėl nepaaiškinamų priežasčių nusprendžia įmonės pardavimą ir dokumentų perdavimą atlikti tiesiog gatvėje. Be abejonės, tokių veiksmų atlikimas pats savaime nėra draudžiamas ar nusikalstamas, tačiau šios bylos kontekste vargiai įtikinamas. Nepažinodamas pirkėjo, nebūdamas jo nė karto matęs, L. B. sutinka su pasiūlymu susitikti jam nežinomoje vietoje prie geležinkelio. Teismas atkreipia dėmesį, jog apklausiamas ikiteisminiame tyrime L. B. abiejų apklausų metu parodė, kad buvo susitarta susitikti prie „Audėjo“ baldų centro (orientyras geležinkelio stotis) (t. 4, 42-44, 74-75), tuo tarpu teisme pastarasis įvardino konkrečia vietą – ( - ), tarp nurodytu adresu esančio pastato ir kitoje pusėje esančio garažo, į kurio įvažiavimą jis įsuko, nenorėdamas trukdyti pravažiavimui (t. 5, b. l. 26-34). Be to, kaltinamasis teismui pateikė netgi nuotraukas su įvardintos vietovės vaizdais, vieta, kurioje stovėjo jo automobilis, kur vyko dokumentų pasirašymas, buvo atiduoti dokumentai ir pinigai (t. 5, b. l. 18-25). Klausiamas teismo, kaltinamasis taip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl ikiteisminiame tyrime jis apie tokį adresą net neužsiminė, nerišliai aiškindamas neva jo niekas konkrečiai neklausė, jis buvo pamiršęs ir pan. Teismui sunkiai suprantami tokie L. B. veiksmai, kuomet pastarasis konkrečią vietą, kurioje buvo pasirašyti dokumentai (beje, ši vieta nors ir yra tame pačiame rajone kaip ir „Audėjo“ baldų centras, tačiau pagal viešai prieinamus duomenis matyti, kad nuo jo nutolusi ženkliai daugiau nei 2 km), dėl kurių pastarajam yra pareikštas kaltinamas, įvardina praėjus beveik 7 metams, sunku suprasti ir gynybos poziciją, kai nurodytų duomenų, juolab pateiktų dar gi ir bebaigiant įrodymų tyrimą, pagrindu teikiami prašymai atlikti kratą nurodytu adresu, siekiant surasti bylai reikšmingus dokumentus ir pan. (t. 5, b. l. 26-34). Teismas turi pagrindo laikyti, kad kaltinamojo parodymai dėl dokumentų pasirašymo, jų ir pinigų perdavimo yra viso labo gynybinės pozicijos dalis. Neįtikinama, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoris, pinigų ir dokumentų perdavimas, galėjo vykti tiesiog gatvėje, įvažiavime prie krūmuose esančio neaiškaus statinio (anot kaltinamojo, galimai garažo, tiesa, vienu metu, teismui pateikus duomenis iš viešosios erdvės, pastarasis apskritai suabejojo, ar statinys buvo, po to patikslino, kad kažkoks tikrai stovėjo), iš kitos pusės stovint senam nerenovuotam pastatui (beje, pateikdamas teismui nuotraukas kaltinamasis iš pradžių net neužsiminė apie vietovės pasikeitimus), juo labiau, rudens pavakarę (apie 16-17 val.), susitinkant su nė karto nepažįstamu asmeniu (kaip vėliau paaiškėjo, netgi dviem). Iš 2014-08-24 baudžiamojo įsakymo, kuriuo T. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, išdėstytų L. B. parodymų matyti, jog sandorio pasirašymo vietą pastarasis buvo įvardinęs dar kitą – Naujininkų rajone, gatvės neprisiminė (t. 4, b. l. 34-36). Nepaaiškinami ir kaltinamojo veiksmai, jog pastarasis tokiomis aplinkybėmis bendrovės pinigines lėšas, keliasdešimt tūkstančių ankstesne valiuta (47 842,32 Lt arba 13 856,09 Eur), nutaria nuvežti ir atiduoti grynais, užuot, įnešęs juos į UAB „L.“ kasą. Be to, apklausiamas negalėjo tiksliai atsakyti, ar prieš pasirašant dokumentus jis matė bent kokį T. M. asmens dokumentą, kas niekaip nėra suderinama su sandorio pobūdžiu.

59Kaltinamojo parodymų nepagrįstumą rodo ne tik šios teismo išdėstytos aplinkybės, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas

60T. M. kategoriškai paneigė, kad jam buvo perduoti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir grynieji pinigai. Pastarasis pripažino, jog R. M. siūlymu (šio prašė kažkoks kitas asmuo), siekdamas užsidirbti pinigų, sutiko pasirašyti dokumentus, 2010-10-05 kartu su R. M. nuvyko į Registrų centrą, prie kurio jo jau laukė vyriškis, prisistatęs UAB „L.“ direktoriumi (galva žemesnis už jį), kartu su juo užėjo į vidų (R. M. liko laukti lauke), ten pasirašė visus bendrovės direktoriaus pateiktus dokumentus, ėjo kartu su pastaruoju prie langelio, pasirašinėjo. Jis pats jokių dokumentų neskaitė, jam tas nebuvo svarbu, suprato tik tai, kad neva tapo UAB „L.“ direktoriumi. Jam jokie dokumentai nebuvo perduoti, išėjus iš Registrų cento tas vyras jam sumokėjo 500 Lt, daugiau jokių pinigų negavo ir nieko, kas susiję su minėta įmone, nežino. Tuo metu vedė asocialų gyvenimo būdą, gyveno gatvėje, vartojo narkotikus, yra baigęs vos 7 klases. Teismui T. M. pilnai patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 4, b. l. 165-172). Taigi iš tokių T. M. parodymų matyti, kad nors pastarasis ir pripažino pasirašęs dokumentus, tačiau toks dokumentų pasirašymas buvo fiktyvus, kadangi jis realiai UAB „L.“ akcininku netapo ir neketino tapti, dokumentų ir grynųjų pinigų, išskyrus jam kaip atlygį sumokėtus 500 Lt, neperėmė; patvirtino, jog visus dokumentus pasirašė būtent Registrų centre (ne prie „Audėjo“ baldų centro“, Pelesos/Alkūnės gatvėse ar dar kur kitur), kartu su UAB „L.“ direktoriumi prisistačiusi asmeniu (beje, T. M. nurodė, kad minėtas direktorius buvo visa galva žemesnis už jį, kas vizualiai atitinka L. B. ir T. M. ūgių skirtumus) ėjo prie langelio ir pasirašinėjo, tačiau visa iniciatyva buvo kito asmens, jis pats (T. M.) pagal tuometinį gyvenimo būdą, žalingus įpročius, menką išsilavinimą jokios įmonės reikalų nebūtų galėjęs ir sugebėjęs tvarkyti. Teismas remiasi ir kaip liudytoju apklausto R. M. parodymais. Pastarasis ikiteisminiame tyrime parodė, jog į jį, kaip asocialų asmenį, kreipėsi jam nepažįstamas asmuo ir paprašė už 500 Lt atlygį pasirašyti dokumentus dėl tapimo tariamu įmonės direktoriumi. Kadangi jis kažkada jau buvo taip daręs, dėl ko vėliau turėjo problemų su teisėsauga, pasiūlė surasti kitą asmenį. Išsiskiriant tas asmuo nurodė tokiu atveju abiem kitą dieną ateiti prie Registrų centro, kur juos pasitiks kitas asmuo, būtent kuriam ir reikia sutvarkyti visus įmonės reikalus. Tuomet jis pasiūlė savo pažįstamam T. M. užsidirbti tampant kažkokios įmonės fiktyviu direktoriumi, nurodė, jog taip galima užsidirbti 500 Lt, po ko T. M. iš karto sutiko, kadangi šiam reikėjo pinigų narkotikams. Kitą dieną nurodytu laiku abu su T. M. nuvyko prie Registrų centro, ten laukė jau kitas žmogus, kuris jį (R. M.) atpažino pagal pastarojo nurodytas aprangos detales; vyriškis su T. M. nuėjo į Registrų centrą, o jis (R. M.) liko laukti lauke. Viską sutvarkius ir išėjus iš Registrų centro tas žmogus T. M. sumokėjo 500 Lt, o jam davė 150 Lt. R. M. taip pat parodė, jog T. M. nebuvo perduoti jokie dokumentai (t. 1, b. l. 78-79). Apklausiamas teisme R. M. davė kiek kitokius parodymus – teigė neva jo surasti asmenį, galintį tapti fiktyviu įmonės direktoriumi, prašė vyriškis, vardu S., tas pats S. jo ir T. M. kitą dieną laukė prie Registrų centro, o dar vienas vyras buvo Registrų centro viduje, tačiau jis (R. M.) jo nematė; S. palieptas T. M. nuėjo į vidų ir susitiko su tuo asmeniu (abu buvo susitarę, kaip kuris atrodys). Po visko jam S. sumokėjo 50 Lt, o T. M. pasakė, kad viduje jam tas vyras už dokumentų pasirašymą sumokėjo 400-500 Lt (t. 4, b. l. 165-172). Teismo vertinimu, kaip objektyvūs ir tikrovę atitinkantys parodymai yra būtent tie, kuriuos R. M. davė ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis taip ir nesugebėjo teismui paaiškinti, kodėl apklausiamas anksčiau neįvardino jokio asmens, vardu S., aiškino, jog prie Registrų centro laukė kitas asmuo ir jokio S. nebuvo, įvardino kitas pinigų sumas, kurias sumokėjo vyriškis kartu su T. M. tvarkęs Registrų centre dokumentus ir pan. Iš teisme duotų R. M. parodymų taip ir neaišku, kaip ir kuriuo metu T. M. ir tas kitas vyras, kuris T. M. laukė Registrų centro viduje, galėjo vienas kitą atpažinti (anot R. M., abu buvo susitarę, kaip kuris atpažins), jei T. M. su niekuo, išskyrus patį R. M., nebendravo, ir niekas (nei tariamas S., nei vyras, buvęs Registrų centro viduje), apskritai nežinojo, kad jis atves būtent T. M.. Pažymėtina, kad R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pilnai sutampa su T. M. duotais parodymais, kas tik rodo, jog būtent tie parodymai yra teisingi. Kita vertus, netgi apklaustas teisme R. M. parodė, jog T. M. Registrų centre buvo su tos įmonės, kuri buvo perrašyta pastarojo vardu, vadovu, patvirtino, kad sandoris buvo fiktyvus, T. M. vartojo narkotikus ir sutiko pasirašyti, tik norėdamas gauti pinigų narkotikams, jam T. M. nurodė iš to vadovo už pasirašymą gavęs 400-500 Lt, jokių dokumentų iš Registrų centro T. M. neišsinešė, jokie dokumentai šiam nebuvo perduoti. Tiesa, teisminio nagrinėjimo metu gynyba vis reiškė pakartotinius prašymus kviesti ir dar kartą apklausti tiek T. M., tiek R. M., motyvuojant pastarųjų kitose bylose duotais skirtingais parodymais, tačiau teismas tam pagrindo neturėjo, kadangi abu buvo tiesiogiai apklausti teismo posėdžio metu, davė parodymus, atsakė į teismo ir visų proceso dalyvių klausimus, pasisakė dėl ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, todėl apklausinėti pastaruosius pakartotinai, nepaaiškėjus jokioms iš esmės naujoms aplinkybėms, nebuvo pagrindo.

61Tokiu būdu T. M. ir R. M. parodymais nustatyta, jog UAB „L.“ akcijų pirkimas-pardavimas buvo fiktyvus, T. M. realiai netapo UAB „L.“ akcininku ir neketino juo tapti, nei bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nei antspaudas, banko generatoriai, nei piniginės lėšos (47 842,32 Lt arba 13 856,09 Eur) jam nebuvo perduoti. Kaip reikšmingais teismas remiasi ir liudytojos S. L. parodymais. Pastaroji, kuri dirbo UAB „L.“ buhaltere ir tokias pareigas užėmė iki 2010-10-22, jokio naujo įmonės vadovo T. M. nematė (tokia pavardė buvo žinoma tik iš dokumentų), ji ir po 2010 m. spalio 5 d. toliau bendravo su L. B., kaip bendrovės direktoriumi, būtent jam rašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, paskutinę savo darbo dieną (2010-10-22) atidavė jam visus dokumentus, tik neatsimena, ar buvo pasirašytas koks perdavimo aktas (t. 4, b. l. 193-199). Tokie parodymai kaip tik patvirtina, jog realiai bendrovėje „L.“ toliau vadovavo ne dokumentuose nurodytas T. M., o būtent kaltinamasis L. B. (pagal Sodros duomenis, pastarasis dirbo iki 2010-12-29), jam buvo parašytas prašymas dėl atleidimo iš darbo (netgi jei parašė ir prieš 14 dienų iki atleidimo, vis tiek akivaizdu, jog prašymas adresuotas realiam vadovui L. B.) ir, kas ypač svarbu, buhaltere dirbusi S. L. patvirtino, kad 2010-10-22 ji visus buhalterinės apskaitos dokumentus paliko ir perdavė ne kam kitam, o kaltinamajam L. B.. Taigi, priešingai nei tikino kaltinamasis, ne tik anksčiau nurodytų T. M. ir R. M., bet ir bendrovės buhalterės S. L. parodymai rodo, kad ir po 2010-10-05 bendrovės faktinis vadovas nepasikeitė, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad išeidama iš darbo, kas atsitiko

622010-10-22, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ji perdavė L. B.

63Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Taigi dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija teisinę reikšmę turintį faktą. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

64Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti anksčiau išdėstytais S. L., T. M., R. M. parodymais, kadangi nenustatyta objektyvaus pagrindo, kad pastarieji buvo suinteresuoti ir siekė apkalbėti L. B. Tuo tarpu kaltinamasis kaip tik turėjo savų interesų, kurių įgyvendinimui reikėjo dokumentais įtvirtinti jo ir UAB „L.“ ryšių pabaigą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2010 m. bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga, veikla nebevyko, įmonė turėjo daug įsiskolinimų – VMI, Sodrai, darbuotojams ir kitiems kreditoriams, iš viso 135 000 Lt (liudytojos D. J. parodymai), nebesugebėjo netgi išmokėti darbuotojams atlyginimų (S. L. parodymai). Siekiant išvengti pareigos atsiskaityti su kreditoriais, L. B. buvo paranku sudaryti fiktyvų sandorį dėl įmonės pardavimo, buhalterinės apskaitos dokumentų tariamo perleidimo, taip eliminuojant galimybę nustatyti duomenis apie bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus. Pastarasis 2010-09-20 iš T. K. nupirko 50 proc. akcijų, tapdamas vieninteliu UAB „L.“ akcininku ir, nors teisme tikino, jog įsigydamas akcijas, ketino toliau realiai tęsti veiklą, gavo užsakymų ir pan., tačiau, kaip matyti, po poros savaičių sudarė sandorį, kaip nustatytą, fiktyvų su T. M. (įvertinus laiką pirkėjo paieškoms, matyti, jog nupirkdamas akcijas iš T. K. L. B. nebeketino tęsti jokios veiklos). Liudytojos D. J. parodymais nustatyta, jog prieš pardavimą veikla išties nebevyko, sąskaitose jokio judėjimo nebuvo, visos sąskaitos buvo nunulintos. Iš liudytojų T. K., S. L. parodymų matyti, jog prie įmonės kasos priėjimą turėjo išskirtinai tik direktorius L. B., būtent kuris tvarkė grynuosius pinigus, anot S. L., pastarasis ne visuomet pateikdavo grynųjų pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, į raginimus pateikti nereaguodavo. Nustatyta, jog sandorio sudarymo dieną pagal kasos likutį kasoje buvo 47 842,32 Lt. Tokie suma, matyt, ne atsitiktinai buvo kasoje, o ne įmonės banko sąskaitose, kadangi priešingu atveju kaltinamasis nebūtų turėjęs galimybės į fiktyvų sandorį įtraukti ir piniginių lėšų tariamą perdavimą.

65Išdėstytų duomenų, teismo pripažintinų įrodymais, pagrindu darytina išvada, jog L. B., nuo 2010-09-20 būdamas vienasmenis UAB „L.“ akcininkas (nuo 2008-02-13 direktorius), iš anksto žinodamas, kad realiai T. M. netaps minėtos bendrovės akcininku ir neperims nei dokumentų, nei piniginių lėšų, antspaudo ir kitų daiktų, pagamino ir savo parašais patvirtino kaltinime nurodytus dokumentus – 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei tos pačios dienos dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuos 2010-10-05 už piniginį atlygį VĮ Registrų centro patalpose davė pasirašyti T. M., tokiu būdu patvirtinant žinomai melagingus duomenis apie UAB „L.“ akcijų pardavimą, dokumentų bei turto perdavimą. Šie kaltinamojo nusikalstami veiksmai dėl nurodytų netikrų dokumentų pagaminimo yra pilnai įrodyti ir nekeliantys jokių abejonių. Pažymėtina, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienas žinomai suklastoto dokumento pagaminimas sukelia baudžiamąją atsakomybę. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

66Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog kaltinamojo L. B. veiksmai, kuriais pastarasis pagamino netikrus dokumentus – UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir tos pačios dienos dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, įrašydamas į juos žinomai netikrus duomenis, anaiptol, nėra tik formalus pažeidimas, priešingai – tokie kaltinamojo veiksmai yra pavojingi, sukėlę teisiškai reikšmingus padarinius, taigi nusikalstami. Nustatyta, jog L. B., pagamindamas suklastotus dokumentus, siekė juridiškai įtvirtinti jo ir UAB „L.“ bet kokių santykių pabaigą, paslėpti bendrovės dokumentus, be kurių nebūtų galimybės nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, būtent kas ir atsitiko. Kaltinamojo netikrų dokumentų pagaminimas tapo pagrindu T. M. pateikti VĮ Registrų centrui UAB „L.“ dokumentus - 2010-10-05 Prašymą registruoti Juridinių asmenų registre (formas JAR-1, JAR-AF, JAR-VO-V, KD-1), UAB „L.“ 2010-10-05 vienintelio akcininko sprendimą bei UAB „L.“ akcininkų sąrašą. Nors pastarųjų veiksmų padarymu, t. y. nurodytų 3 dokumentų pagaminimu ir jų pateikimu VĮ Registrų centrui, tą padarant per T. M., L. B. ir nebuvo kaltinamas, tačiau akivaizdu, jog pastarojo veiksmai, kuriais buvo pagaminti netikri dokumentai (akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktas) nebuvo formalūs, jie tapo pagrindu teikti valstybinei įmonei kitus dokumentus, tokiu būdu siekiant įtvirtinti juridinį faktą. Be to, kaip minėta anksčiau, šiais dokumentais buvo siekta sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, kas kaip tik ir atsitiko paslėpus dokumentus. Kaltinamasis L. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėjęs teisės atspausdinti, pasirašyti, savo parašu patvirtinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, už piniginį atlygį pateikdamas juos pasirašyti T. M., žinodamas, kad pastarasis realiai UAB „L.“ akcininku netaps, dokumentų, piniginių lėšų ir kitų daiktų neperims, realiai netaps ir neatliks šios įmonės direktoriaus pareigų, žinojo, kad tokie netikri dokumentai gali sukelti nusikalstamas pasekmes, visgi tokius netikrus dokumentus atspausdino, pasirašė ir pateikė juos pasirašyti T. M., tą padarydamas sąmoningai ir norėdamas taip veikti. Kaltinamojo tyčia apėmė ne tik patį netikrų dokumentų pagaminimą, bet ir jo paties suvokimą, kad atliekami veiksmai yra nusikaltimas, tačiau savo siekiamus tikslus jis galėjo įgyvendinti tik analizuotu nusikalstamu būdu, t. y. pagaminant netikrus dokumentus, kas savo ruožtu reiškia siekį pažeisti nustatytą tvarką - padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

67Pažymėtina, jog patikslintu kaltinimu L. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad pagaminęs šiuos netikrus dokumentus (2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktą) juos dar ir panaudojo, pateikdamas tą pačią dieną VĮ Registrų centrui. Bylos nagrinėjimo metu, aiškinantis tokio patikslinto kaltinimo (dėl netikrų dokumentų panaudojimo) aplinkybes, paaiškėjo kad 2010-10-05 VĮ Registrų centro Vilniaus filialui buvo pateikti šie UAB „L.“ dokumentai - 2010-10-05 Prašymas registruoti Juridinių asmenų registre (formos JAR-1, JAR-AF, JAR-VO-V, KD-1), UAB „L.“ 2010-10-05 vienintelio akcininko sprendimas bei UAB „L.“ akcininkų sąrašas. Dokumentus pateikęs asmuo - T. M. (t. 5, b. l. 55-66). Teismas, be kita ko, posėdyje apklausė ir liudytoją K. S. (buvusią K.), kurios parodymais taip pat nustatyta, jog 2010-10-05 būtent šie dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centrui, o pagal Prašymą Nr. 194745, adresuotą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, sprendžia, kad juos realiai kaip tik ir pateikė nurodytas asmuo, t. y. T. M. (t. 5, b. l. 70-73). Atsižvelgiant į VĮ Registrų centrui pateiktų dokumentus, teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinimu (patikslintu) ir laikyti neva L. B. 2010-10-05 VĮ Registrų centrui pateikė UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, taip juos panaudodamas. Dėl nurodytų priežasčių iš L. B. pareikšto kaltinimo kaip neįrodyti ir nepasitvirtinę šalintini inkriminuoti veiksmai dėl anksčiau nurodytų dokumentų panaudojimo, pagrįstu laikant būtent pirminį kaltinimą, pareikštą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas nevertina ir neanalizuoja L. B. veiksmų dėl galimo kitų 3 dokumentų neteisėto disponavimo, kadangi kaltinimas dėl to pastarajam nebuvo pareikštas.

68Šioje byloje L. B. kaltinamas ir dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Minėto baudžiamojo įstatymo norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą;

692) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas būtinos pasekmės: dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

70L. B. yra kaltinamas paslėpęs UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487-693/2015). Nors kaltinamasis

71L. B. ir įrodinėjo neva jis visus UAB „L.“ dokumentus 2010-10-05 atidavė T. M., ką patvirtina dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, ir ką jis padaryti privalėjo pardavęs akcijas, tačiau ankstesniais teismo motyvais tokie kaltinamojo teiginiai buvo pripažinti kaip neatitinkantys tikrovės. Konstatuota, jog tiek 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tiek tos pačios dienos UAB „L.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas yra netikri, juose įrašyti žinomai netikri duomenys, kad L. B. parduoda, o T. M. perka akcijas, taip pat tai, kad L. B. perdavė, o T. M. priėmė buhalterinės apskaitos dokumentus, pinigines lėšas, antspaudą, banko generatorius (be kita ko, pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-05 sprendimu tiek nurodyta sutartis, tiek dokumentų priėmimo-perdavimo aktas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (t. 1, b. l. 121-124)), taigi, realiai jokie buhalteriniai dokumentai T. M. nebuvo perduoti, o L. B. tokį perdavimą paprasčiausiai imitavo, siekdamas buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpti.

72Tokie kaltinamojo veiksmai neliko be pasekmių, kadangi nesant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „L.“ veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatyti analizuojant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus tapo neįmanoma. Po fiktyvaus įmonės akcijų pardavimo T. M., kaltinamasis L. B. paslėpė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Šie dokumentai iki 2010-10-05 buvo būtent pas L. B., ko pastarasis ir neneigia, tačiau vėliau dingo, jie realiai T. M. neperduoti. Ta aplinkybė, jog byloje nenustatyta paslėptų dokumentų buvimo vieta, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, kad būtent L. B. juos paslėpė, o tokia išvada byloje yra neabejotina. Teismas vadovaujasi FNTT Vilniaus apygardos valdybos vyresniojo specialisto išvada Nr. 5-1/174 dėl UAB „L.“ ūkinės-finansinės veiklos, taip pat po šios pateiktos išvados duotais specialisto A. B. paaiškinimu, teismo posėdžio metu duotais parodymais (t. 3, b. l. 106-157, 160-162; t. 5, b. l. 6-9). Nustatyta, jog dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatų, numatančių, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 19 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 dalies, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pagal kurį įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentus reikalavimų, pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros bendrai už laikotarpį nuo 2008-02-13 iki 2012-02-24. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Atsižvelgiant į visus anksčiau išdėstytus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamajam L. B. paslėpus UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008-02-13 iki 2010-10-05 (kaip pasitvirtinęs laikytinas pirminiame kaltinime inkriminuotas negalėjimo nustatyti laikotarpis). Kaltinamojo L. B. kaltė yra įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės

73Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

74Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

75Teismas, skirdamas L. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad L. B. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, o vienas apysunkis (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikalstamos veikos baigtos, atliktos veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: L. B. anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 98), Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl jo išnagrinėta baudžiamoji byla pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio

761 dalį, tačiau procesinis sprendimas dar nepaskelbtas (pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 86-87), dirbantis, VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 4, b. l. 83, 85), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 4, b. l. 84).

77Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK

7841 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam L. B. švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį abiem atvejais numatant artimą galimos skirti baudos vidurkiui (taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija). Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

79Kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti

80(t. 4, b. l. 78-79, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

81Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Nutarė

82L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 55 MGL (2 071,30 eurų) dydžio baudą.

83L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 MGL (3 389,40 eurų) dydžio baudą.

84Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinta, jas iš dalies sudedant, ir paskirti L. B. galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (4 519,20 eurų) dydžio baudą.

85Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

86Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Išaiškinti L. B., kad:

871. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

882. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

893. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

904. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

915. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300... 3. 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. L. B. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: jis, nuo 2008-02-13 būdamas UAB... 6. Taip pat L. B. nuo 2008-02-13 iki 2010-10-05 būdamas UAB „L.“ (įmonės... 7. Apklausiamas teisme kaltinamasis L. B. savo kaltės dėl inkriminuojamų... 8. L. B. parodė, kad pardavimo metu UAB „L.“ turėjo įsiskolinusi apie 50-60... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. B. savo kaltės... 10. L. B. elektroninį paštą atsiųs savo duomenis, t. y. asmens, ketinančio... 11. Ikiteisminiame tyrime L. B. buvo apklaustas ir Lietuvos Respublikos... 12. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. J. parodė buvusi įmonės... 13. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. J. parodė, kad 2012-02-24... 14. Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas G. U. parodė, kad jis buvo... 15. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. U. parodė dirbantis UAB... 16. Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja R. D. parodė, jog prieš 7-8... 17. Ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja R. D. iš esmės davė... 18. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja S. L. parodė 2009-2010 m.... 19. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta S. L. parodė, kad UAB... 20. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja V. M. parodė daugmaž 2008... 21. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja I. Z. parodė nuo 2013 m.... 22. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K. parodė daugmaž 2008 m.... 23. Liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės yra... 24. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. M. parodė, jog pas... 25. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaip liudytojas R. M. parodė, jog kartu su... 26. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. M. parodė realiai apie... 27. Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas T. M. parodė, kad 2010 m.,... 28. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja K. S. (ankstesnė pavardė... 29. FNTT Vilniaus apygardos valdybos vyresniojo specialisto A. B. 2015-11-19... 30. VĮ Registrų registro duomenimis, UAB „L.“ nuo 2008-02-13 iki 2010-10-11... 31. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „L.“... 32. 2015-10-19 Vilniaus apskrities VPK KP ENTVS rašte Nr. 10-S-260364 nurodyta,... 33. Išanalizavus tyrimui pateiktus UAB „L.“ vardu atidarytų AB SEB banko ir... 34. Iš tyrimui pateikto AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašo už... 35. Pagal tyrimui pateiktą AB SEB banko mokėjimo kortelės sąskaitos išrašą... 36. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179... 37. 9 punktą: “įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams... 38. 10 punktą: „į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės... 39. 11 punktą: „kasos pajamų bei išlaidų orderiai ir pinigų priėmimo kvitai... 40. 16 punktą: „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“;... 41. 30 punktą: „įmonių vadovai, finansininkai ir kasininkai atsako, kad jų... 42. Bendrovė, nepagrįsdama buhalterinės apskaitos dokumentais ir apskaitos... 43. Pagal 2001?11?06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas: 6... 44. 16 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių... 45. Dėl išvardintų UAB „L.“ padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo... 46. Po pateiktos FNTT išvados A. B. 2016-07-19 davė specialisto paaiškinimą,... 47. 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, „<...> ūkinių operacijų ir... 48. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas A. B. (FNTT prie Lietuvos... 49. Kiti bylai reikšmingi duomenys:... 50. 1. UAB „L.“ 2010-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (originalas), iš... 51. 2. UAB „L.“ 2010-10-05 dokumentų perdavimo-priėmimo aktas (originalas),... 52. 3. Duomenys apie UAB „L.“ piniginių lėšų judėjimą sąskaitose AB... 53. 4. VĮ Registrų centro pateikti duomenys apie UAB „L.“ nuo 2008-01-21 iki... 54. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-05 sprendimas, kuriuo UAB „L.“... 55. 6. Po L. B. prašymo gauti duomenis iš FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo... 56. Teisminio nagrinėjimo metu iš VĮ Registrų centro buvo išsireikalauti šie... 57. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje... 58. Prieš analizuodamas L. B. kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas visų... 59. Kaltinamojo parodymų nepagrįstumą rodo ne tik šios teismo išdėstytos... 60. T. M. kategoriškai paneigė, kad jam buvo perduoti UAB „L.“ buhalterinės... 61. Tokiu būdu T. M. ir R. M. parodymais nustatyta, jog UAB „L.“ akcijų... 62. 2010-10-22, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ji perdavė L. B.... 63. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 64. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti anksčiau išdėstytais S.... 65. Išdėstytų duomenų, teismo pripažintinų įrodymais, pagrindu darytina... 66. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog kaltinamojo L. B. veiksmai, kuriais... 67. Pažymėtina, jog patikslintu kaltinimu L. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad... 68. Šioje byloje L. B. kaltinamas ir dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos... 69. 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos... 70. L. B. yra kaltinamas paslėpęs UAB „L.“ buhalterinės apskaitos... 71. L. B. ir įrodinėjo neva jis visus UAB „L.“ dokumentus 2010-10-05 atidavė... 72. Tokie kaltinamojo veiksmai neliko be pasekmių, kadangi nesant jokių... 73. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus... 74. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių bei... 75. Teismas, skirdamas L. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 76. 1 dalį, tačiau procesinis sprendimas dar nepaskelbtas (pagal teismų... 77. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų... 78. 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam... 79. Kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas... 80. (t. 4, b. l. 78-79, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.... 81. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 82. L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 83. L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 84. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 85. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki... 86. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 87. 1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu,... 88. 2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės... 89. 3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.... 90. 4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir... 91. 5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją...