Byla e2-1482-524/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant I. M., dalyvaujant ieškovės UAB „Kesonas“ atstovės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotam asmeniui M. M., atsakovo V. M. atstovei advokatei V. K., trečiajam asmeniui N. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kesonas“ atstovės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ieškinį atsakovui V. M. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Nustatė

2

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo priteisti ieškovei bankrutavusiai UAB „Kesonas“ iš atsakovo V. M. 72 405,00 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas, gavęs iš trečiojo asmens ieškovei priklausančias pinigines lėšas – 72 405,00 EUR, šias lėšas privalėjęs įnešti į ieškovės sąskaitą, to nepadarė. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė ieškovei 72 405,00 EUR dydžio žalą. Teigia, kad ieškovės bankroto byloje teismo nutartimi yra patvirtintas trečiojo asmens 72 696,64 EUR sumos

    3(72 405,00 EUR skola bei 291,64 EUR skolos išieškojimo (notaro) išlaidos) finansinis reikalavimas. Minėta nutartis peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista, tai, pagal ieškovę, reiškia, kad pinigų perdavimo faktas atsakovui yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu grąžinti ieškovei priklausančias lėšas, bet atsakovas, atsiliepdamas į minėtą reikalavimą, teigė, kad jokių pinigų iš trečiojo asmens nėra gavęs. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė ieškovei 72 405,00 EUR dydžio žalą, kurią privalo atlyginti.

  2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti, iš trečiojo asmens N. K. išreikalauti jam priklausančios banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo

    42010-10-04 iki 2010-12-03, pridėti prie nagrinėjamos civilinės bylos Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-1154-730/2015. Be to, prašo iš ieškovei bankroto administravimui skirtų administravimo išlaidų ir trečiojo asmens atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovės ieškinyje nurodytų piniginių lėšų nevaldė, jos trečiojo asmens ieškovei skolintos nebuvo, todėl atsakovas neturi pareigos minėtų lėšų perduoti ieškovei. Vekselis buvo išduotas kaip užtikrinimo priemonė, kad ieškovei nesudarius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio ir neperleidus turto, ieškovė grąžins trečiojo asmens sumokėtus pinigus. Teigia, kad trečiasis asmuo sumokėjo tik 477 671,60 Lt pagal 2009-12-01 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį po minėto vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, išdavimo. Mano, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog disponavo 250 000 Lt suma grynaisiais. Kadangi ieškovė tinkamai įvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus parduoti trečiajam asmeniui turtą, vekselis laikytinas įvykdytu ir yra pasibaigęs, dėl to žala ieškovei neatsirado, o tai reiškia, kad nėra vieno iš pagrindų taikyti civilinę atsakomybę atsakovui.

  3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009 m. gruodžio 9 d. su UAB „Kesonas“, jai tuo metu atstovavo atsakovas, sudarė preliminariąją gamybinio pastato pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kesonas“ įsipareigojo parduoti 343818/354018 dalių 3540,18 kv. bendro ploto gamybinio pastato (unikalus Nr. 2998-2010-6028), esančio adresu Daubos g. 7, Šiauliai, plane pažymėto 2P/2p, už 450 000,00 Lt ir gamybinį pastatą, kurio indeksas bylos plane 2Bp2, už 50 000,00 Lt. Šalys sutarė, kad pagrindinę sutartį pas notarą sudarys iki

    52010-12-08. Minėti pastatai buvo įkeisti AB „Swedbank“. Teigia, kad bankas sutiko panaikinti įkeitimą tik padengus paskolą ir sumokėjus priskaičiuotas palūkanas. Tuo pagrindu atsakovas 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu paskolinti įmonei 250 000,00 Lt iki 2011-04-19. Trečiasis asmuo sutiko pagal 2010-10-04 neprotestuotiną paprastąjį vekselį paskolinti UAB „Kesonas“ 250 000,00 Lt iki minėtos datos. Teigia, kad pinigus grynaisiais perdavė tiesiogiai atsakovui, bet šis minėtų pinigų į įmonės kasą neįnešė, bankui turimos skolos nepadengė, suėjus grąžinimo terminui trečiajam asmeniui paskolintų lėšų negrąžino. Siekdamas, kad kuo greičiau būtų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ir nebūtų praprasti įmonei paskolinti pinigai, 2010-12-03 mokėjimo pavedimu tiesiogiai į AB „Swedbank“ sąskaitą trečiasis asmuo sumokėjo 75 112,90 EUR, t. y. 259 740,41 Lt, dėl to bankas atlaisvino perkamą turtą, t. y. panaikino hipoteką. Pažymi, kad 2010 m. gruodžio 7 d. į UAB „Kesonas“ kasą sumokėjo grynaisiais dar 29 946,75 Lt. Teigia, kad

    62010-12-09 su UAB „Kesonas“ direktoriumi – atsakovu – pasirašė taikos sutartį, pagal ją ieškovė patvirtino, kad trečiasis asmuo yra sumokėjęs 500 000,00 Lt, ir ieškovė už skolą įsipareigojo perduoti turimus minėtus pastatus. Minėta sutartis teismo nebuvo patvirtinta dėl kreditorių naudai pritaikytų areštų. Atsakovas pasiūlė įsigyti dar vieną gamybinį pastatą, esantį Daubos g. 7, Šiauliuose, kuris buvo pradėtas statyti, bet dar neįregistruotas Nekilnojamo turto registre, už 300 000,00 Lt ir paprašė papildomai sumokėti už perkamus pastatus, kad jis iš gautų pinigų galėtų padengti UAB „Kesonas“ skolas kreditoriams ir atlaisvintų nuo turto areštų perkamą turtą. Trečiasis asmuo sutiko, 2011 m. sausio 31 d. grynaisiais į UAB „Kesonas“ kasą įmokėjo 22 600,00 Lt, 2011 m. vasario 11 d. –

    7120 000,00 Lt. Po minėtų lėšų sumokėjimo 2011-02-18 pas notarą buvo pasirašyta pastatų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsigijo pastatus, unikalūs Nr. 2998-2010-6028,

    84400-0967-3400:6433, esančius Daubos g. 7, Šiauliuose. Siekdamas įsigyti dar vieną pastatą iš UAB „Kesonas“ ir taip atgauti pagal 2010-10-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolintus 250 000,00 Lt, sutiko perimti UAB „Kesonas“ 17 184,44 Lt sumos įsipareigojimą D. K. individualiai įmonei ir pasirašė tarpusavio atsiskaitymų užskaitymų sutartį Nr. 01-30-1, taip su minėtu asmeniu trečiasis asmuo atsiskaitė. Papildomai už pastarąjį pastatą 2011-05-27 grynaisiais sumokėjo dar 28 200,00 Lt. Tačiau minėtas pastatas parduotas trečiajam asmeniui nebuvo, nes paaiškėjo, kad dar 2008-05-26 jį buvo įsipareigota parduoti UAB „Televizinė technika“ už 633 600,00 Lt, kuri jau buvo sumokėjusi ir avansą, tačiau pastato taip ir neįsigijo.

  4. Ieškovė pateikė teismui dubliką, jame nurodė, kad su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, palaiko savo ieškinį, prašo jį tenkinti. Teigia, kad atsakovui teko pareiga įrodyti, jog vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja, bet minėtos pareigos atsakovas neįvykdė, todėl jo atsiliepime išdėstyti argumentai atmestini. Vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, jis pateiktas vykdyti antstoliui, jis nėra nuginčytas, todėl teigti, kad vekselis yra įvykdytas, nėra jokio teisinio pagrindo. Pinigų skolinimo faktą patvirtina būtent vekselis, papildomai juridinio asmens išrašytas pinigų priėmimo kvitas, kaip įrodymas, šiuo atveju nėra būtinas. Pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su vekseliu, galėjo jį ginčyti, bet to nepadarė, suvokdamas, jog bylos nelaimės.
  5. Trečiasis asmuo pateikė teismui dubliką, jame nurodė, kad su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, palaiko ieškovės ieškinį ir savo atsiliepimą, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad 2009-12-08 sudarytoje preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad šios sutarties įvykdymas yra užtikrinamas UAB „Kesonas“ išduotu vekseliu, ir joje nėra jokio jo įsipareigojimo sumokėti bankui skolą. Aplinkybė, kad vekselis nėra 2009-12-09 preliminariosios sutarties užtikrinimo priemonė, patvirtina tos faktinės aplinkybės, kad atsakovas išduotu vekseliu ir gautais pagal jį pinigais siekė atlikti įskaitą už perkamus pastatus ir tai buvo daroma, pasirašant taikos sutartį ir ją bandant patvirtinti teisme, tačiau dėl taikytų kreditorių areštų to nepavykus padaryti, atsakovas trečiojo asmens sumokėtus pinigus už perkamą trečią nebaigtos statybos pastatą įskaitė kaip sumokėtus už perkamus pastatus pagal 2009-12-09 preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymi, kad jeigu atsakovas, kaip UAB „Kesonas“ atstovas, nebūtų gavęs iš trečiojo asmens pinigų pagal vekselį, o vekselis buvo tik 2009-12-08 preliminariosios sutarties užtikrinimo priemonė, tai 2011-02-18 pas notarą pasirašant pastatų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas būtų paprašęs vekselį grąžinti, o suėjus vekselio apmokėjimo terminui ir pateikus jį apmokėti, atsakovas būtų vekselio nepriėmęs apmokėti, o būtų pateikęs prieštaravimą, bet atsakovas notarui išdavus vykdomąjį įrašą jo neginčijo. Taigi, jeigu atsakovas nebūtų gavęs pinigų, tai nebūtų pateikęs antstolei ir prašymo už skolą perleisti turtą trečiajam asmeniui. Patvirtina, kad trečiojo asmens pajamos buvo pakankamos paskolai suteikti ir pastatų kainai sumokėti.
  6. Atsakovas pateikė teismui tripliką, jame nurodė, kad su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl trečiojo asmens paskolintų lėšų ieškovei nesutinka. Laikosi pozicijos, jog negavo jokių pinigų, todėl neturėjo pareigos minėtas lėšas įnešti į įmonės kasą. Vekselis buvo prievolės užtikrinimo prievolė, o ne paskolinius santykius įforminantis dokumentas. Teigia, kad Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-366-88/2017 trečiasis nurodė, kad iš viso sumokėjo 750 000,00 Lt, iš kurių 500 000,00 Lt buvo įskaityti už pirktus pastatus pagal

    92011-02-18 pirkimo–pardavimo sutartį, o 250 000,00 Lt turėjo būti įskaityta už kitą pastatą, kuris dar nebuvo pastatytas ir dėl kurio pastatymo buvo susitarta su kitu juridiniu asmeniu. Taip pat laikosi pozicijos, kad trečiasis asmuo vekselio išrašymo dieną neturėjo vekselyje nurodyto dydžio sumos, todėl paskolinti jos negalėjo. Pažymi, kad aplinkybė, jog vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, nebuvo įrauktas į ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus negali būti pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo, t. y. vekselio neįtraukimas į apskaitą savaime nesukėlė nuostolių ieškovei. Prašo ieškinį atmesti.

  7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad administratorius patikrino ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir nenustatė, kad ieškinio suma buvo įnešta į įmonės kasą. Paaiškino, kad administratorius priėmė trečiojo asmens kreditinį reikalavimą, nes buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Pažymėjo, kad teismas bankroto byloje pripažino, kad minėtas trečiojo asmens finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Žala kildinama iš to, kad atsakovas, priėmęs ieškovei priklausančias lėšas, jų neįnešė į ieškovės kasą.
  8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad 2009 m. su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta sutartis dėl dviejų pastatų pirkimo už 500 000 Lt sumą. Trečiasis asmuo padengė bankui paskolą, pastatų pirkimo–pardavimo dieną buvo sumokėjęs visą sumą dalimis. Vekselio suma įskaičiuota į kainą nebuvo. Sandoris buvo sudarytas ne rinkos kainomis, o vekselis buvo išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė dėl pusės pastato vertės, kad pastatas būtų parduotas trečiajam asmeniui už jų sutartą kainą. Jei sandoris nebūtų įvykęs, tą pinigų sumą UAB „Kesonas“ būtų grąžinusi trečiajam asmeniui. Mano, kad trečiasis asmuo neturėjo finansinių galimybių sumokėti tokio dydžio sumą.
  9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad su atsakovu susipažino dėl nekilnojamojo turto pirkimo. Su atsakovu buvo deramasi dėl pastatų pirkimo. Atsakovui paprašius, trečiasis asmuo paskolino jam 250 000 Lt sumą, kad atsakovas padengtų paskolą bankui ir nuimtų hipoteką, uždėtą perkamam pastatui. Pažymėjo, kad pinigai atsakovui buvo perduoti grynaisiais. Paaiškino, kad turi vidurinį išsilavinimą, ūkininkauja, pats tvarko savo buhalteriją, kai priima pinigus, išduoda kasos pajamų orderį. Teigė, kad perdavė pinigus atsakovui, jis tuo pagrindu išrašė vekselį, to jam pakako. Minėti pinigai įnešti į ieškovės kasą nebuvo. Vekselis nebuvo prievolės užtikrinimo priemonė. Patvirtino, kad ieškovės vardu dar padengė paskolą bankui. Atsakovas pripažino, kad ieškovė skolinga trečiajam asmeniui 250 000,00 Lt. Kai vyko sandoris, iš viso buvo sumokėta apie 700 000 Lt. , nes atsakovas vengė sudaryti sutartį notarine forma, reikalavo sumokėti daugiau, nes ketino parduoti jam ir kitą pastatą. Jis pinigų turėjo grynaisiais, nes ūkininkauja.

10Ieškinys tenkintinas.

  1. Byloje nustatyta, jog BUAB ,,Kesonas“ bankroto byloje yra patvirtintas šios bylos trečiojo asmens 72 696,64 EUR dydžio kreditinis reikalavimas. 2017-06-16 Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1108-407/2017 konstatavo, kad N. K. finansinis reikalavimas buvo grindžiamas ne tik vekseliu, bet ir šio vekselio pagrindu notaro išduotu vykdomuoju įrašu. Notaro vykdomasis įrašas pagal protestuotinus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 8 p.). Vykdomasis dokumentas yra pagrindas patvirtinti finansinį reikalavimą ir papildomai tikrinti vykdomojo dokumento pagrįstumą nebuvo pagrindo.
  2. Tuo atveju, jei atsakovas mano, kad vekselis yra išduotas neteisėtai, jis turi teisę atskiroje civilinėje byloje ginčyti vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, nes vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja. Atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas nurodo, jog šis vekselis buvo išduotas kaip būsimo sandorio dėl nekilnojamojo turto pardavimo užtikrinimo prievolė, tačiau tokia pozicija yra neįrodyta.
  3. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014). Šiuo atveju būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja.
  4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį, gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
  5. . Kasacinio teismo praktikoje aptariant vekselio teisines savybes pažymėta, kad įvertinus universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje konstatuotina, kad jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014), tačiau šioje byloje atsakovas neginčija vykdomojo įrašo, o tik savo paaiškinimu įrodinėja, jog vekseliu buvo užtikrinta UAB ,,Kesonas“ nekilnojamojo turto pardavimo trečiajam asmeniui užtikrinimo prievolė, tačiau net ir ši atsakovo nurodoma aplinkybė šios bylos kontekste neįrodo, jog UAB ,,Kesonas“ per savo atstovą – atsakovą pinigų negavo. Tačiau šalies paaiškinimas dėl paminėto vekselio pagrindo nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei įrodyti. Priešingai, atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog jeigu nekilnojamojo turto pardavimo sandoris būtų neįvykęs, tai vekselyje nurodyta suma būtų grąžinta trečiajam asmeniui iš kito pirkėjo gautų pinigų.
  6. Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tada, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008;2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).
  7. Byloje preliminarioji sutartis įrodo, jog atsakovas, atstovaudamas UAB ,,Kesonas“, ir trečiasis asmuo 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė preliminariąją gamybinio pastato pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kesonas“ įsipareigojo parduoti 343818/354018 dalių 3540,18 kv. bendro ploto gamybinio pastato (unikalus Nr. 2998-2010-6028), adresu Daubos g.7, Šiauliai, plane pažymėto 2P/2p, už 450 000,00 Lt ir gamybinį pastatą, kurio indeksas bylos plane 2Bp2, už 50 000,00 Lt, ir sutarė, kad pagrindinę sutartį pas notarą sudarys iki 2010-12-08. Aplinkybę, jog šis nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, įrodo 2010-12-27 ir 2011-01-24 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartys, kuriomis buvo atsisakyta tvirtinti trečiojo asmens ir įmonės sudarytą taikos sutartį. Šioje taikos sutartyje buvo nurodyta, jog trečiasis asmuo 2010-12-09 yra UAB ,,Kesonas“ kreditorius, turintis 500 000 Lt sumos reikalavimą?, nors, kaip nurodo pats atsakovas atsiliepime, trečiasis asmuo 2010-12-03 sumokėjo 259 740,41 Lt, pervesdamas pinigus į AB „Swedbank“ sąskaitą kaip ieškovės mokėtino kredito dalį ir 2010-12-07 sumokėjo 29 946,75 Lt, įmokėdamas pinigus į įmonės kasą, t. y. iki 2010-12-09 mokėjimo pavedimais ir į įmonės kasą buvo sumokėjęs tik 289 687,16 Lt. Taikos sutartyje atsakovas pripažino, jog trečiasis asmuo yra įmonės kreditorius, turintis 500 000 Lt sumos reikalavimą, todėl akivaizdu, jog į šią sumą buvo įskaičiuoti ir 250 000 Lt, gautų pagal vekselį.
  8. Byloje įrodyta, jog pastatai, dėl kurių pardavimo atsakovas susitarė preliminariąja sutartimi, parduoti trečiajam asmeniui, buvo apsunkinti hipoteka ir areštu, todėl pagrįsta trečiojo asmens pozicija, jog sueinant šios nutarties 16 p. nurodytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, trečiasis asmuo, siekdamas, kad bankas kuo greičiau panaikintų hipoteką ir su juo UAB „Kesonas“ sudarytų perkamų pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, 2010-10-04 UAB „Kesonas“ pagal 2010-10-04 neprotestuotiną paprastąjį vekselį paskolino 250 000.00 Lt, kurie turėjo būti panaudoti paskolai bankui dengti.
  9. Trečiasis asmuo rašytiniais įrodymais, pateiktais su atsiliepimu į ieškinį, įrodė, jog jis, siekdamas atgauti skolą pagal vekselį, 2011-05-27 grynaisiais už perkamą trečią pastatą į UAB „Kesonas“ kasą sumokėjo dar 28 200,00 Lt. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, jog po šių pinigų sumokėjimo UAB „Kesonas“ vadovas V. M. antstolei 2011-06-14 parašė sutikimą Nr. 11-27 perleisti nebaigtos statybos pastatą jam kaip pasiūlytam pirkėjui už 262 438,00 Lt skolą. Tačiau pastatas jam nebuvo perleistas už skolą, nes atsakovas pagal preliminariąją sutartį šį pastatą dar 2008-05-26 buvo įsipareigojęs parduoti UAB „Televizinė technika“ už 633 600,00 Lt, kuri jau buvo sumokėjusi ir avansą, tačiau pastato taip ir neįsigijo.
  10. Paminėti šios nutarties 16 p. įrodymai – taikos sutartis ir 19 p. nurodytos aplinkybės įrodo, jog atsakovas ginčo sumą įskaičiavo į ketinamų parduoti įmonės nekilnojamųjų daiktų kainą, todėl byloje paneigta jo pozicija, kad ginčo vekselis dengė tik nekilnojamojo turto pardavimo trečiajam asmeniui už sutartą kainą garantijos sandorį.
  11. Trečiojo asmens teismo posėdyje pateikti kasos išlaidų orderiai įrodo, jog trečiajam asmeniui 2008 m. ir 2010 m. buvo grąžinta kaip paskola 205 821 Lt, trečiasis asmuo yra ūkininkas, byloje įrodyta, jog jis nusipirko nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovo pozicija, jog jis neturėjo ginčo sumos vekselio išdavimo metu, yra neįrodyta.
  12. Byloje įrodžius, jog vekselis buvo išrašytas UAB ,,Kesonas“ vardu, vykdomasis įrašas išduotas dėl išieškojimo iš UAB ,,Kesonas“, UAB ,,Kesonas“ bankroto byloje buvo pripažintas ginčo sumos kreditinis reikalavimas, todėl atsakovas, vekselio išdavimo metu ėjęs direktoriaus pareigas, gavęs ginčo sumą, privalėjo šią sumą įnešti į įmonės kasą ar į sąskaitą banko įstaigoje. Bet kuris įmonės darbuotojas, gavęs grynųjų pinigų, privalo juos įnešti į įmonės kasą ar banko sąskaitą ar pateikti finansininkui dokumentus, įrodančius šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms, tik tada pasibaigia gavusio pinigus asmens atsakomybė įmonei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.
  13. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovas šioje byloje neįrodė aplinkybės, jog jis ginčo sumą įnešė į įmonės kasą, sąskaitą ar panaudojo įmonės reikmėms. Atsakovas neigė pinigų gavimo faktą, tačiau šis jo paaiškinimas yra nuginčytas paminėtu vekseliu, vykdomuoju įrašu, teismo pripažintu trečiojo asmens kreditiniu reikalavimu bankroto byloje, trečiojo asmens paaiškinimu, kuris paremtas rašytiniais įrodymais dėl UAB ,,Kesonas“ nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių.
  14. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę.
  15. CK 2.87 straipsnyje nurodytos pagrindinės juridinio asmens valdymo organo narių pareigos. Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kai dėl to bendrovei kyla žala (nuostoliai), lemia šio asmens atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, tai yra pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą (CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str., 6.246–6.249 str., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 str. 6, 8 d., 37 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012.).
  16. Kreditoriams padaryta žala, pagal kasacinio teismo praktiką, laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Šioje byloje įrodyta, jog atsakovo veiksmai dėl ginčo sumos neįnešimo į įmonės kasą yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su žalos padarymu įmonei, nes dėl ginčo sumos sumažėjo įmonės turto masė, o įmonės įsipareigojimas šia suma trečiajam asmeniui išaugo.
  17. Bet koks įmonės lėšų panaudojimas ne įmonės tikslais laikytinas žala, kurią apibrėžia panaudotų lėšų dydis, todėl ginčo suma kaip žalos dydis yra įrodyta ir iš atsakovo priteistini 72 405 EUR žalos atlyginimo ieškovei. Minimalius ieškovės nuostolius užtikrins procesinių palūkanų priteisimas. Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ši reikalavimo dalis tenkintina ir iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).
  18. Iš atsakovo priteistina 1311,08 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str.).

11Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

12ieškinį patenkinti. Priteisti BUAB ,,Kesonas“ iš V. M. 72 405 EUR žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Priteisti iš V. M. 1311,08 EUR žyminio mokesčio valstybei.

14Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai