Byla e2-166-1019/2019
Dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieškovui D. M., jo atstovei advokatei Aušrai Ižičkienei, atsakovei Ž. M., jos atstovei advokatei Rūtai Danutei Paltarokaitei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. M. ir pagal atsakovės Ž. M. patikslintą priešieškinį ieškovui D. M. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas, galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus, 2019-03-04 teisme priimtu ieškiniu prašo pripažinti, kad D. M. ir Ž. M. santuoka, sudaryta ( - ) (akto įrašo Nr. ( - )) Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriuje, iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ją nutraukti; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę M.; pripažinti butą, esantį ( - ), 104,93 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), asmenine ieškovo D. M. nuosavybe; nustatyti uzufrukto teisę atsakovei Ž. M. su nepilnamečiais vaikais U. M. ir V. M. iki jų pilnametystės gyventi D. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ) (unikalus Nr. ( - )); ieškovui D. M. priteisti natūra nekilnojamąjį turtą – negyvenamosios/komercinės paskirties patalpas, esančias adresu ( - ), 62,37 kv. m. bendro ploto, identifikacinis Nr. ( - ), bendra rinkos vertė – 71 400 Eur, nekilnojamąjį turtą – 56/4349 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,4349 ha, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), bendra rinkos vertė – 465 Eur; atsakovei Ž. M. priteisti iš D. M. 35 932,50 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį natūra; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. 9 t., b. l. 11-15). Ieškovas nurodė, kad iš pradžių jų šeiminiai santykiai buvo normalūs, tačiau ilgainiui atsirado įtampa, nepasitenkinimas vienas kitu. Savaime suprantama, tai atsiliepė tiek bendram klimatui šeimoje, tiek ir santuokiniam (intymiam) gyvenimui. Ieškovas daug dirbo, siekdamas maksimaliai patenkinti šeimos poreikius, tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikino, kad atsakovės poreikiai augo greičiau nei jo uždirbamos pajamos. Tai savo ruožtu taip pat kūrė įtampą šeimoje. Tarpusavio santykiai ypatingai pablogėjo gimus antrajam sūnui, praktiškai nuo to momento nutrūko šeiminiai santykiai. Šeimoje prasidėjo konfliktai, nepasitenkinimas vienas kitu, augo įtampa. Neapsikentęs tokio gyvenimo, maždaug 2014 metų pavasarį ieškovas išėjo iš bendro būsto (buto, esančio ( - )) ir apsigyveno atskirai. Nepaisant to, kad ieškovas apsigyveno atskirai nuo šeimos, vaikais ir atsakove rūpinosi kaip ir iki tol: teikė išlaikymą pinigais, apmokėdavo sąskaitas, pirko reikalingas prekes, apmokėdavo privataus darželio paslaugas ir kt. (el. b. 1 t., b. l. 1-11).

5Ieškovas prašo butą, esantį ( - ), pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe ir netraukti į dalintino turto balansą. CK 3.89 str. 1 d. 2 p. numatyta prezumpcija, kad turtas dovanojamas vienam sutuoktiniui, jeigu dovanojimo dokumentuose nėra numatyta kitaip. Ieškovo teigimu, butas, adresu ( - ), buvo įgytas už ieškovo tėvo Z. M. dovanotus pinigus, o įrengtas lėšomis, gautomis pardavus ieškovui iki santuokos priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Butas buvo įsigytas ir už jį sumokėta tokiu būdu: ieškovo tėvui Z. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis ( - ). Šį butą ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi Z. M. pardavė AB „( - )“ už 258 000 Lt. ( - ) buvo sudaryta buto (( - )) pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. ( - )), pagal kurią butas buvo įgytas už 230 000 Lt. AB „( - )“, atsiskaitydama už butą, įgytą iš Z. M., 230 000 Lt pervedė tiesiogiai buto, esančio ( - ), pardavėjams. Tą patvirtina mokėjimo nurodymas 230 000 Lt sumai, kurios gavėja – D. M. (viena iš buto, esančio ( - ), pardavėjų), o mokėjimo paskirtis – „( - ) sutartis reg. Nr. ( - )“. Atsakovas pagal priešieškinį Z. M. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus informavo, kad pinigus butui įsigyti jis dovanojo sūnui, t. y. ieškovui. Be to, kaip matyti iš buto pirkimo-pardavimo sutarties, butas įgytas vien tik ieškovo vardu. Tai yra du faktoriai, įrodantys aplinkybę, kad pinigus butui įsigyti Z. M. dovanojo būtent sūnui D. M. asmeniškai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas buvo renovuotas už lėšas, kurias ieškovas gavo pardavęs iki santuokos įgytą butą ir garažą. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad butas buvo įgytas ir renovuotas už bendras sutuoktinių lėšas. Todėl yra pagrindas taikyti minėtą CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nuostatą ir pripažinti butą, esantį ( - ), asmenine ieškovo nuosavybe ir šio buto netraukti į dalintino turto balansą. Ieškovo nuomone, į dalintino turto balansą įtrauktinas nekilnojamasis turtas – negyvenamosios/komercinės paskirties patalpos, adresu ( - ), 62,37 kv. m. bendro ploto, identifikacinis Nr. ( - ) (vertė – 71 400 Eur) ir nekilnojamasis turtas – 56/4349 dalys žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,4349 ha, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (vertė – 465 Eur). Ieškovas sutinka, kad šis turtas yra įgytas už bendras sutuoktinių lėšas ir jį dalinant taikytinas lygių dalių principas. Ieškovas prašo jam priteisti natūra nekilnojamąjį turtą – negyvenamosios/komercinės paskirties patalpas, adresu ( - ), ir nekilnojamąjį turtą – 56/4349 dalis žemės sklypo, adresu ( - ), o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį natūra, t. y. ½ dalintino turto vertės – 35 932,50 Eur. Tokį prašomą turto padalinimo būdą ieškovas grindžia tuo, jog komercinės paskirties patalpos ir žemės sklypas yra susiję su butu, esančiu ( - ). Pripažinus, kad butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, pagal protingumo ir teisingumo principą būtų tikslinga jam priteisti turtą natūra, o atsakovei kompensuoti jai tenkančią dalį pinigais. Ginčo dėl turto vertės byloje nėra.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog ieškovas jau 2018 m. kovo 8 d. patikslintame ieškinyje informavo teismą, kad ginčo butas, esantis ( - ), yra įgytas už Z. M. asmenines lėšas ir ieškovo asmenines lėšas ir tuo remdamasis prašė priteisti nurodytą butą nukrypstant nuo lygių dalių principo. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Z. M. lėšos buvo skirtos D. M., o ne šeimos reikmėms, įsigyjant ginčo butą. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, kad ginčo butas jam yra padovanotas, tačiau, atsakovės vertinimu, teismui yra pateikti įrodymai, kad už ginčo butą sumokėjo AB „( - )“. Jokio dokumento, t. y. dovanojimo sutarties, nei ieškovas, nei Z. M. nepateikė, deklaracijų apie tai, kad kuris nors iš jų dovanojo pinigines lėšas arba gavo dovanų pinigines lėšas, ieškovas taip pat nepateikė. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad Z. M. puikiai suprato, jog ginčo butas yra perkamas šeimai, nes kitą butą, esantį ( - ), kurį pirko, padovanojo sūnui D. M.. Taigi Z. M., būdamas patyrusiu verslininku, puikiai žinojo ir suvokė jo sudaromų sandorių esmę ir pasekmes bei tiksliai ir aiškiai išreiškė savo valią. Atsakovės teigimu, ginčo butas yra bendra jungtinė nuosavybė ir turi būti dalinamas. Nesutikdama su ieškovo pateiktu turto balansu, atsakovė nurodo, kad bendra santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė yra 348 865 Eur. Atsakovės vertinimu, dalinant bendrą santuokoje įgytą turtą, atsižvelgiant į priešieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl vaikų interesų, atsakovės sveikatos būklės, jos socialinės ir turtinės padėties, reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo – jai priteisti 2/3 turto dalis, ieškovui – 1/3 dalį turto.

7Atsakovė Ž. M., galutinai patikslinusi priešieškinio reikalavimus, 2019 m. vasario 28 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio D. M. kaltės; priteisti atsakovei iš ieškovo 145 000 Eur patirtos moralinės žalos kompensacijos, 95 000 Eur kompensaciją prarastai kvalifikacijai kelti; santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo ir atsižvelgiant į moralinės žalos ir kompensacijos prarastai kvalifikacijai kelti dydį, padalinti tokiu būdu: Ž. M. priteisti 2/3 nekilnojamojo turto – buto, adresu ( - ), D. M. priteisti nekilnojamąjį turtą – negyvenamosios/komercinės paskirties patalpas, esančias adresu ( - ), nekilnojamąjį turtą – 56/4349 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), 1/3 nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu ( - ); iš D. M. priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. 9 t., b. l. 1-10). Nurodė, kad santuokoje išgyveno daugiau nei 12 metų. Susituokus santykiai buvo labai geri, tačiau nutrūko dėl sutuoktinio neištikimybės. Atsakovė nurodė, kad yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, todėl po studijų baigimo santuokos metu buvo įsidarbinusi gerai apmokamoje darbo vietoje, turėjo galimybes padaryti puikią karjerą. Sutuoktinis taip pat dirbo ir rūpinosi savo karjera. Praėjus penkeriems santuokos metams, šalys pradėjo planuoti šeimos pagausėjimą – ( - ) gimė sūnus U. M., o ( - ) – sūnus V. M.. Šeimos finansinės galimybės buvo labai geros, šalys nutarė, kad atsakovė augins vaikus, skirs visą savo laiką ir jėgas vaikų, namų priežiūrai, todėl laikotarpiu nuo ( - ) iki ( - ) išėjo motinystės atostogų - nedirbo, rūpinosi šeima, namais, augino ir prižiūrėjo vaikus. Sutuoktinis tuo metu rūpinosi karjera, darbo reikalais, lėšomis šeimai. Prie šeimos biudžeto atsakovė prisidėdavo gaunama motinystės pašalpa. Vaikams paaugus, 2014 m. birželį grįžo į darbą. Atsakovės teigimu, jau nuo 2012 m. sutuoktinis nebevykdė sutuoktinio pareigų, teisindamasis dideliu darbo krūviu, nuolatiniu nuovargiu. 2013 m. sužinojo apie sutuoktinio slėptą neištikimybę. Atsakovas, nenutraukęs santuokos, išėjo gyventi su kita faktine sutuoktine – 2014 m. jis apsigyveno su savo drauge K.. Atsakovas, būdamas santuokoje, pastoviai meluodavo dėl išvykų į komandiruotes, vėlyvo grįžimo, nebuvimo namuose. Paskutiniais santuokos metais namuose tvyrojo nuolatinė psichologinė įtampa dėl jo santuokinės neištikimybės. Todėl dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis yra neištikimas būdamas santuokoje su atsakove. Tokiu būdu atsakovas supriešino savo asmeninius interesus su sutuoktinės ir visos šeimos interesais, nebuvo lojalus savo sutuoktinei, su kuria pragyveno daugiau nei 10 metų, ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovė bandė išsaugoti šeimą, tačiau sutuoktinis tokio noro neturėjo, nes artimai bendravo su kita moterimi. Atsakovės teigimu, faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija įrodo tokie įrodymai: 1) ( - ) nuotrauka iš viešbučio ( - ) – sutuoktinis į komandiruotę Vokietijoje išvažiavo ( - ), o grįžo iš ( - ) į ( - ) naktį; 2) ( - ) nuotrauka „Italija“, daryta tuo metu, kai sutuoktinis trims savaitėms darbo reikalais buvo išvykęs su tiekėjais iš Rusijos į Italiją; 3) ( - ) nuotrauka iš gimtadienio šventės – ( - ) negalėjo kartu švęsti vyresniojo sūnaus U. gimtadienio, nes sutuoktinis skubiai turėjo neva išvykti į komandiruotę, nors kitą dieną jis šventė restorane draugės gimtadienį; 4) sutuoktinis pranešė, kad 2014 metų Naujus metus ir Kalėdas švęs su tiekėjais iš Rusijos be antrųjų pusių, o sutuoktinio draugė į socialinius tinklus įkėlė nuotrauką, kurioje ji ir ieškovas Rygos senamiestyje; 5) sutuoktinis nuomojosi butą Klaipėdoje, tikėtinai susitikimams su drauge, ten keliaudavo ir laikydavo automobilį; 6) ieškovas išsikraustė iš šeimos buto ir persikėlė gyventi pas draugę. Atsakovas slėpė neištikimybės faktą, paliko šeimą ir tuoj po to pradėjo gyventi su kita moterimi, taip nepalikdamas galimybės atkurti santuokinių ryšių. Atsakovė, prašydama priteisti 95 000 Eur kvalifikacijai atgauti, nurodė, kad praleisdama su vaikais ilgą laiko tarpą (šešerius metus), prarado kvalifikaciją bei darbo įgūdžius, kuriems atgauti reikalinga skirti papildomai laiko ir lėšų – reikalinga lankyti kursus, kurie papildomai kainuoja. Laikas praleistas kursuose taip pat reiškia nuostolius vaikų priežiūrai, nes negalėdama jų vienų palikti, turi samdytis auklę. Sutuoktinis taip pat apribojo darbines galimybes dėl nepakankamos pagalbos auginant vaikus. Taip pat dėl šio tarpo karjeroje ženkliai sumažėjo atsakovės galimybės susirasti darbą dėl vienišos motinos, auginančios du mažamečius vaikus, statuso. Augindama vaikus neturėjo laisvalaikio dėl pagalbos iš sutuoktinio pusės nebuvimo. Atsakovė savo karjeros laikotarpyje padarė didelę pauzę, kai savo laiką skyrė vien tik šeimos ir vaikų priežiūrai. Be to, likdama viena su dviejų vaikų priežiūros pareiga, skirti laiko karjerai, mokymuisi, kvalifikacijos kėlimui atsakovė turi labai ribotas galimybes ir laiką. Nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgtina ir į santuokos trukmę – santuokoje gyveno daugiau nei dešimt metų. Atsakovė, prašydama priteisti 145 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad moralinę žalą patyrė dėl patirtų išgyvenimų, susijusių su nederamu atsakovo elgesiu. Atsakovė patyrė didžiulius neigiamus dvasinius sukrėtimus, emocinį šoką, sumažėjo bendravimo galimybių dėl atsakovo veiksmų, žlugusios santuokos. Sutuoktinio netinkamas elgesys atsakovės atžvilgiu būnant nelojaliam, neištikimam, savaime suprantama, kad neigiamai įtakoja jos gyvenimo kokybę, savivertę bei pasitikėjimą kitais žmonėmis, neišvengiamai neigiamai atsiliepia jos fizinei ir psichinei sveikatai, taip sukeldamas moralinę žalą. Dėl tokios sutuoktinio sukeltos situacijos atsirado ilgalaikiai neigiami padariniai atsakovės sveikatai, ji susirgo gilia depresija. Sutuoktinio neištikimybė sukėlė garbės ir orumo įžeidimą, atsakovė patyrė psichologinį smurtą, pažeminimą, sutuoktinis nesirūpino vaikų priežiūra. Šiuo laikotarpiu kreipėsi į šeimos gydytoją, jai buvo nustatytos šios diagnozės: nervų sistemos sutrikimai, hormonų sistemos sutrikdymas, vaisingumo netekimas. Dėl patirto didžiulio streso ėmė slinkti plaukai, po žinios apie neištikimybę per porą metų teko protezuoti 4 dantis ir dar vieną visiškai išrauti ir vietoj jo dėti implantą. Tokie neigiami padariniai sveikatai ilgalaikiai.

8Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad, dalinant bendrą santuokoje įgytą turtą, reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo – atsakovei priteisti 2/3 turto dalis, ieškovui – 1/3 dalį turto. Pažymėjo, kad sutuoktiniui palikus šeimą, nukenčia nepilnamečių sūnų interesai, iki pilnametystės jiems yra reikalingas pastovus išlaikymas, atsižvelgiant į tai, kad vaikų poreikiai tik didės, taip pat jiems reikalinga saugi, pastovi gyvenamoji vieta. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė turėjo ir turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei į tai, kad būdama motinystės atostogose ir skirdama laiką šeimai, yra blogesnėje turtinėje padėtyje. Atsakovės teigimu, po santuokos faktinio iširimo dėl sutuoktinio neištikimybės labai išgyveno, dėl to sutriko sveikata, lankėsi pas gydytojus, jai nustatyta gili subjektyvi depresija, skirtas medikamentinis gydymas, 2012 metų rudenį kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos sutrikimo.

9Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį (galutiniu atsiliepimu/patikslintu ieškiniu palaiko atsiliepime į patikslintą priešieškinį pateiktą poziciją), nurodė, kad pagrindinis ieškovės argumentas dėl ieškovo kaltės – jo neištikimybė, tačiau, pasak ieškovo, jis niekada ir neneigė, kad išėjęs gyventi atskirai apsigyveno su kita moterimi, su kuria gyvena iki šiol. Tačiau ne mažesnę reikšmę turi ir būtinybė išsiaiškinti tokio elgesio priežastį. Nors atsakovė teigia, kad intymūs šalių santykiai nutrūko 2012 metais, tačiau, ieškovo teigimu, paskutinį kartą jis su atsakove turėjo intymius santykius tuo metu, kai buvo pradėtas jaunesnysis sūnus, t. y. maždaug 2010 m. rugsėjį. Po to laiko, net ir po sūnaus gimimo, ieškovas buvo atstumiamas. Ieškovo teigimu, nesant jokių objektyvių priežasčių, kodėl atsakovė atsisakydavo atlikti savo, kaip moters, santuokinę pareigą, jis įžvelgia tik vieną, subjektyvią, priežastį – atsakovė paprasčiausiai nustojo ieškovą mylėjusi. Tai, kad atsakovė iš tiesų neturėjo objektyvių priežasčių atsisakyti vykdyti santuokinių ryšių palaikymo pareigą, patvirtina aplinkybė, kad jai periodiškai užeidavo „meilės“ priepuoliai ir tuomet ji gan agresyviai reikalaudavo seksualinių kontaktų su ieškovu. Tai prasidėjo 2013 metais, kai ieškovas pranešė išeisiąs iš šeimos. Be to, kai ieškovas 2013 metais informavo atsakovę, kad nebegali gyventi su ja, todėl eina gyventi kitur, ji bendrų draugų ir pažįstamų rate pradėjo skelbti, kad ieškovas yra gėjus. Atsakovė, be kita ko, pradėjo ieškovą viešai žeminti ir draugų susitikimų, švenčių metu. Ieškovas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ji buvo apgaudinėjama, nes jis neva jai pasakydavo vieną išvykimo priežastį, o iš tikrųjų laiką praleisdavo su kita moterimi, ir nurodė, jog atsakovės pateikiamuose tariamo melavimo įrodymuose yra nurodytas laikotarpis: 2013 m. – 2014 metų pradžia. Tačiau jis jau 2013 metais atvirai pasakė atsakovei, kad taip toliau gyventi nebegali, todėl išeina iš šeimos. Informavęs atsakovę apie savo ketinimus nutraukti santuoką, jis nebeturėjo pareigos ją informuoti apie kelionių tikslus, todėl tiesiog pasakydavo, kad išvyksta ir kuriam laikui. Meluoti jis neturėjo tikslo, nes šeimos išsaugojimo galimybių ieškovas nebematė. Pažymėjo, kad išėjęs gyventi atskirai nuo šeimos, jis ne tik pilnai išlaikė vaikus (duodamas pinigų jų išlaikymui ir apmokėdamas darželių paslaugas bei kitus vaikų poreikius), bet materialiai rėmė ir atsakovę. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės teiginiais, neva jai vienai teko vaikų priežiūros krūvis, nes ieškovas, esą, ilgai ir daug dirbdavo, todėl mažai būdavo namuose, paaiškino, kad jis visą laiką (išskyrus ganėtinai retas trumpalaikes komandiruote, kurios užimdavo maksimaliai 4-7 dienas per mėnesį) būdavo namie ir visada ne tik padėjo tvarkytis su vaikais, bet ir tvarkyti namų ūkį. Ieškovo teigimu, jis vaikus prausdavo, migdydavo, maitindavo, eidavo su jais pasivaikščioti, rūpinosi jų lavinimu, kartu žaisdavo, skaitydavo jiems knygutes ir pan. Be to, atsakovė su vaikais kiekvieną vasarą po 3-4 mėnesius praleisdavo pas ieškovo tėvus ( - ), kur jo tėvai tikrai padėdavo jai tvarkytis su vaikais, nes labai myli anūkus ir nori bei gali jais pasirūpinti. Be to, į ( - ) atvykdavo ir ieškovas, todėl taip pat prisidėdavo prižiūrint vaikus. Ieškovo teigimu, nuo 2013 metų vaikai pradėjo lankyti darželius, taigi dienos metu vaikais buvo rūpinamasi darželiuose. Įvertinant tai, kad net ir grindis namie išplaudavo bei skalbinius išlygindavo ateinanti namų tvarkytoja, o ieškovas pasirūpindavo namų aprūpinimu maisto produktais, didelio krūvio atsakovė nepatyrė. Ji tiesiog leisdavo dienas savo malonumui, vaikščiodama po parduotuves, kosmetikos salonus, kino teatrus ir pan., nors tuo metu tikrai galėjo pradėti dirbti ir pagal galimybes prisidėti prie materialinio šeimos gerbūvio kūrimo (CK 3.27 str.), o tuo pačiu lavinti save, didinti profesinius įgūdžius ir pan. Nors atsakovė priešieškinyje išvardijo krūvą negalavimų (psichikos sutrikimai, mėnesinių sutrikimai, svorio netekimas, dantų iškritimas ir pan.) ir visa tai pateikiama taip, kad esą visa tai ją ištiko dėl ieškovo kaltės, tačiau ieškovas pažymėjo, jog atsakovė nuolatos laikydavosi drastiškų dietų, kurios buvo ne tik svorio sumažėjimo priežastimi, bet ir sąlygojo nuotaikų kaitą, bulimijos priepuolius, mėnesinių ciklo sutrikimą bei neabejotinai turėjo poveikį bendrai organizmo būklei. Nors atsakovė teigia be galo išgyvenusi šalių išsiskyrimą, dėl ko net susirgo, tai jai netrukdė susirasti kitą vyriškį ir išvystyti santykius su juo iki tokio lygio, kad jau praėjus pusei metų po ieškovo išėjimo, jis apsigyveno šalių namuose. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės reikalavimu priteisti 95 000 Eur kvalifikacijai atgauti, nurodė, kad, pirma, CK 3.72 straipsnyje numatytas išlaidų, susijusių su kvalifikacijos įgijimu (kai sutuoktinis dėl santuokos sudarymo negalėjo baigti studijų) ar perkvalifikavimo kompensavimas; antra, atsakovė nepaaiškina, kokią kvalifikaciją ji dar rengiasi įgyti, juolab kad priešieškinio pradžioje nurodo turinti aukštąjį išsilavinimą ir dirbusi gerai apmokamoje vietoje. Taigi, priešingai, nei numatyta CK 3.72 str. 3 d., atsakovei nėra reikalo įgyti kvalifikaciją. Atsakovė taip pat nenurodo, kokio perkvalifikavimo jai reikia (t. y. kokią papildomą specialybę rengiasi įgyti, kokios tokio perkvalifikavimo sąlygos ir pan.); trečia, atsakovė nenurodo, kuo pagrįsta jos nurodyta suma. Ieškovo teigimu, atsakovės teiginys apie 6 metus jos neva paaukotus vaikų priežiūrai, nėra teisingas, nes vaikai 2013 metais pradėjo lankyti darželius, taigi atsakovė 5 metus nedirbo dėl vaiko priežiūros atostogų, o šeštaisiais metais tokio poreikio tikrai nebuvo. Ieškovo vertinimu, atsakovės reikalaujama 145 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra visiškai nepagrįsta. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės reikalavimu padalyti turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo jai priteisiant 2/3 buto dėl ieškovo neištikimybės, nurodė, kad tokia aplinkybė nėra numatyta CK 3.123 str. Dėl neištikimybės patirtai neturtinei žalai kompensuoti įstatymas numato neturtinės žalos atlyginimo institutą, kurį atsakovė prašo taikyti. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės motyvu, kad nepriteisus didesnės turto dalies nukentės nepilnamečių vaikų interesai, nes, kaip nurodo ieškovas, jis tiek prašydamas nukrypti nuo lygių dalių principo (pradiniame ieškinyje), tiek prašydamas pripažinti butą jo asmenine nuosavybe (galutiniame patikslintame ieškinyje) nesiekia pažeisti nepilnamečių vaikų interesų, nesiekia ir nesieks vaikų iškeldinti iš buto – vaikų galimybes gyventi bute iki pilnametystės užtikrina CK 3.71 str. ir 3.86 str., t. y. atsakovei, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu suteiktina teisė su vaikais gyventi bute iki vaikų pilnametystės (uzufruktas). Atsakovės argumentai apie neva blogą jos sveikatos būklę, dėl ko jai reikėtų priteisti didesnę turto dalį, ieškovo vertinimu, taip pat atmestini, nes svarbu, kad aplinkybės, kuriomis teismas grindžia nukrypimą nuo lygių dalių principo, egzistuotų dalijant turtą, o atsakovė pateikia 2010-2012 metų medicinos dokumentų išrašus, kurie nepatvirtina, kad atsakovė serga šiuo metu, yra nedarbinga ir pan. Priešingai, pagal byloje esančius duomenis atsakovė yra darbinga, jos uždirbamos pajamos viršija vidutinį Lietuvos dirbančiųjų mėnesinį atlyginimą.

10Teismo posėdžių metu (2018-07-26, 2018-10-29, 2019-01-17, 2019-01-30, 2019-01-31, 2019-03-04, 2019-03-20) ieškovas ieškinį palaikė, su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad santykiai su atsakove pašlijo nuo 2012 metų pabaigos, prasidėjo pastovūs konfliktai, barniai. Iki 2012 metų buvo meilė, pagarba. Ieškovas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 metų liepos mėnesio iki 2013 metų sausio mėnesio, kai buvo remontuojamas butas, atsakovė su vaikais gyveno ( - ) pas tėvus, taip pat ( - ), būdavo ir bute, ( - ). Santykiai blogėjo palaipsniui. Atsakovė priekaištaudavo, kad ieškovas nieko nedaro, nepadeda, nors jis vienas dirbo ir išlaikė šeimą. Nuo 2012 m. darbe prasidėjo komandiruotės. Namuose buvo namų tvarkytoja, darbų nebuvo labai daug. Konfliktai kildavo dėl smulkmenų. Susipykę nešnekėdavo ir po savaitę. Gyvenimas kartu tenkino, bet nebuvo intymių santykių, meilės. Ieškovo teigimu, intymių santykių šeimoje nebuvo nuo antro vaiko pradėjimo. Paaiškino, kad intymūs santykiai reti buvo ir iki to. Santykiai vėso metai iki pirmo vaiko gimimo. Jis rodydavo iniciatyvą, atsakovė yra atstūmusi kelis kartus. Apie tai kalbėdavosi, bet kaltindavo vienas kitą ir susipykdavo. Ieškovo teigimu, jis viską darė, stengėsi, o jo artimiausias žmogus nevertino, todėl kyla klausimas, dėl ko stengtis, jei nepastebi, negerbia, nemyli. Nebuvo pokalbių apie tai, kas negerai poroje. Jų gyvenimas buvo tam tikra iliuzija, kuria tikėjo abu. Gyveno dėl vaikų. Abu tikėjosi, kad viskas bus gerai, kad išgelbės santuoką. 2013 m. rudenį ieškovas pasakė atsakovei, kad nori gyventi atskirai, nes gyvenimas kartu neturi prasmės dėl nuolatinių konfliktų, interesų skirtumų. Atsakovei tai buvo netikėta. Susitarė, kad ieškovas išsikels po Naujųjų metų, bet atsakovė 2014 m. pradžioj po vakarėlio susilaužė koją, buvo reabilitacijoje, nebuvo kam rūpintis vaikais, todėl jis liko namuose. Dėl kitos moters paaiškino, kad šiuo metu gyvena su K. Z.. Su ja pradėjo bendrauti nuo 2013 metų pavasario pabaigos/vasaros pradžios. Ieškovo teigimu, jis niekad neieškojo pažinčių, buvo šeimyniškas. Išėjęs iš namų, po 3-4 mėnesių pradėjo gyventi kartu. K. Z. buvo iš Klaipėdos, susitikdavo su ja ir Klaipėdoje. Atsakovė apie kitą moterį sužinojo po pusės metų. Ieškovo teigimu, santuoka iširo, nes nebuvo normalių santykių, o ne dėl kitos moters. Dėl byloje esančių nuotraukų ir socialinio tinklo Facebook paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį su K. atostogavo Sicilijoje 10 dienų, šeimai sakė, kad išvyksta darbo reikalais. Ieškovo teigimu, tuo metu fiziškai nebuvo neištikimas. Fizinė neištikimybė buvo maždaug 2013 metų rudenį, kai ruošėsi išeiti iš namų. Ieškovo vertinimu, ištikimybė turi būti kažkam, t. y. nedarymui kažko, ką asmuo turi su sutuoktiniu. Šalys buvo draugai, jų seksualinis gyvenimas nebuvo toks, koks įprastas šeimoje. Sutuoktiniai pirmiausia yra meilužiai, o jei seksualinis poreikis nepatenkinamas, nėra kaltės dėl kito asmens. Atsakovė su kitu vyru gyvena nuo 2014 metų pabaigos. Ieškovas paaiškino, kad prie draugų atsakovė nesiskaitė su jo nuomone, jo atžvilgiu replikuodavo, draugai jį net pradėjo įtarinėti, kad jis ne tos seksualinės orientacijos. Nesutikdamas su atsakovės argumentais, kad tik ji rūpinosi vaikais, nurodė, jog vaikais rūpinosi abu.

11Ieškovas dėl reikalavimo pripažinti ginčo butą, esantį ( - ), asmenine jo nuosavybe, ir netraukti į dalintino turto balansą paaiškino, kad iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog įsigyjant butą už jį sumokėta išimtinai ieškovo tėvo Z. M. lėšomis, gautomis pardavus jo butą Klaipėdoje. Z. M. patvirtino, kad pinigus dovanojo sūnui, o ne abiem sutuoktiniams. Butas buvo įsigytas už 230 000 Lt, kaina sumokėta pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, avansas nebuvo mokėtas. Buto reikėjo ieškovui, todėl jo tėvas dovanojo pinigus asmeniškai jam. Butas pirktas išimtinai ieškovo vardu. Registrų centre butas neregistruotas asmenine nuosavybe, nes butas įgytas santuokoje. Butas buvo įrengtas už ieškovo asmenines lėšas, gautas pardavus iki santuokos įgytą butą Kaune. Ieškovo teigimu, į buto įrengimą jis investavo apie 160 000 Lt, iš bendrų šeimos pinigų įdėjo apie 40 000-80 000 Lt. Ieškovas paaiškino, kad apie 100 000 Lt buvo iš jo parduoto buto Kaune, 10 000 – 20 000 Lt iš parduotų daiktų (baldų, užuolaidų), buvusių jo bute, 30 000 Lt vartojimo paskola, apie 22 000 Lt lizingas baldams, iš abiejų darbo užmokesčio apie 40 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovės tėvai, pardavę butą Marijampolėje, davė apie 30 000 – 35 000 Lt perkant butą, ( - ). Daugiau jos tėvai neprisidėjo jokiais pinigais, nebent gal pirko užuolaidas. Kadangi po butu esančios komercinės patalpos ir žemės sklypas įgyti iš bendrų šeimos lėšų, todėl šis turtas dalintinas lygiomis dalimis.

12Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinės ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovė nežinojo ieškovo poreikių. Santuoka nutrūko, nes nebuvo normalios santuokos. Pagrindinis atsakovės argumentas, kad ieškovas buvo jai neištikimas su kita moterimi ir todėl yra preziumuojama jo kaltė dėl santuokos iširimo, tačiau ieškovas niekada ir neneigė, kad išėjęs gyventi atskirai apsigyveno su kita moterimi, su kuria gyvena iki šiol. Visi atsakovės pateikti įrodymai yra apie laikotarpį, kuomet santuokiniai ryšiai jau faktiškai buvo pašliję ir ieškovas, neapsikentęs nuolatinio ignoravimo ir nepagarbos iš atsakovės pusės, susirado kitą moterį. Nei viena iš šalių neginčija, kad dar iki ieškovo taip vadinamos neištikimybės, šalių intymūs santykiai praktiškai nutrūko. Po antrojo vaiko pradėjimo daugiau intymių santykių šalys neturėjo (maždaug nuo 2010 metų rugsėjo mėn.). Tai akivaizdžiai demonstruoja santuokinių ryšių kritišką pašlijimą ar net visišką nutrūkimą. Taigi nuo to laiko santuokiniai ryšiai tarp sutuoktinių jau buvo nutrūkę. Atsakovės teigimu, kita moteris Ieškovo gyvenime atsirado 2013 metais. Taigi, net ir vadovaujantis atsakovės paskaičiavimais ir teikiamais įrodymais, gerokai iki to laiko apie 2,5 metų tarp šalių jau buvo nutrūkę santuokiniai ryšiai. Todėl teigti, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo tariamos neištikimybės, nėra jokio pagrindo. Atsakovė, gimus vaikams, susitelkė išimtinai jiems, sutuoktiniui jos gyvenime praktiškai neliko vietos, išskyrus poreikį prieš draugus ir aplinkinius demonstruoti idealios šeimos modelį: pusryčiai prie muzikos, vakarėliai su šeimos draugais ir pan. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad dvasinė, emocinė jos vaikų tėvo būsena jai ne itin rūpėjo. Būtent šios aplinkybės, o tiksliau netinkamas atsakovės elgesys lėmė tai, kad ieškovas moteriškos šilumos ir supratimo ėmė ieškoti kitur. Ir tai įvyko ne iš karto, o maždaug po 2-3 metų. Atsakovė taip pat nevykdė savo pareigos gerbti savo vaikų tėvą. Dėl to santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atstovės teigimu, ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad atsakovė save alino dėl išvaizdos, galimai dėl to sutriko ir menstruacijų ciklas. Atsakovės reikalaujama priteisti 145 000 Eur dydžio neturtinė žala yra neprotingai didelė ir turėtų būti mažinama, jei teismas nuspręstų, kad santuoka iširo išimtinai dėl vieno sutuoktinio kaltės. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti kompensaciją kvalifikacijai atgauti nurodė, kad net pačios brangiausios studijos Lietuvoje nesiekia atsakovės prašomų priteisti sumų. Atsakovė net nenurodė, ką ketina studijuoti, ką ketina daryti. Atsakovė po vaiko priežiūros atostogų grįžusi į darbą dirbo net 1,5 metų ir po pertraukos dirba šiuo metu. O tai reiškia, kad kvalifikacijos lygis leido ir leidžia jai dirbti, taigi kvalifikacijos ji nėra praradusi. Be to, atsakovės teiginys apie 6 metus jos neva paaukotus vaikų priežiūrai taip pat nėra teisingas, nes vaikai 2013 metais pradėjo lankyti darželius, taigi atsakovė 5 metus nedirbo dėl vaiko priežiūros atostogų, o šeštaisiais metais tokio poreikio tikrai nebuvo. Dėl turto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe paaiškino, kad butas, adresu ( - ), buvo įgytas už ieškovo tėvo Z. M. dovanotus pinigus, šis butas buvo įrengtas lėšomis, gautomis pardavus ieškovui iki santuokos priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pagal priešieškinį Z. M. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus informavo, kad pinigus butui įsigyti jis dovanojo sūnui, t. y. ieškovui. Be to, kaip matyti iš buto pirkimo-pardavimo sutarties, butas įgytas vien tik ieškovo vardu. Tai yra du faktoriai, įrodantys aplinkybę, kad pinigus butui įsigyti Z. M. dovanojo būtent sūnui ieškovui D. M. asmeniškai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas buvo renovuotas už lėšas, kurias ieškovas gavo pardavęs iki santuokos įgytą butą ir garažą. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad butas buvo įgytas ir renovuotas už bendras sutuoktinių lėšas. Todėl yra pagrindas taikyti CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą ir pripažinti butą asmenine ieškovo nuosavybe. Jei teismas spręstų, kad butas turi būti traukiamas į dalintino turto balansą ir dalinamas tarp buvusių sutuoktinių, prašo teismo tokiu atveju nukrypstant nuo lygių dalių principo priteisti butą ieškovo nuosavybėn. Nesutikdama su atsakovės prašymu nukrypti nuo lygių dalių principo dėl ieškovo neištikimybės, atstovė nurodė, kad tokia aplinkybė nėra numatyta CK 3.123 straipsnyje.

13Atsakovė Ž. M. teismo posėdžių metu (2018-07-26, 2018-09-13, 2018-10-29, 2019-01-17, 2019-01-30, 2019-01-31, 2019-03-04, 2019-03-20) su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, patikslintą priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad draugystės pradžia (2000 metų pavasarį) buvo labai graži, po metų ieškovas pasipiršo. Jų požiūriai labai sutapo, abiem buvo svarbi šeima, daug keliaudavo, santykius puoselėjo abu. Gimus antrajam vaikui, ieškovas pradėjo dirbti iš namų. Situacija šeimoje pradėjo keistis 2012 metų vasario mėnesį, kai ieškovas išvyko į pirmą komandiruotę. Vykdavo į komandiruotes 1 k./mėn. Atsakovė jausdavosi labai vieniša. 2012 metų vasarą prasidėjo buto remontai, kurie tęsėsi iki 2013 metų sausio mėnesio, todėl ji su vaikais gyveno ( - ). Ieškovas pradėjo dirbti naktimis, neidavo miegoti kartu. Atsakovės teigimu, ji niekada neturėjo pagrindo nepasitikėti ieškovu – jis nerodydavo dėmesio kitoms. Namuose santykiai buvo geri, konfliktų nebuvo. Vyras buvo dėmesingas, išvykdamas į komandiruotę, palikdavo staigmenas, telefonu sakydavo, kad pasiilgo, myli. 2013 metais vyras buvo labai įsitraukęs į darbus, buitis buvo atsakovės rūpestis. Nurodė, kad pirmojo vaiko laukimosi metu intymių santykių neturėjo, todėl ir vėliau santykių nebuvimas nekėlė įtarimo. Ieškovui buvo hormonų sutrikimas, todėl ji priprato prie retų intymių santykių, ieškovas buvo mažai iniciatyvus. Nėštumo, žindymo metu intymių santykių nebuvo. Pasak atsakovės, ji šeimoje neturėjo vyro – buvo geras draugas, tėvas, jis ją mylėjo prie kitų, bet tik ne miegamajame. Atsakovės teigimu, jų santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. 2013 metų rugpjūtį, kaip buvo sakęs ieškovas, buvo trijų savaičių ieškovo darbinė kelionė į Italiją, tačiau kaip matyti iš byloje esančios nuotraukos, tuo metu ieškovas atostogavo su K. Z.. Kai 2013 metų rudenį sutuoktiniai atostogavo, ieškovas buvo apatiškas, uždaras, pavargęs. 2013 m. spalio 3 d. buvo sūnaus U. gimtadienis, planavo švęsti šeimos rate, bet ieškovui reikėjo važiuoti į komandiruotę į Klaipėdą, nors, kaip matyti iš byloje esančios nuotraukos, 2013 m. spalio 4 d. ieškovas šventė K. gimtadienį. Atsakovės teigimu, ji nieko neįtarė. 2013 metų lapkričio vidury sutuoktiniai ėjo vakarienės į restoraną, kurios metu ieškovas pasakė, kad jie turi pagyventi atskirai, tačiau nenurodė priežasčių. Atsakovės teigimu, ji jautėsi labai šokiruota, nes nebuvo jokių konfliktų, viskas buvo stabilu, buvo bendrų planų. Kitą dieną jis pasakė, kad nemyli atsakovės. Atsakovei paklausus, ar jis turi kitą moterį, ieškovas atsakė, kad ne, nors pripažino, jog buvo, bet neva viskas pristabdyta. Ieškovas niekad nepripažino, kad yra kita moteris. Naujuosius metus ieškovas neva vyko švęsti su verslo partneriais, tačiau šventė Rygoje su K.. Ieškovas žadėjo iki 2014 m. sausio išsikraustyti, bet 2014 m. sausį nepradėjo išsikelti, todėl tai, atsakovės teigimu, teikė jai vilties, nes ji nežinojo apie kitą moterį. 2014 metų pavasarį ieškovas prisipažino prie jo tėvų, kad turi kitą moterį, su kuria draugauja dvejus metus. 2014 m. kovo mėnesį atsakovė rado ieškovo automobilyje (kur atsarginis ratas) kvepalus, laikrodį, apatinius K.. Iš bendrų namų ieškovas išsikėlė ( - ), šeimą rėmė materialiai (pervesdavo pinigų, mokėjo už vaikų darželį, būrelius, draudimo įmokas, automobilio lizingą). Atsakovė nurodė, kad ieškovas visada telefonu atsiliepdavo verslo partneriui V. – atsakovė jo telefone rado tris V. numerius, kurių vienu paskambinus atsiliepė moteris; internete pagal telefono numerį atsakovė surado, kad yra K. iš Klaipėdos, rado jos duomenis Facebook, tokiu būdu rado nuotraukas ir su ieškovu. Atsakovės teigimu, jų santuoka iširo tada, kai jis pasakė, kad ją palieka, ir negalėjo paaiškinti, kas nutiko, kodėl nebemyli. Atsakovė su dabartiniu draugu pradėjo bendrauti 2015 m. pavasarį.

14Atsakovė dėl prašomos priteisti neturtinės žalos paaiškino, kad dėl vyro neištikimybės patyrė moralinę žalą. Atsakovės teigimu, ji besąlygiškai pasitikėjo sutuoktiniu. Kai vyras susirado kitą moterį, santuoka iširo. Atsakovės išgyvenimai buvo dideli, ji jautė gėdą, ieškovas nepaaiškino, kas buvo blogai, iš pradžių buvo neaiškios priežastys, atsakovė vis mąstė, kas su ja negerai, kad taip atsitiko. Tai turėjo psichologinių pasekmių – mitybos problemos, 6 mėnesiai prieš ieškovui išeinant iš namų atsakovė susirgo bulimija (2013 m. vasaros pabaigoje), nes norėjo būti patraukli savo vyrui, nors vyras nereiškė pretenzijų dėl išvaizdos. Be to, po antro vaiko gimimo atsakovei sutriko menstruacijų ciklas, buvo paskirtas gydymas, vaistus geria iki dabar. Atsakovės vertinimu, tai padarinys vyro nelojalumo, veidmainiškumo. Atsakovė šešerius metus atidavė šeimai, paaukojo savo karjerą, buvo finansiškai priklausoma nuo vyro. Jie planavo susilaukti trečio vaiko, lūkesčiai, susiję su šeima, buvo dideli. Šeimos finansinės galimybės leido jai nedirbti ir rūpintis šeima. Ieškovui pasakius, kad jis išeina iš šeimos, atsakovė turėjo susitaikyti su situacija, jog reikės dirbti – žinojo, kad į ankstesnę darbovietę (AB „( - )“) negalės grįžti dėl jų neigiamų santykių su M. (ieškovas ir jo tėvas anksčiau dirbo įmonėje). Be to, sutuoktinis savo pajamas skirdavo ne tik šeimai, bet ir draugei.

15Atsakovė dėl reikalavimo priteisti 95 000 Eur prarastai kvalifikacijai atgauti paaiškino, kad ji 2000 metais baigė ( - ), marketingo specialybę. Nuo 2003-2004 m. dirbo AB „( - )“ projektų vadove (pasiūlė darbą ir priėmė ieškovas, nes tuo metu buvo įmonės Plėtros ir marketingo vadovas). Atsakovės darbo užmokestis buvo apie 5400 Lt. Po vaikų priežiūros atostogų į darbą grįžo ( - ), darbo sutartį nutraukė 2015 m. lapkritį. Bandė dirbti nekilnojamojo turto brokere, bet netenkino darbo pobūdis, nestabilios pajamos (dirbo 3 mėn.). Per laikotarpį, kol ji nedirbo, pasikeitė marketingas. Atsakovė siuntė kelis kartus CV, bet nepakvietė į pokalbį. Atsakovės teigimu, darbdaviai ieško darbuotojų iki 35 metų amžiaus, be to, atsakovė turi du vaikus. Atsakovė nedirbo iki 2016-11-23. Šiuo metu dirba ( - ) pardavimų skyriuje vadybininke, jos gaunamas darbo užmokestis – 700 Eur, taip pat yra galimybė gauti priedus. Dėl turtinės žalos dydžio paaiškino, kad ji prarado kvalifikaciją, šiuo metu užimamos žemesnės pareigos. Esamoje darbovietėje yra ir marketingo skyrius, bet reikalinga anglų k. Atsakovės teigimu, ji galėtų mokintis anglų k. (30-40 Eur/val. individuali pamoka). Norėtų pakeisti darbo sritį, bet, pasak atsakovės, ji nesigilino, ką norėtų keisti. Atsakovės teigimu, jos metuose privaloma baigti ISM universitetą, be to, gal turėdama pinigų pradėtų savo verslą.

16Atsakovė dėl turto padalijimo paaiškino, kad šalys bendrą gyvenimą pradėjo vystyti iškart kartu. Atsakovė turėjo 3 kambarių butą ( - ). Nuo 2001 m. ji pradėjo dirbti ( - ), abu pradėjo ieškoti buto. Įsigyjant butą ieškovo tėvai davė 60 000 Lt, o jos tėvai – 40 000 Lt. Butas Kaune buvo parduotas 2004 metais. Atsakovės teigimu, už butą, esantį ( - ), buvo sutarta kaina – 420 000 Lt, buvo sumokėtas 190 000 Lt avansas grynaisiais, iš jų 160 000 Lt grynaisiais davė jos tėvai. Buto remontas užtruko apie metus. Atsakovės teigimu, iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo matosi tik pagrindiniai dalykai – santechnika, plytelės, dalis baldų, bet nėra mokėjimų už remonto darbus, elektros instaliaciją, duris. Atsakovės teigimu, remontas kainavo apie 200 000 – 250 000 Lt. Buto remontui buvo paimta 30 000 Lt vartojimo paskola, lizingu įsigijo baldus (20 000 Lt – 23 000 Lt), pirktas čiužinys išsimokėtinai už 4000 Lt, buitinę techniką pirko iš sutaupyto darbo užmokesčio. Atsakovės teigimu, Z. M. pinigus butui įsigyti pervedė šeimai, nes į šeimą jis žiūrėjo rimtai, jų santykiai buvo šilti, atsakovė jam rūpėjo kaip dukra. Nebuvo šeimoje svarstoma, kam buvo dovana. Butą rinkosi abu sutuoktiniai. Reikalavimą nukrypti nuo lygių dalių dalijant turtą grindžia tuo, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, atsakovė augina du mažamečius vaikus.

17Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad šalių santuoka truko 12 metų, ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes nekalbėjo, kad jam yra blogai. Atsakovė nekalbėjo, nes manė, jog viskas yra gerai. Ieškovas, pasakęs, kad ketina išeiti iš šeimos, nenurodė priežasčių – tos priežasties neįvardino posėdžių metu nei ieškovas, nei atsakovė. Ieškovui išėjus iš šeimos, griuvo lūkesčiai, kurie buvo sukurti dar iki santuokos sudarymo. Ieškovas pripažino psichologinę neištikimybę. Atstovės teigimu, ieškovo nurodomas aplinkybes, kad šalių santykiai pašlijo 2011 metais, paneigia tai, kad šalys 2012 metais planavo sujungti butus, adresu ( - ) ir ( - ). Dėl kompensacijų priteisimo paaiškino, kad iškristi iš darbo rinkos Vilniuje 1-2 metams yra žymus laiko tarpas. Nors šiuo metu atsakovė dirba, bet nereiškia, kad nenori tobulėti. Byloje nėra įrodymų, jog Z. M. pinigus pervedė asmeniškai ieškovui. Kai buvo ginčas dėl buto, ( - ), Vilniuje, buvo aiškus dovanojimas ieškovui, tačiau buto, adresu ( - ), atveju tokio dokumento nėra. Išskyrus Z. M. paaiškinimus, kitų įrodymų nėra. Turi būti dovanojimo sutartis notarine forma. 2004 metais buvo privalomas deklaravimas įmonės savininkų, direktorių pajamų, paskolų, tačiau nėra įrodymų, kad dovanojimas būtų deklaruotas. Aplinkybė, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik ieškovo vardu, nepagrindžia, jog įgytas asmenine nuosavybės teise, nes notaras nereikalaudavo, kad būtų abu sutuoktiniai. Be to, butas Kaune buvo pirktas už abiejų šalių pinigus. Atsakovė neneigia, kad ieškovas panaudojo dalį asmeninių lėšų buto, ( - ), įrengimui, kaip ir buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos. Kadangi negyvenamosios patalpos atsakovei nereikalingos, sutinka, kad būtų priteista ieškovui.

18Atsakovas pagal priešieškinį Z. M. (jo atžvilgiu reikalavimų atsakovė Ž. M. atsisakė) 2019-01-31 teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. M. reikėjo buto, apie Ž. M. nebuvo kalbos. Jis UAB „( - )“ pardavė butą Klaipėdoje, o kad nereikėtų pervedinėti pinigų, įmonė pervedė tiesiai Buto pardavėjai. Jis pinigus pervedė sūnui, nes ir vyresniajam sūnui padėjo įsigyti būstą. Pinigai buvo skirti sūnui. Kiekviena šeima rūpinasi savo vaikais. Dovanojimo sutarties nesudarė.

19Apklausta liudytoja A. S. 2018-11-22 teismo posėdyje nurodė, kad ji yra šeimos draugė. Paaiškino, kad ji stengėsi padėti įveikti šalių šeimos krizę, tačiau su atsakove išsiskyrė keliai, liko draugystė su ieškovu. Liudytojos teigimu, šalių santykiai atrodė kaip ir kiekvienoje šeimoje – buvo nuomonių nesutapimo, džiaugsmo ir liūdesio. Atsakovė buvo sakiusi, kad ieškovas palieka šeimą dėl netradicinės orientacijos. Kaip santuokos iširimo priežastis atsakovė įvardijo intymią pusę kaip pagrindinę problemą. Ieškovas negalėdavo pabaigti sakinio, atsakovė neišklausydavo jo nuomonės. Tą vakarą, kai šalys vakarieniavo restorane, liudytoja prižiūrėjo jų vaikus – abu grįžo liūdni, atsakovė verkė. Liudytojos vertinimu, ieškovas buvo pasiryžęs išeiti iš šeimos ne dėl vieno įvykio. 2015 m. liepos mėnesį, kai buvo susitikusios su atsakove, ji bandė paveikti liudytojos nuomonę dėl ieškovo, nes atsakovė sakė, jog ieškovas yra blogas tėvas, nesirūpina vaikais.

20Apklaustas liudytoju Ž. S. 2018-11-22 teismo posėdyje nurodė, kad jį ir šalis sieja draugystė. Paaiškino, kad šalių šeima buvo ideali – ieškovas rūpindavosi žmona, buvo pagarba, dėmesys žmonai, rūpinosi vaikais; atsakovė buvo linksma, moteriška. Atsakovė labai pertraukinėdavo ieškovą kalbant, jis reaguodavo tolerantiškai, nutylėdavo. Ieškovo ir atsakovės šeima iširo labai staiga, nesimatė, kad gali iširti. Iki to liudytojas nežinojo, kad kažkas jų šeimoje blogai, ieškovas apie tai nekalbėdavo. Atsakovė sakė, kad ieškovas turi kitą moterį, bet jis to nepatvirtino.

21Apklausta liudytoja A. M. 2018-11-22 teismo posėdyje nurodė, kad yra atsakovės draugė. Bendravo su ieškovu ir atsakove šeimomis, sutapo pomėgiai, leisdavo laisvalaikį. Su ieškovu bendravo iki šalių santykių griūties. 2013 metų pabaigoje iš atsakovės sužinojo, kad ieškovas nori išeiti iš šeimos – buvo netikėta žinia, nes to negalėjo tikėtis iš ieškovo (buvo vyro idealas). Tikėjosi, kad viskas išsispręs, nes atsakovė dėjo daug pastangų – nekėlė viešų konfliktų, nevarė iš namų, stengėsi sulaikyti vyrą. Ieškovas irgi elgėsi gražiai. 2014 m. pradžioje dar bendravo, daug kalbėjosi apie santykių problemas – atsakovė sakė, kad ieškovui reikia pagyventi atskirai, nėra kitos moters. Atsakovė pasakojo liudytojai apie intymių santykių problemas, atšalimą, net atostogų metu. Liudytoja atsakovei pasakė, kad arba yra kita moteris, arba ieškovas yra netradicinės orientacijos. Kai ieškovas pasakė, kad yra kita moteris, viskas susidėliojo (ieškovas prisipažino liudytojos vyrui 2014 metų pradžioje). Šalių santykiai buvo idealūs. Susitikimų metu įtampos tarp ieškovo ir atsakovės nejautė. Kai ieškovas išėjo iš šeimos, padėjo šeimai.

22Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

23Byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei Ž. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl išlaikymo atsakovei priteisimo, dėl kompensacijos kvalifikacijai atgauti priteisimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Bylos nagrinėjimo metu šalys pasirašė taikos sutartį, kuria buvo išspręsti klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kompensavimo atsakovei už UAB „Evirina“ ieškovo suteiktą paskolą, dėl kilnojamųjų daiktų pasidalinimo; atsakovė taip pat atsisakė savo reikalavimų, susijusių su pripažinimu negaliojančiais sandorių dėl buto ir dalies koridoriaus patalpų, esančių ( - ), bei pastato, esančio ( - ), taip pat reikalavimų dėl išlaikymo atsakovei priteisimo. Bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi (el. b. 8 t., b. l. 166-167), šalių taikos sutartis patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi (el. b. 8 t., b. l. 188-194).

24Taigi byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl santuokos iširimo priežasčių ir kaltės, neturtinės žalos, kompensacijos kvalifikacijai atgauti priteisimo, nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe arba padalinimo, komercinės paskirties patalpų, esančių ( - ), ir 56/4349 dalies žemės sklypo, esančio ( - ), padalinimo.

25Dėl santuokos nutraukimo

26Teismas nustatė, kad ( - ) (akto įrašo Nr. ( - )) Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota Ž. M. ir D. M. santuoka (el. bylos priedas, b. l. 30). Santuokoje, ( - ), gimė sūnus U. M., o ( - ) – sūnus V. M. (el. bylos priedas, b. l. 27-28).

27Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

28Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).

29Šalys sutaria, jog jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tačiau santuokos iširimo priežastis šalys įvardina skirtingas, dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jo manymu, santuokos iširimo priežastys – sutuoktinių konfliktai, atsakovės nepagarba ieškovo atžvilgiu, priekaištai ieškovui, intymių santykių nebuvimas. Atsakovės teigimu, šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl ieškovo neištikimybės. Ieškovo teigimu, santykiai su atsakove pašlijo nuo 2012 metų pabaigos, santykiai blogėjo palaipsniui – atsakovė priekaištaudavo, kad ieškovas nieko nedaro, nepadeda buityje, paskutinį kartą jis su atsakove turėjo intymius santykius tuo metu, kai buvo pradėtas jaunesnysis sūnus, t. y. maždaug 2010 m. rugsėjį. Atsakovės teigimu, šalių santykiai buvo geri, nebuvo konfliktų, nors situacija šeimoje pradėjo keistis 2012 metų vasario mėnesį, kai ieškovas išvyko į pirmą komandiruotę, tačiau, pasak atsakovės, šalių santuoka iširo 2013 metų lapkričio mėnesį, kai ieškovas pasakė paliekantis šeimą. Šalių, davusių priesaiką byloje, paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2012 metų sutuoktinių santykiai pašlijo, ieškovas daug dirbo, jautėsi sutuoktinės neįvertintas, atsakovė jautėsi vieniša. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šeimoje pokalbių apie tai, kas negerai poroje, nebuvo, šalių intymus gyvenimas nutrūko 2010 m. pabaigoje. Šalių paaiškinimai dėl jų paskutinių bendro santuokinio gyvenimo metų prieštaringi – ieškovo teigimu, nuo 2012 metų pabaigos šeimoje buvo konfliktai, barniai, tačiau pasak atsakovės, konfliktų šeimoje nebuvo. Byloje apklausti liudytojai (šeimos draugai) patvirtino, kad šalių santykiai buvo gražūs, nors būdavo ir nuomonių nesutapimo, tačiau ieškovo išėjimas iš šeimos buvo netikėtas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas, 2013 m. lapkričio mėnesį nusprendęs palikti šeimą, priežasčių sutuoktinei nenurodė, taip pat nepripažino, kad turi kitą moterį. Ieškovas iš šeimos namų išsikėlė 2014 m. gegužės mėnesį.

30Vertindamas ieškovo argumentus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tarp šalių buvo konfliktai, skyrėsi interesai, atsakovė ieškovo nevertino, negerbė, šalių intymus gyvenimas buvo nutrūkęs, teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės argumentus, sutinka, kad, gyvenant santuokoje daugiau nei 11 metų, tarp sutuoktinių galėjo sumažėti bendrų interesų, sutuoktiniai tam tikrais klausimais galėjo nesusikalbėti, tačiau, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ne tai buvo santuokos iširimo priežastis. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų bandęs spręsti susidariusią situaciją, siekdamas išsaugoti šeimą. Ieškovas apie tai, kad jis šeimoje jaučiasi blogai, nesakė sutuoktinei. Priešingai, jis, kaip paaiškino atsakovė ir šių aplinkybių nepaneigė ieškovas, buvo dėmesingas sutuoktinei, išvykdamas į komandiruotę palikdavo staigmenas, telefonu sakydavo, kad pasiilgo, myli. Abi šalys patvirtino, kad jų intymūs santykiai nutrūko maždaug nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio. Atsakovės teigimu, ieškovui santuokos pradžioje buvo hormonų sutrikimas, todėl ji priprato prie retų intymių santykių. Šalių paaiškinimai prieštaringi, nes atsakovė nurodo, kad ieškovas buvo mažai iniciatyvus, tuo tarpu ieškovo teigimu, jis rodydavo iniciatyvą, tačiau atsakovė atsisakydavo atlikti savo, kaip moters, santuokinę pareigą. Pažymėtina, kad teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Teismas vertina ginčo šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų įrodomąją vertę visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad tarp sutuoktinių galėjo sumažėti bendrų interesų, atsirasti nesupratimas, nesusikalbėjimas, intymių santykių nebuvimas, nepateisina ieškovo veiksmų, t. y. jo neištikimybės, šeimos palikimo. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl santuokos iširimo priežasčių nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes neteisinga būtų teigti, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai).

31Nustatyta, kad ieškovas vienasmeniškai 2013 m. lapkričio mėnesį nutarė palikti šeimą nepateikęs jokių argumentų ar savo elgesio motyvų. Ieškovo teigimu, šalių santuoka faktiškai iširo anksčiau nei jis pasakė paliekantis šeimą (2013 m. lapkričio mėnesį), tačiau, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, šeima vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi vaikais, keliavo, kartu atostogavo kelis kartus per metus, iš pateikto 2013 m. balandžio mėnesio Dviejų butų ir negyvenamosios patalpos sujungimo į vieną butą su rūsiu projekto matyti, kad šeima 2013 m. pradžioje turėjo bendrų planų pagerinti šeimos būstą (el. b. 1 t., b. l. 146-158). Taigi, įvertinus įrodymų visumą (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus), nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširo iki 2013 metų lapkričio mėnesio.

32Ieškovo neištikimybės faktas įrodytas atsakovės paaiškinimais, į bylą pateiktomis ieškovo ir jo draugės Kristinos nuotraukomis (el. b. 1 t., b. l. 190, 192, 193, 194) bei paties ieškovo patvirtinimu, kad jis su kita moterimi pradėjo bendrauti nuo 2013 metų pavasario pabaigos/vasaros pradžios, ir šiuo metu gyvena kartu su ta pačia moterimi K. Z.. Ieškovo teigimu, išėjęs iš namų, pradėjo gyventi kartu su K.. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas, atsakovei pasakęs, kad išvyksta darbo reikalais į Italiją, su K. 10 dienų atostogavo Sicilijoje (el. b. 1 t., b. l. 193), ( - ) buvo su drauge viešbutyje (el. b. 1 t., b. l. 194). Ieškovo argumentas, kad kita moteris buvo ne santuokos iširimo priežastis, o pasekmė, nėra aplinkybė, paneigianti ieškovo neištikimybę, nes jo bendravimas su kita moterimi, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, prasidėjo dar 2013 metų pavasario pabaigoje/vasaros pradžioje, t. y. šalims dar gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, kai šalių santuoka nebuvo nutraukta. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis ieškovo ryšys su kita moterimi užsimezgė kur kas anksčiau nei ieškovas pasakė atsakovei, kad ketina išeiti iš šeimos (2013 m. lapkričio mėn.), ir gerokai anksčiau nei jis išėjo iš šeimos (2014 m. gegužės mėn.) ir toks elgesys pripažintinas netinkamu sutuoktinio elgesiu, ypač kai sutuoktiniai turi siekti, kad šeima būtų išsaugota, net esant nesutarimams tam tikrais bendro gyvenimo klausimais. Ieškovo elgesys, pasakius sutuoktinei apie ketinimą išeiti iš šeimos, bet nepasakius sutuoktinei apie kitą moterį, ir bendraujant su kita moterimi nepradėjus faktiškai gyventi skyriumi nuo šeimos (el. b. 1 t., b. l. 190, 194), nepaliko jokių šansų šeimos išsaugojimui. Toks ieškovo elgesys nepateisinamas nei teisės, nei moralės požiūriu.

33Ieškovo teigimu, atsakovė taip pat gyvena su kitu vyru. Tai, kad atsakovė nuo 2015 m. pavasario, t. y. po vienerių metų nuo ieškovo išsikėlimo iš šeimos namų, pradėjo artimai bendrauti su kitu vyru, su kuriuo gyvena iki šiol, neturi teisinės reikšmės santuokos iširimo priežasčių vertinimui.

34Nors ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad šeimoje santykiai pablogėjo dar 2012 metais ir iširusios šeimos priežastimi laikė šalių konfliktus, atsakovės nepagarbą ieškovo atžvilgiu, interesų skirtumus, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Byloje esančių įrodymų visuma (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai) nepatvirtina, kad atsakovės pateikti įrodymai dėl ieškovo neištikimybės apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę. Atsakovė įrodė sutuoktinio neištikimybę, kuri yra pakankamas teisinis pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, ieškovas nenuginčijo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, tai yra santuokinės neištikimybės, šeimos palikimo ir išėjimo gyventi pas kitą moterį. Įvertinus visas bylos aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl to, jog ieškovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas – buvo nelojalus ir neištikimas atsakovei, todėl santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).

35Dėl neturtinės žalos atlyginimo

36Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 145 000 Eur neturtinės žalos, nes dėl ieškovo neištikimybės atsakovė patyrė didžiulius neigiamus dvasinius sukrėtimus, emocinį šoką, sutuoktinio netinkamas elgesys atsakovės atžvilgiu būnant nelojaliam, neištikimam neišvengiamai neigiamai atsiliepia jos fizinei ir psichinei sveikatai – atsakovė susirgo gilia depresija, jai buvo diagnozuoti nervų sistemos sutrikimai, hormonų sistemos sutrikdymas, vaisingumo netekimas; 6 mėnesiai prieš ieškovui išeinant iš namų atsakovė susirgo bulimija (2013 m. vasaros pabaigoje), dėl patirto didžiulio streso ėmė slinkti plaukai, po žinios apie neištikimybę per porą metų teko protezuoti 4 dantis ir dar vieną visiškai išrauti ir vietoj jo dėti implantą.

37Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245–6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

38Kadangi šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, atsakovė dėl ieškovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį skausmą, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Atsakovės teigimu, ieškovo sprendimas palikti šeimą jai buvo netikėtas, sutuoktinio neištikimybė sukėlė garbės ir orumo įžeidimą, atsakovė patyrė psichologinį smurtą, pažeminimą, sutuoktinis nesirūpino vaikų priežiūra. Atsakovė savo išgyvenimus įrodinėja tuo, kad dėl ieškovo neištikimybės patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, tai sukėlė nervų sistemos sutrikimus, hormonų sistemos sutrikdymus, vaisingumo netekimą, bulimiją. Negalėdama ilgą laiką susitvarkyti su nerimu, įtampa, kreipėsi į gydytojus, teigė, kad būtent dėl šių išgyvenimų pablogėjo atsakovės sveikata, jai buvo diagnozuota gili subjektyvi depresija (el. b. 1 t., b. l. 159).

39Atsakovė prašo priteisti 145 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – kompensacinė, t.y. ji nėra baudinė ir neskirta nukentėjusios šalies praturtėjimui užtikrinti. Įstatymas neapibrėžia neturtinės žalos dydžio, jį nustatyti pavesta teismui (CK 6.250 straipsnis). Teismai, nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi vadovautis formuojama teismų praktika, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

40Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas, pažeisdamas lojalumo pareigą, sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl to sukėlė neigiamų išgyvenimų atsakovei. Iš atsakovės pateiktų medicinos dokumentų nustatyta, kad atsakovė dėl ginekologinių problemų kreipėsi į gydytoją dar 2010 m. spalio 12 d. (vėliau – 2013 m., 2014 m., 2016 m.) (el. b. 1 t., b. l. 144-145), po antro sūnaus gimimo jautėsi prislėgta, vieniša, laikėsi dietų, prasidėjo bulimijos priepuoliai, 2014 metais prasidėjo teismai dėl jos atleidimo iš darbo (el. b. 1 t., b. l. 159). Teismo vertinimu, atsakovės pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog atsakovei diagnozuota gili subjektyvi depresija, neįrodo, kad jos sveikatos būklę sąlygojo tik ieškovo veiksmai. Juolab kad nemažai sveikatos sutrikimų atsirado gerokai anksčiau nei šalių santykiai pašlijo ar atsakovė sužinojo apie ieškovo neištikimybę. Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina ir tai, kad ieškovas, išėjęs iš šeimos, ir toliau rūpinosi vaikais, rėmė šeimą materialiai.

41Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, formuojama teismų praktika, įvertindamas šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą laiką (11 m.), sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau priteistinos žalos dydis mažintinas ir iš ieškovo priteistinas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

42Dėl kompensacijos priteisimo

43Atsakovė prašo priteisti 95 000 Eur kompensaciją kvalifikacijai atgauti. Atsakovė reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog praleisdama su vaikais ilgą laiko tarpą (šešerius metus), prarado kvalifikaciją bei darbo įgūdžius, kuriems atgauti reikalinga skirti papildomai laiko ir lėšų – reikalinga lankyti kursus, o laikas, praleistas kursuose, taip pat reiškia nuostolius vaikų priežiūrai, nes negalėdama jų vienų palikti turi samdytis auklę. Atsakovės teigimu, sutuoktinis taip pat apribojo darbines galimybes dėl nepakankamos pagalbos auginant vaikus. Atsakovė savo karjeros laikotarpyje padarė didelę pauzę, kai savo laiką skyrė vien tik šeimos ir vaikų priežiūrai, todėl ženkliai sumažėjo atsakovės galimybės susirasti darbą dėl vienišos motinos, auginančios du mažamečius vaikus, statuso.

44Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas. Mokymosi baigimo ar perkvalifikavimo išlaidas sudaro tiesioginės (faktinės) išlaidos – studijų mokestis, mokomųjų priemonių, vadovėlių įsigijimo ir pan. išlaidos.

45Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji iki santuokos sudarymo, 2000 metais, baigė ( - ), marketingo specialybę, nuo 2003-2004 m. dirbo AB „( - )“ projektų vadove, atsakovės darbo užmokestis buvo apie 5400 Lt. Po vaikų priežiūros atostogų į darbą grįžo ( - ), darbo sutartį nutraukė 2015 m. lapkritį. Atsakovės teigimu, per laikotarpį, kol ji nedirbo, pasikeitė marketingas, darbdaviai ieško darbuotojų iki 35 metų amžiaus, be to, atsakovė turi du vaikus. Šiuo metu atsakovė dirba AB „( - )“ pardavimų skyriuje vadybininke. Atsakovės teigimu, ji galėtų mokytis anglų k. (individualios pamokos kaina 30-40 Eur/val.), baigti ISM universitetą. Atsakovė paaiškino, kad ji norėtų pakeisti darbo sritį, turėdama pinigų pradėtų savo verslą.

46Atsakovė, prašydama priteisti 95 000 Eur perkvalifikavimo išlaidų, nenurodė ir nepagrindė, kokio perkvalifikavimo ji siekia, t. y. kokią papildomą specialybę ketina įgyti, kokios perkvalifikavimo tiesioginės išlaidos. Atsakovės abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad ji galėtų mokytis anglų kalbos ar baigti ISM universitetą, pradėti savo verslą, net neįvardijant, kokį konkrečiai verslą ketina pradėti, neatitinka CK 3.72 straipsnio 3 dalies nuostatų ir tikslo – atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas, taip pat neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Pažymėtina, kad atsakovė po vaiko priežiūros atostogų grįžusi į darbą dirbo apie 1,5 metų, šiuo metu taip pat dirba. Be to, svarbu ir tai, kad į darbą atsakovė grįžo tik ( - ), nors nuo 2013 metų rudens vaikai pradėjo lankyti darželį.

47Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės reikalavimas priteisti 95 000 Eur kvalifikacijai atgauti atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.72 straipsnio 3 dalis).

48Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

49Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis).

50Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad šalys santuokos metu yra įgijusios nekilnojamųjų daiktų: butą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir Butas), negyvenamąsias/ komercinės paskirties patalpas, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir Patalpos), 56/4349 dalis žemės sklypo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas) (el. bylos priedo 1 t., b. l. 5-8) . VĮ Regitra duomenimis, šalys registruotinų kilnojamųjų daiktų nėra įgijusios (el. bylos priedas, b. l. 1-2). Taikos sutartimi, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi, šalys pasidalino kilnojamuosius daiktus, UAB „( - )“ akcijas (el. b. 8 t., b. l. 188-194).

51Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti turtą asmenine nuosavybe

52Ieškovas, galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimą, vadovaudamasis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 dalimi (asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn), prašo pripažinti butą, adresu ( - ), asmenine ieškovo nuosavybe. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko ir teigė, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė.

53CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

54Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

55Teismas konstatuoja, kad kadangi šioje byloje nustatyta, jog Butas įgytas šalių santuokos metu, tai tokiam butui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieškovui, teigiančiam, kad nurodytas butas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Siekdamas paneigti aptariamą prezumpciją, ieškovas rėmėsi asmeninių lėšų panaudojimo Butui įgyti faktu, taip pat šio Buto registracijos duomenimis.

56Byloje nustatyta, kad Butas, įgytas ( - ) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu, įregistruotas ieškovo D. M. vardu (el. bylos priedo 1 t., b. l. 8; el. b. 3 t., b. l. 153-156). Pažymėtina, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Taigi tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu).

57Iš bylos duomenų matyti, kad ( - ) sutartyje, kuria pardavėjai R. M. ir D. M. pardavė, o pirkėjas D. M. (ieškovas) pirko ginčo Butą, nurodyta, kad butas parduodamas už 230 000 Lt, kuriuos pardavėjai gavo iš pirkėjo pavedimu į D. M. priklausančią sąskaitą prieš pasirašant sutartį. Ieškovo teigimu, Butas buvo įgytas išimtinai už ieškovo tėvo Z. M. dovanotus pinigus, be to, šis Butas buvo įrengtas lėšomis, gautomis pardavus ieškovui iki santuokos priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

58Nustatyta, kad ieškovo tėvui Z. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis ( - ), kurį ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi Z. M. pardavė AB „( - )“ už 258 000 Lt (el. b. 3 t., b. l. 172-174). ( - ) buvo sudaryta ginčo Buto (( - )) pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. ( - )). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad AB „( - )“, atsiskaitydama už butą, įgytą iš Z. M., 230 000 Lt pervedė tiesiogiai buto, esančio ( - ), pardavėjams. Tą patvirtina į bylą pateiktas ( - ) mokėjimo nurodymas Nr. ( - ) 230 000 Lt sumai, kurios gavėja – D. M. (viena iš buto, esančio ( - ), pardavėjų), o mokėjimo paskirtis – „( - ) sutartis reg. Ne. ( - )“ (el. b. 3 t., b. l. 152).

59Atsakovas pagal priešieškinį Z. M. (jo atžvilgiu reikalavimų atsakovė atsisakė) teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus Butui įsigyti jis dovanojo sūnui, t. y. ieškovui. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Z. M. lėšos buvo skirtos D. M., o ne šeimos reikmėms, įsigyjant ginčo butą, byloje nėra jokio dokumento, t. y. dovanojimo sutarties, nei ieškovas, nei Z. M. nepateikė deklaracijų apie tai, kad kuris nors iš jų dovanojo pinigines lėšas arba gavo dovanų pinigines lėšas. CK 6.469 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi pinigų pervedimo metu) nustato, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Nustatyta, kad Z. M. pinigus, skirtus ginčo butui įsigyti, pervedė sūnui per AB „( - )“ vykdant pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės teigimu, už Butą buvo sutarta kaina – 420 000 Lt, buvo sumokėtas 190 000 Lt avansas grynaisiais, iš jų 160 000 Lt grynaisiais davė jos tėvai. Tačiau atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad įsigyjant Butą už jį visą kainą sumokėjo ieškovo tėvas Z. M., kurio teigimu, jis šiuos pinigus dovanojo sūnui. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad faktinis pinigų perdavimas įvyko ( - ), be to, dovanojimo sutartis buvo sudaryta artimųjų giminaičių – pinigus ieškovui dovanojo jo tėvas. Artimųjų giminaičių santykiai paprastai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, jiems nebūdingas formalizavimas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad notarine forma dovanojimo sutarties nebuvimas reiškia, kad nebuvo pinigų dovanojimo fakto. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jei dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Įvertinus Z. M. paaiškinimus dėl pinigų dovanojimo, kad pinigus jis siekė padovanoti tik sūnui, nesant aiškiai išreikštos valios dovanoti pinigus bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, teismas sprendžia, kad už ginčo Butą buvo sumokėta asmeninėmis ieškovo lėšomis.

60Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo Butas buvo įsigytas neįrengtas, remontas truko apie metus. Atsakovė paaiškino, kad sutuoktiniai į Butą įsikėlė, kai buvo apstatyti būtiniausi daiktai (miegamasis, virtuvės įranga, svetainės baldai, sieninės spintos ir pan.), o palaipsniui įsirengė pilnai. Ieškovo teigimu, į Buto įrengimą buvo investuotos jo asmeninės lėšos, t. y. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu ( - ), ir garažą, adresu ( - ), už 160 000 Lt sumą (el. b. 3 t., b. l. 163-165, 166-167, 168-170). Pasak ieškovo, ši suma buvo panaudota Buto įrengimui. Kaip matyti iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo (el. b. 3 t., b. l. 158-161), už parduotą turtą ( - ) buvo pervesta 152 000 Lt. Tačiau tai nereiškia, kad būtent šias visas asmenines lėšas ieškovas panaudojo ginčo Buto remontui (CPK 178 str.). Iš ieškovo paaiškinimų, duotų 2019-01-30 teismo posėdžio metu, nustatyta, kad iš UAB „Sidabrinis krioklys“ buvo įsigyta santechnika (3300 Lt), iš UAB „Irlanda“ – plytelės (7104,65 Lt), iš UAB „Linea“ – plytelės (9953,98 Lt), iš UAB „Tavydas“ – santechnika (24 847 Lt), UAB „Ginvesta“ – butinė technika (10 300 Lt). Iš pateikto ieškovo sąskaitos matyti, kad iš šios sąskaitos buvo atsiskaityta su UAB „Dubingiai“ (5725,54 Lt), UAB „Krosnys ir krosnelės“ (6400 Lt), UAB „Medžio apdaila“ (5400 Lt). Atsakovė neginčijo, kad ieškovas panaudojo dalį asmeninių lėšų buto, ( - ), įrengimui, tačiau nurodė (2019-01-30 teismo posėdis), jog remontas kainavo apie 200 000-250 000 Lt, remontui šalys ėmė vartojimo paskolą, išsimokėtinai pirko baldus iš UAB „Dubingiai“. Ieškovo teigimu, į buto įrengimą iš bendrų šeimos pinigų įdėjo apie 40 000-80 000 Lt. Ieškovas, sutikdamas su atsakovės nurodytom aplinkybėm, kad dalis lėšų Buto remontui buvo panaudota iš bendrų sutuoktinių lėšų, paaiškino, kad už Buto remonto darbus, elektros darbus buvo prisidedama iš bendrų lėšų, apie 10 000-20 000 Lt buvo gauta iš parduotų daiktų (baldų, užuolaidų), buvusių jo bute, 30 000 Lt vartojimo paskola, apie 22 000 Lt lizingas baldams, iš abiejų sutuoktinių darbo užmokesčio – apie 40 000 Lt. Atsakovė nurodė, kad jos tėvai taip pat davė pinigų Buto įrengimui, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsniai). Byloje nėra objektyvių duomenų, kiek kainavo ginčo Buto remontas, tačiau įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad dalis Buto remonto buvo atlikta už asmenines ieškovo lėšas (apie 73 000 Lt), didesnė dalis – už bendras sutuoktinių lėšas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (CPK 178, 185 straipsniai).

61Byloje nustatyta, kad ginčo bute šalys pragyveno 10 metų, vedė bendrą ūkį, augino mažamečius vaikus. Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad butas įsigytas siekiant, kad jame gyventų šeima. Ieškovas tik prieš pat baigiamąsias kalbas pakeitė ieškinio reikalavimą dėl Buto padalijimo ir prašė pripažinti jį asmenine jo nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, įsigydamas butą neišviešino, jog butą jis įsigyja asmeninės nuosavybės teise, į faktinius bylos duomenis, kad ginčo bute šalys pragyveno 10 metų, mokėjo už buto komunalinius mokesčius, įsirengė Butą (iš ieškovo asmeninių ir bendrų sutuoktinių lėšų), šiame bute šalys gyveno su vaikais, todėl teismas daro išvadą, kad ginčo butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo laikyti, kad butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką, sprendžia, kad ginčo Butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti butą, adresu ( - ), asmenine ieškovo nuosavybe.

62Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

63Sutuoktinių dalintino turto balansą sudaro: butas, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), negyvenamosios/komercinės paskirties patalpos, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 56/4349 dalis žemės sklypo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (el. bylos priedo 1 t., b. l. 5-8).

64Ginčo dėl turto vertės nėra, šalys vadovavosi 2018-01-11 Ekspertizės akto Nr. 18-01-11KK išvada, kurioje nustatyta, kad Buto vertė yra 277 000 Eur, Patalpų vertė – 71 400 Eur, Žemės sklypo vertė – 465 Eur (el. bylos priedo 1 t., b. l. 190). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu ginčo Butu naudojasi, jame gyvena atsakovė su vaikais.

65Ieškovas 2019-01-30 vykusio teismo posėdžio metu prašė, jeigu ginčo Butas nebūtų pripažintas jo asmenine nuosavybe, nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti visą Butą ieškovui. Tuo tarpu atsakovė prašo Butą dalinti natūra nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (jai priteisiant 2/3, o ieškovui – 1/3 Buto), atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, atsakovė augina du mažamečius vaikus, ji turėjo ir turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei į tai, kad dėl motinystės atostogų, laiko, skirto tik šeimai, jos turtinė padėtis yra blogesnė.

66Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), o CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009); vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; kt.).

67Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs bylos aplinkybes (nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatytą ieškovo teikiamą vaikams išlaikymo dydį), nenustačius, kad nenukrypus nuo lygių dalių principo būtų pažeista nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąją vietą, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje nustatytu prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuoja, kad nenustatytas realus poreikis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovės nurodytais pagrindais. Kitas atsakovės nurodomas aplinkybes (ieškovo neištikimybė, dėl to sutrikusi atsakovės sveikata, blogesnė turtinė padėtis dėl ilgų motinystės atostogų) teismas vertino ir pasisakė spręsdamas dėl kaltės, neturtinės žalos, kompensacijos perkvalifikavimo išlaidoms priteisimo. Teismas sprendžia, kad atsakovės nurodomos aplinkybės nesudaro teismui pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

68Byloje nustatyta, kad Butas įgytas už asmenines ieškovo lėšas, Buto remontui dalis lėšų taip pat panaudota asmeninių ieškovo lėšų. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

69Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, kad, įsigyjant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę – Butą, buvo panaudotos asmeninės ieškovės lėšos, yra pagrindas, dalijant Butą, nukrypti nuo lygių dalių pricipo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos idealiosios dalys (atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys) nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

70Atsižvelgiant į tai, kad Butas įgytas už asmenines ieškovo lėšas, turto vertė išaugo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių interesų pusiausvyrą, teismo vertinimu, teisinga nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovui 2/3 Buto, o atsakovei – 1/3.

71CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

72Nagrinėjamu atveju ginčo objektas – Butas, yra dalus. Nėra kitų objektyvių ar subjektyvių aplinkybių, dėl kurių Butas šalims negalėtų būti dalijamas natūra. Taigi Butas gali būti dalijamas natūra. Atsakovė prašė padalinti turtą natūra, ieškovas prašė, jei nebūtų patenkintas prašymas pripažinti Butą asmenine ieškovo nuosavybe, Butą priteisti ieškovui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Nenustačius padalijimo natūra nepriimtinumo ar negalimumo, atsižvelgdamas į nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas priteisia ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2/3 buto, adresu ( - ), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise – 1/3 buto, adresu ( - ).

73Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo jam priteisti natūra nekilnojamąjį turtą – Patalpas ir Žemės sklypą, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį natūra, t. y. ½ dalintino turto vertės – 35 932,50 Eur. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo ieškovui priteisti nekilnojamąjį turtą – negyvenamosios/komercinės paskirties patalpas, esančias adresu ( - ), nekilnojamąjį turtą – 56/4349 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Atsakovė 2019-03-20 teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo patikslintu reikalavimu jam priteisti Patalpas ir Žemės sklypą natūra, o jai – kompensaciją.

74Nustatyta, kad Patalpos ir Žemės sklypas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Pažymėtina, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad nukrypimo nuo lygių dalių principas taikytinas išimtinai visam bendram turtui. Dėl to teismas, nustatęs teisiškai reikšmingus faktus nukrypti nuo lygių dalių principo, gali nustatyti ne viso sutuoktinių bendro turto, o tam tikros jo dalies nelygias dalis, kitą turtą padalydamas laikantis sutuoktinių turto lygių dalių principo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

75Ekspertizės akte nurodyta, kad nekilnojamo turto objektai (Butas ir negyvenamosios patalpos) yra suformuotame 0,4349 ha bendro ploto žemės sklype, kurio 56/4349 dalis priklauso šalims (0,0056 ha plotas), tarp žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl šios dalies ploto tiksli buvimo vieta nėra nustatyta (el. bylos priedo 1 t., b. l. 163, 174). Visas šalims priklausantis nekilnojamasis turtas įregistruotas atskiruose NTR išrašuose. Šalims priklausantis Žemės sklypas nesusietas su Butu. Ekspertizės akte nurodyta, kad Buto patalpos sujungtos su po šiuo butu esančia negyvenamąja/komercine patalpa, yra įrengti vidaus laiptai, negyvenamosios patalpos šildymo sistema prijungta prie viršuje esančio buto šildymo sistemos, tačiau NTR duomenyse šios patalpos nėra sujungtos ir yra skirtingų naudojimo paskirčių, todėl gali būti naudojami kaip atskiri turtiniai vienetai (el. bylos priedo 1 t., b. l. 174, 175). Nesant tarp šalių ginčo dėl minėtų nekilnojamojo turto objektų padalijimo, teismas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisia negyvenamosios/komercinės paskirties patalpas, esančias adresu ( - ), 71 400 Eur vertės, ir 56/4349 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), 465 Eur vertės, o atsakovei iš ieškovo priteisiama ½ dalis turto vertės, t. y. 35 932,50 Eur kompensacijos.

76Nustatyta, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi.

77Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti uzufruktą

78Ieškovas, prašydamas pripažinti Butą asmenine nuosavybės teise, tuo pačiu reiškė susijusį reikalavimą nustatyti uzufrukto teisę atsakovei su nepilnamečiais vaikais iki jų pilnametystės gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Bute.

79CK 3.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 2 dalis).

80Netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti Butą asmenine ieškovo nuosavybe ir padalinus turtą tokiu būdu, kad ir atsakovei priteista dalis Buto, nėra pagrindo spręsti dėl uzufrukto nustatymo.

81Dėl nepilnamečių vaikų

82Kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu (2019-02-25) sudarė taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, kurią Vilniaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtino (el. b. 8 t., b. l. 188-194), todėl šie klausimai nebesprendžiami.

83Dėl tarpusavio išlaikymo

84Kadangi 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovė Ž. M. atsisakė priešieškinio reikalavimo priteisti atsakovei iš ieškovo 190 000 Eur vienkartinį išlaikymą (el. b. 8 t., b. l. 166-167), o ieškovas išlaikymo sau iš sutuoktinės neprašė, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

85Dėl santuokinės pavardės

86Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama turima pavardė „M.“, atsakovei – santuokinė pavardė „M.“.

87Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

88Šalys prašė byloje patirtas išlaidas priteisti viena iš kitos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

89Ieškovas už ieškinį (patikslintą) yra sumokėjęs 3516 Eur. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 381 Eur, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovei atidėtas 6341 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, o 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi – 1116 Eur. Atsakovei galutinai patikslinus priešieškinio reikalavimus (atsisakius reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais ir priteisti turtą), mokėtina žyminio mokesčio suma – 4191 Eur. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi 381 Eur, likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma – 3810 Eur.

90Šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, kilnojamojo turto, akcijų padalijimo. Šalims sudarius taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui 2019 m. sausio 17 d. nutartimi ją patvirtinus, ieškovui atiteko kilnojamojo turto už 16 260 Eur, o atsakovei – turto už 59 200,25 Eur. CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovui, mokėjusiam žyminį mokestį už reikalavimą padalinti kilnojamąjį turtą, grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos nuo priteistos turto vertės, t. y. 275 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 2, 5 dalys).

91Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 11 985,44 Eur atstovavimo išlaidų, 3241 Eur žyminio mokesčio išlaidų (iš viso sumokėta 3516 Eur žyminio mokesčio, tačiau 275 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina), 500,05 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso – 15 726,49 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovė patyrė 6550 Eur atstovavimo išlaidų, 381 Eur žyminio mokesčio išlaidų (likusi atidėta žyminio mokesčio dalis – 3810 Eur), 500,05 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso – 7431,05 Eur.

92CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

93Remiantis teisinių paslaugų teikimo ataskaitomis, ieškovui buvo suteiktos šios paslaugos – procesinių dokumentų (ieškinio, patikslintų ieškinių, atsiliepimų į atsakovės priešieškinius, atskiruosius skundus, prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kt.) rengimas, ieškovo konsultavimas dėl procesinių veiksmų, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžių metu, derybose dėl taikos sutarties sudarymo, mediacijos procese, susipažinimas su kitos šalies procesiniais dokumentais (el. b. 9 t., b. l. 17-46, 63-65). Remiantis pateikta sąskaita už teisines paslaugas, atsakovei buvo suteiktos šios paslaugos – procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinius, priešieškinio, patikslintų priešieškinių, atskirųjų skundų, kt.) rengimas, atsakovės konsultavimas dėl procesinių veiksmų, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžių metu, susipažinimas su kitos šalies procesiniais dokumentais (el. b. 9 t., b. l. 60-62).

94Atsižvelgiant į ieškinio bei priešieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį (9 elektroninės bylos tomai), bylos nagrinėjimo trukmę (nuo 2015 m. gruodžio 29 d.), teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, įrodinėjimo sudėtingumą, teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovo ir atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

95Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 50 proc. ieškinio ir 50 proc. priešieškinio reikalavimų), teismas priteisia iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 5992,72 Eur atstovavimo išlaidų, o iš ieškovo atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai – 3275 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų atstovavimo išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovui priteisia 2717,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

96Nustatyta, kad šalys už nekilnojamojo turto ekspertizę sumokėjo po 500,05 Eur. Atsižvelgiant į šios bylos galutinį procesinį rezultatą, šios išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

97Teismas išsprendžia ir žyminio mokesčio paskirstymo klausimą. Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą, teismas priteisia iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 1575 Eur žyminio mokesčio. Taip pat teismas išsprendžia ir žyminio mokesčio, kurio mokėjimai atsakovei buvo atidėti, paskirstymo klausimą: už patikslintą priešieškinį (galutinį) mokėtinas žyminis mokestis yra 4191 Eur, iš kurių 381 Eur atsakovė yra sumokėjusi, o 3810 Eur likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį, taip pat į atsakovės sumokėtas ir atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo žyminio mokesčio dalis, iš ieškovo priteistina valstybei 1905 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį; iš atsakovės valstybei – 1524 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 70,08 Eur, priteistinos iš šalių lygiomis po 35,04 Eur iš kiekvieno (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Iš viso iš ieškovo į valstybės biudžetą, atlikus iš valstybės ieškovui grąžintinų bei valstybei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, priteistina 1665,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės į valstybės biudžetą –1559,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

98Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

99ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

100Nutraukti ieškovo D. M., a. k. ( - ) ir atsakovės Ž. M., a.k. ( - ) santuoką, sudarytą ( - ) Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl ieškovo kaltės.

101Ieškovui D. M. palikti pavardę „M.“ atsakovei Ž. M. – santuokinę pavardę ,,M.“.

102Priteisti atsakovei Ž. M., a.k. ( - ) iš ieškovo D. M., a. k. ( - ) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

103Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą:

104priteisti D. M., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise:

105

1062/3 dalis buto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - );

107

108negyvenamąją patalpą - komercines patalpas, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - );

109

11056/4349 dalis žemės sklypo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ).

111priteisti Ž. M., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise:

112

1131/3 dalį buto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ).

114Priteisti atsakovei Ž. M., a.k. ( - ) iš ieškovo D. M., a. k. ( - ) 35 932,50 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt dviejų Eur 50 ct) piniginę kompensaciją.

115Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

116Priteisti iš atsakovės Ž. M., a.k. ( - ) ieškovui D. M., a.k. ( - ) 4292,72 Eur (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

117Priteisti iš ieškovo D. M., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 1665,04 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

118Priteisti iš atsakovės Ž. M., a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 1559,04 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt devynis Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

119Išaiškinti šalims, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

120Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Kauno miesto CM skyriui, VĮ Registrų centrui.

121Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas, galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus, 2019-03-04 teisme... 5. Ieškovas prašo butą, esantį ( - ), pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog... 7. Atsakovė Ž. M., galutinai patikslinusi priešieškinio reikalavimus, 2019 m.... 8. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad, dalinant bendrą santuokoje įgytą... 9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį (galutiniu... 10. Teismo posėdžių metu (2018-07-26, 2018-10-29, 2019-01-17, 2019-01-30,... 11. Ieškovas dėl reikalavimo pripažinti ginčo butą, esantį ( - ), asmenine jo... 12. Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju... 13. Atsakovė Ž. M. teismo posėdžių metu (2018-07-26, 2018-09-13, 2018-10-29,... 14. Atsakovė dėl prašomos priteisti neturtinės žalos paaiškino, kad dėl vyro... 15. Atsakovė dėl reikalavimo priteisti 95 000 Eur prarastai kvalifikacijai... 16. Atsakovė dėl turto padalijimo paaiškino, kad šalys bendrą gyvenimą... 17. Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad šalių... 18. Atsakovas pagal priešieškinį Z. M. (jo atžvilgiu reikalavimų atsakovė Ž.... 19. Apklausta liudytoja A. S. 2018-11-22 teismo posėdyje nurodė, kad ji yra... 20. Apklaustas liudytoju Ž. S. 2018-11-22 teismo posėdyje nurodė, kad jį ir... 21. Apklausta liudytoja A. M. 2018-11-22 teismo posėdyje nurodė, kad yra... 22. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 23. Byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei Ž. M. dėl... 24. Taigi byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl santuokos iširimo... 25. Dėl santuokos nutraukimo... 26. Teismas nustatė, kad ( - ) (akto įrašo Nr. ( - )) Kauno m. Civilinės... 27. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir... 28. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti... 29. Šalys sutaria, jog jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu... 30. Vertindamas ieškovo argumentus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų... 31. Nustatyta, kad ieškovas vienasmeniškai 2013 m. lapkričio mėnesį nutarė... 32. Ieškovo neištikimybės faktas įrodytas atsakovės paaiškinimais, į bylą... 33. Ieškovo teigimu, atsakovė taip pat gyvena su kitu vyru. Tai, kad atsakovė... 34. Nors ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad šeimoje santykiai... 35. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 36. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 145 000 Eur neturtinės žalos, nes... 37. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio... 38. Kadangi šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, atsakovė dėl ieškovo... 39. Atsakovė prašo priteisti 145 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas... 40. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad... 41. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo,... 42. Dėl kompensacijos priteisimo... 43. Atsakovė prašo priteisti 95 000 Eur kompensaciją kvalifikacijai atgauti.... 44. Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuris dėl... 45. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji iki santuokos sudarymo, 2000... 46. Atsakovė, prašydama priteisti 95 000 Eur perkvalifikavimo išlaidų,... 47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės reikalavimas priteisti 95... 48. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo... 49. Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas... 50. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad šalys santuokos metu yra... 51. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti turtą asmenine nuosavybe... 52. Ieškovas, galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimą, vadovaudamasis CK... 53. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine... 54. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra... 55. Teismas konstatuoja, kad kadangi šioje byloje nustatyta, jog Butas įgytas... 56. Byloje nustatyta, kad Butas, įgytas ( - ) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( -... 57. Iš bylos duomenų matyti, kad ( - ) sutartyje, kuria pardavėjai R. M. ir D.... 58. Nustatyta, kad ieškovo tėvui Z. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė... 59. Atsakovas pagal priešieškinį Z. M. (jo atžvilgiu reikalavimų atsakovė... 60. Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas... 61. Byloje nustatyta, kad ginčo bute šalys pragyveno 10 metų, vedė bendrą... 62. Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo... 63. Sutuoktinių dalintino turto balansą sudaro: butas, adresu ( - ), unikalus Nr.... 64. Ginčo dėl turto vertės nėra, šalys vadovavosi 2018-01-11 Ekspertizės akto... 65. Ieškovas 2019-01-30 vykusio teismo posėdžio metu prašė, jeigu ginčo Butas... 66. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant... 67. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs bylos aplinkybes (nustatytą... 68. Byloje nustatyta, kad Butas įgytas už asmenines ieškovo lėšas, Buto... 69. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 70. Atsižvelgiant į tai, kad Butas įgytas už asmenines ieškovo lėšas, turto... 71. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 72. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas – Butas, yra dalus. Nėra kitų... 73. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo jam priteisti natūra nekilnojamąjį... 74. Nustatyta, kad Patalpos ir Žemės sklypas šalims priklauso bendrosios... 75. Ekspertizės akte nurodyta, kad nekilnojamo turto objektai (Butas ir... 76. Nustatyta, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi.... 77. Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti uzufruktą... 78. Ieškovas, prašydamas pripažinti Butą asmenine nuosavybės teise, tuo pačiu... 79. CK 3.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno... 80. Netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti Butą asmenine ieškovo nuosavybe... 81. Dėl nepilnamečių vaikų ... 82. Kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu (2019-02-25) sudarė taikos sutartį... 83. Dėl tarpusavio išlaikymo... 84. Kadangi 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovė Ž. M. atsisakė... 85. Dėl santuokinės pavardės... 86. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 87. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 88. Šalys prašė byloje patirtas išlaidas priteisti viena iš kitos. CPK 93... 89. Ieškovas už ieškinį (patikslintą) yra sumokėjęs 3516 Eur. Atsakovė už... 90. Šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17... 91. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 11 985,44 Eur atstovavimo... 92. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 93. Remiantis teisinių paslaugų teikimo ataskaitomis, ieškovui buvo suteiktos... 94. Atsižvelgiant į ieškinio bei priešieškinio reikalavimų sudėtingumą,... 95. Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 50... 96. Nustatyta, kad šalys už nekilnojamojo turto ekspertizę sumokėjo po 500,05... 97. Teismas išsprendžia ir žyminio mokesčio paskirstymo klausimą.... 98. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais,... 99. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 100. Nutraukti ieškovo D. M., a. k. ( - ) ir atsakovės Ž. M., a.k. ( - )... 101. Ieškovui D. M. palikti pavardę „M.“ atsakovei Ž. M. – santuokinę... 102. Priteisti atsakovei Ž. M., a.k. ( - ) iš ieškovo D. M., a. k. ( - ) 1500 Eur... 103. Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą:... 104. priteisti D. M., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise:... 105. •... 106. 2/3 dalis buto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - );... 107. •... 108. negyvenamąją patalpą - komercines patalpas, adresu ( - ), unikalus Nr. ( -... 109. •... 110. 56/4349 dalis žemės sklypo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ).... 111. priteisti Ž. M., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise:... 112. •... 113. 1/3 dalį buto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ).... 114. Priteisti atsakovei Ž. M., a.k. ( - ) iš ieškovo D. M., a. k. ( - ) 35... 115. Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.... 116. Priteisti iš atsakovės Ž. M., a.k. ( - ) ieškovui D. M., a.k. ( - ) 4292,72... 117. Priteisti iš ieškovo D. M., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 1665,04 Eur... 118. Priteisti iš atsakovės Ž. M., a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 1559,04... 119. Išaiškinti šalims, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į... 120. Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti... 121. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...