Byla 1-333-606/2015

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Ritai Bružinskienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, gynėjams advokatams Mindaugui Repšui, Robertui Skėriui, nukentėjusiajam R. J.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3K. A., gimęs ( - ) Klaipėdoje, asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), Klaipėdoje, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

4kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 245 straipsnyje, 167 straipsnio 1 dalyje, ir

5S. S. (S. S.), gimęs ( - ) Klaipėdoje, asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), Klaipėdoje, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis ( - ), teistas:

6- 2010 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme,

7kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir

Nustatė

8K. A. kaltinamas tuo, jog apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo.

9K. A. kaltinamas tuo, jog, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d., Klaipėdos mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas išankstinę tyčią apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą ir žinodamas, kad dėl jau turimų finansinių įsipareigojimų juridiniams asmenims – nuo 2006 m. birželio 9 d. AB SEB bankui – 51.503,38 Eur ( 177.686,66 Lt), nuo 2008 m. vasario 7 d. AB „DnB Nord“ bankui – 57.924.00 Eur ( 199.837,80 Lt), ir žinodamas, kad neturės galimybės grąžinti paskolų, pagal pasirašomus vekselius, pasirašydamas tris vekselius: 2008 m. kovo 26 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 41.000,00 Lt (11.874,42 Eur) sumai, 2008 m. birželio 28 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 20.500,00 Lt (5.937,21 Eur) sumai ir 2008 m. rugsėjo 17 d. paprastąjį vekselį 12.360,00 Lt (3.579,70 Eur) sumai, iš R. J. pasiskolino bendrą 73.860,00 Lt (21.391,33 Eur) sumą su įsipareigojimu laiku neatsiskaičius mokėti 3% mėnesines palūkanas nuo negrąžintos sumos, tačiau iki 2014 m. gruodžio 12 d. dalies paskolos negrąžino, dalies palūkanų nesumokėjo, tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą R. J. priklausantį turtą - 49.214,11 Lt (14.253,39 Eur).

10K. A. kaltinamas tuo, jog 2009 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto 11-jame notarų biure, esančiame adresu Liepų g. 18-1/J. Karoso g. 3-1, Klaipėda, turėdamas išankstinę tyčią išvengti turtinės prievolės ir apsunkinti galimybes ginti savo pažeistas turtines teises 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R. J., veikdamas kartu su S. S., įtvirtino tikrovės neatitinkantį juridinį faktą, suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. vasario 9 d. notarės V. K. patvirtintą Paskolos sutartį (2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia), kurioje savo parašu įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad paskolos davėjas S. S. suteikė, o paskolos gavėjas K. A. gavo 20.270,00 Eur paskolą be palūkanų iki 2009 m. birželio 9 d., tačiau realiai pinigai skolinti nebuvo.

11Po ko, K. A., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2009 m. vasario 10 d., 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutarties pagrindu, įkeitė S. S., K. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-prekybos patalpas dengtą pavėsinę (( - )), adresu ( - ), Klaipėda, ir 0,0063 ha žemės sklypą (( - )), adresu ( - ), Klaipėda, ir tokiu būdu apsunkino galimybes ginti savo pažeistas turtines teises nuo 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R. J.. Tokiu būdu, K. A. kaltinamas tuo, jog veikdamas kartu su S. S., išvengė didelės vertės – 14.253,39 Eur (49.214,11 Lt) turtinės prievolės.

12Be to, K. A. kaltinamas tuo, jog nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

13K. A. kaltinamas tuo, jog nuo 2011 m. balandžio 7 d. tyčia nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme - žinodamas apie 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1825-6-618/2010, kuriuo teismas priteisė iš jo ieškovui R. J. 36.500,00 Lt (10.571,13 Eur) skolos, 760,50 Lt (220,26 Eur) delspinigių, 14.600,00 Lt (4.228,45 Eur) baudos, 5 procentus metinių palūkanų ir 914,65 Lt (264,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų, dirbdamas nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d., nuo 2014 m. spalio 22 d. registruotas darbo biržoje ir darbingu laikotarpiu gaudamas pajamas, R. J. tyčia nesumokėjo 49.214,00 Lt (14.253,36 Eur), tuo nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

14Be to, K. A. kaltinamas tuo, jog neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą.

15K. A. kaltinamas tuo, jog neturėdamas įstatymo suteiktos teisės, 2012 m. gruodžio 19 d. dienraštyje „Klaipėda“ ir 2012 m. gruodžio 18 d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“, patalpindamas skelbimus „Raginame atsiliepti asmenis, turėjusius verslo ar kitokių panašių santykių su Klaipėdoje dirbančiu advokatu (buvusiu prokuroru) R. J. ir dėl to laikančius save nukentėjusiaisiais. Kreiptis telefonu ( - ). Konfidencialumą garantuojame.“, siekdamas kerštauti, rinko informaciją apie R. J. privatų gyvenimą.

16S. S. kaltinamas tuo, jog suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo ir padėjo apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės.

17S. S. kaltinamas tuo, jog 2009 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto 11-jame notarų biure, esančiame adresu Liepų g. 18-1/J. Karoso g. 3-1, Klaipėda, veikdamas bendrininkų grupėje su K. A., turėdami išankstinį sumanymą K. A. išvengti turtinės prievolės ir apsunkinti galimybes ginti savo pažeistas turtines teises 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R. J., įtvirtino tikrovės neatitinkantį juridinį faktą, suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. vasario 9 d. notarės V. K. patvirtintą Paskolos sutartį (2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia), kurioje savo parašais įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad paskolos davėjas S. S. suteikė, o paskolos gavėjas K. A. gavo 20.270,00 Eur paskolą be palūkanų iki 2009 m. birželio 9 d., tačiau realiai pinigai skolinti nebuvo.

18Po ko, S. S. su K. A., tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2009 m. vasario 10 d., K. A., 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutarties pagrindu, įkeitė S. S., K. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-prekybos patalpas dengtą pavėsinę (( - )), adresu ( - ), Klaipėda, ir 0,0063 ha žemės sklypą (( - )), adresu ( - ), Klaipėda, ir tokiu būdu apsunkino galimybes ginti savo pažeistas turtines teises, nuo 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R. J.. Tokiu būdu S. S. padėjo apgaule K. A. išvengti didelės vertės – 14.253,39 Eur (49 214,11 Lt) turtinės prievolės.

19K. A. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2008 m. su nukentėjusiuoju R. J. susipažino per savo merginos tėvo A. S., kuris yra advokatas, gimtadienį. Gimtadienio metu, R. J. užsiminė, jog jis turi savo verslą, dirba nekilnojamojo turto agentūroje, tarpininkauja tarp klientų nekilnojamojo turto srityje ir nori pasiskolinti pinigų. Jo pajamos priklausė nuo sandorių skaičiaus. R. J. susidomėjęs jo veikla, jam pasakė, kad intensyviai investuoja į nekilnojamąjį turtą ir skolina pinigus už palūkanas. R. J. buvo suinteresuotas pažintimi su juo ir pasiūlė po gimtadienio susitikti. Susitikus po kelių dienų, R. J. papasakojo kaip asmenims skolina pinigus ir, kad yra suinteresuotas, jog jis jam surastų klientų, už tai pasiūlė jam atlyginimą. Kadangi jo darbas buvo ieškoti klientų, tai su R. J. pradėjo bendradarbiauti. Jis R. J. pradėjo siūlyti savo klientus, kuriems reikėjo pinigų. Apie 6-7 jo klientai buvo paskolinę pinigų iš R. J.. Toks bendradarbiavimas truko gal pusmetį. K. A. parodė, jog su R. J. dažnai susiskambindavo dėl klientų, dėl pasiūlymų, dėl įvairių konsultacijų. R. J. jam patardavo, kaip geriau paruošti paskolos sutarties sąlygas, kuomet skolindamas pinigus esi kreditorius. Mano, jog R. J. domina klientai, kurie neturi jokio turto ar darbo, kurie negali gauti paskolos ir sutinka skolintis, pasirašydami vekselį, todėl, kad už vekselius buvo mokamos žymiai didesnės palūkanos. Šios paskolos buvo rizikingesnes, bet gaunamos palūkanos didesnės. Kalbant su R. J., pastarasis jam paaiškino, jog turi daug pažįstamų teisinėje srityje, prokurorų, antstolių, advokatų, notarų, bankininkų, jeigu kas nors jam negrąžins pinigų, turėdamas didelę įtaką ir pakankamai daug pažįstamų yra garantuotas, kad atsiims bet kokią paskolą. R. J. jam minėjo, kad skolindamas pinigus nebijo prisiimti rizikos dėl turimų ryšių ir jam siūlė, kilus teisinėms problemoms, kreiptis į jį, tuomet už tam tikrą pinigų sumą, viską galės sutvarkyti. Praėjus 2 mėnesiams, jis gavo pasiūlymą per varžytines nusipirkti prekybines patalpas ir dengtą pavėsinę, esančias adresu ( - ), Klaipėdoje. Kaina buvo siūloma mažesnė, nei rinkos kaina, pradinė kaina buvo apie 90.000,00 Lt. Kadangi minėtų patalpų reali kaina buvo apie 130.000,00 Lt nusprendė varžytinėse dalyvauti. Dalį pinigų buvo susitaupęs, apie 40.000,00 Lt dalies trūko. Tuomet dėl dalies paskolos nusprendė kreiptis į R. J.. Paskambinęs R. J. ir paaiškinęs situaciją, paprašė paskolinti pinigų, pastarasis sutiko. Kadangi jis norėjo mažesnių palūkanų, jis R. J. pasiūlė, nusipirkęs prekybines patalpas jam įkeisti, tačiau R. J. šiuo pasiūlymu nebuvo suinteresuotas. R. J. sutiko pinigus skolinti pasirašant vekselį ir užsiminė, kad norėtų 2,5 proc. mėnesinių palūkanų. Priėmęs R. J. pasiūlymą, nuvažiavo į pastarojo kontorą. R. J. liepė vekselį užpildyti savo ranka ir nurodyti jo terminą vienam mėnesiui. K. A. paaiškino, jog R. J. pasitikėjo, todėl sutiko su visomis jo sąlygomis. Užpildžius vekselį, R. J. liepė sumokėti 1.000,00 Lt palūkanų avansu, tačiau jis tokios pinigų sumos neturėjo. Tuomet R. J. pasakė, jog tą pinigų sumą išskaičiuos. Iš R. J. jis skolinosi 40.000,00 Lt, R. J. jam davė 39.000,00 Lt ir vekselį išrašė 41.000,00 Lt sumai. R. J. į vekselį įtraukė dar vieną sąlygą, kurioje nustatė mėnesines palūkanas nuo negrąžintos sumos. Jam pasirašius vekselį, R. J. jį įsisegė į segtuvą, kuriame buvo daug kitų vekselių. R. J. jam parodė, kokias sumas yra paskolinęs kitiems asmenims, vekseliai buvo išrašyti skirtingų asmenų vardais. Paklausus R. J., kodėl kitų asmenų vardais išrašyti vekseliai, pastarasis jam paaiškino, tam, kad nemokėti mokesčių, dėl to, kad jis užsiima skolinimosi veikla. Po to, R. J. jam davė 39.000,00 Lt ir tuomet jie išsiskirstė. R. J. neklausė apie jo esamas dvi paskolas bankui. Pagal tuometinę situaciją jis uždirbo tiek, kad galėdavo susimokėti paskolas, jis neprisiimdavo tiek paskolų, kad negalėtų jų susimokėti. K. A. paaiškino, jog sudalyvavus varžytinėse jis jas laimėjo. Įgytas prekybines patalpas planavo išnuomoti arba parduoti, bet susidūrė su problema, minėtose patalpose buvo buvę šių patalpų savininkai, kurie atsisakė išsikraustyti. Ko pasėkoje, jam reikėjo kreiptis į teismą, kad juos iškeldinti. Iškeldinimo procesas užsitęsė ilgą laiko tarpą. Į minėtas patalpas negalėjo patekti, bet vis tiek mokėjo mokesčius, R. J. palūkanas už paskolintus pinigus. Po trijų mėnesių jam vėl prireikė apyvartinių lėšų. Tada vėl nutarė kreiptis į R. J.. Pastarajam paaiškinus situaciją, jis sutiko dar kartą paskolinti pinigų. Tam, kad galėtų gauti paskolą su mažesnėmis palūkanomis, R. J. pasiūlė savo turimas patalpas įkeisti. Tačiau R. J. paaiškino, kad toks sandoris jo nedomina. Po ko, jis iš R. J. pasiskolino dar 20.000,00 Lt. Nustatytos palūkanos buvo tos pačios - 2,5 proc. R. J. paprašė, kad pasirašytų naują vekselį sumai 20.500,00 Lt su palūkanomis. Dėl prekybinių patalpų situacija nesikeitė, kadangi jis dar negalėjo patalpų savininkų iškraustyti. Tuo metu pradėjo blogėti ne tik jo finansinė padėtis, bet ir visame pasaulyje. Mažėjo sandorių skaičius agentūroje, krito pardavimai. Ir jam vėl tada pritrūko pinigų. Praėjus apie trims mėnesiams, jis vėl nusprendė kreiptis į R. J.. Paaiškinus R. J. visą situaciją, pastarasis sutiko trečią kartą paskolinti pinigų. Šį kartą taipogi bandė įkeisti savo turtą, bet R. J. ši sąlyga netiko. R. J. sutiko paskolinti pinigų jau nebe už 2,5 proc., o už 3 proc. Tuomet jis paprašė R. J. paskolinti 12.000,00 Lt, vekselį išrašė 12.360,00 Lt su palūkanomis, ir vėl mėnesiui į priekį. R. J. dar paminėjo, kad nori savo automobilį parduoti ir pasiūlė jį jam. Tačiau šio pasiūlymo jis atsisakė, R. J. pasakydamas, kad šiuo metu sunki jo finansinė padėtis. Tuomet R. J. pasiūlė automobilį perrašyti be pinigų, bet už tai turėtų mokėti palūkanas. Jis minėto automobilio atsisakė. Pradėjo su R. J. mažiau bendrauti, kadangi nepatiko, jog R. J. matydamas jo sunkią finansinę padėtį siūlo dar automobilį. Nuo tada, R. J. jis nebesiūlė naujų klientų. Finansinė padėtis prieš pasirašant pirmąjį vekselį buvo nebloga, nors tuo metu turėjo paskolų, t. y. „SEB“ banke turėjo 200.000,00 Lt paskolą, turėjo sklypą su antstole V. D., bet savo dalį buvo įkeitęs bankui irgi už 200.000,00 Lt. Jo įsipareigojimai per mėnesį viso sudarė apie 2.000,00-3.000,00 Lt per mėnesį. Praėjus keliems mėnesiams, iš prekybinių patalpų keldinimo procesas ėjo į pabaigą. Jis nusprendė patalpas nuomoti ir už gautus pinigus bandyti padengti turimas skolas. Per mėnesį R. J. reikėjo mokėti apie 2.100 Lt palūkanų. Atgautos prekybinės patalpos buvo apleistos, joms reikėjo remonto. Senieji patalpų savininkai metus laiko tose patalpose gyveno. Tam, kad gauti pinigų minėtų patalpų remontui, sugalvojo patalpas įkeisti. Tuo metu, jis pažinojo nemažai kreditorių, tarp jų ir S. S.. Paskambinus S. S. ir pasiūlus jam įkeisti prekybines patalpas bei pasakius, kad nuomos pinigus dalinsis per pusę, pastarasis su pasiūlymu sutiko. S. S. buvo nuvažiavęs apžiūrėti prekybinių patalpų. S. S. už prekybines patalpas sutiko jam paskolinti 20.000,00 Eur. Su S. S. sutarė sudaryti paskolos sutartį ir ją patvirtinti pas notarę V. K., adresu Liepų gatvėje. Jis notarei V. K. nuvežė visus reikiamus dokumentus, o su S. S. susitarė, jog grynus pinigus jis jam paduos pas notarę pasirašant sutartį. Jam atvykus pas notarę V. K., notaro asistentė jam atspausdino sutartį, ją perskaičius visos sutarties sąlygos tiko. Tuomet pas notarę atvyko ir S. S. su draugu A. O.. Jis ir S. S. notaro asistentei padavė asmens dokumentus tam, kad padarytų jų kopijas. Tuo tarpu jie nuėjo į atskirą kambariuką, kuriame jis, S. S. ir A. O. perskaičiavo pinigus. Dalis pinigų buvo litais, dalis eurais. Po to, visi trys nuėjo pas notarę pasirašyti paskolos sutarties. Notarė V. K. perskaitė paskolos sutartį ir jiems sutikus su paskolos sutarties sąlygomis, liepė pasirašyti. Notarė V. K. jo paklausė, ar jis gavo pinigus. Pastarajai jis patvirtino, jog gavo. S. S. notarės V. K. dar paklausė apie hipotekos lakšto įregistravimą, t. y. ar pinigai gali būti perduodami prieš sandorį. Notarė V. K. pasakė, kad taip, nes yra pasirašomas pakvitavimas, kad asmuo pinigus gavo. Tada S. S. išvažiavo užregistruoti hipotekos lakštą. Jis S. S. dėl kitų paskolų nesakė, tačiau ir pats S. S. jo neklausė. Pusę gautų pinigų iš S. S., buvo investuota į prekybinių patalpų remontą. Buvo padaryta pastato stogo renovacija, suremontuota santechnika, nupirkti boileriai ir kriauklės, nudažyti langai, perdažytas pastatas. Kvitų neturi, nes ieškojo, kas pigiau atliks darbus. Viso remontui skyrė apie 30.000,00-40.000,00 Lt. Jis darbininkams mokėjo pinigus, o pastarieji viską pirko. Minėtas patalpas jis išnuomojo, per mėnesį už nuomą gaudavo 1.000,00 Lt.

20K. A. parodė, jog vieną dieną, birželio mėnesį, iš R. J. sulaukė skambučio. Pastarasis pasakė, kad jam reikalingi pinigai, kuriuos buvo paskolinęs, t. y. apie 73.000,00 Lt. Jis jam pasakė, kad pinigus gražins, tačiau jam reikia poros mėnesių, kad galėtų surinkti tokią pinigų sumą, kadangi iš S. S. gautus pinigus išleido ant prekybinių patalpų remonto, sumokėjo bankui ir R. J. už paskolos palūkanas. R. J. nedraugiškai kalbėdamas jam pasakė, jog pinigų reikia šiandien arba rytoj, ir paminėjo, jog jeigu neatveš visų pinigų, jis kreipsis į antstolį ir išieškos priverstiniu būdu. R. J. taipogi paminėjo, kad labai gerai pažįsta antstolius. Jis nepagalvojęs R. J. pasakė, kad S. S. pinigų jam neskolino, sutartis tarp jo ir S. S. buvusi apsimestinė. Jis nenutuokė, kad šis pasakymas sudarys tokias teisines pasekmes. Tuo metu, R. J. jis galėjo surinkti tik keletą tūkstančių litų. Kitą rytą paskambino R. J. ir viską paaiškino, tuomet R. J. nenorėjo klausytis. R. J. jam pasakė, kad jeigu negrąžins pinigų, jis praras pelningą sandorį ir jei jo neteks, bus jo kaltė, todėl liepė laukti nemalonumų ir padėjo ragelį. Po kelių dienų jam paskambino pats R. J.. Tą dieną, t. y. palūkanų mokėjimo dieną, jis nuvažiavo pas R. J. ir pastarajam padavė pinigus už palūkanas, po ko R. J. jam pasiūlė, vietoj trijų vekselių pasirašyti vieną vekselį. Jis su R. J. pasiūlymu sutiko ir užpildė vieną vekselį 73.000,00 Lt sumai. Jis sėdėdamas R. J. padavė naują vekselį, o pastarasis tris pirmesnius vekselius turėjo jam grąžinti. Tačiau, jų negrąžino, čiupęs juos nuo stalo įsidėjo į savo seifą. R. J. jam pasakė, kad dabar iš jo išieškos visą sumą, tai yra 140.000,00 Lt. Jis bandė iš R. J. atimti seifo raktą, tam, kad atiduotų senuosius vekselius, po ko jie susigrūmė. K. A. paaiškino, jog tuomet išsitraukė mobilųjį telefoną ir pradėjo viską filmuoti. R. J. iškvietė policiją. Tuo metu, kontoroje, buvo ir R. J. sutuoktinė. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad reikės vykti į policijos komisariatą. Nuvažiavus į policijos komisariatą R. J. sutuoktinė pradėjo jį ir R. J. taikyti, ieškojo kompromiso. Jis pasakė, kad nori keiptis į finansinių nusikaltimų skyrių. Tai išgirdusi R. J. sutuoktinė norėjo viską išspręsti draugiškai. Galiausiai buvo sutarta dėl esamos skolos 75.000,00 Lt, išrašyti 50.000,00 Lt skolą. R. J. sakė, kad nedovanos 20.000,00 Lt. Tačiau vėliau pasitaręs, R. J. pasakė, kad sutinka dėl 50.000,00 Lt dydžio skolos, tačiau šią sumą jis jam turės grąžinti per mėnesį ir ši paskolos sutartis turės būti patvirtinta notaro. Grįžus į R. J. ofisą ir R. J. suplėšius senuosius vekselius, jis ir R. J. pasirašė paskolos sutartį. Jis nenuvyko į notaro biurą patvirtinti minėtos sutarties, todėl, kad buvo ant R. J. supykęs. Tačiau jis R. J. pasakė, kad tuos pinigus grąžins. Po mėnesio R. J. kreipdamasis į teismą prisiteisė iš jo 50.000,00 Lt skolą, nors iš tos sumos jis yra R. J. atidavęs 14.000,00 Lt sumą. Po teismo sprendimo jis keletą kartų buvo įnešęs pinigus į R. J. sąskaitą. Šiuo metu prekybinių patalpų administratorius yra R. J. ir jis gauna pinigus už minėtų patalpų nuomą. K. A. parodė, jog kuomet draugavo su R. S., t. y. advokato A. S. dukra, automobilį „Audi“ pirko lizingu, kuris buvo paimtas D. S. vardu. Automobilis priklausė jo draugei. Šiuo metu jis turi turto, kuris bus parduotas varžytinėse ir skola bus grąžinta R. J.. Taipogi yra inicijavęs savo vardu iškelti bankroto bylą, kurioje yra 29 kreditoriai. Kartą jis iš A. O. pasiskolino 30.000,00 Lt, jis pasirašė vekselį. Ten buvo susitarimas dėl paskolos, dalinio užtikrinimo, t. y. dėl 20.000 Eur paskolos. Tačiau pagal 2011 m. lapkričio 15 d. vekselį 30.000,00 Lt jis iš A. O. negavo. A. O. norėjo, kad būtų pilnai sumai išrašytas 20.270,00 Eur, bet jis nesutiko.

21K. A. parodė, jog kuomet prasidėjo teisminiai procesai su R. J. susitikdavo teismo posėdžiuose, iš pastarojo sulaukdavo grasinimų, sakydavo, jog jis su juo susidoros, kadangi pats buvęs prokuroras, turi daug pažįstamų. 2008 m. bandydamas kažkaip apsiginti ir turėdamas visus įrašus, kuriuos buvo užfiksavęs dėl grumtinių, surašė prašymą ir nusiuntė generalinei prokuratūrai, kad ištirtų R. J. veiksmus, kad skolina pinigus savo ir ne savo vardu, kad apgaudinėja klientus. Kreipėsi ir į advokatūrą. Tačiau jo prašymai buvo atmesti. Kadangi pats pažinojo keletą žmonių, kuriuos R. J. apgavo, teisininkas jam patarė, įdėti skelbimą į laikraštį su tekstu, jog asmenys, nukentėję nuo advokato R. J., atsilieptų. Siekdamas apsiginti ir teisininkui parašius skelbimo turinį, jis patalpino skelbimą laikraštyje, kuris buvo informatyvus, neįžeidžiantis asmens.

22K. A. paaiškino, jog iki konflikto R. J. kontoroje, jis mokėjo visas skolas laiku, be pradelsimų, finansinė situacija pablogėjo, kai R. J. kreipės į teismą dėl 50.000,00 Lt priteisimo, jam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko antstolis areštavo jo sąskaitas, jo įmonės akcijas, visą jo turtą, po ko ir prasidėjo jo finansiniai sunkumai. Ne kartą jis su R. J. bandė kalbėti ir tartis dėl paskolos grąžinimo, tačiau iš jo pusės nebuvo jokio dialogo, jis su jokiom sąlygom nesutiko, nors ne kartą siūlė parduoti prekybines patalpas. Tyčinių veiksmų iš anksto suplanavęs apgaule užvaldyti didelės vertės R. J. turtą neturėjo, prašė išteisinti.

23S. S. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog K. A. pažįsta apie metus laiko, susipažino nekilnojamojo turto agentūroje, pirmą kartą susitikę kalbėjo apie investicijas į komercinį turtą. 2009 m. Klaipėdos miesto 11-ajame notaro biure, pas notarę V. K., su K. A. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią S. S. K. A. paskolino 20.270,00 Eur, o K. A. S. S. įkeitė prekybines patalpas, esančias prie „Eglės“ turgavietės, stotelės dalyje. Sudarant sutartį dalyvavo jis, notarė V. K., notarės padėjėja A. L., K. A. ir jo draugas A. O.. Jis A. O. į notaro biurą pasikvietė todėl, kad pastarasis žinojo apie paskolos sutarties sudarymo procedūras. Be to, ir pats A. O. rekomendavo jam notarę V. K., kadangi prieš tai ne kartą pas ją yra sudaręs sutartis. Paskolos sutartyje buvo sutarta, kad sutartis sudaroma 3-4 mėnesiams, prekybinės patalpos bus nuomojamos, gauti pinigai už patalpų nuomą, t. y. apie 1000,00-1.500,00 Lt, bus dalinami per pusę, kurio dalis atiteks K. A., kita dalis jam. Sutartyje palūkanų už paskolintus pinigus nustatytų nebuvo. Jis K. A. pinigus perdavė grynaisiais, dalį litais ir dalį eurais, nors paskolos sutartyje buvo įrašyta eurais. Pinigų perdavimas buvo įformintas pakvitavimu. Apie kitas K. A. skolas, jis nesidomėjo. K. A. jam sakė, jog turi finansinių sunkumų, dalį gautų pinigų investuos į prekybinių patalpų remontą. Vėliau jis buvo nuvažiavęs apžiūrėti prekybines patalpas, matė, jog buvo sutvarkyta, nudažyta. K. A. tris kartus buvo sumokėjęs jam pinigų sumą už minėtas patalpas. Tai, kad K. A. turi įsipareigojimų advokatui R. J., jis sužinojo ikiteisminio tyrimo metu iš tyrėjo.

24S. S. parodė, jog K. A. paskolinti pinigai jo finansinės padėties neapsunkino ir paaiškino, jog 2007 m. dirbo direktoriaus pavaduotoju transporto įmonėje. Prieš tai ketverius metus dirbo jūreiviu, gaudavo gerą atlyginimą. Darbas jūroje trukdavo 4-7 mėnesius, 2001-2004 m. jo atlyginimas sudarė 4000,00 Eur. Nuo tada kai pradėjo dirbti, į jo asmeninę banko sąskaitą buvo pervesta apie 200.000,00 Lt, tai ne visas užmokestis, kadangi dirbo su užsienio kompanijomis, daug pinigų perduodavo grynais. Uždirbtus pinigus laikė namuose. Jis 50.000,00 Lt gavo už palėpės pardavimą, prieš tai turėjo automobilį su kuria pateko į avariją, dėl to gavo dar 20.000,00 Lt. Nedidelėmis sumomis kitiems asmenims suteikdavo paskolas, t. y. 10.000,00 Lt, 20.000,00 Lt, 30.000,00 Lt. Kartą, gal apie 2009-2010 metais, buvo suteikęs apie 100.000,00 Lt paskolą su nekilnojamojo turto užstatu, ši paskola buvo grąžinta. Kuomet skolino pinigus K. A. jis gyveno bute, kurio vertė buvo 970.000,00 Lt. Šiai dienai buto vertė 750.000,00-800.000,00 Lt. Važinėjosi automobiliu „Alfa Romeo“, „Mersedes“, buvo išsinuomojęs automobilį „Audi 8“. Jo sutuoktinė pajamų turėjo nuo 2003 m. 2010 m. pabaigoje išvažiavo į Rusiją, ten buvo nuteistas už narkotikų laikymą ir paskirta bausmė apie 2,5 metus laisvės atėmimas. Kalėjime sėdėjo keletą mėnesių.

25S. S. parodė, jog kuomet vyko teisminiai procesai dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, jo Lietuvoje nebuvo. Dėl priimto teismo sprendimo buvo padavęs apeliacinį skundą, tačiau jis buvo atmestas, Taipogi kreipėsi ir į Europos žmogaus teisių teismą. Teisminiai procesai jam sudarė apie 10.000,00 Eur išlaidų. K. A. prie šių išlaidų neprisidėjo. Jam svarbu, jog K. A. gautą paskolą pripažįsta ir kai galės, ją grąžins jam. S. S. prašė išteisinti.

26Nukentėjusysis R. J. parodė, jog su K. A. susipažino per A. S.. Pastarasis ateidavo pas A. S. su įvairiomis problemomis. Jam apie K. A. finansinę padėtį papasakojo pats A. S.. Nuo įvykių praėjo apie 7 metai, tikslių datų, nepamena. K. A. jam nebuvo draugas, jei ne A. S., jis K. A. pinigų nebūtų skolinęs. Nukentėjusysis parodė, jog jo finansinė padėtis yra gera, 2002 m. jis Vilniaus senamiestyje nusipirko viešbutį. Turi objektų Kauno, Klaipėdos miestuose. Jo sandoriai yra pakankamai dideli, t. y. apie 1 mln. Lt.

27Nukentėjusysis paaiškino, jog 2008 m. kovo 28 d., K. A. nusipirko prekybines patalpas, esančias ( - ). Šias patalpas K. A. įregistravo tik po 7 mėnesių, t. y. 2008 m. spalio 8 d. Per šį laikotarpį K. A. pasirašė tris vekselius, kurie buvo skirti prekybinių patalpų apmokėjimui. K. A. pirmasis vekselis buvo pasirašytas 2008 m. kovo 26 d. Skolinant K. A. pinigus, buvo numatytos 3 proc. palūkanos. Pirmojo vekselio pasirašymo metu, K. A. žadėjo iki 2008 m. galo grąžinti jam pinigus. Trečiasis vekselis 12.360,00 Lt sumai, vieno mėnesio terminui, buvo pasirašytas 2008 m. rugsėjo 17 d. K. A. vekselyje nustatytas palūkanas mokėjo, tačiau ne laiku, gautus pinigus už palūkanas niekur nefiksavo. Ne kartą K. A. su S. S. atvažiuodavo į jo biurą. K. A. sakė, jog skolą jam grąžins, kai įregistruos prekybines patalpas, sakydavo jog minėtas patalpas įkeis. Kuomet įsiteisėjo teismo spendimas, K. A. pavyko iškeldinti minėtų patalpų buvusius savininkus. Vėliau, t. y. 2009 m. kovo ar balandžio mėnesį, sužinojo, jog K. A. įkeitė prekybines patalpas, pastarasis jam apie tai nieko nesakė. Tada jis K. A. griežtai pareikalavo grąžinti skolą, kadangi jis pirko prekybines patalpas Kauno mieste, tačiau K. A. jų negrąžino. Kartą K. A. atvežė jam pinigus, tačiau ne visus. K. A. jam pasakė, jog paskolos sutartį su S. S. pasirašė fiktyviai, tačiau jis neturėjo jokio įrašo užfiksuoti šiuos žodžius. Tikėjosi, jog K. A. skolą grąžins. Jis K. A. siūlė, jog skolą pagal tris vekselius perrašytų į vieną vekselį, tačiau K. A. atsisakė. Dėl to, tarp jų kilo ginčas. Iškvietus policiją ir nuvykus į policijos komisariatą, su K. A. sutarė trijų vekselių pagrindu pasirašyti preliminariąją sutartį, pagal kurią, per vieną mėnesį, K. A. turės grąžinti jam 50.000,00 Lt. Šią preliminariąją sutartį su K. A. jis pasirašė 2009 m. birželio 8 d. Tačiau praėjus skolos grąžinimo terminui, K. A. skolos negrąžino. Jis dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą. Pagal preliminariąją sutartį teismo prašė iš K. A. priteisti 50.000,00 Lt skolos ir 20.000,00 Lt baudos. Iki teismo sprendimo priėmimo K. A. jam grąžino 13.500,00 Lt skolos, t. y. 2009 m. liepos 2 d. grąžino 9.000,00 Lt, 2010 m. kovo 23 d. grąžino 4.500,00 Lt. K. A. grąžinta 9.000,00 Lt suma iš prašomų priteisti 50.000,00 Lt buvo išskaičiuota, teismo sprendimu iš K. A. buvo priteista 36.500,00 Lt skola ir 14.000,00 Lt bauda, iš viso 50.000,00 Lt. Po to, pradėjo per antstolius iš K. A. išieškoti skolą. Per dvejų metų laikotarpį K. A. iš kitų asmenų pasiskolino dar pinigų, tačiau kitiems kreditoriams suteikė pirmenybės teisę. Mano, kad K. A. automobilį „Mersedes Benz“ G klasės buvo nusipirkęs savo vardu, tačiau jį įregistravo tėvo vardu. Jo žiniomis, K. A. tėvas mėgo išgerti, neturėjo teisių, todėl K. A. tėvui, automobilis priklausyti negalėjo. Pagal skelbimus K. A. pardavinėjo automobilį už 45.000,00 Lt. Parduoti turėjo už 40.000,00 Lt, taigi K. A. turėjo galimybę jam grąžinti skolą, bet negrąžino. K. A. tyčia nevykdė savo įsipareigojimų. Ir jo paskolintus pinigus, pastarasis perskolino kitiems asmenims. K. A., šiai dienai, taipogi tyčia nevykdo 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo.

28Nukentėjusys parodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi jį paskyrė prekybinių patalpų administratoriumi. Tuo metu, prekybinėse patalpose ( - ) vykdė veiklą, po jų ( - ). Vėliau ( - ) patalpų nebenuomojo, kadangi pastariesiems verslas nesisekė. Nuomininkų prekybinėms patalpoms ieškojo dvejus metus. Šiai dienai, minėtas patalpas nuomojasi ( - ) ir už patalpų nuomą jam moka po 200,00 Lt. K. A. paskola yra 50.000,00 Lt, šiai dienai palūkanos sudaro apie 10.000 Lt. Pajamos gautos už prekybinių patalpų nuomą, neatperka palūkanų. Šiai dienai K. A. skolos dalį yra sumokėjęs. Skola buvo mokama dalimis.

29Nukentėjusysis prašo iš K. A. ir S. S. solidariai priteisti 19.000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10.000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, jog jis, kaip advokatas, dirba sau, pats rašė ieškinius, priešieškinius. Tai realios jo išlaidos. Nurodė, jog šie įvykiai pakenkė jo reputacijai, buvo pergyvenimų, be to, neteisėtai buvo renkama informacija apie jo asmeninį gyvenimą.

30Liudytoja V. D. parodė, jog 2006-2007 m., kuomet buvo aktyvus pirkimas-pardavimas, kartu su K. A. įsigijo žemės sklypą, ji už visą žemės sklypo dalį sumokėjo 400.000,00 Lt, vėliau 200.000,00 Lt jai grąžino. Jos žemės sklypo dalies vertė 200.000 Lt. K. A. už savo žemės sklypo dalį sumokėjo pasiėmęs paskolą. 2008-2009 m. tam tikru laikotarpiu K. A. nevykdė prievolės bankui, tačiau vėliau, prievolė vėl buvo vykdoma. Pasunkėjus finansinei padėčiai bankas priėjo prie išvados dėl vykdomo rašto vykdymo išėmimo. Ji kaip antstolė nenorėjo, jog būtų viešinama jos pavardė, apie tai, kad pardavinėjamas antstolės turtas. Tada, ji su K. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir savo dalį perleido K. A.. Iš pastarojo už perleistą žemės sklypo dalį gavo apie 19.000,00 Lt. Ar pinigus gavo asmeniškai iš K. A. ar iš jo draugo, nepamena. Taipogi nepamena ir K. A. draugo vardo. Pardavus savo žemės sklypo dalį, sulaukė pretenzijų iš advokato R. J., kad ji jam skolinga. Jos turto atžvilgiu buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau vėliau taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.

31Liudytojas T. K. parodė, jog K. A. pažįsta. 2007-2008 m. iš K. A. buvo pasiskolinęs apie 10.000,00 Lt, todėl, kad tuo metu statė namą. Ar su K. A. buvo sudaryta paskolos sutartis ir nustatytos palūkanos, nepamena. Pas notarą dėl paskolos sutarties tvirtinimo nėjo. Pinigus skolinosi dvejų ar trijų mėnesių laikotarpiui. Vėliau visus pinigus grąžino K. A.. Iš viso iš K. A. skolinosi du kartus. Skolą grąžindavo pavedimu per banką į K. A. asmeninę banko sąskaitą.

32Liudytoja N. P. parodė, jog dirbo pas K. A.. Iš pastarojo buvo pasiskolinusi 7.000,00 Lt. Tuo metu ji pasirašė vekselį, palūkanų nustatytų nebuvo, skolos grąžinimo laikotarpis buvo nustatytas trims mėnesiams. Buvo sutarta skolą grąžinti dalimis. K. A. ji grąžino 4.500,00 Lt. Vėliau K. A. pradėjo iš jos prašyti pinigų, tačiau ji jų neturėjo, buvo areštuotas jos turtas. Šiai dienai K. A. ji skolinga 3.000,00 Lt. Tačiau ši pinigų suma jau išieškota, jos butas parduotas ir skola turėtų būti atiduota. Ar K. A. turėjo įsiskolinimų, nežino.

33Liudytoja D. S. parodė, jos dukra R. S. apie 5-6 metus draugavo su K. A.. Tuo metu, ji savo vardu buvo paėmusi apie 8.000,00 Lt paskolą automobilio „Audi“ pirkimui. Ar pinigai buvo pervesti į R. S. ar į K. A. asmeninę banko sąskaitą, nepamena. K. A. finansine padėtimi ji nesidomėjo. Kartais K. A., kartais R. S. pervesdavo pinigus už paskolą. Visa paskola buvo apmokėta. Automobilis atiteko K. A.. Jau 2-3 metai jos dukra R. S. su K. A. nebebendrauja.

34Liudytojas A. O. parodė, jog S. S. ir K. A. pažįsta, S. S. yra jo geras draugas, ne kartą teko skolintis iš jo pinigų. Liudytojas paaiškino, jog su S. S. norėjo kažkur investuoti pinigus. Buvo susitikę su K. A. ir pastarajam išdėstyti jų norai. K. A. pasitikėjo, kadangi pastarasis jam parodė gerą įspūdį, važinėjo prabangiu „Mersedes“ G klasės automobiliu. Vėliau prasidėjo pasaulinė krizė, todėl nusprendė nieko nepirkti ir planavo skolinti pinigus su nekilnojamo turto užstatu. Tada jam paskambino S. S. ir papasakojo apie prekybines patalpas, esančias prie „Eglės“ turgavietės. Pastarasis paklausė jo patarimo, S. S. pasiūlė važiuoti pas notarę V. K., esančią Liepų gatvėje. Po to, jie kartu nuvažiavo pas minėtą notarę. Notarė V. K. jiems viską paaiškino, t. y. ar galima grynais, ar pavedimu atsiskaityti, ar atsiskaityti prieš sudarant sutartį, ar po, bei tai, jog jie turės patikrinti, ar K. A. neturi skolų. Kuomet S. S. su K. A. važiavo pas notarę V. K. sudaryti 20.000,00 Eur paskolos sutartį, pastarasis jo paprašė važiuoti kartu. Notarei V. K. pasakius, kad bus atsiskaitoma grynais pinigais, jiems buvo nurodyta nueiti į atskirą kambariuką, kuriame galima persiskaičiuoti pinigus. Po ko, visi trys, t. y. jis, S. S. ir K. A. nuėjo į minėtą kambariuką. Dalis K. A. perduodamų pinigų buvo litais, dalis eurais. Į kambariuką niekas kitas užėjęs nebuvo. K. A. patvirtino V. K., kad pinigus gavo bei pasirašė pakvitavimą. Paskolos sutartyje nustatytų palūkanų nebuvo. Po to, nuvažiavo įregistruoti hipotekos lakštą.

35Liudytojas parodė, jog apie teisminius procesus dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, žinojo. Jis taipogi kreipėsi į advokatą Ž. B., atstovaujantį S. S., tačiau pastarasis jam pasakė, jog yra pakvitavimas, pinigai perduoti ir visa tai yra įrodymai, jam dalyvavimas teismo procese nebūtinas. Advokatas Ž. B. buvo įsitikinęs, jog paskolos sutartis nebus pripažinta negaliojančia. Apie tai, jog S. S. dėl paskolos sutarties ėmėsi visų priemonių ir netgi kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, žinojo.

36Liudytoja V. K. parodė, jog ji dirba Klaipėdos miesto 11-ajame notaro biure notare. K. A. iš matymo pažįsta, jis lankydavosi jos biure. K. A. dirbo tarpininku parduodant nekilnojamąjį turtą, tarpininkavo fiziniams asmenims, sudarant sutartis. K. A. ir S. S. paskolos sutarties sudarymo tikslios datos nepamena. Apie šią paskolos sutartį ji buvo apklausta civilinėje byloje. Tai buvo paskolos sutartis tarp fizinių asmenų, t. y. tarp K. A. ir S. S.. Minėti asmenys atvyko į jos kontorą, kurioje yra nusistovėjusi tokia tvarka, kad jeigu sutarties šalys atsiskaito pas notarą, tai tuo atveju eina į notarų biure esantį atskirą kambarį, kuriame sutarties šalys tarpusavyje atsiskaito. Jeigu sutarties šalys nori atsiskaityti per notarą, tam yra notaro depozitinė sąskaita ir į ją gali įnešti pinigus. Jeigu sutarties šalys to nenori, tai joms yra suteikiama galimybė atsiskaityti patalpoje. Tačiau ji, niekada nedalyvauja kuomet šalys atsiskaito, pinigų neskaičiuoja ir jų netikrina. Kartais dėl to iš agentų sulaukia priekaištų. Šiuo atveju taip ir buvo, K. A., S. S. ir A. O. užėjo į atskirą kambariuką ir jame atsiskaitė. Kiek žino, pastariesiems būnant atskirame kambariuke, buvo surašytas pakvitavimas, kurio forma buvo atspausdinta notarų biure. Šią formą asmenys galėdavo pasiimti pas sekretorę. Ji asmenų paklausdavo, ar pinigai perduoti, ar pasirašė pakvitavimą. Pagal tarp K. A. ir S. S. sudarytą paskolos sutartį, S. S. K. A. pinigus turėjo perduoti po hipotekos lakšto įregistravimo. Liudytoja paaiškino, jog hipotekos sandoris įsigaliodavo nuo jo įregistravimo hipotekos registre dienos. Šiai dienai jis įsigalioja po šalių pasirašymo dienos. Tačiau šalys ne visada to klauso, jos elgiasi kaip joms greičiau ir patogiau. Ar K. A. buvo užduotas klausimas apie tai, ar pastarasis gavo iš S. S. pinigus, neprisimena. Už šios paskolos sutarties patvirtinimą, jai buvo sumokėta 270,00 Lt bei 56,00 Lt už projekto parengimą. Kas mokėjo už paskolos sutarties patvirtinimą, nežino, nors sutartyje parašyta, kad moka paskolos gavėjas. Ar minėti asmenys prieš sudarant paskolos sutartį buvo atvažiavę pas ją į biurą, neprisimena. Sandorio tarp K. A. ir R. J., neprisimena.

37Liudytoja A. L. parodė, jog ji dirba Klaipėdos miesto 11-ajame notarės biure, notarės V. K. padėjėja. K. A. atpažįsta iš pavardės. Kitą kaltinamąjį, t. y. S. S., pažįstą tik iš matymo. Liudytoja paaiškino, jog K. A. ir S. S. sudarė paskolos sutartį. Ar ji dalyvavo pasirašant paskolos sutartį ir kas minėtą sutartį rengė, nepamena. Sutartis buvo tipinė. Notarų biure yra atskiras kabinetas, kuriame asmenys yra įleidžiami ir gali jame atsiskaityti grynaisiais pinigais, skaičiuotuvo, pinigų tikrinimo aparato ir filmavimo kameros jame nėra. Būna atvejų, kad asmenys prieš užeinant pas notarę jau būna perdavę pinigus, būna, kad po sutarties pasirašymo eina į minėtą kabinetą atsiskaityti. Kiek asmenų įėjo į atskirą kabinetą, kuomet buvo sudaryta paskolos sutartis tarp K. A. ir S. S., nepamena.

38Liudytojas V. M. parodė, jog K. A. pažįsta apie 10 metų. Tai, jog K. A. užsiima nekilnojamuoju turtu, žinojo. 2008 m. jis keletą kartų K. A. paskolino pinigus. Per visus kartus, skolintų pinigų suma nesudarė daugiau kaip 10.000,00 Lt. Pinigus pervedė į asmeninę K. A. banko sąskaitą. K. A. jam visus pinigus grąžino, dėl skolos grąžinimo problemų nekilo. Kokiam tikslui skolinosi K. A., nesidomėjo.

39Liudytoja M. Š. parodė, jog ji yra S. S. sutuoktinė, dirba transporto vadybininke. Ji kartu su vyru S. S. 2007 m. už 100.000,00 Eur nusipirko butą, esantį adresu Tiltų g. 2-5, Klaipėda. Dalis pinigų buvo sumokėta, dalis buvo paimta paskola iš „Swedbank“ banko, t. y. 70.000,00 Eur paskola. Taipogi turėjo ir santaupų, apie 30.000,00 Eur. Ruošėsi atidaryti transporto įmonę, tačiau dėl prasidėjusios pasaulinės krizės nutarė kartu su S. S. pinigus investuoti. Dėl S. S. ir K. A. sudarytos sutarties, ji žino, tam davė sutikimą. K. A. ji nepažinojo. S. S., vasario mėnesį, K. A. paskolino pinigų. Tą dieną, iki pietų laiko, tikslaus laiko nepamena, ji su S. S. važiavo kartu pas notarę V. K., esančią Liepų gatvėje, tačiau ji pas notarę nėjo, liko automobilyje. S. S. su draugu A. O. nuėjo pas notarę. A. O. buvo atvažiavęs atskirai su savo automobiliu. Pastarasis atvažiavo todėl, kad jis supranta gerai lietuvių kalbą ir galėtų padėti pasirašant paskolos sutartį. Ar A. O. dalyvavo perduodant pinigus, ji nežino. Jos vyras S. S. K. A. pinigus perdavė notarės V. K. biure. Kokiomis kupūriomis ir kokia valiuta S. S. ėmė pinigus iš namų, nepamena, kadangi turėjo ir litais, ir eurais. Tai, jog teismo sprendimu ši paskolos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, ji žino. Jai svarbu tai, jog K. A. pripažino, jog yra jai ir jos vyrui S. S. skolingas ir kai galės, jiems grąžins skolą dalimis. Ji ir S. S. už įkeistas prekybines patalpas turėjo gauti dalį nuomos pinigų. Po minėto sandorio prekybinės patalpos buvo įkeistos jos vyrui S. S.. Kokios vertės buvo prekybinės patalpos, nežino.

40Liudytoja parodė, jog kuomet buvo nagrinėjama civilinė byla dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ji ir jos vyras S. S., su advokatu Ž. B. buvo pasirašę sutartį. Vėliau advokatas apskundė priimtą teismo sprendimą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tuo metu S. S. Lietuvoje nebuvo, jai padėjo S. S. draugas A. O.. Teismo sprendimas buvo apskųstas kelis kartus. Buvo kreiptasi ir į kitas institucijas, esančias ne Lietuvoje. Finansines išlaidas apmokėjo jos šeima, tikslios sumos išlaidų, įvardinti negali. Daug advokatų atsisakė jiems padėti, sakė kreiptis į kitų miestų advokatus, kadangi R. J. turi daug ryšių.

41Liudytojas advokatas Ž. B. parodė, jog civilinėje byloje dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovas R. J. ginčijo tarp atsakovų S. S. ir K. A. sudarytą paskolos sutartį. S. S. teismo procese nedalyvavo, kadangi atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. A. O. civiliniame procese apklaustas kaip liudytojas taipogi nebuvo. K. S. jam sakė, jog su A. O. ir K. A. buvo pas notarę V. K. ir jie visi trys nuėjo į atskirą kambariuką, esantį notarės biure. Atskirame kambariuke K. A. iš S. S. gavo pinigus, o A. O. pinigų perdavimo faktą matė. Šiuo atveju pinigai buvo perduoti, pasirašant pakvitavimą, kuris yra pagrindinis pinigų perdavimo įrodymas. Jis A. O. pasakė, jog jo dalyvavimas teismo procese nebūtinas. Už advokato paslaugas jam buvo sumokėta 5.000,00-7.000,00 Lt, pinigus sumokėjo M. Š..

422013 m. liepos 11 d. R. J. pareiškimu nustatyta, jog R. J. kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos AVPK ENT skyriaus viršininką. Nustatyta, jog R. J. pareiškime nurodo, jog K. A. nevykdo 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, renka duomenis apie jo privatų gyvenimą ir per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti, bei veikdamas grupėje su S. S., J. F., siekdamas apgaule išvengti skolos gražinimo, suklastojo 2009 m. vasario 9 d. notarinę paskolos sutartį, 2009 m. vasario 3 d. pakvitavimą, hipotekos lakštą Nr. 03120090001080, sutartinio įkeitimo lakštą Nr. 03220090001081, 2012 m. birželio 7 d. sutartį ir tokiu būdu tyčia nevykdo teismo sprendimo, todėl jų veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje, 300 straipsnyje, 245 straipsnyje. Nustatyta, jog R. J. prašo K. A. ir S. S. atžvilgiu atlikti ikiteisminį tyrimą ir juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 10-12).

432008 m. kovo 26 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu nustatyta, jog K. A., a. k. ( - ) gyvenantis ( - ), Klaipėda, iki 2008 m. balandžio 26 d. privalo sumokėti R. J. 41.000,00 Lt. Nustatyta, jog laiku neatsiskaičius K. A. įsipareigojo R. J. mokėti 3 proc. palūkanų nuo negražintos sumos (1 t., b. l. 13).

442008 m. birželio 28 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu nustatyta, jog K. A., a. k. ( - ) gyvenantis ( - ), Klaipėda, iki 2008 m. liepos 28 d. privalo sumokėti R. J. 20.500,00 Lt. Nustatyta, jog laiku neatsiskaičius K. A. įsipareigojo R. J. mokėti 3 proc. delspinigių nuo negražintos sumos (1 t., b. l. 14).

452008 m. rugsėjo 17 d. paprastuoju vekseliu nustatyta, jog K. A., a. k. ( - ) gyvenantis ( - ), Klaipėda, iki 2008 m. spalio 17 d. privalo sumokėti R. J. 12.360,00 Lt. Nustatyta, jog laiku neatsiskaičius K. A. įsipareigojo R. J. mokėti 3 proc. mėnesinių palūkanų nuo negražintos sumos (1 t., b. l. 15).

462008 m. kovo 28 d. varžytinių aktu Nr. 1 nustatyta, jog R. P., vadovaudamasis 2008 m. kovo 20 d. įvykusių varžytinių rezultatais, perdavė K. A. nuosavybėn prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę, kurios paskirtis prekyba (( - )). Nustatyta, jog K. A. už prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę sumokėjo 91.000,00 Lt. Nustatyta, jog K. A. visą sumą už nupirktą turtą sumokėjo 2008 m. kovo 27 d. (1 t., b. l. 16).

472008 m. kovo 20 d. varžytinių protokolu nustatyta, jog 2008 m. kovo 20 d. įvyko prekybos patalpų ir dengtos pavėsinės, kurios paskirtis prekyba (( - )) varžytinės. Nustatyta, jog varžytinių laimėtojas K. A., kuris prieš varžytines sumokėjo 5.100,00 Lt varžytinių dalyvio mokestį. Nustatyta, jog varžytinių laimėtojas iki 2008 m. kovo 30 d. privalo sumokėti likusią sumą – 85.900,00 Lt (1 t., b. l. 18).

482009 m. birželio 8 d. preliminaria sutartimi nustatyta, jog R. J. ir K. A. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią K. A. įsipareigojo R. J. iki 2009 m. birželio 26 d. sumokėti 50.000,00 Lt skolą. Nustatyta, jog K. A. nesumokėjus nustatytu laikotarpiu R. J. skolos, jis įsipareigojo R. J. sumokėti 20.000,00 Lt dydžio vienkartinę baudą ir 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Nustatyta, jog R. J. ir K. A. įsipareigojo iki 2009 m. birželio 9 d. nueiti į Klaipėdos miesto 4-ajį notarų biurą, esančiu adresu ( - ), Klaipėda, sudaryti pagrindinę paskolos sutartį (1 t., b. l. 19).

492010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu R. J. iš K. A. priteista 36.500,00 Lt skolos, 760,00 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 51.860,50 Lt sumos nuo 2009 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, jog bylos dalis dėl 4.500,00 Lt skolos priteisimo nutraukta (1 t., b. l. 20-24).

502011 m. balandžio 19 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-1825-618/2010 nustatyta, jog pagal 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą buvo išduotas vykdomasis raštas. Nustatyta, jog 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas įsigaliojo 2011 m. balandžio 7 d. (1 t., b. l. 25-26).

512012 m. rugsėjo 12 d. antstolio A. S. raštu Nr. S1-158070 nustatyta, jog vykdant skolos išieškojimą iš K. A., pagal 2011 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. Nr. 2-1825-618/2010, ir kitus antstolio žinioje esančius vykdomuosius dokumentus, turto arešto aktais areštuota: K. A. nuosavybes teise priklausanti prekybos patalpa ir dengta pavėsinė, esanti ( - ), Klaipėda (šis turtas apsunkintas hipoteka (hipotekos kreditorius – S. S.) bei kitų antstolių areštais), ½ žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (šis turtas apsunkintas hipoteka (hipotekos kreditorius – AB DNB bankas) bei kitų antstolių areštais), 30/100 dalių žvejybinio laivo ( - ) ir AB SEB, AB „Citadele“, AB Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriaus, AB „Snoras“, AB DNB, AB „Swedbank“ bankuose esančios asmeninės sąskaitos. Nustatyta, jog piniginės lėšos, pardavus 30/100 dalių žvejybinio laivo, buvo išmokėtos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 12 d. iš K. A. išieškota 5.359,71 Lt (1.552,28 Eur) (1 t., b. l. 27).

522009 m. vasario 9 d. paskolos sutartimi nustatyta, jog S. S. ir K. A. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią iki 2009 m. birželio 9 d. S. K. A. suteikė 20.270,00 Eur paskolą, o K. A. S. S. įkeitė K. A. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį prekybos pastatą-prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę (( - )), esančią adresu ( - ), Klaipėda. Nustatyta, jog palūkanos pagal sutartį nemokamos, nustatytu terminu nesumokėjus skolos K. A. S. S. moka 0,08 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (1 t., 28-30).

532009 m. vasario 9 d. pakvitavimu nustatyta, jog K. A. patvirtino, kad pagal paskolos sutartį patvirtintą Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. iš S. S. gavo 20270,00 Eur (1 t., b. l. 31).

542009 m. vasario 9 d. sutartinės hipotekos lakštu nustatyta, jog K. A. S. S. įkeitė prekybos paskirties pastatą – prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę (( - )), esančią adresu ( - ), Klaipėda, bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 258.000,00 Lt. Nustatyta, jog sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartis su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais, patvirtinta Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K., prievolės dydis 20.270,00 Eur, prievolės įvykdymo terminas 2009 m. birželio 9 d. (1 t., b. l. 32-34).

552009 m. vasario 9 d. sutartinės hipotekos lakštu nustatyta, jog K. A. S. S. įkeitė nuomos teises į 0,0063 ha žemės sklypą, adresu ( - ) prie naujos turgavietės autobusų sustojimo aikštelės (( - ), nuomos terminas iki 2016 m. gruodžio 18 d.), bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas šalių susitarimu – 1,00 Lt. Nustatyta, jog sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartis su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais, patvirtinta Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K., prievolės dydis 20.270,00 Eur, prievolės įvykdymo terminas 2009 m. birželio 9 d. (1 t., b. l. 35-37).

562010 m. gegužės 21 d. S. S. informacijos pateikimo raštu nustatyta, jog S. S. informavo antstolį A. S., jog K. A., pagal 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartį, iš jo pasiskolino 20.270,00 Eur, skola negrąžinta (1 t., b. l. 38).

572012 m. birželio 7 d. preliminaria sutartimi nustatyta, jog K. A. ir J. F. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 1 d. nekilnojamojo daikto, t. y. prekybos paskirties pastato – prekybos patalpų ir dengtos pavėsinės (( - )), esančių adresu ( - ), Klaipėda, perleidimui sudaryti kitą, pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinamą notaro arba šio daikto nuosavybės teisės perėjimas iš pardavėjo pirkėjui bus įformintas atitinkamu antstolio aktu/patvarkymu, tuo atveju, jei daiktas bus parduodamas įstatyme nustatyta priverstinio išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo daikto tvarka. Nustatyta, jog parduodamas nekilnojamasis daiktas. Nustatyta, jog šalių sutarta kaina už turtą – 90.000,00 Lt (1 t., b. l. 39-40).

582012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartis sudaryta tarp K. A. ir S. S. pripažinta negaliojanti (1 t., b. l. 41-45).

592012 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku nustatyta, jog K. A. elektroniniu laišku išsiuntė skelbimo tekstą į „Skelbimai LT“ elektorininę pašto dėžutę. Nustatyta, jog siųsto skelbimo tekstas „Raginame atsiliepti asmenis, turėjusius verslo ar kitokių panašių santykių su Klaipėdoje dirbančiu advokatu (buvusiu prokuroru) R. J. ir to pasėkoje laikančius save nukentėjusiais. Kreiptis tel. ( - ). Konfidencialumą garantuojame“ (1 t., b. l. 46).

602012 m. gruodžio 18 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ ir 2012 m. gruodžio 19 d. dienraščiu „Klaipėda“ nustatyta, jog publikuojamas skelbimas tekstu „Raginame atsiliepti asmenis, turėjusius verslo ar kitokių panašių santykių su Klaipėdoje dirbančiu advokatu (buvusiu prokuroru) R. J. ir to pasėkoje laikančius save nukentėjusiais. Kreiptis tel. ( - ). Konfidencialumą garantuojame“ (1 t., b. l. 47, 48).

612009 m. sausio 13 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ nustatyta, jog publikuojamas skelbimas tekstu „Savininkas parduoda 1 kambario butą bendrabutyje ( - )., 34 kv. m, vonia, tualetas viduje, geras remontas, pl.l., (108.000). Tel. ( - ).“ (1 t., b. l. 49-50).

622009 m. rugpjūčio 19 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ nustatyta, jog publikuojamas skelbimas tekstu „Savininkas parduoda 2 kambarių su holu butą ( - ) (9/III a., 55 kv. m., 2 balkonai, bendrija, 135 000). Tel. ( - ).“ (1 t., b. l. 51-52).

632009 m. rugsėjo 15 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ nustatyta, jog publikuojamas skelbimas tekstu „Savininkas parduoda ar keičia 2 kambarių su holu butą ( - ) (9/III a., 55 kv. m, 2 balkonai, bendrija, neremontuotas, saulėtas). Tel. ( - ).“ (1 t., b. l. 53-54).

64Juridinio asmens duomenų išrašu nustatyta, jog ( - ) direktorius K. A., įmonė įregistruota 2006 m. birželio 27 d. (1 t., b. l. 55-56).

652013 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog K. A. nuosavybės teise priklauso pastatas – prekybos patalpos ir dengta pavėsinė (( - )), adresu ( - ), Klaipėda. Nustatyta, jog minėtą K. A. priklausantį turtą areštavo 18 kreditorių (1 t., b. l. 62).

662011 m. gruodžio 29 d. susitarimu nustatyta, jog V. D. ir K. A. sudarė susitarimą, pagal kurį V. D. perleidžia K. A. jai nuosavybės teise priklausantį 1/2 dalį 1,0300 ha žemės sklypo (( - )) ( - ), Klaipėdos raj. Nustatyta, jog K. A. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 1 d. V. D. nupirkti tokio pat dydžio (50 arų), panašioje vietoje ir su atliktu detaliuoju planu kaip jam perleidžiamas žemės sklypas, sklypą. Nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 21 d. paprastasis vekselis netenka galios po K. A. įsipareigojimo, kuris buvo duotas 2011 m. gruodžio 29 d. susitarimu, įvykdymo, bei įvykdžius įsipareigojimą, šalys viena kitai neturi jokių kitų pretenzijų (2 t., b. l. 75)

672011 m. gruodžio 21 d. paprastuoju vekseliu nustatyta, jog K. A., a. k. ( - ) gyvenantis ( - ), Klaipėda, iki vekselio pateikimo apmokėjimui privalo sumokėti V. D. 200.000,00 Lt (2 t., b. l. 74).

682014 m. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atmetė R. J. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą 2013 m. spalio 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą. Nustatyta, jog 2013 m. spalio 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas R. J. ieškinys, kuriuo R. J. prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. vasario 28 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. M-869, sudarytą tarp K. A. ir V. D., taikyti restituciją priteisiant V. D. iš K. A. ½ dalį žemės sklypo (( - )), esančio ( - ), Sendavrio sen., Klaipėdos raj. (2 t., b. l. 75-79).

692008 m. vasario 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. K-2415-2008-10 nustatyta, jog „DnB Nord“ bankas K. A. suteikė 57.924,00 Eur kreditą (4 t., b. l. 18-26).

702010 m. liepos 3 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio sąskaitos išrašu nustatyta, jog AB SEB bankas K. A. suteikė 51.503,38 Eur (177.830,87 Lt) (4 t., b. l. 105).

71Sodros duomenimis nustatyta, jog K. A. nuo 2012 m. gruodžio 7 d. niekur nedirba (4 t., b. l. 190).

72Dėl sukčiavimo, dokumento klastojimo ir jo panaudojimo

73Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog tiek K. A., tiek ir S. S. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. K. A. kategoriškai neigė ne tik apgaule įgijęs didelės vertės svetimą R. J. priklausantį turtą, bet ir turėjęs tokį tikslą, suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs. S. S. taipogi kategoriškai neigė suklastojęs tikrą dokumentą, jį panaudojęs ir padėjęs tokiu būdu K. A. apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės.

74Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę.

75Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, išvengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Pabrėžtina, jog teismų praktikoje apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Tokiu būdu, formuojama teismų praktika sukčiavimo bylose suponuoja jog, jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Pabrėžtina ir tai, jog kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Tokiu būdu, bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2013).

76K. A. ir S. S. pozicija neigiant jiems pareikštus kaltinimus visa apimtimi ir visos baudžiamosios bylos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvus nuosekli ir pastovi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat jo pradžios, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, K. A. ir S. S. parodymai buvę visiškai identiški, aplinkybių dėstymas buvęs visiškai vieningas, patvirtinantis vienas kito parodymus, jų apimtį, bei, svarbiausia, esmę. Vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog K. A. ir S. S. parodymai, ginčijant jiems pareikštus kaltinimus ir dėstant bylos aspektu reikšmingas aplinkybes, ne tik nebuvo paneigti, bet dargi priešingai, patvirtinti tiek liudytojų parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga, taigi, patvirtinti faktinių nustatytų bylos aplinkybių įrodymų visuma.

77K. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, kad jis apgaulės būdu užvaldė svetimą R. J. priklausantį turtą – 49.214,11 Lt. K. A. reiškiami kaltinimai grindžiami tuo, kad jis, turėdamas finansinius įsipareigojimus juridiniams asmenims – AB SEB bankui ir „DnB Nord“ bankui, išrašė - 2008 m. kovo 26 d. paprastą neprotestuotiną vekselį, 2008 m. birželio 28 d. paprastą neprotestuotiną vekselį, 2008 m. rugsėjo 17 d. paprastąjį vekselį, t. y. tris vekselius, pagal kuriuos jis R. J. iki 2008 m. balandžio 26 d. įsipareigojo grąžinti 41.000,00 Lt, iki 2008 m. liepos 28 d. įsipareigojo grąžinti 20.500,00 Lt, o iki 2008 m. spalio 17 d. įsipareigojo grąžinti 12.360,00 Lt, viso iš R. J. pasiskolino 73.860,00 Lt sumą su įsipareigojimu laiku neatsiskaičius mokėti 3 proc. mėnesines palūkanas nuo negrąžintos sumos, tačiau iki 2014 m. gruodžio 12 d. dalies paskolos negrąžino, dalies palūkanų nesumokėjo.

78Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog tarp K. A. ir R. J. 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 28 d., 2008 m. rugsėjo 7 d. buvo pasirašyti paprasti vekseliai, kurių pagrindu, tai yra, pasirašydamas vekselius, K. A. patvirtino, kad yra skolingas R. J. 73.860,00 Lt (21.391,33 Eur) sumą ir įsipareigojo šią sumą grąžinti bei laiku neatsiskaičius mokėti R. J. 3 proc. mėnesinių palūkanų nuo negrąžintos sumos. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, jog 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 28 d., 2008 m. rugsėjo 7 d. vekselių pagrindu tarp K. A. ir R. J. 2009 m. birželio 8 d. buvo sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią K. A. įsipareigojo R. J. iki 2009 m. birželio 26 d. sumokėti 50.000,00 Lt skolą. Aplinkybės, kad R. J. yra skolingas šią sumą K. A. neginčijo.

79Vadovaujantis formuojama teismų praktika, sprendžiant ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Traktuojama, jog sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Baudžiamosios atsakomybės kilimo kontekste paprastasis vekselis gali būti sukčiavimo priemonė, jeigu nustatoma, kad surašant vekselį jo gavėjo (kaltininko) tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o paprastasis vekselis panaudotas kaip nukentėjusiojo suklaidinimo priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-301/2011).

80Vertinant šios baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinimo prasme, nėra jokių duomenų, galinčių būti vienareikšmiai vertinamais, traktuojamais kaip įrodymai, jog pasirašant vekselius K. A. turėjęs tikslą apgaule, ir dargi nukreiptą į nukentėjusįjį, užvaldyti pastarajam priklausantį turtą.

81Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog K. A., nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 26 d., buvo ( - ), vykdančios veiklą nekilnojamojo turto srityje, direktoriumi, tarpininkavo klientams perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą, be to, kaip nustatyta pats, kaip fizinis asmuo, skolino pinigus kitiems asmenims. Tai, jog K. A. skolindavo pinigus kitiems asmenims, patvirtino liudytojai T. K. ir N. P.. Šios aplinkybės logiškai suponuoja, jog K. A., užsiimdamas, ir, kaip galima teigti, aktyviai, verslu nekilnojamojo turto srityje, turėjo pastovias ir realias pajamas, ir to pasėkoje, logiška, buvo finansiškai ne tik stabilus, bet ir pajėgus. Tai, kad 2008 metais, vekselių pasirašymo metu K. A. buvo finansiškai pajėgus, ir jo ekonominės finansinės galimybės nekėlė abejonių, pripažino ir R. J.. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog K. A., pasirašydamas vekselius, ir tokiu būdu prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, tikėjosi, ir, kaip konstatuota, pagrįstai tikėjosi, sėkmingo verslo vystymo. Tai, jog K. A. veiksmai, skolinantis pinigus iš R. J., buvę nukreipti būtent verslo vystymo, o ne turto užvaldymo, juolab apgaule, linkme pagrindžia objektyviai konstatuotos aplinkybės. 2008 m. kovo 20 d. K. A. laimėjo varžytines ir po 2008 m. kovo 26 d. vekselio pasirašymo, gautus pinigus 2008 m. kovo 27 d. panaudojo, varžytinėse laimėtų, prekybinių patalpų apmokėjimui. Aplinkybę, jog K. A. iš varžytinių įsigijo prekybines patalpas, R. J., kaip nustatyta, neabejotinai žinojo. Įsigijęs prekybines patalpas, K. A. vėl kreipėsi į R. J. paskolos. Po ko, R. J., pažymėtina, dar du kartus, 2008 m. birželio 28 d. ir 2008 m. rugsėjo 7 d., K. A., pasirašant paprastuosius vekselius, paskolino pinigus, t. y. pagal 2008 m. birželio 28 d. vekselį R. J. K. A. paskolino 20.500,00 Lt (5.937,21 Eur) sumą, pagal 2008 m. rugsėjo 7 d. vekselį – 12.360,00 Lt (3.579,70 Eur) sumą. Kreiptinas dėmesys, jog paskesnės paskolos buvo suteiktos, suėjus pirmojo vekselio mokėjimo terminui, tačiau neįvykdžius prievolės grąžinti pinigų. Nustatyta, kad neįvykdžius pagal pirmąjį vekselį prievolės, nukentėjusysis į antstolius nesikreipė. Maža to, net tris kartus skolindamas pinigus ir pakankamai dideles sumas K. A., R. J. nė vienu atveju iš K. A. neprašė nekilnojamo turto įkeitimo, kaip sutarties užstato ar garanto. Šių aplinkybių visuma, jų seka, eiga, paskolų kiekis (suteiktos trys paskolos), jų suteikimo terminai (nuo kovo mėn. iki rugsėjo mėn.), galiausiai paskolų dydis, objektyviai ir pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad R. J., paprastųjų vekselių pagrindu K. A. skolino pinigus nesuklaidintas, neįtakotas kokių nors jam nežinomų aplinkybių, o, logiška, siekdamas finansinės ekonominės naudos – palūkanų, kurios tam tikrą laiką ir buvo mokamos. Tokią išvadą suponuoja ir R. J. teisminio nagrinėjimo metu pripažinta aplinkybė, jog tuometinėmis ekonominėmis sąlygomis, tuometiniu K. A. finansiniu pajėgumu, K. A. verslas turėjęs perspektyvos. Išdėstytų aplinkybių visuma logiškai suponuoja ir kitą, esminę išvadą, jog R. J. pasitikėjimas K. A., suteikiant paskolas, nebuvo įtakotas apgaulės. Juolab, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. A., tris kartus imant paskolas iš R. J., pateikė pastarajam žinomai melagingas žinias, savo asmens, ar savo aplinkos atžvilgiu, kurios būtų esminiai klaidinančiai lėmusios nukentėjusiojo apsisprendimui sudaryti nenaudingus sandorius su K. A..

82Aplinkybė, kad K. A. iš R. J. skolinosi jau turėdamas finansinių įsipareigojimų juridiniams asmenims – AB SEB ir „DnB Nord“ bankams, K. A. finansinės padėties nemenkina, ir juolab, šios bylos aspektu, nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės kilimo.

83Pažymėtina, kad pats K. A., savo iniciatyva, ir ne kartą siūlė R. J. įkeisti įgytas prekybines patalpas ir dengtą pavėsinę, tačiau pats R. J. nesutiko. Tai vėlgi logiškai suponuoja, kad R. J. nebuvo suinteresuotas turto įkeitimu jo naudai. R. J. tikslas ir interesai buvę nukreipti, ir pažymėtina nukreipti sąmoningai kita linkme – gauti didesnes palūkanas. Šios bylos kontekste, pažymėtina, jog R. J., būdamas skolintoju, ir juolab turėdamas teisinį išsilavinimą, pats turėdamas verslo interesų nekilnojamo turto srityje, privalėjo įvertinti, ir neabejotinai įvertino tokio sandorio riziką, todėl paskolos davėjui nebuvus pakankamai atidžiam ir rūpestingam, savaime nereiškia apgaulės prieš kontrahentą įrodymo. Aplinkybė, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo tinkamai įvykdyti negali būti vienareikšmiai traktuotini kaip nusikalstama sukčiavimo veika.

84Analizuojant baudžiamojoje byloje asmenims pareikštus kaltinimus, matyti, kad K. A. ir S. S. buvo kaltinami ir tuo, kad turėdami išankstinę tyčią išvengti K. A. turtinės prievolės ir apsunkinti galimybes ginti savo pažeistas teises 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R. J., įtvirtino tikrovės neatitinkantį juridinį faktą, 2009 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto 11-ajame notarų biure, esančiame Liepų g. 148-1/K. K. g. 3-1, Klaipėdoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. vasario 9 d. notarės V. K. patvirtintą paskolos sutartį, kurioje savo parašu įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad paskolos davėjas S. S. suteikė, o paskolos gavėjas K. A. gavo 20.270,00 Eur paskolą be palūkanų iki 2009 m. birželio 9 d., po ko, tęsiant nusikalstamus veiksmus, K. A., minėtos paskolos sutarties pagrindu, 2009 m. vasario 10 d. įkeitė S. S., K. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-prekybos patalpas dengtą pavėsinę (( - )), adresu ( - ), Klaipėda ir 0,0063 ha žemės sklypą (( - )), adresu ( - ), Klaipėda, ir tokiu būdu K. A. išvengė didelės vertės 14.253,39 Eur turtinės prievolės, nuo 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R. J.. Iš pačios kaltinimo formuluotės seka, jog K. A. ir S. S. inkriminuojami kaltinimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, vienas kito įtakoti ir apjungti vieningo inkriminuojamo sumanymo, siekiant pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo – K. A. išvengti didelės vertės turtinės prievolės.

85Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog K. A. ir S. S. 2009 m. vasario 9 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią iki 2009 m. birželio 9 d. S. K. A. suteikė 20.270,00 Eur paskolą, o K. A. S. S. įkeitė K. A. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį prekybos pastatą-prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę (( - )), esančią adresu ( - ), Klaipėda. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog 2009 m. vasario 9 d. tarp K. A. ir S. S. sudaryta paskolos sutartis 2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia.

86Kaltinimo formuluotė suponuoja, kad turint išankstinę tyčią išvengti, ar padėti išvengti, turtinės prievolės, ir apsunkinti galimybes ginti pažeistas turtines teises, K. A. su S. S. pasirašė paskolos sutartį, kuri vėliau teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia ir sudaryta kaip apsimestinis sandoris. Vienok, šioje dalyje K. A. ir S. S. pareikšti kaltinimai taipogi atmestini kaip nepagrįsti objektyviais ir neginčytinais įrodymais.

87Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką civilinio proceso tvarka nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados neturi prejudicinės (išankstinės) galios baudžiamajame procese. Sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiai negali būti prilyginami ar tapatinami su sandorio, sudaryto dėl apgaulės, požymiais, nors išoriškai apgaulės veiksmai savo turiniu ir vienu, ir kitu atveju yra panašūs, tačiau baudžiamajame procese ypatingą reikšmę šios veikos kvalifikavimui turi subjektyviosios pusės elementai, tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, sukčiavimo veiksmais padarytos žalos dydis, kuris šiuo atveju negali būti prilyginamas dėl sandorio negaliojimo atsiradusios žalos dydžiui, o turi būti apskaičiuojamas remiantis anksčiau išvardytais kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-401/2001, Nr. 2K-187/2004, Nr. 2K-7-544/2005). Be to, pabrėžtina, jog civiliniame procese svaresnę įrodomąją galią turi rašytiniai įrodymai, tuo tarpu baudžiamajame procese visi įrodymai laikomi lygiaverčiais, vertinami kiekvienas atskirai ir visa jų visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis).

88Formuojamos praktikos kontekste, pažymėtina, kad tiek baudžiamosios bylos medžiaga, tiek liudytojų V. K. ir A. L. parodymais, taigi įrodymų visuma, objektyviai nustatyta, jog 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartis patvirtinta notarės V. K.. Taigi, sutartis sudaryta notarine tvarka, nors tokių sandorių sudarymui notarinė tvarka nebuvo privaloma. Ši aplinkybė logiškai ir objektyviai pagrindžia tiek realius šalių ketinimus dėl sandorio sudarymo, tiek paties sandorio realumą. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad aplinkybę, jog S. S. pinigus kaip paskolą K. A. perdavė, taigi sandoris realiai įvyko, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ne tik asmenys, kuriems pareikšti kaltinimai, taigi, kurie nėra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės - S. S. ir K. A., bet ir betarpiškai, ne tik notaro biure, bet ir sandorio metu betarpiškai kartu buvęs, taigi, šios bylos kontekste reikšmingas įvykio aplinkybes betarpiškai stebėjęs, paskolos sutartimi jokiais saitais nesaistomas, taigi nešališkas, liudytojas A. O.. Aplinkybę, jog paskolos sandorio sudarymo metu, atskirame notarų biuro kambaryje, kuriame paprastai, pagal susiklosčiusią praktiką ( ir pažymėtina pagal ne tik šiame notarų biure susiklosčiusią praktiką), perduodami pinigai, be S. S. ir K. A., buvo ir trečias asmuo, tai yra A. O., teisminio nagrinėjimo metu patvirtino tiek liudytoja V. K., tiek liudytoja A. L.. Aplinkybę, jog A. O. sandorio sudarymo metu, kuomet S. S. perdavė pinigus K. A., iš tiesų buvo, pagrindžia ir itin detalūs, nuoseklūs paties A. O. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, dėstant sandorio sudarymo aplinkybes 2009 m. vasario 9 d. Logiška, jog betarpiškai, fiziškai nesant sandorio sudarymo aplinkoje, toks parodymų detalumas, turint omeny praėjusį laiko tarpą (sandoris sudarytas prieš šešerius metus), parodymų davimo aplinką (teisme), laikytinas neįmanomu. Šiame kontekste paminėtini ir liudytojos notarės V. K. parodymai, jog, nors pačiame pinigų perdavimo procese ji nedalyvavo, tačiau jai abejonių, jog pinigai buvę perduoti, nekilo. Galiausiai paskolos pasirašymo realumą taipogi logiškai ir objektyviai patvirtina K. A. ir S. S. 2009 m. vasario 9 d. pasirašytas pakvitavimas.

89Bylos medžiaga nustatyta, jog civilinio proceso metu (civilinė byla Nr. 2-632-639/2012) nei S. S., nei A. O., tai yra asmenys, betarpiškai dalyvavę paskolos sutarties sudaryme ir pinigų perdavime, apklausti nebuvo. Taigi, šios bylos aspektu reikšmingos aplinkybės, civilinio proceso metu nebuvo tiriamos. Šiuo aspektu paminėtini ir liudytojo advokato Ž. B. parodymai, logiškai paaiškinantys, kodėl civilio proceso metu (dėl susiklosčiusios civilinio proceso praktikos vadovautis rašytiniais įrodymais), jis nepateikė teismui prašymo liudytojais apklausti nei S. S. (kurio, beje, tuo metu net nebuvo Lietuvoje), nei A. O..

902012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu 2009 m. vasario 9 d. tarp K. A. ir S. S. sudarytą paskolos sutartį pripažįstant negaliojančia, akcentuoti K. A. civilinio proceso metu duoti parodymai, jog paskolos sutartis, sudaryta su S. S., buvus fiktyvi. Vienok, imtini domėn ir šios baudžiamosios bylos aspektu vertintini, atkreiptina nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoseklūs, ir, turint omeny asmenų pozicijas teisinėje aplinkoje, logiškai paaiškinami K. A. argumentai, jog parodymus, kad sutartis buvus fiktyvi, jis davęs tik siekdamas išvengti didesnio advokato statusą turinčio nukentėjusiojo spaudimo. Šiuo atveju imtini domėn, ir gynybos argumentai, jog K. A. parodymai dėl sutarties fiktyvumo civiliniame procese, išsakyti nesuvokiant galimų neigiamų jo atžvilgiu pasekmių, nei civiliniame procese, nei juolab baudžiamajame.

91Paskolos realumą, nors ir netiesiogiai, bet išdėstytų įrodymų kontekste, įrodo ir konstatuota aplinkybė, jog S. S. 2012 m. spalio 26 d. priimtą teismo sprendimą skundė ne tik, apeliacine, ir kasacine tvarka, bet kreipėsi ir į Europos žmogaus teisių teismą. Laikytina, jog paskolos sutarčiai iš tiesų esant apsimestinei, tokie S. S. veiksmai, tiek laiko, tiek juolab finansine prasme, būtų ne tik logiškai nepaaiškinami, bet ir neprotingi.

92Esant išdėstytų aplinkybių visumai, vertinant ne tik K. A. ir S. S. parodymus, bet ir liudytojų A. O., M. Š., A. L., bei V. K. parodymus, kurie, pažymėtina, parodymus davė būdami prisiekę ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, konstatuotina, jog K. A. ir S. S. 2009 m. vasario 9 d. buvo sudarę paskolos sutartį, pagal kurią, S. S. K. A. suteikė 20.270,00 Eur paskolą, o K. A. S. S. įkeitė K. A. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį prekybos pastatą-prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę (( - )), esančią adresu ( - ), Klaipėda.

93Nustatyta, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių ir patvirtinančių įrodymų, kad tarp K. A. ir S. S. buvo išankstinis susitarimas sudaryti paskolos sutartį, taip siekiant K. A. išvengti turtinės prievolės ir apsunkinti galimybes ginti savo pažeistas turtines teises kreditoriumi tapusiam R. J.. S. S. teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir kategoriškai patvirtino, jog nežinojo apie K. A. įsipareigojimus R. J.. Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiai patvirtino ir pats K. A.. Vekselis savo turiniu yra privatus asmens skolinį įsipareigojimą liudijantis dokumentas, kuris neregistruojamas viešajame registre, viešos vekselių apskaitos nėra. Tokiu būdu, jei pats K. A. neinformavo S. S. apie savo įsipareigojimus R. J., S. S. neturėjo jokių galimybių sužinoti apie K. A. esamas skolas. Tai, jog S. S., suteikdamas paskolą K. A., užsitikrino prievolės įvykdymą, parodo S. S., kaip atidaus ir atsargaus kreditoriaus, sąžiningumą. Tuo tarpu, R. J., turėdamas visas galimybes ir sąlygas taipogi užsitikrinti prievolės įvykdymą, taipogi galėjo K. A. pareikalauti įkeisti K. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau to ne tik nepadarė, bet, dargi, atvirkščiai – esant paties K. A. siūlymui, iniciatyvai, prievolės užtikrinimo atsisakė.

94Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tiek K. A., tiek S. S. nurodė anksčiau vienas kito nepažinoję. Netikėti šiais asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas neturi pagrindo netikėti ir S. S. išsakytais argumentais, jog anksčiau jis nepažinojo ir nukentėjusiojo R. J., ir su pastaruoju jokių santykių, nei dalykinių, nei asmeninių, neturėjo. R. J. parodymai, jog S. S. kartu su K. A. keletą kartų buvo jo kontoroje, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tokiu būdu konstatuotina, kad iki paskolos sutarties sudarymo jokių ryšių tarp K. A. ir S. S. nebuvę, juolab nebuvę jokio ryšio tarp S. S. ir R. J.. Visa tai logiškai eliminuoja K. A. ir S. S. išankstinio susitarimo, veikimo bendrai ne tik faktą, bet ir galimybę.

95Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje apgaulės galimybei ir turiniui atskleisti kaltininko ir nukentėjusiojo specialiųjų požymių buvimas šiuo atveju ypač svarbus. Baudžiamosios atsakomybės ultima ratio pobūdis akcentuotinas: sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

96Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu patvirtino R. J. reikalavimą, t. y. priteisė iš K. A. 36.500,00 Lt skolos, 760,00 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 51.860,50 Lt sumos nuo 2009 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tokia aplinkybė pirmiausiai objektyviai liudija būtent civilinių, o ne baudžiamųjų teisinių santykių egzistavimą. Pažymėtina ir tai, jog R. J. ne tik turėjo galimybę atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis, bet jomis ir pasinaudojo, R. J. yra K. A. nekilnojamojo turto - prekybinių patalpų ir dengtos pavėsinės, esančios adresu ( - ), Klaipėda, administratorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sukčiavimo bylose yra nurodęs, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2A-7-9/2013).

97Analizuojant, vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris objektyviai ir neginčytinai patvirtintų, kad K. A. tyčia susiformavo iki tariamos apgaulės panaudojimo momento, tuo tarpu kai būtent ši aplinkybė svarbi atskleidžiant tiesioginės tyčios bei jos kryptingumo turinį. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas nesudaro Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo apgaulės požymio ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

98Vertinant išdėstytą įrodymų visetą, vienareikšmiai konstatuotina, jog tarp K. A. ir R. J., trijų vekselių pagrindu 2009 m. birželio 8 d. sudaryta preliminariąja sutartimi, susiklostė išimtinai tik civiliniai teisiniai santykiai. Nustatyta, jog R. J. piniginis reikalavimas yra patvirtintas 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu.

99Be kita ko, kreiptinas dėmesys, jog dar šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje, 2013 m. liepos 30 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų skyriaus tyrėjo nutarimais šis ikiteisminis tyrimas tris kartus buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių K. A. kaltę dėl nusikalstamų, veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymo. Paminėtina, kad iš esmės ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas ir tolimesnis jo vykdymas (ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas patenkinus R. J. skundą) buvo atliekamas būtent R. J. iniciatyva, kuris šiuose, kaip konstatuota išimtinai civiliniuose teisiniuose santykiuose, būdamas advokatu, logiškai laikytina stipresne proceso šalimi teisine prasme.

100Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuomonę, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

101Šios praktikos konktekste, esant ikiteisminio tyrimo metu pateiktų įrodymų apimčiai, objektyviai konstatuoti, K. A. veiksmuose esant nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėčių, ir S. S. veiksmuose esant nusikaltimų, numatytų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėčių, nėra pagrindo.

102Dėl teismo sprendimo nevykdymo

103K. A. buvo kaltinamas ir tuo, jog tyčia nuo 2011 m. balandžio 7 d. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme – žinodamas apie 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1825-6-618/2010, kuriuo teismas priteisė iš jo ieškovui R. J. 36.500,00 Lt (10.571,13 Eur) skolos, 760,50 Lt (220,26 Eur) delspinigių, 14.600,00 Lt (4.228,45 Eur) baudos, 5 procentus metinių palūkanų ir 914,65 Lt (264,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų, dirbdamas nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d., nuo 2014 m. spalio 22 d. registruotas darbo biržoje ir darbingu laikotarpiu gaudamas pajamas, R. J. tyčia nesumokėjo 49.214,00 Lt (14.253,36 Eur). Šioje dalyje K. A. pareikštas kaltinimas taipogi traktuotinas kaip nepagrįstas.

104Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis).

105Aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui, galima būtų teigti, kad esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Toks formalus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas neatitiktų kriminalinės bausmės, kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės, paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Taigi padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Formuojamojoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2014).

106Šios baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš esminių kriterijų, į kurį atsižvelgtina sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

107Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu R. J. iš K. A. priteista 36.500,00 Lt skolos, 760,00 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 51.860,50 Lt sumos nuo 2009 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Baudžiamosios bylos medžiaga taipogi objektyviai nustatyta, jog pagal 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, 2011 m. balandžio 19 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1825-618. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, jog antstolis A. S. vykdant skolos išieškojimą iš K. A., pagal 2011 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. Nr. 2-1825-618/2010, ir kitus antstolio žinioje esančius vykdomuosius dokumentus, turto arešto aktais areštavo K. A. nuosavybes teise priklausančią prekybos patalpą ir dengtą pavėsinę, esančią adresu ( - ), Klaipėda, ½ žemės sklypo, 30/100 dalių žvejybinio laivo ( - ) ir AB SEB, AB „Citadele“, AB Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriaus, AB „Snoras“, AB DNB, AB „Swedbank“ bankuose esančias asmenines sąskaitas. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, jog 2012 m. rugsėjo 12 d. iš K. A. buvo išieškota 5.359,71 Lt (1.552,28 Eur).

108Kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, iš esmės grindžiamas tuo, kad K. A., turėdamas objektyvią galimybę bent iš dalies sumokėti teismų sprendimu priteistą piniginę sumą, tyčia to nedarė, t. y. dirbdamas nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. ir nuo 2014 m. spalio 22 d. būdamas registruotas darbo biržoje bei darbingu laikotarpiu gaudamas pajamas, tyčia nemokėjo priteistų piniginių sumų nukentėjusiajam.

109Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas buvo vykdomas, iš K. A. buvo išieškota 5.359,71 Lt (1.552,28 Eur) piniginė suma. Pats R. J. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog K. A. dalį skolos grąžino bei jam administruojant prekybines patalpas, už jų nuomą gavo pajamų. Matyti, jog K. A. ne tik ketino vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bet juos ir vykdė. Tai, jog K. A. nuo 2012 m. gruodžio 7 d. niekur nedirbo, registruojasi darbo biržoje, savaime, nereiškia, jog taip buvo siekiama užkirsti kelią minėtų teismų sprendimų įgyvendinimui. Laikytina, jog K. A. teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl savo blogos finansinės padėties, jo turtas buvo areštuotas antstolių, jis negalėjo parduoti turto ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo aspektu pažymėtina, jog 2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi K. A. iškėlė bankroto bylą, remdamasis tuo, jog K. A., net ir turėdamas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, disponavimas kuriuo, pradėjus priverstinį skolų išieškojimą, yra suvaržytas ir gaudamas nedideles pajamas, neturi pakankamai lėšų padengti susidariusius skolinius įsipareigojimus, o šių įsipareigojimų suma didesnė nei 7500 Eur, t. y. jo skolinio įsipareigojimo suma, kurios K. A. negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA – pareiškėjas yra nemokus. Šių aplinkybių visuma objektyviai suponuoja, jog K. A. veiksmuose tyčios nevykdant teismo sprendimo nėra.

110Šios baudžiamosios bylos aspektu, baudžiamosios atsakomybės taikymas visiškai neadekvati priemonė, nes tikslo (dėl skolos grąžinimo nukentėjusiajam) gali būti siekiama ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytus priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdus, ir maža to, jie yra taikomi.

111Dėl neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą

112K. A. buvo kaltinamas ir tuo, jog neturėdamas įstatymo suteiktos teisės, 2012 m. gruodžio 19 d. dienraštyje „Klaipėda“ ir 2012 m. gruodžio 18 d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“, patalpindamas skelbimus „Raginame atsiliepti asmenis, turėjusius verslo ar kitokių panašių santykių su Klaipėdoje dirbančiu advokatu (buvusiu prokuroru) R. J. ir dėl to laikančius save nukentėjusiaisiais. Kreiptis telefonu ( - ). Konfidencialumą garantuojame.“ siekdamas kerštauti, rinko informaciją apie R. J. privatų gyvenimą.

113Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, jog teisė į privataus gyvenimo gerbimą reiškia, kad niekas negali be žmogaus sutikimo rinkti ir skelbti informaciją apie jo šeimos santykius, seksualinį, dvasinį, religinį gyvenimą, skonį, įpročius ir pomėgius, sveikatą, laisvalaikį ir pan. Privataus gyvenimo sritis neapima informacijos, kuri charakterizuoja žmogų kaip visuomenės narį: gimimo data, lytis, santuoka, išsilavinimas, profesija, darbovietė, nuosavybėje esantis turtas ir pan.

114Įstatymų leidėjas numato, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje numatytą veiką atsako asmuo, kuris supranta, kad neteisėtai renka informaciją apie privatų asmens gyvenimą, ir nori taip veikti.

115Analizuojant šios baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog kaltinimo prasme, baudžiamojoje byloje nėra surinkta neginčijamai svarių įrodymų, kad K. A. neteisėtai rinko informaciją apie R. J. būtent privatų gyvenimą, tuo labiau draudžiamą rinkti informaciją, norėjo taip veikti arba taip veikė klysdamas, jog turi teisę tokią informaciją rinkti. Priešingai, skelbimo turinio analizė suponuoja, kad skelbimas, ir tokiu būdu tam tikro pobūdžio informacijos gavimas, nukreiptas, atkreiptina į darbinę R. J., kaip advokato, veiklą. Skelbimo turinys logiškai pagrindžia ir tai, jog, pateikiant skelbimą, tikslas buvęs nukreiptas ne tiesiogiai į konkretų asmenį, šiuo atveju – R. J., juolab jo privatų gyvenimą, privačią aplinką, o nukreiptas į su nukentėjusiuoju verslo ar teisinėje aplinkoje bendravusiais asmenimis. Šio kaltinimo aspektu kreiptinas dėmesys ir į gynybos argumentą, jog skelbimo pateikimas žiniasklaidos priemonėje, iš K. A. pusės turėjęs ir tam tikrų gynybinio pobūdžio požymių – skelbimas žiniasklaidos priemonėje paskelbtas tik buvus spaudimui, kaip teigia K. A., iš R. J. pusės, ir įvykus tarpusavio konfliktui, kurio viena pusė akivaizdžiai stipresnė. Vienareikšmiai konstatuotina, jog tokia gynimosi pozicija nėra pateisinama, juolab, turint omeny, jog K. A. kreipėsi į prokuratūrą, taigi pasinaudojo teisinėmis priemonėmis, kuriomis ir privalu naudotis ginant savo (pažeistas, ar tariamai pažeistas) teises ir interesus. Vienok, baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 167 straipsnio prasme tokio skelbimo pateikimas, paskelbimas žiniasklaidos priemonėje, neužtraukia. Atkreiptinas šiuo atveju ir gynybos argumentas, jog nukentėjusįjį iš esmės žeidžia pats skelbimo pateikimo faktas ir jo turinys.

116Pažymėtina ir tai, jog K. A. veiksmai buvę vienkartinio pobūdžio. Tokiu būdu, logiška, jog informacijos rinkimo mastas ir trukmė buvę minimalūs. Tuo tarpu, informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas nevienkartinis veiksmas (...). Vadovaujantis formuojama praktika, vienkartinis sužinojimas nėra pakankamas vertinti veiksmus kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaip Konstitucijoje ir Konvencijoje garantuojamos asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir neliečiamumą pažeidimą.” (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis 2014 m. balandžio 28 d. Baudžiamoji byla Nr. 1A-339/2014).

117Konstatuotina, jog K. A. veiksmais nepadaryta veika, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje.

118Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. J. pareiškė civilinį ieškinį, prašė solidariai iš kaltinamųjų K. A. ir S. S. R. J. naudai priteisti 19.249,00 Eur (15.032,00 Eur skolą ir 4.262,00 Eur nuostolių) turtinę žalą ir 10.000,00 Eur neturtinę žalą (5 t., b. l. 108-110). Kadangi kaltinamieji K. A. ir S. S. išteisintini nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo R. J. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

119Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, teismas

Nutarė

120K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

121K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

122K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

123K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

124S. S. (S. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

125S. S. (S. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

126R. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

127Kardomąją priemonę, paskirtą K. A. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

128Kardomąją priemonę, paskirtą S. S. (S. S.) – 15.000,00 Eur užstatą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir šią pinigų sumą grąžinti užstato davėjai M. Š..

129Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. K. A., gimęs ( - ) Klaipėdoje, asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos... 4. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 5. S. S. (S. S.), gimęs ( - ) Klaipėdoje, asmens kodas ( - ) Lietuvos... 6. - 2010 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu... 7. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 8. K. A. kaltinamas tuo, jog apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą,... 9. K. A. kaltinamas tuo, jog, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2008 m.... 10. K. A. kaltinamas tuo, jog 2009 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto 11-jame... 11. Po ko, K. A., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2009 m. vasario 10 d., 2009 m.... 12. Be to, K. A. kaltinamas tuo, jog nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su... 13. K. A. kaltinamas tuo, jog nuo 2011 m. balandžio 7 d. tyčia nevykdė teismo... 14. Be to, K. A. kaltinamas tuo, jog neteisėtai rinko informaciją apie privatų... 15. K. A. kaltinamas tuo, jog neturėdamas įstatymo suteiktos teisės, 2012 m.... 16. S. S. kaltinamas tuo, jog suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo ir... 17. S. S. kaltinamas tuo, jog 2009 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto 11-jame... 18. Po ko, S. S. su K. A., tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2009 m. vasario 10 d.,... 19. K. A. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2008... 20. K. A. parodė, jog vieną dieną, birželio mėnesį, iš R. J. sulaukė... 21. K. A. parodė, jog kuomet prasidėjo teisminiai procesai su R. J. susitikdavo... 22. K. A. paaiškino, jog iki konflikto R. J. kontoroje, jis mokėjo visas skolas... 23. S. S. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog K.... 24. S. S. parodė, jog K. A. paskolinti pinigai jo finansinės padėties... 25. S. S. parodė, jog kuomet vyko teisminiai procesai dėl paskolos sutarties... 26. Nukentėjusysis R. J. parodė, jog su K. A. susipažino per A. S.. Pastarasis... 27. Nukentėjusysis paaiškino, jog 2008 m. kovo 28 d., K. A. nusipirko prekybines... 28. Nukentėjusys parodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi jį... 29. Nukentėjusysis prašo iš K. A. ir S. S. solidariai priteisti 19.000 Eur... 30. Liudytoja V. D. parodė, jog 2006-2007 m., kuomet buvo aktyvus... 31. Liudytojas T. K. parodė, jog K. A. pažįsta. 2007-2008 m. iš K. A. buvo... 32. Liudytoja N. P. parodė, jog dirbo pas K. A.. Iš pastarojo buvo pasiskolinusi... 33. Liudytoja D. S. parodė, jos dukra R. S. apie 5-6 metus draugavo su K. A.. Tuo... 34. Liudytojas A. O. parodė, jog S. S. ir K. A. pažįsta, S. S. yra jo geras... 35. Liudytojas parodė, jog apie teisminius procesus dėl paskolos sutarties... 36. Liudytoja V. K. parodė, jog ji dirba Klaipėdos miesto 11-ajame notaro biure... 37. Liudytoja A. L. parodė, jog ji dirba Klaipėdos miesto 11-ajame notarės... 38. Liudytojas V. M. parodė, jog K. A. pažįsta apie 10 metų. Tai, jog K. A.... 39. Liudytoja M. Š. parodė, jog ji yra S. S. sutuoktinė, dirba transporto... 40. Liudytoja parodė, jog kuomet buvo nagrinėjama civilinė byla dėl paskolos... 41. Liudytojas advokatas Ž. B. parodė, jog civilinėje byloje dėl paskolos... 42. 2013 m. liepos 11 d. R. J. pareiškimu nustatyta, jog R. J. kreipėsi su... 43. 2008 m. kovo 26 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu nustatyta, jog K. A.,... 44. 2008 m. birželio 28 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu nustatyta, jog K.... 45. 2008 m. rugsėjo 17 d. paprastuoju vekseliu nustatyta, jog K. A., a. k. ( - )... 46. 2008 m. kovo 28 d. varžytinių aktu Nr. 1 nustatyta, jog R. P., vadovaudamasis... 47. 2008 m. kovo 20 d. varžytinių protokolu nustatyta, jog 2008 m. kovo 20 d.... 48. 2009 m. birželio 8 d. preliminaria sutartimi nustatyta, jog R. J. ir K. A.... 49. 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu R. J. iš... 50. 2011 m. balandžio 19 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-1825-618/2010 nustatyta, jog... 51. 2012 m. rugsėjo 12 d. antstolio A. S. raštu Nr. S1-158070 nustatyta, jog... 52. 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartimi nustatyta, jog S. S. ir K. A. sudarė... 53. 2009 m. vasario 9 d. pakvitavimu nustatyta, jog K. A. patvirtino, kad pagal... 54. 2009 m. vasario 9 d. sutartinės hipotekos lakštu nustatyta, jog K. A. S. S.... 55. 2009 m. vasario 9 d. sutartinės hipotekos lakštu nustatyta, jog K. A. S. S.... 56. 2010 m. gegužės 21 d. S. S. informacijos pateikimo raštu nustatyta, jog S.... 57. 2012 m. birželio 7 d. preliminaria sutartimi nustatyta, jog K. A. ir J. F.... 58. 2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu 2009 m.... 59. 2012 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku nustatyta, jog K. A. elektroniniu... 60. 2012 m. gruodžio 18 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ ir 2012 m.... 61. 2009 m. sausio 13 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ nustatyta, jog... 62. 2009 m. rugpjūčio 19 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ nustatyta, jog... 63. 2009 m. rugsėjo 15 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ nustatyta, jog... 64. Juridinio asmens duomenų išrašu nustatyta, jog ( - ) direktorius K. A.,... 65. 2013 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 66. 2011 m. gruodžio 29 d. susitarimu nustatyta, jog V. D. ir K. A. sudarė... 67. 2011 m. gruodžio 21 d. paprastuoju vekseliu nustatyta, jog K. A., a. k. ( - )... 68. 2014 m. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atmetė R. J. apeliacinį... 69. 2008 m. vasario 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. K-2415-2008-10 nustatyta, jog... 70. 2010 m. liepos 3 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio sąskaitos išrašu... 71. Sodros duomenimis nustatyta, jog K. A. nuo 2012 m. gruodžio 7 d. niekur... 72. Dėl sukčiavimo, dokumento klastojimo ir jo panaudojimo... 73. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog tiek K. A., tiek ir S. S. savo... 74. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį sukčiavimas yra... 75. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje objektyviai kvalifikuotas... 76. K. A. ir S. S. pozicija neigiant jiems pareikštus kaltinimus visa apimtimi ir... 77. K. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio... 78. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog tarp K. A. ir R. J.... 79. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, sprendžiant ar asmens veika,... 80. Vertinant šios baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinimo prasme, nėra jokių... 81. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog K. A., nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.... 82. Aplinkybė, kad K. A. iš R. J. skolinosi jau turėdamas finansinių... 83. Pažymėtina, kad pats K. A., savo iniciatyva, ir ne kartą siūlė R. J.... 84. Analizuojant baudžiamojoje byloje asmenims pareikštus kaltinimus, matyti, kad... 85. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog K. A. ir S. S. 2009... 86. Kaltinimo formuluotė suponuoja, kad turint išankstinę tyčią išvengti, ar... 87. Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką civilinio proceso tvarka... 88. Formuojamos praktikos kontekste, pažymėtina, kad tiek baudžiamosios bylos... 89. Bylos medžiaga nustatyta, jog civilinio proceso metu (civilinė byla Nr.... 90. 2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu 2009 m.... 91. Paskolos realumą, nors ir netiesiogiai, bet išdėstytų įrodymų kontekste,... 92. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, vertinant ne tik K. A. ir S. S.... 93. Nustatyta, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių ir patvirtinančių... 94. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tiek K. A., tiek S. S. nurodė... 95. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje apgaulės galimybei ir turiniui... 96. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. gegužės 17 d.... 97. Analizuojant, vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog byloje... 98. Vertinant išdėstytą įrodymų visetą, vienareikšmiai konstatuotina, jog... 99. Be kita ko, kreiptinas dėmesys, jog dar šios baudžiamosios bylos... 100. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuomonę, kad tiek baudžiamosios... 101. Šios praktikos konktekste, esant ikiteisminio tyrimo metu pateiktų įrodymų... 102. Dėl teismo sprendimo nevykdymo ... 103. K. A. buvo kaltinamas ir tuo, jog tyčia nuo 2011 m. balandžio 7 d. nevykdė... 104. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyta baudžiamoji... 105. Aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje... 106. Šios baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš esminių... 107. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog 2010 m. gegužės 17... 108. Kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, iš... 109. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog 2010 m. gegužės 17... 110. Šios baudžiamosios bylos aspektu, baudžiamosios atsakomybės taikymas... 111. Dėl neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą... 112. K. A. buvo kaltinamas ir tuo, jog neturėdamas įstatymo suteiktos teisės,... 113. Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, jog teisė į privataus gyvenimo... 114. Įstatymų leidėjas numato, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 115. Analizuojant šios baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog kaltinimo... 116. Pažymėtina ir tai, jog K. A. veiksmai buvę vienkartinio pobūdžio. Tokiu... 117. Konstatuotina, jog K. A. veiksmais nepadaryta veika, turinčios nusikaltimų ar... 118. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. J. pareiškė civilinį ieškinį,... 119. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305... 120. K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį,... 121. K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį,... 122. K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį,... 123. K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį,... 124. S. S. (S. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6... 125. S. S. (S. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1... 126. R. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.... 127. Kardomąją priemonę, paskirtą K. A. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 128. Kardomąją priemonę, paskirtą S. S. (S. S.) – 15.000,00 Eur užstatą –... 129. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos...