Byla 2A-24-524/2018
Dėl sandorio nuginčijimo ir hipotekos panaikinimo, trečiasis asmuo notarė V. K., ir atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams S. S., K. A. dėl sandorio nuginčijimo ir hipotekos panaikinimo, trečiasis asmuo notarė V. K., ir atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties,

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas actio Pauliana pagrindais pripažinti negaliojančia 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., nuo sudarymo momento bei panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro: 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03120090001080, kuria yra įkeistos prekybos patalpos ir dengta pavėsinė 1E1g, plotas 44,48 kv. m, ( - ); 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03220090001081, kuria yra įkeista nuomos teisė į 0,0063 ha žemės sklypą ( - ), prie naujos turgavietės autobusų sustojimo aikštelės, unikalus numeris ( - ), suteiktas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ). Nuomos terminas iki 2016-12-18. Atsiradimo pagrindas – 2008-12-18 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N21/2008-0112. Ieškinį ieškovas taip pat grindė ir tuo, kad buvo sudaryti tariamieji sandoriai. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-17 sprendimu iš dalies tenkino jo ieškinį ir priteisė iš atsakovo K. A. 36 500 Lt skolos, 760,50 Lt delspinigių, 14 600 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 51 860,50 Lt sumos nuo 2009-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 914, 65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-07 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovas nurodė, jog jis tapo atsakovo K. A. kreditoriumi, tačiau atsakovas nevykdė teismo sprendimo ir negrąžino jam skolos. Todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Antstolio 2011-12-02 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ jis buvo informuotas apie tai, kad neišieškotą atsakovo skolą sudaro 49 214,11 Lt bei penki procentai metinių palūkanų. Priverstinio vykdymo metu buvo areštuotas visas atsakovo turtas, tačiau paaiškėjo, kad jis visas yra apsunkintas hipoteka ir kitų antstolių areštais. Kito hipoteka ar areštais neapsunkinto turto arba pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, atsakovas neturi. Ieškovas teigė, kad tarp atsakovų K. A. ir S. S. 2009-02-09 pasirašyta paskolos sutartis yra niekinė ir negalioja, kadangi ji buvo sudaryta fiktyviai. Tai atsakovas pripažino 2010-02-02 ir 2010-04-15 teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1825-618/2010. Ieškovo manymu, tariama paskolos sutartis (turtinė prievolė) buvo sudaryta tik tam, kad jos pagrindu būtų galima hipoteka apsunkinti savo nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypo nuomos teises, taip gerokai sumažinant savo mokumą ir galimybes sumokėti skolą.
  2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas, kuris yra itin kvalifikuotas teisininkas, niekada nesitarė su K. A., kad šis iki skolos grąžinimo ieškovui negalės skolintis pinigų iš kitų asmenų ar kad negalės tokių paskolų grąžinimui užtikrinti įkeisti savo turtą ar turtines teises. Abi ginčijamos paskolos sutarties šalys ją sudarė laisva valia, lygiai kaip ir laisva valia sudarė sutartinius hipotekos bei įkeitimo sandorius. Atsakovo S. S. teigimu, ieškovo nurodyta actio Pauliana taikymo sąlyga, jog K. A. neva neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, yra tik sąlyga egzistuoti pačiam ieškovo reikalavimui, kildinamam iš actio Pauliana instituto. Ši sąlyga jokiu būdu savaime nedaro kitų skolininko sandorių negaliojančių; civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvumo principas leidžia asmenims laisva valia sudaryti bet kokius įstatymui neprieštaraujančius sandorius. Pažymėjo ir tai, jog apie tariamą abiejų ginčijamos sutarties šalių nesąžiningumą ieškovas nepateikia jokių įrodymų, išskyrus pacituotus K. A. paaiškinimus kitoje byloje apie tariamai negautus pinigus, šiuos paaiškinimus interpretuodamas vienpusiškai, sau palankia linkme. Pridūrė, kad ieškovo teiginiai apie ginčijamos paskolos sutarties neatlygintinumą taip pat nesudaro pagrindo tokią sutartį vien dėl šios priežasties pripažinti negaliojančia. Nurodė, kad ginčijamos paskolos sutarties sudarymo dieną K. A. pasirašė pakvitavimą, kuriuo K. A. patvirtino, jog pinigus gavo.
  3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012 ieškinį tenkino iš dalies. Atnaujino ieškovui R. J. ieškinio senaties terminą ginčyti 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., ir 2009-02-10 įregistruotą K. A. turto sutartinę hipoteką; pripažino negaliojančia 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., nuo sudarymo momento; panaikino ir išregistravo iš Hipotekos registro: 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03120090001080, kuria yra įkeistos prekybos patalpos ir dengta pavėsinė lElg, plotas 44,48 kv. m, unikalus numeris ( - ), ( - ); 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03220090001081, kuria yra įkeista nuomos teisė į 0,0063 ha žemės sklypą ( - ), prie naujos turgavietės autobusų sustojimo aikštelės, unikalus numeris ( - ), suteiktas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ). Nuomos terminas iki 2016-12-18. Atsiradimo pagrindas – 2008-12-18 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N21/2008-0112; priteisė iš atsakovų K. A. ir S. S. ieškovo R. J. naudai po 69,50 lito bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
  4. Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-02 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012, grąžino bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
  5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Akcentavo, kad sandoris buvo sudarytas fiktyviai ir tai pripažino K. A.. S. S. K. A. paskolą suteikė 3 mėnesiams, po 3 mėnesių S. S. nereikalavo grąžinti paskolos, o tik kai ieškovas kreipėsi į teismą, S. S. pradėjo reikalauti grąžinti skolą. Teigė, kad paskola buvo fiktyvi, kadangi atsakovai yra svetimi žmonės, o paskola buvo sudaryta, nenumatant palūkanų. S. S. daugiau nei dvejus metus nesidomėjo, kur pinigai, ir negavo palūkanų. Sutartis fiktyvi, kadangi 2009-02-09 sudaryta sutartis, 2009-02-10 hipoteka įkeistas turtas, pagal sutartį pinigai turėjo būti perduoti po hipotekos įregistravimo, o ne po sutarties sudarymo. Ieškovo teigimu, 2010-05-13 turtas buvo vertinamas 120 000,00 Lt, o paskolos davimo dieną atsakovai turtą įsivertino 270 000,00 Lt. Taigi, jeigu K. A. būtų investavęs į turtą, tai turto vertė būtų didesnė negu 270 000,00 Lt. Pridūrė, kad 2010-05-13 turto vertinimas buvo atliekamas siekiant įkeisti turtą bankui, gaunant paskolą, todėl, ieškovo teigimu, atsakovas K. A. pinigų iš S. S. negavo. Ieškovo teigimu, atsakovas S. S. neturėjo lėšų skolinti pinigų K. A.. Taip pat atsakovas S. S. nepateikė įrodymų, įrodančių, jog tuo metu jo finansinė padėtis buvo gera. Teigė, kad baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami visai kiti aspektai, o būtent – nusikalstamos veikos identifikavimas. Teismas nustatė, kad nebuvo nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad sutartis buvo sudaryta sąžiningai. Pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjama pati sutartis. Nagrinėjant civilinę bylą nebuvo minimas liudytojas S. O., kuris baudžiamojoje byloje paliudijo, jog pinigai tikrai buvo perduoti. Teigė, kad atsakovas K. A. neįrodė, kur minėti gauti pinigai iš atsakovo S. S. buvo investuoti.
  6. Atsakovo S. S. atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje teisinis reikalavimas kyla iš 2009-06-08 paskolos santykių, o ne iš vekselių. K. A. teisiniai santykiai su ieškovu R. J. iš vekselių transformavosi į paskolos sutartį, tai laikytina novacija ir būtent ieškinio reikalavimai kildinami iš 2009-06-08 paskolos sutarties, o S. S. su K. A. paskolos sutartį sudarė daug anksčiau. Nurodė, kad S. S. ir K. A. sutartis buvo pagrįsta pasitikėjimo santykiais, jie siekė gauti naudos iš patalpų nuomos, todėl nebuvo susitarimo dėl palūkanų. Teigė, kad S. S. turėjo užtektinai pinigų, kad galėtų juos skolinti K. A., darbo užmokestis jam buvo mokamas ne tik pervedimu per banką, tačiau ir grynaisiais pinigais. S. S. nežinojo apie K. A. ir ieškovo sutartinius santykius. Taip pat atkreipė dėmesį, jog S. S. atlikinėjo bausmę Rusijoje, todėl jis negalėjo reikalauti ir išsiieškoti skolos iš K. A.. Pažymėjo, kad baudžiamosios bylos sprendimas turi prejudicinę galią, o minėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad vyko pinigų perdavimo faktas.
  7. Atsakovas K. A. teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad paskolos sutarties sudarymo metu turėjo nuosavą verslą. Prasidėjus krizei, finansinė padėties tapo kebli. Teigė, kad pasiskolino pinigų iš ieškovo, jis darė didelį spaudimą. Teigė, kad bijodamas ieškovo ir teisinių pasekmių, kuriomis nuolat grasindavo ieškovas, teisme pasakė, jog pinigų iš S. S. negavo, nors tuos pinigus gavo ir investavo į patalpų remontą. Nurodė, kad bijojo pasakyti, jog gavo pinigus ir negrąžino jų ieškovui. Parvirtino, jog turtas buvo tikrai remontuojamas. Nurodė, kad su S. S. asmeninių reikalų neturėjo, buvo sutarę dalytis nuomos mokestį, todėl nebuvo susitarta dėl palūkanų. Patvirtino, kad iš S. S. pinigus gavo notarų biure, o kitą dieną turtas buvo įkeistas hipoteka. Pabrėžė, kad tokia buvo nuolatinė praktika. Nurodė, kad pinigų perdavimo metu dalyvavo jis, S. S. ir S. O..
  8. Trečiasis asmuo notarė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė pinigų perdavimo fakto, tačiau iš sandorio aplinkybių galima tvirtinti, kad pinigai buvo perduoti, o tos aplinkybės yra tai, jog šalys ėjo į specialų atsiskaitymų kabinetą, po to buvo pasirašytas pinigų perdavimo pakvitavimas. Teigė, kad sutartyje nurodytas 12 valandų pinigų perdavimas po hipotekos įregistravimo nereiškia, kad kreditorius negali anksčiau perduoti pinigų, ir tai neprieštarauja įstatymui, sutarčiai ar sutarties esmei. Tuo metu, kai buvo sudaromas sandoris, buvo unikali situacija Lietuvoje, t. y. hipoteką tvirtindavo du teisininkai: notaras ir hipotekos teisėjas. Tvirtino, jog praktiškai pinigai būdavo perduodami neįregistravus hipotekos, o nagrinėjamu atveju sandoris tikrai nebuvo fiktyvus.
  9. Teismo posėdžio metu liudytojas S. O. paaiškino, kad su S. S. yra ilgą laiką pažįstami. Patvirtino, kad tuo metu, kai S. S. perdavė pinigus K. A., jis buvo kartu, po to notarė pasirašė pakvitavimą. Teigė, kad buvo sudaręs analogišką sutartį, kuri taip pat buvo sudaryta nenustatant palūkanų.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-28 nutartimi pareiškėjo S. S. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012 atmetė.
  2. Nurodė, jog nagrinėjamos bylos kontekste aktualus Klaipėdos miesto apylinkės teismo

    62015-07-03 nuosprendis, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-25 nutartimi paliko galioti, baudžiamojoje byloje Nr. 1-333-606/2015, kadangi baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turi tiesioginę įtaką civilinėje byloje nustatinėtinoms faktinėms aplinkybėms. Dėl inkriminuotų veikų atsakovai buvo išteisinti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog S. S. pinigus kaip paskolą K. A. perdavė, sandoris realiai įvyko. Teismas konstatavo, kad K. A. ir S. S. 2009-02-09 buvo sudarę paskolos sutartį, pagal kurią S. S. K. A. suteikė 20 270,00 Eur paskolą, o K. A. S. S. įkeitė K. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį prekybos pastatą –prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ). Taigi, šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyti faktai paneigia ieškovo keliamą versiją, jog pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, kas paneigia sandorio tariamumą.

  3. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pinigai buvo perduoti. Teigia, kad ieškovas, išskyrus deklaratyvius samprotavimus, nepateikė tai paneigiančių duomenų. Nurodė, jog atsižvelgdamasį tai, kad nustatytas pinigų perdavimo faktas, teismas plačiau nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su tuo, ar S. S. galėjo turėti K. A. paskolintą pinigų sumą.
  4. Atkreipė dėmesį, jog atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Nurodė, kad procesas atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nustatytų baudžiamojoje byloje, kurios aktualios sprendžiant skolininko ir trečiojo asmens sąžiningumo klausimą actio Pauliano pagrindu. Taigi dėl kitų actio Pauliana sąlygų, nustatytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012, nepasisakė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atnaujinus procesą byloje, šalys taip pat nepasisakė dėl kitų actio Pauliana sąlygų.
  5. Pažymėjo, jog ginčijama 2009-02-09 paskolos sutartis sudaryta nemokant palūkanų, t. y. sandoris buvo neatlygintinis. Nurodė, kad nors byloje buvo teigiama, kad sandorio šalys siekė nuomoti patalpas ir užsiimti verslu, tačiau byloje tokį susitarimą patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti. Teismas vertino, kad net ir tuo atveju, jeigu šalys siekė bendrų verslo tikslų ateityje, šios aplinkybės niekaip nepaneigia to, jog sudaryta paskolos sutartis buvo neatlygintinė.
  6. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog skolininko, šiuo atveju atsakovo K. A., nesąžiningumas preziumuojamas ir paneigti šią prezumpciją turi atsakovas. Nors teismo konstatuota, kad tarp atsakovų sudaryta paskolos sutartis buvo reali, tačiau atkreipė dėmesį, jog atsakovas teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą nurodė, kad patalpas remontavo, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių remonto išlaidas, pateikti negalėjo. Taip pat negalėjo pateikti bei nurodyti konkrečių duomenų dėl buvusio susitarimo su S. S. dėl patalpų nuomos. Teismas vertino, kad atsakovui nepateikus tokių duomenų ir esant nagrinėjamai situacijai, kai atsakovas K. A. žinojo, jog yra skolingas ieškovui, įkeisdamas turtą ir sumažindamas galimybę atsiskaityti su pirmesniu kreditoriumi, atsakovas elgėsi nesąžiningai.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-28 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo S. S. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo panaikinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, o paskolos sutartis buvo neatlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016), nagrinėjamu atveju actio Pauliana taikyti buvo būtinos tik pirmos keturios anksčiau išvardytos sąlygos. Mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas vis tiek negalėjo tenkinti ieškovo ieškinio actio Pauliana pagrindu, nes neegzistuoja likusių keturių actio Pauliana taikymo sąlygų visuma. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė LR CK 6.66 straipsnį. LR CK 6.66 straipsnio sąlyga – kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę – turi būti taikoma tik tuo atveju, jeigu ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tai yra konstatavęs kasacinis teismas (nutartis, priimta 2010-11-30 byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pirmosios instancijos teismo nurodytame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1825-618/2010 buvo konstatuota, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisė atsakovui K. A., kaip skolininkui, atsirado ne iš vekselių, bet iš 2009-06-08 sudarytos paskolos sutarties, t. y. neapmokėtų vekselių pagrindu ieškovas ir atsakovas K. A. 2009-06-08 sudarė paskolos sutartį, o teismas šiuos veiksmus pripažino novacija. Teigia, jog bylos aplinkybės eliminuoja vieną iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, jog K. A. sudaryta paskolos sutartis su S. S. bei turto įkeitimas, kai K. A. dar buvo skolingas R. J., vertintina kaip nesąžiningas elgesys. Pažymi, jog LR CK 6.67 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant preziumuojamas šalių nesąžiningumas, todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalys laikytinos sąžiningomis ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis ieškovas, o ne atsakovai. Be to, teismas nenurodė, kuris konkrečiai punktas taikytinas, o šiame straipsnyje yra tik vienas punktas, reglamentuojantis akivaizdžiai nenaudingus sandorius, tai LR CK 6.67 straipsnio 4 punktas. Apeliantas nurodė, jog akivaizdžiai nenaudingas sandoris yra tada, kai skolininkas duoda kreditoriui daug daugiau, nei iš jo gauna, – sandoris yra nenaudingas ne kreditoriui, bet skolininkui (kreditorius išlošia daugiau). Tuo tarpu teismas 2012-10-26 sprendime nurodė, kad 2009-02-09 paskolos sutartis yra akivaizdžiai nenaudingas sandoris, nes 20 270 Eur kreditorius paskolino skolininkui be palūkanų. Tuo tarpu LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis nedraudžia sudaryti neatlygintinę paskolos sutartį (be palūkanų). Mano, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog sandoris yra nenaudingas ne skolininkui, bet kreditoriui, todėl esant tokiai išvadai, aplinkybės, nustatytos LR CK 6.67 straipsnio 4 punkte, nėra, vadinasi, negalėjo būti taikoma ir nesąžiningumo prezumpcija. Be kita ko, apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai neteisingai taikė LR CK 6.66 straipsnio 3 dalį, nes realiai ieškovo R. J. ieškinys dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu turėjo būti paliktas nenagrinėtas toliau neanalizuojant atskirų šio instituto taikymo sąlygų buvimo ar nebuvimo.
  2. Ieškovas R. J., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo S. S. skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-28 nutartį nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog procesas civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012 atnaujintas nepagrįstai, nes nesusiklostė CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyti pagrindai, kadangi atsakovas visas esmines aplinkybes žinojo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau savo teises proceso metu gynė netinkamai. Pažymėjo, kad baudžiamajame procese įrodinėjimas skiriasi nuo įrodinėjimo civiliniame procese, todėl visiškai nepagrįsta laikyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2-632-639/2012 nustatytos faktinės aplinkybės yra esminės, ir jei jos būtų buvę žinomos nagrinėjant civilinę bylą, būtų buvęs priimtas kitoks teismo sprendimas. Teigia, jog baudžiamojoje byloje buvo tiriama, ar jų (kaltinamųjų) veikoje yra nusikalstamos veikos (sukčiavimo, dokumentų suklastojimo) sudėtis, tačiau nebuvo tiriamos ginčo pinigų perdavimo (neperdavimo) ir jų panaudojimo, apsimestinio sandorio sudarymo aplinkybės. Ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir tais pagrindais bei apimtimi, kurie nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-935-163/2016 ir numatyti CPK nuostatuose, patikrino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012, teisėtumą, todėl atsakovo S. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Teigia, kad iš esmės visi skundo argumentai, susiję su actio Pauliana taikymo pagrindais, o ne motyvais, nurodytais Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-935-163/2016, išnagrinėti, todėl nėra pagrindo dėl šių apeliacinio skundo motyvų pasisakyti. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-28 nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad nors teismo konstatuota, jog tarp atsakovų sudaryta paskolos sutartis buvo reali, tačiau per visą bylos nagrinėjimą atsakovas K. A. nepagrindė būtinybės sudaryti ginčijamą sandorį, nepateikė duomenų, pagrindžiančių pasiskolintos iš S. S. sumos panaudojimą, t. y. nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių jo preziumuojamą nesąžiningumą paneigiančių įrodymų.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
  2. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas actio Pauliana pagrindais pripažinti negaliojančia 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., nuo sudarymo momento ir panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro: 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03120090001080, kuria yra įkeistos prekybos patalpos ir dengta pavėsinė 1E1g, plotas 44,48 kv. m, Taikos pr. 80C, Klaipėdoje; 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03220090001081, kuria yra įkeista nuomos teisė į 0,0063 ha žemės sklypą ( - ), prie naujos turgavietės autobusų sustojimo aikštelės, unikalus numeris ( - ), suteiktas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ).
  4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012 ieškinį tenkino iš dalies. Atnaujino ieškovui R. J. ieškinio senaties terminą ginčyti 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., pripažino negaliojančia 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., nuo sudarymo momento; panaikino ir išregistravo iš Hipotekos registro paminėtą hipoteką.
  5. Šioje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo įvertintas atsakovo K. A. paaiškinimas 2010-04-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas R. J. ieškinys K. A. dėl skolos priteisimo. Teismo posėdžio protokolai (t. 1, b. l. 24, 27) įrodo, jog K. A. pripažino aplinkybę, jog 2009-02-09 paskolos sutartis, sudaryta tarp jo ir S. S., buvo fiktyvi. Ši aplinkybė konstatuota ir 2013-03-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-386-159/2013 (t. 2, b. l. 80).
  6. Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-02 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012, nes S. S. Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-25 nutartimi, kurią priėmus įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendis (t. 2, b. l. 109–155), įrodinėja, jog jis pinigus K. A. pagal 2009-02-09 paskolos sutartį perdavė.
  7. Atnaujinus procesą įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su tuo, ar esant paminėtam įsiteisėjusiam nuosprendžiui jau išnagrinėtoje civilinėje byloje yra įrodyta aplinkybė, jog K. A. pagal 2009-02-09 rašytinę, notarine tvarka patvirtintą sutartį buvo perduota joje nurodyta pinigų suma. Šalių kilusiam ginčui taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
  8. Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  9. Vertinant paskolos gavėjo pasirašytą 2009-02-29 sutarties tekstą matyti, kad šios sutarties 1.2 p. šios bylos apeliantas ir K. A. buvo susitarę, jog pinigų perdavimas bus įformintas paskolos gavėjo išduotu rašytiniu pakvitavimu, kuris bus išduotas po tam tikros sąlygos, nurodytos šiame punkte, įvykdymo, todėl darytina išvada, kad rašytinėje paskolos sutartyje nebuvo fiksuojamas pinigų perdavimas. Šioje byloje ginčas vyko tarp paskolos gavėjo K. A. ir jo kreditoriaus, todėl K. A., kaip paskolos gavėjo, paaiškinimas teismo posėdyje dėl paskolos negavimo pagal rašytinę sutartį yra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei įrodyti civilinėje byloje. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas, jei paskolos sutartis yra sudaryta rašytine forma (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  10. Pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėjo pakartotinai, atnaujinęs ją CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta, – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Byla buvo atnaujinta dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendžio kaip naujo įrodymo, kuriame užfiksuoti liudytojų V. K., A. L. ir A. O. parodymai. Šie liudytojai nebuvo apklausti civilinėje byloje. Būtent šios aplinkybės kontekste teismas iš naujo nagrinėjo civilinę bylą ir būtina įvertinti šios aplinkybės reikšmę ankstesniuose teismo procesiniuose sprendimuose padarytoms išvadoms.
  11. Apeliantas ir K. A. buvo išteisinti jų veiksmuose nenustačius nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu – visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi tam, kad baudžiamojoje byloje asmuo būtų pripažintas kaltu, turi būti surinkta neginčijamų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, be to, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Atsakovų išteisinimo faktas teismo buvo įvertintas tinkamai. Aplinkybė, kad atsakovai baudžiamojoje byloje buvo išteisinti, reiškia, kad jie neklastojo tikro dokumento – paskolos ir įkeitimo sutarčių, o ne tai, kad pinigus pagal paskolos sutartį S. S. perdavė K. A.. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013).
  12. Dėl skirtingų civilinės ir baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykų nepagrįsti apelianto argumentai, kad baudžiamojoje byloje teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje. Aiškindamas proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Baudžiamojoje byloje buvo nustatinėjamas nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių buvimas, o civilinėje byloje teismas tyrė, ar egzistuoja viena iš paskolos sutarties sudarymui būtinų sąlygų – pinigų perdavimas. Nors baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nurodė, kad pinigai K. A. buvo perduoti, tačiau baudžiamosios teisės prasme šiai aplinkybei konstatuoti užtenka liudytojo A. O. parodymų. Byloje iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatyta, jog šis liudytojas yra artimai susijęs su apeliantu bei K. A. verslo reikalais, notarė V. K. ir jos padėjėja A. L. pinigų perdavimo fakto nematė, o tik matė, kad sandorio šalys įėjo į atskirą kabinetą, todėl akivaizdu, jog civilinėje byloje didesnę įrodomąją reikšmę turi K. A., kaip paskolos gavėjo, paaiškinimas, jog jis pinigų negavo. Baudžiamojoje byloje buvo tiriamas dokumento klastojimo faktas ir joje pinigų perdavimo faktui įrodyti liudytojo parodymai yra leistinas ir pakankamas įrodymas, priešingai nei civilinėje byloje. Taigi išteisinamasis nuosprendis prejudicinės reikšmės nagrinėjamos bylos esminei aplinkybei – pinigų perdavimo faktui – neturi. Baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuota, jog pinigai ieškovui buvo perduoti, todėl šioje civilinėje byloje teismui padarius išvadą, kad ieškovas negavo sutartyje nurodytos pinigų sumos, nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad teismas padarė skirtingas išvadas, nei jos buvo padarytos baudžiamojoje byloje.
  13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog net pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pavyzdžiui, bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš jos daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Šioje byloje atnaujinus procesą grynųjų pinigų perdavimas įrodinėjamas liudytojo parodymais A. O. baudžiamojoje byloje, tačiau byloje iš notarine tvarka patvirtintos paskolos teksto darytina išvada, jog sutarties sudarymo metu pinigai nebuvo perduodami, todėl šio liudytojo parodymai, užfiksuoti baudžiamojoje byloje tiriant nusikalstamą veiką dėl oficialaus dokumento klastojimo atnaujinus procesą nėra pakankamas įrodymas pinigų oerdavimo aplinkybei įrodyti.
  14. Šios nutarties 30 p. paminėtas išaiškinimas šioje byloje teisiškai reikšmingas, nes iš 2009-02-29 sutarties teksto matyti, kad šios sutarties 1.2 p. nebuvo susitarta, jog ši sutartis yra ir pinigų perdavimo dokumentas, pinigų perdavimas buvo susietas su kito teisinio veiksmo atlikimu. Iš 2015-07-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje užfiksuotų apelianto, liudytojo A. O. ir K. A. parodymų darytina išvada, jog šiuos asmenis ir K. A. siejo K. A. pasiūlymas įkeisti S. S. patalpas ir nuomos mokestį dalytis per pusę, t. y. bendras interesas ateityje gauti lėšų iš patalpų nuomos (t. 2, b. l. 112–116). Iš liudytojo A. O. parodymų nustatyta, jog jis su apeliantu norėjo kažkur investuoti pinigus ir pasitikėjo K. A.. Todėl civilinėje byloje paskolos gavėjo K. A. paaiškinimas, jog sandoriai buvo fiktyvūs, vertinamas kartu su apelianto parodymais baudžiamojoje byloje dėl intereso, susijusio su būsimu nuomos mokesčiu.
  15. Kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės normą dėl prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių, yra konstatavęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, tačiau yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir kt., nustatyti teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjami. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.
  16. Šioje byloje padarius išvadą, jog atnaujinus procesą nėra pagrindo priimti kitą sprendimą, nei buvo priimtas 2012-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012, apeliaciniame skunde nurodomais motyvais dėl actio Pauliana sąlygų ir termino atnaujinimo ir šią bylos dalį nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Byloje pakartotinai konstatavus, kad nėra pakankamai įrodymų, jog paskolos pinigai K. A. buvo perduoti kaip paskola, todėl K. A. turto įkeitimu apeliantui buvo pažeistos R. J. kaip kreditoriaus teisės, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas turi pagrindą kitaip vertinti bylos įrodymus atnaujinus procesą dėl išteisinamojo nuosprendžio.
  17. Paminėti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

11Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.