Byla e2S-1323-230/2017
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telveda“ ieškinį atsakovams R. M. ir A. T. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė BUAB „Telveda“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. M. 6 403,07 Eur, iš atsakovo A. T. 6 151,96 Eur, priteisti iš atsakovų R. M. ir A. T. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisine dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškovė galimai palankaus jai sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovams R. M. ir A. T. priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o banko sąskaitose nesant pakankamai lėšų, pareikšto reikalavimo užtikrinimui areštuoti kitą atsakovams priklausantį turtą, įskaitant, bet neapsiribojant, grynuosius pinigus, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį atsakovų turtą bei atsakovų turtines teises.
    3. Prašyme nurodė, kad savo reikalavimus išsamiai pagrindė tiek įrodymais, tiek įstatymo nuostatomis, tiek teismų praktika, todėl reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Reikalavimo dydis, ieškovės vertinimu, savaime preziumuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai nesilaiko bendro pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra grėsmė, jog bus nevykdomas ir teismo priimtas sprendimas. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ribojančių galimybę disponuoti valdomu turtu, atsakovai ieškinio tenkinimo atveju gali slėpti savo turtą ar tyčia pabloginti savo finansinę padėtį, siekdami apsunkinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovės BUAB „Telveda“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo R. M. nekilnojamajam ir kilnojamam turtui, turtinėms teisėms, vertybiniams popieriams ne didesnei kaip 6 403,07 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms ne didesnei kaip 6 403,07 Eur sumai, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei paliekant lėšų atsakovo pragyvenimui, taip pat areštą atsakovo A. T. nekilnojamajam ir kilnojamam turtui, turtinėms teisėms, vertybiniams popieriams ne didesnei kaip 6 151,96 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms ne didesnei kaip 6 151,96 Eur sumai, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei paliekant lėšų atsakovo pragyvenimui.
    2. Teismas nustatė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma (6 403,07 Eur ir 6 151,96 Eur) atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra laikytina didele. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi atsakovų piniginių lėšų areštas gali turėti neigiamų pasekmių atsakovams, pirmiausia reikalavimo sumai areštuotinas atsakovų nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, vertybiniai popieriai, išskyrus pingines lėšas, o nesant šio turto ar jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotinos atsakovų piniginės lėšos, esančios atsiskaitomoje sąskaitoje ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei paliekant lėšų atsakovams pragyvenimui.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nebuvo būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, o pagrindo manyti, kad teismo sprendimas ieškinio užtikrinimo priemonių netaikymo atveju pasunkėtų arba taptų neįmanomas, taip pat nėra, nes ieškovė nepateikė į bylą jokių tokią grėsmę liudijančių įrodymų.
      2. Ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovų pinigines lėšas, kurias šie neva įgijo be teisinio pagrindo. UAB „Telveda“ bankroto administratorius ieškinyje nurodė, jog jo dispozicijoje yra bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo originalas, kuriuo nuspręsta skirti dalį bendrovės 2013 metų pelno dividendams ir kurio pasėkoje atsakovai gavo tai, ką iš jų reikalaujama grąžinti. Nors administratorius dėsto prielaidas apie galimą dokumento surašymą atgaline data, tačiau paties akcininkų sprendimo dėl dividendų išmokėjimo neginčija. Be to, atitinkamo akcininkų susirinkimo sprendimo ginčijimo terminai yra seniai pasibaigę. Taigi ieškovei palankus teismo sprendimas pagal BUAB „Telveda“ reikalavimus, suformuluotus šioje byloje atsakovo R. M. atžvilgiu, yra akivaizdžiai neįmanomas, kas suponuoja skundžiamos nutarties nepagrįstumą.
      3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog vien didelė ieškinio suma patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimo sumą vertino kaip didelę. Tačiau jokios realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui šiuo atveju nėra, ieškovė jos neįrodė. Teismas, padarydamas tokią išvadą, nevertino jokių objektyvių duomenų, susijusių su atsakovo finansine padėtimi ir nepasisakė dėl reikalavimo dydžio vertinimo, kaip ženklaus, priežasčių, ieškovė jokių duomenų apie galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui šiuo atveju neteikė, o teismas nutarties tinkamai nemotyvavo. Atsakovo nuomone, 6 403,07 Eur suma savaime negali būti laikoma didele, tai nėra reikšminga suma, liudijanti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ir nesant jokių objektyvių tą paneigiančių duomenų bei motyvų, teismo prezumpcija apie esamą grėsmę vertintina kritiškai.
    2. Ieškovė BUAB „Telveda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog ieškovės išdėstytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, o teismas neprivalėjo analizuoti reikalavimų pagrįstumo iš esmės, kadangi buvo sprendžiamas tik laikinųjų pasaugos priemonių taikymas. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo nesąžiningą ir neteisėtą veikimą atgaline data parengiant visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei pateikti atitinkami rašytiniai įrodymai, didelė ginčo suma ir jos reikšmė pagrindžia aplinkybę, jog yra grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Be to, skundžiamą nutartį vykdantis antstolis aprašė atsakovo turtą ir nustatė, kad jo nepakanka ieškovės reikalavimo įvykdymo užtikrinimui
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
    3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra laikytina didele, sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovams priklausančio turto areštą.
    4. Apeliantas (atsakovas) R. M., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi byloje nenustatytos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

7Dėl naujų įrodymų priėmimo

    1. Ieškovė BUAB „Telveda“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – antstolio R. B. 2017 m. kovo 14 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų.
    2. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu.
    3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad minėtas rašytinis įrodymas buvo gautas jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, su naujai pateiktu rašytiniu įrodymu byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti bei pateikti savo nuomonę dėl jo priėmimo, naujai pateiktas įrodymas susijęs su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumu bei jų faktiniu ir teisiniu vertinimu, sprendžia, jog ieškovės naujas rašytinis įrodymas priimamas bei vertinamas nagrinėjant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
    1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
    2. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, t. y. teismas laikė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) R. M. atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog ieškinys negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas, kadangi akcininkų susirinkimo sprendimo dėl dividendų išmokėjimo ginčijimo terminai yra seniai pasibaigę, taigi ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, todėl nėra ir grėsmės, jog gali pasunkėti ar tapti neįmanomas tokio sprendimo įvykdymas.
    3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1492-236/2015 ir kt.). Ieškinys gali būti pripažintas prima facie nepagrįstu išimtinai tik tokiu atveju, kai ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir iš esmės jokiomis aplinkybėmis negali būti tenkinami.
    4. Nagrinėjamu atveju ieškovei nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų teisiškai nepagrįsta spręsti, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys ieškovės BUAB „Telveda“ atžvilgiu dėl nepagrįsto praturtėjimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Ar kartu su ieškiniu pateikti dokumentai yra susiję su ieškovės reikalavimais ir ar jie pagrindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes, bus atsakyta tik teismui ištyrus bei įvertinus šiuos bei atsakovų į bylą pateiktus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
    5. Toks preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Pastebėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).
    6. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
    7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį, prašomą priteisti iš atsakovo R. M. 6 403,07 Eur sumą pripažino didele atsakovui ir nusprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles.
    8. Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl ieškinio sumos dydžio reikšmės atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
    9. Nagrinėjamoje byloje apeliantas (atsakovas) R. M., kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei siekdamas eliminuoti abejones dėl jo galimybių įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškinio suma palyginus ją su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, turimo kapitalo dydžiu, turimais įsipareigojimais tretiesiems asmenims nėra didelė, t. y. apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės (dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Todėl vien deklaratyvaus pobūdžio apelianto teiginiai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, savaime nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.
    10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje būtinybę taip pat pagrindžia ieškovės BUAB „Telveda“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas antstolio R. B. 2017 m. kovo 14 d. patvarkymas dėl vykdymo veiksmų, kuriame antstolis nurodė, jog atsakovas R. M. turi nekilnojamojo turto – 1/4 dalį buto su rūsiu, esančio ( - ), tačiau turtas yra įkeistas ir ieškinio reikalavimų neužtikrintų. Taip pat nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė VW Passat, kurios vertė 686 Eur. Kito turto nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui R. M. nuosavybės teise priklausančio registruoto turto nepakanka ieškovės BUAB „Telveda“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti, antstolis areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 5 747,07 Eur sumoje.
    11. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovės bei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą, o apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia egzistuojančios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
    12. Pažymėtina, jog įstatymas suteikia apeliantui teisę pasinaudoti CPK 148 straipsnių nuostatomis ir prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai jas panaikinti, įmokant ginčo pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba laiduojant už atsakovą.
    13. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Ieškovė BUAB „Telveda“ prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi šalių patirtų išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl dėl ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant atskirąjį skundą, priteisimo nepasisakytina.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai