Byla e2A-920-513/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui V. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų regiono projektai“, S. U. geodezinių darbų įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Kartografiniai projektai“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti 6000 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad yra 0,7500 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Kretingos r., savininkė. Nurodo, kad sklypą įsigijo 2006 m. lapkričio 15 d. ir jis buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ). 2010 m. gegužės 27 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-232 buvo patvirtintas atsakovo žemės sklypo detalusis planas, kuriuo buvo pakeista tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir jis buvo padalytas į atskirus žemės sklypus. Ieškovė nurodo, kad jai kilo įtarimų, kad atsakovui priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti pažeidžiant teisės aktus, užvaldant ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį. Ieškovė kreipėsi į matininką ir šis nustatė, kad ieškovės žemės sklypas plotas yra 0,6947 ha, kai jai priklauso 0,7500 ha ploto žemės sklypas, taigi jis yra sumažėjęs. Ieškovės teigimu, atsakovas neteisėtai užvaldė 553 kvadratinių metrų ieškovei priklausančio žemės sklypo plotą. Teigia, kad atsakovas dalydamas žemės sklypą užvaldė ieškovei priklausančius 553 kvadratinius metrus žemės sklypo ir sumažino ieškovės žemės sklypą. Ieškovė teigia, kad kaip gretimo žemės sklypo savininkė atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu nebuvo informuota apie numatomus atlikti kadastrinius matavimus ir į žemės sklypo ribų ženklinimą nebuvo kviečiama. Nurodo, kad atsakovas pasisavino 553 kvadratinius metrus ieškovei priklausančios žemės ir padarė ieškovei turtinę žalą, nes sumažėjo ieškovės turto dalis. Teigia, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nusavintos ieškovės turto dalies vertė yra 6868 eurai. Tokiais neteisėtas atsakovo veiksmais ieškovei buvo padaryta 6000 eurų dydžio žala.

72.

8Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kreipėsi dėl jam priklausančio sklypo naudojimo paskirties pakeitimo. Jis kreipėsi į detaliojo plano rengėją uždarąją akcinę bendrovę „Vakarų regiono projektai“, kuri parengė detaliojo plano projektą. Šis projektas buvo patikrintas valstybinėse institucijose ir Kretingos rajono savivaldybės 2010 m. gegužės 27 d. patvirtintas. Rengiant detalųjį planą, buvo remtasi S. U. geodezinių darbų įmonės parengtu planu. Nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, pasekmės, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei kaltė. Teigia, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes užsakė darbus S. U. geodezinių darbų įmonėje ir parengtas planas buvo patikrintas valstybės ir savivaldybės institucijų. Atsakovas teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų rengiant žemės sklypo matavimus neatliko ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodomų pasekmių. Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad jai atsirado pasekmės, nes nėra tiksliai nustatytos ieškovės nupirkto žemės sklypo ribos. Atsakovas teigia, kad ieškovė įrodinėja atsakovo kaltę tuo, kad jis turėjo pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai ir perduoti plano projekto rengėjui žemės sklypo planą, žinodamas, kad nėra gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Nurodo, kad ieškovės teiginiai yra nepagrįsti, nes jis sudarė sutartį dėl darbų atlikimo ir atlikti darbai buvo patikrinti valstybės ir savivaldybės institucijų ir jokių pažeidimų nenustatyta. Teigia, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti, nes jai buvo žinoma apie detaliojo plano rengimą ir priėmimą, ką patvirtino liudytojas, kuris turėjo ieškovės įgaliojimą dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo.

93.

10Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr.14VĮ-(14.14.2.)-772 priimtas pagal teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, patvirtintą 2010 m. gegužės 27 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, ir šiuo įsakymu atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo padalytas į atskirus žemės sklypus, jiems suteikiant numerius. Šių sklypų kadastriniai matavimai atlikti pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, kuris yra galiojantis ir teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 reikalavimus. Ieškovė nusipirko žemės sklypą iš asmens, kuriam valstybė atkūrė nuosavybės teises, ir tokiu būdu ieškovė pati prisiėmė riziką ir pasekmes, pirkdama žemės sklypą, kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai dėl žemės sklypo dydžio. Teigia, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ir ieškinys turi būti atmestas.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir praleidus ieškinio senaties terminą, priteisti iš ieškovės 1200 Eur advokato pagalbai apmokėti atsakovo naudai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

144.1.

15Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tik nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas galima atsakovo civilinė atsakomybė. Teigia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės teiginys, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus neteisėtai užvaldydamas ieškovei priklausančią 553 kvadratinių metrų ploto sklypo dalį, priklausančią ieškovei, yra nepagrįstas. Teismo sprendimas motyvuojamas tuo, kad žemės sklypo planą parengė S. U. geodezinių darbų įmonė, detalusis planas buvo patikrintas Klaipėdos teritorijų planavimo statybos skyriaus ir buvo nustatyta, kad detaliojo plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas. Atsižvelgdamas į tai nurodė, kad atsakovo sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie yra tikslūs ir yra įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo sklypo dydis yra 1,2000 ha, o ieškovė pirkdama sklypą neatliko kadastrinių matavimų, todėl neaišku, kokio dydžio sklypą ji nusipirko. Atsižvelgdamas į šiuos motyvus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra nustatyti ieškovės nuostoliai, taip pat nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusių pasekmių ir nėra jokios atsakovo kaltės, nes jis neatliko žemės sklypo geodezinių matavimų. Kadangi nėra nustatyta atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

164.2.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo ir atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir CK 126 straipsnio 2 dalimi padarė išvadą, kad atsakovo prašymas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei apie detaliojo plano rengimo procedūras buvo žinoma, jai buvo siunčiami pranešimai, tai patvirtino liudytojas V. D. Nurodė, kad detalusis planas buvo patvirtintas 2010 m. gegužės 27 d., atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys viešajame registre įregistruoti 2011 m. balandžio 1 d., o ieškovė neprašė atnaujinti praleisto termino.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

195.

20Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais motyvais:

215.1.

22Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog žemės sklypo planą, kuris buvo pateiktas detaliojo plano rengėjui, sudarė atsakovas. Apeliantė teigia, kad atsakovas teismui nepateikė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kas įrodo, kad atsakovas dalyvaudamas žemės sklypo paženklinimo vietoje procedūroje ir pakeisdamas esamus jo ir ieškovės žemės sklypų riboženklius, nustatytus pagal preliminarius žemės sklypų matavimų duomenis, sąmoningai pakeitė savo žemės sklypo su ieškovės sklypu ribą ir ją pažymėjo naujais riboženkliais, apie tai neinformuodamas gretimo sklypo savininkės – ieškovės. Nurodo, kad teismas šių faktinių aplinkybių teisingai neįvertino, kaip ir neįvertino to fakto, kad būtent neteisėti atsakovo veiksmai ir jų rezultatas buvo pagrindas tolesnėms detaliojo planavimo procedūroms. Apeliantės teigimu, šiuo atveju atsakovas neteisėtai veikė, nes neįvykdė nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie atliekamus kadastrinius matavimus, Nurodo, kad, skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys.

235.2.

24Dėl deliktinės atsakomybės sąlygos – žalos apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo žemės sklypas būtų padidėjęs 553 kvadratiniais metrais. Apeliantės teigimu, ji pateikė į bylą įrodymus, kurie buvo sudaryti iki atsakovo ir S. U. įmonės atliktų kadastrinių matavimų bei po atliktų matavimų, matyti, kad neinformavus gretimų žemės sklypų savininkų apie atitinkamus atliekamus veiksmus, atsakovo žemės sklypo ribos „įžengė“ į ieškovės žemės sklypą, dėl ko jos žemės sklypo plotas sumažėjo 553 kvadratiniais metrais. Apeliantė teigia, kad neginčijamai nustatyta, kad ieškovės žemės sklypas pagal įsigijimo dokumentus, viešo registro duomenis turi būti 0,7500 ha, o po atsakovo atliktų veiksmų vienašališkai atliekant savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovės sklypas tesudaro tik 0,6947 ha, tai yra nustačius priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovui kyla civilinė atsakomybė ir ieškovas privalo atlyginti žalą.

255.3.

26Dėl ieškinio senaties termino apeliantė nurodo, kad atsakovo atstovė prašymą taikyti ieškinio senatį pareiškė tik po baigiamųjų kalbų paskutinės replikos metu, o ieškovės atstovui nebuvo leista replikuoti ir pasisakyti dėl atsakovo atstovės prašymo, tad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, niekinis, nes atsakovo atstovei tokį prašymą pareiškus tik replikų metu, pats teismas tokios galimybės ieškovės atsakovui nesudarė. Papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą nepagrįstai siejo su detaliojo planavimo procedūromis, nurodydamas, kad ieškovei apie šias procedūras buvo žinoma, jai buvo siunčiami pranešimai, detalusis planas buvo patvirtintas 2010 m. gegužės 27 d., atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys viešame registre įregistruoti 2011 m. balandžio 1 d. Nurodo, kad ieškovė apie tai, kad jos žemės sklypas yra sumažėjęs 553 kvadratiniais metrais, sužinojo gavusi matininko E. P. 2014 m. spalio 20 d. informacinį pranešimą ir žemės sklypo plano bei viršpločio situacijos schemą, todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą siejo būtent su šiomis procedūromis.

276.

28Atsiliepimu atsakovas V. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

296.1.

30Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovas teigia, kad apeliantės teiginys, jog atsakovas yra atsakingas už tai, kad atliekant žemės sklypo matavimus apeliantė nebuvo pakviesta, yra nepagrįstas. Nurodo, kad atsakovas, samdydamas įmonę atlikti kadastrinius matavimus, prisiimtų prievolę rinkti prašus, kviesti į žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nurodo, kad šią pareigą turėjo atlikti būtent S. U. įmonė. Nurodo, kad ieškovė turėjo būti informuota apie kadastrinių matavimų atlikimą, nes priešingu atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų leidusi pradėti rengti projektavimo procedūros, kadangi parengus kadastrinius matavimus patikrina įgaliotos valstybinės institucijos ir esant trūkumų jų netvirtina.

316.2.

32Dėl turtinės žalos dydžio atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pati ieškovė nepateikė įrodymų, jog 2005 m. lapkričio 15 d. pirkdama žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), patikrino jo dydį. Nurodo, kad jei žemės sklypai persidengia, atsakovė turi kreiptis į žemės sklypo pardavėją dėl pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo ar kainos sumažinimo. Teigia, kad jeigu teismas tenkintų ieškovės ieškinį, žalos atlyginimas turi būti priteistas ne iš atsakovo, o iš valstybės, kuri grąžino žemę atsakovui. Papildomai pažymi, kad ieškovė skaičiuoja žalos dydį ne nuosavo žemės sklypo vertės ar jo įsigijimo kainos, o nuo atsakovui priklausiusių ir jau išskaidytų sklypų rinkos vertės.

336.3.

34Dėl ieškinio senaties atsakovas nurodo, kad apeliantė nenurodo jokių priežasčių, kurias būtų galima vertinti kaip svarbias, kodėl praleido ieškinio senaties terminą ir anksčiau nesikreipė į teismą. Nurodo, ieškovė turėjo laiko sužinoti tikslų savo žemės sklypo plotą nuo 2006 metų.

357.

36Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

377.1.

38Dėl civilinės atsakomybės taikymo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Teigia, kad ieškovė 2006 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,7500 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), pagal preliminarius matavimus, todėl iš privataus asmens Z. V. įsigijusi žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiėmė visą riziką ir pasekmes. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie yra tikslūs, ir šie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

397.2.

40Dėl turtinės žalos dydžio trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra nustatyti ieškovės nuostoliai, taip pat nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusių pasekmių, nėra jokios atsakovo kaltės, nes jis neatliko žemės sklypo geodezinių matavimų.

417.3.

42Dėl ieškinio senaties termino taikymo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad mano, jog yra praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

458.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

479.

48CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

49Faktinės aplinkybės

5010.

512004 m. gruodžio 27 d. A. J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,2000 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kretingos r. Žemės sklypas suformuotas remiantis preliminariais matavimais. Atsakovui 2007 m. spalio 24 d. dovanų sutartimi žemės savininkas perleido ginčo sklypą. Atsakovui buvo suteiktos planavimo organizatoriaus teisės ir jis užsakė detaliojo plano rengimą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vakarų regiono projektai“. S. U. geodezinių darbų įmonė atliko atsakovo žemės sklypo geodezinį planą. 2010 m. kovo 26 d. teritorijų planavimo dokumentas – ginčo žemės sklypo detalusis planas – buvo patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus. 2010 m. gegužės 27 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-232 buvo patvirtintas atsakovui priklausančio žemės sklypo detalusis planas.

5211.

53Ieškovė 0,750 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Kretingos r., 2006 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš Z. V., kuriai nuosavybės teisės į šį žemės sklypą taip pat buvo atkurtos 2004 m. gruodžio 27 d., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

54Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

5512.

56Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto, kadangi ieškovė teigia, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė turtinį nuostolį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

5713.

58Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad ieškovas turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

5914.

60Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, žalos dydžio ir priežastinio ryšio. Teigia, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, atsakovas sąmoningai pakeitė savo žemės sklypo su ieškovės sklypu ribą ir ją pažymėjo naujais riboženkliais, apie tai neinformuodamas gretimo sklypo savininkės – ieškovės. Nurodo, kad šie atsakovo veiksmai ir jų rezultatas buvo pagrindas tolesnėms detaliojo planavimo procedūroms. Apeliantės teigimu, šiuo atveju atsakovas neteisėtai veikė, nes neįvykdė nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie atliekamus kadastrinius matavimus.

6115.

62Su šiais apeliantės nurodytais argumentais nesutiktina. Pirmiausia atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovas atliko šiuos veiksmus – pakeitė sklypo riboženklius. Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kadastrinius matavimus atliko S. U. įmonė (I tomas, e. b. l. 70–71). Atsakovas organizavo detaliojo plano parengimą, o faktinė detaliojo plano rengėja buvo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų regiono projektai“ ir projekto vadovas – Rimvydas Grikštas (II tomas, e. b. l. 65). Planuojamo žemės sklypo teritorija – 1,200 ha. Atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas preliminariais matavimais (II tomas, e. b. l. 41–42).

6316.

64Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, kad atsakovas savavališkai pats pakeitė sklypų riboženklius, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

6517.

66Apeliantė teigia, kad atsakovas taip pat atliko neteisėtus veiksmus, kadangi nekvietė apeliantės į sklypo matavimus.

67Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Remiantis rašytinais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros skyrius 2010 m. kovo 26 d. aktu nustatė, kad detaliojo plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo sąvado reikalavimus (II tomas, e. b. l. 71–72). Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu patvirtino atsakovo žemės sklypo detalųjį planą (I tomas, e. b. l. 8), atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pateiktas detaliojo plano projektas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, o faktas, kad ieškovė nedalyvavo procese, pats savaime nereiškia, kad jai nebuvo apie jį pranešta. Taigi ieškovė neįrodė, kad detalusis planavimas buvo atliktas pažeidus nustatytas detaliojo planavimo procedūras.

6818.

69Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį deliktinės atsakomybės reglamentavimą, konstatuoja, jog apeliantės nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, laikytini nepagrįstais. Laikytina, kad apeliantė neįrodė šių deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pakeitė sklypo riboženklius ar atliktų kokius kitus neteisėtus veiksmus, ir konstatuota, kad visus matavimus ir su jais susijusius veiksmus atliko S. U. geodezinių darbų įmonė, detaliojo planavimo proceso teisėtumą nustatyta tvarka patvirtino kompetentingos institucijos. Vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos apeliantė, nėra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

70Dėl žalos ir jos dydžio kaip deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

7119.

72Deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B., bylos Nr. 3K-3-392/2011).

7320.

74Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl žalos fakto konstatavimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo žemės sklypas būtų padidėjęs 553 kvadratiniais metrais. Apeliantės teigimu, po kadastrinių matavimų atsakovo žemės sklypo ribos „įžengė“ į ieškovės žemės sklypą, dėl ko jos žemės sklypo plotas sumažėjo 553 kvadratiniais metrais. Nurodo, kad atsakovas pasisavino 553 kvadratinius metrus ieškovei priklausančios žemės ir padarė ieškovei turtinę žalą, nes sumažėjo ieškovės turto dalis. Teigia, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nusavintos ieškovės turto dalies vertė yra 6868 eurai, todėl jai buvo padaryta 6000 eurų dydžio žala.

7521.

76Su šiais apeliantės argumentais nesutinkama. Pirmiausia nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).

7722.

78Apeliantė teigia, kad patyrė 6000 Eur žalą, kadangi atsakovas užvaldė 553 kvadratinius metrus ieškovei priklausančio sklypo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1,200 ha žemės sklypas, kuris yra padalytas į 8 atskiras dalis (II tomas, e. b. l. 41–57). Ieškovei, pagal preliminarius duomenis, priklauso 0,7500 ha žemės sklypas (I tomas, e. b. l. 6, II tomas, e. b. l. 59–60, 133–134). Atsakovui detalusis planas buvo rengtas ir tvirtintas dėl 1,2000 ha sklypo (II tomas, e. b. l. 66–76, detaliojo planavimo sąlygų 3 punktas), tai yra tokio dydžio, koks yra numatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro išrašuose (II tomas, e. b. l. 41–57). Toks sklypo ploto dydis nurodytas ir detaliojo plano sprendimų konkretizavimo 4.4 punktu (I tomas, e. b. l. 10–22) ir patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu (I tomas, e. b. l. 8). Taigi byloje nėra įrodymų, kad ieškovo žemės sklypas buvo neteisėtai padidintas ieškovės sklypo sąskaita.

7923.

80Apeliantė grįsdama argumentus dėl žalos dydžio remiasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovei priklausanti žemės sklypo riba, pagal preliminarius matavimus, neatitinka nurodytų linijų ilgių ir taškuose 1-2, nurodytose preliminariame plane M 1: 10 000, dengiasi su gretimo žemės sklypo riba 1,8 m; taškuose 3-4, matuojant nuo kelio A11 vidurio 19,5 m ir atidedant 36,3 m – persidengimas 2,5 m, o pagal įtvirtintą medinį riboženklį – 3,5 m (I tomas, e. b. l. 25–27), ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nustatyta, kad ieškovei priklauso 0,7500 ha žemės plotas pagal preliminarius matavimus.

8124.

82Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė skaičiuodama žalos dydį nurodo, kad jos sklypas buvo 0,7500 ha dydžio ir po patikrinimo nustatyta, kad jos sklypas yra sumažėjęs iki 0,6974 ha, ir teigia, kad jos sklypas sumažėjo iš viso 553 kvadratiniais metrais. Su šiais apeliantės atliktais skaičiavimais nesutiktina, kadangi plotas, pagal pateikus ieškovės duomenis, yra sumažėjęs 0,0526 ha (0,7500 – 0,6974 = 0,0526 ha), kas sudaro 526 kvadratinius metrus. Laikoma, kad apeliantė neįrodė žalos atsiradimo fakto ir žalos dydžio, kadangi nepagrindė ne tik žalos buvimo fakto, bet ir jos dydžio (553 kvadratinių metrų ploto apskaičiavimo), nors, pagal ieškovės pateiktus duomenis, skirtumas yra 526 kvadratinių metrų. Kaip matyti iš situacijos plano, atsakovo suformuoti žemės sklypai išdėstyti išilgai atsakovės sklypo, sklypo ilgis – daugiau nei 200 metrų, kita dalis ribojasi su ( - ) bei kitu kadastriniais matavimais suformuotu žemės sklypu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad faktinis sklypo plotas, kuri valdo ieškovė, daugiau tikėtina, neatitinka to ploto, kuris buvo paskaičiuotas atlikus preliminarius matavimus ir kurį ieškovei 2006 m. lapkričio 15 d. pardavė žemės reformos dalyvė. Pažymėtina, kad ieškovė savo sklypo kadastrinius matavimus padėjo 2014 metais, tačiau iki galo šis procesas neužbaigtas, todėl teigti, kad kadastrinius matavimus atlikus jos valdomas žemės sklypas realiai sumažėtų 553 kvadratiniais metrais, nėra pagrindo (CPK 185 str.). Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, jog žalą padariusio asmens deliktinė civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Minėtų deliktinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo našta tenka ieškinį pareiškusiam asmeniui – ieškovui. Ieškovui tokių įrodymų nepateikus ir atitinkamai nenurodžius jo reikalavimus patvirtinančių aplinkybių, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė visų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų.

8325.

84Pažymėtina, kad šalys pačios nedalyvavo žemės reformoje ir jiems nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Žemės sklypo savininkas, kuris dalyvauja privačios žemės perleidimo santykiuose ir iš privataus asmens įsigyja žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiima visą riziką ir pasekmes dėl vėliau atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyto mažesnio žemės sklypo ploto, nes tokio iš privačių asmenų įsigyto žemės sklypo savininkas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės sklypo ploto trūkumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-732/2014).

85Dėl ieškinio senaties termino taikymo

8626.

87Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi, plačiąja prasme ieškinio senatimi yra ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje, veikimas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą.

8827.

89Dėl ieškinio senaties instituto specifikos yra nustatomos specialios ieškinio senaties terminų eigos skaičiavimo taisyklės. Specialiosios taisyklės, reguliuojančios ieškinio senaties termino pradžią, sustabdymą, nutraukimą, pratęsimą ir atnaujinimą, nustatytos CK 1.124–1.135 straipsniuose. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams: šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

9028.

91Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl 6000 Eur žalos atlyginimo pareikštas 2017 m. gegužės 8 d. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi, atsakovo teigimu, ieškovei apie detaliojo plano rengimo procedūras buvo žinoma, jis vyko 2010 metais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad detalusis planas buvo patvirtintas 2010 m. gegužės 27 d. ir sklypo kadastriniai duomenys viešajame registre įregistruoti 2011 m. balandžio 1 d. taikė ieškinio senatį.

9229.

93Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą nepagrįstai siejo su detaliojo planavimo procedūromis, nurodydamas, kad ieškovei apie šias procedūras buvo žinoma. Nurodo, kad ieškovė apie tai, kad jos žemės sklypas yra sumažėjęs 553 kvadratiniais metrais, sužinojo gavusi matininko E. P. 2014 m. spalio 20 d. informacinį pranešimą ir žemės sklypo plano bei viršpločio situacijos schemą, todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą siejo būtent su šiomis procedūromis. Tokios pat pozicijos apeliantė laikėsi ir pirmos instancijos teisme.

9430.

95CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

9631.

97Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9832.

99Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad apie jos galimą teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. spalio 20 d. gavusi informacinį pranešimą, žemės sklypo planą ir viršpločio situacijos schemą. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė sklypų savininkė yra nuo 2006 m. lapkričio 15 d., atsakovas jam priklausančius sklypus padalijo 2010 metais. Ieškovė žinodama, kad jos sklypo ribos yra nustatytos vadovaujantis preliminariais matavimais, nuo sklypo įsigijimo turėjo visas galimybes domėtis detaliojo plano rengimu. Pažymėtina, kad nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

10033.

101Kolegijos vertinimu, apeliantė jau nuo 2006 metų turėjo visas galimybes parengti jai priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, domėtis greta esančių žemės sklypų statusu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas detalųjį planą parengė 2010 m. gegužės 27 d. ir jį įregistravo 2011 m. balandžio 1 d., ieškovė būdama rūpestinga sklypo savininkė galėjo domėtis vykdomais darbais ir turėjo galimybę viešame registre pasitikslinti sklypo plano sudarymo bei parengimo, jo įregistravimo viešame registre detales, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas suformuotas preliminariais matavimais, kurie po detaliojo plano patvirtinimo su besiribojančiu sklypu gali pakisti. Tokių veiksmų ieškovė neatliko, atliktų kadastrinių matavimų neginčijo, viešuosiuose registruose esančių duomenų netikrino, konstatuotina, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir ieškinio senaties termino pradžia nustatoma 2011 m. balandžio 1 d., tai yra, nuo to momento, kai atsakovas įregistravo jam priklausančių žemės sklypų padalijimą. Kolegijos vertinimu, ieškinio senaties termino skaičiavimo negalima sieti su 2014 m. spalio 20 d. matininko informaciniu pranešimu, nes šis dokumentas buvo įteiktas ieškovei dėl pačios veiksmų, tai yra pradėjus rengti kadastrinius matavimus 2014 metais. Nustatyta, kad ieškinys pateiktas 2017 m. gegužės 8 d., todėl siejant su ieškinio momento atsiradimo pradžia 2011 m. balandžio 1 d. darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį.

10234.

103Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovui nebuvo sudaryta galimybė replikuoti į atsakovo atstovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo. Remiantis 2018 m. vasario 1 d. teismo posėdžio protokolu nustatyta, kad atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti ieškinio senatį. Sutiktina su apeliante, kad pirmos instancijos teisme atsakovui pateikus prašymą taikyti senatį teismas neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės ir nesuteikė galimybės ieškovei pasisakyti, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendime dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų ir ieškinio senaties taikymo yra išsamiai pasisakyta, be to, savo teise atsikirsti į šį prašymą ieškovė realizavo apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad toks neesminis proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

10435.

105Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

106Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

10736.

108Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

10937.

110Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti 605 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,60 EUR), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašymas priteisti 605 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

111Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

112palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą.

113Priteisti iš ieškovės D. D. atsakovo V. V. naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti 6000 EUR... 7. 2.... 8. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį... 9. 3.... 10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį ir... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimu... 14. 4.1.... 15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tik nustačius visas deliktinės... 16. 4.2.... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 5.... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų... 21. 5.1.... 22. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų apeliantė nurodo, kad nesutinka... 23. 5.2.... 24. Dėl deliktinės atsakomybės sąlygos – žalos apeliantė nurodo, kad... 25. 5.3.... 26. Dėl ieškinio senaties termino apeliantė nurodo, kad atsakovo atstovė... 27. 6.... 28. Atsiliepimu atsakovas V. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 29. 6.1.... 30. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovas teigia, kad apeliantės... 31. 6.2.... 32. Dėl turtinės žalos dydžio atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pati... 33. 6.3.... 34. Dėl ieškinio senaties atsakovas nurodo, kad apeliantė nenurodo jokių... 35. 7.... 36. Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo atmesti... 37. 7.1.... 38. Dėl civilinės atsakomybės taikymo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės... 39. 7.2.... 40. Dėl turtinės žalos dydžio trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba... 41. 7.3.... 42. Dėl ieškinio senaties termino taikymo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 45. 8.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 47. 9.... 48. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 49. Faktinės aplinkybės... 50. 10.... 51. 2004 m. gruodžio 27 d. A. J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,2000 ha... 52. 11.... 53. Ieškovė 0,750 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ),... 54. Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip deliktinės... 55. 12.... 56. Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė... 57. 13.... 58. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės... 59. 14.... 60. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad... 61. 15.... 62. Su šiais apeliantės nurodytais argumentais nesutiktina. Pirmiausia atmestini... 63. 16.... 64. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų,... 65. 17.... 66. Apeliantė teigia, kad atsakovas taip pat atliko neteisėtus veiksmus, kadangi... 67. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 papunktyje įtvirtintas... 68. 18.... 69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį... 70. Dėl žalos ir jos dydžio kaip deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų... 71. 19.... 72. Deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos,... 73. 20.... 74. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl žalos... 75. 21.... 76. Su šiais apeliantės argumentais nesutinkama. Pirmiausia nuostolių, kaip... 77. 22.... 78. Apeliantė teigia, kad patyrė 6000 Eur žalą, kadangi atsakovas užvaldė 553... 79. 23.... 80. Apeliantė grįsdama argumentus dėl žalos dydžio remiasi Nacionalinės... 81. 24.... 82. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė... 83. 25.... 84. Pažymėtina, kad šalys pačios nedalyvavo žemės reformoje ir jiems nebuvo... 85. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 86. 26.... 87. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per... 88. 27.... 89. Dėl ieškinio senaties instituto specifikos yra nustatomos specialios... 90. 28.... 91. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl 6000 Eur žalos atlyginimo pareikštas... 92. 29.... 93. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 94. 30.... 95. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas... 96. 31.... 97. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo... 98. 32.... 99. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad apie jos galimą teisių pažeidimą... 100. 33.... 101. Kolegijos vertinimu, apeliantė jau nuo 2006 metų turėjo visas galimybes... 102. 34.... 103. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu... 104. 35.... 105. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 106. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 107. 36.... 108. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 109. 37.... 110. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti 605 EUR... 111. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 112. palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 21 d.... 113. Priteisti iš ieškovės D. D. atsakovo V. V. naudai 605 Eur bylinėjimosi...