Byla 2-983-816/2016
Dėl akto pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant Martynui Vosyliui, dalyvaujant ieškovams J. K., R. N. Š., S. Z., ieškovei ir trečiojo asmens 924-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovei (pirmininkei) I. Š., ieškovų atstovui advokatui G. G., atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, atstovui V. S., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L. N., trečiajam asmeniui ir namo gyventojų atstovui T. J., trečiųjų asmenų UAB ,,Real house‘‘ ir N. S. atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. K., R. N. Š., S. Z., T. Z. ir I. Š. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims 924-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, BĮ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Turto bankas“, UAB „Real house“, Š. K., V. C., T. J., T. J., M. R., R. R., V. L., M. Š., I. S., I. L., D. J., S. Z., S. B. ir N. S. dėl akto pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Nustatė

2ieškovai pareiškė ieškinį (b. 1t. l. 1-5), kuriuo prašo pripažinti negaliojančia dalį Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo akto Nr. (5)-7.2(S)-46, priimto Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 pagrindu, dėl garažo ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), unikalus Nr. ( - ), perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, panaikinti nurodyto akto pagrindu atliktą statinio teisinę registraciją savivaldybės vardu, prašė pripažinti nuosavybės teisę: J. K. į garažo, esančio ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), unikalus Nr. ( - ), boksą Nr. 1; R. N. Š. į garažo, esančio ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), unikalus Nr. ( - ), boksą Nr. 2; S. Z. į garažo, esančio ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), unikalus Nr. ( - ), boksą Nr. 3; T. Z. į garažo, esančio ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), unikalus Nr. ( - ), boksą Nr. 4; I. Š. į garažo, esančio ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), unikalus Nr. ( - ), boksą Nr. 5. bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai patikslinę reikalavimus (b. 3t. l. 99-100), prašo pripažinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisę į garažą ( - ), pažymėtą ( - ), unikalus Nr. ( - ).

3Ieškovai nurodo, kad pastatas – garažas, esantis ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), namo kieme yra rekonstruotas iš ūkinių pastatų – sandėliukų. Šiais sandėliukais visuomet naudojosi namo, esančio ( - ) (buvęs adresas – ( - )), gyventojai. Jie buvo naudojami kaip kieto kuro sandėliai (malkinės), todėl yra laikytini butų priklausiniais. Kadangi jų būklė buvo labai prasta, jų naudotojai, minėto namo gyventojai, kreipėsi dėl statybos leidimų rekonstruoti ūkio sandėliukus į garažus. 1990-01-23 buvo išduoti leidimai vykdyti individualią statybą rekonstruojant ūkio paskirties sandėliukus į garažus. Ieškovas J. K. 1991-12-21 pateikė pareiškimą dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo, kuriame nurodė, norįs įsigyti trijų kambarių butą su rūsiu ir sandėliuku (priestate prie įėjimo į kiemą). Minėtu sandėliuku ieškovas bei jo tėvai naudojosi nuo pat gyvenimo minėtame bute pradžios. 1992-06-05 Buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, jog ieškovas įsigijo trijų kambarių butą, kurio naudingasis plotas sudaro 98,46 kv. m ir kitus pastatus bei rūsį, todėl laiko, jog įsigijo ir sandėliuką, kurį 1990-01-23 Leidimo vykdyti individualią statybą Nr. 17/90 pagrindu rekonstravo į garažo boksą Nr. 1, kurio plotas 17,61 kv. m. Garažo bokso Nr. 2 savininkė yra R. N. Š., kuri gyvena ( - ). Įsikėlusi gyventi į minėtą butą, ji iš B. B. įsigijo teisę naudotis vienu iš dviejų jai priklausiusių sandėliukų, kuris 1990-01-23 leidimo pagrindu buvo rekonstruotas į 15,09 kv. m ploto garažo boksą Nr. 2. S. Z. ir T. Z. bute, esančiame ( - ), gyvena nuo 1986 m., o nuo 1990-04-12 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise yra šio buto savininkai, jie taip pat naudojosi ūkiniu sandėliuku, kurį 1990-01-23 Leidimo vykdyti individualią statybą Nr. 19/90 pagrindu rekonstravo į 19,48 kv. m ploto garažo boksą Nr. 3. 1998 m. ieškovai S. Z. bei T. Z. taip pat iš J. K., gyvenusios ( - ), įsigijo 1990-01-23 Leidimo vykdyti individualią statybą pagrindu rekonstruotą 15,58 kv. m ploto garažo boksą Nr. 4. Ieškovė I. Š. 1997-02-04 iš B. B. ir D. B. įsigijo butą ( - ). Įsigijusi butą ji pradėjo naudotis ir ūkiniu sandėliuku, kuris 1990-01-23 Leidimo vykdyti individualią statybą Nr. 21/90 pagrindu buvo rekonstruotas į 14,30 kv. m ploto garažo boksą Nr. 5. Rekonstruoti sandėliukai – garažo boksai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 - 1994-12-12 buvo ieškovų inventorizuoti, tačiau nei vienas iš ieškovų neįregistravo nuosavybės teisių į juos, nors jais ir toliau naudojosi kaip butų priklausiniais. Garažai, plane pažymėti ( - ), yra žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kuris 2005-12-13 Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu yra išnuomotas 924-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai 27 metų laikotarpiui. Pažymi, jog 1990 m. – 1991 m. sudarytose butų pirkimo – pardavimo sutartyse su ieškovais nebuvo aptarti klausimai dėl sandėliukų, nors buvo teikti prašymai parduoti ir sandėliukus (garažus), esančius gyvenamojo namo ( - ), kieme. Laiko, jog minėti garažai yra ieškovams priklausančių butų priklausiniai. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn objektus su jiems priskirtais priklausiniais – garažu, esančiu ( - ), žymėjimo indeksas ( - ). 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo aktu Nr. (5.)-7.2(S)-46 minėti garažai buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Teigia, jog dar iki 2008-12-15 minėti garažai priklausė ieškovams, kaip jų butų priklausiniai ir nepriklausė valstybei, todėl negalėjo būti Vilniaus apskrities viršininko perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, kadangi tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį bei patikslintą ieškinį (b. 1t. l. 60-65, b. 2t. l. 79-81) su pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nuosavybės teisė į buvusius sandėliukus ieškovams niekados neegzistavo. Prie ieškinio pateikti dokumentai iš esmės susiję tik su nuosavybės teisėmis į atitinkamus butus name, esančiame ( - ), tačiau nė vienoje pateiktoje šio namo buto pirkimo – pardavimo ar įgijimo nuosavybėn kitokiu būdu sutartyje sandėliukai nėra minimi. Pažymi, jog ( - ), esančiame name yra 19 butų, tačiau nėra aišku, kodėl garažus Nr. 1-5 reikėtų laikyti būtent ieškovų butų priklausiniais. Teigia, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo garažas yra susijęs su ieškovų butais nuolatiniu ir neatsiejamu ryšiu, lemiančiu šio garažo tarnavimą ieškovų butams kaip pagrindiniams daiktams. Šiuo atveju ieškovų butai visiškai gali funkcionuoti ir be ginčo garažo. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad ieškovai naudojasi garažais ilgą laiką savaime nesukuria ir negali sukurti nuosavybės teisių asmenims, besinaudojantiems šiuo daiktu. Nurodo, jog ginčo garažas yra atskiras statinys, įregistruotas viešajame registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kadangi šis garažas gali būti ir yra naudojamas nepriklausomai nuo ieškovams priklausančių butų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 str., kuriame numatytas vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo skundą padavusiam asmeniui dienos, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą. Pateikė rašytinius paaiškinimus (b. 3t. l.138-131).

5Atsakovas valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepimu (b. 2t. l. 111-113) su ieškiniu nesutinka, laiko jį atmestinu kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. nurodoma, jog savivaldybių nuosavybėn perduodamos neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo pastatas savivaldybės nebuvo privatizuotas ir tokiu būdu iš valstybinės nuosavybės nebuvo perleistas privačion nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, Vilniaus miesto savivaldybė parengė valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentus ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui (vadovaujantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo 4 p.), kuris savo ruožtu neviršydamas savo kompetencijos ir įgyvendindamas teisės aktais nustatytas pareigas, pasirašė savivaldybės parengtą ir pateiktą 2008-12-15 Perdavimo – priėmimo aktą Nr. (5.)-7.2(S)-46, taip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perduodamas valstybės nuosavybe esančius objektus, įskaitant ir ginčo turtą. Paaiškino, jog valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991-06-20 Butų privatizavimo įstatymą, galiojusį iki 1998-07-01. Šio įstatymo 2 str. buvo nurodyta, jog daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo – pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal butų privatizavimo įstatymą daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę šias patalpas įsigyti asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog būtina nustatyti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisė šias patalpas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo bei 1991-07-31 Vyriausybės nutarimu Nr. 309 patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų privatizavimo taisyklių (toliau – Privatizavimo taisyklės) nuostatas. Savo ruožtu nurodo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai. Atsižvelgiant į tai, kad ne visos patalpos galėjo būti privatizuotos perkant gyvenamąsias patalpas, todėl jos liko viešosios nuosavybės objektu iki jų pardavimo. Be to, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iš privatizavimo sandorio. Vadovaujantis Privatizavimo taisyklėmis, buto kainą sudarė gyvenamojo namo, namo dalies, buto bendrojo (naudingo) ploto (kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį plotas) kaina. Atsižvelgiant į galiojusį teisinį reglamentavimą, patalpos, turinčios su butais funkcinį ryšį ir esančios privatizuojamų butų priklausiniais buvo laikomos privatizavimo objektais ir taip pat buvo įkainojamos, nurodant jų kainą gyvenamojo namo butų įkainojimo aktuose ir už jas buvo apmokama teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju duomenų, jog ginčo garažai (ar sandėliukai) buvo įtraukti į privatizuotų butų inventorizavimo bylas kaip šių priklausiniai, nepateikta ar kad kartu su butais ieškovai juos būtų privatizavę. Privatizavimo sutartyse, sudarytose su ieškovais nėra patvirtintas ginčo garažų privatizavimo faktas. Aplinkybė, jog ieškovai kurį laiką savo nuožiūra galėjo naudotis ir naudojasi ginčo patalpomis, nuosavybės teisės jiems nesukūrė, o pats ginčo pastatas yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jokiais funkciniais ryšiais nesusijęs su gyvenamuoju namu, esančiu ( - ). Atkreipė dėmesį, jog nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui, turi susiklostyti po to, kai buto ar namo gyventojams negyvenamoji patalpa suteikta ar leista ja naudotis nustatyta tvarka.

6Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškovų pareikštą ieškinį (b. 1t. l. 68-72) prašo reikalavimą dėl ginčo statinio registracijos savivaldybės vardu panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą arba nagrinėti kaip išvestinio pobūdžio, nes savivaldybės nuosavybės teisių registracija registre atlikta teisėtai. Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre į garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 ir 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo akto Nr. (5.)-7.2(S)-46 pagrindu įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 str. 7 d. 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo aktas yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pažymėjo, jog 2007-02-21 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-179-302/2007 ir 2009-12-07 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2009 priėmė nutartis, kuriose konstatavo, jog garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra valstybės nuosavybė, todėl ieškovai reiškiamu ieškiniu iš esmės prašo konstatuoti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Nurodo, kad nors ieškovai ir nedalyvavo minėtų civilinių bylų nagrinėjime, įrodinėjimo dalykas buvo fizinio asmens nuosavybės teisių pripažinimas į tam tikrą patalpą, esančią ginčo garaže, todėl laiko, jog minėtos nutartys sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems šiose bylose asmenims, t. y. ieškovams. Nurodė, jog ieškovai, buvę butų savininkai privatizavimo sutartimis ieškinyje nurodomo ginčo garažo neįsigijo (neprivatizavo), todėl minėtos patalpos liko valstybės (savivaldybės) nuosavybė. Teigia, jog tai, kad minėtose sutartyse buvo nurodyta, jog sutartimis perleidžiamos nuosavybės teisės ne tik į butus bet ir į kitus statinius nepagrįsta, nes šiose standartinėse sutartyse prie įrašų „kiti statiniai“ nėra įrašyta jokių duomenų, jog minėtų butų tuometiniams savininkams perleidžiamos nuosavybės teisės ir į ginčo statinius. Nei butų privatizavimo dokumentuose, nei vėlesniuose nuosavybės teisių perleidimo sandoriuose ginčo patalpos nebuvo nurodytos kaip pirkimo – pardavimo sandorio dalykas. Atkreipia dėmesį, jog ieškovei I. Š. dar 2013 m. buvo žinoma apie 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo aktą Nr. (5.)-7.2(S)-46, kai būdama 924-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė pateikė įregistruoti bendrijos nuosavybės teises į ginčo garažą.

7Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį (b. 1t. l. 119-121) nurodo, jog iki ginčo turto perdavimo savivaldybei, turtas nuosavybės teise priklausė valstybei, kurią, perduodant turtą, atstovavo Vilniaus apskrities viršininkas. Nei VĮ „Turto bankas“, nei iki 2014-10-01 veikęs VĮ „Valstybės turto fondas“ ginčo turto niekada nevaldė, nenaudojo ir juo nedisponavo. Prašo ieškinį teismui spręsti savo nuožiūra.

8Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b. 2t. l. 97-102) prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodo, jog 0,1022 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kadastro Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį ji yra išnuomojusi 924-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai iki 2032-12-12 pagal 2005-12-13 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-2019. Pažymi, jog ginčijamas aktas yra administracinis aktas, kurio apskundimo terminas yra suėjęs, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Teigia, jog nėra jokių duomenų, įrodančių, kad ginčo garažo patalpas ir ieškovų butus sieja nuolatinis ryšys, kuris lemtų šių patalpų buvimą ieškovų butų priklausiniais. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovai galimai naudojo sandėliukus kurui laikyti, nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad dabartinės ginčo garažo patalpos ieškovų butų privatizavimo metu buvo jų priklausiniais.

9Trečiasis asmuo UAB „Real house“ pateiktame atsiliepime į ieškovų ieškinį (b. 2t. l. 49-52, 186-187) nurodo, jog tik 2014-04-22 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą adresu ( - ), todėl jam nėra žinomos faktinės aplinkybės.

10Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė procesinį dokumentą (b. 3t. l. 173-175), nurodydama, kad nėra pagrindo byloje institucijai pateikti išvadą.

11Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė išvadą (b. 4t. l. 73), kurioje nurodė, kad pastatas, esantis ( - ), kultūros paveldo vertybių registre registruotas kaip pavienis objektas, pastatytas XIX a. pabaigoje ir patenka į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją.

12Ieškovė R. N. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2005 m. įregistravo ( - ), esančio namo gyventojų bendriją, kurios primininke ji buvo 10 metų. Įregistravus bendriją, bendrija išsinuomojo žemės sklypą, kuriame yra minėtas namas. Pati minėtame name gyvena nuo 1994 m., savo senąjį butą išmainė į šį, kartu su sandėliuku. Prie namo yra maždaug 80 kv. m ploto garažas, kurį sudaro 5 garažų boksai (ginčo garažas) bei apie 55 kv. m plotą sudarantys sandėliukai, kurie nuosavybės teise priklauso bendrijai ir jais naudojasi visi namo gyventojai bendrosios dalinės nuosavybės teise. Paaiškino, jog prie notarinės mainų sutarties buvo sudarytas susitarimas dėl sandėliuko perleidimo, kadangi jis nebuvo registruotas, jo perleidimo notaras tvirtinti negalėjo. Tie, kurie turėjo automobilius, savo lėšomis tuos sandėliukus sutvarkė, įsirengė. Paaiškino, jog anksčiau namas neturėjo centralizuotos šildymo sistemos, todėl sandėliukai buvo skirti kietojo kuro laikymui. Nepaisant to, su centralizuota namo šildymo sistema yra problemų, kadangi centrinė trasa atvesta netinkamai ir namas pakankamai neįšyla, todėl namo gyventojai turi papildomai kūrenti krosnis / pečius savo butuose, todėl vis dar yra laikomos malkos. Pažymėjo, jog namas neturi rūsių ar kitų pagalbinių patalpų be sandėliukų (garažų), esančių namo kieme. Ginčo garaže esančių 5 garažo boksų savininkais laiko ieškovus. Nurodė, jog sandėliukai buvo pastatyti kartu su namu. Taip pat pabrėžė, kad valstybė neturėjo teisės ginčo objekto nusavinti nepranešus apie tai, kadangi bendrija nuomoja žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas bei garažai. Laiko, jog butai buvo privatizuoti su jų priklausiniais.

13Ieškovas S. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, jog name, esančiame ( - ), gyvena apie 30 metų. Pažymėjo, jog ginčo pastatas buvo apleistas, todėl savo jėgomis bei lėšomis ieškovai susitvarkė tuos ūkinius sandėliukus ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl tokios statybos įteisinimo. Įsikrausčius į minėtą namą nekilo klausimų dėl sandėliuko priklausymo prie buto, kadangi buvo duotas raktas nuo jo. Atkreipia dėmesį, jog buvo 6 pagalbinės patalpos, dvi sujungus į vieną – liko 5. Pažymėjo, jog šiuo metu sandėliukų (garažų) tikrai nėra tiek, kiek name yra butų. Teigia, jog leidimą sandėliuko rekonstrukcijai (statybai) gavo jau po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo. Nurodė, jog vieną sandėliuką įgijo su butu, o kitą iš J. K., kuris susitarimu savo sandėliuką perdavė ieškovui. Nurodė, jog J. K. perleido savo sandėliuką pardavinėdamas butą, t. y. pardavė butą be pagalbinės patalpos. Po privatizavimo manė, jog privatizavo drauge ir sandėliuką (garažą). Pažymėjo, jog bute turi židinį.

14Ieškovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog name, esančiame ( - ), gyvena nuo 1957 m., butą šiame name su garažu paveldėjo 2001 m. mirus jo tėvui J. K.. Pabrėžė, jog jam visuomet priklausė būtent garažas, tačiau ne sandėliukas, kadangi mokėjo privalomas draudimo įmokas. Paaiškino, jog sandėliukai jau egzistavo jam gimus, juose buvo laikomos anglys, kuriomis buvo šildomas namas, konkretus butas turėjo konkretų sandėliuką, ant kurio buvo užrašytas buto numeris. Centralizuota šildymo sistema buvo įvesta 1960 m., iki tol buvo kūrenama krosnimis. Teigė, jog visi ar beveik visi namo gyventojai turėjo sandėliukus, tačiau ne visų buvo vienodo dydžio. Atkreipė dėmesį, jog jų garažu naudojosi tik jų butas. Nurodė, jog jo tėvas turėjo automobilį, tuo metu visame name buvo tik 3-4 žmonės, kurie turėjo automobilius ir juos laikė tuose sandėliukuose. Sandėliukai buvo medinėmis durimis, be grindų. Atsižvelgiant į tai, kad sandėliukai dėvėjosi, todėl paties namo gyventojų pastangomis buvo remontuojami ir tvarkomi bei prižiūrimi, tačiau nebuvo jokio jį perstatymo. 2001 m. buvo paskutinis pertvarkymas, kai medinės durys buvo pakeistos metalinėmis bei išbetonuotos grindys. Nelaiko, jog tokie darbai gali būti pavadinti rekonstrukcija, kadangi nei tūris, nei plotas, užimama vieta absoliučiai per 59 metus nepakito. Taip pat nurodė, jog prašymas buvo pateiktas privatizuoti ne tik butą, tačiau ir sandėliuką. Nurodė, jog namas jokių rūsių neturi, todėl prie namo yra sandėliukai. Taip pat nurodė, kad kai kuriuose butuose šiai dienai krosnys yra funkcionalios, taip pat ir ieškovas turi bute krosnį, kurią kartais naudoja, kūrena malkomis, kurias laiko garaže. Prašyme privatizuoti turtą nurodomas žodis „priestatas“ reiškia sandėliukus. Atkreipė dėmesį, jog sandėliukai, esantys ( - ), 25 metus nei valstybei, nei savivaldybei nerūpėjo, nebuvo rūpinamasi jų išsaugojimu bei būklės pagerinimu. Jeigu ieškovai nebūtų ginčo objekto rekonstravę, sandėliukai taip pat būtų sugriuvę kaip ir kiti, buvę namo kieme.

15Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, jog reikalavimai reiškiami tuo pagrindu, jog ieškovai, rekonstruodami ūkio pastatus (sandėliukus) į garažus – įgijo į juos nuosavybės teisę, o būtent teisės aktų nustatyta tvarka išduotų statybos leidimų pagrindu sukūrus statinius, į kuriuos prašo pripažinti nuosavybės teises. Nurodė, jog namas, esantis ( - ), pastatytas 1940 m. neturėjo centralizuotos šildymo sistemos, todėl namo kieme buvo pastatyti sandėliukai, kurie buvo naudojami kaip butų priklausiniai sandėliuoti kurą šildymui. Dar 1974 m. ir 1976 m. sandėliukai buvo rekonstruoti į garažus. Iš žemės sklypo plano matyti, jog žemės sklype buvo ir daugiau tokios paties paskirties ūkinių pastatų, kurie ilgainiui dėvėjosi, todėl buvo gauti statybas leidžiantys dokumentai tikslu sandėliukus pertvarkyti į garažus, tuo pačiu buvo pertvarkomi ir jau esami garažai, kurie priklausė J. K. ir B. B.. Teigė, jog ieškovai pertvarkydami sandėliukus sukūrė garažus, todėl būtent ieškovai siekia, jog būtų pripažintos nuosavybės teisės į bendrą statinį – garažą, o tarp ( - ), namo gyventojų nėra ginčo dėl sandėliukų (garažų) naudojimosi. Replikavo, jog ieškovams išduoti leidimai nėra pripažinti negaliojančiais.

16Atsakovas valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka, kadangi turtas savivaldybei perduotas pagrįstai, o byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad garažai buvo privatizuoti ir perleisti privačiai nuosavybei. Papildomai paaiškino, jog namas, esantis ( - ), ir prie jo esantys sandėliukai buvo pastatyti 1940 m., sandėliukams buvo atlikta rekonstrukcija, tačiau ji neįteisinta, t. y. nebaigta procedūra. Pažymėjo, jog ieškovai iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo negalėjo būti laikomi butų savininkais, kadangi nebuvo privačios nuosavybės. Be to, leidimų išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas leido būti statytoju ir vėliau įgyti nuosavybės teises į pastatytą objektą tik asmenims, kuriems teisėtai yra suteiktas žemės sklypas gyvenamojo namo su priklausiniais statybai. Byloje nėra duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka ieškovams būtų suteiktas žemės sklypas vykdyti individualią statybą, t. y. rekonstrukciją, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog ieškovai tokias teises įgijo į ginčo statinį. Paaiškino, jog priklausiniai, pagal privatizavimo procesą reglamentuojančius teisės aktus, buvo įkainojimo objektas taip pat, todėl ir atskiras privatizavimo objektas, todėl asmuo privatizuodamas turtą už jį taip pat turėdavo sumokėti tam tikrą kainą. Privatizavimas vyko įstatymų nustatyta tvarka ir kitaip turtas perleistas negalėjo būti. Pažymėjo, jog leidimuose vykdyti sandėliukų rekonstrukciją ieškovai nėra įvardijami savininkais, o tokio leidimo išdavimas nesukuria nuosavybės teisės, o tiesiog įteisina tokių darbų atlikimą, kadangi visų pirma buvo atlikta rekonstrukcija, o tik vėliau gauti leidimai jai įteisinti, todėl ieškovai iš tiesų tokiu būdu nesiekė įgyti į juos nuosavybės teisių. Nurodė, jog privatizavimą vykdė seniūnijos bei savivaldybės, kurios konsultavo gyventojus bei informavo, kokį turtą jie gali privatizuoti, o kokio ne. Atkreipė dėmesį, jog buvo leidžiama privatizuoti tik tokį turtą, kuris buvo apskaitytas bei inventorizuotas. Teigė, jog ieškovai nelaikė savęs garažų savininkais, kadangi privatizavimo metu savo prašymuose privatizuoti turtą taip pat nurodė, jog nori privatizuoti ir garažus, kas liudija, kad jie garažus laikė valstybės nuosavybe ir tokiu būdu siekė įgyti juos asmeninės nuosavybės teise.

17Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teismo posėdžio metu palaikė valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, bei savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog statinio pertvarkymas nuosavybės teisės nesukuria, savo ruožtu statytojas / pertvarkytojas netampa to statinio savininku, t. y. šiuo atveju statybos leidimai nuosavybės teisės sukurti negali, kadangi namas su ginčo ūkiniu pastatu valstybės buvo pastatytas dar 1940 m. Atkreipė dėmesį į tai, jog butai gali būti eksploatuojami ir be ginčo objektų, t. y. garažų, o sandėliukų turėjimas nėra ieškovų būtinųjų poreikių tenkinimas. Nors mano, jog namo pastatymo metu, sandėliukai su juo turėjo funkcinį ryšį, kadangi tuo metu centralizuotos šildymo sistemos name nebuvo, todėl sandėliukai buvo naudojami pagal paskirtį – kietojo kuro laikymui. Be to, visi ieškovai, išskyrus J. K., butus name, esančiame ( - ), įsigijo jau esant įrengtai centralizuotai šildymo sistemai, o garažus įsirengė tie namo gyventojai, kurie turėjo automobilius. Teigia, jog byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina tik garažų naudojimo pagrindą. Šiuo atveju ieškovai neįrodė, jog egzistuoja nors vienas įstatyme numatytas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, o nuosavybė negali atsirasti savaime, remiantis ilgu besitęsiančiu daikto naudojimosi faktu, todėl ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Pažymėjo, jog dokumentai, kurių pagrindu yra įregistruota savivaldybės nuosavybė, nėra nuginčyti. Paaiškino, jog iki ginčo objekto perdavimo savivaldybei, turtas buvo valdomas savivaldybės patikėjimo teise. Turto perdavimo valstybės turto savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. numatoma, jog neprivatizuotas turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju visos sąlygos perdavimui egzistavo, todėl perdavimas buvo teisėtas. Teisės aktai nenumatė pareigos informuoti statinių naudotojų, statytojų ar kitų asmenų dėl turto perdavimo. Neginčija, jog ieškovai ginčo statinį pagerino.

18Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ teismo posėdžio metu nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė Nekilnojamojo turto registrui pateikė 2008 m. Perdavimo – priėmimo aktą bei 1994-12-12 inventorizavimo dokumentus, kurių pagrindu į ginčo objektą buvo įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės. Tik trims asmenims 1994-11-24 nustačius duomenis buvo užfiksuota, kad tai yra garažas su boksais, todėl iš ūkinių pastatų 1I, 2I, 3I, 1P – duomenys buvo pakeisti į 2 objektus – 2G1p ir 5I1p. 5I1p pastatas, vadovaujantis 2016 m. surinktais duomenimis, buvo nugriautas, o jo vietoje stovi naujas 61p statinys. Atkreipė dėmesį, jog 1948-06-15 duomenimis, šildoma buvo glazūruotais pečiukais, o 1971-09-25 jau buvo šiluminė trasa. Atkreipė dėmesį, jog 1971-09-25 žemės sklypo plane taip pat buvo ūkinis pastatas (sandėliukai) pažymėtas 4I1, tačiau jo buvimas nebeatvaizduojamas žemės sklypo plane ir kadastro duomenyse, todėl apie jo likimą duomenų nėra.

19Trečiųjų asmenų UAB „Real house“ ir N. S. atstovas teismo posėdžio metu sutiko, jog ieškinys dalyje dėl 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu bei teisinės registracijos panaikinimo tenkintinas, kadangi tokios būklės turtas, kuris šiuo metu yra įregistruotas viešame registre, nebuvo sukurtas valstybės. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog turtą, kurio statusas nėra aiškus ir kuris nebuvo sutvarkytas bei įregistruotas kaip privati nuosavybė, su kitais tokio pobūdžio objektais valstybė perėmė savo nuosavybėn kaip bešeimininkius daiktus bei perdavė juos savivaldybei, net nebandydama nustatyti jų naudotojų. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju būtina vertinti ginčo statinio santykį su pagrindiniu statiniu, tačiau ne su atskirais butais, kadangi byloje nėra duomenų, kad konkretus sandėliukas būtų atlikęs konkrečią funkciją tam tikro buto atžvilgiu. Ilgainiui namo gyventojų poreikiai kito, keitėsi ir ginčo statinių naudojimo poreikiai, tačiau funkcinis ryšys tarp ūkinio pastato ir daugiabučio gyvenamojo namo išliko. Atkreipė dėmesį, kad bendrija nuomoja visą žemės sklypą, esantį ( - ), ir jai suteikta teisė elgtis kaip viso namo patalpų atstovui tvarkant visą turtą, kas rodo, kad savivaldybė ir valstybė pripažino tą funkcinį ryšį, o sandėliukų privatizavimo klausimas nebuvo išspręstas dėl privatizavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų netobulumo. Be to, Privatizavimo įstatyme nėra reglamentuotas pagalbinių pastatų privatizavimas, kai atitinkamas pagalbinis pastatas nėra priskirtas konkrečiam butui ir kai jis yra viso gyvenamojo namo priklausinys, t. y. kai viena patalpa gali būti priklausiniu tiek vienam, tiek keliems butams. Nelaiko, jog vien ieškovai gali būti pripažintini savininkais, kadangi pastačius namą, esantį ( - ), sandėliukai buvo funkciškai susiję su juo, tačiau ne atskirai su kiekvienu butu. Net jeigu privatizavimo metu asmenys teikė prašymus privatizuoti sandėliukus, nebuvo aišku, kokia dalimi konkretus sandėliukas turėtų būti privatizuotas, kadangi nėra aišku kuris butas kokiu konkrečiu sandėliuku naudojosi. Atkreipė dėmesį, jog leidimai ieškovams išduoti iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės, todėl jų turėjimas nepagrindžia nuosavybės teisų atsiradimo, nes tuo metu visas turtas dar buvo valstybinis. Be to, leidimus ieškovai gavo kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkai ir sandėliukų naudotojai. Leidimai nagrinėjamu atveju buvo gauti ne tikslu įgyti garažus nuosavybės teise, tačiau juos pritaikyti pasikeitusiems poreikiams. Aplinkybė, jog į privatizavimo dokumentus ar skaičiavimus prie privatizavimo kainos nėra įtraukti skaičiavimai dėl pagalbinių patalpų nereiškia, kad jos nebuvo privatizuotos. Nėra jokių duomenų, jog tokie pagalbiniai statiniai privatizavimo laikotarpiu savivaldybės buvo apskaitomi ir kad buvo atskirai privatizuojami.

20Ieškinys iš esmės tenkintinas.

21Byla turi būti nagrinėjama pareikšto ieškinio (su jo patikslinimu) ribose ir, nors ieškovų reikalavimo dėl nuosavybės teisių į ginčo statinį (pagal 1994 m. inventorizacijos duomenis – garažą) pripažinimo pagrindas nėra nuoseklus, iš esmės galima išskirsti du reiškiamo reikalavimo dėl nuosavybės teisių į nurodytą statinį pripažinimo pagrindus: daikto sukūrimą ir daikto kaip privatizuotų butų priklausinio privatizavimą.

22Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. 1t. l. 39-40, 73-76) matyti, jog garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), plane pažymėtas ( - ), yra pastatytas 1940 m., kadastro duomenys pirmą kartą nustatyti 1994-12-12, o įregistruotas viešame registre 2005-11-09 Lietuvos Respublikos valstybės vardu 2004-02-27 Įsakymo Nr. 30-304 pagrindu, 2008-12-22 įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 bei 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo akto Nr. (5)-7.2(S)-46 pagrindu.

23Visuose teismui pateiktuose dokumentuose prie daugiabučio namo, esančio ( - ), bendrosiose šio adreso namo eksplikacijose (ankstesnis adresas ( - )) daugiabutis namas fiksuojamas kartu su priešais jį išsidėsčiusiais pagalbinės paskirties statiniais. Iš byloje esančių duomenų bei įrodymų nustatyta, kad 1981 m. Namo inventorizacinės knygos duomenimis (b. 1t. l. 13-16) 1975-09-26 ( - ) (dabartinis adresas ( - )), esančiame žemės sklype stovėjo 4 pagalbiniai pastatai – 1I1/p, 2I1/m, 3I1/m ir 4I1/m, kurių nusidėvėjimas sudarė 50-75 proc. 1990-01-23 genplane, suderintame su vyr. architektu matyti, kad sandėliukus planuojama rekonstruoti į garažus (fiksuojami 5 boksai), pateikiamoje eksplikacijoje nurodomi atskirų garažo boksų plotai ir statytojai, pastabose nurodoma rekonstrukcijos darbus pradėti tik gavus statybos leidimus ir palikti sandėliukų laikančiąsias sienas, tik vietoje durų montuoti vartus ir sąramas. Su Vyriausiuoju architektūros ir urbanistikos valdybos gamybiniu personalu suderinus Rekonstruojamų sandėliukų į garažus genplaną bei Planą (b. 1 t. l. 14), 1990-01-23 Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Lenino rajono vyriausiasis architektas išdavė ieškovui J. K. Leidimą vykdyti individualią statybą Nr. 17/90 (b. 1t. l. 27) rekonstruojant ūkinį sandėliuką Plane pažymėtą 1-1 į garažą (boksą Nr. 1), B. B. Leidimą vykdyti individualią statybą Nr. 18/90 (b. 1t. l. 28) rekonstruojant ūkinį sandėliuką Plane pažymėtą 1-2 į garažą (boksą Nr. 2), kuriame 1998-01-05 atliktas ištaisymas nurodant, jog leidimas išduodamas ieškovei R. N. Š., taip pat ieškovui S. Z. Leidimą vykdyti individualią statybą Nr. 19/90 (b. 1t. l. 29) rekonstruojant ūkinį sandėliuką Plane pažymėtą 1-3 į garažą (boksą Nr. 3), J. K. Leidimą vykdyti individualią statybą Nr. 20/90 (b. 1t. l. 30) rekonstruojant ūkinį sandėliuką Plane pažymėtą 1-4 į garažą (boksą Nr. 4), kuriame 1998-11-09 atliktas ištaisymas nurodant, jog leidimas išduodamas ieškovei T. Z., B. B. Leidimą vykdyti individualią statybą Nr. 21/90 (b. 1t. l. 31) rekonstruojant ūkinį sandėliuką Plane pažymėtą 1-5 į garažą (boksą Nr. 5), kuriame 1997-08-12 atliktas ištaisymas nurodant, jog leidimas išduodamas J. Š.. Prijungtoje byloje esančiame spalvotai kopijuotame daugiabučio namo ir teritorijos plane matyti laikotarpiu nuo 1948 iki 1993 daryti registro duomenų pakitimai (prij. C.b. Nr. 2-37414-141/2006, l. 101-110) ir sandėliukai (vėliau – garažas) yra apskaitomi, nurodomi paties daugiabučio namo inventorinėje byloje, pažymint ir jo 80 kv. m plotą.

241997-06-24 Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos darbuotojams apžiūrėjus S. Z. bei J. K. vietoje sandėliukų įrengtus garažus, esančius ( - ), kieme, išduotos Pažyma Nr. 101-1267 (b. 1t. l. 33) ir Pažyma Nr. 101-1265 (b. 1t. l. 34), kuriose nustatyta, jog jie įrengti kokybiškai, nepažeidžiant priešgaisrinių bei higienos reikalavimų ir pasiūlyta minėtus garažus įteisinti (b. 1t. l. 32).

25Iš ginčo garažo Kadastro duomenų bylų reg. Nr. ( - ) (b. 1t. l. 91-94), reg. Nr. ( - ) (b. 1t. l. 87-90), reg. Nr. ( - ) (b. 1t. l. 95-98), reg. Nr. ( - ) (b. 1t. l. 99-102), reg. Nr. ( - ) (b. 1t. l. 103-106), parengtų 2012-07-25, matyti, jog ( - ), pastate, Plane pažymėtame indeksu ( - ), esantys garažo boksai pažymėti: 1-1, unikalus Nr. ( - ), 1-2, unikalus Nr. ( - ), 1-3, unikalus Nr. ( - ), 1-4, unikalus Nr. ( - ), 1-5, unikalus Nr. ( - ), yra pastatyti 1940 m..

261990-04-12 tarp Lietuvos deputatų tarybos Vykdomojo komiteto ir ieškovo S. Z. Vilniaus miesto Lenino rajono Lietuvos deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990-03-07 sprendimo Nr. 97 pagrindu buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, reg. Nr. 5-2175 (b. 1t. l. 22, 115), kurios pagrindu ieškovas S. Z. privatizavo 3 kambarių 88,38 kv. m ploto butą, esantį ( - ), sumokėdamas 7 651,00 rublių kainą (b. 1t. l. 82-83). Nekilnojamojo turto registre nurodoma, jog šiai dienai ieškovo S. Z. bendras buto plotas sudaro 89,68 kv. m (b. 3t. l. 73). 1994-04-08 Pareiškimu (b. 4t. l. 9), ne notarinės formos, L. K. C., gyvenanti ( - ), perdavė ieškovui S. Z. jai priklausančią daržinę – garažą, esančią namo kieme. S. Z. buto Nr. 6 inventorinėje byloje (b. 3t. l. 110) 1990-02-06 fiksuota, kad butui priklauso sandėliukas kieme.

271991-12-21 J. K. (ieškovo J. K. tėvas) Vilniaus miesto valdybai Naujamiesčio seniūnijai pateikė Pareiškimą (b. 1 t. l. 17), kuriame prašė parduoti privatizuojamą 3 kambarių butą, esantį ( - ), su priklausiniais: su rūsiu – sandėliuku (priestate prie išėjimo į kiemą), tuo pačiu buvo sudarytas Susitarimas (b. 1t. l. 18-19) pirkti minėtą butą su sandėliuku. 1992-06-25 tarp Naujamiesčio seniūnijos ir J. K. Vilniaus miesto valdybos Naujamiesčio seniūnijos 1992-05-04 įkainojimo akto Nr. 5804 pagrindu buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, reg. Nr. 3-2598 (b. 1t. l. 20, 111-112), kurios pagrindu J. K. privatizavo minėtą 3 kambarių 98,46 kv. m ploto butą su rūsiu už butą su priklausiniais bendrai sumokėdamas 26 611,00 rublių kainą. 2002-10-17 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2002-12-19, buto, esančio ( - ), nuosavybės teisės įregistruotos ieškovui J. K. (b. 1t. l. 84-85). Nekilnojamojo turto registre nurodoma, jog šiai dienai ieškovo J. K. bendras buto plotas sudaro 95,62 kv. m (b. 3t. l. 85). Remiantis ( - ), namo butų įkainojimo aktu (b. 3t. l. 45) matyti, jog 14 butas įvertintas 17 831,00 rublio kaina (8 780,00 rublių mažesne, nei buvo sumokėta). J. K. 1992-04-24 buto Nr. 14 inventorinėje byloje (b. 3t. l. 105) fiksuota, kad prie buto yra rūsiai ir kitos pagalbinės patalpos.

281991-12-30 B. B. ir D. B. Naujamiesčio seniūnijai pateikė Pareiškimą (b. 1 t. l. 23), kuriame prašė parduoti privatizuojamą 2 kambarių butą, esantį ( - ), su priklausiniais: garažu kieme, tuo pačiu buvo sudarytas Susitarimas (b. 1t. l. 23-24) pirkti minėtą butą su garažu kieme. 1992-06-03 tarp Naujamiesčio seniūnijos ir B. B. bei D. B. Vilniaus miesto valdybos Naujamiesčio seniūnijos 1992-05-21 įkainojimo akto Nr. 5012 pagrindu buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, reg. Nr. 4-839 (b. 1t. l. 25, 116-117), kurios pagrindu B. B. ir D. B. privatizavo minėtą 2 kambarių 57,69 kv. m ploto butą sumokėdamos bendrą 15 936,00 rublių kainą (Sutartyje nenurodoma, jog privatizuotas garažas). 1997-02-04 B. B. ir D. B. (buvusi B.) butą, esantį ( - ), pirkimo – pardavimo sutarties reg. Nr. 2-623 (b. 1t. l. 26) pagrindu pardavė J. Š., R. Š. ir A. Š., nuo 2007-11-26 minėtas butas yra asmeninė ieškovės I. Š. nuosavybė (b. 1t. l. 79-81). Nekilnojamojo turto registre nurodoma, jog šiai dienai ieškovės I. Š. bendras buto plotas sudaro 57,67 kv. m (b. 3t. l. 75). Remiantis ( - ), namo butų įkainojimo aktu (3t., b. l. 45) matyti, jog 7 butas įvertintas 10 448,00 rublių kaina (5 488,00 rublių mažesne, nei buvo sumokėta). 2000-08-24 Liudijimu (4t., b. l. 10), ne notarinės formos, O. K. pardavė ieškovei I. Š. garažą, esantį ( - ) kieme už 2 400,00 Lt.

291992-01-28 D. M. Vilniaus miesto valdybai pateikė Pareiškimą (2t., b. l. 180), kuriame nurodė pageidaujanti pirkti 2 kambarių butą, esantį ( - ). 1992-09-24 tarp Naujamiesčio seniūnijos ir D. M. Vilniaus miesto valdybos Naujamiesčio seniūnijos 1992-04-13 įkainojimo akto Nr. 6989 pagrindu buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, reg. Nr. 3-4538 (1t., b. l. 109-110), kurios pagrindu D. M. privatizavo 2 kambarių 59,06 kv. m ploto butą, esantį ( - ), sumokėdama bendrą 15 962,00 rublių kainą. 1997-11-25 Mainų sutartimi reg. Nr. P-4721 (1t., b. l. 21) ieškovė R. N. Š. išmainė jai priklausantį butą, esantį ( - ), į minėtą D. M. priklausantį butą (1t., b. l. 77-78). Prie 1997-11-25 Mainų sutarties D. M. ir ieškovė R. N. Š. sudarė papildomą susitarimą (4t., b. l. 7), ne notarinės formos, jog R. N. Š. taip pat perleidžiamas sandėlis kieme, adresu ( - ). Nekilnojamojo turto registre nurodoma, jog šiai dienai ieškovės R. N. Š. bendras buto plotas sudaro 59,99 kv. m (3t., b. l. 82). Remiantis ( - ), namo butų įkainojimo aktu (3t., b. l. 45) matyti, jog 12 butas įvertintas 12 337,00 rublių kaina (3 625,00 rubliais mažesne, nei buvo sumokėta privatizavimo sutartimi).

301994 m. lapkričio mėn., t. y. jau po butų privatizavimo sandorių sudarymo, J. K. (ieškovo J. K. tėvas), S. Z., B. B., A. K. užsakė atlikti ( - ), esančio garažo pagrindinę inventorizaciją (3t., b. l. 19-23). Garažas pažymėtas ( - ), esantis ( - ), turintis penkias patalpas (garažo boksus), 1994-12-12 buvo pirmą kartą inventorizuotas (2t., b. l. 110-136). 1994-12-12 Garažo techninės apskaitos bylų, Inv. Nr. 07113 (2t., b. l. 188-195; 3t., b. l. 1-8) matyti, jog garažo pažymėto ( - ), esančio ( - ), boksai 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5 nurodomi kaip asmeninė nuosavybė, tačiau savininkai techniniame pase nėra nurodomi. Prie bylos prijungtos autogaražų boksų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 techninės apskaitos bylos, pateiktos ieškovų: bokso Nr. 4 plotas 15,58 kv. m, bokso Nr. 3 plotas 19,48 kv. m, bokso Nr. 5 plotas 14,30 kv. m.

31Ieškovų užsakytų inventorizavimo duomenų pagrindu 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo aktu Nr. (5)-7.2(S)-46 (1t., b. l. 35), priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 pagrindu, garažas, esantis ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), apskrities viršininko buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei.

32Iki ginčo akto priėmimo matyti, kad 2003-09-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 01A-66-V-810 Dėl daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų perdavimo 924-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (3t., b. l. 111) bendrijai buvo perduotos valdyti ir prižiūrėti namo, esančio ( - ), bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos, įpareigojant Energetikos ir ūkio departamentą išbraukti gyvenamojo fondo apskaitos daugiabutį namą ( - ) kartu su visais butų priklausiniais. 2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas 924-oajai daugiabučio namo savininkų bendrijai Ilgalaikio turto priėmimo ir perdavimo aktu (3t., b. l. 147-148) bendrijai buvo perduotas namas, esantis ( - ), nurodant, jog jis išbraukiamas iš Savivaldybės gyvenamojo fondo apskaitos kartu su visais priklausiniais. 2003-10-04 UAB „Naujamiesčio būstas“ 924-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai Teisių ir prievolių, susijusių su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu, įsteigus daugiabučio namo savininkų bendriją, perdavimo aktu (2t., b. l. 148-149) bendrijai buvo perduotos namo, esančio ( - ), bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos bei kitos patalpos, nurodant kiemo statinius (garažus).

332004-08-13 ir 2005-01-12 924-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai pateikus Prašymus dėl valstybinės žemės nuomos (2t., b. l. 36, 44), 2005-12-13 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005/2019 (1t., b. l. 36-37; 2t., b. l. 6) pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, vadovaudamasi Vilniaus apskrities viršininko 2005-10-29 įsakymu dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei išnuomojimo 924-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 2.3-9977-01 (2t., b. l. 9-10), 27 metų laikotarpiui išnuomojo 924-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai 1022 kv. m ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (2t., b. l. 12-13).

342016-08-19 antstolis A. N. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (4t., b. l. 79-81) nustatė, jog ginčo garažuose yra sukrauti asmeninio pobūdžio daiktai bei kartu malkos, lentos, medienos likučiai bei kita. Taip pat nustatyta, jog ( - ), 10, 7 (I. Š.) bei 12 (R. N. Š.) butuose yra įrengti židiniai, 14 (J. K.) bute įrengta krosnis, 10 bei 7 butuose prie židinių sudėtos malkos.

35Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme numatytais pagrindais, viena jų yra naujo daikto pagaminimas. Nors vienas iš ieškovų ieškinio reikalavimų pagrindų yra naujo daikto sukūrimas, tačiau iš aukščiau aprašytų surinktų rašytinių dokumentų, pačių ieškovų paaiškinimų, darytina išvada, kad kokybiškai naujo daikto jie nesukūrė. Garažų boksas buvo sukurtas rekonstravus iki tol jų vietoje nuo 1940 metų stovėjusius sandėliukus, iš esmės nepakito netgi fiziniai statinio parametrai. Tai, kad ieškovams 1990 m. buvo leista statyti / rekonstruoti ginčo statinį nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei nepatvirtina ieškovų nuosavybės teisės į ginčo statinį atsiradimo statybos pagrindu. Statybos leidimų išdavimas, statinių draudimas nepatvirtina nuosavybės teisės į statinius įgijimo, tik patvirtina teisėtą naudojimąsi daiktu (2t., b. l. 70-78).

36Antras ieškovų nurodomas nuosavybės teisės į ginčo statinį įgijimo būdas, jog privatizavimo metu ginčo statinys privatizuotas kaip butų priklausinys.

37Ieškovams sudarant butų pirkimo – pardavimo sutartis galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 153 str. buvo įtvirtinta, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Iš esmės tapatus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 str. ir 4.19 str., jog pagal įstatymą priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu ir priklausinį, kaip antraeilį daiktą, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Dėl to nagrinėjamai bylai aktuali teismų praktika tiek dėl 1964 m. CK, tiek dėl galiojančio CK normų, reglamentuojančių daiktų kvalifikavimą pagrindiniais daiktais ir priklausiniais ir jų teisinį ryšį.

38Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimo gyvenamojo namo butų priklausiniais, svarbūs du aspektai: 1. Priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006; 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012 kt.). Patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu lemia, ar jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007). 2. Aplinkybė, jog negyvenamąja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali būti vienas kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys, tačiau taip pat turi būti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Minėta, kad priklausinys yra antraeilis daiktas (CK 4.13 str.), tai reiškia, kad jis yra su pagrindiniu daiktu susijęs daiktas ir susijęs nuolatinai, bet ne trumpai ar laikinai, be to, sąsajos esmė – funkcinis ryšys, t. y. kad daiktas pagal savo savybes tarnauja pagrindiniam daiktui, pavyzdžiui, negyvenamosios patalpos daugiabučiame name patenkina buto ar butų savininkų ne gyvenamuosius, bet kitokius poreikius – kuro sandėliavimo, daiktų laikymo ir kt.

39Aiškindamas CK 4.14 str. normą, pagal kurią antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jo nenurodoma turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1051/2003; 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009; kt.). Be to, duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšių su kitais daiktais, tam turi reikšmės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, bei savininko valia. Registruojami daiktai turi būti atskiri ir jiems turi būti suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys reikalingi nekilnojamajam daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įrašui padaryti, bet jie nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013, 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).

40Išanalizavus aukščiau aptartas faktines bylos aplinkybes, nustatyta, kad XIX a. pabaigoje statytas daugiabutis namas, esantis ( - ), su jame esančiais butais iki maždaug 1970 m. buvo apšildomas krosniniu šildymo būdu. Daugiabučiame name rūsių apskritai nėra. Iki šiol, nors ir įvestas centralizuotas namo šildymas, name dalyje butų funkcionuoja krosnys, kai kurios pertvarkytos į židinius, t. y. nėra demontuotas, atjungtas pagalbinis šildymo būdas išlikusiomis krosnimis. Tai patvirtina ir daugiabučio namo inventorizacijos duomenys, VĮ „Registrų centras“ atstovės paaiškinimai, ieškovų paaiškinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys (4t., b. l. 79-81). Taip pat nustatyta, kad dalis gyventojų realiai naudoja išlikusias krosnis, židinius. Tai liudija tiek ginčo statinyje, tiek prie krosnių, židinių esančios malkos, medienos likučiai.

41Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti ieškovų nuosavybės teisės į ginčo garažus atsiradimo pagrindus ir turinį, būtina įvertinti, ar jie, kurie iki privatizavimo naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų nuostatas. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai, o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, galėjo būti privatizuojamas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Faktinio pobūdžio aplinkybė, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iš privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003, 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2004). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad butai, esantys ( - ), esančiame name, įgyti privatizavimo būdu. Pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. pirkimo – pardavimo objektu buvo butai daugiabučiuose namuose. Butų privatizavimo tvarką detalizavo 1991-07-31 Lietuvos Respublik?s Vyriausybės nutarimas Nr. 309. Š. N. 7 p. nustatė, kad buto bendrąjį (naudingąjį) plotą sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas. Taip pat nurodoma, jog privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982-03-25 nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. numatyta, jog savivaldybių nuosavybėn perduodamos neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys. Šio įstatymo 4 str. 2 d. 4 p. numatoma, jog turtas, numatytas šio įstatymo 3 str. 3 d. 1 p., savivaldybių nuosavybėn perduodamas pagal perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose nurodomas objekto pavadinimas, adresas (vieta), nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos data, balansinė ir likutinė vertė. Įstatymo 4 str. 5 d. reglamentuojama, kad turtas perduodamas prieš tai atlikus jo techninę inventorizaciją. Įstatymo 4 str. 7 d. nustato, kad turto perdavimo – priėmimo aktas yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre.

42Kaip nustatyta byloje, atskirų butų privatizavimo bylos, kaip ir atskirų butų įkainojimo aktai, neišlikusios, o išreikalauti butų privatizavimo dokumentai yra fragmentiški. Tačiau ir iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad dalyje butų savininkų prašymų buvo nuorodos į pagalbines patalpas, privatizuotinas kartu su butais. Kaip antai, J. K. netgi privatizavimo sutartyje aiškiai įvardijama pagalbinė patalpa. Pavadinimai naudoti įvairiausi. Iš kitos pusės ginčo statinys inventorizuotas tik 1994 m., todėl privatizavimo sandoriuose konkrečiai jo įvardinti netgi nebuvo įmanoma, kaip ir įkainoti. Nepaisant to, kaip butų priklausinius, dalis į ginčo statinį namo gyventojai neoficialiai netgi perleisdavo, kas svarbu siekiant nustatyti asmenų, turinčių teisėtą interesą į ginčo statinius ratą bei tai, kad buvę savininkai, perleisdami ar išmainydami butus, atsisakė teisių ir į jo priklausinį. Neįmanoma perleidus pagrindinį daiktą, išlaikyti teises į jo priklausinį, nes, kaip jau minėta, antraeilis daiktas seka paskui pagrindinį.

43Teismas, išanalizavęs aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, privatizavimo metu ir sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką dėl daikto pripažinimo priklausiniu, nustato, kad ieškovai iš esmės įrodė, o atsakovai nepaneigė jų pateiktų įrodymų, kad privatizavimo sandorių 1992 m. sudarymo metu, sandėliukai (nuo 1994 m. inventorizuoti kaip garažų boksas) buvo daugiabučio namo gyventojų butų priklausiniai, nepaisant to, kad jie nebuvo tinkamai inventorizuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Tokią išvadą suponuoja byloje nustatytos aplinkybės, kad garažų boksas (buvę sandėliukai), nepaisant statinio pavadinimo, iki šiol daliai butų tarnauja kaip kuro sandėliavimo ir daiktų laikymo patalpa. Be to, ginčo statiniai yra apskaitomi ir nurodomi paties namo inventorinėje byloje (prij.c.b.l. 2-3741-141/2006 l. 101-110, 2t., b.l. 117-127). Butų privatizavimo metu labai didelė tikimybė, kad šis funkcinis ryšys buvo dar reikšmingesnis ir tampresnis. Ginčo patalpos išsidėsčiusius priešais aptarnaujamą daugiabutį namą ir kartu su išlikusiais vienoje linijoje namo kieme sandėliukais formuoja uždarą daugiabučio namo vidinį kiemą. Atsakovai nepaneigė ieškovų nurodyto ir įrodyto nuolatinio, besitęsiančio ginčo statinio funkcinio ryšio su pagrindiniu daiktu – daugiabučiu namu. Negana to, iki ginčo inicijavimo teisme atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė netiesiogiai buvo pripažinę ginčo statinio funkcinę priklausomybę daugiabučiam namui, tiek leisdama namo gyventojams rekonstruoti sandėliukus, tiek konstatuodama, kad statyba atlikta tinkamai, tiek ir siūlydama įteisinti ją (1t., b. l.32), tiek 2003-10-01 perdavimo priėmimo aktu bendrijai perduodama daugiabutį namą su priklausiniais, tarp kurių 2003-11-04 akto 4.3.9 p. atskirai nurodomi (išskiriami) kiemo statiniai (garažas) (2t., b. l.148-149). Netgi fiziškai šių patalpų (nuo 1994 m. registruoto kaip garažų bokso) nebūtų galimybės naudoti kitiems asmenims, nei daugiabučio namo gyventojams, dėl jų uždaro masyvo su išlikusia sandėliavimo patalpų dalimi suformavimo, dėl buvimo vidiniame namo kieme. Be to, pažymėtina, kad atsakovai nesugebėjo teismo įtikinti ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ar protingai paaiškinančių butų privatizavimo sandoriuose nurodomos turto įkainojimo sumos neatitikties su viso namo bendrame įkainojimo akte pateikiamomis atskirų butų įkainojimo sumomis (ženkliai didesnėmis).

44Taipogi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos dvilypumą įrodo ir 2015-10-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-01-151022-01184 (4t., b. l. 11), kuriuo pritarta, jog 924-oji daugiabučio namo savininkų bendrija žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), „statytų naują“ negyvenamosios paskirties sandėliavimui skirtą statinį. Iš statinio projekto (4t., b. l. 48-58) nustatyta, jog projektavimo darbai buvo atliekami siekiant įteisinti esamą statinį, kuris yra pažymėtas 2004 m. inventoriniame plane. Šiuo atveju realiai buvo atliekami tik statinio fasadų remonto darbai. 2015-11-04 924-oji daugiabučio namo savininkų bendrija deklaravo apie minėto statinio užbaigimą (4t., b. l. 12-13). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (4t., b. l. 90-93) matyti, jog minėtas sandėliukas nuosavybės teise priklauso 924-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir plane yra žymimas 6F1p. Jo statybos pradžios metai yra nurodomi 2005 m., tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, taip pat šalių paaiškinimų, vaizdinės medžiagos viseto matyti, kad savivaldybė iš esmės leido įteisinti dalį nuo 1940 m. egzistavusio sandėliukų masyvo, kurie dar 1981 m. žemės sklypo eksplikacijoje buvo vaizduojami vienu inventoriniu numeriu 1I1/p kartu su ginčo statinio dalimi, o nuo 1990-01-23 projektinėje dokumentacijoje šis statinys planuotas padalinti ir prie jo dalies prišlieti buvusius inventoriniais numeriais pažymėtus statinius 2I1/m ir 3I1m)(tik 1994 m. įteisinta) (sulyginimas 1t., b. l. 13 ir 14 planų, 2t., b. l. 34). Taip pat ir ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio miesto plano fiksuojama, kad 2004-02-27 prie namo yra priskirtos garažų patalpos. Negana to, valstybės įgaliota institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija daliai garažo boksų 1998 m. surašė priėmimo naudoti aktus, taipogi patvirtinusi teisėtą naudojimąsi ginčo daiktu (1t., b. l. 33-34).

45Atsakovų argumentai, kad šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės jau yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-149-535/2009 ir byloje Nr. 2-3741-141/2006 ir nenustatinėtinos iš naujo, o būtent, kad ginčo statinys priklauso valstybei nuosavybės teise, neturi teisinio pagrindo dėl sekančių priežasčių. Tam, kad konstatuoti prejudiciją, būtina nustatyti keletą reikšmingų aplinkybių, kurių teismas nenustatė. Pirma, prijungtose ir nagrinėjamose byloje skiriasi byloje dalyvaujančių asmenų ratas. Tik šioje byloje į bylos nagrinėjimą įtraukti visų daugiabučio namo butų savininkai. Antra, išnagrinėtose nurodytose bylose nebuvo sprendžiamas ginčo statinio pripažinimo valstybės nuosavybe klausimas. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-149-535/2009 buvo nagrinėjamas R. Ž. ieškinys atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, 924-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui bei Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl valdymo kliūčių pašalinimo, pripažinimo priėmus palikimą ir faktinio turto valdymo, ieškovei ieškiniu prašant teismo pašalinti garažo valdymo kliūtis ir iš dalies panaikinti 1992-07-09 Vilniaus miesto valdybos potvarkį su priedėliu Nr.1360V, pagal kurį garažas (plane pažymėtas indeksu 1-2), esantis ( - ), buvo perduotas Vilniaus miesto valdybos vietinio ūkio skyriui, iš dalies panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-09-25 įsakymą Nr. 01-A-66-V-810 kartu su turto perdavimo – priėmimo aktu, pagal kuriuos aukščiau paminėtas garažas buvo perduotas 924-jai daugiabučio namo savininkų bendrijai valdyti ir prižiūrėti, pripažinti, kad ieškovės motina R. S. Š., mirusi 2007-07-21, po savo vyro V. Š. mirties 1993-08-30 priėmė palikimą – garažą (sandėliuką), esantį ( - ) (buvo ( - )), plane pažymėtą indeksu 1-2, ir jį faktiškai pradėjo valdyti ir valdė nuosavybės teise. Teismai, atmesdami R. Ž. reikalavimus, vieningai nustatė, kad ieškovės tėvai dar iki privatizavimo jiems priskirtą butą ( - ), 1989 m. išmainė į kitą ir nuo tų metų nebegyveno nurodytame daugiabučiame name. Analogiški reikalavimai buvo keliami ir civilinėje byloje Nr. 2-3741-141/2006 pagal pareiškėjos R. S. Š. pareiškimą namo bendrijai, savivaldybės tarybai, VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismo nuomone, teismas, nagrinėję nurodytas bylas, netiesiogiai taip pat konstatavo butų funkcinį ryšį su ginčo statiniu ir tai, kad neįmanoma priklausinio įgyti nuosavybės teise (ar išlaikyti į jį nuosavybės teisę ar teisėtą valdymą) atskirai nuo pagrindinio daikto. Be to, ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo buvo reiškiamas įgyjamosios senaties pagrindu. Tad atsakovai neįrodė, o teismas ir nenustatė, prejudicinės anksčiau priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime (-uose) nustatytų faktinių aplinkybių galios nagrinėjant šią bylą.

46Tad, įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, teismas negali netenkinti ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens A. M., Vilniaus apskrities viršininko, 2008-12-15 priėmimo – perdavimo akto Nr. (5)-7.2(S)-46 dalies dėl garažo ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), unikalus Nr. ( - ), perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, kadangi buvo pažeista butų su visais priklausiniais privatizavimo procedūra, o valstybė, tinkamai neužbaigusi butų priklausinių privatizavimo procedūros, neturėjo teisės, prieš tai neinformavusi teisėtų butų priklausinių naudotojų ir valdytojų, kuriems pati suteikė savo leidimais ir derinimais teisėtus lūkesčius, - perleisti ginčo statinius (kaip nustatyta šioje byloje daugiabučio namo butų priklausinius) savo, t.y. savivaldybės, nuosavybėn (1964 m. CK 153 str., CK 1.80 str., CPK 178,185 str.). Pripažinus negaliojančiu savivaldybės nuosavybės atsiradimo pagrindą, naikintina ir jo pagrindu atlikta savivaldybės nuosavybės teisinė registracija, kaip išvestinis reikalavimas.

47Ieškovai taip pat prašo pripažinti jiems nuosavybę (pirminiu ieškiniu asmeninę į konkrečius nurodomus garažų boksus, o ieškinio patikslinimu – bendrąją dalinę) į 1994 m. inventorizuotą garažų boksą. Kaip jau aprašyta aukščiau, nuosavybė įgyjama tarpe kitų būdų įstatymų nustatyta tvarka privatizuojant daiktą kartu su priklausiniais. Kadangi šioje byloje atsakovai negebėjo pateikti aiškaus turto įkainojimo, paskaičiavimo, paaiškinti sumokėtų sumų santykio su įkainojimo lape nurodytu patalpų įkainojimu, teismas, tenkindamas šį reikalavimą, iš dalies pripažįsta ieškovams nuosavybės teisę, kurią gali realizuoti ir kiti namo gyventojai, į dalį 1994 m. inventorizuoto, kaip garažų boksas, statinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-09-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/1999 yra nurodęs, jog daiktas, tarnaujantis dviem pagrindiniams daiktams ir susijęs su jais bendra ūkine paskirtimi, yra dviejų pagrindinių daiktų bendras priklausinys ir jeigu pagrindiniai daiktai priklauso skirtingiems savininkams, tai pagrindinių daiktų savininkai į tokį bendrą pagrindinių daiktų priklausinį įgyja bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Konkreti nuosavybės dalis galėtų būti nurodoma tik visiems namo privatizavimo sandorių sudarymo metu egzistavusių butų savininkams (ar jų teisių perėmėjams) realizavus savo teisę į privatizavimo metu buvusius priklausinius arba jos atsisakius. Tačiau šioje byloje kiti namo gyventojai savarankiškų reikalavimų nereiškė ir teismas nenustatinėjo jų butų funkcinio ryšio su ginčo statiniu. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, namo priklausiniai priklauso butų savininkams, o bendroji dalinė nuosavybė įgyvendinama visų bendraturčių bendru sutarimu, o nesutarus bendro naudojimosi tvarka nustatoma teismine tvarka. Byloje nėra patikimai nustatyta, kad kiekvienas daugiabučio namo butas būtų turėjęs po vieną sandėliuką. Tai paaiškino tik ieškovas J. K., o kaip matyti iš kadastro duomenų butų yra daugiau nei sandėliukų ir garažų kartu sudėjus. Tad konkrečiai kuriam nors butui priskirti konkrečią patalpą neįmanoma. Galimai ir dėl to, nepaisant to, kad namo inventorinėje byloje garažas priskirtas namui kaip priklausinys, jis nebuvo įtrauktas į atskirų butų privatizavimo dokumentus. Nustatytinas funkcinis ir nepertraukiamas ryšys su namu, atskirai vertinant kiekvieno buto šildymo sistemą privatizavimo metu. Šioje byloje ieškovai savo butuose yra išlaikę papildomą šildymo būdą – šildymą krosnimis ar židiniais ir de facto šį būdą naudoja. Be to, išlikęs nuolatinis funkcinis ryšys dėl ginčo garažo patalpų naudojimo ir daiktų sandėliavimui. Teismas nepasisako šioje byloje dėl ginčo statinio (garažo) įkainojimo ir apmokėjimo, kadangi, kaip minėta, atsakovai negebėjo pateikti tokių duomenų. Tuo atveju, jei, nepaisant aukščiau aprašytų duomenų dėl bendrame namo butų įkainojimo akte esančių įkainojimų ir privatizavimo sutartyse esančių įkainojimo sumų neatitikimo, paaiškėtų, kad turi būti primokėta už buto (-ų) priklausinį papildomai, savivaldybė turi teisę reikalauti atskiru reikalavimu primokėti už kiekvienam butui, kuriam nustatyta teisė į priklausinį, tenkančią garažo dalį pagal paskaičiuotą garažo įkainojimą.

48Išnagrinėjus ginčą iš esmės, spręstina dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimo taikyti byloje ieškinio senatį. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, bei trečiasis asmuo BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepimuose nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 33 str., kuriame numatytas vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo skundą padavusiam asmeniui dienos, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą, motyvuodami tuo, jog apie ginčo objekto perdavimą savivaldybės nuosavybėn ieškovai (išskyrus J. K.) turėjo sužinoti dar 2009 m. nagrinėjant prijungtą civilinę bylą Nr. 2-149-535/2009. Iš prijungtos civilinės bylos duomenų bei joje esančių surinktų įrodymų nėra nustatyta, jog proceso šalims būtų žinoma apie 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo aktą Nr. (5)-7.2(S)-46, taip pat šio akto nėra civilinėje byloje, atsakovai juo nesirėmė. Be to, civilinis ieškinys teismui pateiktas 2015-06-15. Nėra pagrindo netikėti, kad ieškovai apie tai, jog ginčo garažai neabejotinai priklauso Vilniaus miesto savivaldybei sužinojo tik 2015-05-22, kai prie ( - ), namo kieme esančių garažų buvo iškabintas informacinis pranešimas (1t., b. l. 12). Tai, kad 2013 m. VĮ „Registrų centras“ atsisakė registruoti nuosavybės teisę į statinius (1t., b. l. 107; 2t., b. l. 144), kadangi į šį garažą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės 1998-07-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 870 ir 2008-12-15 Priėmimo – perdavimo akto Nr. (5.)-7.2(S)-46 pagrindu, nepaneigia argumento, kad paties akto ieškovai neturėjo ir jo turinio nežinojo. Matyti, jog nuo ieškinio teismui pareiškimo 2015-05-22 iki 2015-06-15 nėra praėjęs vienas mėnuo, todėl nelaikytina, jog ieškovai praleido akto apskundimo vieno mėnesio senaties terminą. Netgi konstatavus, jog ieškinio senaties terminas praleistas, teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir iš esmės tai, kad ginčo situacija susidarė nevisiškai tinkamai užbaigus privatizavimo procesą (neįtraukus į privatizavimo procesą namo, butų priklausinio) bei dėl privatizavimo teisės aktų netobulumo, privalėtų atnaujinti ieškinio senaties terminą ABTĮ 34 str. pagrindu kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Duomenų, kad skundžiamas iš esmės individualaus pobūdžio teisės aktas buvo viešai paskelbtas, o ypač, kad apie jo priėmimą informuoti atsakovams žinomi teisėti statinio naudotojai ir valdytojai, atsakovai nepateikė. Dėl to nėra pagrindo netikėti ieškovų ieškinyje nurodyta aplinkybe apie jų sužinojimą apie skundžiamą aktą. Be to, atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, kuriai iš esmės ir reiškiamas reikalavimas dėl akto dalies nuginčijimo, neprašė remtis ABTĮ 33 str. nustatytu terminu. Dėl to, iš dalies tenkinant reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, pripažintina ieškovams teisė į dalį ginčo statinio.

49Iš esmės patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovams turėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei I. Š. – sumokėtas 155,00 EUR žyminis mokestis (1t., b. l. 11) bei ieškovams sumokėtas 1 400,00 EUR atlyginimas advokatui: 280,00 EUR R. N. Š., 280,00 EUR J. K., 280,00 EUR I. Š., 560,00 EUR S. Z. (1t., b. l. 6-10; 4t., b. l. 113-122). Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš vieno atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kadangi ginčijamas aktas ir lydinčioji dokumentacija Vyriausybės atstovui pateikta savivaldybės, kuri kaip nustatyta byloje netinkamai vedė ir užbaigė privatizavimo procesą.

50Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

51iš esmės patenkinti ieškinį.

52pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens A. M., Vilniaus apskrities viršininko, 2008-12-15 priėmimo-perdavimo akto Nr. 5-7.2(S)-46 dalį dėl garažo ( - ), žymėjimo indeksas ( - ), unikalus Nr. ( - ), perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir panaikinti jo pagrindu atliktą savivaldybės nuosavybės teisinę registraciją.

53Pripažinti butų Nr. 6, 7, 12 ir 14, esančių ( - ), savininkams nuosavybės teisę į daugiabučio namo, esančio ( - ), priklausinį 1994 m. inventorizuotą garažą, žymėjimo indeksas ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

54Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovams bylinėjimosi išlaidas: ieškovei I. Š., asmens kodas ( - ) 435,00 EUR (keturis šimtus trisdešimt penkis EUR 00 ct), R. N. Š., asmens kodas ( - ) 280,00 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt EUR 00 ct), J. K., asmens kodas ( - ) 280,00 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt EUR 00 ct), S. Z., asmens kodas ( - ) 560,00 EUR (penkis šimtus šešiasdešimt EUR 00 ct).

55Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant... 2. ieškovai pareiškė ieškinį (b. 1t. l. 1-5), kuriuo prašo pripažinti... 3. Ieškovai nurodo, kad pastatas – garažas, esantis ( - ), žymėjimo indeksas... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį bei... 5. Atsakovas valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,... 6. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškovų... 7. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.... 8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Trečiasis asmuo UAB „Real house“ pateiktame atsiliepime į ieškovų... 10. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 11. Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 12. Ieškovė R. N. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2005 m. įregistravo... 13. Ieškovas S. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, jog name, esančiame ( - ),... 14. Ieškovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog name, esančiame ( - ),... 15. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinio... 16. Atsakovas valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,... 17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teismo posėdžio metu palaikė... 18. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ teismo posėdžio metu nurodė,... 19. Trečiųjų asmenų UAB „Real house“ ir N. S. atstovas teismo posėdžio... 20. Ieškinys iš esmės tenkintinas.... 21. Byla turi būti nagrinėjama pareikšto ieškinio (su jo patikslinimu) ribose... 22. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. 1t. l.... 23. Visuose teismui pateiktuose dokumentuose prie daugiabučio namo, esančio ( -... 24. 1997-06-24 Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos darbuotojams apžiūrėjus... 25. Iš ginčo garažo Kadastro duomenų bylų reg. Nr. ( - ) (b. 1t. l. 91-94),... 26. 1990-04-12 tarp Lietuvos deputatų tarybos Vykdomojo komiteto ir ieškovo S. Z.... 27. 1991-12-21 J. K. (ieškovo J. K. tėvas) Vilniaus miesto valdybai Naujamiesčio... 28. 1991-12-30 B. B. ir D. B. Naujamiesčio seniūnijai pateikė Pareiškimą (b. 1... 29. 1992-01-28 D. M. Vilniaus miesto valdybai pateikė Pareiškimą (2t., b. l.... 30. 1994 m. lapkričio mėn., t. y. jau po butų privatizavimo sandorių sudarymo,... 31. Ieškovų užsakytų inventorizavimo duomenų pagrindu 2008-12-15 Priėmimo –... 32. Iki ginčo akto priėmimo matyti, kad 2003-09-25 Vilniaus miesto savivaldybės... 33. 2004-08-13 ir 2005-01-12 924-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai... 34. 2016-08-19 antstolis A. N. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (4t.,... 35. Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme numatytais pagrindais, viena jų yra... 36. Antras ieškovų nurodomas nuosavybės teisės į ginčo statinį įgijimo... 37. Ieškovams sudarant butų pirkimo – pardavimo sutartis galiojo 1964 m.... 38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl... 39. Aiškindamas CK 4.14 str. normą, pagal kurią antraeilį daiktą... 40. Išanalizavus aukščiau aptartas faktines bylos aplinkybes, nustatyta, kad XIX... 41. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti ieškovų nuosavybės teisės į ginčo... 42. Kaip nustatyta byloje, atskirų butų privatizavimo bylos, kaip ir atskirų... 43. Teismas, išanalizavęs aukščiau aptartus rašytinius įrodymus,... 44. Taipogi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos dvilypumą įrodo ir... 45. Atsakovų argumentai, kad šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės jau yra... 46. Tad, įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, teismas negali... 47. Ieškovai taip pat prašo pripažinti jiems nuosavybę (pirminiu ieškiniu... 48. Išnagrinėjus ginčą iš esmės, spręstina dėl atsakovės Vilniaus miesto... 49. Iš esmės patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovams turėtų būti... 50. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 279, 307 straipsniais,... 51. iš esmės patenkinti ieškinį.... 52. pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens... 53. Pripažinti butų Nr. 6, 7, 12 ir 14, esančių ( - ), savininkams nuosavybės... 54. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...