Byla e2-1756-516/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Jet Maintenance Solutions atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4938-258/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Jet Maintenance Solutions ieškinį atsakovui WINGS 4 SKY GROUP SIA (trečiasis asmuo – SIA „Baltic Jet Air Company“) dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Jet Maintenance Solutions kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo WINGS 4 SKY GROUP SIA priteisti 42 529,66 Eur skolą, 1587,84 Eur palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Prašymą ieškovė grindė didele ieškinio suma ir ta aplinkybe, kad atsakovas gali imtis priemonių apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas yra skolingas ieškovei, pati savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Iš pateiktų duomenų teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas yra grąžinęs ieškovei didesnę skolos dalį, o likusią sumą vėluoja apmokėti mažiau nei mėnesį, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vengs galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Be to, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad atsakovas yra ėmęsis konkrečių veiksmų, siekdamas perleisti savo turtą ir taip išvengti įsipareigojimų ieškovei vykdymo.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Ieškovė UAB Jet Maintenance Solutions atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skubiai bei nepranešant atsakovui taikyti jam priklausančio nekilnojamojo turto ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, areštą už ieškinio sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Sutiktina su teismo išdėstyta pozicija, kad taikant didelės ieškinio sumos prezumpciją yra būtina atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, t. y. ištirti ir įvertinti ar konkreti suma laikytina pakankamai reikšminga atsakovui, galinčia daryti įtaką priverstiniam sprendimo vykdymui. Tačiau nesutiktina, kad nurodomas tyrimas ir vertinimas turi būti atliekamas kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė objektyviai negali pateikti jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, o todėl objektyviai neegzistuoja jokios galimybės atlikti reikalavimo sumos ir atsakovo mokumo vertinimo. Tačiau tokia situacija negali būti pagrindu atsisakyti užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą. Atsakovas yra Latvijos Respublikoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje veikiančioms institucijoms neteikia jokių duomenų apie savo veiklą ir finansinę būklę. Lietuvos apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų praktikoje taip pat buvo pasisakyta, kad bylose, kuriose yra pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones užsienio subjektui, sprendžiant klausimą dėl didelės ieškinio sumos prezumpcijos taikymo ar paneigimo, yra remiamasi vien pareikšto ieškinio suma, nevertinant aplinkybių, susijusių su atsakovo turtine padėtimi.
    2. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad net ir mažesnės nei 44 117,50 Eur juridiniams asmenims pareikštos reikalavimo sumos gali būti laikomos didelėmis, t. y. savaime keliančiomis grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui.
    3. Atsakovas, o ne ieškovė, privalo pateikti teismui duomenis ir dokumentus įrodančius, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir todėl nekyla jokia rizika ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymui. Analogišką poziciją savo praktikoje yra išdėstęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-180/2015). Taigi teismas nepagrįstai aukščiau nurodomą įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei, kuri objektyviai neturi jokių galimybių pateikti įrodymų, susijusių su atsakovo esama turtine padėtimi bei įsipareigojimais.
    4. Atsakovas veikia nesąžiningai. Atsakovas piktybiškai vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei, t. y. nenurodo tikslių priežasčių, kodėl apmokėjimas iki šios dienos nėra įvykdytas, vengia komunikuoti su ieškove. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas yra ėmęsis konkrečių veiksmų, siekdamas perleisti savo turtą ir taip išvengti įsipareigojimų ieškovei vykdymo. Ieškovė objektyviai negali sekti atsakovo veiklos bei identifikuoti galimai nesąžiningų jo veiksmų ir siekių, nes atsakovas yra užsienio juridinis asmuo. Atsakovo veiksmai iki šio skundo pateikimo dienos rodo, kad atsakovas yra linkęs elgtis nesąžiningai, o todėl yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei apsaugoti teisėtus ieškovės turtinius interesus.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui, kuris yra užsienyje registruotas juridinis asmuo.
  3. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
  4. Kadangi šiuo atveju nėra ginčo dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, egzistavimo.
  5. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).
  6. Kitaip tariant, ieškinio suma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti vertinama ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, ir toks vertinimas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, turi būti atliekamas, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas yra fizinis ar juridinis asmuo, o taip pat, ar atsakovu įtrauktas juridinis asmuo yra registruotas Lietuvoje ar užsienio valstybėje.
  7. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos ir būtent ieškovui, prašančiam byloje taikyti tokias priemones, tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014), o CPK nenustato jokių įrodinėjimo pareigos ar jos apimties, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, išimčių tuo atveju, kai atsakovu byloje yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo.
  8. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1934/2014 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šiuo metu nagrinėjamos bylos aplinkybių ir, skirtingai nei interpretuoja ieškovė, laikinosios apsaugos priemonės užsienio juridiniam asmeniui minėtoje byloje buvo taikomos, atsižvelgiant ne vien į didelę ieškinio sumą, bet ir nutartyje išdėstytas aiškias aplinkybes, liudijančias, jog atsakovas gali siekti perleisti ginčo akcijas ar kitą turtą, bei taip pat įvertinant ieškovės statusą (bankrutuojanti įmonė) bei byloje esantį viešąjį interesą. Todėl, priešingai nei nurodo apeliantė, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2-1934/2014 nepagrindžia ieškovės argumento, kad atsakovui esant užsienyje registruotam juridiniam asmeniui ir ieškovei neturint įrodymų apie pastarojo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, kad atsakovas vengs vykdyti ieškovei palankų sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti besąlygiškai taikomos remiantis vien tik pačios ieškovės pasirinkta ir ieškinyje nurodyta reikalavimo suma.
  9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog teismų praktikoje ir mažesnės ieškinio sumos nei šioje byloje pareikšto reikalavimo suma, buvo pripažintos didelėmis, pati savame nepagrindžia pirmosios instancijos teismo priimtos ir apeliantės skundžiamo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, nes, kaip matyti iš teismų praktikos, ieškinio sumos vertinimas didele (ar nedidele) priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, konkretaus atsakovo, jo turtinės padėties ir pan.
  10. Kaip jau buvo minėta, būtent ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti šias priemones, egzistavimą. Minėta išvada paremta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Savo ruožtu atsakovas, jeigu jam buvo pranešta apie ieškovės prašymą, teikdamas atsiliepimą ir būdamas suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu, turi pateikti įrodymus apie jo gerą turtinę padėtį ar kitas aplinkybės, paneigiančias grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui, kas faktiškai ir buvo nurodyta ieškovės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-782-180/2015, kurioje buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, priešingai nei šiuo metu nagrinėjamoje byloje, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones. Taigi, atsakovas privalo pateikti jo gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpciją tuo atveju, kai teismas pritaiko areštą (laikinąsias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014), tačiau, priešingai nei interpretuoja ieškovė, teismų praktika dėl atsakovo pareigos įrodyti savo gerą turtinę padėtį nepaneigia ieškovės pareigos pagrįsti jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko teikti įrodymus, patvirtinančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, o pirmosios instancijos teismas neprivalo tenkinti ieškovės prašymo vien dėl tos priežasties, kad ieškovės nurodytas atsakovas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo.
  11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovas tikėtinai vengs ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo. Kaip matyti iš atskirojo skundo ir ieškinio turinio, ieškovė atsakovo nesąžiningumą grindžia tik ta aplinkybe, kad atsakovas iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs su ieškove ir, ieškovės nuomone, piktybiškai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo neatsiskaitymo priežastys, be kita ko ir aplinkybė, ar apskritai atsakovas turėtų atsiskaityti su ieškove, šioje byloje dar nėra nustatytos, o vien tik ieškinio pareiškimas nesudaro savaiminio pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ir taikyti atsakovo turtui apribojimus.
  12. Atsižvelgdamas į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai