Byla 3K-3-262/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliami teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos teisinių santykių kvalifikavimo, sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimai.

6Ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašė teismo priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 50 682,23 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2009 m. vasario 26 d. šalys sudarė sutartį Nr. S2-2009-108 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“. Ieškovui atlikus atsakovo patikrinimą ir ekspertizę dėl laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. suteiktų paslaugų, nustatytos ieškovui neteisėtai pateiktos apmokėti pacientams suteiktos paslaugos ir taip padaryta 50 682,23 Lt žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, nes pagal šalių 2009 m. vasario 26 d. sutartį nenumatyta apmokėti už suteiktas psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas. Ieškovo teigimu, nurodytos paslaugos negalėjo būti pateiktos apmokėti kaip Terapija I, todėl pažeistas sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-333 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, 2008 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2009 m. vasario 26 d. sutarties 2.1 punktas. Be to, patikrinimo metu nustatytas vienas atvejis F.Nr. 003/ a Nr. 09/21/1156, pateiktas apmokėti kaip Terapija I, kai pacientas hospitalizuotas be siuntimo stacionariniam gydymui ir nesant būtinosios pagalbos, todėl atsakovas neteisėtai gavo 1152,06 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pažeidė sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.2 punktą. Atsakovas pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1113 2 punktą ir 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr. S2-2009-108 2.1 punktą, nes nustatytas vienas atvejis, pateiktas apmokėti kaip Terapija I (paslaugos kodas 2516), kai pacientas gydytas nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2009 m. sausio 15 d., tačiau turėjo būti pateiktas apmokėti kaip Terapija I (paslaugos kodas 2330). Taigi atsakovas neteisėtai gavo 417,38 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taip pat nustatytas atvejis, pateiktas apmokėti kaip Terapija I (paslaugos kodas 2330) ir Neurologija II (paslaugos kodas 2483), tačiau turėjo būti pateiktas apmokėti kaip Terapija II (paslaugos kodas 2517). Taigi atsakovas neteisėtai gavo 789,57 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2009 m. birželio 30 d. buvo surašyta patikrinimo pažyma Nr. K1-09-112, o 2009 m. liepos 31 d. – ekspertizės protokolas Nr. E1-09-126, patvirtinantys nustatytus pažeidimus. Be to, buvo kreiptasi į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisiją, kuri 2009 m. rugsėjo 10 d. posėdžio protokolu Nr. 4 konstatavo padarytus pažeidimus. Ieškovo nuomone, remiantis CK 6.200, 6.246 straipsniais, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 33 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2009 m. vasario 26 d. sutarties 2.1, 3.3, 7.2, 7.4 punktais atsakovas turi atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

7Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. atsakovas suteikė psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, kurias pateikė ieškovui apmokėti kaip Terapija I paslaugas. Nors suteiktos paslaugos priskirtos prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau jų apmokėjimas pagal šalių 2009 m. vasario 26 d. sudarytą sutartį nebuvo numatytas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. liepos 31 d. atsakovas turi licenciją teikti psichiatrijos antrinio lygio paslaugas. Atsakovas suteikė paslaugas, kurios yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tačiau pateikė ieškovui jas apmokėti nurodydamas ne tą paslaugos kodą. Šalių ginčas dėl 2009 m. vasario 26 d. sutarties papildymo (tam, kad atsakovas galėtų teikti psichiatrijos paslaugas) vyksta nuo 2007 m., atsakovas kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. A1-1993 „Dėl sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“, kuriuo netenkintas jo prašymas papildyti sutartį, panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010, konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė papildyti šalių 2009 m. vasario 26 d. sutartį.

11Byloje nėra ginčo, kad visos ieškovui apmokėti atsakovo pateiktos paslaugos yra suteiktos. Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. sutartinė suma stacionarinėms paslaugoms buvo 11 885 591 Lt, faktiškai suteiktų paslaugų suma už stacionarines paslaugas nurodytu laikotarpiu – 13 296 701 Lt. Taigi atsakovas suteikė 1 411 110 Lt stacionarinių paslaugų daugiau, negu ieškovas faktiškai apmokėjo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu V-1242 patvirtintus Bendrųjų paslaugų teikimo reikalavimus. Atsakovas, nurodydamas ieškovui ne tuos paslaugų kodus, negavo didesnių koeficientų ir daugiau, negu sutartimi numatyta, lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

12Atsakovas paslaugas turėjo suteikti tik tas, kurios yra numatytos šalių pasirašytoje sutartyje, tačiau jis, kaip paslaugų teikėjas, turi teikti paslaugas ir pagal kliento nurodymus (visos paslaugos buvo suteiktos apdraustiems ligoniams). Tokius įsipareigojimus atsakovas yra prisiėmęs ir pagal 2009 m. vasario 26 d. sutarties 4.1.9, 4.1.10 punktus. Iš sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-466 patvirtinto Paslaugų ir bazinių kainų sąrašo pastabų ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo matyti, kad ieškovas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi galimybę spręsti dėl nedetalizuotų stacionarinių paslaugų priskyrimo panašiausioms paslaugoms, taikyti koeficientų mažinimą arba didinimą neviršijant sutarties ribų, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų faktinį kiekį litais. Taigi atsakovo veiksmuose nėra sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.

13Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą ir ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 50 682,23 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 50 682,23 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo padaryti pažeidimai nustatyti ieškovo 2009 m. birželio 30 d. patikrinimo pažyma Nr. K1-09-112 ir 2009 m. liepos 31 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-126, kurie yra galiojantys. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos posėdžio 2009 m. rugsėjo 10 d. protokolu Nr. 4 rekomenduota ieškovo vyriausiajam gydytojui teikti apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tik už suteiktas paslaugas, numatytas sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, kasacinio teismo praktika (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P. , bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2011; kt.), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo patikrinimo pažymos ir ekspertizės protokolo, nenurodė motyvų, įrodymų, kurių pagrindu būtų paneigti šie rašytiniai įrodymai. Nurodyti vidiniai teisės aktai įstatymų nustatyta tvarka atsakovo neginčyti, todėl nebuvo pagrindo jais nesivadovauti. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.200, 6.256 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad yra sprendžiamas šalių ginčas dėl sutarties papildymo, nes bet koks jos papildymas ar įpareigojimas sudaryti sutartį sukurs teisinius padarinius tik ateityje.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

171. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo ginčo šalių administracinio pobūdžio santykius. Šalių sutartinių santykių pobūdis nustatytas remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2011), CK 6.200, 6.256 straipsniais, Sveikatos draudimo įstatymu, šalių 2009 m. vasario 26 d. sutartimi. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį ieškovo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys sudaromos vadovaujantis CK, Sveikatos sistemos ir kitais įstatymais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje nustatyta asmens sveikatos priežiūros įstaigų pareiga atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 dalį ieškovas vykdo kontrolės funkciją, kuri nustatyta ir šalių 2009 m. vasario 26 d. sutarties 7.1 punkte, o pareiga atlyginti žalą – 7.2 punkte. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad šalių santykiai buvo sutartiniai ir ginčas, kurio nepavyko išspręsti derybų keliu, buvo sprendžiamas civiline tvarka (sutarties 7.3, 7.6 punktai).

182. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2010, pateiktais išaiškinimais. Nurodytoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovo vidiniai teisės aktai neturi didesnės įrodomosios galios ir nenurodė, kad jie, kaip administraciniai aktai, turi būti ginčijami teisme, o priešingai, pažymėjo, kad šalis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atliekantis subjektas ir kartu įpareigotas reikalauti atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, įgyja pareigą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti tokį kitos šalies ginčijamą pažeidimą.

19Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos funkcijas ir priimtą sprendimą ikiteisminėje stadijoje (Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis). Atsakovo nuomone, šios komisijos paskirtis – sutaikyti ginčo šalis, ieškoti sutarimo, t. y. atlikti nešališko arbitražo funkciją. Ji negali būti laikoma ikiteismine administracinio akto ginčijimo institucija. Protokole nurodoma, kad ši komisija gali tik rekomenduoti. Rekomendacinio pobūdžio aktai nėra administracinių ginčų objektai.

203. Dėl sutartinių prievolių vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.200, 6.249, 6.256 straipsnių nuostatas. Atsakovas, remdamasis CK 6.256 straipsniu, Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 dalimi, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovo nurodytą sumą patirtais nuostoliais, pažeidė CK 6.249 straipsnį, nes nesirėmė Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113, Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsniu. Pagal šiuo įsakymu patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo aprašo 19, 20 punktus ieškovas turi teisę kiekvieną mėnesį apskaičiuoti paslaugų apmokėjimo koeficientą, kuris mažinamas arba didinamas neviršijant sutartinės sumos ribų, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų faktinį kiekį litais. Remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsniu, jeigu atsakovas nebūtų pateikęs apmokėti ginčijamų paslaugų, jis vis tiek būtų gavęs tą pačią sumą, kurią ir gavo, tik būtų apskaičiuotas didesnis koeficientas. Taigi žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nepadaryta ir ieškovas nepatyrė nuostolių. Teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. suteikė 1 413 110 Lt stacionarinių paslaugų daugiau negu ieškovas faktiškai apmokėjo. Net nepateikus apmokėti ginčijamų paslaugų, likusių faktiškai suteiktų stacionarinių paslaugų suma 1 360 428 Lt viršytų ieškovo apmokėjimo sumą.

21Atsakovo teigimu, ligoninė teisėtai ir realiai teikė psichiatrijos paslaugas, nepažeisdama teisės aktų pateikė šias paslaugas ieškovui apmokėti pagal sutarties 2.1 punktą, pati patirdama žalos dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, nes, šalims nepasirašius sutarties papildymo, atsakovas buvo priverstas teikti paslaugas už mažesnę kainą. Pažymėtina, kad šios paslaugos teiktos turint licenciją. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas sutaupė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, nes jei tie patys pacientai būtų buvę gydomi kitose įstaigose, su kuriomis ieškovas yra sudaręs sutartis dėl šių paslaugų, jis būtų mokėjęs už šias paslaugas didesnę kainą, nei mokėjo atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.249 straipsnį.

224. Dėl CK 6.200 straipsnio, CPK 182 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai CK 6.200 straipsnio nuostatas taikė tik atsakovui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertino aplinkybės, kad tarp šalių buvo sprendžiamas teisminis ginčas dėl sutarties papildymo psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010, konstatavo, kad ieškovo sprendimas netenkinti atsakovo prašymo papildyti sutartį, neteisėtas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Asmenų sveikatos priežiūros įstaigų ir ieškovo sutartys sudaromos vieneriems metams, biudžetas taip pat skiriamas vieneriems metams. Administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl 2009 m. vasario 26 d. sutarties, todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad teismo sprendimas sukurs teisinius padarinius tik ateityje. Administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje. Nustatęs, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų į šalių tarpusavio sutartį nebuvo įtrauktos psichiatrijos stacionarinės paslaugos, apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

241. Dėl šalių santykių kvalifikavimo. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 33 straipsniais su atsakovu 2009 m. vasario 26 d. buvo sudaryta sutartis Nr. S2-2009-1G8, pagal kurią ieškovas turi teisę tikrinti, ar įstaiga laikosi sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Kontrolės procedūros metu nustatyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žala užfiksuota ieškovo 2009 m. birželio 30 d. patikrinimo pažymoje Nr. Kl-09-112 ir 2009 m. liepos 31 d. ekspertizės protokole Nr. E1 -09-126. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškovo 2009 m. liepos 31 d. ekspertizės protokolą Nr. EI-09-126 atsakovas, nesilaikydamas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, padarė 50 682,23 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Be to, teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuluota praktika, kad Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, parodo mišrų šių subjektų teisinių santykių pobūdį.

252. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovo nuomone, šioje byloje taikytinos CPK 177, 179, 185 straipsnių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo 2009 m. birželio 30 d. patikrinimo pažymos Nr. K1 -09-112 ir 2009 m. liepos 31 d. ekspertizės protokolo Nr. El-09-126. Ieškovas yra kompetentinga kontroliuojanti institucija su teisės aktuose nustatytomis funkcijomis, teisėmis ir pareigomis, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo rašytinių įrodymų tikrumą ir pakankamumą. Nurodyti dokumentai turi oficialiojo rašytinio įrodymo statusą, t. y. didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju būtina remtis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2011). Atsakovas byloje esančiais įrodymais nepaneigė aplinkybių, užfiksuotų kontrolės procedūros dokumentuose – oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose.

26Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos darbą, būtent – Sveikatos draudimo 36 straipsnio, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto šios komisijos darbo reglamento 12.2 punkto.

273. Dėl CK 6.200, 6.249, 6.256 straipsnių taikymo. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta ieškovo kontrolės funkcija, o 33 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta ieškovo pareiga reikalauti atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir šalių sutarties 7.1 punkte. Pagal CK 6.200 straipsnį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė, pažeisdamas sutarties 2 punktą. Sutarties 7.2.2 punkte nustatyta, kokie veiksmai laikomi neteisėtais. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė sutarties 7.4.1 punktą, pagal kurį neteisėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gavimu laikomi atvejai, kai įstaiga, pažeisdama šioje sutartyje nustatytas pareigas ir prisiimtus įsipareigojimus, suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pateikė už jas sąskaitą ir gavo apmokėjimą (CK 6.249, 6.256 straipsniai, sutarties 4.1.1, 7.1 punktai). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. IK-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės aprašo 22.11 punkte nustatyta, kad patikrinimo pažymoje nurodoma, jog tam tikrus pažeidimus reikia vertinti kaip žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

284. Dėl CPK 182 straipsnio pažeidimo. Šioje byloje civilinės atsakomybės klausimai yra kildinami iš konkrečios sutarties prievolių vykdymo ir yra susiję su šios sutarties galiojimo laikotarpiu, o administracinės teisenos tvarka buvo nagrinėjamas klausimas dėl 2009 vasario 26 d. sutarties pakeitimo. Taigi tarp šių bylų nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010 panaikino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. Al-1993 „Dėl sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“ ir įpareigojo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą išnagrinėti iš naujo. Ši teismo nutartis jau įvykdyta. Pažymėtina, kad nei Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, nei kituose teisės aktuose įsakmiai nenustatyta sąlygos gauti Valstybinės ligonių kasos ar Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pritarimą dėl kiekvienos sutarties sudarymo.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

32Sveikatos apsaugos įstatymo (2008 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. X-1803 redakcija) 4 straipsnyje nustatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos: Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos. Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis; teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kartu parodo ir šių subjektų teisinių santykių mišrų pobūdį, nulemtą a priori vienos iš sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, ne tik administruojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2010).

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2009 m. vasario 26 d. sudarė su kasatoriumi VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine sutartį Nr. S2-2009-108 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“. Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. kasatorius suteikė psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, kurių apmokėjimas pagal šalių 2009 m. vasario 26 d. sutartį nenumatytas, todėl ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Taigi šioje byloje civilinės atsakomybės klausimai kildinami iš prievolių vykdymo pagal konkrečią sutartį. Kita vertus teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 punktu teritorinėms ligonių kasoms nustatyta funkcija – kontroliuoti savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų veiklą; 7 punkte – tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus. Taigi šioje byloje nėra pagrindo išvadai, kad tarp šalių buvo susiklostę tik sutartiniai teisiniai santykiai, kaip kasaciniame skunde nurodo kasatorius, nes, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, apibrėžiančiu teritorinių ligonių kasų kompetenciją, kontroliuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigas, šioms suteikiant paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bei Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, reglamentuojančiais teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymą, akivaizdu, kad bylos šalis siejo tiek administraciniai, tiek sutartiniai teisiniai santykiai.

34Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

35Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų: Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. birželio 30 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-09-112 ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. liepos 31 d. ekspertizės protokolo Nr. E1-09-126, vertinimu, nurodo, kad šis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2010, pateiktų išaiškinimų. Tačiau teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

36Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismą kreipiasi teritorinės ligonių kasos vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (CPK 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010).

37Pagal byloje esančius duomenis, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. birželio 30 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-09-112 nurodyta, kad atsakovo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo atvejus siūloma vertinti kaip žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. liepos 31 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-126 nustatyta, kad, nesilaikydamas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas padarė 50 682,23 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir reikiamai įvertino nurodytus aktus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Kasatorius jokiais kitais byloje esančiais įrodymais nepaneigė aplinkybių, užfiksuotų kontrolės procedūros dokumentuose, neginčijo žalos pobūdžio, medicininės dokumentacijos turinio ar kt., nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui daryti kitokią išvadą dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. birželio 30 d. patikrinimo pažyma Nr. K1-09-112 ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. liepos 31 d. ekspertizės protokolas Nr. E1-09-126 yra galiojantys, nustatyta tvarka nepaneigti ir nenuginčyti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai).

38Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos funkcijų ir priimto sprendimo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnį Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtintame Taikinimo komisijos darbo reglamento 12.2 punkte nustatyta, kad Taikinimo komisija, nagrinėdama ginčus ir priimdama sprendimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymą. Duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, būtų netinkamai taikęs Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnį, reglamentuojantį Taikinimo komisijos funkcijas, byloje nenustatyta.

39Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjamoje byloje

40CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Taigi teritorinės ligonių kasos, vykdydamos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6, 7 punktuose nustatytas kontrolės funkcijas ir nustačiusios sutarčių, sudarytų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, pažeidimus, Sveikatos draudimo įstatymu įpareigotos reikalauti atlyginti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

41Teisėjų kolegija nurodo, kad nepriklausomai nuo teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų santykių mišraus pobūdžio, t. y. kad tarp šalių susiklosto administraciniai ir sutartiniai teisniai santykiai, tiek Sveikatos draudimo įstatymas (27, 39 straipsniai), tiek ir šalių 2009 m. vasario 26 d. sutartis (4.1–4.1.25.4, 5.1–5.1.5 punktai) įpareigoja jas vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, o jų neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (sutarties 7.1–7.6 punktai). Pagal šalių 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr. S2-2009-108 7.1 punktą teritorinės ligonių kasos turi teisę tikrinti, ar įstaiga laikosi šia sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Sutarties 7.4.1 punkte nustatyta, kad pagal šią sutartį neteisėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gavimu laikomi atvejai, kai įstaiga, pažeisdama šioje sutartyje nustatytas pareigas ir prisiimtus įsipareigojimus, suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pateikė už jas sąskaitą ieškovui ir gavo apmokėjimą.

42Byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. kasatorius suteikė psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, kurias pateikė apmokėti ieškovui kaip Terapija I paslaugas. Šios paslaugos priskirtos prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau jų apmokėjimas pagal šalių 2009 m. vasario 26 d. sutartį nebuvo numatytas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius neteisėtais veiksmais – pažeisdamas sutarties 2 punktą, pagal kurį šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties prieduose, teikimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos apdraustiems privalomuoju draudimu ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (vadovaujantis sutarties 3 punkte nustatyta tvarka ir teisės aktais), padarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą, kurią pagrįstai šioje byloje reikalauja atlyginti ieškovas (Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9 punktas, sutarties 7.1, 7.2, 7.4.1 punktai). Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad kitoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sutarties papildymo, šioje byloje teisiškai nereikšminga, nes bet koks sutarties papildymas ar įpareigojimas sudaryti sutartį sukurs teisinius padarinius tik ateityje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad į šalių sutartį psichiatrijos stacionarinės paslaugos nebuvo įtrauktos, pagrįstai sprendė, kad kasatorius padarė 50 682,23 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jos atlyginimą priteisdamas ieškovui.

43Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

45Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 33,28 Lt tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš kasatoriaus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės (į. k. duomenys neskelbtini) 33,28 Lt (trisdešimt tris Lt 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje keliami teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos... 6. Ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašė teismo priteisti iš... 7. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. liepos 31 d. atsakovas turi licenciją teikti... 11. Byloje nėra ginčo, kad visos ieškovui apmokėti atsakovo pateiktos paslaugos... 12. Atsakovas paslaugas turėjo suteikti tik tas, kurios yra numatytos šalių... 13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo padaryti pažeidimai... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 17. 1. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos... 18. 2. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 19. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino Klaipėdos teritorinės... 20. 3. Dėl sutartinių prievolių vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas... 21. Atsakovo teigimu, ligoninė teisėtai ir realiai teikė psichiatrijos... 22. 4. Dėl CK 6.200 straipsnio, CPK 182 straipsnio taikymo. Apeliacinės... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 24. 1. Dėl šalių santykių kvalifikavimo. Vadovaujantis Sveikatos draudimo... 25. 2. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovo nuomone, šioje byloje taikytinos CPK... 26. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių... 27. 3. Dėl CK 6.200, 6.249, 6.256 straipsnių taikymo. Sveikatos draudimo... 28. 4. Dėl CPK 182 straipsnio pažeidimo. Šioje byloje civilinės atsakomybės... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo... 32. Sveikatos apsaugos įstatymo (2008 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. X-1803... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių... 34. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 35. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų:... 36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto... 37. Pagal byloje esančius duomenis, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m.... 38. Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos funkcijų ir... 39. Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjamoje byloje... 40. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai... 41. Teisėjų kolegija nurodo, kad nepriklausomai nuo teritorinių ligonių kasų... 42. Byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. kasatorius... 43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje... 45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. pažymą apie... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 48. Priteisti iš kasatoriaus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės (į. k.... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...