Byla 3K-3-65/2013

Dėl priverstinės skolos išieškojimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pakartotinį pareiškimą skolininkui K. M. dėl priverstinės skolos išieškojimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko K. M., prašydamas areštuoti 2008 m. birželio 27 d. hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0017138 įkeistą suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – negyvenamąsias patalpas ( - ). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

6Pareiškėjas pateikė teismui pakartotinį pareiškimą dėl hipotekos lakštu Nr. 01120080017138 Vilniaus m. savivaldybei įkeisto nekilnojamojo daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių.

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas Hipotekos skyrius 2011 m. kovo 23 d. nutartimi tenkino pakartotinį prašymą ir nukreipė išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, priverstinai parduodant jį iš varžytynių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 23 d. nutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą dėl kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad hipotekos teisėja nevertino situacijos, jog hipotekos kreditorius, įgyvendindamas savo teisių gynybą, pareiškė du savarankiškus reikalavimus, ir pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo prašė apginti jo pažeistą teisę į pagrindinės prievolės tenkinimą, nors klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo nutraukti sutartį ir grąžinti jam daiktą nuosavybėn dar nebuvo išspręstas ir nepriimta teismo sprendimo dėl ginčo baigties.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos pagal pareiškėjo pakartotinį pareiškimą skolininkui dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1877-258/2009 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui K. M. dėl 2008 m. gegužės 8 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, atsakovo iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu nutraukė 2008 m. gegužės 7 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, taikė restituciją ir grąžino negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpa Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Atsižvelgęs į tai, kad, įsiteisėjus šiam sprendimui, hipotekos lakštu Nr. 01120080017138 įkeisto turto savininkas ir kreditorius sutaptų ir būtų neįmanomas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto, nes skolininko reikalavimų patenkinimui būtų išvaržomas kreditoriui priklausantis turtas, teismas bylos pagal pakartotinį pareiškimą dėl įkeisto nekilnojamojo daikto priverstinio pardavimo nagrinėjimą sustabdė.

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo 2008 m. gegužės 7 d. sudarė privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas pardavė suinteresuotam asmeniui negyvenamąją patalpą, o suinteresuotas asmuo įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 10 d. sumokėti visą privatizavimo objekto kainą. Prievolės pagal 2008 m. gegužės 7 d. sutartį įvykdymui užtikrinti suinteresuotas asmuo hipotekos lakštu įkeitė pareiškėjui šias negyvenamąsias patalpas. Skolininkas nevykdė prievolės pagal 2008 m. gegužės 7 d. sutartį, todėl kreditorius kreipėsi į teismo Hipotekos skyrių priverstinai išieškoti skolą. Kartu kreditorius kreipėsi į teismą su ieškiniu K. M. nutraukti privatizavimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu privatizavimo pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta, taikyta vienašalė restitucija ir patalpos grąžintos savivaldybei. Šis sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

11Kadangi byloje nustatyta, kad kreditorius yra pareiškęs du savarankiškus pažeistos teisės gynybos būdus – prašė nutraukti sutartį ir grąžinti jam daiktą bei naudodamasis ne ginčo tvarka prašė parduoti tą patį daiktą iš varžytynių skolai įvykdyti, tai apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismas išvada, jog, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimui, sutaptų hipotekos lakštu įkeisto turto savininkas ir kreditorius ir būtų neįmanomas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad apylinkės teismas pagrįstai CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdė šios bylos nagrinėjimą.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti bylą pagal pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas. Proceso įstatyme nustatyti privalomo bylos sustabdymo atvejai ir atvejai, kai teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomojo bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008, kt.); negalimumas išnagrinėti bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie bus nustatyti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012); prejudicinio ryšio buvimas reiškia, kad teismo nustatyti faktai vienoje byloje bus šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004). Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai teigia, kad bylos susijusios ir Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1877-258/2009 turės esminę įtaką šiai bylai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą tik dėl dalies bylos, t. y. Konstituciniam Teismui išnagrinėjus pareiškimą, apeliacinės instancijos teismas spręs klausimą, kokia restitucijos forma turi būti taikoma byloje – vienašalė ar dvišalė. Sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-1877-28/2009 nėra ginčo dėl privatizavimo sutarties galiojimo ar sutarties tinkamo vykdymo pažeidimo, todėl Konstitucinio Teismo išaiškinimas neturės įtakos faktui, kad negyvenamosios patalpos turi būti sugrąžintos savivaldybei natūra arba atlyginta jų vertė. Kasatorius pažymi ir tai, kad pirmiausia kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl privatizavimo sutarties nutraukimo, o apeliacinės instancijos teismui sustabdžius bylos nagrinėjimą ir kreipusis į Konstitucinį Teismą, pareiškėjas pasirinko kitą civilinių teisių gynimo būdą – kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio turto pardavimo. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimui, priverstinis išieškojimas taptų neįmanomas, nes sutaptų kreditorius ir turto savininkas, ir teigia, kad jis nesiekia atgauti turto ir kartu patalpas išvaržyti – išvaržius turtą, pareiškėjas atsisakytų savo reikalavimų kitoje civilinėje byloje. Be to, išvaržius turtą ir pareiškėjui atgavus skolą, bendrosios kompetencijos teismas nebeturės teisinio pagrindo tenkinti jo reikalavimą taikyti restituciją.

15Nagrinėjamu atveju, kasatoriaus nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad hipotekos teisėjas nesprendžia šalių ginčo, todėl civilinėje byloje Nr. 2-1877-258/2009 nustatytos aplinkybės neturės įtakos ne ginčo tvarka nagrinėjamai bylai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Taigi, kasatoriaus nuomone, teismui, nagrinėjančiam pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nereikia nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje, todėl tarp šių bylų nėra tiesioginio ryšio. Kasatorius mano, kad teismai, sustabdydami bylos nagrinėjimą, padarė proceso teisės pažeidimą ir nukrypo nuo teismų praktikos privalomojo bylos sustabdymo klausimu.

162. Dėl proceso koncentruotumo principo pažeidimo. Kasatorius teigia, kad teismai, be teisinio pagrindo nusprendę sustabdyti bylos nagrinėjimą, pažeidė CPK 7 straipsnyje nustatytą principą, nes sudarė sąlygas nepagrįstai vilkinti procesą. Proceso koncentruotumo principas suponuoja pareigą teismams civilinę bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Dėl to nagrinėjamu atveju buvo pažeista kasatoriaus teisė į teisminę gynybą, kuri apima ir operatyvų ginčo sprendimą, o hipotekos institutą sudarančios normos neteko prasmės.

17Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo K. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18Kasaciniame skunde aprašoma situacija jau buvo išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartimi. Kasacinis teismas konstatavo, kad kasatorius yra pareiškęs du savarankiškus reikalavimus – pirmiausia pareiškė reikalavimą nutraukti sutartį, tačiau, jo neišsprendus, prašo taikyti kitą jo teisių gynimo būdą; bylos dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo išnagrinėjimo rezultatas, jos neišnagrinėjus, negali būti aiškus, todėl antroji byla dėl išieškojimo stabdytina ir tik po to spręstina dėl jos išnagrinėjimo iš esmės ar nutraukimo. Hipotekos teisėjas, iš naujo spręsdamas dėl pareiškimo priverstinai išieškoti skolą iš suinteresuoto asmens, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus ir pagrįstai sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad civilinėje byloje dėl privatizavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo nustatyti faktai turės teisinę reikšmę šioje hipotekos byloje, ieškinio tenkinimo atveju įkeisto turto savininkas ir hipotekos kreditorius sutaptų, todėl būtų neįmanomas priverstinis skolos išieškojimas. Tiesioginį priežastinį ryšį tarp šių bylų yra konstatavęs kasacinės instancijos teismas. Kasacinio skundo argumentai dėl proceso koncentracijos ir operatyvumo principų pažeidimų nesudaro pagrindo panaikinti teismų procesinius sprendimus.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo

22Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Įstatyme, atsižvelgiant į civilinės bylos sustabdymo pagrindus, skiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymai (CPK 164 straipsnis). Privalomasis bylos sustabdymo pagrindas nuo fakultatyviojo skiriasi tuo, kad, nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

23CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. Lietuvos Valstybė, bylos Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NCC Statyba“ v. UAB DK ,,Lindra“, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Kai teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA ,,Parekss lizings” v. UAB ,,Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).

24Taigi, pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą civilinė byla turi būti sustabdyta tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys; kai nėra dviejų bylų įstatyme reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties, civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB NORD bankas v. UAB ,,Makri Investment“, kt., bylos Nr. 3K-3-440/2011; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. UAB ,,Kia Auto“, kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.).

25Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl teisinio ryšio tarp dviejų civilinių bylų, nustatyta, kad hipotekos kreditorius, įgyvendindamas savo teisių gynybą, pareiškė du savarankiškus reikalavimus – ginčo tvarka pareiškė reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti turtą nuosavybėn, neprašydamas priteisti skolinio įsipareigojimo, tačiau teismui šią civilinę bylą sustabdžius ir kreipusis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, naudodamasis CPK XXXVI skyriuje nustatyta priverstinio skolos išieškojimo tvarka prašė parduoti daiktą iš varžytynių skolai įvykdyti. Atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjus sprendimu nutraukti sutartį ir grąžinti daiktą kreditoriaus nuosavybėn, hipotekos lakštu įkeisto turto savininkas ir kreditorius sutaptų ir būtų neįmanomas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto, teismas sustabdė bylos pagal pakartotinį pareiškimą dėl įkeisto nekilnojamojo daikto priverstinio pardavimo nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą.

26Kasatorius, nesutikdamas su tokia teismų išvada, teigia, kad hipotekos teisėjas, nagrinėdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nesprendžia šalių ginčo, nenustatinėja faktų, todėl civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neturės įtakos Hipotekos skyriuje nagrinėjamai bylai, taigi tarp jų nėra tiesioginio ryšio, juolab kad kasacinio teismo nurodyta, jog ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, jog tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007); ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. D. R., kt., bylos Nr. 3K-3-494/2011); skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi, pagal teismų praktiką pagrindinės prievolės ginčijimas nėra pakankamas pagrindas sustabdyti hipotekos teisme nagrinėjamą bylą – tai gali daryti bylą dėl pagrindinės prievolės nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau toks išaiškinimas neapima situacijos nagrinėjamoje byloje. Jau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartyje buvo nurodyta, kad ginčo dėl pagrindinės prievolės esmės baigtis nulems kreditoriaus reikalavimo dėl priverstinio turto pardavimo buvimą ar išnykimą, t. y. grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui patikrinti, ar kreditorius tebeturi teisę į pagrindinę prievolę ir dėl įkeisto turto nebuvo priimta kitų ieškinio pareiškimų, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tiesioginį ryšį tarp šių bylų ir negalimumą nagrinėti šios bylos tol, kol neišspręsta civilinė byla dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir daikto grąžinimo nuosavybėn. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atlikę kreditoriaus prašymo teisinį vertinimą ir nustatę tiesioginį bylų ryšį, sustabdė bylos pagal kreditoriaus pakartotinį reikalavimą priverstinai išieškoti skolą nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl pagrindinės prievolės nutraukimo. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokia teismų išvada, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiesioginį teisinį ryšį tarp šių bylų lemia ne tiek civilinėje byloje dėl sutarties nutraukimo ir daikto grąžinimo nuosavybėn nustatytinos aplinkybės, kiek būsimas šios bylos teisinis rezultatas, t. y. ieškinio patenkinimas arba atmetimas.

28Kasatorius teigia, kad teismai, priimdami sprendimą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, nukrypo nuo teismų praktikos. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais argumentais, atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos kasaciniame skunde nurodytų bylų aplinkybėms. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008, tiek 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. B. v. D. R., kt., bylos Nr. 3K-3-494/2011, skolininkas ginčijo pagrindinę prievolę, kai kreditorius pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Nagrinėjamu atveju pats kreditorius ginčo tvarka prašo nutraukti sutartį ir grąžinti jam daiktą, o ne ginčo tvarka – parduoti tą daiktą skolai įvykdyti. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą dėl nukrypimo nuo teismų praktikos kaip teisiškai nepagrįstą.

29Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, ir taikė jį šios bylos aplinkybėms, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo panaikinti teismų procesinius sprendimus.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.