Byla e2A-274-826/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kaniukų statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Jurmelsta“, E. R. (R.), E. R. S., I. F., I. S., M. Š., E. F., A. F., J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į poilsio namelį, adresu ( - ), Šventojoje, inventorizacijos byla Nr. 2294, ir į poilsio namelį, adresu ( - ), Palanga (buvęs pavadinimas – ( - ), Palanga), inventorizacijos byla Nr. ( - ), pastatas žymimas – 18K1Ž, inventorizacijos byla Nr. 25/7611, pastatas žymimas – 18H1Ž.

71.1.

8Nurodė, jog yra visos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nes sudaryti sandoriai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įforminti, poilsio namelius sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir teisėtai valdo daugiau kaip dešimt metų. Poilsio namelį, adresu ( - ), Šventojoje, įsigijo 1997 m. balandžio 17 d. ½ dalį poilsio namelio, adresu ( - ), Palanga (buvęs pavadinimas – ( - ), Palanga), įsigijo 2002 m. birželio 10 d., o likusią dalį – 2003 m. spalio 20 d. Nuosavybės teisės į minėtus pastatus nebuvo įregistruotos, nes įgytas turtas jo pardavimo metu buvo neįregistruotas, todėl 1997 m. balandžio 17 d., 2002 m. birželio 10 d., 2003 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo patvirtintos notaro. 1972 m. gruodžio 26 d. valstybinės komisijos aktas patvirtina, kad jo įgytas pastatas – virtuvė – buvo priimti valstybinės komisijos ir jokių nukrypimų nuo patvirtinto projekto nebuvo nustatyta. Šią aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registre archyvinėje byloje (Nr. 25/47154) esantys duomenys. Siekia įgyti nuosavybės teisę į minėtus pastatus, tačiau pagal šiuo metu nustatytą tvarką negali to padaryti niekaip kitaip, kaip tik pateikdamas pareiškimą su prašymu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

92.

10Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. birželio 8 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į poilsio namelį, adresu ( - ), Šventoji, inventorizacijos byla Nr. 2294, ir į poilsio namelį, adresu ( - ), Palanga (dabartinis adresas ( - ), Palanga), inventorizacijos byla Nr. ( - ), pastatas žymimas – 18K1Ž, inventorizacijos byla Nr. ( - ), pastatas žymimas – ( - ). Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. liepos 10 d.

113.

12Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-504-588/2017 motyvuodamas tuo, kad priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, prašė įtraukti į procesą suinteresuotais asmenimis Palangos miesto savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atnaujinus procesą priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

133.1.

14Nurodė, kad sprendimu buvo nuspręsta dėl Palangos miesto savivaldybės pareigos suformuoti žemės sklypą, nes įregistravus statinį atsiranda pareiga suformuoti žemės sklypą pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas neturi jokių pastatų teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Žemė priklauso valstybei, taigi yra nuspręsta ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigos, įregistravus statinius, parduoti ar išnuomoti valstybinę žemę bei tuo užkertamas kelias buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra.

154.

16Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi prašymą patenkino ir procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-504-588/2017 pagal pareiškėjo pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Jurmelsta“, UAB „Kaniukų statyba“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atnaujino. Į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukė Palangos miesto savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

175.

18Teismas 2018 m. kovo 13 d. protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukė E. R., E. R. S., I. F., I. S., M. Š., E. F., A. F., J. B..

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

206.

21Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir patikslintą pareiškimą atmetė. Teismo motyvai:

226.1.

23Nurodė, kad neįrodytos visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Pareiškėjo pateikti duomenys, t. y. 1972 m. gruodžio 26 d. akto valstybinio pastato priėmimui dalies kopija, 2018 m. sausio 4 d. antstolio J. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2002 m. gegužės 14 d. VĮ Registrų centro pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos, nepatvirtina aplinkybių, jog poilsio nameliams pagal jų statybos metu galiojusius teisės aktus buvo išduoti statybos leidimai ir tie statiniai tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti. Iš įvairių archyvų pateiktuose raštuose nurodyta, kad duomenų apie leidimą statyti poilsio namelius, poilsio namelių priėmimo eksploatuoti aktų ir kt. nerasta arba jie archyvui neperduoti. Įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl valstybinės žemės paskirties ir jos galimybių atkurti suinteresuotiems asmenims, jų suinteresuotumo byloje, valstybinio žemės sklypo formavimo procedūrų, adresų suteikimo ir kt., neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

246.2.

25Nurodė, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2002 m. vasario 26 d. sprendime nurodyta, jog negalima tenkinti prašymo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – poilsio namelį 1K1/ž, esantį ( - ), Palangoje, nes jis kaip nekilnojamojo turto objektas nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Pareiškėjas turėjo papildomai pateikti žemės sklypo dokumentus, leidimą statybai ir priėmimo naudoti aktą. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendė, kad dėl statinių įteisinimo pareiškėjas turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras ir ne teismo tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo bei kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo.

266.3.

27Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog į procesą buvo be teisinio pagrindo įtraukti tretieji asmenys. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. institucijos, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta piliečių prašymų nagrinėjimas ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius, priėmimas, 2018 m. kovo 13 d. raštas Nr. 16PD-40-(14.16.9), kuriame nurodyta, jog išnagrinėjus kartografinę medžiagą nustatyta, kad nedidelis žemės sklypo plotas prie namelio, adresas ( - ), Palanga, patenka į M. K. valdytą žemę. Asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į M. K. valdytą žemę, yra M. M. R. (mirusi) – paveldėtojas E. R., E. R. S., Z. Ž. – paveldėtoja E. R. S. – ir E. F. (mirusi) – paveldėtojos I. F., I. S., M. Š., E. F., A. F.. Poilsio namelis, adresas ( - ), Palanga, yra buvusio savininko M. B. valdytoje žemėje, posesijoje 264, asmuo, turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, – J. B.. Pagrindo abejoti šių duomenų tikslumu nėra pagrindo.

28III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

297.

30Pareiškėjas P. S. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

317.1.

32Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog jis neįrodė visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Jo pateikti duomenys patvirtina, kad poilsio nameliai buvo sukurti, pastatyti ir užbaigti teisėtai, laikantis jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

337.1.1.

34Iš jo pateiktų Valstybinės priėmimo komisijos valstybinio pastato 1972 m. gruodžio 26 d. priėmimo akto (pasirašytas vykdomojo komiteto pirmininko ir galiojantis), AB „Kauno audiniai“ valdybos posėdžio 2002 m. birželio 4 d. protokolo matyti, kad jo tuometinė valstybinė komisija priėmė 18 vienetų namelių, tarp kurių buvo ir jo įsigytas 18K1Ž. Poilsio namelį, adresu ( - ), Palangoje, jis įsigijo iš dviejų ūkio subjektų ir ant pirkimo–pardavimo sutarčių yra žymos, kad poilsio namelis turi savo inventorizacijos knygas su atitinkamai numeriais. Tad šis namelis buvo tinkamai įtrauktas į apskaitą. Tik galbūt du skirtingi ūkio subjektai nebuvo sutarę vienu kartu kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą, siekdami įregistruoti šį statinį.

357.1.2.

36Nurodė, kad teismo nurodomas reglamentavimas dėl nekilnojamojo turto registravimo tvarkos bei daroma išvada, jog perrašant duomenis nebuvo pateikti nuosavybės teisę pagrindžiantys dokumentai, kad statiniai įrengti (suformuoti) gavus reikalingus leidimus ir laikantis jų įrengimo tvarkos, t. y. suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, yra tik prielaida. Kalbama apie registraciją iki jam įsigyjant poilsio namelį iš AB „Jurbarko melioracija“ (dabartinė UAB „Jurmelsta“), tačiau tai nesusiję su poilsio nameliu, įsigytu iš AB „Kauno audiniai“ ir UAB „Kaniukų statyba“.

377.1.3.

38Nurodė, kad iš archyvų gautuose raštuose nurodoma, jog perdavimo eksploatuoti aktų ir kitų dokumentų nerasta arba jie archyvui neperduoti dėl vieno poilsio namelio bei suformuluotos dvi versijos dėl dokumentų archyve nebuvimo. Tačiau teismas vienpusiškai konstatavo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad kada nors egzistavo duomenys apie abiejų poilsio namelių dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumą.

397.2.

40Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog į procesą tretieji asmenys įtraukti tikslingai, bei nepagrįstai iš jo priteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į poilsio namelius, esančius žemės sklype, kuris priklauso valstybei, nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra institucija, atstovaujanti žemės savininko interesams, kartu ir galbūt būsiančių pretendentų interesams, tad į procesą įtraukti fizinius asmenis poreikio nebuvo. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė nėra ta institucija, kuri galėtų turėti kokių nors pretenzijų nuosavybės klausimu į poilsio namelius, kurie buvo įsigyti iš ūkio subjektų, bet ne iš Palangos miesto savivaldybės.

418.

42Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

438.1.

44Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statinio statybų įstatymų nustatyta tvarka, nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, iš kurių matytų, jog statyba buvo vykdoma laikantis įstatymo reikalavimų. Pagal namelių įsigijimo momentą pagal teisinį reglamentavimą nekilnojamojo turto sandoriai turėjo būti patvirtinti notarine forma. Pareiškėjo sudaryti sandoriai patvirtinti tik paprastomis rašytinėmis sutartimis, tai patvirtina, jog jis įsigijo kilnojamąjį turtą. Šiuo atveju galimas klausimas dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą kaip į statybines konstrukcijas ir medžiagas, t. y. kaip į kilnojamuosius daiktus. Pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra.

458.2.

46Apeliantas nepagrįstai ginčija trečiųjų asmenų įtraukimą į procesą. Teismas rėmėsi rašytiniu įrodymu ir įtraukė asmenis, kurie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę.

479.

48Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

499.1.

50Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose ir pareiškimo netenkino. Pareiškėjas teigia, kad namelius įgijo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą šios sutartys turėjo būti patvirtintos notaro. Notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei pareiškėjas nuosavybės teisę įsigijo sutarties pagrindu, tai įgyjamąja senatimi tokio daikto negalima įgyti. Įrodymų, patvirtinančių statybų teisėtumą, apeliantas teismui nepateikė. Pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla, o statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą nėra. Pareiškėjas dėl statinių įteisinimo turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras, ir tik viešojo administravimo subjektui atsisakius įregistruoti statinius, jo veiksmai galėtų būti skundžiami administraciniam teismui.

5110.

52Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5310.1.

54Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir argumentuotai netenkino pareiškėjo patikslinto pareiškimo, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo ir aiškinimo. Apeliantas apeliaciniame skunde netiesioginiais ir išvestiniais duomenimis bando teigti, kad poilsio namelio, ( - ), Palanga (dabartinis adresas ( - )), statyba teisėta, jis pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Apie poilsio namelio, adresas ( - ), Šventoji, statybos teisėtumą apeliaciniame skunde nepasisakoma, nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą.

5510.2.

56Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM yra subjektas, įgyvendinantis valstybės jai pavestas funkcijas. Šiai institucijai kilo pareiga parduoti arba išnuomoti žemės sklypo dalį, kurioje stovi statiniai. Atlikus šiuos veiksmus būtų užkirstas kelias buvusiems savininkams susigrąžinti žemę. Todėl teismas pagrįstai į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukė nurodytas valstybės institucijas. J. B. nepretenduoja į statinius, tačiau šie statiniai yra teritorijoje, esančioje žemės sklype, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra. Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą grąžinti senelio M. B. iki žemės nacionalizacijos valdytą 10,9100 ha žemės sklypą ir šiam procesui užbaigti trukdė, kad posesijos 264 sklype yra poilsio namelis, kuris nėra įregistruotas viešame registre.

5711.

58Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

61Apeliacinis skundas netenkintinas.

6212.

63Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6413.

65CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

6614.

67Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

68Faktinės bylos aplinkybės

6915.

70Nustatyta, kad pareiškėjas iš AB „Jurbarko melioracija“ (dabartinė UAB „Jurmelsta“) 1997 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 1 013,67 Eur (3 500 Lt) įsigijo poilsio namelį, adresas ( - ), Šventoji (dabar ( - ), Palanga), inventorizacijos byla Nr. 2294, kadastrinė byla ( - ). Pareiškėjas iš AB „Kauno audiniai“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro) pagal 2002 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 289,62 Eur (1 000 Lt) įsigijo ½ dalį pastato-virtuvės, adresas ( - ), Palanga, inventorizacijos byla Nr. 50/123640, pastatas žymimas 18K1Ž, kadastrinė byla 25/6635. 2003 m. spalio 20 d. iš UAB „Kaniukų statyba“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį už 173,77 Eur (600 Lt) įsigijo likusią ½ dalį pastato-virtuvės, inventorizacijos byla Nr. 25/7611, pastatas žymimas 18H1Ž. Ginčo dėl sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių teisingumo, sumokėtų pinigų nėra. Nuosavybės teisė į minėtus pastatus pareiškėjo vardu nebuvo įregistruota.

7116.

72Pareiškėjas patikslintu pareiškimu, siekdamas įregistruoti poilsio namelius ir daiktines teises į juos viešajame registre, prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į poilsio namelį, adresu ( - ), Šventoji, inventorizacijos byla Nr. 2294, ir į poilsio namelį, adresu ( - ), Palanga. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai aiškinti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir tinkamai vertino pateiktus byloje įrodymus.

7317.

74Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs dėl CK nuostatų, reglamentuojančių vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamąją senatį – aiškinimo ir taikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

7518.

76Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad AB „Jurbarko melioracija“ (dabartinė UAB „Jurmelsta“) poilsio namelį, adresas ( - ), Šventoji (dabar ( - ), Palanga), UAB „Kaniukų statyba“ ir AB „Kauno audiniai“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro) pastatą-virtuvę, adresas ( - ), Palanga, iki pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ar po to buvo tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti baigtais ir buvo gautas leidimas juos eksploatuoti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuos teismo argumentus paneigia jo pateikti rašytiniai duomenys, t. y. Valstybinės priėmimo komisijos valstybinio pastato 1972 m. gruodžio 26 d. priėmimo aktas, AB „Kauno audiniai“ valdybos posėdžio 2002 m. birželio 4 d. protokolas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

7719.

78Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

7920.

80CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžiomiestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E.R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.K. v. R.S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

8121.

82Nustatyta, kad pareiškėjas valdo 1970-1972 m. faktiškai pastatytą poilsio namelį ir pastatą-virtuvę. Pagal poilsio namelių statybos metu galiojusias teisės normas, t. y. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punktą leidimus vykdyti statybą teikė Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punktas nustatė, kad visi pastatyti individualūs gyvenamieji namai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Šie teisės aktai reglamentuoja statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai. Esminiai šios tvarkos reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu.

8322.

84Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarime Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais 1974 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 317 ir 1984 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 10) buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Minėtas nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Instrukcija numatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Šios instrukcijos 2 punkte numatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 p.). 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas – 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad apeliantas tuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo neginčijo.

8523.

86Pareiškėjas ginčo pastatų statybos teisėtumą įrodinėjo byloje pateikta 1972 m. gruodžio 26 d. akto valstybiniam pastato priėmimui dalies kopija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šis dokumentas nepatvirtina statybos teisėtumo, nes jame nenurodytas statybos adresas, statybos vieta, dalis, kurioje turi būti sudarytos valstybinės komisijos narių parašai bei pastabos dėl pastato priėmimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad valstybinė komisija priėmė 18 vienetų namelių, tačiau iš šio dokumento matyti, kad buvo sprendžiama dėl 18 vienetų gyvenamųjų skydinių lengvo tipo namų priėmimo ir įregistruota tik 17. Šias išvadas paneigiančių duomenų apeliantas teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

8724.

88Byloje pateiktas išrašas iš AB „Kauno audiniai“ valdybos 2002 m. birželio 4 d. posėdžio. Iš jo matyti, kad nutarta neinventorizuotą poilsio pastatą (virtuvę), pažymėjimas plane 18K1ž, esantį ( - ), Palangoje, parduoti pareiškėjui už 1 000 Lt. Tai patvirtina, jog pareiškėjo poilsio namelis, esantis ( - ), Palangoje, nebuvo suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Inventorizacijos metu yra užfiksuojama faktinė padėtis, todėl inventorizacijos duomenys gali būti vertinami kaip patvirtinantys faktą, kad tam tikru metu statiniai egzistavo, tačiau patys savaime šie duomenys nepatvirtina nei statinio statybos teisėtumo, nei teisių į statinius atsiradimo. Be to, iš to paties posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjas dar įsigijo namelius 10K1ž, unikalus Nr. ( - ), 11K1ž, unikalus Nr. ( - ), po 12 000 Lt. Vadinasi, jam įsigyjant dalį poilsio pastato (virtuvės) buvo žinoma, kad jo įsigytas pastatas (virtuvė) buvo neregistruoti.

8925.

90Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje pateikti raštai iš įvairių archyvų – Klaipėdos apskrities archyvo, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos archyvo skyriaus, Tauragės apskrities archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, VĮ Valstybės žemės fondo – patvirtina, kad duomenų apie žemės sklypo suteikimą Jurbarko melioracijos statybos valdybai, duomenų apie leidimą statyti poilsio namelius Jūros g. 31, Palangoje, minėtų poilsio namelių priėmimo eksploatuoti aktų ir kt., nerasta arba jie archyvui neperduoti. Jo manymu, tai nepatvirtina fakto, kad apskritai nebuvo tokių duomenų. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas paneigiančių duomenų nepateikė, o pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir vadovavosi oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

9126.

92Taigi neįrodytas ginčo statinių statybos teisėtumas, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių teisėtą statybą iki jų pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo, taip pat ir vėliau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Įvertinus šią aplinkybę, konstatuotina, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai). Nuosavybės teisių į pastatus patvirtinimas nesant duomenų apie jų statybos teisėtumą neatitiktų įgyjamosios senaties instituto tikslų, taptų įrankiu įtraukti į civilinę apyvartą statinius, apeinant jų, kaip nekilnojamojo turto objektų, įteisinimo procedūras.

9327.

94Be to, pareiškėjas teisėtą pastatų valdymą kildina iš pirkimo–pardavimo sutarčių, kurios nebuvo įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ir byloje dalyvaujantys asmenys to neginčija, kad pareiškėjas 1997 m. balandžio 17 d. pirkimo– pardavimo sutarties pagrindu už 1 013,67 Eur (3 500 Lt) įsigijo poilsio namelį, adresas ( - ), Šventoji (dabar ( - ), Palanga), pagal 2002 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 289,62 Eur (1 000 Lt) įsigijo ½ dalį pastato-virtuvės, adresas ( - ), Palanga, inventorizacijos byla Nr. ( - ), pastatas žymimas 18K1Ž, kadastrinė byla ( - ). 2003 m. spalio 20 d. iš UAB „Kaniukų statyba“ pagal pirkim–-pardavimo sutartį už 173,77 Eur (600 Lt) įsigijo likusią ½ dalį pastato-virtuvės. Taigi savo nuosavybės teisę į ginčo objektus pareiškėjas sieja su kitu CK 4.47 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – pirkimo sandoriu. Jeigu pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodytus statinius kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas.

9528.

96Pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytus statinius nėra kvestionuojamos kitų asmenų, jis pats pripažįsta, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo jam reikalingas tam, kad galėtų teisiškai įregistruoti šiuos statinius viešajame registre, o ne tam, kad būtų pripažintas jo savininku. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

9729.

98Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

99Dėl civilinės bylos atnaujinimo

10030.

101Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir į procesą trečiaisiais asmenimis įtraukė ir fizinius asmenis. Paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybė nėra ta institucija, kuri galėtų turėti kokių nors pretenzijų nuosavybės klausimu į poilsio namelius, kurie buvo įsigyti iš ūkio subjektų, bet ne iš Palangos miesto savivaldybės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra institucija, atstovaujanti žemės savininko interesams, tiek ir galbūt būsiančių pretendentų interesams, tad į procesą įtraukti fizinius asmenis poreikio nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10231.

103Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

10432.

105Šiuo atveju Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

10633.

107Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio – pastatų įgijimo įgyjamosios senaties būdu – fakto nustatymo ir priimtame 2017 m. birželio 8 d. sprendime, kuriuo tenkintas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, buvo netiesiogiai pasisakyta dėl Palangos miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir fizinių asmenų, kurie pretenduoja paveldėti žemę, teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais teismo argumentais. Visų pirma Palangos miesto savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą, 27 punktą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį atsirado pareiga suformuoti žemės sklypą įregistravus statinius 2017 m. birželio 8 d. sprendimo pagrindu bei suteikti statiniams, dėl kurių pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, adresą. Antra. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, įregistravus pareiškėjo pastatus, atsiranda pareiga Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parduoti arba išnuomoti žemės sklypo dalį, kuriame stovi statiniai bei užkirstas kelias buvusiems savininkams (jeigu tokių yra) susigrąžinti žemę natūrą. Trečia. Iš byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 13 d. rašto Nr.16PD-40-(14.16.9) matyti, jog žemės sklypo plotas prie namelio, adresas ( - ), Palanga, patenka į M. K. valdytą žemę. Asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į M. K. valdytą žemę, yra M. M. R. (mirusi) – paveldėtojas E. R., E. R. S., Z. Ž. – paveldėtoja E. R. S. ir E. F. (mirusi) – paveldėtojos I. F., I. S., M. Š., E. F., A. F.. Poilsio namelis, adresas ( - ), Palanga, yra buvusio savininko M. B. valdytoje žemėje, posesijoje 264, asmuo, turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, – J. B.. Su šių asmenų teisėmis ir pareigomis susijęs būsimas teismo sprendimas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukė ne tik Palangos miesto savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, bet ir fizinius asmenis.

108Dėl procesinės bylos baigties

10934.

110Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

111Dėl bylinėjimosi išlaidų

11235.

113CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

11436.

115Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

11637.

117Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė duomenis, kad jos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

11838.

119Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė duomenis, kad jo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

12039.

121CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

12240.

123Šiuo atveju pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų I. S., J. B. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. I. S. ir J. B. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo.

124Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

125Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

126Priteisti suinteresuotam asmeniui I. S. iš pareiškėjo P. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

127Priteisti suinteresuotam asmeniui J. B. iš pareiškėjo P. S. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu,... 7. 1.1.... 8. Nurodė, jog yra visos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turinčius... 9. 2.... 10. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (buvęs pavadinimas – Palangos... 11. 3.... 12. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su... 13. 3.1.... 14. Nurodė, kad sprendimu buvo nuspręsta dėl Palangos miesto savivaldybės... 15. 4.... 16. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi... 17. 5.... 18. Teismas 2018 m. kovo 13 d. protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 6.... 21. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu... 22. 6.1.... 23. Nurodė, kad neįrodytos visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.... 24. 6.2.... 25. Nurodė, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro... 26. 6.3.... 27. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog į procesą buvo be teisinio pagrindo... 28. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 29. 7.... 30. Pareiškėjas P. S. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą,... 31. 7.1.... 32. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius... 33. 7.1.1.... 34. Iš jo pateiktų Valstybinės priėmimo komisijos valstybinio pastato 1972 m.... 35. 7.1.2.... 36. Nurodė, kad teismo nurodomas reglamentavimas dėl nekilnojamojo turto... 37. 7.1.3.... 38. Nurodė, kad iš archyvų gautuose raštuose nurodoma, jog perdavimo... 39. 7.2.... 40. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog į... 41. 8.... 42. Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo... 43. 8.1.... 44. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statinio statybų įstatymų... 45. 8.2.... 46. Apeliantas nepagrįstai ginčija trečiųjų asmenų įtraukimą į procesą.... 47. 9.... 48. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į... 49. 9.1.... 50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika... 51. 10.... 52. Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo... 53. 10.1.... 54. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir argumentuotai netenkino... 55. 10.2.... 56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino civilinės bylos... 57. 11.... 58. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 61. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 62. 12.... 63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 64. 13.... 65. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 66. 14.... 67. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo... 68. Faktinės bylos aplinkybės... 69. 15.... 70. Nustatyta, kad pareiškėjas iš AB „Jurbarko melioracija“ (dabartinė UAB... 71. 16.... 72. Pareiškėjas patikslintu pareiškimu, siekdamas įregistruoti poilsio namelius... 73. 17.... 74. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs dėl CK nuostatų,... 75. 18.... 76. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie... 77. 19.... 78. Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip... 79. 20.... 80. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 81. 21.... 82. Nustatyta, kad pareiškėjas valdo 1970-1972 m. faktiškai pastatytą poilsio... 83. 22.... 84. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarime Nr. 2 „Dėl... 85. 23.... 86. Pareiškėjas ginčo pastatų statybos teisėtumą įrodinėjo byloje pateikta... 87. 24.... 88. Byloje pateiktas išrašas iš AB „Kauno audiniai“ valdybos 2002 m.... 89. 25.... 90. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 91. 26.... 92. Taigi neįrodytas ginčo statinių statybos teisėtumas, t. y. kad ji vykdyta... 93. 27.... 94. Be to, pareiškėjas teisėtą pastatų valdymą kildina iš... 95. 28.... 96. Pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytus statinius nėra kvestionuojamos... 97. 29.... 98. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 99. Dėl civilinės bylos atnaujinimo... 100. 30.... 101. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas... 102. 31.... 103. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo... 104. 32.... 105. Šiuo atveju Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017 m. lapkričio 10... 106. 33.... 107. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 10 d.... 108. Dėl procesinės bylos baigties... 109. 34.... 110. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 111. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 112. 35.... 113. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai... 114. 36.... 115. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 116. 37.... 117. Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė duomenis, kad jos išlaidos apeliacinės... 118. 38.... 119. Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė duomenis, kad jo išlaidos apeliacinės... 120. 39.... 121. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų... 122. 40.... 123. Šiuo atveju pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų I. S., J. B.... 124. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 125. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą... 126. Priteisti suinteresuotam asmeniui I. S. iš pareiškėjo P. S. 500 Eur (penkis... 127. Priteisti suinteresuotam asmeniui J. B. iš pareiškėjo P. S. 400 Eur (keturis...