Byla e2-1332-196/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-4555-431/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei ATZWANGER S.P.A. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATZWANGER S.P.A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-4555-431/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei ATZWANGER S.P.A. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, areštuoti lėšas ar turtines teises, nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, priklausančias ATZWANGER S.P.A. ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis 246 116,80 Eur sumai bei uždrausti kitiems asmenims perduoti atsakovei ATZWANGER S.P.A. turtą arba vykdyti kitas prievoles.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 22 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove ATZWANGER S.P.A. Pagal nurodytą sutartį, ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei biofiltro užpildą, atitinkantį sutarties priedo reikalavimus, bei jį pristatyti ir supilti į biofiltrus, esančius Vilniuje. Bendra sutarties kaina – 243 680 Eur be PVM. Ieškovė pilnai įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal sutartį – pristatė ir supylė sutartyje nurodytas prekes joje numatytu adresu. 2016 m. vasario 11 d. prekės buvo supiltos į biofiltrus, o 2016 m. vasario 18 d., vadovaujantis sutarties 5 punkto nuostatomis, atsakovei buvo pateikta Eksploatacinių savybių deklaracija lietuvių ir anglų kalbomis. Atsižvelgiant į tai, vykdydama sutarties 2.2.1. punkto nuostatas, atsakovė 2016 m. kovo 22 d. sumokėjo ieškovei 20 proc. sutarties kainos – 48 736 Eur be PVM. Tačiau likusios 80 proc. sutarties kainos, kas sudaro 194 944 Eur be PVM (246 116,8 su PVM), kaip tai numatyta sutarties 2.2.2. punkte (per 60 kalendorinių dienų po biofiltro užpildo supylimo į biofiltrus, t. y., iki 2016 m. balandžio 18 d.) atsakovė nesumokėjo, nors jai apie pareigą atsiskaityti buvo ne kartą priminta ir prašoma. Šalių atstovų bendravimo metu, atsakovė išreiškė savo poziciją, kad likusios pinigų sumos pagal sutartį nemokės.
  3. Ieškovė taip pat nurodė, kad galutinis atsiskaitymas pagal sutartį turėjo būti gautas 2016 m. balandžio 18 d. Ir tik po nurodytos datos, praėjus keletui dienų, sužinojo ir suprato, kad atsakovė su ieškove neketina atsiskaityti. Ieškovei nustačius, kad atsakovė turi turtinių teisių Lietuvos Respublikoje – reikalavimo teisę pagal banko garantiją, kurią išdavė AB Šiaulių bankas, ir kurios užtikrinimui AB Šiaulių bankas yra deponuotos piniginės lėšos (virš 200 000 Eur), kad minėtos garantijos terminas sueina šių metų balandžio 28 dieną, paties ieškinio parengimas, atsižvelgiant į ieškovei žinomą garantijos pasibaigimo terminą (2016 m. balandžio 28 d.), iki nurodytos datos nėra įmanomas dėl didelės dokumentų, susijusių su šiuo ginču, apimties, bei Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos visus procesinius dokumentus ir jų priedus išversti į atsakovei suprantamą (anglų) kalbą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Versina“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; areštavo atsakovės ATZWANGER S.P.A. nuosavybės teise priklausantį 246 116,80 Eur vertės nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, suteikė teisę areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove; pavedė surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovės ATZWANGER S.P.A. turtą ar pinigines lėšas ieškovės pasirinktam antstoliui; nutarė reikalavimus tenkintini trečiąja eile, nutartį vykdyti skubiai, kopijas išsiųsti Turto areštų aktų registro tvarkytojui ir bylos šalims; nustatyti ieškovei UAB „Versina“ 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti.
  2. Teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra Italijoje registruotas juridinis asmuo, todėl sutiko su ieškovės argumentais, kad tai apsunkina ieškovės galimybę įrodinėti atsakovės finansines galimybes.
  3. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, neturi ir jokio kilnojamojo turto, nes nebevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje. Pagal ieškovės paaiškinimą, atsakovė turi turtinių teisių Lietuvos Respublikoje – reikalavimo teisę pagal banko garantiją, kurią išdavė AB Šiaulių bankas, ir kurios užtikrinimui AB Šiaulių bankas yra deponuotos piniginės lėšos virš 200 000 Eur. Teismo vertinimu, minėtosios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsiskaitymo terminų, atsakovės turtinių teisių ir jų galiojimo terminų, teismo vertinimu, sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovė ATZWANGER S.P.A. (apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. aplinkybė, jog atsakovė yra Italijoje registruotas juridinis asmuo, negali turėti jokios įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo.
    2. atsakovės finansinė padėtis yra itin gera, todėl nėra jokios grėsmės, jog galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti finansiniai dokumentai įrodo atsakovės labai gerą turtinę padėtį.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Versina“ prašo atsakovės ATZWANGER S.P.A. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Jei ieškinys nebūtų patenkintas, įvertinus atskirajame skunde nurodytą aplinkybę apie labai gerą atsakovės turtinę padėt bei tai, kad Lietuvoje atsakovė daugiau jokios veiklos nevykdo, darytina išvada, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedaro neigiamos įtakos atsakovės interesams. Be to, atskirajame skunde atsakovė net nenurodo jokių neigiamų padarinių, kuriuos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jai sukelia ar galėtų sukelti. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei.
    2. Atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina, jog pareikšto ieškinio suma atsakovei nėra didelė ir nekelianti grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Didžioji atsakovės turto dalis yra trumpalaikis turtas, kurio didžiąją jo dalį sudaro finansinis turtas, susidedantis iš dalyvavimo dukterinėse bei susijusiose bendrovėse ir kurio likvidumas yra abejotinas. Atsakovės mokėtinos sumos beveik dvigubai viršija atsakovės turimo viso ilgalaikio materialaus turto piniginę išraišką. Be to, nors atsakovės veikla ir yra pelninga, jos pelnas sumažėjo, taip pat sumažėjo ir atsakovės turimas turtas. Ieškinio suma (247 091,14 Eur) siekia beveik pusę atsakovės gauto pelno, kas neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovės turtinė padėtis tikrai nėra tokia užtikrinta bei stabili, kad objektyviai liudytų apie atsakovės galimybes be papildomų užtikrinimo priemonių patenkinti ieškinio reikalavimus galbūt palankaus teismo sprendimo atveju.
    3. Pagrįstų įtarimų kelia ir atsakovės pozicija, susijusi su susidariusios skolos nesumokėjimu, tiksliau, aiškios pozicijos, kodėl skola nėra mokama, nebuvimu. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė neišreiškė ieškovei jokių konkrečių motyvuotų priekaištų, dėl kurių ji nemoka likusios pagal sutartį mokėtinos pinigų sumos. Atsakovė tiesiog nutraukė sutarties vykdymą, į daugkartinius prašymus sumokėti arba iš vis nereaguodama, arba pateikdama nereikšmingus argumentus. Šios aplinkybės leidžia ieškovei daryti prielaidą, kad atsakovė galbūt elgiasi nesąžiningai, ketindama ieškovei nebemokėti ir taip pasipelnyti. Šiuos įtarimus taip pat sustiprina ir atsakovės atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad atsakovė visiškai nekvestionuoja pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – būsimo ieškinio pagrįstumo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė savo pareigos atsiskaityti kaip ir neneigia, tačiau vis tiek nevykdo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

  1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Įstatyme numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3d.). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015, 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015, 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1350-117/2015).
  2. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos. Dėl to nors atsakovė ir nenurodė kokius neigiamus padarinius gali sukelti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Prašymą ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovė nesumokėjo 194 944 Eur be PVM (246 116,8 su PVM) pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir kad neketina to daryti. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė turi turtinių teisių Lietuvos Respublikoje – reikalavimo teisę pagal banko garantiją, kurią išdavė AB Šiaulių bankas ir kurios užtikrinimui AB Šiaulių banke yra deponuotos piniginės lėšos (virš 200 000 Eur) ir kad minėtos garantijos terminas sueina 2016 m. balandžio 28 dieną.
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir būsimo ieškinio reikalavimams areštavo atsakovės ATZWANGER S.P.A. nuosavybės teise priklausantį 246 116,80 Eur vertės nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, suteikė teisę areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė būsimo ieškinio pagrįstumą ir įvertinęs tai, kad atsakovė yra atsakovė yra Italijoje registruotas juridinis asmuo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvoje neturi, ir kad atsakovė turi turtinių teisių Lietuvos Respublikoje – reikalavimo teisę pagal banko garantiją, kurią išdavė AB Šiaulių bankas, ir kurios užtikrinimui AB Šiaulių banke yra deponuotos piniginės lėšos virš 200 000 Eur, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
  5. Atsakovė atskirajame skunde neginčija teismo išvados, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ketinamo pareikšti ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieškovės ketinamas pareikšti ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo (CPK 144 str. 1 d.; 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar šioje byloje egzistuoja grėsmė, kad, apeliantui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebegalimas.

13Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

  1. Byloje kilo ginčas, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymui.
  2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.
  3. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Kaip minėta, didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovui galbūt palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-136-186/2015; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-782-196/2016). Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes.
  4. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2016 m. gegužės 6 d., pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės ATZWANGER S.P.A. ieškovės naudai 246 116,80 Eur, 974,34 Eur palūkanų bei 8,05 proc. procesinių palūkanų. Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriame prašoma priteisti iš atsakovės, ATZWANGER S.P.A., UAB „Versina“ naudai 194 944 Eur, 771,79 Eur palūkanų bei 8,05 proc. procesinių palūkanų, kurio priėmimo klausimas iki šios nutarties priėmimo nėra išspręstas. Nors ieškinio suma yra didelė (tiek pareikšta pradiniu ieškiniu, tiek pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo), tačiau apeliantė pateikė teismui finansinius dokumentus, iš kurių matyti, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera ir didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė šiuos jos turtinę padėtį apibūdinančius įrodymus: ATZWANGER S.P.A. 2014 m. gruodžio 31 d. balansą su vertimu į lietuvių kalbą; ATZWANGER S.P.A. pelno ir nuostolių ataskaitą už finansinius metus, pasibaigusius 2014 m. gruodžio 31 d., su vertimu į lietuvių kalbą; 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių ataskaitą). Iš 2015 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog atsakovė turi ilgalaikio turto už 16 261 847 Eur, iš kurio materialus - už 5 027 309 Eur, trumpalaikio turto - už 26 575 369 Eur, iš viso turi turto už 44 016 188 Eur. Iš 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė turėjo 308 470 Eur grynojo pelno. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovės turto vertė 2014 m. siekė 49 321 085 Eur, o 2013 m. – 49 965 180 Eur. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2014 m. atsakovė turėjo 597 740 Eur pelno, o 2013 m. – 912 727 Eur.
  5. Pažymėtina, kad nors per paskutinius trejus metus atsakovės turto vertė pinigine išraiška mažėja ir pelnas krenta, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turi pakankamą turto rezervą ir galėtų įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.
  6. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė Lietuvoje neturi turto ir čia veiklos nevykdo ir kad šiuo metu atsakovė Lietuvoje turi turtinių teisių, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – eliminuoti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmes, o ne suteikti privilegijas ieškovei, palengvinant teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūras. Vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymo procedūra bus sudėtingesnė, nes atsakovė yra užsienio juridinis asmuo, kuomet yra žinoma atsakovės turtinė padėtis, pati savaime nesudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2012).
  7. Šioje proceso stadijoje ieškovė, siekdama pagrįsti, kad kyla grėsmė galimam jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, turėjo pateikti įrodymus, galinčius pagrįsti atsakovės ketinimus perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, tačiau jų nepateikė. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovė nesumoka ieškiniu reikalaujamos sumos, nepagrindžia atsakovės ketinimus perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nesutinka su pareikštu reikalavimu, atsiliepime į ieškinį nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus.
  8. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
  9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai ir esant duomenims apie jos ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, ieškovė gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16Nutarties skaitmenines kopijas išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui, bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai