Byla 2-936-196/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Miško turtas“ ir A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3872-275/2016 pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miško turtas“ ir A. N. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas G. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Miško turtas“ ir A. N. 45 183,06 Eur galimų tuo metu gauti pajamų už realizuotą medieną iš ieškovo tėvo buvusio miško, 4 926,44 Eur miško atsodinimo darbų kainą, 13 620,04 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas G. Z. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams UAB „Miško turtas“ ir A. N. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 63 729,53 Eur sumai. Nurodo, jog reikalaujama priteisti suma yra didelė, atsakovė UAB „Miško turtas“, realizuodama ieškovo tėvui priklausiusią medieną, elgėsi nesąžiningai, siekdama savanaudiškų tikslų, todėl esant tokiai didelei ieškinio sumai, egzistuoja reali grėsmė, kad ir šiuo atveju atsakovai gali pasielgti nesąžiningai – per įmonei nenaudingus sandorius perleisti įmonės turtą tretiesiems asmenims ir tokiu būdu bandyti išvengti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovo G. Z. reikalavimų užtikrinimui areštavo 63 729,53 Eur sumai atsakovams UAB „Miško turtas“ ir A. N. priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų UAB „Miško turtas“ ir A. N. kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, nutarė areštuoti šių atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 63 729,53 Eur sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, sumokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, leidžiant atsakovui UAB „Miško turtas“ išmokėti darbo užmokestį darbuotojams.

6Teismas nustatė, kad pareikšto ieškinio suma yra 63 729,53 Eur. Nurodė, kad teismui nėra žinomas atsakovės UAB „Miško turtas“ turimas turtas ir dabartinė finansinė padėtis. Teismas iš VĮ Registrų centrui pateiktos finansinės atskaitomybės už 2014 m. nustatė, jog atsakovė UAB „Miško turtas“ 2014 metais turėjo turto už 1 087 434 Lt (315 207 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas buvo už 555 477 Lt (161 008 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos 448 210 Lt (129 916 Eur), t. y. beveik siekia pusę atsakovo turto vertės. Nurodė, kad atsakovas A. N. yra fizinis asmuo ir kad apie jo finansinę padėti teismas taip pat neturi jokių duomenų. Teismo vertinimu, ieškovo pareikšto reikalavimo suma šiuo konkrečiu atveju laikytina didele tiek atsakovei - juridiniam asmeniui, tiek atsakovui - fiziniam asmeniui. Ši aplinkybė teismui leido daryti išvadą, jog yra reali grėsmė, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pridėjo įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl, siekdamas užkirsti kelią galimam atsakovų turto iššvaistymui ir turtinės padėties pabloginimui, tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Miško turtas“ ir A. N. (apeliantai) prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; iš ieškovo atsakovės UAB „Miško turtas“ priteisti 544,50 Eur už atskirojo skundo parengimą ir 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl pareigos įrodyti atsakovų nesąžiningumą. Nei ieškovas G. Z., nei pirmosios instancijos teismas nenurodė galimo atsakovų nesąžiningumo, kodėl ir kaip atsakovai ketintų perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė: „siekiant užkirsti kelią galimam atsakovų turto iššvaistymui ir turtinės padėties pabloginimui“. Šis teismo argumentus buvo motyvuotas tik didele ieškinio suma, bet ne kokiais nors byloje esančiais įrodymais ar atsakovų nesąžiningumu. Taip žemesnės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos ir pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė vien ieškinio pareiškimą ir, teismo vertinimu, jame didelės vertės reikalavimo nurodymą. Tačiau tai savaime nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė CPK 178 straipsnio nuostatas. Kaip nurodo ieškovas, faktinis pagrindas kreiptis į teismą ieškiniu ieškovui atsirado dar 2010 m. rugpjūčio 20 d. (patikslinto ieškinio 2 lapo 1 pastraipa). Į teismą civilinio proceso tvarka ieškovas kreipėsi praėjus beveik 6 metams. Atsakovė UAB „Miško turtas“ per minėtą laikotarpį veiklos nesustabdė, turto neiššvaistė ar kitaip neperleido, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškovu, jei ieškovo ieškinys būtų įrodytas. Priešingai, atsakovė toliau plėtė savo veiklą. Be to, pats ieškovas G. Z. patvirtino aplinkybę, kad pagal jo pareiškimą Varėnos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas perdavus bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Baudžiamoji byla baigėsi atsakovo A. N. išteisinimu, o civiline atsakove byloje buvo UAB „Miško turtas“. Skirtingai nei nurodo ieškovas ieškinyje, tiek A. N., tiek UAB „Miško turtas“ tyčia yra paneigta Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-308/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-880-348/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384/2014 (teisminio proceso Nr. 1-55-1-00313-2010-2). Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje nustatyta, jog UAB „Miško turtas“ ir A. N., ieškovo tėvo E. Z. miško kirtimo metu, buvo sąžiningi. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenurodžius kitokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, tolesni atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovų finansine padėtimi, neturėtų būti vertinami, kadangi net nustačius, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, tai nesudarytų pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016). Be to, ieškinio suma atsakovams nėra didelė.
  2. Dėl atsakovų turtinės padėties. Atsakovė UAB „Miško turtas“ nuosavybės teise valdo 45 žemės sklypus, kurie yra neįkeisti ir kuriais disponavimo teisė nėra apribota. Bendra šių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant masinį vertinimą, sudaro 258 950 Eur. Disponavimas šiuo turtu nėra apribotas. Atsakovui A. N. nuosavybės teise priklauso 3 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra vertė sudaro 83 800,50 Eur. Pateikti duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai bendrai turi 259 630 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamojo turto, disponavimas kuriuo nėra apsunkintas, o atsakovas A. N. dar turi 83 120,50 Eur vidutinės vertės nekilnojamojo turto, kuriam taikoma hipoteka. Iš aktualaus 2016 m. sausio 31 d. UAB „Miško turtas“ balanso matyti, kad bendrovė 2015 m. turėjo turto už 314 942 Eur, o 2016 m. sausio 31 d. – 335 519 Eur, pardavimo pajamos 2015 m. sudarė net 579 896 Eur. Bendrovės turimas turtas padidėjo 20 577 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 173 781 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 88 742 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos – 85 039 Eur. Iš mokėtinų sumų 20 390 Eur sudaro gauti išankstiniai apmokėjimai už užsakymus. 2016 m. sausio 31 d. UAB „Miško turtas“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog bendrovė 2015 m. ir 2016 m. veikė pelningai. VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad UAB „Miško turtas“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vidutinė rinkos vertė, taikant masinio vertinimo metodą, sudaro 258 950 Eur ir beveik keturis kartus viršija 2016 m. sausio 31 d. balanse nurodytą (balanse nurodyta įsigijimo kaina, o ne turto rinkos vertė) žemės vertę (61 606 Eur). Vadinasi, UAB „Miško turtas“ turimas turtas mažiausiai 197 344 Eur viršija nurodytą balanse ir tai taip pat patvirtina gerą bendrovės turtinę padėtį bei kad ieškinio suma atsakovams nėra didelė. UAB „Miško turtas“ ilgalaikio turto sąrašas iki 2016 m. vasario 1 d. patvirtina, kad bendrovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai apskaityti įsigijimo kaina. Bendrovė taip pat turi 11 transporto priemonių, kurių įsigijimo kaina sudarė 210 969,49 Eur, o likutinė vertė sudaro 122 174,40 Eur. Vadinasi, transporto priemonių vidutinė rinkos vertė sudaro daugiau nei 122 174,40 Eur. UAB „Miško turtas“ nuo veiklos vykdymo pradžios, t. y. 2008 m., kasmet VĮ Registrų centrui teikia finansinės atskaitomybės dokumentus. Taigi bendrovė sąžiningai vykdo pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą. Pridedamas 2016 m. vasario 26 d. Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad turto areštas atsakovo UAB „Miško turtas“ atžvilgiu taikomas tik šioje civilinėje byloje, t. y. UAB „Miško turtas“ turtinė padėtis nėra apsunkinta jokiais trečiųjų asmenų areštais. Pridedamas 2016 m. vasario 26 d. Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad turto areštas atsakovo A. N. atžvilgiu taikomas tik šioje civilinėje byloje, t. y. A. N. turtinė padėtis nėra apsunkinta jokiais trečiųjų asmenų areštais. Bendrovės nuosavybės teise valdomas didelis kiekis žemės sklypų kiekvienais metais generuoja nuolatines pajamas, o, patenkinus ieškinio reikalavimus, dalies šio turto visiškai pakaktų atsiskaityti su ieškovu. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad UAB „Miško turtas“ yra pelningai veikianti bendrovė, turinti didelės vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Palyginus su UAB „Miško turtas“ valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, taip pat atsižvelgus į A. N. turtinę padėtį, ieškinio suma atsakovams nėra didelė. Taigi šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai ir yra naikintinos, kadangi neįrodyta, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. Z. prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl atsakovų nesąžiningumo. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas ne tik didele ieškinio suma, bet ir atsakovų nesąžiningumu. Atsakovai nestabdė miško kirtimo, nors ir buvo perspėti, kad kerta svetimą mišką, labai skubiai realizavo iškirstą medieną, nors apie svetimo miško kirtimą jau buvo pranešta policijai, nedėjo jokių pastangų, kad padaryta žala būtų atlyginta. Esant šioms faktinėms aplinkybėms nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovai nesiims aktyvių veiksmų, dėl kurių nepasunkės galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba iš viso pasidarys negalimas. Atsakovai neigia savo veiksmuose tyčios elementą ir kaip įrodymą naudoja baudžiamosios bylos faktą, kad nebuvo pripažinta tyčia, o tik įvykusi klaida. Tačiau klaida nėra nei pretekstas neatlyginti žalos, nei teisėtas nuosavybės įgijimo būdas. Dėl to civiliniam ieškiniui dėl žalos atlyginimo neturi įtakos tai, kaip atsakovų veiksmai buvo įvertinti baudžiamojoje byloje. Padarytą žalą, kad ir veiksmais dėl įvykusios klaidos, privaloma atlyginti. Taigi jei atsakovai būtų buvę sąžiningi ir jei jie būtų iškirtę svetimą mišką dėl įvykusio apsirikimo, tuomet jie iškart būtų stengęsi atlyginti padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju taip neįvyko. Be to, atsakovė UAB „Miško turtas“ savo sąžiningumą įrodinėja abejotina aplinkybe – po baudžiamosios bylos nutraukimo jis ne tik nešvaistė turto, bet plėtė savo verslą. Taigi atsakovė UAB „Miško turtas“ liudija pati prieš save –sąžiningas asmuo, supratęs savo kaltę, pirmiausia atlygina žalą, o ne neteisėtai gautomis pajamomis toliau vystytų savo veiklą. Taigi atsakovai pirmiausia rūpinasi savo interesais. Pirmenybės teikimas savo interesams sudaro grėsmę, kad atsakovai, besirūpindami savo interesais, gali imtis veiksmų, dėl ko teismo sprendimas gali pasidaryti sunkiai įvykdomas arba neįmanomas įvykdyti. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išvengti šių grėsmių, tai jos buvo pritaikytos tinkamai.
  2. Dėl atsakovų turtinės padėties. Teismų praktikoje nurodoma, kad kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y. ar jam ši ieškinio suma palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė 2016 m. balansą, iš kurio matyti, kad atsakovė UAB „Miško turtas“ nuosavybės teise valdo už 161 738 Eur turtą, o ne už 335 519 Eur kaip nepagrįstai teigiama atskirajame skunde. Atsakovo A. N. deklaruoto 83 800 Eur vertės turto 68 495 Eur vertės turtas yra įkeistas ir iš jo nebus galima vykdyti išieškojimo. Atsakovės UAB „Miško turtas“ įstatinis kapitalas minimalus – 2 896 Eur, o ieškinio suma 22 kartus viršija minimą sumą. Atsižvelgiant į minimalų atsakovės UAB „Miško turtas“ įstatinio kapitalo dydį, didelį nepaskirstytą pelną, atsakovo A. N. mažas finansines galimybes iš turimo turto įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą, aiškėja galima tikroji atskirojo skundo priežastis, dėl kurios prašoma panaikinti laikinąsias apsaugos priemones: panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nebelieka kliūčių parduoti UAB „Miško turtas“ turimą turtą, o gautais pinigais nepaskirstytojo pelno sąskaita akcininkams išmokėti dividendus, įmonės nuosavą turtą sumažinant iki įstatinio kapitalo lygio. Tai yra grėsmė išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo. Nors atsakovė UAB „Miško turtas“ akcentuoja dideles 2015 m. pajamas – 579 896 Eur, tačiau gebėjimus įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus sietinas ne su pajamų gavimu, o su gebėjimu uždirbti pelną. Atsakovės UAB „Miško turtas“ pelnas 2015 m. siekė 7 809 Eur. Be to, atsakovės UAB „Miško turto“ atskirojo skundo argumentai apie jos finansinę padėtį prieštaringi: vienoje vietoje nurodydama 45 žemės sklypų rinkos vertę atsakovė remiasi VĮ Registrų centro duomenimis ir nurodo, kad šių žemės sklypų vertė - 258 950 Eur, tačiau tie patys sklypai atsakovės balanse apskaitomi kita suma - 61 606 Eur. Atsakovė verčiasi miško kirtimu, todėl vykdant veiklą žemės sklypų vertė mažėja. Atsižvelgiant į tai, jeigu kiltų būtinybė po palankaus teismo sprendimo išieškojimą nukreipti į UAB „Miško turtas“ turimus sklypus, tikroji atsakovės UAB „Miško turtas“ turimų sklypų rinkos vertė būtų mažesnė nei balansinė vertė. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškinio vertė lyginant ją su atsakovų turimo turto nuosavo turto verte yra didelė ir todėl negalima panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

14Byloje iš esmes kilo ginčas, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui.

15Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.

16Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Kaip minėta, didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovui galbūt palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-136-186/2015; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-782-196/2016). Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes.

17Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia solidarų reikalavimą atsakovams dėl 63 729,53 Eur žalos atlyginimo. Nors ieškinio suma yra didelė, tačiau apeliantai pateikė teismui finansinius dokumentus, iš kurių matyti, jog atsakovų finansinė padėtis yra gera ir didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju atsakovai UAB „Miško turtas“ ir A. N. pateikė šiuos duomenis: 2011 m. sausio 25 d. išrašą iš Turto arešto aktų registro apie UAB „Miško turtas“ turtui taikytus areštus; 2016 m. sausio 31 d. UAB „Miško turtas“ balansą, 2016 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2016 m. vasario 26 d. išrašą iš Turto arešto aktų registro apie UAB „Miško turtas“ taikomus areštus; 2016 m. vasario 26 d. išrašą iš Turto arešto aktų registro apie A. N. turtui taikomą areštą; VĮ Registrų centro išrašus apie atsakovų nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovės UAB „Miško turtas“ sudarytą 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 1 d. ilgalaikio turto lentelę. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto atsakovės UAB „Miško turtas“ balanso ir (pelno) nuostolių ataskaitos (2016 m. sausio 31 d.) matyti, jog atsakovė UAB „Miško turtas“ turi materialaus ilgalaikio turto už 184 231 Eur, trumpalaikio turto už 151 288 Eur, iš viso turi turto už 335 519 Eur. Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė veikia pelningai. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovė UAB „Miško turtas“ turi pakankamą turto rezervą ir galėtų įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą. Kito atsakovo – A. N. finansinė padėtis taip pat yra pakankamai gera, tai patvirtina teismui pateikti įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašai. Nors dalis jo nekilnojamojo turto yra įkeista (hipoteka), tačiau vertinant sprendimo neįvykdymo rizikos (ne)buvimą, aktuali yra ir atsakovų daugeto aplinkybė.

18Ieškovas pareiškė ieškinį dviem asmenims, nurodydamas solidarią jų pareigą atlyginti žalą. Prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas nedaro įtakos prievolės įvykdymui, nes prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Tokią išvadą suponuoja CK 6.6 straipsnio 7 dalyje įvirtinta teisės norma, nustatanti, kad jeigu solidarią prievolę visiškai įvykdo tik vienas iš skolininkų, kiti skolininkai yra atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui, nes tokį įvykdymą įstatymų leidėjas pripažįsta tinkamu pareigos kreditoriui atlikimu. Tokiu atveju abiejų apeliantų bendrai turimas turtas leidžia vertinti jų materialinę padėtį kaip stabilią ir pakankamą, eliminuojančią sprendimo neįvykdymo riziką, o ieškovo argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo ir ketinimus perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, jeigu jis būtų priimtas jų nenaudai, nėra pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu iš atsakovų pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė UAB „Miško turtas“ vykdo įprastinę savo veiklą, neatlieka jokių nesąžiningų sandorių, neslepia turto, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog, jeigu ieškovui bus priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti iš viso neįmanomas. Ieškovo argumentai apie tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali perleisti turimą turtą vien dėl to, kad savanoriškai, t. y. be teismo proceso, neatlygino jam padarytos žalos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo bei atsakovų prievolės atlyginti žalą klausimas bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Šioje proceso stadijoje ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad kyla grėsmė galimam jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, turėjo pateikti įrodymus, galinčius pagrįsti atsakovų ketinimus perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, tačiau, kaip minėta, jų nepateikė. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus atsakovų turtinei padėčiai ir (ar) esant duomenims apie jų ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą, ieškovas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20Apeliantai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas žyminiam mokesčiui sumokėti už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 4 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-777-186/2016; kt.), todėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo G. Z. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23Nutarties skaitmeninę kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas G. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino ieškovo... 6. Teismas nustatė, kad pareikšto ieškinio suma yra 63 729,53 Eur. Nurodė, kad... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Miško turtas“ ir A. N. (apeliantai)... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. Z. prašo atsakovų atskirąjį... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo... 13. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 14. Byloje iš esmes kilo ginčas, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių... 15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių... 16. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia solidarų reikalavimą atsakovams dėl... 18. Ieškovas pareiškė ieškinį dviem asmenims, nurodydamas solidarią jų... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus atsakovų turtinei... 20. Apeliantai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas žyminiam... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 22. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį ir... 23. Nutarties skaitmeninę kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto...