Byla 2-1939/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria teismas patvirtino kreditorių reikalavimus uždarosios akcinės bendrovės „Šeba“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1793-230/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šeba“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“, taip pat trečiojo asmens Danske Bank A/S atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria teismas patvirtino kreditorių reikalavimus uždarosios akcinės bendrovės „Šeba“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1793-230/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Restruktūrizavimo byloje sprendžiami restruktūrizavimo procedūrų klausimai.

5Pagal atskiruosius skundus nagrinėjamas ginčas dėl kreditorių reikalavimų restruktūrizavimo byloje.

62009 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Šeba“.

7Kreditoriai Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Veskonas“ UAB „Apsvidija“, UAB „Kauno gelžbetonis“, UAB „Vilius ir partneriai“, UAB „Eurofortas“, UAB „Aveplast“, UAB „Saunita“, UAB „Gilius ir ko“, UAB „Autokausta“, UAB „Ramirent“, UAB „Ginestra“, UAB „Prabauda“ ir UAB „Gitana“pareiškė reikalavimus UAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje, kuriuos iš dalies ginčija restruktūrizuojamos įmonės administratorius, o būtent: kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas pareiškė reikalavimą 11 064 000,81 Lt sumai, UAB Šeba“ administratorius ginčija šio reikalavimo dalį 704 529,39 Lt sumai, UAB „Veskonas“ pareiškė reikalavimą 191 685,14 Lt sumai, kurio dalis – 54 279,77 Lt sumai administratoriaus yra ginčijama, UAB „Apsvidija“ pareiškė reikalavimą 73 119,42 Lt sumai, kurio dalis – 4 175,53 Lt sumai yra ginčijama, UAB „Kauno gelžbetonis“ pareiškė patikslintą reikalavimą dėl 29 933,60 Lt skolos ir 9063,06 Lt delspinigių, ginčijama dalis sudaro 8 157,30 Lt, UAB „Vilius ir partneriai“ pareiškė reikalavimą 38 167,46 Lt sumai, ginčijama jo dalis 34 050,63 Lt sumai, UAB „Eurofortas“ pareiškė reikalavimą 32 689,56 Lt sumai, administratoriaus ginčijama dalis 4 908,74 Lt sumai, UAB „Aveplast“ prašė patvirtinti 26 954,48 Lt reikalavimą, ginčijama reikalavimo dalis - 6 487,43 Lt sumai, UAB „Saunita“ pareiškė reikalavimą 22 187,26 Lt sumai, administratorius ginčija jo dalį 4 715,68 Lt sumai, UAB „Gilius ir ko“ pareiškė reikalavimą 11 844,46 Lt sumai, ginčijama dalis - 4 933,84 Lt sumai, UAB „Autokausta“ pareikštas reikalavimas 6 212,69 Lt sumai, administratoriaus ginčijama dalis sudaro 1 095,15 Lt sumai, UAB „Ramirent“ reikalavimas pareikštas 5 616,30 Lt sumai, ginčijama dalis sudaro 547,44 Lt, UAB „Ginestra“ pareikštas reikalavimas 5 304,72 Lt sumai, administratorius ginčija 616,17 Lt dydžio reikalavimo dalį, UAB „Prabauda“ pareiškė reikalavimą 4 381,57 Lt sumai, ginčijama reikalavimo dalis – 520,40 Lt sumai ir UAB „Gitana“ yra pareiškusi reikalavimą 2 280,72 Lt sumai, administratorius ginčija 603,72 Lt dydžio reikalavimo dalį.

8Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti administratoriaus ginčijami kreditorių reikalavimai, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d nutartimi buvo panaikinta minėtų kreditorių reikalavimų patvirtinimo dalyje, perduodant šių reikalavimų tvirtinimo klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus UAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje. Patvirtino tokius reikalavimus: Danske Bank A/S Lietuvos filialo – 10 237 917,62 Lt skolos, 352 264,70 Lt delspinigių, UAB „Kauno gelžbetonis“ – 29 933,60 Lt skolos ir 906,30 Lt delspinigių, UAB „Veskonas“ – 137 405,37 Lt skolos ir 4 562,15 Lt delspinigių, UAB „Vilius ir partneriai“ – 2 116,83 Lt skolos, UAB „Apsvidija“ – 67 891,57 Lt skolos ir 1 052,32 Lt delspinigių, UAB „Eurofortas“ – 27 780,82 Lt skolos ir 490,87 Lt delspinigių, UAB „Gitana“ – 1677 Lt skolos ir 60,37 Lt delspinigių, UAB „Aveplast“ – 20 467,05 Lt skolos ir 648,74 Lt delspinigių, UAB „Autokausta“ – 5 117,54 Lt skolos ir 109,51 Lt delspinigių, UAB „Ginestra“ – 4 688,55 Lt skolos ir 61,62 Lt delspinigių, UAB „Prabauda“ – 3 861,17 Lt skolos ir 52,04 Lt delspinigių, UAB „Ramirent“ – 5 068,86 Lt skolos ir 182, 48 Lt delspinigių, UAB „Saunita“ – 17 471,58 Lt skolos ir 471,57 Lt delspinigių.

11Teismas nutarties dalį dėl delspinigių Danske Bank A/S Lietuvos filialui sumažinimo nuo 0,08 procento iki 0,04 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleisto termino dieną (Kredito sutarties 18 punktas, Kreditinės linijos sutarties 19 punktas, Mokėjimo kortelių kredito limito sutarties 9 punktas) grindė tuo, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Teismas nurodė, kad pagal šalių susitarimą laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėtinų sumų už kiekvieną pradelstą dieną atsakovas moka 0,08 procento nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Tai sudaro apie 30 procentų metinių palūkanų, kas atsižvelgiant į absoliutų dydį (704 529,39 Lt) neabejotinai laikytina pakankamai didelėmis netesybomis. Nors susitarimas sudarytas tarp šalių – privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityje ir galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkančių sutarties sąlygas, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes darytina išvada, jog nustatytas delspinigių dydis vis tik pažeidžia esminę šalių lygybę. Teismas taip pat atsižvelgė ir į šalyje kilusią ekonominę krizę, atsiradusią po sutarčių sudarymo ekonominio pakilimo laikais, kai sutartimis buvo nustatomas pakankamai didelis netesybų dydis. Be to, atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, kas patvirtina, kad ši įmonė yra susidūrusi su tam tikrais finansiniais sunkumais, todėl kreditorius neturėtų piktnaudžiauti turima teise, visiškai ignoruodamas skolininko ir kitų jo kreditorių interesą stabilizuoti įmonės finansinę padėtį ir atkurti jos ūkinę veiklą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad prievolės pagal Kredito sutartį ir Kreditinės linijos sutartį yra užtikrintos hipoteka – nekilnojamojo turto įkeitimu (Kredito sutarties 23 punktas, Kredito linijos sutarties 24 punktas), todėl kreditorius yra užsitikrinęs prievolių įvykdymą papildoma priemone.

12Spręsdamas dėl delspinigių UAB „Kauno gelžbetonis“ sumažinimo UAB „Kauno gelžbetonis“ nuo 0,2 procento iki 0,02 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleisto termino dieną, teismas pažymėjo, kad 2005 m. šalių sudarytas susitarimas dėl delspinigių dydžio atitiko tuometinę ekonominę situaciją. Atsakovas iki 2008 m. gruodžio 2 d. tinkamai vykdė sutartines prievoles, todėl sutartinės netesybos iki tol nebuvo taikytos. Teismas taip pat nurodė, kad tvirtina didesnes Danske Bank A/S Lietuvos filialo netesybas, kadangi atsakovo skola bankui siekia 10 mln. Lt, tuo tarpu, kai skola UAB „Kauno gelžbetonis“ sudaro 29 933,60 Lt.

13III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

14Atsakovas RUAB „Šeba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansinis reikalavimas dėl 352 264,70 Lt dydžio delspinigių, ir priimti naują procesinį sprendimą – kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansinio reikalavimo dėl delspinigių netvirtinti, o teismui nenustačius pagrindo netvirtinti finansinio reikalavimo dėl delspinigių, - sumažinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansinį reikalavimą dėl delspinigių iki 176 132, 34 Lt, likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Danske Bank A/S Lietuvos filialo 10 237 917,62 Lt finansinį reikalavimą sudaro: pagal 2006 m. liepos 31 d. Kredito sutartį Nr. K200607-1420 RUAB „Šeba“ skola yra 87 683, 87 Lt ir 2 516 076, 65 eurai (iš jų 80 000 Lt ir 2 498 817, 66 eurai negrąžinto kredito, 1178, 74 Lt ir 17 258, 99 eurai priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų); pagal 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. K200706-0698 RUAB „Šeba“ skola yra 1 562 421 Lt (iš jų 1 500 000 Lt negrąžintos kredito linijos, 59 835 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų); pagal 2007 m. birželio 27 d. Mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį Nr. 200706-0706 RUAB „Šeba“ skola yra 30 951, 99 Lt (iš jų 30 000 Lt negrąžinto kredito ir 948, 83 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų). Taigi kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo teismo patvirtintą finansinį reikalavimą sudaro 121 554, 41 Lt dydžio palūkanos, kurių atsakovas neginčija. Tačiau netesybos, kurios sudaro papildomą 352 264, 70 Lt sumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atlieka ne kompensuojamąją, o baudimo funkciją. Teismas turėjo apskritai atsisakyti tenkinti finansinį reikalavimą dėl delspinigių arba netesybas sumažinti ne iki 0,04 proc., o iki 0,02 proc.
  2. Atsakovo įsitikinimu, skundžiama nutartimi patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo reikalavimas dėl netesybų taip pat pažeidžia ir kitų RUAB „Šeba“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes ir jų delspinigiai buvo sumažinti iki 0,02 proc., nors jų reiškiami finansiniai reikalavimai buvo ženkliai mažesni.

15Tretysis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansinis reikalavimas dėl 352 264,70 Lt dydžio delspinigių pakeisti ir patvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansinį reikalavimą dėl 704 529,39 Lt dydžio delspinigių. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vien tai, kad sutartinės netesybos yra 0,08 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos nereiškia, kad jos neprotingai didelės ir turi būti mažinamos. Pasitaiko atvejų, kai teismai patvirtina ir dar didesnio dydžio netesybas.
  2. Teismas nepagrįstai ignoravo šalių sutarties laisvės principą, kuriuo remiantis ir susitarta dėl netesybų dydžio, neatsižvelgė į tai, kad pagrindinė skola viršija 10 mln. Lt, o prašomos priteisti netesybos iš viso sudaro tik 6,37 % negrąžintos sumos.
  3. Ekonominis sunkmetis negali būti pagrindas mažinti sutartines netesybas, o sutartų delspinigių grąžinimas nepakenktų atsakovui.

16Tretysis asmuo UAB „Kauno gelžbetonis“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas UAB „Kauno gelžbetonis“ kreditorinis reikalavimas pakeisti ir patenkinti visą UAB „Kauno gelžbetonis“ kreditorinį reikalavimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vien faktas, kad UAB „Kauno gelžbetonis“ nekeliama bankroto ar restruktūrizavimo byla, nesudaro pagrindo teigti apie šalių interesų disproporciją ir nėra pagrindas daryti išvadą, kad ekonominė situacija beveik visiškai arba visiškai nepalietė įmonės interesų.
  2. Kalbant apie „kreditoriaus patirtų nuostolių“ dydį, reikšminga aplinkybė yra sutarties šalių laisva valia sudarytos sutarties sąlygos, numatančios 0,2 procento netesybas, skundžiamoje nutartyje nurodytose kasacinio teismo nutartyse tokiu atveju aiškinamas kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių dydžio kreditoriui papildomai įrodinėti nereikia. Be to, paminėtina ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo suteikiama papildoma teisinė apsauga nuo praradimų, patiriamų prievolių nevykdančių kontrahentų neveikimo.
  3. „Prievolės vertė“ skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo palyginta su netesybų dydžiu ir padaryta visiškai netinkama išvada apie jų santykį („beveik 1:3“). Atsakovas nei siekė šią sumą sumažinti, nei kreipėsi dėl jos mokėjimo grafiko sudarymo išvengiant didesnių netesybų, nei ginčijo sutarties sąlygą dėl netesybų, nei nutraukė sutartį. Atsakovas, pasinaudodamas pasitikėjimu, atsiradusiu per ilgus bendradarbiavimo metus, ėmė prekes į skolą, nors žinojo, kad už jas atsiskaityti negalės.
  4. Sandorio siekė abi šalys ir vienai vykdant visus įsipareigojimus tinkamai, ji neturėtų dėl to patirti neigiamų pasekmių vien todėl, kad kita šalis restruktūrizuojasi. Iš atsakovo mokėtų sumų kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui konstatuotina, kad atsakovas disponavo didelėmis lėšomis, tačiau savo įsipareigojimų UAB „Kauno gelžbetonis“ nevykdė.
  5. Teismas nevertino, kad didesnės, nei toje pačioje byloje vertintos ir sumažintos banko reikalautos 0,08 proc. netesybos buvo sutartos atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prievolių įvykdymas papildomai buvo užtikrintas įkeitimu. UAB „Kauno gelžbetonis“ atveju nebuvo pateikta jokių kitų papildomų prievolių užtikrinimo būdų.

17Atsiliepimu į atsakovo RUAB „Šeba“ atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Kauno gelžbetonis“ prašo netenkinti atsakovo atskirojo skundo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigius, kadangi jie yra sulygti Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir apelianto RUAB „Šeba“ sudarytoje sutartyje. CK 6.189 str. 1 d. nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
  2. Mažinant delspinigius būtų ne tik paneigta kitos prievolės šalies teisė susitarti (ir pagrįstai tikėtis, jog bus laikomasi susitarimo) dėl delspinigių, t.y. minimalaus nuostolių dydžio, bet ir Lietuvos teismų formuojama praktika, kuria pripažįstamas sutarties vykdymo privalomumo ir galios principas, minimalių nuostolių numatymo teisė ir šios teisės apsaugos garantijos. Kauno apygardos teismas jau sprendė (preliminariu sprendimu bei nutartimi bylose L2-924-260/2009, B2-1673-260/2009), kad atsakovas privalo mokėti UAB „Kauno gelžbetonis“ sutartimi sulygto dydžio, t.y. 0,2 proc. per dieną delspinigius nuo neįvykdytos prievolės sumos, remdamasis būtent šalių sudarytu sandoriu.
  3. Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Byla dėl delspinigių priteisimo yra visiškai analogiška anksčiau paminėtoms, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirąjį skundą.

18Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į UAB „Kauno gelžbetonis“ ir UAB „Šeba“ atskiruosius skundus prašo patenkinti UAB „Kauno gelžbetonis“ atskirąjį skundą pilna apimtimi ir atmesti UAB „Šeba“ atskirąjį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Danske Bank A/S Lietuvos filialas iš esmės sutinka su UAB „Kauno gelžbetonis“ atskiruoju skundu ir laiko, kad sutarties šalių sutarti delspinigiai neturėtų būti mažinami. Todėl UAB „Kauno gelžbetonis“ atskirojo skundo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.
  2. Atsakovas atskirajame skunde nevertino šalių santykio, prievolės vertės, pažeidimo aplinkybių, todėl jo skundas laikytinas nepagrįstu.
  3. Atsakovas savo atskirajame skunde teigia, kad šalių sutartos netesybos yra neprotingos, neteisingos ir nesąžiningos, bet, kreditoriaus manymu, atsakovo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi ir ženkliai didesnės sutartinės netesybos teismų praktikoje nėra laikomos neprotingai didelėmis. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino kaip protingas 0,2 proc., 0,1 proc. netesybas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – 0,2 proc., 0,1 proc. netesybas.
  4. Danske Bank A/S Lietuvos filialas taip pat pabrėžia, kad šalys yra lygiaverčiai verslo subjektai, turintys ilgametę veikimo rinkoje patirtį. Šalys, kaip verslo subjektai yra laisvos susitarti dėl sutartinės civilinės atsakomybės ribų. Teismų praktikoje vien dėl to, kad sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, 0,1 proc. dydžio netesybos laikomos protingomis.
  5. Pabrėžtina, kad UAB „Šeba“ sudarė kredito sutartis ekonomikos pakilimo sąlygomis, kuomet kredito gavėjai galėjo rinktis banką, siūlantį palankiausias kreditavimo sąlygas, taigi šalys buvo pajėgios puikiai įvertinti sudaromų sutarčių turinį, atsižvelgti į savo pajėgumus įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus, jos turi pakankamą „svorį“ ir patirtį užtikrinti šalių lygybę derybų ir sutarties pasirašymo metu.
  6. Vertinant netesybų dydį taip pat privalo būti atsižvelgiama į prievolės vertę. Kreditorius pabrėžia, kad UAB „Šeba“ įsiskolinimas yra labai didelis, be to, ji yra grąžinusi kreditoriui tik labai nedidelę dalį pasiimtų kreditų. Iš viso atsakovui kredito sutarčių pagrindu buvo suteikta 10 550 000 Lt kreditų, iš kurių jis dar negrąžino 10 237 917, 62 Lt.
  7. Būtina atsižvelgti į tai, kad, lyginant su daugiau kaip 10 milijonų įsiskolinimu, ne tik Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinta 352 264, 70 Lt netesybų suma, bet ir kreditoriaus prašoma 704 529, 39 lt netesybų suma negali būti laikoma didele, kas teismų praktikoje irgi laikoma svarbia aplinkybe vertinant netesybų protingumą.
  8. Atsakovas nepateikia argumentų, kodėl kreditorius tariamai piktnaudžiauja reikalaudamas netesybų iš atsakovo už neįvykdytus įsipareigojimus. Kreditorius tokiu būdu tik siekia užtikrinti savo teisių, kylančių iš Kredito sutarčių, kuriomis nustatytos netesybos, įgyvendinimą. Reikia turėti omenyje, kad kreditoriaus suteikta paskola atsakovui kainuoja pačiam Danske Bank A/S Lietuvos filialui, nes, norėdamas suteikti paskolas įmonėms, kreditorius pats skolinasi iš įvairių asmenų ir už pinigų pasiskolinimą turi mokėti palūkanas. Statant vieną iš sutartinių santykių šalių į geresnę padėtį dėl ekonominės krizės egzistavimo, yra pažeidžiama abiejų sutarties šalių, paveiktų krizės, interesų pusiausvyra.
  9. UAB „Šeba“ prisiimtos sutartinės prievolės vykdymas iš esmės negali pažeisti kitų kreditorių interesų, nes tai reikštų, kad asmuo negali prisiimti sutartinių prievolių daugiau kaip vienam kreditoriui, nes bet kokia papildoma finansinė prievolė reikštų resursų naudojimą kito kreditoriaus prievolės vykdymui, bei paneigtų sutarčių teisės ir jos pagrindu prisiimamų įsipareigojimų esmę ir prasmę.
  10. UAB „Šeba“ neturi jokių įgaliojimų atstovauti UAB „Šeba“ kreditorių. Be to, nei vienas iš šių kreditorių bei UAB „Šeba“ restruktūrizavimo administratorius neginčija teismo nutarties dalies, t.y. nelaiko, kad nutartis pažeidė jų teises ir teisėtus interesus.

19Atsakovas atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Kauno gelžbetonis“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo 20111 m. gegužės 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. UAB „Šeba“ ir UAB „Kauno gelžbetonis“ sutartis buvo sudaryta 2005 m., t.y. ekonominio pakilimo laikais, todėl sutartyje numatyti 0,2 proc. delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną atitiko rinkoje tuo metu susiformavusią stabilią ekonominę situaciją. Atsakovas nuolat tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o skola atsirado tik nuo 2008 m. gruodžio 2 d., pasikeitus ekonominei situacijai, kuri neproporcingai palietė sutarties šalių interesus. Įsiskolinimo sumos 29 933,60 Lt ir prašomų patvirtinti 9 063, 06 Lt dydžio delspinigių santykis, kai delspinigiai sudaro beveik trečdalį skolos sumos, rodo, kad toks delspinigių dydis yra pernelyg didelis, ir jis pagrįstai teismo sumažintas iki 0,02 proc.
  2. Atsakovas pažymi, kad sutarties šalių laisvė nustatyti netesybų dydį nėra absoliuti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jei netesybos aiškiai per didelės ar neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
  3. Atsakovo įsitikinimu, kreditorius nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino, kad didesnės nei toje pačioje byloje vertintos ir sumažintos banko reikalautos 0,08 proc. netesybos buvo sutartos atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prievolių įvykdymas papildomai buvo užtikrintas įkeitimu. Atsakovas mano, kad teismas delspinigių dydį ir jų pagrįstumą vertina kiekvienu konkrečiu atveju ir individualiai.
  4. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamos nutarties dalį, vadovavosi nurodyta teismų praktika, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertino visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kitas), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarties dalį.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

21Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo restruktūrizavimo byloje patvirtino kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo reikalavimą dėl 0,04 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (prašė patvirtinti reikalavimą dėl 0,08 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną), o kito kreditoriaus UAB „Kauno gelžbetonis“ reikalavimą dėl 9 063,06 Lt delspinigių patvirtinimo tenkino iš dalies ir patvirtino 906,30 Lt delspinigių, kas sudaro 0,02 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos.

22Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

23Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad kai kreditorius reikalauja ir netesybų, ir nuostolių bei pagrindžia savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

24Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Tačiau sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

25Netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-409/2010).

26Nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje atsakovo kreditoriai Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir UAB „Kauno gelžbetonis“ prašė taikyti atsakovui civilinę atsakomybę tik netesybų forma ir nereikalavo nuostolių atlyginimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu pagal 2006 m. liepos 31 d. kredito sutartį K200607-1420 su papildomais susitarimais, 2007 m. birželio 27 d. Kredito linijos sutartį KL200706-0698, 2007 m. birželio 27 d. Mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį Nr. BK200706-0706, ir atsakovo pagrindinė skola sudaro 10 237 917,62 Lt. Pagal 2006 m. liepos 31 d. kredito sutartį su pakeitimais kredito grąžinimo terminas suėjo 2009 m. vasario 23 d., pagal 2007 m. birželio 27 d. Kredito linijos sutartį - 2009 m. birželio 27 d., o pagal 2007 m. birželio 27 d. Mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartį – 2009 m. birželio 30 d. (t. 5, b.l. 106-141). Atsakovui restruktūrizavimo bylą Kauno apygardos teismas iškėlė 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi, o Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo civ. bylos Nr. 2-707/2009). 2001 m. kovo 20 d. redakcijos ĮRĮ 9 straipsnio pirmojoje dalyje buvo nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą. Tai reiškia, kad atsakovas mokėjimo terminus praleido tik pagal 2006 m. liepos 31 d. kredito sutartį su papildomais susitarimais, ir tai nežymiai (šiam kreditoriui prievoles pagal atitinkamas sutartis turėjo įvykdyti 2009 m. vasario 23 d., o nuo 2009 m. birželio 4 d. sustojo delspinigių skaičiavimas). Tai, kad šalys pasitikėjo viena kita ir ilgą laiką tinkamai vykdė sutartines prievoles įrodo bylos duomenys apie kreditų grąžinimą ir palūkanų mokėjimą bei paties kredito davėjo sprendimai suteikti papildomų kreditų atsakovui. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus aplinkybę, jog 2008 m. pabaigoje prasidėjo ekonominis sunkmetis, teismas turėjo pagrindą mažinti sutartines netesybas (0,08 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesugrąžinto kredito). Tačiau sumažinti jas iki 0,02 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną būtų neteisinga, kadangi negrąžinta kredito suma yra labai didelė. Be to, kredito davėjas yra specifinis verslo subjektas, kuris be kita ko užsiima ir pinigų skolinimo veikla. Pastebėtina ir tai, kad sandorių sudarymo bei jo vykdymo metu rinkoje skolinimosi palūkanos buvo ganėtinai didelės (VILIBOR ir apie 5 procentus palūkanų), ir netgi pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnį už pavėluotą atsiskaitymą taikomų palūkanų dydis apskaičiuojamas VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų normą padidinant 7 procentiniais punktais. Tai, kad atsakovas yra įkeitęs turtą iš kredito sutarties kildinamoms prievolėms įvykdyti, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo didinti ar mažinti teismo patvirtintų Danske Bank A/S Lietuvos filialo delspinigių atsakovo restruktūrizavimo byloje.

27Tuo pačiu teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas kreditoriaus UAB „Kauno gelžbetonis“ reikalavimą dėl 0,2 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną priteisimo sumažino dešimt kartų ir patvirtino 0,02 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Kolegija pažymi, kad teismo patvirtintas Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinis reikalavimas atsakovo restruktūrizavimo byloje daugiau kaip 30 kartų didesnis už patvirtintą UAB „Kauno gelžbetonis“ reikalavimą. Tačiau vien ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo verslo subjektui, kuris turi mažesnio dydžio reikalavimą į skolininką, priteisti mažesnes netesybas. Pažymėtina, kad atsakovas sutartinės prievolės UAB „Kauno gelžbetonis“ nebevykdė nuo 2008 m. gruodžio 2 d. (kaip minėta, Danske Bank A/S Lietuvos filialo atžvilgiu prievolės nevykdytos pagal vieną iš trijų sutarčių nuo 2009 m. vasario 23 d.), abi sutarties šalys yra verslo subjektai. Be to, net dešimt kartų sumažinti šalių sutartų netesybų dydį, kai jas kelerius metus tenkino ši sutartinė nuostata, nėra pagrindo. Tai, kad 2008 m. pabaigoje prasidėjo ekonominis sunkmetis, o vėliau pasikeitė atsakovo teisinis statusas (įmonė tapo restruktūrizuojama) nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo patvirtinti 0,04 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Tai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

28Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas UAB „Kauno gelžbetonis“ kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje, netinkamai taikė netesybų nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nepagrįstai atsakovo kreditoriaus UAB „Kauno gelžbetonis“ reikalavimą dėl sutartinių delspinigių patvirtinimo sumažino net dešimt kartų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovo restruktūrizavimo byloje teismo patvirtintą atsakovo RUAB „Šeba“ kreditoriaus UAB „Kauno gelžbetonis“ delspinigių sumą padidinti nuo 906,30 Lt iki 1 812,60 Lt (CPK 330 str., 337 str. 4 p., 338 str.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti.

31Teismo patvirtintą atsakovo RUAB „Šeba“ kreditoriaus UAB „Kauno gelžbetonis“ delspinigių sumą padidinti nuo 906,30 Lt iki 1 812,60 Lt.

32Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Restruktūrizavimo byloje sprendžiami restruktūrizavimo procedūrų... 5. Pagal atskiruosius skundus nagrinėjamas ginčas dėl kreditorių reikalavimų... 6. 2009 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė... 7. Kreditoriai Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Veskonas“ UAB... 8. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria buvo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino kreditorių... 11. Teismas nutarties dalį dėl delspinigių Danske Bank A/S Lietuvos filialui... 12. Spręsdamas dėl delspinigių UAB „Kauno gelžbetonis“ sumažinimo UAB... 13. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 14. Atsakovas RUAB „Šeba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 15. Tretysis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atskiruoju skundu prašo Kauno... 16. Tretysis asmuo UAB „Kauno gelžbetonis“ atskiruoju skundu prašo Kauno... 17. Atsiliepimu į atsakovo RUAB „Šeba“ atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB... 18. Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į UAB „Kauno... 19. Atsakovas atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Kauno gelžbetonis“... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 21. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo... 22. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 23. Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą... 24. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais... 25. Netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos... 26. Nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje atsakovo kreditoriai Danske Bank A/S... 27. Tuo pačiu teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 28. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas UAB „Kauno gelžbetonis“... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,... 30. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti.... 31. Teismo patvirtintą atsakovo RUAB „Šeba“ kreditoriaus UAB „Kauno... 32. Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties dalį palikti...