Byla 2A-1944-553/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilokta“ ir atsakovo UAB „Rampini“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilokta“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Rampini“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Švaros broliai“, UAB „BARPROJEKTAS“, dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Vilokta“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2015-04-28 statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 ir įpareigoti atsakovą UAB „Rampini“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, priteisti iš atsakovo UAB „Rampini“ bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso dujų ir benzino-dyzelio degalinė su operatorine – parduotuve žemės sklype, esančiame ( - ). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-02-26 išdavė atsakovui UAB „Rampini“ leidimą statyti Dariaus ir Girėno gatvėje greta ieškovo degalinės automobilių plovyklą ir kitus statinius, skirtus plovyklos eksploatavimui, kurių kategorija – nesudėtingi ir neypatingi statiniai. Statybos darbai pradėti 2015 m. kovo mėnesį. Atsakovo vykdoma statyba pažeidžia galiojančių teisės normų, numatančių minimalias gyvenimo ir veiklos sąlygas, reikalavimus ir iš esmės lemia šių sąlygų pablogėjimą. Statant II (antros) grupės nesudėtingą statinį mieste, reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, t.y. statybos leidimas išduodamas tik parengus ir pateikus raštu suderintą statybos techninį projektą. Jei statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei privaloma atstumais iki kitų statinių, būtinas tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinis pritarimas. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje duomenys rodo, kad nėra dokumentų, patvirtinančių rašytinį pritarimą statybos projektui, nėra tikslaus statybos adreso. Pritarimas yra suteiktas tik vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų projektui, kitų statomų statinių projektams iki šiol nėra pritarta. Patikslintu ieškiniu papildomai nurodė, kad atsakovo žemės sklypui nebuvo rengtas detalusis planas, todėl apie statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą projektinių sprendinių svarstyme turėjo būti informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jokių pranešimų nebuvo skelbta, buvo paneigta ieškovo teisė dalyvauti viešajame susirinkime, svarstant atsakovo statinių projektinius sprendinius. Atsakovas stato statinį, kuris užima 142 kv. m žemės plotą, o bendras plotas 166,6 kv. m, todėl statinys priskirtinas ne II grupės nesudėtingų statinių, bet naujų neypatingų statinių kategorijai. Tokio statinio statybai rengiamas pilnos apimties (nesupaprastintas) statybos projektas.
  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, atsakovas taip pat nesutiko su patikslintu ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti, pritaikant ieškinio senatį, arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Paaiškino, kad ieškovas ieškiniu ginčija nebegaliojantį individualų teisės aktą, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti 2015-02-26 rašytinį pritarimą nenagrinėtinas teisme. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-02-26 išduotas rašytinis pritarimas neteko galios 2015-04-28, kai UAB „Rampini“ buvo išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas Nr. LNS-01-150428-00444. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, jog reikalavimui, kuriuo ieškovas ginčija individualų administracinį aktą, turi būti taikomas sutrumpintas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Terminas skaičiuotinas nuo 2015-04-28, kai informacija apie statybos leidimą buvo patalpinta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kai ieškovas turėjo sužinoti apie ginčijamą aktą. Ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nes nevykdo valstybinės statybos teisėtumo kontrolės. UAB „Rampini“ pateikė visus būtinus dokumentus tam, kad jam būtų išduotas statybos leidimas, projektas parengtas tinkamai, yra gautos prisijungimo sąlygos. Statybą leidžiantis dokumentas nepažeidžia jokių teisės aktų, asmenų teisių ar teisėtų interesų.
  1. Atsakovas UAB „Rampini“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko; prašė ieškinį atmesti.
  2. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė, kad jo teisės yra pažeidžiamos, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Jokios aplinkybės apie statybų neigiamą poveikį ieškovo žemės sklypui ir jame esantiems pastatams nenurodytos. Ieškovas ieškiniu bando apginti savo tariamą teisę į transporto priemonių srautų optimizavimą šalia ieškovo degalinės, savo tariamą teisę į geresnę verslo konkurencinę aplinką. Ieškovas neįrodė atsakovo vykdomų statybų neteisėtumo.
  1. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
  2. Nurodė, kad, gavus UAB „Vilokta“ 2015-03-25 skundą, buvo atliktas statybų atsakovo žemės sklype patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad atsakovas UAB „Rampini“ turi dokumentus apie pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra paskelbęs apie statybos pradžią, rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą. Dėl šio pažeidimo buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta bauda. Patikrinus 2015-04-28 statybos leidimo teisėtumą ir 2015-04-29 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, nustatyta, kad atsakovui UAB „Rampini“ statybos leidimas pagal 2015 m. parengtą projektą Nr. B 14010 vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų projektuojamai plovyklai – stoginei, išduotas teisėtai.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Švaros broliai“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovo nepagrįstas ieškinys kelia grėsmę trečiojo asmens UAB „Švaros broliai“ interesams, kadangi trečiasis asmuo yra sudaręs su UAB „Rampini“ Aikštelės automobilių plovyklai bei žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovo reikalavimui turi būti taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Nepagrįstas neveikimas vertintinas kaip nesąžiningas elgesys. Ieškiniu ieškovas neįrodo pažeistos subjektinės teisės, kurią turėtų ginti teismas. Konkurencijos įstatymu ūkio subjektams draudžiama atlikti veiksmus, ribojančius ar galinčius riboti konkurenciją. Ginčijamo statybos leidimo teisėtumas yra patikrintas.
  1. Trečiasis asmuo UAB „BARPROJEKTAS“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovui UAB „Rampini“ 2015-04-28 statybos leidimas, kuriuo pritarta UAB „BARPROJEKTAS“ parengtam statybos projektui, išduotas statyti inžinerinius tinklus, kurie yra reikalingi nesudėtingam I-os grupės statiniui – automobilių plovyklai-stoginei funkcionuoti. Nesudėtingam I-os grupės statiniui statybą leidžiančio dokumento išdavimas nebuvo privalomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-26 sprendimu ieškinį atmetė: priteisė atsakovui UAB „Rampini“ 3 576,79 EUR iš ieškovo UAB „Vilokta“; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Švaros broliai“ 732,43 EUR iš ieškovo UAB „Vilokta“; priteisė iš ieškovo UAB „Vilokta“ 21,16 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – uždraudimą įregistruoti pastatą – automobilių plovyklą-stoginę žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2978-9706.
  2. Teismas vertino, jog ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškovo pareikštas reikalavimas, kontekste nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas praleido 1 mėnesio terminą ginčyti Statybos leidimą, kaip individualų administracinį aktą. Teismas sprendė, kad atsakovai ir trečiasis asmuo, teigdami, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą pareikšti reikalavimui dėl Statybos leidimo panaikinimo, remiasi itin siaurai pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šiuo klausimu praktika. Ginčydamas Statybos leidimą ir reikalaudamas pašalinti, ieškovo vertinimu, neteisėtos statybos padarinius, ieškovas siekia apginti, jo manymu, pažeistas savo teises, atsakovui realizuojant nuosavybės teisę į Žemės sklypą, nurodydamas, kad įstatymas draudžia savininkui naudoti savo turtą, pažeidžiant kitų asmenų teises ir laisves. Ginčas yra dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių ir atsirandančių ieškovo ginčijamo administracinio akto pagrindu. Todėl teismas padarė išvadą, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas kreipimosi į teismą terminas nagrinėjamojoje byloje netaikytinas, o taikytinas civilinėje teisėje numatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Todėl teismas netenkino byloje pareikšto prašymo atmesti ieškinį dėl to, kad ieškovas praleido ieškinio senatį. Teismas visiškai sutiko su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis, kad ieškovas neįrodė jokių savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl atsakovui UAB „Rampini“ išduoto Statybos leidimo ir dėl Žemės sklype pastatytų statinių. Be to, ieškovas ne tik neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, bet taip pat neįrodė, kad Statybos leidimas išduotas bei jo pagrindu statiniai Žemės sklype pastatyti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas, nenustatęs teisės aktų, reglamentuojančių statybą, pažeidimų, neaptarė teisės ginti viešąjį interesą, kuri ieškovui nepriklauso. Taip pat pabrėžė, kad ieškovas nenurodė, o teismas nenustatė savarankiškos ieškovo teisės ginti kitų asmenų teises ar interesus teisme (CPK 5 str.), todėl nagrinėjamo ginčo ribose neturi jokios reikšmės byloje nenagrinėtini ieškovo argumentai dėl, ieškovo manymu, statybomis Žemės sklype pažeidžiamų kitų ieškinyje nurodytų asmenų teisių ir interesų. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad atsakovo UAB „Rampini“ pagal Statybos projektą Statybos leidimo pagrindu vykdytos statybos atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nepaneigtos trečiojo asmens UAB „BARPROJEKTAS“ nurodytos aplinkybės, kad plovykla-stoginė, kurios plotas 12,51 kv.m., priskirtina prie I grupės nesudėtingų statinių. Plovyklai-stoginei, kaip nesudėtingam I-grupės statiniui, statybą leidžiančio dokumento išdavimas nebuvo privalomas. Statybą leidžiantis dokumentas privalomas tik inžinerinių tinklų statybai. Plovykla-stoginė įrašyta Statybos leidime, kadangi inžinerinių tinklų statyba nėra savitikslė, inžineriniai tinklai skirti aptarnauti plovyklą-stoginę. Plovykla-stoginė yra be sienų, turinti tik vieną nedidelę patalpą, kurioje talpinama plovimo įranga, neskirta žmonėms lankytis ir (ar) būti ir todėl nėra visuomeninės paskirties pastatas (STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“). Teismas nustatė, kad atsakovo statiniai nepriskirtini prie visuomenei svarbių statinių ( STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“). Kompleksiškai aiškindamas Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2014-01-01), STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ reikalavimus, teismas sprendė, jog nebuvo privaloma informuoti visuomenę apie rengiamą atsakovo statinių statybą. Taip pat teismas nurodė, jog Vilniaus miesto ( - ) nepatenka į valstybinės, vietinės reikšmės kelių sudėtį, jai netaikomas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, kuris reglamentuoja kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovai pagrįstai pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė atsakovui UAB „Rampini“ 2014-11-25 prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 8387, pagal kurias yra galimas automobilių stovėjimo vietų projektavimas ir įrengimas ( - ) raudonųjų linijų ribose. Pagrįstai nurodo atsakovai ir tretieji asmenys, kad atsakovo statybos nepažeidė gatvių teisinį režimą nustatančių teisės aktų reikalavimų. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad projektuojant atsakovo statinius ir juos statant buvo pažeistos įregistruotos žemės sklypų tinklų ir įrenginių apsaugos zonos. Ieškovas nepaneigė leistinais ir pakankamais įrodymais, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas kitų atstumų nuo atsakovo statinių iki ieškovo statinių pažeidimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo statiniai pastatyti galimai egzistuojančiose degalinės apsaugos zonų ribose. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog elektros stulpai, kuriuos šalino atsakovas statybos metu, kokiomis nors teisėmis priklauso ieškovui. Byloje nepaneigta, kad atsakovas laikėsi ir laikosi elektros tinklų apsaugos zonoje veiklos sąlygų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius apie itin siaurą bendrą įvažiavimo/išvažiavimo kelią, nepritaikytą automobilių srautui. Ieškovas nenurodė jokio atsakovo Darbų ir eismo organizavimo plano sprendinių ryšio su gatvės infrastruktūra. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo teiginius, kad eismo organizavimas pagal Dangų ir eismo organizavimo planą kelia pavojų vietovės eismo saugumui, ieškovo veiklos ir verslo plėtrai, žmonių sveikatai ir gyvybei. Statybos leidimo teisėtumą patikrino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismo vertinimu, savo teisių ir interesų pažeidimą dėl atsakovo UAB „Rampini“ statybos ieškovas grindžia prielaidomis. Ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri pagrįstų ieškovo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Teismas pritarė atsakovams ir trečiajam asmeniui UAB „Švaros broliai“, kad reikalaudamas panaikinti Statybos leidimą ir pašalinti jau pastatytus statinius, ieškovas siekia riboti konkurenciją, nes ieškovo pastatuose taip pat vykdoma automobilių plovimo ūkinė - komercinė veikla. Ieškovas neįrodė, kad dėl statinių atsakovo Žemės sklype neleistinai pasikeitė ieškovo veiklos, žmonių gyvenimo (buvimo) ieškovo pastatuose sąlygos, turėtos iki atsakovo statybos pradžios. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovo statiniai Žemės sklype pastatyti ir naudojami, o Žemės sklypas tvarkomas, pažeidžiant Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimą. Atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad atsakovas UAB „Rampini“ savo nuosavybės teisę realizuoja, pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus (CK 4.37 str. 1 d.), kad dėl atsakovo statybos yra kaip nors pažeistos ieškovo, kaip pastatų ir statinių ( - ), savininko teisės (CK 4.98 str.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas UAB „Vilokta“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo UAB „Vilokta“ ieškinio reikalavimą ir panaikinti 2015-04-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 ir įpareigoti atsakovą UAB „Rampini“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „Rampini“. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovo vertinimu, ieškinyje nurodyti ieškovo ir trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų pažeidimai leidžia priskirti ieškovą prie asmenų, kuriems įstatymo suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo. Ieškovo teigimu, sisteminė teisės normų, reglamentuojančių statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes analizė leidžia daryti išvadą, kad teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo turi teisę visi asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, t.y. asmenys, kurių gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios buvo pakeistos iš esmės dėl norminių teisės aktų nesilaikymo.
    2. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog statybą žemės sklype leidžiantys dokumentai buvo išduoti neteisėtai. Atsakovo pateiktame statybos projekte nurodyta, kad pagal rengiamą vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų projektą, projektuojamas II-os grupės nesudėtingas statinys – automobilių plovykla – stoginė. Nepaisant to, kad atsakovui statybos projektas buvo parengtas vieno statinio statybai, atsakovui buvo išduotas rašytinis pritarimas ir leidimas žemės sklype statyti net penkis naujus statinius. Remiantis Statybos įstatymu statinio projektas rengiamas ne tik II grupės nesudėtingo, bet ir naujo neypatingo statinio statybai. Darytina išvada, kad statomų statinių statybai iš viso turėjo būti rengiami du statybos projektai: nesudėtingo statinio (paslaugų paskirties pastato (automobilių plovyklos-stoginės) projektas) ir neypatingo statinio (nuotekų išvadų projektuojamai automobilių plovyklai-stoginei projektas). Apibendrinus Statybos projekte pateiktos informacijos turinį, darytina išvada, kad Statybos projekto pavadinimas –„Vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų projektuojamai automobilių plovyklai-stoginei, skl. Kad. Nr. ( - ), Vilniuje statybos projektas “- neturi bendrų sąsajų su šiame projekte nurodyta informacija apie žemės sklype projektuojamus statinius. Skirtingai nei nurodyta teismo sprendime, beveik visi nurodyti atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai yra išduoti ne pagal atsakovo teismui pateiktą statybos projektą, bet pagal kitą statybos projektą „Paslaugų paskirties pastatas (automobilių plovykla-stoginė) ( - ) (skl. Kad. Nr. ( - )), Vilniuje“.
    3. Žemės sklype suprojektuota ir statoma automobilių plovykla-stoginė pagal jos užimamą (142 m²) ir bendrąjį plotą (166,6 m²) priskirtina ne II grupės nesudėtingų statinių, bet naujų neypatingų statinių kategorijai. Ieškovo vertinimu, neypatingos kategorijos statinių statyba žemės sklype leidžiančių dokumentų išdavimas pagal supaprastintą statinio statybos projektą yra neteisėtas.
    4. Ieškovas nesutinka su atsakovų pozicija, kad numatomo statinių projektavimo viešinimo procedūros atliekamos tik tais atvejais, kai projektuojami į visuomenei svarbių statinių sąrašus įtraukti statiniai. Statybos techniniame reglamente numatyta, kad statytojas privalo informuoti visuomenę ne tik apie numatomą visuomenei svarbaus statinio projektavimą, bet ir apie statinio, kuriam neparengti teritorijų planavimo dokumentai, projektavimą.
    5. Ieškovas mano, kad atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktas Dangų ir eismo organizavimo planas galimai gali būti suklastotas. Atsakovas į bylą pateikė statybos projekto (Paslaugų paskirties pastatas (automobilių plovykla-stoginė) ( - ) (skl. Kad. Nr. ( - )), Vilniuje statybos projekto) Dangų ir eismo organizavimo planą, atsakovas ieškovui yra pateikęs kitą Dangų ir eismo organizavimo plano variantą. Abu plano variantai yra patvirtinti tos pačios datos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjo parašu ir antspaudu. Byloje pateiktame plane nurodyta, kad esamų požeminių tinklų sutikslinimai atlikti 2014 m. rugsėjo mėn., o tuo tarpu kitame plano variante jie atlikti 2014m. lapkričio mėn. Ieškovas daro išvadą, kad atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktame Dangų ir eismo organizavimo plano „variante“ atlikti įrašai su esamų požeminių tinklų datomis ir parašais atgaline data arba atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai dokumentai su juose esančiais parašais yra galimai suklastoti. Atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktas statybos projektas yra be statinio projekto vadovo parašų, t.y. šio projekto atitikimas įstatymų keliamiems reikalavimams nėra patvirtintas ir paties projekto vadovo. Projektui pavadinimu (Paslaugų paskirties pastato (automobilių plovykla-stoginė) ( - ) (kad. Nr. ( - )), Vilniaus m., statybos projektas) iki šiol nėra pritarta ir statybos leidimas pagal šį projektą statyti statinius atsakovui nėra išduotas.
    6. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas statybos darbus žemės sklype vykdė pagal galimai neteisėtai statybą žemės sklype leidžiančius dokumentus, laikytina, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai, susiję su statybos žemės sklype atliekamų darbų teisėtumu, teisiniu požiūriu vertintini kaip nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybė ir kitų objektų, t.y. inžinerinių tinklų savininkai ir valdytojai nėra išdavę atsakovui jokių rašytinių pritarimų ar sąlygų vykdyti statybos darbus jų valdomuose objektuose pagal parengtą statybos projektą, kuriam išduoti statybą žemės sklype leidžiantys dokumentai.
    7. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kuria automobilių plovykla-stoginė priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, nes ji ne tik neatitinka tikrovės, bet ir prieštarauja paties atsakovo pateiktų statybą žemės sklype leidžiančių dokumentų turiniui.
    8. Teismo vertinimu, ( - ) nėra kelias, su šiuo argumentu ieškovas nesutinka. Atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai pagrindžia, kad ( - ) taikytini „kelio“ teisinį režimą reguliuojantys teisės aktai.
    9. Tvirtinant Dangų ir eismo organizavimo planą ir atliekant tinkamus suderinimus jame, galimai nebuvo atsižvelgta į tai, kokį poveikį sukels šio plano įgyvendinimas ieškovui ir kitiems trečiųjų asmenų interesams. Ieškovo teigimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (ieškovo pateiktos schemos) neabejotinai pagrindžia tai, kad ieškovas pateikė pakankami duomenų, pagrindžiančių, jog eismo organizavimas pagal Dangų ir eismo organizavimo planą kelia realų pavojų vietovės eismo saugumo ir net kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.
    10. Teismas selektyviai pasirinko kelis atsakovų įrodymus ir, atsiribodamas nuo kitų įrodymų tyrimo ir vertinimo, padarė logiškai sunkiai suvokiamas išvadas.
  1. Atsakovas UAB „Rampini“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2016-02-26 sprendimo motyvą, kad ieškovo UAB „Vilokta“ reikalavimui panaikinti 2015-04-28 statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 netaikytinas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Vilokta“ prašymą panaikinti 2015-04-28 statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 ir dėl praleisto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą; priteisti UAB „Rampini“ naudai iš ieškovo UAB „Vilokta“ visas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovo UAB „Rampini“ įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė bei nepagrįstai atmetė atsakovo ir kitų byloje dalyvavusių asmenų motyvus, kad ieškovo reikalavimui dėl statybos leidimo panaikinimo turi būti taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Teismas neįvertino, kad ieškovas pareiškė du atskirus reikalavimus: panaikinti statybos leidimą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl šių abiejų reikalavimų yra taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas turėjo pripažinti, kad ieškovas, praleidęs vieno mėnesio terminą, teisme nebegali reikalauti panaikinti statybos leidimą. Ieškovo reikalavimui panaikinti statybos leidimą pareikšti taip pat yra taikytinas ABTĮ 33straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas, kurio ieškovas neprašė atnaujinti. Sprendimą priėmęs teismas nepateikė jokių motyvų, kad vienas iš dviejų ieškovo pareikštų reikalavimų yra išvestinis, kuris galėtų būti patenkintas tik patenkinus kitą reikalavimą. Teismas turėjo vadovautis LAT praktika dėl savarankiško administracinio pobūdžio reikalavimo reiškimo teisme terminų, kai toks reikalavimas reiškiamas civilinėje byloje.
    2. Teismas vadovavosi LAT praktika, neatsižvelgdamas į šios bylos esmę bei nevertindamas ar šios bylos esmė sutampa su nurodytų LAT bylų faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, bet dirbtinai ir visiškai nemotyvuotai prigretindamas savo motyvus šioje byloje prie LAT nutartyse išdėstytų motyvų. Sprendime nurodyta 2008-02-25 LAT nutartis yra akivaizdžiai netaikytinas precedentas, nes šioje LAT byloje administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas nuginčyti nekilnojamojo turto registraciją buvo išvestinis iš civilinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo. LAT 2002-05-07 nutartyje teismas sprendė, kad ginčas pagal savo prigimtį ir esmę yra civilinis, o šioje byloje teismas nemotyvuodamas nurodė, kad ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų atsiradęs ieškovo ginčijamo administracinio akto pagrindu.
  1. Atsakovas UAB „Rampini“ atsiliepimu į ieškovo UAB „Vilokta“ apeliacinį skundą prašo ieškovo UAB „Vilokta“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą ieškovo apeliacinio skundo apimtyje palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo UAB „Vilokta“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovo manymu, ieškovas apeliacinėje instancijoje neturi teisės į bylos nagrinėjimą iš naujo. Ieškovas ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų bylą nagrinėjant pirmąja instancija neįrodė. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius motyvus, kuriuos išdėstė procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, atsakovas mano, kad ieškovas apeliacinėje instancijoje iš esmės siekia bylos nagrinėjimo iš naujo. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, todėl priėmė motyvuotą ir teisėtą sprendimą.
    2. Ieškovas neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų pagal CK 4.103 straipsnį dėl statybos teisės aktų pažeidimo, jeigu neįrodo, kad tokiais pažeidimais buvo pakenkta jo teisėms ar teisėtiems interesams. Kai kurie ieškovo pateikti motyvai yra ne tik, kad neįrodyti, bet ir neturi jokio ryšio su ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu bei poreikiu juos ginti. Net ir tie teiginiai, kurie gali būti laikomi susijusiais su ieškovo interesais, byloje nebuvo įrodyti. Ieškovas neįrodė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų gyvenimo ir veiklos sąlygų pabloginimo.
    3. Ieškovas neįrodė statybą leidžiančių dokumentų viešinimo tvarkos pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, pagrįstai sprendė, kad atsakovo statiniai nepriskirtini prie visuomenei svarbių statinių ir todėl nebuvo privaloma informuoti visuomenę apie rengiamą atsakovo statinių statybą.
    4. Ieškovo teiginiai apie būtinybę rengti 2 techninius statybos projektus yra nepagrįsti ir logiškai nepaaiškinami. Statybos inspekcija jokių pažeidimų dėl to, kad buvo parengtas tik viena statybos projektas, nenustatė. Atsakovo statybos projektas, kuriame įtrauktas ir neypatingas statinys – nuotekų išvadai, praėjo visas teisės aktuose įtvirtintas statybos projekto patikrinimo procedūras. Ieškovas niekaip nemotyvavo ir neįrodė, kad dėl to, kad nebuvo parengti du atskiri statybos projektai, jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.
    5. Byloje nustatyti ir nepaneigti faktai, kad atsakovo statybos projekto pavadinimas buvo koreguojamas pagal kompetentingos institucijos nurodymą performuluoti pavadinimą, todėl ieškovo keliamos prielaidos, kad statybos projekto sprendiniai yra perkelti iš kitų projektų ir kad visi statybą leidžiantys dokumentai yra gauti ne pagal atsakovo statybos projektą, nebuvo įrodyti. Atsakovo projekto įregistravimas Infostatyboje yra statinio projekto išviešinimas.
    6. Ieškovas neįrodė, kad automobilių plovykla-stoginė pagal jos užimamą bendrąjį plotą priskirtina naujų neypatingų statinių kategorijai ir kad dėl to privalėjo būti rengimas ne supaprastintas projektas. Plovykla-stoginė turi vieną patalpą, kurios plotas 12,51 m², todėl priskiriama I grupės nesudėtingam statiniui.
    7. Ieškovas neįrodė, kad statybos projektas nebuvo pasirašytas ir kad statybos projekto vadovo kvalifikacijos atestatas buvo pasibaigęs. Architekto kvalifikacijos atestatas yra galiojantis neribojant jo tam tikru laikotarpiu, o statybos projektas pasirašytas elektroniniu parašu.
    8. Ieškovas neįrodė savo teiginių, kad egzistuoja keli Dangų ir eismo organizavimo planai. Atsakovas nurodė, kad ieškovo į bylą pateiktas ir nurodytas neva „alternatyvus“ Dangų ir eismo organizavimo planas nėra statybos projekto ar bet kokių kitų statybos projektų sudedamoji dalis – sprendinys, tai yra eskizas, projektinė medžiaga.
    9. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo vykdytais statybos darbais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
    10. Ieškovas neįrodė kelio apsaugos zonų reikalavimų pažeidimų. ( - ) yra priskiriama B kategorijai, o įvažiavimas iš ( - ) priskiriamas D kategorijos gatvei; galiojantys teisės aktai nenumato apsaugos zonų gatvėms.
    11. Ieškovas neįrodė specialių žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytų atstumų nesilaikymo pažeidimų.
    12. Ieškovo pareikšti reikalavimai yra neproporcingi ieškovo deklaratyviai nurodytiems teisės pažeidimams.
  2. Ieškovas UAB „Vilokta“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Rampini“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „Rampini“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas turi subjektinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą, o ieškinyje nurodyti ieškovo ir trečiųjų teisių bei teisėtų interesų pažeidimai leidžia priskirti ieškovą prie asmenų, kuriems įstatymo suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.
    2. Ieškovas, remdamasis teismų praktikoje suformuotomis ieškinio ir administracinių bylų teisenos terminų taikymo taisyklėmis, daro išvadą, kad tais atvejais, kai bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas civilinio pobūdžio ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių ir atsirandančių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl šių teisės aktų galiojimo panaikinimo yra laikytini išvestinais, o išvestiniams iš pagrindinio civilinio teisinio reikalavimo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams turi būti taikomas civilinės teisės institutas ir jame įtvirtintas ieškinio senaties terminas. Esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį byloje, yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl jam taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas.
    3. Ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie skundžiamo teisės akto (stybos leidimo) priėmimą. Skundžiamas statybos leidimas nuo jo registracijos datos negalėjo būti laikomas tinkamai paskelbtu, nes šio akto priėmimu suinteresuotiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė laiku sužinoti, kas ir kada priėmė skundžiamą statybos leidimą ir koks yra jo turinys. Ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie šį teisės aktą.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Švaros broliai“ atsiliepimais į ieškovo UAB „Vilokta“ ir atsakovo UAB „Rampini“ apeliacinius skundus prašo ieškovo UAB „Vilokta“ apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo UAB „Rampini“ apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo UAB „Vilokta“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą ir reikalauti apsaugoti jo menamą ir menamai pažeistą nuosavybės teisę. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ji turi teisė kreiptis į teismą ir ginčyti atsakovo UAB „Rampini“ vykdytų statybos darbų teisėtumą , be to, inspekcija yra konstatavusi, kad statybos leidimas yra išduotas teisėtai pagal parengtą statybos projektą. Ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas apsaugoti ne savo subjektinę ieškinio pateikimo teismui metu egzistuojančią civilinę teisę, bet jo ekonominį interesą apriboti konkurenciją automobilių plovimo sektoriuje. Ieškovas tiek savo ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kurie nėra susiję su jo galimai pažeista nuosavybės teise, bet su hipotetiniais trečiaisiais asmenimis, nedalyvaujančiais teisminiame procese. Ieškovo ekonominis interesas apriboti konkurenciją nėra saugomas teisės aktų, o priešingai yra pripažįstamas pažeidžiančiu teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nepažeidė jokios ieškovo turimos subjektinės teisės ar teisėto intereso.
    2. Ieškovas neįrodo jo pažeistos nuosavybės teisės, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo apeliaciniam skundui tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovo situacijos vertinimas yra klaidingas, dažnai „pritemptas“, neparemtas jokiais faktais, kurie patvirtintų, kad buvo pažeista ieškovo nuosavybės teisė. Ieškovas vardija dar neegzistuojančius, t.y. hipotetinius ieškovo teisių pažeidimus, kurie nėra susiję priežastiniu ryšiu su statybos darbais. Ieškovas taip pat pateikia hipotetinius niekuo neparemtus teiginius apie galimai ateityje atsirasiančius trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų suvaržymus; nei vienas iš nurodomų trečiųjų asmenų nėra išreiškęs nepasitenkinimo atsakovo vykdomais statybos darbias, ieškovas neįrodė ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
    3. Trečiasis asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismas, nors priėmė teisingą sprendimą dėl ieškovo ieškinio iš esmės, tačiau nepagrįstai netaikė ieškovo reikalavimui sutrumpinto ieškinio senaties termino ir neatmetė ieškovo reikalavimo šiuo savarankišku pagrindu. Teismas abu ieškovo reikalavimus vertino kartu ir todėl, nepagrįstai juos susiejęs, priėjo išvados, kad ieškovo reikalavimas panaikinti statybos leidimą yra civilinio pobūdžio, todėl jam taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Su tokia teismo pozicija trečiasis asmuo nesutinka, mano, kad ji yra visiškai nepagrįsta ir todėl keistina. Ginčas dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo pats iš savęs yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl atitinkamai jo išsprendimui turi būti taikomos procesinės teisės normos, reglamentuojančios ginčų sprendimą specializuotuose administraciniuose tesimuose.
    4. Teismas savo sprendime remiasi LAT nutartimis, kurių ratio decidendi esmingai skiriasi nuo ieškovo ir atsakovo ginčo faktinių aplinkybių, todėl šios nutartys negalėjo būti pagrindu teismui vertinti ginčo teisinio pobūdžio ir su tuo susijusio ieškinio senaties termino skaičiavimo.
  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo UAB „Vilokta“ ir atsakovo UAB „Rampini“ apeliacinius skundus prašo ieškovo UAB „Vilokta“ apeliacinį skundą atmesti, o dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti pagal atsiliepime išdėstytus argumentus, teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas yra privatus juridinis asmuo, nevykdantis statybos valstybinės priežiūros, todėl apeliantui apskritai nepriklauso teisė kreiptis į teismą dėl bet kurios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Apelianto ieškinys buvo atmestas visiškai pagrįstai, nustačius, kad apeliantas taip ir neįrodė savo teisių ir interesų pažeidimo, taip pat nėra įgaliotas ginti nei viešojo, nei kitų trečiųjų asmenų interesų.
    2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas byloje turi ne teisinį, o komercinį interesą ir siekia riboti konkurenciją automobilių plovimo ūkinėje veikloje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad tokią išvadą teismas padarė ne tik todėl, kad pats ieškinys yra nepagrįstas, bet ir todėl, kad apeliantas reikalavo ne tik panaikinti statybos leidimą, bet ir pašalinti statybos padarinius.
    3. Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad statybos leidimas buvo išduotas nesudėtingiems ir neypatingam statiniui, todėl privalėjo būti rengiami du atskiri statybos projektai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenurodė jokių statybos leidimo prieštaravimų galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Rengti kelis statybos projektus yra perteklinis bei nenustatytas teisės aktuose reikalavimas, dėl to apelianto teiginiai dėl būtinumo rengti du statybos techninius projektus atmestini.
    4. Apeliantas nurodo, kad statybos leidimas buvo išduotas statybos projektui „Vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų projektuojamai automobilių plovyklai–stoginei, skl. kad. Nr. ( - )“, taip pat teigė, kad projektas neturi bendrų sąsajų su projekte nurodoma informacija. Projektas yra išsamus (pateikti inžinerinių tinklų bendrieji rodikliai, parengta gaisrinės saugos dalis ir pan.), todėl apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti ir logiškai nepaaiškinami.
    5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad didesnę dalį projekto dokumentacijos sudaro visai iš kito statybos projekto pavadinimu „Paslaugų paskirties pastato (automobilių plovykla-stoginė). ( - ) (skl. Kad. Nr. ( - )), ( - )“ paimti dokumentai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad I grupės nesudėtingiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nėra išduodamas, todėl projektą tikrinę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai nurodė pavadinimą pakeisti taip, kad pavadinime atsispindėtų inžinerinių tinklų statyba, kuriai statybos leidimas ir buvo išduotas.
    6. Apelianto teiginys, kad ginčijamas statybos leidimas yra išduotas neteisėtai vien dėl to, kad statybos projekto rengimo metu nebuvo užtikrinta suinteresuotų asmenų teisė susipažinti su projektiniais pasiūlymais yra atmestinas. Išviešinimas numatomas visuomenei svarbių statinių projektavimui. Apeliantui neįrodžius, kad išduodant statybos leidimą padaryti pažeidimai yra esminiai, dėl kurio statybos leidimas negalėjo būti išduotas, išduotas leidimas yra teisėtas ir nenaikintinas. Apelianto minimos aplinkybės dėl atsakovui UAB „Rampini“ surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir paskirtos baudos niekaip nepagrindžia sklype vykdomų darbų neteisėtumo.
    7. Ieškovo argumentai, kad Dangų ir eismo organizavimo planas yra galimai suklastotas, nes yra keli jo variantai, kad statybos projektas nebuvo pasirašytas ir kad statybos projekto vadovo kvalifikacijos atestatas buvo pasibaigęs, yra nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad vienas iš planų yra eskizas, architekto kvalifikacijos atestatas yra galiojantis neribojant jo tam tikru laikotarpiu, o statybos projektas pasirašytas elektroniniu parašu.
    8. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priskyrė automobilių plovyklą-stoginę I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu, teismas pagrįstai nurodė, kad plovyklos-stoginės techninės patalpos plotas yra 12,51 m², o stoginės kaip atskiro inžinerinio statinio plotas negali būti įskaičiuojamas į bendrą statinio plotą, kadangi reglamentas nustato skirtingus patalpų ir inžinerinių statinių parametrus. Apeliantas savo skunde negali remtis aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, todėl apelianto teiginiai dėl stoginės kaip priklausinio statuso apskritai negali būti nagrinėjami ir yra atmetami.
    9. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Dariaus ir Girėno gatvė nėra kelias, todėl šiai gatvei nėra taikytinos LR kelių įstatymo, Kelių techninio reglamento KTR 1.01.2008 „Automobilių keliai“ ir LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimas Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau teismas pasisakė tik tiek, kad Dariaus ir Girėno gatvei netaikomas KTR 1.01.2008 „Automobilių keliai“. Apeliantas painioja kelių apsaugos zonas ir gatvių raudonąsias linijas bei jų reglamentavimą. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nekilo klausimas, kad ( - ) yra kelias, tačiau tai nereiškia, kad gatvėms yra taikomi visi kelių režimą reglamentuojantys teisės aktai.
    10. Nesutiktina su tuo, kad pastačius paslaugų paskirties statinį – automobilių plovyklą-stoginę pagal parengtą dangų ir eismo organizavimo planą yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas savo teisių ir interesų pažeidimą grindžia prielaidomis, o ne konkrečiais faktais.
    11. Apelianto teiginių, kurie buvo grindžiami vien prielaidomis, teismas vertinti neprivalėjo ir tai nesudaro pagrindo laikyti, kad sprendimas yra neteisėtas.
    12. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje numatytas kreipimosi į teismą terminas netaikytinas, o taikytinas civilinėje teisėje numatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad savo procesiniuose dokumentuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pagal susiformavusią teismų praktiką bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas administracinius teisinius santykius, turi vadovautis terminais, taikomais administracinėje teisėje.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovo reikalavimui panaikinti administracinį aktą civilinėje byloje
  1. Atsakovas UAB „Rampini“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo reikalavimui dėl Statybos leidimo panaikinimo turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Pasak atsakovo, šiam ieškovo reikalavimui turi būti taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi netinkamais kasacinio teismo suformuotais precedentais.
  2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2008 ir 3K-7-658/2002, skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje numatytas kreipimosi į teismą terminas nagrinėjamoje byloje netaikytinas, o taikytinas civilinėje teisėje numatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ir šio termino ieškovas nepraleido. Teismas atsisakė atmesti ieškinį kaip paduotą praleidus ieškinio senatį.
  3. Byloje keliamas klausimas, koks turėtų būti taikomas terminas ieškiniui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-04-28 išduoto statybos leidimo panaikinimo paduoti.
  4. Sprendžiant šį klausimą, reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010).
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į teismų praktiką, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, būtina išsiaiškinti, ar ieškovo reikalavimai laikomi savarankiškais ar ne.
  6. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2015-04-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 ir įpareigoti atsakovą UAB „Rampini“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas ginčija statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, teigdamas, kad jis neatitinka įstatymų reikalavimų, o reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius grindžia be to dar vykdomų darbų neatitikimu galiojantiems teisės aktų reikalavimams, teritorijų planavimo dokumentams ir trečiųjų asmenų interesų pažeidimu. Akivaizdu, jog abu reikalavimai yra savarankiško pobūdžio ir reikalavimą panaikinti administracinį aktą jokiu būdu negalima laikyti išvestiniu iš antrojo reikalavimo, kuriuo siekiama pašalinti galimai savavališkos statybos padarinius. Priešingai, antrasis reikalavimas dalyje galėtų būti traktuojamas kaip išvestinis, jeigu reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius būtų grindžiamas tik statybos leidimo neteisėtumu, tačiau nagrinėjamuoju atveju jis yra grindžiamas ir kitu faktiniu pagrindu. Ieškovas atsiliepime į atsakovo UAB „Rampini“ apeliacinį skundą nesutinka, jog ieškinio reikalavimai yra savarankiški ir grindžia kasacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2008, 3K-7-658/2002. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su pastarosiomis kasacinio teismo nutartimis, nustatė, kad nagrinėjamojo ginčo atveju nėra pagrindo jomis vadovautis, nes faktinės bylų aplinkybės nėra vienodos ar labai panašios. Teismų praktikoje konstatuota, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai yra savarankiški.
  7. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia du skirtingo pobūdžio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir pašalinti statybos padarinius. Taigi vienu iš reikalavimų prašoma pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą. Toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio.
  8. Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurio taikymui, pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. T. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-622/2015; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009).
  10. Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.
  11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
  12. Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).
  13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas statybos leidimas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas 2015-04-28. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui apie 2015-04-28 Statybos leidimą tapo žinoma iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-04-30 rašto Nr. 2D-6104, kuriuo ieškovui buvo atsakyta į jo 2015-03-25 skundą dėl ieškovo vykdomų statybų ginčo žemės sklype (t. 1, b. l. 117-119). Darytina išvada, kad vieno mėnesio apskundimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2015-04-30, kai ieškovui tapo žinoma apie ginčijamą leidimą ir baigėsi 2015-05-30 (paskutinė dieną apskųsti statybos leidimą). Pažymėtina, kad teisėjų kolegija neatmeta galimybės dėl 2-3 dienų paklaidos. Ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo teisme gautas 2015-06-22. 2015-07-03 nutartimi nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos patikslintam ieškiniui pateikti. Ieškovas patikslintą ieškinį pateikė 2015-07-23. Teisėjų kolegija, vertindama, kad ieškovas teismui reikalavimą pripažinti 2015-04-28 statybos leidimą negaliojančiu pateikė 2015-06-22, turi pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą administracinio akto apskundimui.
  14. Ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neprašė atnaujinti praleisto vieno mėnesio termino. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nenustatė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
  15. Atsižvelgus į tai, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinis terminas, o pasibaigus įstatymų nustatytam procesiniam terminui, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta (CPK 75 str. 1 d), pirmosios instancijos teismas, ieškovui nepareiškus prašymo tokį terminą atnaujinti ir nepateikus įrodymų, kad terminas buvo praleistas dėl pateisinančių priežasčių, turėjo ieškinį dalyje dėl 2015-04-28 statybos leidimo panaikinimo atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.
  16. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo UAB „Rampini“ apeliacinio skundo reikalavimą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 2015-02-26 motyvus, kad ieškovo UAB „Vilokta“ reikalavimui panaikinti 2015-04-28 statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 netaikytinas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas, ir pripažinti, kad ieškovo reikalavimas panaikinti 2015-04-28 statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 yra netenkinamas ir todėl, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.
  17. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą dėl 2015-04-28 statybos leidimo panaikinimo, praleidus vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovas statybos leidimo neteisėtumo neįrodė. Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko 2015-04-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. LNS-01-150428-00444 teisėtumo patikrinimą ir patikrinimo aktu Nr. LDIPA-00-150429-00064 patvirtino, kad statybos leidimas pagal 2015 m. statybos projektą Nr. B 14010 vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų projektuojamai plovyklai – stoginei išduotas teisėtai. Pastarasis Inspekcijos galėjo būti skundžiamas Valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalies nustatyta tvarka, tačiau ieškovas tokia teise nesinaudojo. Šiuo oficialiu įrodymu nustatytų aplinkybių apeliantas nepaneigė ir teiginių, kad turėjo būti gautas ieškovo pritarimas dėl planuojamų statybos darbų, kad buvo būtina parengti žemės sklypo detalųjį planą, kad plovykla – stoginė yra ne I-os, o II- os grupės nesudėtingas statinys ir kad statybos leidimas buvo išduotas ne neypatingo statinio statybai, kad turėjo būti rengiami du atskiri statybos projektai ir informuojama visuomenė apie projektinius pasiūlymus, neįrodė. Ieškovas tiek skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tiek ieškinį bei apeliacinį skundą dėl statybos leidimo neteisėtumo grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, neatsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir Inspekcijos pateiktas išvadas.
Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo
  1. Ieškovas apeliaciniu skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovui nepriklauso teisė kreiptis į teismą dėl bet kurios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog tokią teisę jam suteikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.99 straipsnis, 4.103 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 30 dalis ir 281 straipsnio 1 dalis.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog statybos valstybinę priežiūra atliekama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka asmenys, kuriems statybos valstybinės priežiūros funkcijos priskirtos įstatymu. Teismo vertinimu, kadangi ieškovas yra privatus juridinis asmuo, neturintis teisės vykdyti statybos valstybinės priežiūros, todėl ieškovui nepriklauso teisė kreiptis į teismą dėl bet kurios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ne tik neįrodė jokių savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl atsakovui UAB „Rampini“ išduoto Statybos leidimo ir dėl Žemės sklype pastatytų statinių, bet ieškovas neįrodė ir aplinkybių, jog Statybos leidimas išduotas bei jo pagrindu statiniai žemės sklype pastatyti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne savo, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
  4. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ieškovas praleido apskundimo terminą dėl statybos leidimo panaikinimo, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
  5. Teismų praktikoje pripažįstamą, jog tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
  6. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo negalimumo kreiptis į teismą dėl bet kurios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįsta. Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kokie jo manymu, teisės aktai buvo pažeisti, vykdant statybos darbus. Kadangi statybos yra vykdomos greta ieškovo sklypo esančiame sklype, statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, jeigu būtų nustatytas, gali sukelti neigiamus padarinius ieškovui ir pažeisti jo interesus.
Dėl žemės sklype vykdomų statybos darbų teisėtumo
  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo argumentais, kad ( - ) gatvė ( - ) nėra kelias, dėl to šiai gatvei nėra taikytinos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Kelių techninio reglamento KTR 1.01.2008 „Automobilių keliai“ ir Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatos.
  2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (tuo metu galiojusi redakcija nuo 2014-11-01 iki 2015-08-01) 2 straipsnio 3 punktas nustato, kad gatvė yra kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. To pačio straipsnio 4 punktas numato, jog kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisės aktų analize ir bylos medžiaga, vertina, jog ( - ) yra kelias,, turintis gatvės pavadinimą, todėl jai neturi būti taikomos kelių teisinę saugą reglamentuojančios teisės normos išdėstytos Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Kelių techninio reglamente KTR 1.01.2008 „Automobilių keliai“ ir Vyriausybės 2004-02-11 nutarime Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. Gatves ir jų parametrus kaip kelio tipą reglamentuoja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Šis reglamentas nenumato jokių gatvių apsaugos zonų, kadangi gatvėms ir jų elementams yra taikomas specialusis žymėjimas – raudonosios linijos. Pagal Reglamento 6.6 p. gatvės raudonosios linijos tai linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ( - ) gatvė nepatenka į valstybinės ir vietinės reikšmės kelių sudėtį, tinkamai aiškino teisės normas.
  3. Papildomai pažymėtina, kad net ir vertinant, jog ( - ) gatvė ( - ) yra vietinės reikšmės kelias, kuriam turi būti nustatoma kelio apsaugos zona, atsakovas UAB „Rampini“ nagrinėjamu atveju turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 8387, kuriose numatyta ir tai, kad yra galimas automobilių stovėjimo vietų projektavimas ir įrengimas ( - ) raudonųjų linijų ribose. O tai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą nuostatą, jog keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama.
  4. Apeliantas taip pat nurodo, jog atsakovo pateikti Statinių statybą leidžiantys dokumentai ir rašytinis pritarimas projektui atsakovui buvo išduoti pagal kitą Statinių projektą, kurio pavadinimas – „Vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų projektuojamai plovyklai-stoginei, skl. Kad. Nr. ( - ), ( - ) statybos projektas“. Iš byloje esančių duomenų išrašų apie pateiktą Statybos projektą sistemoje Infostatyba matyti, jog 2015-01-05 tikrinant, ar prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui atitinka įstatymų reikalavimus, nurodyta, kad I grupės nesudėtingo statinio statybai rašytinis pritarimas neišduodamas, o 2015-01-29 nurodė, kad pavadinimas turi būti pataisytas. Taigi, bylos rašytiniai įrodymai pagrindžia Statinių projekto pavadinimo pakeitimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog būtų taisyta projektinė dalis, turinti įtakos projektiniams sprendiniams. Tai, kad tam tikri rašytiniai pritarimai išduoti remiantis projektu, kurio pavadinimas „Paslaugų paskirties pastato (automobilių plovyklos-stoginės), ( - ), (kad. Nr. ( - )), ( - ) statybos projektas“, nedaro jų negaliojančių, kadangi keitėsi tik projekto pavadinimas, o ne projektiniai sprendiniai. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo tik aplinkybę dėl pavadinimo keitimosi, tačiau nepateikia argumentų, jog išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitinka projektinės dalies.
  5. Apeliantas taip pat nurodo, jog skundžiamo sprendimo motyvai, susiję su statybos žemės sklype atliekamų darbų teisėtumu, teisiniu požiūriu vertinami kaip nepagrįsti, kadangi UAB „Rampini“ šiuos statybos darbus žemės sklype vykdė pagal galimai neteisėtai statybą žemės sklype leidžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas atskirai nevertina šių apelianto argumentų, kadangi pripažino, jog ieškovas praleido terminą apskųsti teismui statybos leidimą ir nepagrindė statybos dokumento neteisėtumo.
  6. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog Vilniaus miesto savivaldybė ir kitų objektų, t.y. inžinerinių tinklų savininkai ir valdytojai nėra išdavę UAB „Rampini“ jokių rašytinių pritarimų ar sąlygų vykdyti statybos darbus jų valdomuose objektuose pagal parengtą Statybos projektą, kuriam išduoti statybą žemės sklype leidžiantys dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nėra pagrįsti, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015-02-17 išdavė sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamentas 2014-11-25 išdavė prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, Vilniaus vandenys 2014-11-18 išdavė prisijungimo sąlygas geriamo vandens tiekimui, nutekamųjų vandenų nuleidimui, AB Lesto 2014-11-20 išdavė prisijungimo sąlygas prie AB Lesto skirstomųjų tinklų, AB Teo LT 2014-12-22 išdavė iškėlimo sąlygas, leidžiančias suprojektuoti ir iškelti ryšių kabelių kanalų sistemą ir perjungti esamus telekomunikacijų kabelius. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, kokie dar inžinerinių tinklų savininkai ir valdytojai nėra išdavę UAB „Rampini“ rašytinių pritarimų ar sąlygų vykdyti statybos darbams jų valdomuose objektuose.
  7. Apelianto įsitikinimu, UAB „Rampini“ pateikti rašytiniai įrodymai tik pagrindžia, jog tvirtinant Dangų ir teismo organizavimo planą ir atliekant reikiamus suderinimus jame, galimai nebuvo atsižvelgta į tai, kokį poveikį sukels šio plano įgyvendinimas ieškovui ir kitiems trečiųjų asmenų interesams. Pasak apelianto, byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai pagrindžia tai, kad ieškovas pateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog eismo organizavimas pagal Dangų ir eismo organizavimo planą kelia realų pavojų vietovės eismo saugumui ir net kitų žmonių sveikatai bei gyvybei.
  8. Savo argumentus apeliantas grindžia pateiktomis į bylą Schemomis Nr. 1 ir Nr. 2, kuriose pateikiamas grafinis galimų avarinių situacijų atvaizdavimas. Teisėjų kolegija sutinka, jog atskirai vertinant schemose nurodytas situacijas, galima tikėtis ateityje situacijų dėl automobilių avarijų. Nelogiška būtų teigti, kad ten, kur vyksta transporto priemonių judėjimas, tokių situacijų (avarijų) rizikos nėra. Tačiau teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė jokių pagrįstų ir nenuginčytų įrodymų, jog dėl eilės laukiančių automobilių srauto į automobilių plovyklą yra trikdomas laisvas ir netrukdomas transporto priemonių judėjimas bei keliamos avarinės situacijos. Kaip matyti iš antstolio G. P. 2015-08-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-19/15/12, savitarnos automobilių plovykla jau 2015-08-14 dienai dirbo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradžios, teismui nebuvo pateiktų jokių naujų įrodymų, patvirtinančių apelianto argumentus dėl ginčo objekte įvykusių avarijų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog UAB „Rampini“ parengtas dangų ir eismo organizavimo planas kelia grėsmę vietovės eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog apeliantas UAB „Vilokta“ neįrodė, jog UAB „Rampini“ vykdomi statybos darbai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, teritorijų planavimo dokumentams ar pažeidžia ieškovo interesus.
Dėl įrodymų vertinimo
  1. Apeliantas UAB „Vilokta“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiame sprendime teismas neįvertino daug į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia ieškovo ieškinio reikalavimus.
  2. Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apelianto argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jo nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).
  3. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo.
  4. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė galiojančias teisės normas, susijusias ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, todėl šalina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 2015-02-26 motyvą, jog ieškovo UAB „Vilokta“ reikalavimui panaikinti 2015-04-28 statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 netaikytinas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas, ir papildomai nurodo, jog ieškovo UAB „Vilokta“ reikalavimas panaikinti 2015-04-28 statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 atmetamas ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 82 EUR žyminio mokesčio išlaidų, atsakovas UAB „Rampini“ 31 EUR žyminio mokesčio ir 1 262,28 EUR atstovavimo išlaidų (222,28 EUR už apeliacinį skundą, 900 EUR už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą ir 140 EUR už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.10, 8.11, 8.16 punktus (už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,7 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio; už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, apeliacinio skundo, atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10, 8.11, 8.16 punktuose nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos.
  4. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir patenkinus atsakovo UAB „Rampini“ apeliacinį skundą visiškai, ieškovui neatlyginamos patirtos žyminio mokesčio išlaidos, o atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 262,28 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 31 EUR sumokėto žyminio mokesčio.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

6Ieškovo UAB „Vilokta“ apeliacinio skundo netenkinti, atsakovo UAB „Rampini“ apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

8Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo motyvus, jog ieškovo UAB „Vilokta“ reikalavimui panaikinti 2015-04-28 statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 netaikytinas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas, ir papildyti motyvais, jog ieškovo UAB „Vilokta“ reikalavimas panaikinti 2015-04-28 statybos leidimą Nr. LNS-01-150428-00444 atmetamas ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.

9Priteisti iš ieškovo UAB „Vilokta“ (į.k. 122889941) atsakovo UAB „Rampini“ (į.k. 300154332) naudai 31 EUR (trisdešimt vieno eurą) žyminio mokesčio ir 1 262,28 EUR (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du eurus, 28 ct) išlaidų, advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai