Byla e2A-1197-794/2019
Dėl kompensacijos priteisimo už turtą sugyventą vedant bendrą ūkį

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ir atsakovių N. M. ir J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovėms N. M. ir J. M. dėl kompensacijos priteisimo už turtą sugyventą vedant bendrą ūkį ir atsakovės N. M. priešieškinį ieškovui M. Š. dėl kompensacijos priteisimo už turtą sugyventą vedant bendrą ūkį.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės J. M. 25 885 EUR kompensaciją už turto, esančio, ( - ), pagerinimą ieškovui ir atsakovei N. M. vedant bendrą ūkį, bei priteisti iš atsakovės N. M. 3650 EUR kompensaciją už jai priklausančio turto pagerinimą.

82.

9Nurodė, kad jis su atsakove N. M. nuo 2006 metų iki 2016 metų gruodžio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2010-11-24 ieškovas deklaravo gyvenamąją vietą atsakovės N. M. turimame name, esančiame ( - ). Gyvenant kartu su atsakove, ieškovas svarstė pirkti būstą, kuriame galėtų gyventi kartu, tačiau tariantis su atsakove, jos siūlymu buvo nutarta, kad šalys pilnai susiremontuos ir įsirengs atsakovės turimą turtą, esantį ( - ), ir ten gyvens. Ieškovas paaiškino, kad aplinkos tvarkymui buvo skirta 1300 EUR, geodeziniams matavimams - 245 EUR, senų pastatų nugriovimui - 320 EUR, tvoros tvėrimui - 2750 EUR, šulinio kasimui - 870 EUR, pirties statybai - 17 000 EUR, kanalizacijos ir vandens įvedimui - 1200 EUR, senojo namo renovavimui - 2200 EUR, už 600 EUR nupirktos malkos. Be to, už 1500 EUR buvo remontuotas atsakovės butas, esantis ( - ), o už baldus sumokėta 950 EUR. Tai, kad ieškovas turėjo tokias lėšas patvirtina į bylą pateikiamos pažymos apie gautas pajamas, bei pinigų dovanojimo sutartis. Ieškovas taip pat dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo mėnesinis uždarbis sudaro 3000-3500 EUR per mėnesį, kuris leido investuoti į ginčo turto pagerinimą bei technikos, įrankių pirkimą. Kaip paaiškėjo pateikus ieškinį, atsakovė N. M. 2017-01-31 dovanojimo sutartimi ginčo turtą perleido savo dukrai atsakovei J. M., todėl ieškovo vertinimu, apdovanotoji pagal ieškinį atsako toje dalyje, kiek jis susijęs su padovanotu turtu ir prašė iš atsakovės J. M. priteisti 25 885 EUR kompensaciją už turto, esančio, ( - ) pagerinimą.

103.

11Atsakovė N. M. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti buvus N. M. ir M. Š. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; 2) priteisti ieškovui M. Š. jungtinės veiklos pagrindu įgytus kilnojamuosius daiktus, o N. M. priteisti ½ dalį šių kilnojamųjų daiktų vertės, viso 6 129 EUR; 3) priteisti atsakovei N. M. iš ieškovo M. Š. ¼ dalį sumokėtų mokesčių už butui ( - ), suteiktas paslaugas bendro gyvenimo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2016-12-27, viso 2 653,07 EUR; 4) priteisti atsakovei iš ieškovo M. Š. ½ dalį sumokėtų mokesčių už ( - ), name suvartotą elektros energiją ir vandenį laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2016-12-27, viso 420,07 EUR; 5) priteisti atsakovei N. M. iš ieškovo M. Š. 17 577,16 EUR sumokėtų lėšų už M. Š. prievolinių įsipareigojimų vykdymą nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2008-04-11 iki 2016-03-13; 6) priteisti N. M. iš ieškovo M. Š. 713,90 EUR sumokėtų lėšų už M. Š. prievolinių įsipareigojimų vykdymą UAB „Tele2“ laikotarpiu nuo 201l-12-12 iki 2016-03-13; 7) priteisti N. M. iš ieškovo M. Š. 770 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo savavališkai nugriautus nekilnojamuosius daiktus - lauko virtuvę, pirtį, vištidę, tvartą, stoginę; 8) priteisti atsakovei N. M. iš ieškovo M. Š. ½ dalį santaupų, viso 3 500 EUR.

124.

13Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji su ieškovu M. Š. pradėjo kartu gyventi nuo 2007 m. pabaigos jo tėvų bute, esančiame ( - ). 2008 metų vasarą persikėlė gyventi į atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (1/6 dalis) priklausantį 2 kambarių butą ( - ), kuriuo leido naudotis visi buto bendraturčiai J. B. ir T. B.. Šiame bute su ieškovu gyveno iki 2016 metų gruodžio mėn. Gyvendami su ieškovu vedė bendrą ūkį, kartu atostogavo, planavo ateitį, t. y., gyveno kaip sutuoktiniai. 2010-09-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovei buvo priteistas visas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, lauko virtuve, pirtimi, vištide, tvartu, stogine, klojimu, svirnu, kitais inžinieriniais statiniais- kiemo statiniais, esančiais ( - ). Butu, esančiu ( - ), atsakovė naudojosi pagal atskirą susitarimą su kitais bendraturčiais, kartu su kita bendraturte J. B.. Nuo pat gyvenimo su ieškovu pradžios, ieškovas M. Š. nemokėjo jokių mokesčių, susijusių su buto, esančio ( - ), išlaikymu. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2016-12-27 atsakovė viso sumokėjo 10 612,28 EUR. Taigi ieškovas, kartu gyvenęs ir naudojęsis visomis butui teikiamomis paslaugomis, privalėjo mokėti už buto išlaikymą, todėl prašė priteisti iš ieškovo M. Š. atsakovės sumokėtus mokesčius bendro gyvenimo kartu laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2016-12-27, viso 2 653,07 EUR.

145.

15Atsakovė priešieškinyje taip pat pažymėjo, kad kartu gyvendami, rekonstruodami atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), atsakovė patyrė išlaidų šio turto išlaikymui ir priežiūrai. Laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2016-12-27 ji sumokėjo 760,14 EUR už suvartotą elektros energiją ir 81,26 EUR už suvartotą vandenį. Ieškovas prie šių išlaidų nėra prisidėjęs, todėl ieškovas turi atlyginti pusę atsakovės patirtų išlaidų, viso 420,07 EUR. Be to, bendro gyvenimo metu ieškovo prašymu laikotarpiu nuo 2012-12-18 iki 2016-03-13 atsakovė mokėjo už ieškovo M. Š. telefono suteiktas paslaugas UAB „Tele2“. Viso sumokėjo 713,90 EUR. Atsakovė taip pat paaiškino, ieškovas M. Š. teismo sprendimu turėjo asmeninę prievolę teikti išlaikymų savo nepilnamečiams vaikams D. ir K. Š.. Taigi ieškovo prašymu visą bendrą gyvenimą atsakovė vykdė tokią ieškovo prievolę už jį ir viso laikotarpiu nuo 2008-04-11 iki 2016-03-13 sumokėjo 17 577,16 EUR. Be kita ko, ieškovas be atsakovės sutikimo nugriovė atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius - lauko virtuvę, pirtį, vištidę, tvartą, stoginę. Atsakovės vertinimu, ieškovas dėl tokių savo veiksmų, kuriuos atliko visiškai nepasitaręs, turi atlyginti atsakovei padarytą žalą, visą nekilnojamųjų daiktų vidutinę rinkos vertę statinių nugriovimo laikotarpiu, kas sudaro 770 EUR. Atsakovei su ieškovu gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, jie turėjo 7 000 EUR santaupų, kurias ieškovas 2016-12-27 išėjęs iš namų, esančių ( - ), išsinešė, nors turėjo pasidalinti kartu su atsakove, nes tai buvo bendros lėšos, todėl atsakovė priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovo M. Š. ½ dalį santaupų, viso 3 500 EUR.

166.

17Atsakovė J. M. atsiliepimu į priešieškinį prašė atsakovės N. M. priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad N. M. su ieškovu M. Š. pradėjo kartu gyventi dar 2007 metais. Atsakovas taip pat papildomai patvirtino priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog N. M. su M. Š. gyvendami kartu įgijo daugybę buities ir ūkio darbams reikalingų rakandų, transporto priemonę. Tačiau atsakovei N. M. nusprendus skirtis, ieškovas M. Š. daugelį daiktų pasisavino, taip siekdamas sumažinti jų turtą ir nesumokėti N. M. priklausančios piniginės kompensacijos už juos.

187.

19Ieškovas M. Š. atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarius dovanojimo sandorį, atsakovė N. M. aiškiai pademonstravo, kad ji nekūrė su ieškovu bendros nuosavybės, o tiesiog pasinaudojo jo lėšomis ir taip nepagrįstai praturtėjo. Atsakovė prašo teismo, kad teismas pripažintų, jog bendrai gyvendami kartu N. M. ir M. Š. įsigijo daiktus, išvardintus priešieškinyje. Tačiau ieškovo vertinimu, toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytus daiktus ji įsigijo. Be to, atsakovė niekuo nepagrindė kaip ji konkrečiai prisidėjo prie daiktų įsigijimo. Dėl reikalavimų priteisti 17577,16 EUR už įvykdytą prievolę ieškovo vaikams D. ir K. Š. bei sumokėtų 720,90 EUR už ieškovo telefoną UAB TELE2 ieškovas nurodė, kad šie reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovas turėjo banko sąskaitą AB „Snoras“ banke ir pats teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. 2011-11-24 d. Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl AB bankas Snoras bankroto, 2011-12-07 bankui iškelta bankroto byla. Nuo tada išlaikymas ieškovo vaikams būdavo pervedamas iš atsakovės sąskaitos, tačiau atsakovė nutyli, kad kiekvieną mėnesį kai ieškovas gaudavo atlyginimą grynais pinigais jie kartu ( - ) esančiame bankomate, pinigus įnešdavo į N. M. sąskaitą ir ji atlikdavo mokėjimo pavedimą. Dėl reikalavimų priteisti 2653,07 EUR sumokėtus mokesčius ( - ) ir 420,07 EUR už suvartotą elektrą ( - ). ieškovas nurodė, kad dėl darbo pobūdžio ieškovas nuolat gyvena ne bute, o krovininiame automobilyje, nes nuolat yra reisuose. Bute, esančiame ( - ), ieškovas niekuomet negyveno. Tame bute visada buvo deklaruota ir paslaugomis naudojosi ieškovės motina J. B., dėl ko ji naudojasi valstybės parama, nes kaip vienas gyvenantis žmogus, moka mažesnius mokesčius už komunalines paslaugas. Dėl reikalavimo priteisti piniginę 770 EUR kompensaciją už ieškovo savavališkai nugriautus N. M. priklausančius nekilnojamuosius daiktus paaiškino, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti tokį reikalavimą, kadangi ji nėra išvardinto turto savininkė. Visi pastatai šiuo metu yra registruoti VĮ „Registrų centras“ atsakovės J. M. vardu.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

228.

23Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės J. M. 12010 EUR kompensaciją už turto, esančio žemės sklype su statiniais – gyvenamuoju namu, pirtimi ir kitais statiniais (lauko virtuve, pastatu-vištide, tvartu, stoginėmis, pastatu-klojimu, svirnu, kiemo statiniais), esančių ( - ), pagerinimą, o iš atsakovės N. M. 450 EUR kompensaciją. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat iš dalies pripažino buvus N. M. ir M. Š. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, priteisė atsakovei N. M. iš ieškovo M. Š. 420,70 EUR elektros energijos ir suvartoto vandens išlaidų laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2016-12-27 ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei N. M. žoliapjovę AGMA. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė.

249.

25Teismas sprendė, kad ieškovas ir atsakovė N. M. gyveno kartu kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį, todėl juos siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai ir yra pagrindas manyti, kad buvo susitarimas investuoti į gyvenamąjį namą ir statinius, esančius ( - ), pagerinimą, tikslu bendrai gyventi, todėl šio turto pagerinimus teismas laikė bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu.

2610.

27Dėl ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei J. M. teismas konstatavo, jog šalys investavo lėšas į nurodyto turto pagerinimą, dirbo statybos darbus, juos vienijo bendras tikslas sukurti turtą bendram naudojimui. Atsižvelgiant į tai, apdovanotoji J. M. teismo vertinimu atsako toje dalyje, kiek turtas susijęs su padovanotu turtu. Teismo ekspertas nustatė, kad bendra kaina atliekant statybos darbus ūkio būdu sudaro 26170,33 EUR. Atsakovės nepateikė teismui pagrįstų įrodymų dėl mažesnės nei nurodė teismo ekspertas atliktų statybos darbų kainos nurodytu laikotarpiu, todėl teismas sprendė, kad atliktų statybos darbų kaina ūkio būdu sudaro 26170,33 EUR. Ieškovas nurodė, kad pagerino ginčo gyvenamojo namo ir statinių, esančių ( - ), būklę, investavęs 26485 EUR, o be malkų (600 EUR) - 25885 EUR, kurią prašė priteisti iš atsakovės J. M., gavusios minėtą turtą pagal dovanojimo sutartį iš motinos atsakovės N. M.. Teismas pažymėjo, kad ši investicijų suma artima teismo eksperto ekspertizės akte nurodytiems paskaičiavimams dėl atliktų statybos darbų M. Š. ir N. M. gyvenant kartu, tačiau ieškinio reikalavimų suformavimas yra ieškovo prerogatyva. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1300 EUR aplinkos tvarkymui, 245 EUR geodeziniams matavimams, 320 EUR senų pastatų nugriovimui, bei 600 EUR malkų išlaidoms padengti, teismas pažymėjo, kad šiems darbams pagrįsti jokių įrodymų nesurinkta, todėl atsižvelgdamas į teismo eksperto teismo ekspertizės išvadą (26170,33 EUR), teismas priteisė ½ dalį nuo 24020 EUR, viso 12 010 EUR kompensaciją iš atsakovės J. M. už turto pagerinimą (investavimą) ieškovui, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

2811.

29Teismas, svarstydamas ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei N. M. atsižvelgė į tai, kad valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, 47 kv.m. dviejų kambarių butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso trims savininkams bendrąja daline teise: 4/6 dalis J. B. (atsakovės N. M. motinai), 1/6 dalis T. B. (atsakovės N. M. broliui), 1/6 dalis atsakovei N. M.. Teismo teigimu, rašytinių įrodymų, patvirtinančių remonto atlikimą bute, esančiame ( - ), nėra. Nesant kitų įrodymų, kad remontas ir spintos montavimas bute, esančiame I( - ), buvo atliktas bendru ieškovo bei atsakovės N. M. prašymu bendram gyvenimui, tačiau ieškovo lėšomis, teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės N. M. 450 EUR (900 EUR/2) dydžio kompensaciją už buto remontą ir spintos montavimą, laikydamas, kad šios išlaidos kildintinos iš bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.

3012.

31Dėl atsakovės N. M. priešieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti ieškovui M. Š. jungtinės veiklos pagrindu įgytus kilnojamuosius daiktus, o N. M. - ½ dalį šių kilnojamųjų daiktų vertės, viso 6 129 EUR, teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad M. Š. ir N. M. savo konkliudentiniais veiksmais susitarė bendrai įsigyti nurodytą turtą ar dėl to buvo bendras susitarimas. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinyje nurodytas turtas už 12 258 EUR yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nes pirktas ieškovo ir iš pastarojo lėšų, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl šio turto ½ dalies kompensacijos priteisimo (6129 EUR) ir šio turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe teismas atmetė.

3213.

33Atsakovės N. M. reikalavimą priteisti iš ieškovo M. Š. ¼ dalį sumokėtų mokesčių už butui, adresu ( - ), suteiktas paslaugas bendro gyvenimo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2016-12-27, viso 2 653,07 EUR, teismas atmetė. 2010-11-24 ieškovas deklaravo gyvenamąją vietą atsakovės N. M. turimame name, esančiame ( - ), ir ten gyveno bei vykdydavo ūkio būdu statybos darbus, ką patvirtino byloje esantys duomenys. Be to, ieškovo bendro naudojimo ir asmeninio pobūdžio komunalinės išlaidos nuo 2009-01-01 iki 2010-11-24 nėra išskirtos, o ieškovo teiginys, kad ginčo bute deklaravo gyvenamąją vietą atsakovės N. M. motina J. B., kuri komunalinėmis paslaugomis ir naudojosi, nepaneigtas. Taigi, ginčo buto mokėtoja iš esmės yra J. B., tačiau pastaroji ieškinio reikalavimų ieškovui nepareiškė.

3414.

35Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo M. Š. ½ dalį sumokėtų mokesčių už name, esančiame ( - ), suvartotą elektros energiją ir vandenį laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2016-12-27, viso 420,07 EUR, teismas konstatavo, jog nors 2017-01-31 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), padovanojo dukrai atsakovei J. M., tačiau atsakovė N. M. neprarado teisės reikalauti kompensuoti dalį elektros energijos ir suvartoto vandens išlaidų iš ieškovo M. Š. laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2016-12-27. Teismas nustatė, nurodytu laikotarpiu buvo sumokėta 760,14 EUR už suvartotą elektros energiją bei 81,26 EUR už vandenį, viso 841,40 EUR. Tokiu būdu, ieškovui M. Š. tenka sumokėti ½ dalį šių išlaidų, atsiradusių iš bendro gyvenimo su N. M..

3615.

37Atsakovės N. M. reikalavimą iš ieškovo M. Š. priteisti 17 577,16 EUR už ieškovo asmeninių prievolinių įsipareigojimų vykdymą nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2008-04-11 d. iki 2016-03-13 bei 713,90 EUR už ieškovo asmeninių prievolinių įsipareigojimų vykdymą UAB „Tele2“ laikotarpiu nuo 201l-12-12 iki 2016-03-13 teismas atmetė, kadangi ieškovas sudarė lentelę pagal N. M. banko sąskaitos išrašą, iš kurios matyti, kad į N. M. sąskaitą laikotarpiu 2010-01-28 -2016-03-13 įnešta 18363,52 EUR ir šios sumos, teismo vertinimu, visiškai pakako ieškovo asmeninėms prievolėms vykdyti. Teismas taip pat atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 770 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo savavališkai nugriautus nekilnojamuosius daiktus, kadangi byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovas M. Š. šiuos ginčo pastatus nugriovė be atsakovės N. M. sutikimo.

3816.

39Dėl atsakovės priešieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti iš ieškovo M. Š. ½ dalį santaupų, teismas konstatavo, jog nors teismui nustačius, kad šalis ir siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, ši aplinkybė nereiškia, jog visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad asmenys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise, nes taip būtų paneigta šalies teisę įgyti tam tikrą turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, atsakovė N. M. neįrodė, kiek, kokiu būdu (darbu, lėšomis, turtu) ji prisidėjo prie santaupų, bylos duomenimis, santaupos buvo ieškovo, o susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės neįrodytas, todėl negalima laikyti ginčo santaupų šalių bendrąja daline nuosavybe.

40III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4117.

42Ieškovas M. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 26 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės J. M. 13 875 EUR kompensaciją už turto pagerinimus, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės J. M. 13 875 EUR kompensaciją patenkinti.

4318.

44Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

4518.1.

46Tikslas bendrai gyventi negali būti vienintelis argumentas, kurio pagrindu laikoma, kad yra sukuriama bendroji dalinė nuosavybė, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą. Be to, aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Nagrinėjamu atveju atsakovė N. M. nepateikė įrodymų, kad ji prie pagerinimų prisidėjo savo lėšomis ar darbu. Tuo tarpu remiantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, susidaro situacija, kad iš apelianto buvo nusavintos lėšos ir padalintos lygiomis dalimis tarp sugyventinių. Apelianto vertinimu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

4719.

48Atsakovė N. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4920.

50Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5120.1.

52Teismas buvo šališkas, kadangi viso teismo proceso metu reiškė savo išankstinę nuomonę nagrinėjamos bylos kontekste (t.y. tiek dėl šalių turtinės padėties, tiek dėl jų galimybių įsigyti tam tikrą turtą, tiek dėl šalių bendro gyvenimo ir t.t).

5320.2.

54Teismas priteisdamas iš apeliantės 450 EUR dydžio piniginę kompensaciją už buto, esančio ( - ), remontą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovui atvykus gyventi į apeliantės butą 2008 metais, jis buvo tvarkingas, su gerais baldais. Teismas nevertino, kad tarp atsakovės su ieškovu susiklostė panaudos teisiniai santykiai, todėl ieškovas kaip panaudos gavėjas privalėjo ne tik išlaikyti, saugoti jam perduotą daiktą, bet ir daryti turto einamąjį remontą.

5520.3.

56Teismas, atmesdamas apeliantės priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos už ( - ) suteiktas komunalines paslaugas netinkamai vertino tiek šalių, tiek ir liudytojų parodymus apie šalių bendrą gyvenimą bute, esančiame ( - ). Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nuo 2008 m. iki 2016 m. gruodžio gyveno minėtame bute, naudojosi juo, tarp jo ir atsakovės susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Be to, teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantės motina J. B. viena buvo deklaruota bute, nepaneigia ieškovo, kaip gyvenančio bute ir besinaudojančiu butui suteiktomis paslaugomis, prievolės apmokėti už butui suteiktas komunalines paslaugas.

5720.4.

58Teismas, atmesdamas apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl 3 500 EUR dydžio piniginės kompensacijos priteisimo, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2017 m. kovo 10 d. pirko žemės sklypą su sodo pastatu, už kuriuos sumokėjo 7 500 EUR iki sutarties pasirašymo. Apeliantės teigimu, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad šio nekilnojamojo turto įsigijimui panaudojo savo asmenines lėšas, priešingai, tiek pats turto įgijimo laikotarpis (3 mėnesiai po santykių nutrūkimo), tiek ir atsakovės priešieškinio reikalavimas patvirtina, kad visi 7000 EUR buvo panaudoti būtent iš šalių sukauptų santaupų.

5920.5.

60Dėl piniginės kompensacijos už kilnojamuosius daiktus priteisimo, apeliantė pažymi, jog visą bendrą gyvenimą su ieškovu ji vedė bendrą ūkį, kartu pirko visus buičiai reikalingus daiktus, taip pat žemės ūkio techniką, reikalingą žemei dirbti. Ieškovas neįrodė, kad daiktus pirko už savo asmenines lėšas, kadangi jo pajamos iš darbo užmokesčio nuo 2007 m. iki 2016 m. vidutiniškai sudarė tik 163 EUR per mėnesį. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė nei vieno kvito, kuris patvirtintų minėtų daiktų įsigijimą, o jų nesant, teismas privalėjo nustatyti, kad apeliantės ir ieškovo dalys nuosavybėje yra lygios. Atsakovės teigimu, teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovas nuosavybės teise neturėjo jokio nekilnojamojo turto, dėl ko jam asmeninės nuosavybės teise būtų reikėję pirkti priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, skirtus žemės ūkio darbams atlikti.

6120.6.

62Teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl nugriautų statinių, esančių ( - ), kadangi nenorėdama sugadinti tarpusavio santykių, atsakovė gyveno su ieškovu, palaikė šiltus santykius, kuriuos norėjo išsaugoti, nors pačiam ieškovui ne kartą žodžiu reiškė pretenzijas dėl sunaikinto turto, kas patvirtina, kad apeliantės sutikimo griauti statinius ieškovui nedavė.

6320.7.

64Dėl ieškovo asmeninių prievolių teismas padarė prieštaringas išvadas - vienu atveju nurodė, kad ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl Lietuvoje beveik nebuvo, kitu, kad ieškovas kiekvieną mėnesį sąžiningai įnešdavo pinigus į apeliantės asmeninę sąskaitą bankomate. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie jo buvimą Lietuvoje tomis dienomis, kai jis įnešdavo pinigus į atsakovės asmeninę sąskaitą. Teismas taip pat neanalizavo ir byloje esančių kasos pajamų orderių, patvirtinančių, kad būtent apeliantė grynais pinigais iš savo piniginių lėšų apmokėjo visas ieškovo prievoles AB banke Snoras ir paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis pats vykdė savo prievoles nepilnamečiams vaikams. Be to, teismas visiškai nevertino atsakovės geros turtinės padėties. Tuo tarpu ieškovas buvo finansiškai nepajėgus, jis gaudavo mažą darbo užmokestį, todėl jam buvo sunku vienu metu vykdyti pirties pastato rekonstrukciją, bei vykdyti kitas savo prievoles, tame tarpe ir teikti išlaikymą vaikams.

6520.8.

66Teismas netinkamai vertino byloje esantį D. K. 2018-01-29 statybos darbų ekspertizės aktą, todėl nepagrįstai priteisė ieškovui piniginę kompensaciją už ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį pagerintą turtą. Iš 2018-01-29 statybos darbų ekspertizės akto matyti, kad lauko pirties, šulinio, tvoros, šiltnamio, voljero, lauko tualeto bei medinės stoginės statybos darbai buvo įvertinti 21 628,35 EUR. Tačiau teismas šiuos darbus įvertino 26 170,33 EUR. Be to, ekspertizės išvadoje pateiktos sumos nurodytos su papildomomis išlaidomis, kurios nėra detalizuotos ir nėra aišku, iš ko susidaro galutinė ekspertizėje nurodoma turto suma. Teismas taip pat nurodydamas, kad eksperto nustatyta statybos darbų kaina yra artima ieškovo nurodytai daiktų kainai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas savo ieškiniu neprašė priteisti piniginės kompensacijos už voljero vertę, tualeto, medinės stoginės, šiltnamio su vandens bokštu vertes, šulinio įrengimo vertę. Teismas nesiaiškino, kokia statybos darbų apimtis buvo atlikta iki apeliantei tapus vienintelei nekilnojamojo turto savininkei. t.y. byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl jungtinės veiklos susitarimo arba kitų bendraturčių rašytinio sutikimo atlikti jiems priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus, todėl teismas turėjo remtis CK 4.87 straipsnio nuostata.

6720.9.

68Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriais ieškovas grindė savo reikalaujamą piniginę kompensaciją. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kvitai buvo pateikti už laikotarpius, kuomet apeliantė dar nebuvo ginčo turto vienintelė savininkė. Be to, kvituose nesimato datų, jie nėra įskaitomi, nenurodyti prekių pavadinimai, sumos įrašytos ranka, pateikti kvitai nėra susiję su statybos darbais.

692.

70Atsakovė J. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 26 d. sprendimą dalyje dėl 12 010 EUR dydžio piniginės kompensacijos už turto, esančio ( - ), pagerinimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

713.

72Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7322.1.

74Teismas nevertino to, kad ekspertizės išvadoje pateiktos sumos nurodytos su papildomomis išlaidomis, kurios nėra detalizuotos ir nėra aišku, iš ko susidaro galutinė ekspertizėje nurodoma turto suma.

7522.2.

76Teismas viršijo ieškinio reikalavimus ir patenkino jų daugiau nei ieškovas pareiškė, kadangi teismas, skaičiuodamas atliktų darbų kainą, rėmėsi paskaičiavimais darbų (t. y. dėl elektros, vandentiekio atvedimo, lauko tualeto, medinio voljero, medinės stoginės, šiltnamio), kurie arba nebuvo iš viso atlikti, arba ieškovas neprašė kompensacijos už juos. Teismas taip pat nenurodė, kokiu būdu apskaičiavo ieškovui priteistą kompensaciją už senojo namo renovavimo darbus, už kuriuos jam priteisė 2 200 EUR, nors byloje nebuvo pateiktas nei vienas tai patvirtinantis rašytinis įrodymas, o konstatuodamas, kad ekspertizės akte numatyta pirties statybos kaina 12 326,21 EUR yra artima ieškovo nurodytai sumai (17 000 EUR), nesiaiškino šių sumų itin didelio skirtumo. Be to, nei ieškovo nurodytos sumos, nei ekspertizės akte nurodytos kainos neįrodo, kiek realiai pinigų buvo išleista pirties pagerinimo darbams atlikti.

7722.3.

78Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartyje apeliantei nebuvo numatyta jokių sąlygų ar pareigų sumokėti skolas. Jeigu sutarties sudarymo momentu apeliantė būtų žinojusi apie galimą skolos iš jos priteisimą, ji nebūtų sutikusi priimti 5 156 EUR dydžio vertės dovaną, kuri daugiau nei 2 kartus mažesnė už priteistą piniginę kompensaciją. Be to, dovanų gautas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais) nėra neatsiejamai susiję su ieškovo M. Š. ieškinio reikalavimu dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Apeliantės vertinimu, M. Š. ir N. M. santykiai ir asmeniniai įsipareigojimai vienas kitam gali ir turi būti vertinami tik kaip jų tarpusavio santykių aplinkybės, bet jokiu būdu ne kaip skolos, neatsiejamai susijusios su atsakovei J. M. dovanotu turtu.

794.

80Atsakovė J. M. atsiliepimu į ieškovo M. Š. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

815.

82Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

8324.1.

84Apeliantas teigdamas, kad priteistinas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nenurodė jokių teismo sprendime padarytų pažeidimų, o tik išvardino CK nuostatas, nepateikdamas jokių įrodymų bei argumentų, patvirtinančių jo teiginius, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies nepagrįstumą.

856.

86Atsakovė N. M. atsiliepimu į ieškovo M. Š. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

877.

88Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8926.1.

90Priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas su atsakove gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį, juos siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

9126.2.

92Pats apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prisidėjimą asmeninėmis lėšomis tiek prie turto pagerinimų, tiek ir perkant kilnojamąjį turtą ar vykdant jo asmenines prievoles, o tik deklaratyviai nurodė, kad turto pagerinimui buvo naudojami jo asmeniniai pinigai.

938.

94Atsakovė N. M. atsiliepimu į atsakovės J. M. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą patenkinti.

959.

96Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9728.1.

98Apeliantė pagrįstai nurodo, jog teismas, priteisdamas ieškovui kompensaciją, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, bei rėmėsi 2018-01-29 statybos ekspertizės aktu, kuris yra neišsamus, netikslus, bei neatitinkantis bylos medžiagos.

9928.2.

100Teismas nepagrįstai nevertino 2017-01-31 dovanojimo sutartimi J. M. perleisto nekilnojamojo turto vertės, sutarties sąlygų, pasekmių, nurodančių, kad turtas nėra apsunkintas, neatsižvelgė į CK 6.474. str. nuostatą.

10110.

102Atsakovė J. M. atsiliepimu į atsakovės N. M. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą patenkinti.

10311.

104Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10530.1.

106Apeliantės N. M. apeliacinis skundas yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas, pažeisdamas jungtinės veiklos santykių sampratą, netinkamai konstatavo, kad ieškovas su apeliante negyveno ir nesinaudojo būstu, esančiu ( - ). Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė su ieškovu nuo 2007 metų nepertraukiamai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų santaupų, būtent šiame bute, nes namas, esantis ( - ), nebuvo pritaikytas gyventi žiemą, jame nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos.

10730.2.

108Teismas neįverto bylos aplinkybių dėl šalių turėtų santaupų, kurias pripažino pats ieškovas, kurios buvo kaupiamos bute, esančiame ( - ), dėl ko nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl 3 500 EUR dydžio piniginės kompensacijos priteisimo. Be to, atsakovė visiškai sutinka su apeliaciniu skundu dalyse dėl kompensacijos priteisimo už kilnojamuosius daiktus, už nugriautus statinius, už apeliantės įvykdytas už M. Š. prievoles (išlaikymas nepilnamečiams vaikams, UAB ,,Tele2).

10930.3.

110Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadomis, neatsižvelgė į tai, kad ji nėra išsami, joje nėra atsakyta į teismo nutartimi pavestus atsakyti klausimus. Be to, teismas nevertino to, kad ekspertizės išvadoje pateiktos sumos nurodytos su papildomomis išlaidomis, kurios nėra detalizuotos ir nėra aišku, iš ko susidaro galutinė ekspertizėje nurodoma turto suma.

11130.4.

112Teismas neatsižvelgė į civilinėje byloje esančią rašytinę medžiagą dėl turto ( - ) priklausomybės, o būtent į tai, kad apeliantė N. M. šio turto savininke tapo tik 2010m. spalio 29d., įsiteisėjus 2010m. rugsėjo 29d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-1576-181/2010.

11330.5.

114Teismas darydamas išvadą dėl geros ieškovo M. Š. turtinės padėties, visiškai netyrė byloje esančių rašytinių įrodymų, netyrė aplinkybių, ar M. Š. buvo pajėgus tokiomis sumomis gerinti turtą bei statyti pirtį, ar jo deklaratyvus pareiškimas ir dovanojimo sutartis yra realus, ar ieškovas realiai gavo ir turėjo dovanotus pinigus.

11512.

116Ieškovas M. Š. atsiliepimu į atsakovių N. M. ir J. M. apeliacinius skundus prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti.

11713.

118Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11932.1.

120Apeliantė N. M. siekia garantijų, kurios taikomos sutuoktiniams. Tačiau sugyventiniams yra taikomos kitos taisyklės, tai yra byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Byloje atsakovė iš viso šių dalykų neįrodinėjo, nes siekė, kad jai butų pritaikyta bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo prezumpcija.

12132.2.

122Teismas pagrįstai priteisė ieškovui 450 EUR dydžio kompensaciją už apeliantės asmeninės nuosavybės pagerinimą. Abi šalys patvirtino, kad likus savaitei iki to, kol N. M. iškraustė ieškovą iš namų, buvo atliktas buto, esančio ( - ) pagerinimas. Nei viena iš šalių neturi išlikusių dokumentų, patvirtinančių šį faktą. Priteisdamas kompensaciją teismas rėmėsi liudytojo ir pačios apeliantės nurodyta suma.

12332.3.

124Teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl suteiktų komunalinių paslaugų suteikimo, kadangi komunalinius mokesčius mokėjo ne apeliantė, o jos motina. Tai patvirtino kaip liudytoja apklausta apeliantės motina J. B..

12532.4.

126Abi šalys patvirtino, kad ieškovas prieš pat šalims išsiskiriant pardavė traktorių, kurį, būdamas užsienyje, įsigijo už asmenines lėšas. Išsikraustydamas iš namų ieškovas pasiėmė ne santaupas, o lėšas, gautas pardavus asmeninę nuosavybę, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl santaupų priteisimo.

12732.5.

128Apeliantė reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už nugriautus statinius priteisimo reiškia nepagrįstai, kadangi jokių pretenzijų dėl nugriautų statinių ji nereiškė. Be to, šiuo metu visi ginčo statiniai registruoti VĮ „Registrų centras“ atsakovės J. M. vardu, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas. Objektyvių duomenų, kad visi apeliantės nurodyti statiniai neegzistuoja, nėra.

12932.6.

130Ieškovės reikalavimas dėl asmeninių prievolių vykdymo yra nepagrįstas, kadangi ieškovas turėjo banko sąskaitą AB „Snoras“ banke ir pats teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Po bankroto bylos bankui iškėlimo, išlaikymas ieškovo vaikams būdavo pervedamas iš atsakovės sąskaitos, tačiau atsakovė nutyli, kad kiekvieną mėnesį ieškovas gaudavo atlyginimą grynais pinigais, jie kartu ( - ) esančiame bankomate pinigus įnešdavo į atsakovės sąskaitą ir ji atlikdavo mokėjimo pavedimą. 2016 metų balandį ieškovas atsidarė banko sąskaitą, nuo tada baigėsi bet koks grynųjų pinigų įnešimas.

13132.7.

132Ieškovas teikdamas ieškinį nurodė, kad visi su statyba susiję dokumentai nėra išlikę, be to, per daugelį metų nemaža dalis yra išblukę, dėl to sunkiai įskaitomi. Tačiau ieškovas iš karto nurodė, kad jei atsakovė neigs atliktų darbų apimtis ir kainas, jis prašys skirti teismo ekspertizę, kas buvo ir padaryta. Nagrinėjant bylą iš esmės, nei viena iš atsakovių neginčijo ekspertizės, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės J. M. turto pagerinimo kompensaciją.

13332.8.

134CK 6.474 straipsnis, numatantis apdovanotojo atsakomybę už dovanotojo skolas, nustato, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik už tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. Kadangi pagerintas buvo turtas, kuris neatlygintinai perleistas apeliantei, skola, susijusi su turto pagerinimu pagrįstai perkelta jai.

135Teisėjų kolegija

konstatuoja:

136IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13714.

138Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13915.

140Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo ir atsakovių apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14116.

142Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovių apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

14317.

144Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).

14518.

146Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog byloje ginčas kilo dėl nesusituokusių asmenų kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės N. M. priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės J. M. 12 010 EUR kompensaciją už turto, esančio žemės sklype su statiniais – gyvenamuoju namu, pirtimi ir kitais statiniais (lauko virtuve, pastatu-vištide, tvartu, stoginėmis, pastatu-klojimu, svirnu, kiemo statiniais), esančių ( - ), pagerinimą, o iš atsakovės N. M. 450 EUR kompensaciją. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat iš dalies pripažino buvus N. M. ir M. Š. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir priteisė atsakovei N. M. iš ieškovo M. Š. 420,70 EUR elektros energijos ir suvartoto vandens išlaidų laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2016-12-27 ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei N. M. žoliapjovę AGMA. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas M. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės J. M. 13 875 EUR kompensaciją už turto pagerinimus. Apelianto teigimu, tikslas bendrai gyventi negali būti vienintelis argumentas, kurio pagrindu laikoma, kad yra sukuriama bendroji dalinė nuosavybė, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą. Be to, aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju atsakovė N. M. nepateikė įrodymų, kad ji prie pagerinimų prisidėjo savo lėšomis ar darbu, todėl toks teismo sprendimas turi būti panaikintas. Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 12 010 EUR dydžio piniginės kompensacijos priteisimo už turto, esančio ( - ), pagerinimą, o atsakovė N. M. - su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir iš dalies atmestas atsakovės N. M. priešieškinys. Apeliančių teigimu, teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, nenustatė ieškinio teisinio pagrindo ir dalyko, pažeidė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, nesilaikė CPK įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, analizavo tik jų dalį, o dėl kitų apskritai nepasisakė. Be to, teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis, spėliojimais, viršijo pareikšto ieškinio reikalavimus, patenkino jų daugiau nei buvo pareikšta, todėl atsakovės apeliaciniais skundais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės N. M. priešieškinį patenkinti. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovės N. M. priešieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

147Dėl nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų įgyjamo turto teisinio statuso

14819.

149Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovės N. M. buvo susitarimas investuoti į gyvenamojo namo ir statinių, esančių ( - ), pagerinimą, tikslu bendrai gyventi, todėl šio turto pagerinimas laikomas bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu, apeliantas M. Š. nurodo, jog tikslas bendrai gyventi negali būti vienintelis argumentas, kurio pagrindu laikoma, kad yra sukuriama bendroji dalinė nuosavybė. Be to, aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų. Apelianto teigimu, atsakovė N. M. nepateikė įrodymų, kad ji prie pagerinimų prisidėjo savo lėšomis ar darbu. Priešingai, pareiškusi reikalavimą priteisti iš ieškovo 770 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo savavališkai nugriautus nekilnojamuosius daiktus, ji neigė savo dalyvavimą, atliekant ir apmokant šiuos darbus. Visi byloje apklausti liudytojai taip pat paliudijo, kad fiziškai, atliekant statybos darbus, atsakovė N. M. nedalyvavo, todėl toks teismo sprendimas yra nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

15020.

151Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyveno neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.

15221.

153Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Taigi pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

15422.

155Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

15623.

157Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

15824.

159Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus įrodymus, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus (2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. birželio 28 d., 2018 m. rugsėjo 6 d., teismo posėdžių garso įrašai), nesutinka su ieškovo M. Š. apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino arba netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

16025.

161Pirmosios instancijos teismas apie šalių bendrą gyvenimą sprendė iš visumos byloje pateiktų įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šalys bendrą gyvenimą pradėjo nuo 2006 metų, o šalių santykiai nutrūko 2016 metų gruodžio mėnesį. Tuo tarpu apeliantas teigdamas, kad priteistas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, o tik išvardino LR Civilinio kodekso normas, bei pacitavo teismų praktiką, nepateikdamas jokių pagrįstų įrodymų ar argumentų, patvirtinančių jo teiginius, todėl kilus ginčui vien tik deklaratyvūs ir nepagrįsti apelianto paaiškinimai, kad turto pagerinimui buvo naudojami jo asmeniniai pinigai yra nepakankami paneigti bendrą šalių gyvenimą, bendrų reikalų, ūkio tvarkymą ir susitarimą investuoti į gyvenamojo namo ir statinių, esančių ( - ), pagerinimą.

16226.

163Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo teiginys, jog visos išlaidos, skirtos gyvenamojo namo pagerinimui, darbų atlikimui yra asmeninė jo nuosavybė, todėl priteistina ne dalinė, tačiau visiška piniginė kompensacija, atmestinas, kaip neįrodytas.

164Dėl teismo šališkumo

16527.

166Tiek atsakovė N. M., tiek ir atsakovė J. M. apeliaciniuose skunduose kelia teismo šališkumo klausimą, kadangi atsakovių teigimu, viso teismo proceso metu pirmosios instancijos teismo teisėja reiškė savo išankstinę nuomonę nagrinėjamos bylos kontekste (t. y. tiek dėl šalių turtinės padėties, tiek dėl jų galimybių įsigyti tam tikrą turtą, tiek dėl šalių bendro gyvenimo ir t.t). Tačiau teisėjų kolegija su šiais atsakovių apeliacinių skundų argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

16728.

168Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

16929.

170Pažymėtina, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

17130.

172Nagrinėjamu atveju nei atsakovė N. M., nei atsakovė J. M. pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai R. B. nušalinimo nereiškė. Tai reiškia, kad atsakovėms dėl teisėjos nešališkumo abejonių nekilo. Tuo tarpu apeliacinių skundų teiginiai, kad viso teismo proceso metu pirmosios instancijos teismo teisėja reiškė savo išankstinę nuomonę nagrinėjamos bylos kontekste, nėra pagrįsti jokiais argumentais bei objektyviais įrodymais, todėl nėra pakankami asmens teisės į nešališką teismą pažeidimui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neobjektyviai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu priimant skundžiamą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliančių teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinių skundų argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

173Dėl 12 010 EUR dydžio piniginės kompensacijos

17431.

175Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagerino ginčo gyvenamojo namo ir statinių, esančių ( - ), būklę, investavęs 26485 EUR, o be malkų (600 EUR) - 25885 EUR, kurią prašė priteisti iš atsakovės J. M., gavusios minėtą turtą pagal dovanojimo sutartį iš motinos atsakovės N. M.. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog ši investicijų suma artima teismo eksperto ekspertizės akte nurodytiems paskaičiavimams dėl atliktų statybos darbų M. Š. ir N. M. gyvenant kartu, bei atsižvelgęs į tai, kad aplinkos tvarkymo (1300 EUR), geodezinių matavimų (245 EUR), senų pastatų nugriovimo (320 EUR), bei malkų įsigijimo ( 600 EUR) darbams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, remdamasis teismo eksperto teismo ekspertizės išvada (26170,33 EUR), priteisė ieškovui ½ dalį nuo 24020 EUR (26485 EUR - 1300 EUR - 245 EUR - 320 EUR - 600 EUR), viso 12010 EUR, kompensacijos iš atsakovės J. M. už turto pagerinimą (investavimą).

17632.

177Atsakovės N. M. ir J. M. apeliaciniuose skunduose ginčija aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdamos, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų, atsižvelgė tik į ieškovo išdėstytas aplinkybes ir ignoravo atsakovių nurodytus faktus. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esantį 2018-01-29 Statybos darbų ekspertizės aktą, dėl ko nepagrįstai ieškovui iš atsakovės J. M. priteisė 12 010 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui ir atsakovei N. M. gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį pagerintą turtą.

17833.

179Nesutikdama su apeliančių pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

18034.

181Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių šalių reikalavimams ar atsikirtimams pagrįsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013 ir kt.).

18235.

183Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi buvo paskirta statybos ekspertizė, ją atlikti pavesta teismo ekspertui D. K.. Atlikus ekspertizę, į bylą buvo pateiktas 2018 m. sausio 29 d. teismo statybos ekspertizės aktas, kuriame yra pateikti eksperto atsakymai į teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytą klausimą, kokia yra statybos kaina (statybinių medžiagų bei atliktų darbų vertė) laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2016-12-17 gyvenamojo namo (Nr. ( - )), ūkinio pastato ir kitų trobesių, vandentiekio bei kanalizacijos įvedimo, tvoros tvėrimo žemės sklype, esančiame ( - ) (unikalus Nr. ( - )), priklausančių asmeninės nuosavybės teise J. M..

18436.

185Statybos ekspertizės akte teismo ekspertas padarė išvadą, kad 2017-11-10 apžiūrėjus ir išmatavus esamus statinius, su programine įranga „Sistela“ buvo paskaičiuota atliktų darbų vidutinė rinkos kaina. Sąmatiniai skaičiavimai atlikti pagal 2012 m. spalio mėn. kainų įkainius paėmus vidutines kainas per nagrinėjamą laikotarpį. Nustatyta kaina: lauko pirties, santechnikos ir elektros įvedimas, lauko tualeto, voljero, stoginės, šiltnamio ir vandens bokšto, šulinio, tvorų. Statybos darbai paskaičiuoti ūkio ir rangos būdu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad visi statybos darbai buvo atliekami ūkio būdu, o dėl rangos būdo įrodymų nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atliktų ūkio būdu darbų suvestine.

18637.

187Teismo ekspertas nustatė, kad ūkio būdu lauko pirties kaina sudaro 13818,08 EUR, elektros, vandentiekio atvedimas - 1190,19 EUR, lauko tualetas - 498,38 EUR, medinis voljeras - 127, 11 EUR, medinė stoginė - 276,86 EUR, šiltnamis, vandens bokštas - 836,19 EUR, šulinys - 358,77 EUR, tvora - 4522,77 EUR, viso bendra kaina atliekant statybos darbus ūkio būdu sudaro 26170,33 EUR (26 170,33 EUR su PVM) (ekspertizės akto b.l. 40). Nors apeliantės su aukščiau minėtomis eksperto išvadomis nesutinka ir apeliaciniuose skunduose pateikia savo atliktų darbų kainos vertinimą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti esminius teismo ekspertizės akto trūkumus. Susipažinus su ekspertizės aktu matyti, kad teismo ekspertas statinių skaičiuojamąją kainą nustatė atsižvelgdamas į rinkos kainų lygį skaičiuojamuoju laikotarpiu. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad skaičiavimuose priimtas statybos kainų lygis ir taikomi bendrieji ekonominiai rodikliai turi atspindėti rinkos būseną taip, kad apskaičiuota kaina būtų pakankama rangovų pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų kompensavimui bei ekonominės naudos gavimui, atliekant darbus normaliomis sąlygomis (ekspertizės akto b.l. 26). Pažymėtina, kad eksperto išvados yra nuoseklios, pagrįstos tyrimo duomenimis. Byloje nenustatyta esminių prieštaravimų tarp ekspertizės akte nurodytų išvadų ir kitų byloje surinktų įrodymų. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagerino ginčo gyvenamojo namo ir statinių, esančių ( - ), būklę, investavęs 26485 Eur, o be malkų (600 EUR) - 25885 EUR, kurią prašė priteisti iš atsakovės J. M., gavusios minėtą turtą pagal dovanojimo sutartį iš motinos atsakovės N. M.. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši investicijų suma artima teismo eksperto ekspertizės akte nurodytiems paskaičiavimams dėl atliktų statybos darbų M. Š. ir N. M. gyvenant kartu, tačiau ieškinio reikalavimų suformavimas yra ieškovo prerogatyva. Taigi šios nurodytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog ekspertizės išvados yra tinkamai motyvuotos, nėra prieštaringos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiomis išvadomis rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.

18838.

189Teisėjų kolegija išklausiusi 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašą taip pat nustatė, jog byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog už statybos darbus sodyboje visada atsiskaitydavo ieškovas M. Š.. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas M. Š. pirko statybines medžiagas, juos atveždavo, turėjo traktorių Belarus, pastatė naują tvorą, pirtį vietoje senos. Liudytojas padėjo pastatyti naują pirtį sodyboje. Be to, jis skolino ieškovui ir 5000 EUR pagal raštelį, pinigai grąžinti. Atsakovės neprieštaravo, kad būtų pastatyta nauja pirtis, sugriauta sena, klausinėjo ieškovo apie darbus. Liudytojas R. P. parodė, kad jis yra kaimynas. Ieškovas sugriovė seną pirtį sodyboje, jis jam padėjo tą padaryti, atsakovė N. M. buvo šalia, kuri neprieštaravo senos pirties ir kitų senų pastatų griovimui. Liudytojas nugriovė pirtį už 100 EUR, padėdavo visokius statybos darbus atlikti, tame tarpe ir naują pirtį statyti, stogo dangą, jam už darbus mokėjo ieškovas. Tvora buvo pastatyta nauja, mediena atvežta. Liudytojas J. J. taip pat paaiškino, kad pažįstą ieškovą apie 9 metus, jam skolino statybos darbų atlikimui žoliapjovę, suvirinimo aparatą, kampinį pjūklą, juos pirko Gariūnuose. Vieną traktoriuką ieškovas suvirino pats, turėjo kultivatorių. Byloje kartu ieškiniu pateikti mokėjimo kvitai ir sąskaitos taip pat patvirtina, jog tvoros tvėrimo (2750 EUR), šulinio kasimo (870 EUR), pirties statybos (17 000 EUR), kanalizacijos ir vandens įvedimo (1200 EUR), senojo namo renovavimo (2200 EUR) darbams pagrįsti yra surinkta pakankamai įrodymų. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, jau pateikdamas ieškinį, jis nurodė, kad visi su statyba susiję dokumentai nėra išlikę, bei natūralu, jog per daugelį metų nemaža dalis jų yra išblukę, todėl ieškovas iš karto nurodė, jog jei atsakovės ginčys atliktų darbų apimtis ir kainas, jis prašys teismo skirti statybos ekspertizę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pastebėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei viena iš atsakovių neginčijo teismo statybos ekspertizės akto, neįrodinėjo, jog ekspertizė buvo atlikta netinkamai, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos teismo statybos ekspertizės. Taigi nesant pagrindo abejoti teismo eksperto ekspertizės akte nurodytiems paskaičiavimams dėl atliktų statybos darbų M. Š. ir N. M. gyvenant kartu, darytina išvada, jog ieškovui priteista 12 010 EUR dydžio pagerinimo išlaidų suma yra pagrįsta tinkamais įrodymais.

19039.

191Įvertinusi šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliančių argumentus, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados apie 12 010 EUR ieškovo investiciją į ginčo turtą. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik nurodė patirtas išlaidas (įdėtas lėšas), bet ir savo teiginius pagrindė tinkamais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas remdamasis teismo ekspertizės išvada (26 170,33 EUR) pagrįstai priteisė ieškovui ½ dalį nuo 24 020 EUR, viso 12 010 EUR, kompensacijos iš atsakovės J. M. už turto pagerinimą (investavimą).

19240.

193Kritiškai vertintini ir apeliantės J. M. teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jos 12 010 EUR dydžio piniginę kompensaciją, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sutarties teisinius santykius. LR CK 6.474 straipsnyje numatyta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik už tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. Taigi įstatymas nustato, kad be jokių išlygų apdovanotasis turi atsakyti už dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana, o jeigu dar įstatyme ar sutartyje numatyta kitų įpareigojimų dėl skolų, tai apdovanotasis turi įvykdyti ir šiuos įpareigojimus.

19441.

195Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teisingai nustatė, kad 2017-01-31 dovanojimo sutartimi atsakovė N. M. žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) su statiniais – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. ( - )), pirtimi (unikalus Nr. ( - )) ir kitais statiniais (lauko virtuve, pastatu - vištide, tvartu, stoginėmis, pastatu - klojimu, svirnu, kiemo statiniais), esančius ( - ), padovanojo dukrai atsakovei J. M.. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė N. M. gyveno kartu kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, investavo lėšas į aukščiau nurodyto turto pagerinimą, dirbo statybos darbus, juos vienijo bendras tikslas sukurti turtą bendram naudojimui. Be to, remiantis bylos duomenimis, akivaizdu, jog apeliantė J. M. žinojo apie tarp ieškovo ir atsakovės N. M. vykstantį ginčą dėl turto. Šių aplinkybių atsakovė J. M. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepaneigė ir nenuginčijo, todėl priešingai nei nurodo apeliantė, dovanų gautas nekilnojamasis turtas (t. y. žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais) yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su ieškovo reikalavimu dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, jog apdovanotoji J. M. atsako toje dalyje, kiek turtas susijęs su padovanotu turtu, tinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias apdovanotojo atsakomybės už dovanotojo skolas ir remdamasis teismo ekspertizės išvada (26170,33 EUR), pagrįstai priteisė ieškovui ½ dalį nuo 24 020 EUR, viso 12 010 EUR, kompensacijos iš atsakovės J. M. už turto pagerinimą (investavimą).

19642.

197Analizuojant apeliantės J. M. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, jog ji nebūtų priėmusi dovanos, jei būtų žinojusi, kad iš jos bus priteista kompensacija, bei tai, kad atsakovė N. M. dovanodama turtą jos neinformavo apie kitų asmenų pretenzijas, teisėjų kolegija pažymi, jog šie atsakovės teiginiai sudaro atskirą pagrindą prašyti pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu, bet ne vertinti, jog bylos medžiaga nebuvo nustatyta jokių skolų, neatsiejamai susijusių su dovanų gautu nekilnojamuoju turtu. Taigi šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

198Dėl 450 EUR dydžio piniginės kompensacijos už buto, esančio ( - ), remontą

19943.

200Apeliantės N. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė 450 EUR dydžio piniginę kompensaciją už buto, esančio ( - ), remontą, Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas ne tik neatsižvelgė į tai, kad ieškovui atvykus gyventi į apeliantės butą 2008 metais, jis buvo tvarkingas, su gerais baldais, bet ir nevertino, kad tarp atsakovės su ieškovu susiklostė panaudos teisiniai santykiai, todėl ieškovas kaip panaudos gavėjas privalėjo ne tik išlaikyti, saugoti jam perduotą daiktą, bet ir daryti turto einamąjį remontą.

20144.

202Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, o atsakovas – nesutikimo su jam pareikštu reikalavimu pagrindą. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad už 1500 EUR buvo suremontuotas atsakovės N. M. butas, esantis ( - ), be to, pirkta baldų už 950 EUR, todėl 2450 EUR jam turi kompensuoti atsakovė. Tuo tarpu atsakovė N. M. paaiškino, kad ji mokėjo už remontą 500 EUR iš ieškovo kortelės, 400 EUR už medžiagas mokėjo ji, pirko laminatą. Taigi esant skirtingiems šalių parodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais. Liudytojas V. R. parodė, kad jis remontavo ( - ) atsakovės N. M. butą bei sumontavo iš plokščių spintą bendru ieškovo bei atsakovės prašymu, jam apie 500 EUR už statybos darbus bei 400 EUR už spintą, viso 900 EUR sumokėjo ieškovas M. Š.. Medžiagas pirko ieškovas. Atsakovė N. M. buvo su ieškovu, matė statybos darbus, bet prie jų neprisidėjo. Tokiu būdu, nesant byloje pateiktų jokių kitų įrodymų, kad remontas ir spintos montavimas bute, esančiame ( - ), buvo atliktas bendru ieškovo bei atsakovės N. M. prašymu bendram gyvenimui, tačiau ieškovo lėšomis, bei atsakovei neįrodžius, jog nekilnojamojo turto remontas buvo atliktas tik jos asmeninėmis lėšomis, teismas pagrįstai priteisdamas iš atsakovės N. M. 450 EUR (900 EUR/2) kompensaciją rėmėsi aukščiau nurodyto liudytojo ir pačios apeliantės nurodyta suma (t. y. 900 EUR), laikydamas, kad šios išlaidos kildintinos iš bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimą ir priteisęs iš atsakovės N. M. 450 EUR už buto remontą ir spintos montavimą kompensaciją, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Dėl to aukščiau nurodyti apeliantės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

20345.

204Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir atsakovės N. M. teiginiais, jog tarp atsakovės su ieškovu susiklostė panaudos teisiniai santykiai, todėl ieškovas kaip panaudos gavėjas privalėjo ne tik išlaikyti, saugoti jam perduotą daiktą, bet ir daryti turto einamąjį remontą. Remiantis į bylą valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktais duomenimis nustatyta, jog 47 kv. m. dviejų kambarių butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso trims savininkams bendrąja daline nuosavybės teise: 4/6 dalis J. B. (atsakovės N. M. motinai), 1/6 dalis T. B. (atsakovės N. M. broliui), 1/6 dalis atsakovei N. M.. Taigi atsakovė būdama 1/6 dalies buto savininkė, pati turi pareigą nekilnojamąjį turtą prižiūrėti ir remontuoti. Kitu atveju, tai turi būti aptarta sudarytais susitarimais dėl naudojimosi ir valdymo turtu. Tačiau byloje nesant pateiktų jokių įrodymų, jog tarp šalių buvo sudarytas minėtas susitarimas, bei pačiai apeliantei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patvirtinus, jog būtent tame kambaryje, kuris priklauso ir kuriuo naudojasi apeliantė, buvo atliktas remontas, pirmosios instancijos teismo priteista 450 EUR dydžio kompensacija už buto, esančio ( - ), remontą yra teisėta bei pagrįsta ir jos keisti ar tikslinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

205Dėl piniginės kompensacijos už buto, esančio ( - ), suteiktas komunalines paslaugas

20646.

207Apeliaciniame skunde atsakovė N. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos už buto, esančio ( - ), suteiktas komunalines paslaugas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino tiek šalių, tiek ir liudytojų parodymus apie šalių bendrą gyvenimą bute, esančiame ( - ), bei neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nuo 2008 m. iki 2016 m. gruodžio gyveno minėtame bute, naudojosi juo, tarp jo ir atsakovės susiklostė panaudos teisiniai santykiai.

20847.

209Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms, jog 2010-11-24 ieškovas deklaravo gyvenamąją vietą atsakovės N. M. turimame name, esančiame ( - ), ten gyveno ir vykdydavo ūkio būdu statybos darbus, ką patvirtino šalys, apklausti teisminio nagrinėjimo metu liudytojai bei ekspertizės aktas dėl atliktų statybos darbų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nesurinkta įrodymų dėl ieškovo M. Š. nuolatinio gyvenimo nuo 2010-11-24 iki 2016-12-27 bute, esančiame ( - ).

21048.

211Apeliantė reikšdama reikalavimą dėl kompensacijos už buto, esančio ( - ), suteiktas komunalines paslaugas priteisimo nurodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jokios panaudos sutarties nepateikė. Apeliantė taip pat neįrodinėjo, jog ieškovas turėjo sutartinių įsipareigojimų su turto savininkais ar su komunalinių paslaugų teikėjais, nepaneigė byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl Lietuvoje būna nedaug dienų, bei nenuginčijo ieškovo teiginio, jog ginčo bute deklaravo gyvenamąją vietą atsakovės N. M. motina J. B., kuri komunalinėmis paslaugomis ir naudojosi, gauna valstybės paramą, nes kaip vienas gyvenantis žmogus, moka mažesnius mokesčius už komunalines paslaugas. Teisėjų kolegija išklausiusi 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašą be kita ko nustatė, jog apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. B. (garso įrašo laikas nuo 1.00 min iki 0.57 min.) parodė, kad gaunamą pensiją atiduodavo dukrai N. M., kuri sumokėdavo visus buto, esančio ( - ), komunalinius mokesčius. Taigi kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo buto mokėtoja iš esmės yra J. B., tačiau pastaroji ieškinio reikalavimų ieškovui nepareiškė.

21249.

213Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už buto, esančio ( - ), suteiktas komunalines paslaugas atmestinas, kaip neįrodytas. Nors apeliantė šią teismo išvadą kritikuoja, tačiau patikimų ir objektyvių įrodymų, paneigiančių šiame punkte nurodytas išvadas, nepateikia (CPK 178 straipsnis).

214Dėl santaupų

21550.

216Apeliantė N. M. skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat kvestionuoja ir tuo pagrindu, kad atmesdamas apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl 3 500 EUR dydžio piniginės kompensacijos priteisimo, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2017 m. kovo 10 d. pirko žemės sklypą su sodo pastatu, už kuriuos sumokėjo 7 500 EUR iki sutarties pasirašymo. Apeliantės teigimu, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad šio nekilnojamojo turto įsigijimui panaudojo savo asmenines lėšas, priešingai, tiek pats turto įgijimo laikotarpis (3 mėnesiai po santykių nutrūkimo), tiek ir atsakovės priešieškinio reikalavimas patvirtina, kad visi 7000 EUR buvo panaudoti būtent iš šalių sukauptų santaupų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su tokia atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija nesutinka.

21751.

218Visų pirma pažymėtina, jog netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

21952.

220Taigi byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Tokį sugyventinių jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo aiškinimą patvirtina ir nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

22153.

222Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2017 m. kovo 10 d. pirko žemės sklypą su sodo pastatu, už kuriuos sumokėjo 7 500 EUR iki sutarties pasirašymo. Tačiau vien tik apeliantės deklaratyvaus pobūdžio aplinkybės, jog pats turto įgijimo laikotarpis (3 mėnesiai po santykių nutrūkimo) patvirtina, kad visi 7000 EUR buvo panaudoti būtent iš šalių sukauptų santaupų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė prisidėjo prie šių santaupų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė įrodo, kad 7000 EUR santaupos buvo, tačiau apeliantei nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neįrodžius kiek, kokiu būdu (darbu, lėšomis, turtu) ji prisidėjo prie šių santaupų, nepaneigus ieškovo bylos nagrinėjimo metu išdėstyto teiginio, jog jis prieš pat šalims išsiskiriant pardavė traktorių, kurį jis įsigijo už asmenines lėšas, todėl išsikraustydamas iš namų jis pasiėmė ne santaupas, o lėšas, gautas pardavus asmeninę nuosavybę, bei neįrodžius tarp šalių buvus susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės, leidžia daryti kaip labiau tikėtina išvadą, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo ½ dalį santaupų, viso 3500 EUR pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

223Dėl piniginės kompensacijos už kilnojamuosius daiktus

22454.

225Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas už 12 258 EUR yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl šio turto ½ dalies kompensacijos priteisimo ir šio turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe teismas atmetė.

22655.

227Kvestionuodama šią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apeliantė N. M. nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad daiktus pirko už savo asmenines lėšas, kadangi jo pajamos iš darbo užmokesčio nuo 2007 m. iki 2016 m. vidutiniškai sudarė tik 163 Eur per mėnesį. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė nei vieno kvito, kuris patvirtintų minėtų daiktų įsigijimą, o jų nesant, teismas privalėjo nustatyti, kad apeliantės ir ieškovo dalys nuosavybėje yra lygios. Atsakovės teigimu, teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovas nuosavybės teise neturėjo jokio nekilnojamojo turto, dėl ko jam asmeninės nuosavybės teise būtų reikėję pirkti priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, skirtus žemės ūkio darbams atlikti.

22856.

229Nesutikdama su tokia atsakovės nuomone, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme siekia įrodyti, kad tarp ieškovo ir buvo susitarimas šį turtą įgyti kaip bendrąją dalinę nuosavybę, šiuos argumentus apeliantė taip pat grindžia tik savo pačios paaiškinimais ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo sutikti su atsakovės pozicija (CPK 178, 185 straipsniai).

23057.

231Antai, atsakovės dėstomos aplinkybės, kad ieškovas nuosavybės teise neturėjo jokio nekilnojamojo turto, dėl ko jam asmeninės nuosavybės teise būtų reikėję pirkti priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, skirtus žemės ūkio darbams atlikti, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais susitarė bendrai įsigyti nurodytą turtą, ar dėl to buvo bendras susitarimas. Savo ruožtu atsakovės dėstomos aplinkybės, jog visus kilnojamuosius daiktus ieškovas pirko kartu su atsakove ne tik nepatvirtintos nei vieno iš byloje apklaustų liudytojų, bet ir nepagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

23258.

233Teisėjų kolegija taip pat atmeta ir apeliantės samprotavimus, jog ieškovas nepateikė nei vieno kvito, kuris patvirtintų minėtų daiktų įsigijimą, o jų nesant, teismas privalėjo nustatyti, kad apeliantės ir ieškovo dalys nuosavybėje yra lygios. Ieškovas į bylą pateikė eilę mokėjimo nurodymų, parduotuvių Ermitažas, Moki veži, Senukai ir kt. kvitus, iš kurių matyti, kad dalis daiktų bei statybinių medžiagų pirkta ieškovo. Tuo tarpu atsakovė N. M. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji pirko iš sąrašo nurodytus daiktus. Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausta N. M. pati patvirtino, kad kilnojamųjų daiktų, technikos, įrankių, skirtų darbams ūkyje, transporto priemonės, traktorių ji nepirko. Atsakyti, kiek investavo į nurodytų daiktų pirkimą negalėjo. Nurodytu turtu nesinaudojo. Aukšto slėgio plovimo įtaisu, diskiniu pjūklu, šlifuokliu, akumuliatoriniu suktuvu, elektriniu smūginiu gręžtuvu, medžio apdirbimo staklėmis ir panašiais įrankiais, nurodytais savo priešieškinio sąraše kaip bendrais įsigytais su M. Š., apeliantė taip pat nesinaudojo ir nepirko (b. l. 148, 153), todėl atsakovės argumentai, jog teismas aplaidžiai vertino įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad aukščiau minėti nekilnojamieji daiktai pirkti iš ieškovo asmeninių lėšų, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

23459.

235Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl kilnojamojo turto ½ dalies kompensacijos priteisimo ir šio turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nesuteikia pagrindo ir apeliantės teiginys, jog ieškovas neįrodė, kad daiktus pirko už savo asmenines lėšas, kadangi jo pajamos iš darbo užmokesčio nuo 2007 m. iki 2016 m. vidutiniškai sudarė tik 163 Eur per mėnesį. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas kartu su ieškiniu į bylą yra pateikęs 2016-12-28 iki 2017-01-08 pažymas apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2016 m., iš kurių matyti, jog jis gaudavo nemažą darbo užmokestį ir buvo pakankamai finansiškai pajėgus įsigyti kilnojamuosius daiktus, dėl kurių tarp šalių yra kilęs ginčas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytas turtas už 12 258 EUR yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nes pirktas ieškovo ir iš pastarojo lėšų, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl šio turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe pagrįstai buvo atmestas.

236Dėl piniginės kompensacijos už nugriautus statinius

23760.

238Išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog apeliantė N. M. apeliaciniame skunde taip pat bando apeliuoti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl nugriautų statinių, esančių ( - ), kadangi nenorėdama sugadinti tarpusavio santykių, atsakovė gyveno su ieškovu, palaikė šiltus santykius, kuriuos norėjo išsaugoti, nors pačiam ieškovui ne kartą žodžiu reiškė pretenzijas dėl sunaikinto turto, kas patvirtina, kad apeliantės sutikimo griauti statinius ieškovui nedavė.

23961.

240Nesutikdama su tokia atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas M. Š. šiuos ginčo pastatus (t. y. lauko virtuvę, pirtį, vištidę, tvartą bei stoginę) nugriovė be atsakovės N. M. sutikimo. Visi apklausti byloje liudytojai (išskyrus atsakovę J. M., liudytoją J. B.) nurodė, kad ieškovas visus statybos darbus vykdė kartu su atsakove N. M.. Pastaroji dėl savavališko ginčo pastatų nugriovimo niekur nesikreipė, pretenzijas dėl ginčo pastatų nugriovimo pradėjo reikšti tik teisme. Vien tik deklaratyvūs ir nepagrįsti apeliantės argumentai, jog nenorėdama sugadinti tarpusavio santykių, atsakovė gyveno su ieškovu, palaikė šiltus santykius, kuriuos norėjo išsaugoti, nors pačiam ieškovui ne kartą žodžiu reiškė pretenzijas dėl sunaikinto turto, nepatvirtina apeliantės teiginio, jog atsakovė prieštaravo ar nedavė sutikimo ieškovui griauti statinius. Be to, teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą pastebi, jog visi ginčo pastatai šiuo metu yra registruoti VĮ „Registrų centras“ atsakovės J. M. vardu, ką patvirtina byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 163-166). Patikimų ir objektyvių duomenų, kad apeliantės nurodyti ginčo statiniai neegzistuoja, byloje taip pat nėra pateikta.

24162.

242Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės N. M. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, taigi, nesudaro teisėto pagrindo keisti skundžiamą sprendimo dalį, kuria nebuvo priteista atsakovei 770 EUR dydžio piniginė kompensacija už ieškovo savavališkai nugriautus nekilnojamuosius daiktus. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės reikalavimas priteisti 770 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo savavališkai nugriautus nekilnojamuosius daiktus yra nepagrįstas, todėl atmestinas kaip neįrodytas.

243Dėl ieškovo asmeninių prievolių

24463.

245Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovės N. M. apeliaciniu skundu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas, toliau pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 17 577,16 EUR sumokėtų lėšų už ieškovo asmeninių prievolių vykdymą nepilnamečiams vaikams D. ir K. Š. laikotarpiu nuo 2008-04-11 iki 2016-03-13 bei 713,90 EUR sumokėtų lėšų už ieškovo asmeninių įsipareigojimų vykdymą UAB “Tele2” laikotarpiu nuo 2011-12-12 iki 2016-03-13, viso 18 291,06 EUR.

24664.

247Apeliantės teigimu, teismas neanalizavo byloje esančių kasos pajamų orderių, patvirtinančių, kad būtent apeliantė grynais pinigais iš savo piniginių lėšų apmokėjo visas ieškovo prievoles AB banke Snoras ir paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis pats vykdė savo prievoles nepilnamečiams vaikams. Be to, teismas visiškai nevertino atsakovės geros turtinės padėties. Tuo tarpu ieškovas buvo finansiškai nepajėgus, jis gaudavo mažą darbo užmokestį, todėl jam buvo sunku vienu metu vykdyti pirties pastato rekonstrukciją, bei vykdyti kitas savo prievoles, tame tarpe ir teikti išlaikymą vaikams. Tačiau teisėjų kolegija ir su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

24865.

249Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas tiek atsiliepime į atsakovės priešieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu nurodė, kad pats teikė savo nepilnamečiams vaikams D. ir K. Š. išlaikymą. Jis turėjo sąskaitą banke „SNORAS“, tačiau po bankui bankroto bylos iškėlimo išlaikymas ieškovo vaikams būdavo pervedamas iš atsakovės sąskaitos. Kiekvieną mėnesį ieškovas gaudavo atlyginimą grynais pinigais, jis kartu su N. M. ( - ) esančiame bankomate, vėliau jį uždarius, kituose pinigus priimančiuose bankomatuose, pinigus įnešdavo į N. M. sąskaitą ir ji sekančiomis dienomis atlikdavo mokėjimo pavedimą, tame tarpe apmokėdavo ir ieškovo telefono sąskaitas. 2016 metų balandį ieškovas atsidarė banko sąskaitą ir nuo tada baigėsi bet koks grynųjų pinigų įnešimas į N. M. sąskaitą. Šiai aplinkybei pagrįsti, ieškovas į bylą pateikė jo paties sudarytą lentelę pagal N. M. banko sąskaitos išrašą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-28 iki 2016-03-13 į N. M. sąskaitą įnešta iš esmės kas mėnesį viso 18363,52 EUR. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtą sumą, bei tai, kad įnešimai į atsakovės sąskaitą buvo vykdomi nuolat ir didelėmis sumomis ir tą pačią dieną arba kitą dieną po įnešimo buvo sumokamas vaikams skirtas išlaikymas, bei apmokama sąskaita už telefoną, sutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad šios sumos visiškai pakako ieškovo asmeniniams prievolėms vykdyti. Be to, ieškovas į bylą yra pateikęs 2016-12-28 iki 2017-01-08 pažymas apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2016 m., kurios patvirtina, jog jis gaudavo nemažą darbo užmokestį. Taigi šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės akcentuojamas aspektas, kad ieškovas buvo finansiškai nepajėgus, jis gaudavo mažą darbo užmokestį, todėl jam buvo sunku vienu metu vykdyti pirties pastato rekonstrukciją, bei vykdyti kitas savo prievoles, tame tarpe ir teikti išlaikymą vaikams, niekaip nepaneigia pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados teisingumo.

25066.

251Pirmiau nurodytos išvados teisingumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertimu, nepaneigia apeliantės skunde dėstomos aplinkybės apie atsakovės gerą turtinę padėtį. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantė į bylą yra pateikusi 2018-02-19 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą bei AB Swedbank banko išrašus už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2016-12-31. Tačiau teisėjų kolegija išanalizavusi šiuos atsakovės pateiktus įrodymus nustatė, jog atsakovės gaunamas pajamas iš darbo teisinių santykių sudarė vidutiniškai 200-300 EUR, atsakovė kiekvieną mėnesį gaudavo išlaikymą iš buvusio sutuoktinio nepilnametės dukters išlaikymui po 200-300 Lt, 52 Lt vaiko pinigų, nuo 2008-09-12 iki 2008-12-11 atsakovė nedirbo ir gavo nedarbo draudimo išmokas, kurios vidutiniškai siekė apie 523 Lt kas mėnesį, kelis kartus yra gavusi pavedimus iš brolio ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Taigi įvertinus byloje esančius atsakovės banko sąskaitos išrašus, akivaizdu, jog atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį siekė apie 400 EUR, todėl deklaratyvūs, konkrečiais ir objektyviais duomenimis nepatvirtinti apeliantės teiginiai, jog atsakovė disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis atmetami.

25267.

253Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus pačios atsakovės teiginius, kad apeliantės buvęs sutuoktinis J. M. išmokėjo jai 20 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkantį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija susipažinusi su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-05-31 sprendimu nenustatė, jog atsakovė iš savo buvusio sutuoktinio yra gavusi 20 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Butas, esantis ( - ) po santuokos nutraukimo atiteko atsakovės sutuoktiniui J. M., kadangi jis buvo įgytas už jo asmenines lėšas. Jokios kompensacijos išmokėjimas minėtame teismo sprendime nenurodytas. Šios aplinkybės tik papildomai patvirtina apeliantės teiginių deklaratyvumą ir nepagrįstumą jokiais jų teisingumą ir patikimumą patvirtinančiais duomenimis.

25468.

255Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog išanalizavus ir įvertinus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus matyti, jog jei apeliantė vykdytų ieškovo asmenines prievolės, kiekvienai iš atsakovių liktų gyventi neadekvačiai maža kas mėnesį 68,88 EUR suma. Tokiu būdu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 17 577,16 EUR sumokėtų lėšų už ieškovo asmeninių prievolių vykdymą nepilnamečiams vaikams D. ir K. Š. laikotarpiu nuo 2008-04-11 iki 2016-03-13 bei 713,90 EUR sumokėtų lėšų už ieškovo asmeninių įsipareigojimų vykdymą UAB “Tele2” laikotarpiu nuo 2011-12-12 iki 2016-03-13, viso 18 291,06 EUR, atmestinas kaip nepagrįstas.

25669.

257Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovių apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų, apeliantės visiškai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovių nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti atsakovių skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog ieškovo ieškinys ir atsakovės N. M. priešieškinys dėl kompensacijos priteisimo už turtą sugyventą vedant bendrą ūkį pagrįstai tenkinti iš dalies.

258Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

25970.

260Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti ieškovo ir atsakovių apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

261Dėl bylos procesinės baigties

26271.

263Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo ir atsakovių N. M. ir J. M. apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

264Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

26572.

266CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26773.

268Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovas ir atsakovės N. M. ir J. M. turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į ieškovo ir atsakovių apeliacinius skundus parengimą. Nei ieškovas M. Š., nei atsakovės N. M. ir J. M. įrodymų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

26921.

270Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

271Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

272ieškovo ir atsakovių apeliacinius skundus atmesti.

273Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

274Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas... 8. 2.... 9. Nurodė, kad jis su atsakove N. M. nuo 2006 metų iki 2016 metų gruodžio... 10. 3.... 11. Atsakovė N. M. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:... 12. 4.... 13. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji su ieškovu M. Š. pradėjo kartu... 14. 5.... 15. Atsakovė priešieškinyje taip pat pažymėjo, kad kartu gyvendami,... 16. 6.... 17. Atsakovė J. M. atsiliepimu į priešieškinį prašė atsakovės N. M.... 18. 7.... 19. Ieškovas M. Š. atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašė atsakovės... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovo... 24. 9.... 25. Teismas sprendė, kad ieškovas ir atsakovė N. M. gyveno kartu kaip... 26. 10.... 27. Dėl ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei J. M. teismas konstatavo,... 28. 11.... 29. Teismas, svarstydamas ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei N. M.... 30. 12.... 31. Dėl atsakovės N. M. priešieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti... 32. 13.... 33. Atsakovės N. M. reikalavimą priteisti iš ieškovo M. Š. ¼ dalį sumokėtų... 34. 14.... 35. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo M. Š. ½ dalį sumokėtų... 36. 15.... 37. Atsakovės N. M. reikalavimą iš ieškovo M. Š. priteisti 17 577,16 EUR už... 38. 16.... 39. Dėl atsakovės priešieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti iš ieškovo... 40. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 41. 17.... 42. Ieškovas M. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 43. 18.... 44. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:... 45. 18.1.... 46. Tikslas bendrai gyventi negali būti vienintelis argumentas, kurio pagrindu... 47. 19.... 48. Atsakovė N. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 49. 20.... 50. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 51. 20.1.... 52. Teismas buvo šališkas, kadangi viso teismo proceso metu reiškė savo... 53. 20.2.... 54. Teismas priteisdamas iš apeliantės 450 EUR dydžio piniginę kompensaciją... 55. 20.3.... 56. Teismas, atmesdamas apeliantės priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl... 57. 20.4.... 58. Teismas, atmesdamas apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl 3 500 EUR... 59. 20.5.... 60. Dėl piniginės kompensacijos už kilnojamuosius daiktus priteisimo, apeliantė... 61. 20.6.... 62. Teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl nugriautų... 63. 20.7.... 64. Dėl ieškovo asmeninių prievolių teismas padarė prieštaringas išvadas -... 65. 20.8.... 66. Teismas netinkamai vertino byloje esantį D. K. 2018-01-29 statybos darbų... 67. 20.9.... 68. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriais ieškovas... 69. 2.... 70. Atsakovė J. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 71. 3.... 72. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 73. 22.1.... 74. Teismas nevertino to, kad ekspertizės išvadoje pateiktos sumos nurodytos su... 75. 22.2.... 76. Teismas viršijo ieškinio reikalavimus ir patenkino jų daugiau nei ieškovas... 77. 22.3.... 78. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartyje... 79. 4.... 80. Atsakovė J. M. atsiliepimu į ieškovo M. Š. apeliacinį skundą prašo... 81. 5.... 82. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:... 83. 24.1.... 84. Apeliantas teigdamas, kad priteistinas turtas yra jo asmeninė nuosavybė,... 85. 6.... 86. Atsakovė N. M. atsiliepimu į ieškovo M. Š. apeliacinį skundą prašo... 87. 7.... 88. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 89. 26.1.... 90. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas... 91. 26.2.... 92. Pats apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prisidėjimą... 93. 8.... 94. Atsakovė N. M. atsiliepimu į atsakovės J. M. apeliacinį skundą prašo... 95. 9.... 96. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 97. 28.1.... 98. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog teismas, priteisdamas ieškovui... 99. 28.2.... 100. Teismas nepagrįstai nevertino 2017-01-31 dovanojimo sutartimi J. M. perleisto... 101. 10.... 102. Atsakovė J. M. atsiliepimu į atsakovės N. M. apeliacinį skundą prašo... 103. 11.... 104. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 105. 30.1.... 106. Apeliantės N. M. apeliacinis skundas yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas,... 107. 30.2.... 108. Teismas neįverto bylos aplinkybių dėl šalių turėtų santaupų, kurias... 109. 30.3.... 110. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadomis, neatsižvelgė į tai,... 111. 30.4.... 112. Teismas neatsižvelgė į civilinėje byloje esančią rašytinę medžiagą... 113. 30.5.... 114. Teismas darydamas išvadą dėl geros ieškovo M. Š. turtinės padėties,... 115. 12.... 116. Ieškovas M. Š. atsiliepimu į atsakovių N. M. ir J. M. apeliacinius skundus... 117. 13.... 118. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais... 119. 32.1.... 120. Apeliantė N. M. siekia garantijų, kurios taikomos sutuoktiniams. Tačiau... 121. 32.2.... 122. Teismas pagrįstai priteisė ieškovui 450 EUR dydžio kompensaciją už... 123. 32.3.... 124. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl suteiktų komunalinių... 125. 32.4.... 126. Abi šalys patvirtino, kad ieškovas prieš pat šalims išsiskiriant pardavė... 127. 32.5.... 128. Apeliantė reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už nugriautus statinius... 129. 32.6.... 130. Ieškovės reikalavimas dėl asmeninių prievolių vykdymo yra nepagrįstas,... 131. 32.7.... 132. Ieškovas teikdamas ieškinį nurodė, kad visi su statyba susiję dokumentai... 133. 32.8.... 134. CK 6.474 straipsnis, numatantis apdovanotojo atsakomybę už dovanotojo skolas,... 135. Teisėjų kolegija... 136. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 137. 14.... 138. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 139. 15.... 140. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo... 141. 16.... 142. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 143. 17.... 144. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 145. 18.... 146. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog byloje ginčas kilo dėl... 147. Dėl nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų įgyjamo turto teisinio... 148. 19.... 149. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovo ir... 150. 20.... 151. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesusituokusių asmenų... 152. 21.... 153. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau... 154. 22.... 155. Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas... 156. 23.... 157. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio... 158. 24.... 159. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus įrodymus, išklausiusi teismo... 160. 25.... 161. Pirmosios instancijos teismas apie šalių bendrą gyvenimą sprendė iš... 162. 26.... 163. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes,... 164. Dėl teismo šališkumo... 165. 27.... 166. Tiek atsakovė N. M., tiek ir atsakovė J. M. apeliaciniuose skunduose kelia... 167. 28.... 168. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą... 169. 29.... 170. Pažymėtina, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo... 171. 30.... 172. Nagrinėjamu atveju nei atsakovė N. M., nei atsakovė J. M. pirmosios... 173. Dėl 12 010 EUR dydžio piniginės kompensacijos... 174. 31.... 175. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagerino ginčo gyvenamojo namo... 176. 32.... 177. Atsakovės N. M. ir J. M. apeliaciniuose skunduose ginčija aukščiau... 178. 33.... 179. Nesutikdama su apeliančių pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi,... 180. 34.... 181. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad eksperto išvada yra... 182. 35.... 183. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės... 184. 36.... 185. Statybos ekspertizės akte teismo ekspertas padarė išvadą, kad 2017-11-10... 186. 37.... 187. Teismo ekspertas nustatė, kad ūkio būdu lauko pirties kaina sudaro 13818,08... 188. 38.... 189. Teisėjų kolegija išklausiusi 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso... 190. 39.... 191. Įvertinusi šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta... 192. 40.... 193. Kritiškai vertintini ir apeliantės J. M. teiginiai, jog pirmosios instancijos... 194. 41.... 195. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir... 196. 42.... 197. Analizuojant apeliantės J. M. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus,... 198. Dėl 450 EUR dydžio piniginės kompensacijos už buto, esančio ( - ),... 199. 43.... 200. Apeliantės N. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui... 201. 44.... 202. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi... 203. 45.... 204. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir... 205. Dėl piniginės kompensacijos už buto, esančio ( - ), suteiktas komunalines... 206. 46.... 207. Apeliaciniame skunde atsakovė N. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 208. 47.... 209. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos... 210. 48.... 211. Apeliantė reikšdama reikalavimą dėl kompensacijos už buto, esančio ( - ),... 212. 49.... 213. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes,... 214. Dėl santaupų... 215. 50.... 216. Apeliantė N. M. skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat... 217. 51.... 218. Visų pirma pažymėtina, jog netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas... 219. 52.... 220. Taigi byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių... 221. 53.... 222. Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2017... 223. Dėl piniginės kompensacijos už kilnojamuosius daiktus... 224. 54.... 225. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog atsakovės... 226. 55.... 227. Kvestionuodama šią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apeliantė... 228. 56.... 229. Nesutikdama su tokia atsakovės nuomone, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį,... 230. 57.... 231. Antai, atsakovės dėstomos aplinkybės, kad ieškovas nuosavybės teise... 232. 58.... 233. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ir apeliantės samprotavimus, jog ieškovas... 234. 59.... 235. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti pirmosios... 236. Dėl piniginės kompensacijos už nugriautus statinius... 237. 60.... 238. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija taip pat... 239. 61.... 240. Nesutikdama su tokia atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija,... 241. 62.... 242. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 243. Dėl ieškovo asmeninių prievolių... 244. 63.... 245. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovės N. M. apeliaciniu skundu... 246. 64.... 247. Apeliantės teigimu, teismas neanalizavo byloje esančių kasos pajamų... 248. 65.... 249. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas tiek atsiliepime į... 250. 66.... 251. Pirmiau nurodytos išvados teisingumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegijos... 252. 67.... 253. Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus pačios atsakovės... 254. 68.... 255. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog išanalizavus ir įvertinus... 256. 69.... 257. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog... 258. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 259. 70.... 260. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga... 261. Dėl bylos procesinės baigties... 262. 71.... 263. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo... 264. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 265. 72.... 266. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 267. 73.... 268. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 269. 21.... 270. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 271. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 272. ieškovo ir atsakovių apeliacinius skundus atmesti.... 273. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti... 274. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....