Byla 2K-61-895/2017
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio.

3Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu A. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios S. Č. civilinis ieškinys dėl 233,59 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 4540,11 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl S. Č. gydymo palikti nenagrinėti. Nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo advokato Rimanto Bučmos prašymas atlyginti nukentėjusiosios patirtas 1000 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti paliktas nenagrinėtas.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato R. Bučmos apeliacinis skundas tenkintas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. R. pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, nustatant ją atlikti poilsio dienomis. Iš A. R. nukentėjusiajai S. Č. priteista 233,59 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1300 Eur atstovavimo išlaidų. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. R. priteista 4540,11 Eur žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

61. A. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val., būdamas sodų bendrijos „Stumbras“ sodo sklype Nr. 25, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. J., staiga suėmęs supynes, kuriose nesilaikydama sėdėjo S. Č., prieš S. Č. valią (prašant jos nesupti) iškėlė supynes į viršų ir stipriai pastūmė į priekį; dėl to S. Č. iš jų iškrito ir kojomis atsitrenkusi į žemę susižalojo. Dėl nurodytų neatsargių veiksmų S. Č. A. R. padarė dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių metafizinių (kūnų) įstrižinius skeveldrinius lūžimus su poslinkiais – dešinio blauzdikaulio kūno atvirą lūžimą, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

72. Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 4540,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios S. Č. civilinį ieškinį dėl 233,11 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus, nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo advokato R. Bučmos ieškinį dėl 1300 Eur atmesti.

82.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė tiek esminių materialiosios (aiškiai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos), tiek proceso (netinkamai pritaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalis, 324 straipsnio 6 dalis) teisės pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir rugsėjo 21 d. nutarimus teisingumą vykdo tik teismai, teisė negali būti nevieša, kiekvienas teismo nuosprendis turi būti grindžiamas teisiniais argumentais, pakankamais šiam nuosprendžiui pagrįsti, negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui priimti. Teismo nuosprendžiai turi būti aiškūs byloje atstovaujantiems ir kitiems asmenims, kitaip nepaisoma teisės į teisingą teismą.

92.2. Kasaciniame skunde neginčijama, kad byloje nustatyta, jog įvykio metu dėl kojos blauzdos kaulų atviro lūžimo S. Č. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (teismo medicinos komisijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiriant įrodymus ir nustatant faktines aplinkybes, išsiskyrė dvi versijos dėl S. Č. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal pačios S. Č. versiją A. R. patraukus supynes į save ir jas pastūmus į priekį, nukentėjusioji, nesilaikydama už ranktūrių, išslydo iš supynių, nukrito ant žemės ir susižalojo. Ši versija, pasak kasatoriaus, neteisinga, nes neįrodyta (liudytojai M. K. ir N. K. apie įvykio aplinkybes sužinojo iš savo nukentėjusios dukters, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pakeitusios savo parodymus, žodžių, įvykio vietoje jų nebuvo; liudytojai V. R., A. K. ir L. B., buvę įvykio vietoje, nematė S. Č. susižalojimo momento). Antroji versija, kad S. Č. pati iššoko iš supynių, anot kasatoriaus, įrodyta: nukentėjusioji, atvykusi į gydymo įstaigą po įvykio, teismo medicinos specialistui nurodė supama pati iššokusi iš supynių ir susilaužiusi koją (tai užfiksuota epikrizėse, be to, įvykį mačiusios ir niekaip proceso baigtimi nesuinteresuotos liudytojos D. K. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme davė nuoseklius parodymus, kad įvykio metu jos stovėjo netoli supynių ir matė, kaip A. R. lengvai pasupo supynes, ant kurių sėdėjo S. Č., ji laikėsi už turėklų, po to įspėjo, kad ją pasups, užėjo už supynių, jas patraukė už turėklų aukštyn, S. Č. pati iš jų iššoko, atsitrenkus į žemę jai lūžo kaulai). Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylos faktines aplinkybes, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad S. Č. savo valia, nesilaikydama už turėklų, iššoko iš supynių, joms pasiekus aukščiausią tašką, o ne iškrito ar išslydo iš jų, pati susižalodama, ir dėl kojos blauzdos kaulų atviro lūžio jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kasatorius teigia, kad jis niekaip negalėjo numatyti, jog dėl jo veiksmų galėtų būti sunkiai sutrikdyta S. Č. sveikata, juolab kad tą pačią dieną, tomis pačiomis supynėmis jis supo kelias moteris. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apžiūros metu nustatyta, jog supynės pagal paskirtį skirtos pramogai, pagal konstrukciją ir dydį bei aukštį skirtos vaikams supti, taigi nėra didelį pavojų keliantis objektas. A. R. įvykio metu neatliko jokių bendrųjų ir specialiųjų saugumo reikalavimų neatitinkančių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. R. veikoje nėra BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės, pasireiškusios nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 3 dalis). Kasatorius pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, jo veiką traktuojant kaip kazusą, laiko teisėtu ir pagrįstu.

102.3. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, padarė nepagrįstą tikrovės neatitinkančią išvadą, kad nukentėjusiosios S. Č. parodymai yra teisingi ir jais netikėti nėra teisinio pagrindo – nukentėjusioji S. Č., po įvykio nuvežta į ligoninę ir ikiteisminio tyrimo pradžioje būdama pas teismo medicinos specialistą, nurodė, kad savo valia iššoko iš supynių ir krisdama ant žemės susilaužė koją, vėliau ji parodymus pakeitė, aiškindama, kad dėl A. R. kaltės išslydo iš supynių ir sunkiai susižalojo. Įvykį stebėjusios liudytojos D. K. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad S. Č. pati iššokusi iš supynių; anot kasatoriaus, šių liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje ir atitinka S. Č. pirminius parodymus. Prieštaravimai tarp nukentėjusiosios S. Č. parodymų teisme, kad ji dėl A. R. neatsargumo iškrito iš supynių, ir liudytojų D. K. ir V. J. parodymų, kad S. Č. pati iš jų iššoko, yra esminiai ir nepašalinti, turi būti vertinami A. R. naudai. Kasatorius teigia, kad, atsižvelgiant į supynių dydį, jų konstrukciją, jos skirtos vaikams suptis, sėdimoji dalis ir atrama nugarai yra nedidelės, medinės, arti žemės, kuri užsėta žole, turėklai tvirti ir metaliniai, suaugusiam žmogui ant jų sėdėti nepatogu. S. Č., sėdėdama ant supynių, turėjo tikslą būtent pasisupti, tad netikėtumo faktorius, minimas apeliacinės instancijos teismo, atmestinas; nukentėjusioji turėjo galimybę nuo supynių nulipti. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai remiasi liudytojų, nemačiusių įvykio (V. R., N. K., M. K., Z. K.), parodymais, specialisto išvada ir ekspertizės aktu, esančiais byloje, nustatydamas įvykio mechanizmą.

112.4. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, daro nepagrįstą išvadą, kad neturi reikšmės, ar S. Č. pati iššoko iš supynių, ar išslydo iš jų, sprendžiant A. R. kaltės klausimą (iššokimas iš supynių yra pačios nukentėjusiosios valios išraiška). Nukentėjusioji nesilaikė elementarių saugumo reikalavimų, iššoko iš supynių, taigi tarp A. R. veiksmų ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų nėra priežastinio ryšio. Kasatorius skunde nurodydamas apeliacinės instancijos teismo paskirtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-303/2015), pabrėžia apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-29-489/2015), kaip aiškaus, logiško, nuoseklaus ir įtikinamo, svarbą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosios S. Č. advokato apeliacinį skundą, įrodymus vertino tik A. R. kaltinančiu aspektu, nors nepanaikinti prieštaravimai turėjo būti vertinami kaltinamo asmens naudai, nepagrįstai nepasinaudojo BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir pašalinti prieštaravimus. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepasisakė dėl visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino esminių bylos duomenų prieštaravimų, nevertino įrodymų kaip visumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015), pirmenybę teikė nukentėjusiosios S. Č. parodymams. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo A. R. buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

12Nuteistojo A. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

143. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad jis byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje vertinant įrodymus ir nustatant veikos aplinkybes buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tai lėmė išteisintajam A. R. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, išsamiai nenustačius visų aplinkybių, reikšmingų jo kaltei pagrįsti.

153.1. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų susiję ir su BPK 324 straipsnio 6 dalies taikymo poreikiu apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo A. R. išteisinančio nuosprendžio padavė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas R. Bučma. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai buvo susiję su faktinių aplinkybių, susijusių su įvykio mechanizmu, nustatymo tinkamumu, vadovaujantis esančiais byloje įrodymais, taip pat A. R. veikos nepagrįsto vertinimo kaip kazuso. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nei prokuroras, nei nukentėjusiosios atstovas, nei išteisintasis ar jo gynėja prašymų atlikti įrodymų tyrimą byloje nepateikė. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Nepaisant įstatyme įtvirtintos teisės atlikti įrodymų tyrimą, pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, esant įrodymų prieštaravimų. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas dėl papildomo įrodymų tyrimo reikalingumo sprendžia atsižvelgdamas į tai, ar pirmosios instancijos teisme visi bylos įrodymai ištirti, ar jų tyrimas išsamus, siekiant išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti prieštaravimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2010). Tokiu atveju, kai apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, ištirti neišsamiai, kad nenustatytos visos reikšmingos veikos kvalifikavimui aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga imtis priemonių tuos prieštaravimus ir neaiškumus pašalinti. Viena esminių apeliacinio proceso priemonių, suteikta baudžiamojo proceso įstatymo, yra būtent papildomo įrodymų tyrimo atlikimas, kurio metu galima iš naujo apklausti proceso dalyvius, ištirti kitus bylos duomenis, t. y. atlikti veiksmus, reikalingus išsamiam įrodymų ištyrimui ir jų vertinimui.

163.2. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė apie liudytojų D. K. ir V. J. parodymų dėl įvykio mechanizmo prieštaringumą, palyginus jį su teismo medicinos ekspertų nurodytu galimu traumos padarymo mechanizmu. Tiek minėtos liudytojos, tiek teismo medicinos ekspertai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Akivaizdžiai minėtų liudytojų nurodytas įvykio mechanizmas (supynės vos pajudintos, išsuptos nebuvo, nukentėjusioji iššoko iš jų, nukrito ir po savimi palenkė koją (V. J. parodymai), iššoko iš supynių, nugriuvo ant šono (D. K. parodymai) prieštarauja pačios nukentėjusiosios parodymams dėl įvykio mechanizmo (išslydo iš įsuptų supynių, joms kylant į viršų) ir nuteistojo parodymams (iššoko iš įsuptų supynių, joms kylant į viršų) bei abiejų teismo medicinos ekspertų parodymams, kad tokių sužalojimų, kokie buvo nustatyti S. Č., galima pasidaryti tik nušokus (nuslydus) nuo supynių ant tiesių kojų (D. T. ir Ž. M. parodymai teisme, ekspertizės aktas). Veikos padarymo mechanizmas ir traumos kilimo mechanizmas nėra analogiški dalykai. Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog supynės nėra didelį pavojų keliantis objektas, juo labiau suaugusiems žmonėms, jos pagal paskirtį yra skirtos pramogai – supimuisi, todėl A. R. neatliko jokių bendrųjų saugumo reikalavimų neatitinkančių veiksmų ir pabrėžė, kad šias išvadas teismas padarė, remdamasis fizikiniais dėsniais, nors šios srities specialistas bylą nagrinėjant teisme nedalyvavo. Vadinasi, tam, kad būtų sprendžiama, ar A. R. veikė kaltai, ar jo veika buvo situacija, pripažintina kazusu, pirmiausia turėtų būti kruopščiai išsiaiškintas įvykio mechanizmas, įvertinus visų asmenų parodymus byloje, be to, šiuo atveju yra specialių žinių poreikis (dėl veikos padarymo priemonės saugumo, pritaikomumo naudoti (tik vaikams, ar ir suaugusiems), maksimalaus leistino svorio ant jų, taip pat ar esant nugarinei atkaltei apskritai iš jų galima išslysti). Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į nukentėjusiosios bei nuteistojo parodymų patikrinimo vietos protokolų duomenis. Iš prie protokolų esančių nuotraukų matyti, kad už turėklų nesilaikydama S. Č., pagal jos parodymus, jau nuteistajam keliant supynes prieš pradedant supti būtų iš jų iškritusi, nors tvirtina, kad iškrito joms kylant aukštyn, pats A. R. taip pat parodo, kad supynėms kylant aukštyn S. Č. iš jų iššokusi.

173.3. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, padaręs išvadas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Konstatuota, kad apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, nukentėjusiosios parodymus vertino atskirai nuo kitų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į dvi pirmosios instancijos teismo išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, t. y. 1) kad pati nukentėjusioji kalta dėl atsiradusių padarinių (nesilaikiusi už turėklų, šoko iš supynių); 2) kaltinamasis neįsivaizdavo, kad S. Č. pasupimas sukels tokius sunkius padarinius (supynės nėra didelį pavojų keliantis objektas, juolab suaugusiam asmeniui; pagal paskirtį jos skirtos pramogai – supimuisi, todėl A. R. neatliko jokių bendrųjų saugumo reikalavimų neatitinkančių veiksmų). Šias išvadas teismas padarė, remdamasis fizikiniais dėsniais, nors šios srities specialistas bylą nagrinėjant teisme nedalyvavo, nurodytoms aplinkybėms nustatyti nebuvo atliktas tyrimas ir pateikta išvada ikiteisminio tyrimo metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas atskleidė tokį įvykio mechanizmą: A. R. nestipriai nukentėjusiąją pasupo, ši prašė to nedaryti, nukentėjusiajai prieštaravus kaltininko veiksmams, šis turėjo tokią nukentėjusiosios teisę gerbti. Nukentėjusioji elgėsi esant jai netikėtai situacijai (neįspėjęs nukentėjusiosios, apėjęs ją iš nugaros, staiga supynes patraukęs atgal, A. R. stipriai pastūmė į priekį). Konstatuotas stiprus, staigus ir netikėtas nukentėjusiajai supynių pastūmimas, nesilaikant elementaraus atsargumo. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl to, kad nukentėjusiosios versija, jog ji iškrito iš supynių joms kylant į viršų ir pasiekus aukščiausią tašką, neatitinka tikrovės, nes supynėms esant tokioje padėtyje nukentėjusioji ištiestomis kojomis iš jų galėjo tik iššokti, bet ne išslysti, nors pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados neteisingos, buvus specialiųjų žinių poreikiui, juo nepasinaudota įrodymų tyrimo metu teisme, sprendė dėl įvykio mechanizmo suabsoliutindamas nukentėjusiosios parodymus, kurie dėl įvykio mechanizmo prieštarauja A. R. ir liudytojų D. K. bei V. J. parodymams.

183.4. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-79-976/2016).

193.5. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad visiškai nesvarbus faktas, ar S. Č. iš supynių iškrito, ar iš jų iššoko, ir tokia premisa remdamasis spręsdamas A. R. kaltės klausimą, automatiškai padarė savo procesinį sprendimą prieštaringą ir neintegralų, t. y. aprašomojoje nuosprendžio dalyje nors nurodė įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes (konstatavo, kad A. R. staiga suėmęs supynes, kuriose nesilaikydama sėdėjo S. Č., prieš jos valią, prašant nesupti, iškėlė supynes į viršų ir stipriai pastūmė į priekį, dėl to ji iš supynių iškrito ir susižalojo), tačiau motyvuojamojoje dalyje pripažino, kad tai, kas nustatyta, t. y. jos iškritimas iš supynių, neturi teisinės reikšmės. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu, motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo motyvai prieštaringi ir neįtikinantys.

203.6. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atlikti įrodymų tyrimą, siekiant pašalinti kilusias abejones dėl veikos aplinkybių, susijusių su veikos padarymo mechanizmu, atitinkamai pateikti išsamų įrodymų vertinimą pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir savo išvadas tinkamai motyvuoti.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu A. R.... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 6. 1. A. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val.,... 7. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 8. 2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė... 9. 2.2. Kasaciniame skunde neginčijama, kad byloje nustatyta, jog įvykio metu... 10. 2.3. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, padarė nepagrįstą... 11. 2.4. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, daro nepagrįstą... 12. Nuteistojo A. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme... 14. 3. BPK 15. 3.1. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl esminių baudžiamojo... 16. 3.2. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė apie liudytojų D. K. ir V. J.... 17. 3.3. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo... 18. 3.4. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas,... 19. 3.5. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad visiškai nesvarbus... 20. 3.6. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 22. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...