Byla 2A-40-370/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELDENĖ“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-680-777/2015, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELDENĖ“ ieškinį atsakovei E. B. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „ELDENĖ“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės E. B. individualios įmonės 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2012 m. kovo 9 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei sumokėjo 150 000 Lt sumą (2012-03-09 kasos išlaidų orderiu Nr. 0309). Šalys turėjo pasirašyti patalpų, unikalus Nr. ( - ) (toliau – ginčo patalpos), pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta.

5Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

6Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus, su ieškiniu nesutiko ir pažymėjo, kad ieškovei buvo sumokėtas ne 150 000 Lt, bet 50 000 Lt avansas.

7Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies, o priteistą iš atsakovės skolą ieškovei sumažino iki 30 000 Lt.

8Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. galutinį sprendimą ir perdavė bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. galutiniu sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės UAB „ELDENĖ“ atsakovei E. B. individualiai įmonei 984,71 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl avanso dydžio, sumokėto pagal avansinį susitarimą. Ieškovė teigia, kad ji pardavėjai (atsakovei) sumokėjo 150 000 Lt avansą, o atsakovė teigia, jog gavo tik 50 000 Lt dydžio avansą. Aplinkybę, kad atsakovei buvo perduota 150 000 Lt suma, turi įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog perdavė atsakovei 150 000 Lt. 2012 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0309 nurodyta, jog atsakovei išmokami pinigai pagal 2012 m. kovo 9 d. susitarimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė perduoda atsakovei 50 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 0309 remtis negalima, nes iš Specialistų pateiktų išvadų matyti, jog yra „tikimybė“ ir „didelė tikimybė“, jog šiame dokumente yra prirašytas skaičius ir žodžiai. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 150 000 Lt yra nepagrįstas.

122012 m. kovo 9 d. šalių sudarytą avansinį susitarimą teismas vertino kaip preliminariąją sutartį. Šalys neneigė, kad ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartį buvo sutarusios sudaryti 2012 m. gegužės 2 d. Nors ieškovė ir buvo tinkamai informuota ir kviečiama atvykti į notaro biurą, tačiau pasirašyti sutarties ji neatvyko ir apie tai neinformavo atsakovės, todėl tokius ieškovės veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino kaip atsisakymą pirkti ginčo patalpas ir sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovė būtų atsisakiusi parduoti ginčo patalpas ar kitaip vengusi sudaryti pagrindinę sutartį, todėl sprendė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės veiksmų, kuomet ji nepagrįstai atsisakė atvykti pas notarę ir sudaryti sutartį. Kadangi ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, teismas konstatavo, jog atsakovė turi teisę pasilikti iš ieškovės gautus 50 000 Lt, kaip netesybas (CK 6.71 str. 1 d.).

13Atmetus ieškinį, teismas ieškovės turėtų išlaidų neatlygino, o atsakovei iš ieškovės priteisė 984,71 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. galutinį sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą nepakeistą, kuriuo ieškovei UAB „Eldenė“ iš atsakovės E. B. individualios įmonės priteista 150 000 Lt (43 443 Eur) bei bylinėjimosi išlaidos. Taip pat prašė prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, kuriuos būtinybė pateikti iškilo vėliau, bei priteisti ieškovei iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas abu kartus bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą parengė atsakovė, tačiau teismas visą atsakomybę perkėlė tik ieškovei. Teismas savo sprendime vadovavosi atsakovės pateiktu E. B. individualios įmonės kasos pajamų orderiu, serija KPO Nr. 05334115, tačiau visiškai dėl jo nepasisakė ir neanalizavo jo reikšmės bylai, todėl, ieškovės nuomone, teismas netinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Šis kasos pajamų orderis yra surašytas vienašališkai, nedalyvaujant UAB „ELDENĖ“ atstovui, t. y. grafoje „paimta iš“ nėra UAB „ELDENĖ atstovo parašo, ką numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 41 punktas. Atsakovė teismui pateikė ne tik kasos pajamų orderį, bet ir orderio kvitą, kuris turėjo būti atiduotas ieškovei, todėl orderis yra niekinis ir teismas juo remtis neturėjo.

172. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš ieškovės gavo būtent 50 000 Lt sumą, nes avansiniame susitarime esantis įrašas „pinigus gavau“, nepatvirtina, jog būtent 50 000 Lt suma buvo sumokėta atsakovei. Tuo tarpu ieškovė turi kasos išlaidų orderį 150 000 Lt sumai, su atsakovės atstovės E. Š. parašu. Tačiau teismas šios svarbios aplinkybės neanalizavo, todėl liko neatskleista bylos esmė.

183. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, rėmėsi 2013 m. sausio 28 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. Specialisto išvadomis, kurios yra panašios ir visiškai subjektyvios. Tačiau teismas nepateikė argumentų, kodėl priimdamas sprendimą rėmėsi būtent šiomis Specialistų išvadomis, kurios net nėra kategoriškos. Apeliantės nuomone, Specialisto išvados negalima laikyti objektyvia, kadangi jis rėmėsi tik tais lyginamaisiais pavyzdžiais, kurie leido pagrįsti savo išvadas, o tais lyginamaisiais pavyzdžiais, kurie leistų daryti priešingas išvadas, Specialistas nesirėmė, jų netyrė ir neanalizavo.

194. Šalys sudarydamos 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą, žodžiu susitarė ir dėl kitų sąlygų, t. y. dėl parduotuvės perdavimo iš anksto ieškovei, dėl panaudos sutarties sudarymo, dėl atsakovės maisto tvarkymo pažymėjimo grąžinimo Maisto ir veterinarijos tarnybai, kad ieškovė galėtų išsiimti savo pažymėjimą ir kt. Todėl apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog šalių sudaryta panaudos sutartis yra nesusijusi su avansiniu susitarimu. Priešingai, kadangi panaudos sutartis yra neatlygintinas sandoris, tokia sutartis ir buvo sudaryta ryšium su susitarimu pirkti patalpas. Teismas nevertino aplinkybės, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kadangi 2012 m. balandžio 9 d. pranešimu būtent atsakovė nutraukė panaudos sutartį. Toks atsakovės poelgis sukėlė didelį ieškovės nepasitikėjimą, todėl ji pareikalavo grąžinti visą sumokėtą avansą.

205. Aplinkybė, jog atsakovė išsiuntė ieškovei kvietimą 2012 m. gegužės 2 d. atvykti pas notarą ir sudaryti ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, nepašalina atsakovės kaltės dėl sandorio nesudarymo. Šį pranešimą ieškovė gavo tik 2012 m. gegužės 3 d., todėl dėl objektyvių priežasčių, negalėjo pasirengti sandorio sudarymui. Pažymėtina, kad šalių prievolė sudaryti sandorį baigėsi 2012 m. gegužės 2 d., todėl teismo argumentai, jog ieškovė nepasinaudojo atsakovės pratęstu terminu iki 2012 m. gegužės 25 d. sandoriui sudaryti, yra nepagrįstas ir prieštarauja CK 6.165 straipsnio 5 daliai.

216. Teismas nepagrįstai vien tik ieškovę laikė kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir paskyrė jai 50 000 Lt baudą, nors iš byloje esančių duomenų, yra pagrindas atsakovę pripažinti kalta dėl sandorio nesudarymo arba bent jau taikyti abipusę šalių kaltę ir grąžinti šalis į jų pradinę padėtį, ieškovei priteisiant jos sumokėtą avansą.

22Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimą grindžia šiais įrodymais:

231. Atsakovė nesutinka su ieškovės naujų papildomų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme. Pažymi, kad pateikti dokumentai nėra originalai, todėl jie neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, šiuos įrodymus surašė ieškovės atstovas, kuris neturi rašysenos specialistui būtinų žinių, todėl ieškovės pateikti nauji įrodymai nepaneigia civilinėje byloje esančių kvalifikuotų specialistų išvadų.

242. Nors atsakovė kritikuoja 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą, tačiau pažymėtina, jog šis susitarimas nebuvo ir nėra nuginčytas iki šios dienos.

253. Teismas tinkamai vertino įrodymus šioje byloje ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Nors apeliantė kritikuoja 2013 m. sausio 28 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. Specialistų išvadas, tačiau jos nėra nuginčytos. Teismas pagrįstai 2012 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderio Nr. 0309 nepripažino leistinu rašytiniu įrodymu, nes šis įrodymas turi klastojimo (prirašymo) požymių ir tokiu įrodymu civilinėje byloje remtis nebuvo galima.

264. 2012 m. kovo 9 d. susitarime nėra nustatyta jokių sąlygų, susijusių su panaudos sutartimi, todėl ginčo patalpų panaudos sutarties nutraukimas nėra kliūtis sudaryti šio pastato pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė vienašališkai atsisakė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį pagal preliminariąją sutartį. Atsakovė panaudos sutartį nutraukė todėl, kad jai kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės mokumo, nes ieškovė nesumokėjusi preliminarioje sutartyje nustatytos kainos, norėjo gauti iš atsakovės visus būtinus leidimus ir perimti visą pastatą savo žinion.

275. Kadangi ieškovė pažeidė CK 6.217 straipsnio 1 dalies ir CK 6.218 straipsnio 1 dalies normas ir be jokio įspėjimo vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį, ji neturi teisės pretenduoti į atsakovei sumokėtą 50 000 Lt avansą. Atsakovės nuomone, 50 000 Lt bauda, nustatyta šalių 2012 m. kovo 9 susitarimo 4 punkte, yra visiškai pagrįsta ir nėra per didelė, kadangi atsakovė skubos tvarka realizavo daug prekių be jokio antkainio ir tokiu būdu patyrė nuostolius.

286. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad buvo netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“, kurių 3 punktas nustato, jog kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas išduodami tik pinigus priėmus į kasą, o ne išduodant iš kasos, todėl ieškovė ir neišdavė atsakovei jokio kito kasos išlaidų orderio egzemplioriaus ar šaknelės, nes tokių dokumentų išdavimo minėtas nutarimas nenumato. Šie argumentai paneigia ieškovės teiginius, kad ieškovė turėjo pasirašyti atsakovės surašytuose buhalterinės apskaitos dokumentuose.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Dėl bylos nagrinėjimo ribų

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

32Toliau apeliacinis skundas yra nagrinėjamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

33Dėl naujų įrodymų priėmimo prie apeliacinio skundo.

34CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2008).

35Nagrinėjamoje byloje apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus: Specialistui pateiktų laisvųjų rašysenos pavyzdžių dokumentų analizę ir Specialistui nepateiktų laisvųjų rašysenos pavyzdžių dokumentų analizę. Apeliantės nuomone, šie naujieji įrodymai, paneigia byloje esančias 2013 m. sausio 28 d. ir 2014 m. vasario 25 d. Specialistų išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, svarbu užtikrinti šalių teisę į rungtynišką procesą, kaip vieną iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, o tai reiškia, kad kiekvienai proceso šaliai iš esmės turėtų būti suteikta galimybė žinoti ar pakomentuoti visus įrodymus ar pastabas. Nagrinėjamuoju atveju, atsakovė atsiliepime išreiškė savo poziciją dėl apeliantės pateiktų įrodymų, nurodydama, jog prieštarauja jų priėmimui, be to, jie nėra leistini įrodymai ir neturi jokios teisinės galios. Todėl šių naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeistų šalių rungimosi principo, nes atsakovė išreiškė savo poziciją dėl šių įrodymų priėmimo (CPK 12 str.).

36Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti bylą bei atsižvelgdama į tai, jog teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamus, bet galinčius bylai turėti įrodomosios reikšmės, įrodymus, yra nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), konstatuoja, kad yra pagrindas priimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

37Dėl pagal avansinį susitarimą sumokėtos sumos dydžio

38Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji neįrodė, kad atsakovei yra sumokėjusi 150 000 Lt avansą. Teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į esminius Specialistų išvadų trūkumus, jų subjektyvumą ir šališkumą, be to, nevertino ir pačios atsakovės veiksmų surašant buhalterinius dokumentus bei atsisakant perduoti patalpas pagal panaudos sutartį, todėl liko neatskleista bylos esmė. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir pažymi, kad pirmos instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei priėmė sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą, o tai neleidžia daryti išvados, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, ar kad jame yra prieštaravimų.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neteisingai vertino įrodymus, todėl liko neatskleista bylos esmė. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir pažymi, kad pirmos instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei priėmė sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, ar kad jame yra prieštaravimų.

40Pagrindinis ginčas byloje tarp šalių kilo dėl pagal 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą sumokėto avanso dydžio, kadangi ieškovė teigė, jog ji sumokėjo 150 000 Lt, o atsakovė nurodė, kad gavo tik 50 000 Lt. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, vertino tik atsakovei naudingus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, o ieškovės pateiktu 2012 m. kovo 9 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 0309 nesirėmė todėl, kad jis yra suklastotas. Pažymėtina, kad šio Kasos išlaidų orderio klastojimo faktas nebuvo paneigtas ir baudžiamojoje byloje, tačiau priešingai, apeliantės UAB „ELDENĖ“ vadovė L. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteista už tai, kad suklastojo ir panaudojo aiškiai suklastotą tikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę. Šis apylinkės teisme priimtas kaltinamasis nuosprendis buvo paliktas galioti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 2-680-777/2015) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-183-693/2016).

41Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

42Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai vadovavosi byloje esančiomis 2013 m. sausio 28 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. Specialisto išvadomis, kadangi jose padarytos išvados nėra kategoriškos, o tik tikėtinos, todėl jos nėra laikytinos objektyviomis. Su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi išvadas pateikė ekspertai, kurie yra įtraukti į LR teismo ekspertų sąrašą, todėl jie turi specialių žinių, reikalingų tiriamoms aplinkybėms nustatyti. Abiejų specialistų išvados yra panašios, jose nėra nustatyta prieštaringų aplinkybių. 2013-01-28 specialisto išvadoje teigiama, kad tikėtina, kad UAB „ELDENĖ“ 2012 m. kovo 9 d. Kasos išlaidų orderio Nr. 0309 skiltyje „Suma“ skaitmuo „1“, eilutėje „(suma žodžiais)“ rankraštinis įrašas „vieną šimtą“ ir eilutėje „Gavau“ rankraštinis įrašas „šimtą“ yra prirašyti prie anksčiau parašytų įrašų. 2014 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-168 (4) taip pat nurodyta, kad didelė tikimybė, jog minėti rankraštiniai įrašai bei skaitmuo „1“ yra prirašyti prie anksčiau parašytų įrašų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti šiomis Specialistų išvadomis, kuriomis rėmėsi ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai – Specialistui pateiktų ir nepateiktų laisvųjų rašysenos pavydžių dokumentų analizė, kurią atliko apeliantės atstovas advokatas R. N., nepaneigia Specialistų 2013 m. sausio 28 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. išvadose nustatytų aplinkybių, kadangi ieškovės atstovas neturi tokiai ekspertizei atlikti būtinų žinių, jis nėra rašysenos ekspertas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės naujai pateikti įrodymai nepaneigia minėtų Specialistų išvadų. Pažymėtina, kad apeliantės pateikto įrodymo – Kasos išlaidų orderio Nr. 0309 - suklastojimo faktas bei tikslas įgyti didelės vertės turtinę teisę šioje civilinėje byloje, buvo įrodyti baudžiamojoje byloje. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę ir negali būti kvestionuojami.

43Konstatavus, kad apeliantės pateiktas įrodymas - Kasos išlaidų orderis Nr. 0309 yra suklastotas ir jis nėra tinkamas įrodymas byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad iš kitų byloje esančių įrodymų, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė pagal 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą sumokėjo atsakovei 150 000 Lt, nes kiti byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovė atsakovei sumokėjo 50 000 Lt dydžio avansą. Visų pirma, šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktas 2012 m. kovo 9 d. Kasos pajamų orderis Serija KPO Nr. 05334115 (b. l. t. 1, b. l. 31). Nors šio kasos pajamų orderio šaknelė nėra nuplėšta, tačiau tai neleidžia daryti priešingą išvadą, jog šiame pajamų orderyje nurodyta suma buvo suklastota. Antra, šiame orderyje nurodyta suma sutampa ir su atsakovės Kasos knygoje nurodyta suma, kurioje įrašyta, jog iš ieškovės, pagal Kasos pajamų orderį Nr. 05334115 yra gauta 50 000 Lt (t. 1, b. l. 34). Trečia, teisėjų kolegija, vertindama šalių sudarytą 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą bei atkreipdama dėmesį į tikruosius šalių ketinimus, sprendžia, jog ieškovė galėjo sumokėti atsakovei 50 000 Lt dydžio avansą, kadangi visa perkamo turto kaina buvo 350 000 Lt. Todėl labai abejotina, kad ieškovės vadovė, turėdama ne mažą patirtį versle, avansiniu mokėjimu būtų sumokėjusi beveik pusę visos sandorio sumos. Be to, pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovės pateiktame 2012 m. kovo 9 d. avansinio susitarimo originale (t. 2, b. l. 86), tiek atsakovės pateiktame 2012 m. kovo 9 d. avansinio susitarimo originale (t. 1, b. l. 166), įrašyta, jog pirkėjas avansu duoda pardavėjui 50 000 Lt. Ieškovės pateiktame originale yra ir atsakovės atstovės E. Š. parašas, kad pinigus gavau. Todėl šių aplinkybių visuma patvirtina, kad šalys tarėsi tik apie 50 000 Lt, o ne 150 000 Lt dydžio avansą.

44Taigi, nustatytų ir išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, Specialisto išvadų, rašytinių įrodymų ir konstatavo, jog apeliantė nesumokėjo atsakovei 150 000 Lt pagal 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo dėl atlikto mokėjimo pagal šalių sudarytą avansinį susitarimą yra nepagrįsti, kai kurie net deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

45Dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių

46Tarp šalių nėra ginčo, kad 2012 m. kovo 9 d. sudarytas avansinis susitarimas pagal jame numatytas sąlygas ir esmę yra vertinamas kaip preliminarioji sutartis, kuria šalys ateityje įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Ginčas yra tik dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis.

47Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu – consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė). Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; kt.). Tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai šalių ketinimai nesutampa, tikriesiems jų ketinimams nustatyti svarbi yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka tikruosius sutarties tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

48Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą nuoseklią praktiką, preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas– vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

49Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl jos kaltės, kadangi teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2012 m. kovo 12 d. sudarė neterminuotą Panaudos sutartį (t. 1, b. l. 7), pagal kurią ieškovei buvo perduotos naudoti patalpos, kurias ieškovė avansiniu susitarimu buvo įsipareigojusi pirkti iš atsakovės. Tačiau nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, 2012 m. balandžio 9 d. atsakovė vienašališkai nutraukė panaudos sutartį su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2012 m. balandžio 19 d. išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria paprašė grąžinti jai pinigus. Apeliantės nuomone, būtent Panaudos sutarties vienašališkas nutraukimas sąlygojo preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pažeidimą, kuris sąlygojo atsisakymą sudaryti ir pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės nuomone nesutinka ir pažymi, kad šalių sudarytame avansiniame susitarime nebuvo aptartos sąlygos dėl Panaudos sutarties, t. y., jog sudarant pastato pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo galioti šalių sudaryta Panaudos sutartis. Kadangi šios sąlygos nebuvo aptartos, Panaudos sutarties nutraukimas negalėjo būti laikomas pagrindu atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad atsakovė 2012 m. balandžio 27 d. išsiuntė ieškovei prašymą atvykti 2012 m. gegužės 2 d. 17 val. pas notarę ir sudaryti pagrindinę sutartį (t. 1, b. l. 13), tačiau apeliantė pas notarę neatvyko. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie vyksiantį sandorį pas notarę, yra nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esantys notarės parodymai, kuriuose paaiškina, kad ieškovė jau kitą dieną atvyko pas notarę ir reikalavo pateikti jai sutarties projekto kopiją. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad dėl atsakovės vadovės elgesio, po to, kai vienašališkai buvo nutraukta Panaudos sutartis, ieškovė atsisakė pirkti patalpas todėl, kad ji nebūtų turėjusi garantijų, jog atsakovė nevilkins patalpų perdavimo ir pan. Šie apeliantės teiginiai yra grindžiami tik jos pačios samprotavimais, bet ne įrodymais. Kaip jau buvo minėta, pati apeliantė neatvyko pas notarę sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties, kartu ir per pratęstą atsakovės terminą iki 2012 m. gegužės 25 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog būtent dėl jos kaltės ir neįvyko pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas.

502012 m. kovo 9 d. avansinio susitarimo 3 punkte šalys buvo sutarusios, kad pirkėjui (ieškovei) atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą, sumokėtas 50 000 Lt dydžio avansas lieka pardavėjui (atsakovei). Apeliacinės instancijos teismui nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo pagrįstas išvadas, kad būtent dėl ieškovės veiksmų nebuvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, nėra pagrindo spręsti ir dėl 50 000 Lt sumos grąžinimo apeliantei.

51Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmestinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.).

54Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė prašė priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Todėl vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, atsakovei iš ieškovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., 79 str.).

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 333 straipsniais,

Nutarė

56Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

57Priteisti atsakovei E. B. individualiai įmonei iš ieškovės UAB „ELDENĖ“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „ELDENĖ“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. preliminariu sprendimu... 6. Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus, su ieškiniu nesutiko ir... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos... 8. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. galutiniu sprendimu panaikino... 11. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl avanso dydžio, sumokėto... 12. 2012 m. kovo 9 d. šalių sudarytą avansinį susitarimą teismas vertino kaip... 13. Atmetus ieškinį, teismas ieškovės turėtų išlaidų neatlygino, o... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos... 16. 1. 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą parengė atsakovė, tačiau teismas... 17. 2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš ieškovės gavo būtent 50... 18. 3. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, rėmėsi 2013... 19. 4. Šalys sudarydamos 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą, žodžiu... 20. 5. Aplinkybė, jog atsakovė išsiuntė ieškovei kvietimą 2012 m. gegužės 2... 21. 6. Teismas nepagrįstai vien tik ieškovę laikė kalta dėl pagrindinės... 22. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 23. 1. Atsakovė nesutinka su ieškovės naujų papildomų įrodymų prijungimu... 24. 2. Nors atsakovė kritikuoja 2012 m. kovo 9 d. avansinį susitarimą, tačiau... 25. 3. Teismas tinkamai vertino įrodymus šioje byloje ir priėmė pagrįstą bei... 26. 4. 2012 m. kovo 9 d. susitarime nėra nustatyta jokių sąlygų, susijusių su... 27. 5. Kadangi ieškovė pažeidė CK 6.217 straipsnio 1 dalies ir CK 6.218... 28. 6. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad buvo netinkamai taikytos Lietuvos... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Toliau apeliacinis skundas yra nagrinėjamas neperžengiant apeliacinio skundo... 33. Dėl naujų įrodymų priėmimo prie apeliacinio skundo.... 34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 35. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui... 36. Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti bylą bei... 37. Dėl pagal avansinį susitarimą sumokėtos sumos dydžio... 38. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią... 40. Pagrindinis ginčas byloje tarp šalių kilo dėl pagal 2012 m. kovo 9 d.... 41. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei... 42. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas... 43. Konstatavus, kad apeliantės pateiktas įrodymas - Kasos išlaidų orderis Nr.... 44. Taigi, nustatytų ir išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą,... 45. Dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių... 46. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2012 m. kovo 9 d. sudarytas avansinis... 47. Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu – consensus ad... 48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą nuoseklią praktiką,... 49. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 50. 2012 m. kovo 9 d. avansinio susitarimo 3 punkte šalys buvo sutarusios, kad... 51. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 54. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, netenkintinas ir... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 56. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. galutinį sprendimą palikti... 57. Priteisti atsakovei E. B. individualiai įmonei iš ieškovės UAB...