Byla eN2-496-934/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant R. M., dalyvaujant ieškovui B. N., jo atstovei Vilijai Gražulytei, atsakovei V. N., jos atstovei Justinai Ramašauskaitei, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui Dmitrijui Charitonovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo B. N. ieškinį atsakovei V. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, valstybės institucijos teikiančios išvadas byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas, AB DNB bankas, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“,

Nustatė

2Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

3Ieškovas pateikė teismui ieškinį, su vėlesniais patikslinamais, prašydamas (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 90-96; t. 3, b. l. 72-88; t. 4, b. l. 78-81):

4- nutraukti ieškovo B. N. ir atsakovės V. N. santuoką, įregistruotą 2005 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris1460, dėl atsakovės V. N. kaltės;

5- po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, atitinkamai – B. N. ir V. V.;

6- nepriteisti išlaikymo ir atsakovei;

7- nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų: sūnaus O. N. ir dukros P. N. gyvenamąją vietą su motina V. N.;

8- priteisti iš ieškovo B. N. nepilnamečių vaikų išlaikymui: po 134 EUR (268 EUR x 50 % /100) sūnaus O. N. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, - indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į vaiko motinos V. N. nurodytą sąskaitą. Lėšų tvarkytoja paskirti motiną V. N.; po 150 EUR (300 EUR x 50 % /100) dukros P. N. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės, - indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į vaiko motinos V. N. nurodytą sąskaitą. Lėšų tvarkytoja paskirti motiną V. N.;

9- nustatyti ieškovui B. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;

10- įpareigoti atsakovę V. N. ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos pateikti ieškovui B. N. elektroniniu paštu ar kitu ieškovo nurodytu elektroniniu paštu ataskaitas apie už praėjusį mėnesį nepilnamečiams vaikams: sūnaus O. N. ir dukros P. N. išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą ir ataskaitas pagrindžiančius dokumentus – pirkinių ar paslaugų kvitus ir / ar sąskaitas, pradedant nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės;

11- dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovui B. N. ir atsakovei V. N. priteisti po ½ dalį turto vertės;

12- dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, B. N. asmeninės nuosavybės teise prašome priteisti: nekilnojamojo turto kompleksą: butą, unikalus numeris 4400-2357-4832:3807, esantį adresu: ( - ). Vilniaus r. sav., ir 31423/8146900 dalis žemės sklypo, unikalus numeris 4174-0200-0210, kadastrinis numeris 4174/0200:210 Riešės k.v., esančio adresu: Vilniaus r. sav. Avižienių sen. Klevinės vs. Arkos g. 1. Turto (buto ir žemės sklypo dalies) bendra rinkos vertė šiai dienai sudaro 116 000 EUR; kilnojamuosius daiktus, esančius bute adresu: ( - ) Vilniaus r. sav.: dvigulę medinę lovą su čiužiniu 500 EUR vertės; dvi miegamojo spinteles 140 EUR vertės; svetainėje esančią medinę komodą 300 EUR vertės; virtuvės baldų komplektą (stalą ir keturias kėdes) 600 EUR vertės; lauko baldų komplektą (stalą ir keturias kėdes) 250 EUR vertės; skalbimo mašiną „SAMSUNG“ 400 EUR vertės; šaldytuvą „SAMSUNG“ 400 EUR vertės; dvi garso kolonėles „S90“, kurių vertė sudaro 150 EUR; garso stiprintuvą „MARANTZ“ 100 EUR vertės; radijo imtuvą „Kenwood“ 50 EUR vertės; fotoaparatą „Canon EOS 30“ su visais priedais 1 500 vertės; vaizdo kamerą „SONY HD“ 700 EUR vertės; monitorių „SAMSUNG 23“ 100 EUR vertės; dulkių siurblį „ELEKTROLUX“ 190 EUR vertės. Kilnojamųjų daiktų bendra rinkos vertė sudaro 5 380 EUR; transporto priemonę – keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: WVWZZZ3CZ7E217856, mėlynos spalvos, kurio rinkos vertė sudaro 5 730 EUR; skolinius įsipareigojimus Teises ir pareigas pagal 2012 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. 15A1218211842-74 su AB SEB banku. 2014 m. spalio 15 dienai bendras negrąžintas kredito likutis sudarė 69 109,73 EUR sumą.

13- dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovei V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti: keleivinį automobilį CITROEN, XANTIA, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: VF7X1RFVF72161761, raudonos spalvos, kurio rinkos vertė sudaro 680 EUR; Kilnojamuosius daiktus, esančius bute adresu: ( - ) Vilniaus r. sav.: vonioje esančią komodą 80 EUR vertės; 200 litrų talpos akvariumą su įranga 300 EUR vertės. Kilnojamųjų daiktų bendra rinkos vertė sudaro 380 EUR;

14- priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 8 683,88 EUR kompensaciją už atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą ieškovo ir atsakovės santuokoje įgyto turto įsigijimui;

15- priteisti iš ieškovo atsakovės V. N. naudai 28 470,14 EUR (29 530,135 EUR – 1 060 EUR) kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią mažesnę dalintino santuokinio turto dalį;

16- teismui netenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2012 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. 15A1218211842-74 su AB SEB banku įvykdymą už atsakovę V. N. už laikotarpį nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 27 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2015 m. lapkričio 12 dienai sudaro 1 833,68 EUR (ieškovo sumokėtos kredito ir palūkanų įmokos 3 701,25 EUR sumai – ½ dalis atsakovės sumokėtos 67,78 EUR sumos, kas sudaro 33,89 EUR) / ½ dalis) sumą.

17Ieškinys iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

181. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės.

19Ieškovas atsakovei ir vaikams skyrė visą dėmesį, tikėjosi šeimos ateitimi, tačiau atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko nuo 2014 m. spalio mėnesio bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Žemiau nurodome faktus patvirtinančius atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo:

20- šeima iširo dėl atsakovės požiūrio į gyvenimą ir jos tikslus. Atsakovė didžiausią dėmesį skyrė pinigams ir savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ieškovas šeimai (atsakovei ir vaikams), darbui ir šeimos buičiai;

21- atsakovė nuolatos „kabinėdavosi“ prie ieškovo, keldavo nepagrįstus konfliktus ir įžeidinėdavo jį vaikų akivaizdoje;

22- atsakovė visada, kai tik galėdavo, palikdavo vaikus pas savo tėvus, nors ieškovas visada norėdavo praleisti laisvalaikį su vaikais. 2010 metais ieškovas pradėjo pratinti sūnų O. važinėti kartu į dviračių varžybas. Po vienų varžybų, kai atsakovė turėjo dvi valandas su vaiku palaukti kol ieškovas baigs važiuoti su dviračiu distanciją, daugiau niekada nevažiavo su ieškovu į varžybas ir neleido ieškovui vežtis kartu su savimi sūnaus;

23- 2012 metais ginčo šalys nutarė paimti iš banko kreditą ir įsigyti butą adresu: ( - ) Vilniaus r. sav., ir jame apsigyventi. Tuo metu atsakovė niekur nedirbo, dėl ko ginčo šalys sutarė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu: ( - ) Vilnius, išnuomoti ir už nuomą gautas pinigines lėšas skirti dviejų kreditų grąžinimui. Išnuomavus minėtą butą, atsakovė paimdavo visus gautus pinigus už nuomą ir jų neduodavo ieškovui, dėl ko jis privalėjo iš savo darbo užmokesčio padengti dviejų kreditų įmokas bankams ir abiejų butų išlaikymo išlaidas. Ieškovui uždirbamų lėšų neužtekdavo vienam išlaikyti šeimą, dengti du kreditus bei padengti 2 butų išlaikymo išlaidas, dėl ko ieškovas buvo priverstas atsisakyti sporto dviračiu. 2013 metų birželio mėnesį ieškovas pradėjo raginti atsakovę ieškotis darbo, tačiau ji visiškai į tai neraguodavo, o tik sukeldavo konfliktus vaikų akivaizdoje. Piniginių lėšų trūkumas ginčo šalių šeimoje buvo jaučiamas labai smarkiai. Atėjus rudeniui, atsakovė pradėjo ieškotis darbo arba vaidinti, kad ieškosi darbo. Tuo metu atsakovės pareiga buvo vienintelė: nuvežti sūnų O. į mokyklą, dukrą Poliną į darželį ir parvežti juos atgal namo. Atsakovė, turėdama aukštajį išsilavinimą finansų srityje, susirado paštininkės darbą. Dirbti reikėjo kelias valandas per dieną, tam tikslui panaudojant nuosavą automobilį. Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė 650 Lt per mėnesį. Atsakovė visiškai nesistengė susirasti geriau apmokamo darbo ir labiau prisidėti prie šeimos gerbūvio kūrimo. Priešingai, ji visą savo gaunamą darbo užmokestį išleisdavo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokiu būdu, atsakovė visą finansinę šeimos gerbūvio kūrimo ir pragyvenimo naštą perkėlė vienam ieškovui;

24- 2012 metais ieškovas, darydamas remontą naujame bute, buvo pasamdęs tik vieną pagalbininką (P. L.), kuris ištinkavo, iššpakliavo ir išdažė buto sienas. Tikslu sutaupyti šeimos pinigines lėšas ieškovas visus likusius remonto darbus (elektros papildoma instaliacija, signalinių laidų vedžiojimas, plytelių klijavimas, grindų klojimas ir daug kitų darbų) atliko pats. Atsakovė visiškai nereagavo į ieškovo prašymus ir nepadėjo jam atlikti tam tikrus buto remonto darbus, nors tuo metu ji niekur nedirbo ir būdavo namuose;

25- kai ginčo šalys pradėjo gyventi naujame bute, atsakovė tuo metu niekur nedirbo ir jos pareiga buvo prižiūrėti vaikus. 2014 m. gegužes mėnesį sūnus O. baiginėjo pirmą klasę. Jis ir dar vienas (ar du) vaikai negavo baigiamųjų diplomų. Tikslu išsiaiškinti kodėl taip atsitiko, ieškovas suorganizavo susitikimą su klasės auklėtoja bei mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Tuomet ieškovas sužinojo, kad: (i) vaikas nelanko prailgintos grupės jau nuo 2013 gruodžio mėnesio; (ii) po pamokų vaikas slankioja prie mokyklos, pažįsta visus vietinius alkoholikus bei valkatas; (iii) Taip pat ieškovui buvo nupasakotas atvejis, kai per lietų vaikas buvo prie mokyklos ir gėrė vandenį iš balos. Mokytoja paskambino atsakovei ir papasakojo kas vyksta, tačiau atsakovė atsakė, jog bijo per lietų važioti ir atvažiuos pasiimti vaiką vėliau. Po pokalbio su mokytoja ieškovas pradėjo nepasitikėti atsakove ir nuo 2014 m. rudens ieškovas pradėjo vežioti vaiką į mokyklą ir atgal namo. Prižiūrėdavo sūnaus namų darbus bei bendravo su mokytojomis apie vaiko pasiekimus bei jo elgesį mokykloje. Per kelis mėnesius vaiko pažymiai ir elgesys ieškovo priežiūros dėka tapo idealus;

26- teismui pateikiamas sūnaus kompiuterio interneto naršyklės istorija patvirtina faktą, jog atsakovė, leisdama sūnui ištisomis dienomis iki vėlyvo vakaro žaisti kompiuteriu, nesirūpina sūnaus mokslais, namų darbų paruošimu ir jo poilsio režimu;

27- 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo atsakovės gimtadienis ir buvo pakviesti svečiai, kurie turėjo atvykti apie 15 valandą. Vaikai buvo išvežti pas atsakovės motiną į kaimą. Apie 11 valandą paskambino atsakovės motina ir pranešė, kad dukra šlapinasi su kraujo išskyromis. Ieškovas ragino atsakovę atidėti šventę, važiuoti pasiimti vaikus ir vežti į ligoninę, tačiau atsakovė atsisakė ir nutarė švęsti savo gimtadienį. Ieškovas su tokiu ieškovės požiūriu nesutiko ir nuvažiavo pasiimti vaikų. Pakeliui į Santariškių ligoninę ieškovas užvežė sūnų namo, o pats su dukra nuvažiavo į ligoninę, - dukrai buvo nustatytas šlapimo pūslės uždegimas. Iš ligoninės ieškovas su dukra grįžo labai vėlai vakare. Ieškovės gimtadienio šventė baigėsi tuo, kad ji, būdama girta, vidiniame namo kieme pradėjo ieškovą mušti nepilnamečių vaikų, svečių ir kaimynų Godos ir A. B. akivaizdoje. Šias aplinkybes gali patvirtinti ginčo šalių kaimynai G. B. ir A. B.. Po šio įvykio ieškovas ilgai svarstė ir 2014 rugsėjo mėnesio pabaigoje kreipėsi į advokatą dėl procesinių dokumentų, reikalingų santuokos nutraukimui, parengimo.

28- 2014 m. spalio pabaigoje ieškovas išsikraustė gyventi į jam priklausiusį butą S. S. gatvėje ir davė raktus nuo šio buto sūnui O., kad jis galėtų iki ir po pamokų pabūti pas ieškovą. Po kurio laiko atsakovė atėmė iš vaiko buto raktus, kad vaikas negalėtų su ieškovu matytis. Reguliariai matytis su vaikais ieškovas galėjo tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje;

29- atsakovė ir jos motina nuteikinėja vaikus prieš ieškovą.

302. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

31Atsižvelgiant į Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktą 2015 m. spalio 8 d. išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir ginčo šalių nepilnamečių vaikų išsakytą norą gyventi kartu su motina V. N., taip pat į tai, kad vaikai ir iki šiol gyveno su mama ir atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų nerekomenduojama išskirti, prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su mama – V. N..

323. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

33Atsakovė savo patikslintame priešieškinyje klaidingai nurodo, kad nuo 2015 m. pradžios išaugo ieškovo gaunamas darbo užmokestis nuo 1 820,42 EUR (6 285,56 Lt) iki 3170,30 U. T. pateikiama pažyma patvirtina faktą, jog ieškovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius iki šiol nėra pasikeitęs ir sudaro 1 820,42 EUR (6 285,56 Lt) per mėnesį. Paaiškiname teismui, kad 2015 m. vasario mėnesį ieškovas gavo vienkartinę premiją, kuri kartu su darbo užmokesčiu sudarė 3170,30 EUR. Be to, ieškovo darbdavys moka jam už darbą švenčių ir poilsio dienomis, dėl ko jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį kartais nežymiai skiriasi (atsiskaitymo lapelis už 2015 m. balandžio mėn. pridedamas). Kitų pajamų ieškovas negauna. Pagal 2012-10-16 kreditavimo sutartį su AB SEB banku ieškovas grąžina kredito dalį, kuri vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 196,50 EUR sumą, dėl ko jo pajamos per mėnesį sumažėja minėta suma. Taigi ieškovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 624,24 EUR (1 820,74 EUR – 196,50 EUR) sumą. Atsakovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius per mėnesį vidutiniškai sudaro 376,51 EUR (1 300 Lt). Prašė priteisti iš ieškovo B. N. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 134 EUR (268 EUR x 50 % /100) sūnaus O. N. ir po 150 EUR (300 EUR x 50 % /100) dukros P. N., išlaikymui. Lėšų tvarkytoja paskirti motiną V. N..

34Papildomai prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos pateikti ieškovui elektroniniu paštu ar kitu ieškovo nurodytu elektroniniu paštu ataskaitas apie už praėjusį mėnesį nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą ir ataskaitas pagrindžiančius dokumentus – pirkinių ar paslaugų kvitus ir / ar sąskaitas, pradedant nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės.

354. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

36Prašė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: B. N. turi teisę metų porinių savaičių penktadienį iki 19 val. pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. privalo pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą; B. N. turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir išvykti su jais į savo gyvenamąją ar kitą vietą keturias kalendorines savaites (nebūtinai iš eilės) savo atostogų laikotarpiu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaikų motiną prieš keturioliką kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu B. N. atostogos nesutaps su vaikų ugdymo įstaigos atostogomis, jis įsipareigoja užtikrinti vaikų lankymąsi ugdymo įstaigose šiuo laikotarpiu.

37Bendravimas su vaikais švenčių dienomis: B. N. turi teisę paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 18 val. ir privalo parvežti į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 18 val.: sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną, - poriniais metais; vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, - poriniais metais; kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, - neporiniais metais; sekmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (pirmąją) dieną, - neporiniais metais; pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (antrąją) dieną, - poriniais metais; birželio 24-ąją - Rasos ir Joninių dieną, - poriniais metais; Pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną – poriniais ir neporiniais metais; liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, - neporiniais metais; rugpjūčio 15-ąją - Žolines (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), - poriniais metais; gruodžio 24 – ąją -neporiniais metais; gruodžio 25 – ąją - Kalėdų (pirmąją) dieną -poriniais metais; gruodžio 26 – ąją - Kalėdų (antrąją) dieną -neporiniais metais; balandžio 27– ąją –B. N. gimimo dieną - poriniais ir neporiniais metais; kovo 30 – ąją - nepilnamečio sūnaus O. N. gimimo dieną - poriniais metais; rugpjūčio 1 – ąją – nepilnametės dukros P. N. gimimo dieną - neporiniais metais.

385. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

39Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito asmeninis turtas (LR CK 3.118 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę teismas dalija turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos.

405.1. Dėl ginčo šalims asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

41Atsakovė asmeninės nuosavybės teise turto neturi.

42Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso piniginės lėšos 60 254,52 EUR sumai, gautos šios bylos nagrinėjimo metu už iki santuokos sudarymo įgyto turto: buto, adresu: S. S. g. 96-12, Vilnius, ir 5/574 dalies žemės sklypo, adresu: ( - ), Vilnius (ginčo turtas) pardavimą (81 754,52 EUR pardavimo kaina – AB DNB bankui grąžintas kredito likutis 21 500 ER sumai). Atsakovės reikalavimas aukščiau nurodytas pinigines lėšas įtraukti į ginčo šalių turto balansą ir jas dalinti tarp sutuoktinių yra atmestinas kaip nepagrįsti dėl žemiau nurodomų argumentų:

43Pirma, iki 2005-06-18 (šalių santuokos sudarymo) ieškovas 2003-07-03 sutarties Nr. F-1-12 pagrindu įsigijo ginčo turtą už 110 900 Lt sumą, kurią sumokėjo iš savo sekančių asmeninių piniginių lėšų: 5 545 Lt sumą sumokėjo iš asmeninių piniginių lėšų santaupų; Likusią 105 335 Lt sumą sumokėjo iš AB DNB banko 2004-04-29 kredito sutarties Nr. 1318-04 IV pagrindu ieškovui asmeninės nuosavybės teise suteikto kredito. Taigi, ginčo turto įsigijimui nebuvo panaudotos nei ginčo šalių santuokinės, nei atsakovės piniginės lėšos. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir pripažįsta pati atsakovė savo priešieškiniu. Laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 18 d. (santuokos sudarymo) iki 2014 m. spalio 27 d. (ginčo šalių santuokos nutraukimo bylos iškėlimo) imtinai ieškovas už suteiktą ginčo turto kreditą grąžino AB DNB bankui 6 132,48 EUR (21 174,23 Lt) sumą, kuri yra net 5 kartus mažesnė nei ginčo turto įsigijimo kaina 110 900 Lt sumai. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ginčo turtą buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

44Antra, tuo atveju, jei ieškovas nebūtų įgijęs ginčo turto, santuokos metu atsakovė ir ieškovas būtų priversti nuomotis būstą ir dėl to patirti išlaidas, kurios sudarytų ne mažiau kaip 300 EUR (1035 Lt) per mėnesį, t.y. patirti dvigubai didesnes išlaidas per mėnesį, nei ieškovas mokėjo bankui ginčo turto kredito grąžinimo įmokas po 141,34 EUR per mėnesį. Be to, ieškovas galėjo ginčo turtą išnuomoti ir gauti pajamų, kurių užtektų ne tik mokėti kredito įmokas bankui, bet ir liktų pragyvenimui. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog santuokos metu ieškovo sumokėtos kredito grąžinimo įmokos bankui buvo panaudotos šeimos interesais ir šios lėšos nekompensuotinos atsakovei;

45Trečia, atsakovė, kaip to reikalauja LR CPK 178 str., nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog santuokos metu ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Be to, atsakovė iki 2005 metų gyveno jos motinai priklausančiame bute adresu: Laisvės pr. 53B-18, Vilnius. Ši faktą patvirtina atsakovės teismui pateikta 2004 m. birželio 24 d. rangos sutartis dėl virtuvės baldų gamybos ir 2004-12-08 išperkamosios nuomos sutartis, kuriose atsakovė savo gyvenamąją vietą nurodė atsakovės motinai priklausančiame bute adresu: Laisvės pr. 53B-18, Vilnius. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai, jog ji „iki santuokos sudarymo į ginčo butą įdėjo savo asmenines lėšas perkant, - šaldytuvą ARDO už 1 825,83 Lt sumą, virtuvės baldus už 5 551 Lt sumą, duris už 1 300 Lt sumą, kas bendrai sudaro 8 676,83 Lt“, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes šių daiktų ginčo bute niekada nebuvo, o jie buvo pirkti ir palikti atsakovės motinos bute adresu: Laisvės pr. 53B-18, Vilnius. Be to, aukščiau minėti atsakovės nurodyti neva jos atlikti ginčo buto pagerinimai už jos asmenines piniginės lėšas 8 676,83 Lt sumai, lyginant su ginčo turto kaina, nėra esminiai. Šaldytuvas, virtuvės baldai ir durys yra kilnojamieji daiktai ir juos galima laisvai atskirti nuo nekilnojamojo turto nepadarant jam esminės žalos, dėl ko atsakovės aukščiau nurodytų daiktų įsigijimas nereiškia, kad yra pagerinamas nekilnojamasis turtas. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ginčo turtą buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

46Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo įsitikinimu, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso piniginės lėšos 60 254,52 EUR sumai, ieškovo gautos pardavus jo iki santuokos sudarymo įgytą ginčo turtą, dėl ko šios piniginės lėšos į dalintino turto balansą neįtraukiamos.

475.2. Dėl bendro sutuoktinių turto balanso

485.2.1. Nekilnojamasis turtas: nekilnojamojo turto kompleksas: butas, unikalus numeris 4400-2357-4832:3807, esantis adresu: ( - )., ir 31423/8146900 dalis žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - )., esantis adresu: ( - ). Turto bendra rinkos vertė šiai dienai sudaro 116 000 EUR.

495.2.2. Kilnojamieji daiktai: kilnojamieji daiktai, esantys bute adresu: ( - ) Vilniaus r. sav.: dvigulė medinė lova su čiužiniu 500 EUR vertės; dvi miegamojo spintelės 140 EUR vertės; vonioje esanti komoda 80 EUR vertės; svetainėje esanti medinė komoda 300 EUR vertės; 200 litrų talpos akvariumas su įranga 300 vertės; virtuvės baldų komplektas (stalas ir keturios kėdės) 600 EUR vertės; lauko baldų komplektas (stalas ir keturios kėdės) 250 EUR vertės; skalbimo mašina „SAMSUNG“ 400 EUR vertės; šaldytuvas „SAMSUNG“ 400 EUR vertės; dvi garso kolonėlės „S90“, kurių vertė sudaro 150 EUR; garso stiprintuvas „MARANTZ“ 100 EUR vertės; radijo imtuvas „Kenwood“ 50 EUR vertės; fotoaparatas „Canon EOS 30“ su visais priedais 1 500 vertės; vaizdo kamera „SONY HD“ 700 EUR vertės; monitorius „SAMSUNG 23“ 100 EUR vertės; dulkių siurblys „ELEKTROLUX“ 190 EUR vertės. Kilnojamųjų daiktų bendra rinkos vertė sudaro 5 760 EUR.

505.2.3. Transporto priemonės: keleivinis automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: ( - ), mėlynos spalvos, kurio rinkos vertė sudaro 5 730 EUR; Keleivinis automobilis CITROEN, XANTIA, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: ( - ), raudonos spalvos, kurio rinkos vertė sudaro 680 U. V. transporto priemonių kaina nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ žinyną.

515.2.4. Skoliniai įsipareigojimai: Teisės ir pareigos pagal 2012 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. 15A1218211842-74 su AB SEB banku. 2014 m. spalio 15 dienai bendras negrąžintas kredito likutis sudarė 69 109,73 EUR sumą.

525.2.5. Bendras turto balanas : viso turto už 128 170 EUR ; viso skolinių įsipareigojimų už 69 109,73 EUR; viso dalintino turto turto minusavus skolinius įsipareigojimus už 59 060,27 EUR.

535.3. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo.

54CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais.

55Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovui B. N. asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti:

565.3.1 Nekilnojamąjį turtą: nekilnojamojo turto kompleksą – butą, unikalus numeris ( - ), esantį adresu: ( - ) sav., ir 31423/8146900 dalis žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), esančio adresu: ( - )1. Turto bendra rinkos vertė šiai dienai sudaro 116 000 EUR.

575.3.2. Kilnojamuosius daiktus: kilnojamuosius daiktus, esančius bute adresu: ( - ) Vilniaus r. sav.: dvigulę medinę lovą su čiužiniu 500 EUR vertės; dvi miegamojo spinteles 140 EUR vertės; svetainėje esančią medinę komodą 300 EUR vertės; virtuvės baldų komplektą (stalą ir keturias kėdes) 600 EUR vertės; lauko baldų komplektą (stalą ir keturias kėdes) 250 EUR vertės; skalbimo mašiną „SAMSUNG“ 400 EUR vertės; šaldytuvą „SAMSUNG“ 400 EUR vertės; dvi garso kolonėles „S90“, kurių vertė sudaro 150 EUR; garso stiprintuvą „MARANTZ“ 100 EUR vertės; radijo imtuvą „Kenwood“ 50 EUR vertės; fotoaparatą „Canon EOS 30“ su visais priedais 1 500 vertės; vaizdo kamerą „SONY HD“ 700 EUR vertės; monitorių „SAMSUNG 23“ 100 EUR vertės; dulkių siurblį „ELEKTROLUX“ 190 EUR vertės. Kilnojamųjų daiktų bendra rinkos vertė sudaro 5 380 EUR.

585.3.3. transporto priemonę: keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: ( - ), mėlynos spalvos, kurio rinkos vertė sudaro 5 730 EUR.

595.3.4. Skolinius įsipareigojimus: Teises ir pareigas pagal 2012 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. 15A1218211842-74 su AB SEB banku. 2014 m. spalio 15 dienai bendras negrąžintas kredito likutis sudarė 69 109,73 EUR sumą.

60Viso turto už 127 110 EUR

61Viso skolinių įsipareigojimų už 69 109,73 EUR

62Viso dalintino turto turto minusavus skolinius įsipareigojimus už 58 000,27 EUR

63Prašymą priteisti aukščiau nurodytą turtą ir skolinių įsipareigojimų vykdymą iš esmės grindė šiais argumentais:

64Pirma, atsakovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius per mėnesį sudaro apie 376,51 EUR, dėl ko ji neturėtų finansinių galimybių mokėti bankui kredito įmokų vidutiniškai po 196,50 EUR sumą, kuri sudaro pusę jos gaunamų pajamų, bei išlaikyti nekilnojamąjį turtą, juo labiau skirti piniginių lėšų savo bei dviejų vaikų poreikių tenkinimui.

65Antra, ginčo šalims priklausantis butas yra nedalus dėl ko natūra jo padalinti nėra galimybės.

66Trečia, ginčo šalims gyventi kartu viename bute nėra galimybės, nes nuolatos kyla konfliktai. Dėl nurodytų priežasčių butas ir įsipareigojimai bankui priteistini ieškovui, nepaliekant ginčo šalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu, būtų išvengta konfliktų tarp šalių bei galimų ginčų dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

67Ketvirta, kreditorius AB SEB bankas žodžiu informavo ieškovą, jog pateiks teismui atsiliepimą į šį patikslintą ieškinį ir jame nurodys, kad sutinka atsisakyti atsakovės kaip skolininkės su sąlyga, kad po santuokos nutraukimo ginčo butas ir 31423/8146900 dalis žemės sklypo pereis ieškovo B. N. asmeninėn nuosavybėn.

685.4. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovei V. N. asmeninės nuosavybės teise prašome priteisti:

695.4.1. Transporto priemonę: keleivinį automobilį CITROEN, XANTIA, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: ( - ), raudonos spalvos, kurio rinkos vertė sudaro 680 EUR.

705.4.2. Kilnojamuosius daiktus: kilnojamuosius daiktus, esančius bute adresu: ( - ): vonioje esančią komodą 80 EUR vertės; 200 litrų talpos akvariumą su įranga 300 vertės. Kilnojamųjų daiktų bendra rinkos vertė sudaro 380 EUR.

71Viso turto už 1 060 EUR

726. Dėl sutuoktiniams priteistinų turto dalių (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

73Prašė santuokoje įgytą turtą dalinti lygiomis dalimis.

747. Dėl kompensacijos dalijant santuokoje įgytą turtą priteisimo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

75Santuokoje įgyto turto vertė minusavus skolinius įsipareigojimus sudaro 59 060,27 EUR, ½ dalis turto vertės sudaro 29 530,135 EUR.

76Dalijant santuokoje įgytą turtą natūra ieškovui tenka turto už 58 000,27 EUR, atsakovei už 1 060 U. Į. kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančio turto vertę bei kiekvienam sutuoktiniui tenkančias santuokoje įgyto turto dalis iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 28 470,14 EUR (29 530,135 EUR – 1 060 EUR) piniginė kompensacija už atsakovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

778. Dėl kompensacijos priteisimo.

78Atsižvelgiant į CK 3.98 straipsnio nuostatas, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai vieno sutuoktinio asmeninės lėšos buvo panaudotos turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigijimui, dėl ko šio turto vertė padidėjo. Kompensacijos dydis nustatomas paskaičiuojant realų sutuoktinio praradimą dėl asmeninių lėšų panaudojimo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, balsanso vertės padidėjimui.

79Atsakovės motina padovanojo atsakovei 17 367,76 EUR (59 967,40 Lt) sumą, kurią atsakovė panaudojo santuokoje įgyto ir dalinamo buto ir žemės sklypo įsigijimui. Taigi, atsakovės praradimas dėl jos asmeninių lėšų panaudojimo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, balanso vertės padidėjimui sudaro 17 367,76 U. R. išdėstytu ir vadovaujantis CPK 3.98 straipsniu, realus atsakovės asmeninių lėšų praradimas sudaro 8 683,88 EUR (17 367,76 EUR / ieškovui tenkanti ½ dalis dalintino turto), t. y. tiek kiek ieškovui tenkanti turto dalis tapo didesnė dėl atsakovės panaudotų asmeninių lėšų, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 8 683,88 EUR kompensacija.

809. Dėl kompensacijos už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą kredito grąžinimui priteisimo.

81Pagal bendrąją taisyklę teismas dalija turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 3.67 straipsnio 1 dalis, 6.9. straipsnio 1 dalis). Atsakovė nuo 2014 m. spalio mėnesio, t.y. nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, nevykdo prievolės mokėti bankui kredito grąžinimo įmokas.

82Teismui netenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2012 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. 15A1218211842-74 su AB SEB banku įvykdymą už atsakovę V. N. už laikotarpį nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014 m. spalio 27 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2015 m. birželio 5 dienai sudaro 1 030,24 EUR (2 094,36 EUR – ½ dalis atsakovės sumokėtos 67,78 EUR sumos, kas sudaro 33,89 EUR) / ½ dalis) sumą.

83Atsakovas pateikė priešieškinį ir atsiliepimą, su vėlesniais patikslinimais, į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 125-130, 161; t. 2, b. l. 124-126; t. 3, b. l. 178-181). Atsakovė priešieškiniu, su vėlesniais patikslinimais, prašė nutraukti santuoką dėl B. N. kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. N.; iš B. N. nepilnamečių vaikų naudai priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur. per mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno iš jų pilnametystės; Iš B. N. nepilnamečių vaikų naudai priteisti po 687,12 Eur. išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečiams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti V. N.; pripažinti, kad butas, esantis S. S. g. 96-12, Vilniuje ir 5/574 dalis žemės sklypo, esančio S. S. g. 96, Vilniuje, šalių įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; priteisti iš B. N. V. N. naudai 39204,28 Eur. kompensaciją už parduotą butą, esantis S. S. g. 9612, Vilniuje ir 5/574 dalis žemės sklypo, esančio S. S. g. 96, Vilniuje; priteisti iš B. N. V. N. naudai 1256,49 Eur. (4338,42 Lt) kompensaciją už baldus likusius bute, esančiame S. S. g. 96-12, Vilniuje; padalinti kotedžą, esantį ( - ) Vilniaus raj., unikalus Nr. ( - ) bei 5554/2036725 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir V. N., a.k. ( - ), priteisti 4/5, o B. N., a.k. ( - ) priteisti 1/5 dalis šio turto; Automobilį Citroen, valstybinis Nr. ( - ) priteisti B. N. asmeninės nuosavybės teise; automobilį VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) priteisti V. N. asmeninės nuosavybės teise; visas prievoles pagal 2012-10-16 kredito sutartį Nr. 15A121821 1842-74 su AB SEB banku V. N., a.k. ( - ) ir B. N., a.k. ( - ) įpareigoti vykdyti solidariai; po santuokos nutraukimo V. N. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „Verigo“.

84Priešieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais.

851. Dėl santuokos iširimo priežasčių ir atsakovo kaltės.

861.1. Su ieškovu susipažino 2001 metais, labai gražiai draugavo ir 2001 m. nusprendė kartu gyventi. Tam ieškovas 2004-04-22 paėmė kreditą DNB banke 31590 Eurų ir nupirko butą adresu S. S. g. 96-12, Vilniuje. Kartu įrengė butą, 2004-12-08 atsakovė išsimokėtinai nupirko šaldytuvą ARDO – 1825,83 Lt vertės ir 2004-08-24 d. virtuvę – 5551 Lt vertės. 2004 metais pradėjo bute gyventi, o 2005-06-18 įregistravo santuoką. Visą laiką pagal kredito sutartį ieškovas mokėjo įmokas bankui iš mūsų šeimos pajamų. Gyvenant kartu, atsakovas skyrė dėmesio šeimai ir iš pradžių šeimyninis gyvenimas klostėsi neblogai;

871.2. 2012-10-01 motina R. V. padovanojo 59 96740 Lt buto ir žemės sklypo adresu ( - ) Vilniuje, pirkimui. 2012-10-10 nusipirko butą ir žemės sklypą adresu Vilniaus r. ( - ). Tam buvo panaudoti mano motinos dovanoti pinigai ir paimtas kreditas SEB banke – 72585,8 EUR.

881.3. Problemos šeimoje prasidėjo 2012 metų rudenį, kai pradėjome su vyru gyventi kotedže. Jau nuo 2013 metų rudens vyras be jokių užuominų pradėjo mane varyti su vaikais iš mūsų bendro būsto. Santykiai vis blogėjo, nors stengėsi daryti viską tam, kad išsaugočiau šeimą.

891.4. 2014 m. spalio mėn. pabaigoje neblaivus sutuoktinis eilinį kartą pradėjo mane varyti iš namų, todėl buvo priversta kreiptis į policiją. Pranešiau apie ieškovo netinkamą elgesį. Būtent tada jis paliko mane ir vaikus, t. y. nuo 2014-10-24 d. išėjo gyventi į butą ( - ), Vilniuje.

901.5. Pasisakydama dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog per lietų nevažiavo paimti vaikų, namuose aptiktą neįprastą cukrų ir vandenį, žvakę ir ikoną, nurodė, jog bijo važiuoti, kai yra labai didelis lietus ir griaustinis, kadangi smarkiai rasoja automobilio langai ir yra labai blogas matomumas, o kas liečia cukrų, vandenį, žvakes ir įkoną, tai vanduo ir cukrus yra maisto produktai, žvakės ir ikona naudota, kadangi ji yra tikinti.

911.6. Jeigu vaikai blogai prižiūrimi ir auklėjami, tai kodėl ieškovas nurodo, kad nepilnamečių interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Pats ieškovas nepasižymi ypatingais gabumais auklėjant ir prižiūrint vaikus. Ieškovas šalia vaikų dažniausia miega, o ne auklėja ar žaidžia su jais. Visa tai leidžia abejoti ieškovo rimtu apsisprendimu išsituokti. Susidaro įspūdis, kad jis tuščioje vietoje ieško priežasčių išsituokti. Nebent galima prielaida, kad ieškovas turi kitą, naują gyvenimą, kuriame man ir vaikams nėra vietos. Šeimoje esminių konfliktų nebuvo ir ieškovo nurodyti motyvai panašus į kaprizą, o ištuoka tai labai didelė trauma 2 nepilnamečiams vaikams, manau būtina išbandyti visas galimybės išsaugoti šeimą.

921.7. Patikslintame ieškinyje ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, nurodytus faktus iškraipo, interpretuodamas sau naudinga linkme. Dėl santuokos iširimo atsakovė nekalta, nes ieškovas visada savo poreikius ir norus iškeldavo į pirmą vietą ir jei mūsų nuomonės nesutapdavo: įsižeisdavo, supykdavo ir galėjo nepratarti nei žodžio porą savaičių. 1.8. Po pirmųjų dekretinių atostogų grįžau dirbti į bankrutuojančią bendrovę, o vėliau įsidarbinau drabužių parduotuvėje kasininke. Darbo pagal finansininkės specialybę nesusiradau, nes tuo metu buvo sunkmetis, ir griebiausi bet kokio darbo. Po antro vaiko gimimo susirasti darbą buvo dar sunkiau, nes su dviem mažamečiais vaikais įdarbinama nenoriai, kadangi vaikai dažnai serga. Susiradau darbą Lietuvos pašte, kadangi, vyro manymų, darbas buvo neprestižinis, pastarasis reikalavo, kad šio darbo atsisakyčiau. Todėl nepagrįsti ieškovo priekaištai, kad aš neieškojau galimybių įsidarbinti ir neprisidėjau prie šeimos finansų. Nuo 2014 lapkričio mėnesio dirba pagal specialybę – apskaitininke UAB „Atliekų tvarkymo tarnyboje”. Kol buvo vaikų priežiūros atostogose, gaudavau motinystės pašalpą, tarp vaikų gimimų dirbo, o visas gautas lėšas skirdavo šeimos poreikiams tenkinti.

931.9. Nurodė, jog nesutinka su ieškovo kaltinimais, jog atsakovė nesirūpino šeima ir vaikais, keldavo nepagrįstus konfliktus, ieškovą įžeidinėdavo. Priešingai, vyras man prižiūrėti vaikus padėdavo nenoriai ir atvirai sakė, kad aš motina ir tai mano rūpestis. Kelis kartus iš nuovargio buvau praradus sąmonę. 2012 m. vyras pats kvietė greitąją medicinos pagalbą, kai apalpau. Ieškovas visą mažamečių vaikų priežiūrą palikdavo man, o pats reguliariai lankydavosi sporto klube ir važinėdavo dviračių.

941.10. Dėl ieškovo priekaišto, jog neleisdavau pasiimti sūnaus į dviračių varžybas, nurodė, jog 2010 metais vyko dviračių varžybos Druskininkuose, kuriuose dalyvavo ieškovas ir sūnus O.. Pirma važiavo vaikai, vėliau suaugusieji. Mums su O. ieškovo teko laukti 2 valandas, per kurias vaikas verkšleno, klausinėjo kada baigsis laukimas ir galėsim važiuoti namo. Pasakiau vyrui, kad vaikas dar per mažas tokioms pramogoms ir šiais metais nereikėtų jo vežtis į kitus miestus. Iki sezono pabaigos ieškovas į varžybas važiavo vienas, o kitais metais kai mes su sūnumi norėjome važiuoti kartu – jis mūsų nepaėmė (atkeršijo).

951.11. Atsakovės tėvai visada padėjo prižiūrėti vaikus, kai norėjo su vyrų pabūti kartu. Kai pradėjau dirbti pagal slenkantį grafiką drabužių parduotuvėje, o vėliau pašte (6 darbo dienos), tai vyras atveždavo vaikus pas mano tėvus, o pats ėjo žvejoti arba miegoti. Mano tėvai padėjo ne tik vaikų priežiūroje, bet ir rėmė materialiai.

961.12. Baigus anksčiau darbą pašte, važiuodavo berniuko pasiimti iš mokyklos. Skambindavo auklėtojai ir ji išleisdavo O. iš klasės. Vaikas laukdavo prie mokyklos. Nebuvo būtinybės visą dieną praleisti prailgintos dienos grupėje. Visa vaikų priežiūra atiteko atsakovei. Pamokas visada su vaiku ruošdavo atsakovė, o ieškovas tuo metu aktyviai sportuodavo sporto klube arba namuose. 2014 mokslo metų pradžioje su O. pamokas pradėjo ruošti ieškovas. Dažnai vyras buvo pavargęs, todėl su vaiku mažai skaitė, netikrino kaip sudėta kuprinė. Be to, pamokas pradėdavo ruošti vėlai, apie 21 val., kai pats išsimiegodavo po darbo, nors tokiu laiku sūnui jau reikėtų eiti miegoti. Vyrui kantrybės su vaiku ruošti pamokas užteko tik iki spalio vidurio.

971.13. Dėl 2014-08-29 įvykusio įvykio paaiškino, jog tuo metu rengėsi švęsti gimtadienį, laukė svečių. Prieš jiems ateinant paskambino mama ir pasakė, kad dukra peršalo, bet iš esmės nieko baisaus ir kad mes važiuodami kitą dieną pasiimti vaikų nupirktume vaistukų. Vyras reikalavo, kad aš važiuočiau pasiimti dukrą iš kaimo, bet kadangi jau buvo pradėję rinktis svečiai, nuvažiuoti teko jam pačiam. Dėl to jis labai supyko. Nuvežus į ligoninę, dukrai buvo diagnozuotas šlapimo pūslės uždegimas, paskirtas gydymas ir ji išleista namo. Ieškovas namo grįžo po maždaug 1,5 val., su manimi nekalbėjo, nenorėjo bendrauti su svečiais, tik pastoviai su kažkuo susirašinėjo. Ieškovas nurodo netiesą, teigdamas, kad buvome neblaivūs. Mes su svečiais daug bendravom, žaidėm su vaikais iki sutemų. Tą vakarą paaiškėjo, kad ieškovas turi kitą moterį. Man buvo labai skaudu, buvau supykusi, tačiau vyro nemušiau. Kaimynai gimtadienyje nedalyvavo. Santuokos nutraukimo iniciatoriumi buvo ieškovas, paskutinius du metus pastarasis nenoriai bendravo su šeima ir niekur nenorėjo kartu su manimi eiti. Bandė įrodyti, kad nevykėlė, neprižiūri vaikų ir namų ir t.t.

981.14. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas maždaug nuo 2012 metų artimai bendravo su kita moterimi ir tai buvo pagrindinė skyrybų priežastis. Ieškovo neištikimybės faktą patvirtins liudytojai.

992. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

1002.1. Gyvendami santuokoje įgijo: transporto priemonę Citroen, v.n. ( - ) - 800 Lt vertės; transporto priemonę VW Passat, v.n. ( - ) – 1500 Lt vertės; butą, adresu ( - ) 176 000 Lt vertės ir 5554/2036725 esančio žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), – 12883,43 Lt vertės.

1012.2. Kreditą už 2004 metais nupirktą butą adresu ( - ), Vilniuje, mokėjo iš bendrų šeimos lėšų, t. y. nuo 2005-06-18 iki 2014-10-31. Todėl atsakovei priklauso ½ dalis buto (CK 3.90 straipsnis). Butas priteistinas ieškovui, o atsakovei kompensacija – ½ dalis ieškovo sumokėtos įmokos DNB bankui. Ieškovas pateikė pažymą, kad paimtas kreditas 31590,02 Eurų ir skola sudaro 21738,38 Eurų.

1022.3. Kadangi į minėtą butą iki santuokos sudarymo įdėjo savo asmeninės lėšas perkant šaldytuvą, virtuvę, todėl atsakovei priklauso kompensacija – 7376,83 Lt : 2=3688,42 Lt. Santuokos metu pirko duris už 1300 Lt, todėl atsakovei priklauso 650 Lt kompensacija. Viso man priklausančia kompensacija už bute esančius baldus 4338,42 Lt.

1032.4. Buto kaina pirkimo metu buvo 110 000 Lt, šiuo metu – 260 000 Lt. Skola bankui sudaro 21738,38 Eur, t. y. 75,058,28 Lt. Nuo buto vertės 260 000 Lt grąžinus skolą bankui mums lieka 184 941,72 Lt. Kadangi ieškovas perkant butą sumokėjo 5000 Lt, tai atsakovei priklauso kompensacija 18494172-5000:2=89970, 86 Lt. Viso kompensacija už butą esantį adresu S. S. g. 96-12, Vilniuje sudaro 94309,28 Lt.

1042.5. Kotedžą, esantį adresu Vilniaus r., ( - ) būtina padalinti, atsakovei V. N. priteisiant 3/5 dalis turto, kadangi 1/5 dalis turto buvo nupirkta už mano motinos dovanotus pinigus, o likusios 2/5 dalis priteisiamos ieškovui, B. N..

1052.6. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas 2015-01-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė ginčo butą, esanti ( - ), Vilniuje ir 5/57 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje. Ginčo butas ir žemės sklypo dalis buvo parduoti už 81754,52 Eur. Iš gautos sumos 21500 Eur buvo panaudota paskolai AB DNB bankui padengti. Be to, ieškovas įsigyjant šį turtą 2004 metais už jį sumokėjo 5000 Lt (1448, 10 Eur) pradinę įmoką asmeninėmis lėšomis. Taigi pardavus minėta turtą buvo gauta 58806,42 Eur (81754,52 Eur. – 21500 Eur – 1448, 10 Eur) suma, kuri yra dalintina tarp šalių. Kadangi su manimi gyventi lieka du nepilnamečiai vaikai, iš ieškovo atsakovei priteistina 2/3 dalys dalintinos sumos, gautos pardavus butą su žemės sklypo dalimi. Todėl iš ieškovo priteistina atsakovės naudai 39204,28 Eur (58806,42 Eur. x 2/3).

1063. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

107Ginčo byloje nėra, ieškovas pats mano, kad vaikai turi gyventi su motina, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. N..

1084. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

109Šiai dienai ginčo dėl bendravimo su vaikai nėra, ieškovas bendrauja jam ir vaikams patogiu laiku.

1105. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

1115.1. Vienam vaikui per mėnesį maistui išleidžiama po 400 Lt. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kt., tenkančios vaiko daliai. Per mėnesį tai sudaro 100 Lt. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasariui, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Kadangi vaikai sparčiai auga, tai naujus drabužius būtina pirkti dažnai. Per mėnesį vaiko aprangai būtina išleisti apie 100 Lt.

112Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Vaiko poilsio ir laisvalaikio poreikiams patenkinti būtina išleisti per mėnesį apie 100 Lt.

113Be minėtų išlaidų būtina pirkti vaistus, vitaminus – 30 Lt, buitinę chemiją – 20 Lt, higienos priemones – 20 Lt, knygas – 30 Lt, žaislus - 50 Lt, baldus, indus, patalynę, namų apyvokos daiktus – 60 Lt. Atostogų išlaidos per metus sudaro 1200 Lt (minimali kelionės kaina), per mėnesį tai sudaro 100 Lt.

114Viso išlaidos 1 mėnesiui vienam vaikui sudaro ne mažiau 1010 Lt.

115Vaikai yra labai gabūs. P. N. lankė muzikos mokyklą, mokestis – 75 Lt kas mėnesį. Polina lanko darželį, kas mėnesį mokestis sudaro apie 200 Lt. O. N. lankė muzikos mokykla, mokestis 90 Lt kas mėnesį, sporto centrą – mokestis 90 Lt kas mėnesį. O. mokosi vidurinėje mokykloje.

1165.2. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nuo 2015 metų pradžios gerokai išaugo ieškovo atlyginimas gaunamas iš UAB „Bennet Distributors“, nuo 6285,56 Lt (1820,42 Eur) iki 3170,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės įsitikinimu, ieškovo gaunamos pajamos leidžia mūsų vaikams teikti didesnį, nei būtinus jų poreikius patenkinantį išlaikymą, todėl iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistinas po 300 Eur išlaikymas, mokant jį kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

1176. Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

118Nuo 2014-09-01 vaikų tėvas vaikų išlaikymui pervedė 2014-11-03 - 165 Lt, 2014-11-16 – 90 Lt, 2014-12-07 – 100 Lt, sumokėjo 100 Lt grynais pinigai, viso - 455 Lt ir 4 kartus pirko maistą: bendrai 400 Lt sumai. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro nuo 2014-09-01 – 2014-12-30 už 3,5 mėn. x1600=5600 Lt, 5600-855=4745 Lt. po 2372,5 Lt kiekvienam vaikui.

1197. Dėl kreditinių įsiskolinimų. Nurodė, jog kreditorių sąrašą nurodė ieškovas, kitų kreditorių neturi.

1208. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo. Prašė, jog po santuokos nutraukimo pakeisti į pavardę – „Verigo“.

121Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti (El. bylos priedas, t. 1, 158-160). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1221. V. N. priešieškinyje nurodo, kad ji su vyru gražiai gyveno ir todėl bendram gyvenimui jis paėmė 2004-04-22 kreditą banke DNB ir nupirko butą, esantį S. S. g. 96-12, Vilnius. Atsakovė nurodo, kad šis butas pirktas iš jų abiejų bendrų lėšų, tačiau šių teiginių nepagrindė. Šalių santuoka sudaryta 2005-06-18 dieną, tai laikytina, kad šis butas įsigytas asmeniškai už ieškovo lėšas ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat ieškovė nepateikė šaldytuvo ir virtuvės įrengimą pagrindžiančių įrodymų.

1232. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovas savo asmeniniams poreikiams tenkinti naudojo lėšas, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir todėl jai priklauso ½ dalis buto, esančio ( - ) Vilnius. Tačiau, atsakovė nepagrindžia tokio jos motyvuojamo reikalavimo, nes nepateikia jokių įrodymų, kad šis butas pirktas iš bendrų lėšų. Todėl prašymas dėl dalies turto kompensavimo nepagrįstas ir atmestinas.

1243. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad teismui nustatant minimalius vaiko poreikius maistui, atsižvelgtina į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymą Nr. ( - ) pasirašytą 2005-02-22 dieną. Jame nurodyta, kad mokiniams vienos dienos maitinimo išlaidos sudaro po 8,2 Lt per dieną, o per mėnesį 254,00 Lt. Ir toliau atsakovė niekuo nepagrįsdama nurodo, kad jos vienam vaikui per mėnesį išleidžiama po 400,00 Lt. Atsakovės toks teiginys tik dar kartą įrodo, kad ji nesivargina grįsdama savo reikalavimų. Toks teiginys klaidina teismą, nes neatsižvelgiama, kalbant apie sumas nei į vaikų amžiaus skirtumą, nei į tai, kad vienas vaikas – berniukas, o kitas — mergaitė. Todėl, arčiausiai tiesos yra teiginys, kad vaikams maistui vidutiniškai išleidžiama maistui po 254,00 Lt. per mėnesį, o ne po 400,00 Lt., kaip nepagrįstai teigia atsakovė.

1254. Atsakovė nurodo, kad išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu sudaro ir išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunaliniams patarnavimams ir kt. Nepagrįstai ir neatsakingai bei teismą klaidinančiai atrodo tokie teiginiai, kaip buto remontui, nes nesuprantama, kodėl naujam būstui reikia remonto. Taip pat liko neatskleista sąvoka – išlaidos būsto priežiūrai. Todėl reikalavimas šioms, išvardintoms atsakovės reikmėms nėra pagrįstas ir teismo neturėtų būti vertinamas, kaip įrodymas.

1265. Nepagrįstai atsakovė teigia, kad tiek aprangai, tiek ir poilsio bei laisvalaikio poreikiams tenkinti reikia skirti po 100,00 Lt, kadangi nepateikiami jokie tai pagrindžiantys įrodymai. Pateikta pažyma dėl nario mokesčio Nr. 14/01 iš VŠĮ sporto centro SAKURA, kad mokamas nario mokestis kas mėnesį 90,00 Lt. Šią pažymą pasirašė direktorius A. P., kuris nei faktiškai, nei juridiškai tokiu nėra. Nuo 1994 metų, kai buvo įkurtas karate klubas SAKURA, vienintelis klubo vadovas ir įkūrėjas yra B. M., kuris būdamas prezidentu tik vienas ir turi apvalų antspaudą bei turi teisę išduoti tokio pobūdžio pažymas. Todėl tokia, kaip pateikta prie priešieškinio pažyma, nėra teisėtas dokumentas, pagrindžiantis išlaidas dėl sūnaus sportavimo. Šią, pateiktą informaciją galima lengvai patikrinti, jeigu internete įvedama užklausa – karate klubas SAKURA.

1276. Nepagrįsti teiginiai, kad reikia pirkti baldus, indus, patalynę, namų apyvokos reikmenis, nes tokie daiktai kas mėnesį nėra perkami ir todėl, nurodyta suma – 60,00 Lt neturi būti įtraukiama į kas mėnesį vaikams išlaikyti priteisiamą piniginę sumą.

1287. Neteisingai priešieškinio pateikėja nurodo, kalbėdama apie tėvų turtinę padėti, faktines aplinkybes. Ji nurodo tik šalių darbo užmokestį bei tai, kad tėvo darbo užmokestis yra 4,8 karto didesnis už jos. Ir todėl, anot V. N., tokiu pačiu skirtumu turi būti priteisiamos sumos vaikų išlaikymui mokant kas mėnesį iš tėvo po 800,00 Lt. Tačiau, ieškovė nutyli, kad abi kredito sumos yra dengiamos iš B. N. darbo užmokesčio. Ir todėl nepriklausomai nuo to, kada tarp šalių bus nutraukta santuoką kreditą bankui gali dengti tik vyras, nes žmonos darbo užmokestis nėra toks, kad bankas sutiktų jai perkelti įsipareigojimą pagal kredito sutartį.

1298. Nurodė, jog sutinka su V. N. prašymu, kad po santuokos nutraukimo jos pavardė būtų – „Verigo“.

130Išvada byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog lankėsi ieškovo ir atsakovės ieškinyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu ( - ) Vilniuje. Apsilankymo metu namuose nieko nebuvo, paliktas kvietimas susisiekti, į kurį ieškovas atsiliepė ir telefonu informavo, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena adresu ( - ) Vilniaus rajone. Skyriaus vyriausiajai specialistei pakartotinai apsilankius ieškovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad 2 kambarių bute su visais patogumais, gyvena ieškovas B. N.. Ieškovo teigimu, būstas nuosavybės teise priklauso jam. Būsto būklė gera, apsilankymo metu čia buvo labai tvarkinga ir švaru, nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos buitinės sąlygos svečiuotis pas tėvą. Ieškovas dirba Informacinių technologijų (IT) skyriaus vadovu UAB „Bennet Distributors“, gauna apie 6000 Lt (1738 Eur) darbines pajamas. Atsižvelgdami į anksčiau išdėstytą informaciją, bylos medžiagą, vaikų amžių bei tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, jog iš esmės neprieštarauja, kad šalių nepilnamečių vaikų: O. N. (gim. 2006-03-30) ir P. N. (gim. 2011-08-01) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 151-154).

131Išvada byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu ( - ) Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad atsakovė su dviem vaikais O. N., gim. 2006-03-30, ir P. N., gim. 2011-08-01, gyvena dviejų aukštų nuosavame kotedžo tipo bute. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, būstas labai tvarkingas, erdvus, šiltas ir saugus. O. N. mokosi Vilniaus „Ateities“ vidurinėje mokykloje, lanko karate būrelį ir baseiną. P. N. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Vėrinėlis“, papildomai lanko baseiną. Atsakovė su vaikais laisvalaikio metu eina į kiną, teatrą, koncertus, važiuoja pas senelius ir t.t. Su tėvu vaikai susitinka pagal nustatytą bendravimo tvarką. Apie laisvalaikį su tėvu vaikai praktiškai nieko nepasakė, sūnus paminėjo, kad daug miega ir daro ką nori. Socialinio darbuotojo bendravimas su vaikais vyko ir dalyvaujant motinai, ir jai nedalyvaujant. Vaikai bendravo noriai, elgėsi laisvai, kalbėjo drąsiai. Bendravimo metu buvo pastebėta, kad vaikai vienodai myli abu tėvus, bet su motina jie turiningiau praleidžia laiką, pagalbos visada jie kreipiasi pas mamą kuri visada jiems padeda. P. N. pasakė, kad nori gyventi su motina. O. N. pasakė, kad norėtų savaitę gyventi pas motiną, ir savaitę gyventi pas tėvą. Atsižvelgiant į mažametės P. N. išsakytą norą likti gyventi su motina, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžiaus, prisirišimo laipsnį prie motinos, į tas faktines aplinkybes, kad vaikas dabar nuolat gyvena su motina, manome, kad nepilnametės P. N. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesams. Nepaisant to, kad nepilnametis O. N. norą gyventi ir su tėvu, ir su motina, būtina stengtis kad abu vaikai gyventų kartu ir tuo pačiu metu abiems vaikams turi būti suteikiama galimybė nevaržomai kuo daugiau bendrauti su tėvu kurį jie labai myli. Manome, jog siekiant išvengti sesers ir brolio atskyrimą, nepilnamečio O. N. gyvenamosios vietos nustatymas turi būti nustatytas su motina, tuo labiau, kad abu vaikai šiuo metu pastoviai gyvena su motina ir neišreiškė aiškaus noro likti gyventi su tėvu. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu galimas tik tuomet, jeigu ieškovas pateiks rimtų įrodymų, pagrindžiančių, kad toks gyvenamosios vietos nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Priešingu atveju, pirmenybė auklėti nepilnametį sūnų ir gyventi su juo kartu turi atitekti vaiko motinai (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 53-55).

132Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB banko atstovas pateikė atsiliepimus į šalių teiktus procesinius dokumentus, prašė bylą nagrinėti trečio asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog neprieštarauja, jog prievolės kylančios iš kredito sutarties būtų vykdomos solidariai. Papildomai nurodė, jog 2015-07-30 įvyko AB SEB banko kredito komiteto posėdis, kurio metu buvo apsvarstyta galimybė perkelti ieškovui po santuokos nutraukimo vienasmeniškai vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį ir buvo priimtas teigiamas sprendimas, kadangi ieškovo pajamos yra pakankamos tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat nurodė, jog bankas neprieštarauja, kad įkeistas turtas po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise (El. bylos priedas, t. 1, 120-121; 164-165; t. 3, b. l. 56-57, 164-165).

133Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB banko atstovas, nurodė, jog bankui nėra žinomas visos atsakovės įrodinėjamos aplinkybes apie jos indėlį į įkeisto Bankui buto pagerinimą, prisidėjimą prie buto įrengimo, bendrų lėšų panaudojimą ar kitas aplinkybes, kurių pagrindu teismas galėtų turtą pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe. Jeigu teismas įvertinęs visas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pripažintų bankui įkeistą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šį turtą priteisiant asmenine B. N. nuosavybe, Banko interesai nebūtų pažeisti. Taip pat nurodė, jog bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimai po santuokos nutraukimo liktų asmeninė ieškovo prievole (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 167-168).

134Ieškovo kviesta liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad abi šalis pažįsta, kadangi gyveno kaimynystėje, šiuo metu į svečius nevaikšto, bendrauja nuo to laiko, kai šalys įsikėlė gyventi, prieš keletą metų. Bendravimas nutrūko, kadangi atsakovė manė, kad ieškovas jaučia man simpatiją. Švenčiant atsakovės gimtadienį, matė kaip ji buvo užsipuolusi ieškovą, įvyko susistumdymas, pasakė „pakasiu“, vaikų šalia nematė, girdėjo, jog atsakovė priekaištavo, kad ieškovas nerodo jai dėmesio. Būdavo kartais, kai ieškovas atveždavo vaikus mamai, jos nebūdavo, tekdavo jos palaukti. Taip pat parodė, jog atsakovės mama buvo užsipuolusi ieškovą, kuomet ieškovo ir atsakovės vaikai svečiavosi pas juos ir terasoje valgė sriubą. Iš savo vaikų yra girdėjusi, jog vaikai norėtų būti su tėčiu, o vėliau minėjo, jog su mama. Yra girdėjusi tarp šalių vykusių barnių, tačiau dėl ko jie kildavo ir ką kalbėdavo, negalėjo nurodyti. Vaikais rūpinasi visa šeima, tiek tėtis, tiek mama. Paskutiniu metu vaikus rečiau mato lauke (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 12-13).

135Ieškovo kviestas liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog santykiai draugiški, su atsakove sveikinasi, o ieškovas kartais užeina. Per atsakovės gimtadienį iš savo balkono matė, kad ji buvo užsipuolusi ieškovą, vyko susistumdymas, neprisimena, ar tuo metu buvo vaikų, daugiau vykusių konfliktų tarp šalių neprisimena. Pamena tik atvejį, kuomet atsakovės mama buvo sukėlusi skandalą, kuomet vaikai pas juos svečiavosi ir valgė sriubą, pakalbėjus su ją, ji nusiramino, vaikai liko. Atsakovė manė, jog ieškovas jaučia simpatiją jo žmonai, tuomet nusprendė mažiau bendrauti. Kaip gyvena viduje nieko pasakyti negali. Parodė, jog jo nuomone, tėvas yra geresnis, nei mama. (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 12-13).

136Ieškovo kviesta liudytoja L. T. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba mokytoja, nuo pirmos klasės moko O. Su atsakove santykiai geri, ateina į susirinkimus, paskambinus nedelsiant atvyksta į mokyklą. Ieškovą matė gal 4 kartus. O. pirmoje klasėje buvo išdykęs, judrus vaikas, linkęs fantazuoti. Trečioje kalėje problemų dėl mokslų neturi, būna liūdnas, sakė, kad tėvai skiriasi. Vaikas prižiūrimas, tvarkingas, turi reikiamus mokymosi reikmenis, atvežamas į mokyklą 7.30 val. Pirmoje klasėje diplomo negavo dėl muzikos. Pamena, jog buvo konfliktas su šokių mokytoja, tėvas buvo atvykęs, aiškinosi su šokių mokytoja, o dėl ko buvo kilęs konfliktas, nurodyti negalėjo, kadangi neprisiminė. Prašė tėvo daugiau dėmesio skirti vaikui. Pamokose, pirmoje klasėje, keletą kartų buvo mieguistas. K. O. minėjo, jog gėrė vandenį iš balos, tačiau ar taip iš tikrųjų buvo, negali pasakyti, kad jis mėgdavo fantazuoti (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 70-72).

137Atsakovės kviestas liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, jo yra vaikų gydytojas. Atsakovę pažįsta 30 metų, o ieškovą pažįsta nuo tada, kad vedė atsakovę. Vaikai prižiūrimi, normaliai auklėjami. Mama labiau kišasi į auklėjimą, o tėtis santūresnis. Kaime pas senelius yra įrengtą žaidimų aikštelė, aplinka pas senelius yra normali. Be jokios abejonės rūpinamasi vaikų sveikata, patarimų klausia atsakovė arba vaikų močiutė (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 70-72).

138Atsakovės kviesta liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovė yra draugė nuo universiteto laikų, nuo 2004 m. Minėjo, jog įsirenginėja butą, taupė pinigus. Įsirengus butą, pakvietė į svečius, nematė kas darė remontą, kas mokėjo už atliktus darbus. Buvo graži šeima, atsakovė rūpinosi vaikais, ieškovas taip pat buvo rūpestingas. 2014 m. per atsakovės gimtadienį ieškovas nerodė jokio dėmesio atsakovei, žaidė su telefonu. 2014-2015 m. žiemą matė prie „Akropolio“ ieškovą einant su kita moterimi, ieškovas ją buvo apsikabinęs. Mama puikiai bendrauja su vaikais, skaito knygas, vaikai prižiūrimi (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 70-72).

139Atsakovės kviestas liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškovu 6 metus buvo bendradarbiai. Su atsakove susipažino per ieškovą ir yra vedęs atsakovės pusseserę. Susipažino bute, esančiame Stanevičiaus g., matė, kad butas įrengtas. Kai sužinojo, kad skiriasi, patyrė šoką, kadangi buvo normali šeima. Apie atsakovę atsiliepimai tik teigiami, kartais ją savo žmonai pristato kaip pavyzdį. Apie ieškovą nieko blogo negali pasakyti. Mama rūpinasi vaikais, kai atvyksta, stalai būna paruošti, sugalvoti vaikams žaidimai, juos veda. Ieškovas sakydavo, kad materialiniai dalykai yra ant jo pečių. Su vaikais daugiau dėmesio praleisdavo mama. Vaikas judrus (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 70-72).

140Atsakovės kviestas liudytojas K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra atsakovės pusseserės vyras. Ieškovą pažįsta 3 metus. Prieš 1,5 metų pasakė atsakovei, kad ieškovas su kita moterimi važiavo automobilių. Su ta pačia moterimi matė keturis kartus, paskutinį kartą automobilį vairavo moteris. Pirmą kartą su moterimi matė prieš gimtadienį (2014 m.). Nematė muštinių per atsakovės gimtadienį (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 70-72).

141Atsakovės kviesta liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovę pažįstą 30 m., o ieškovą 15 m. Su jais santykiai geri. Žino, jog prieš vestuves ieškovas nupirko butą, darė remontą. Kas už ką mokėjo nurodyti negali. Atsakovė daugiau prižiūri vaikus, o ieškovas būna darbe. Su kita moterimi ieškovo nematė. Vaikai myli ir tėvą ir motiną. V. pavydi. Abu tėvai vaikus prižiūri (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 70-72).

142Atsakovės kviesta liudytoja T. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovę pažįsta nuo vaikystės, ieškovo nepažįsta. 2004-2005 m. ieškovas ir atsakovė gyveno atsakovės motinos bute, kad nereikėtų mokėti už nuomą, o tuo metu remontavo butą. Remonto nematė. Nežino, kas labiau rūpinasi vaikais, kadangi su jais šiuo metu nebendrauja (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 70-72).

143Atsakovės kviesta liudytoja L. K. parodė, jog gyvena viename aukšte, vienoje laiptinėje, su ieškovu santykiai kaimyniniai, su atsakove bendravo daugiau. 2004 m. vasarą matė kaip šalys darė buto remontą, kas konkrečiai atliko remonto darbus nematė, tačiau matė, jog šalys vaikščiojo su darbiniais rūbais. Ant grindų buvo dedamas laminatas, tinkuojamos sienos, vonioje ir virtuvėje klijuojamos plytelės. Nežino, kas apmokėjo už atliktus remonto darbus (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 118-119).

144Atsakovės kviestas liudytojas A. A. parodė, jog šalis pažįsta, su atsakove bendrauja nuo mokyklos laiku. 2008 - 2010 metais atsakovė paskambino ir paprašė atlikti remonto darbus, kadangi kaimynai apliejo butą. Dėjo grindis, kadangi svetainėje jų nebuvo. Kuomet buvo perduodami pinigai, dalyvavo abi šalys, nepamena, kuris konkrečiai jam sumokėjo (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 118-119).

145Teismo posėdžio metu išvada byloje teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas iš esmės palaikė išvadose nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, jog dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų jo interesus. Vaikai neturi išskirtinių poreikių, tačiau atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas, vaikų išlaikymui galėtų būti skirta po 200,00 Eur. Nėra ieškovo įsiskolinimo už vaikų išlaikymą, todėl šioje dalyje atsakovės reikalavimo nepalaiko (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 91-92).

146Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovės elgesys nepagarbus. Per jos gimtadienį 2014 m. įvyko konfliktas. Paaiškino, jog ta dieną buvo nuvežęs vaiką į Santariškių polikliniką, todėl grįžęs neturėjo nuotaikos linksmintis, tuomet atsakovė užsipuolė, gąsdino, kad ieškovą „pakas“. Atsakovė keldavo pavydo scenas. Atsakovė daugelį metu nenorėjo dirbti. Prie kotedžo remonto atsakovė neprisidėjo. B. S. g. buvo nuomojamas, lėšas paimdavo atsakovė. Šeima buvo išlaikoma iš jo lėšų. Atsakovė prieš jį nuteikinėja vaikus. 2014-11-01 pradėjo gyventi skyrium. Sutiktų vaikams mokėti po 175,00 Eur jų išlaikymui. Mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 1600,00 Eur. 1200 Lt atiduoda vaikams. Butas, esantis ( - ) parduotas už 198000,00 Lt. Pastarasis butas nebuvo pagerintas atsakovės lėšomis. Nemato galimybės gyventi viename name. Dėjo visas pastangas spręsti ginčą taikiai, tačiau pastangos rezultatų nedavė (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 91-92).

147Teismo posėdžio metu atsakovė bei jo atstovė iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji nėra kalta dėl skyrybų. Tinkamai prižiūrėjo vaikus. Ieškovas darė karjerą, sportuodavo. Kai kildavo konfliktas, ieškovas nekalbėdavo savaitę. Ieškovas turėjo kitą moterį. Tą vakarą, kai vyko jos gimtadienis (2014 m.) sužinojo, kad ieškovas neištikimas, todėl supyko. Gauna apie 450,00 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Vaikai išskirtinių poreikių neturi. Gautas iš ieškovo lėšas vaikų išlaikymui, taip pat skirtų paskolos grąžinimui (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 91-92).

148Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

149Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

150Dėl santuokos nutraukimo

151Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymėjo, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013, 2015-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015 ir kt.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio kalte laikytinas jo nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, taip pat į sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-175, 2007-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2008-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

152CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą (ieškovui – atsakovės šeimos palikimą ir visišką nesirūpinimą bei neištikimybę, atsakovei – ieškovo žiaurų elgesį su atsakove ir neištikimybę), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2013-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

153Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas B. N. ir atsakovė V. N. santuoką sudarė 2005-06-18 Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 1460) (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 23). Santuokoje šalims gimė du vaikai: sūnus O. N., gim. 2006-03-30, ir dukra P. N., gim. 2011-08-01 (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 28-29). Šalių paaiškinimais bei procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, jog šalys kartu negyvena nuo 2014 m. lapkričio 1 d. (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 125-128; t. 3. b. l. 73; t. 4, b. l. 91-92).

154Ieškovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodė, kad šalių santuokinis gyvenimas iširo dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, atsakovė didžiąją dalį dėmesio skyrė pinigams ir savo asmeninių poreikių tenkinimui, nuolat keldavo nepagrįstus konfliktus ir įžeidinėdavo vaikų akivaizdoje, palikdavo vaikus pas tėvus, nors ieškovas norėdavo su jais prakleisti laiką, nedėjo pastangų susirasti darbą, nepakankamai prižiūrėjo vaikus (nevesdavo į prailgintą grupę, nuolat leisdavo žaisti kompiuteriu), 2014 m. vykusio gimtadienio metu, būdama neblaivi užsipuolė ieškovą vaikų ir svečių akivaizdoje. Atsakovė nurodytų aplinkybių nepripažino, įrodinėjo, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis buvo neištikimas, 2014 m. spalio mėn. pradėjo varyti iš namų, neskyrė pakankami dėmesio vaikų auklėjimui, žaidimams, o darė karjerą, sportuodavo. Įvertinus šių byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirma, ieškovo teiginiai, jog atsakovė nepakankami skyrė dėmesio vaikų auklėjimui nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o tik pačio ieškovo subjektyviu situacijos vertinimu. Priešingai, tiek ieškovo, tiek atsakovės kviestų liudytojų (G. B., A. B., L. T., V. B., I. S., A. V., A. J.) parodymais, mokyklos auklėtojos pateikta charakteristika (El. bylos priedas, t. 3, 185), nustatyta, jog atsakovė rūpinosi vaikais, juos tinkamai prižiūrėjo, auklėjo. Išvadas byloje teikusios institucijos taip pat nenustatė, jog atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip mamos pareigas (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 151-154; t. 4, b. l. 53-55). Kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė. Antra, remiantis vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė keldavo nepagrįstus konfliktus, buvo pavydi, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog santuoka iširo vien tik dėl atsakovės kaltės, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis veiksmų konflikto priežasčių išsiaiškinimui bei jų šalinimui, o vien ta aplinkybė, jog 2014 m. atsakovės gimtadienio metu įvyko konfliktas, nesudaro pagrindo konstatuoti santuokos iširimą dėl atsakovės kaltės. Trečia, byloje taip pat nenustatyta, jog ieškovas buvo neištikimas. Ieškovės kviesto liudytojo K. V. parodymai, jog jis matė ieškovą kelis kartus važiuojant automobiliu su kita moterimi, savaime neįrodo neištikimybės fakto, todėl remiantis vien jais teismas negali daryti patikimos išvados, jog ieškovas buvo neištikimas. Ketvirta, atsakovės argumentai, jog ieškovas nepakankamai skyrė dėmesio vaikų auklėjimui taip pat nepagrįsti, kadangi liudytojų parodymais nustatyta, kad ne tik atsakovė, bet ir ieškovas prižiūrėjo vaikus, jai rūpinosi, o tai, kad daug dėmesio skyrė darbui, siekiant gauti pajamas šeimai išlaikyti, negali būti pagrindu pripažinti, jog vien tik ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, juo labiau, kad pati atsakovė priešieškinyje nurodė, jog santykiai iki kotedžo įsigijimo buvo geri. Penkta, šalys nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės atžvilgiu būtų naudotas fizinis ar psichologinis smurtas, taip pat būtų nustatytos kitos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų daryti patikimą išvadą, jog santuokos iširimą iš esmės sąlygojo vieno sutuoktinio kaltė. Vien atsakovės pateiktas Vilniaus rajono policijos komisariato 2015-04-17 raštas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, savaime neįrodo ieškovo kaltės (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 115).

155Taigi, nagrinėjamos bylos šalys, prašydamos nutraukti santuoką dėl vienas kito kaltės, įrodinėjo iš esmės jų pareigų, nustatytų CK 3.27, 3.60 straipsniuose, pažeidimą vienas kito atžvilgiu. Tačiau remiantis šalių nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog dėl santuokos iširimo kaltas tik vienas iš sutuoktinių. Priešingai, šalių tarpusavio nesutarimai, pagarbos stoka, nebandymas ieškoti kompromisų, skirtingas požiūris į darbą, vaikų auklėjimą ir priežiūrą, sąlygojo santuokos iširimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog dėl santuokos nutraukimo kalti yra abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

156Atsakovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti ikisantuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliktina „Verigo“ pavardė (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, 3.69 straipsnis).

157Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

158Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

159Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

160Nagrinėjamu atveju šalims pateiktuose procesiniuose dokumentuose patikslinus poziciją dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ginčo dėl to, jog vaikai gyventų pas atsakovę, nekilo. Byloje nustatyta, jog vaikai gyvena su atsakove. Išvadą byloje teikiančios institucijos, nuvykusios į vaikų gyvenamąją vietą bei pabendravusios su vaikais, nurodė, jog neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatytą su mama, be to, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jų interesus (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 151-154; t. 4, b. l. 53-55).

161Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytas aplinkybes, bei tai, kad ieškovas iš esmės sutinka, jog vaikai gyventų su mama, spręstina, jog sūnaus O. N., gim. 2006-03-30, ir dukros P. N., gim. 2011-08-01, gyvenamosios vietos nustatymas su mama V. N. labiausiai atitiktų jų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama.

162Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatytina tokia bendravimo su vaikais, kurios iš esmės neginčijo atsakovė, tvarka: B. N. turi teisę metų porinių savaičių penktadienį iki 19 val. pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. privalo pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą; B. N. turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir išvykti su jais į savo gyvenamąją ar kitą vietą keturias kalendorines savaites (nebūtinai iš eilės) savo atostogų laikotarpiu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaikų motiną prieš keturioliką kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu B. N. atostogos nesutaps su vaikų ugdymo įstaigos atostogomis, jis įsipareigoja užtikrinti vaikų lankymąsi ugdymo įstaigose šiuo laikotarpiu.

163Bendravimas su vaikais švenčių dienomis: B. N. turi teisę paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 18 val. ir privalo parvežti į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 18 val.: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną, – poriniais metais; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, – poriniais metais; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, – neporiniais metais; sekmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (pirmąją) dieną, – neporiniais metais; pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (antrąją) dieną, – poriniais metais; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną, – poriniais metais; Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – poriniais ir neporiniais metais; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, – neporiniais metais; rugpjūčio 15-ąją – Žolines (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), – poriniais metais; gruodžio 24 – ąją – neporiniais metais; gruodžio 25 – ąją – Kalėdų (pirmąją) dieną – poriniais metais; gruodžio 26 – ąją – Kalėdų (antrąją) dieną – neporiniais metais; balandžio 27– ąją – B. N. gimimo dieną – poriniais ir neporiniais metais; kovo 30 – ąją – nepilnamečio sūnaus O. N. gimimo dieną – poriniais metais; rugpjūčio 1 – ąją – nepilnametės dukros P. N. gimimo dieną – neporiniais metais.

164Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

165Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

166Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl išlaikymo dydžio. Ieškovas nurodė, jog dukros poreikiams patenkinti skiriamų išlaidų suma per mėnesį sudaro 300,00 Eur, o sūnaus – 268,00 Eur, todėl iš ieškovo vaikų išlaikymui turėtų būti skirta 50 proc. išlaidų sumos, t. y. dukros išlaikymui – 150,00 Eur, o sūnaus – 134,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, jog vaikų išlaikymui galėtų skirti po 175,00 Eur kas mėnesį (El. bylos priedas, t. 3, b. l. 76-78; t. 4, b. l. 91-92). Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, su vėlesniais patikslinimais, nurodė, jog mėnesinės išlaidos vieno vaiko išlaikymui sudaro ne mažiau kaip 292,52 Eur (1010,00 Lt), todėl atsižvelgiant į tėvo gaunamas pajamas, ieškovas kiekvieno vaiko išlaikymui turėtų skirti po 231,70 Eur (800,00 Lt) (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 128). Patikslinus priešieškinio dalyką, ieškovė nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamos, vaikų išlaikymui turėtų būti priteista po 300,00 Eur (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 124-126). Atsakovė taip pat nurodė, jog vaikai neturi specialių poreikių (El. bylos priedas, t 4, b. l. 91-92).

167Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovo mėnesinės pajamos sudaro vidutiniškai apie 1850,00 Eur (atskaičius mokesčius) (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 26; t. 2, b. l. 88-89; t. 3, b. l. 89-90). Atsakovė nurodė, jog jos gaunamos mėnesinės pajamos sudaro 450,00 Eur (atskaičius mokesčius) (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 91-92), šias aplinkybe taip pat pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 91-92). Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, jog kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, šalys negauna. Taip pat nustatyta, jog šalims priklauso santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: kotedžas, esantis ( - ) Vilniaus raj., bei 5554/2036725 dalis žemės sklypo, esančio Arkos g. 1, Klevinės vs, Avižienių sen., Vilniaus raj., unikalus Nr. 4174-0200-0210 (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 36-85). Ieškovo vardu taip pat registruotas butas, esantis S. S. g. 96-12, Vilniuje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 36-85), kuris buvo parduotas už 81754,52 Eur, atitinkama dalį gautos sumos grąžinant bankui (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 77-87). Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitų matyti, jog laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-29 atsakovės pragyvenimo bei vaikų poreikiams išleista suma sudarė apie 4 212,93 Eur, vidutinė mėnesinė išlaidų suma – 351,08 Eur, o laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2014-04-20, kuomet ginčo šalys gyveno skyrium, atsakovės ir vaikų poreikių tenkinimui išleista suma sudarė 1 458,60 Eur, kas per mėnesį vidutiniškai sudarė 317,09 Eur (El. bylos priedas, t. 3, b. l. 10-48).

168Taigi, įvertinus šalių pateiktus vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimus, faktiškai patirtų mėnesinių išlaidų dydį, šalių turtinę padėti, gaunamas pajamas, taip pat pajamas, kurias ieškovas gavo pardavęs butą, esantį S. S. g. 96-12, Vilniuje, taip pat tai, kad vaikai neturi specialių poreikių, šalys yra darbingo amžiaus, ieškovo bankui mokėtinos įmokos dydį (196,00 Eur), Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomonę, išsakytą teismo posėdžio metui, darytina išvada, jog dukros P. N. išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti 360,00 Eur, o sūnaus O. N. išlaikymui – 380,00 Eur. Teismo vertinimu, nustatytas vaikų išlaikymo dydis atitiks vaikų poreikius bei tėvų galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove bei įvertinus ieškovo gaunamas mėnesines stabilias pajamas, jų dydį, iš ieškovo dukros P. N. ir sūnaus O. N. išlaikymui priteistina po 200,00 Eur iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

169Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina V. N..

170Dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie panaudotas lėšas

171Ieškovas papildomai prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos pateikti ieškovui elektroniniu paštu ar kitu ieškovo nurodytu elektroniniu paštu ataskaitas apie už praėjusį mėnesį nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą ir ataskaitas pagrindžiančius dokumentus – pirkinių ar paslaugų kvitus ir / ar sąskaitas, pradedant nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės.

172Tuo atveju, kai vaiko turtą uzufrukto teise ištuokos atveju tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, kitam tėvui suteikiama teisė ne tik kontroliuoti, kaip yra tvarkomas vaiko turtas, bet ir reikalauti, jog vaiko turto uzufruktoriumi esantis buvęs sutuoktinis tinkamai vykdytų savo pareigas, atitinkamai sudarytų sąlygas kitam vaiko tėvui kontroliuoti turto, įskaitant išlaikymui skiriamų sumų, panaudojimą. Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė nepilnamečio sūnaus turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jam priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad jo turtas (įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik jo asmeninių poreikių tenkinimui. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymui skiriamos sumos pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz., maistui, aprangai, sveikatai, mokslams ir kt.), o nepanaudota suma taupoma. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius.

173Taigi, viena vertus, aukščiau aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą teigti, jog ieškovas turi teisę kontroliuoti skiriamų vaiko išlaikymui lėšų panaudojimą, kita vertus, įpareigojimas kiekvieną mėnesį teikti ataskaitas negali būti savitikslis. Nepagrįstas reikalavimas rinkti kvitus ir čekius bei teikti informaciją, kaip panaudojamas teikiamas vaikams išlaikymas, reikštų prezumpcijos, kad atsakovė, pas kurią gyvena šalių vaikai, tinkamai naudoja jo teikiamas lėšas, kvestionavimą bei neatitiktų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovė ieškovo skirtą išlaikymą vaikams galėtų naudoti ne pagal paskirtį, juo labiau, kad priteistas išlaikymo dydis iš esmės skirtas minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Tuo atveju, jeigu vienas iš vaiko tėvų teiktų išlaikymą akivaizdžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti, įpareigojimas teikti ataskaitas atitiktų protingumo reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog šiuo atveju būtina nustatyti atsakovei pareigą teikti prašomus duomenis, ieškovas nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę, tvarkančią šalių vaikų teikiamo išlaikymo lėšas uzufrukto teise, teikti ieškovui duomenis apie panaudotas lėšas vaiko išlaikymui, atmestinas kaip nepagrįstas.

174Dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

175Išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

176Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, jog nuo 2014-09-01 vaikų tėvas vaikų išlaikymui pervedė 2014-11-03 – 165 Lt, 2014-11-16 – 90 Lt, 2014-12-07 – 100 Lt, sumokėjo 100 Lt grynais pinigai, viso – 455 Lt ir 4 kartus pirko maistą: bendrai 400 Lt sumai. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro nuo 2014-09-01 – 2014-12-30 už 3,5 mėn. x1600=5600 Lt, 5600-855=4745 Lt. po 2372,5 Lt kiekvienam vaikui.

177Ieškovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2014-11-01, atsakovė nurodė, jog ieškovas negyvena kartu nuo 2014-10-24 (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 126). Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, jog nuo 2014-11-01 šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl spręstina, jog ieškovai pradėjo gyventi atskirai nuo 2014-11-01. Tokiu atveju atsakovės reikalavimas priteisti vaikų išlaikymą laikotarpiu nuo 2014-09-01 – 2014-11-01 atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tuo metu šalys su vaikais gyveno kartu, o nuo 2014-11-01 iki 2014-12-30 ieškovas, kaip pati nurodė atsakovė, vaikų išlaikymui sumokėjo 247,63 Lt. Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl vaikų išlaikymo įskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 223,73 Eur (347,54x2=695,09-247,63=447,46/2).

178Dėl atsakovės reikalavimo pripažinti, jog butas su žemės sklypo dalimi įsigytas iki santuokos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, priteisti iš ieškovo kompensaciją už parduotą butą bei jame buvusius baldus

179Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

180Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2015-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015).

181Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015).

182Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, yra nurodęs, kad tam, jog turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-08-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015).

183Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė priešieškiniu prašė pripažinti, jog butas, esantis ( - ) Vilniuje, su žemės sklypo dalimi, būtų pripažintas įgytas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei priteisti kompensaciją už parduotą butą bei jame buvusius daiktus. Tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad kreditą už 2004 metais nupirktą butą adresu ( - ) Vilniuje, mokėjo iš bendrų šeimos lėšų, t. y. nuo 2005-06-18 iki 2014-10-31. Todėl atsakovei priklauso ½ dalis buto (CK 3.90 straipsnis). Butas priteistinas ieškovui, o atsakovei kompensacija – ½ dalis ieškovo sumokėtos įmokos DNB bankui. Ieškovas pateikė pažymą, kad paimtas kreditas 31590,02 Eurų ir skola sudaro 21738,38 Eurų. Teismas su šiais atsakovės nurodytais argumentais sutinka tik iš dalies.

184Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog butas, esantis ( - ) Vilniuje, įsigytas 2004-04-15 (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 35), o santuoka sudaryta 2005-06-18 (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 23). Tarp ieškovo ir AB DNB banko 2004-04-29 sudaryta Kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas gavo kreditą buto, esančio ( - ) Vilniuje, įsigijimui (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 97-102). Taigi, butas, esantis ( - ) Vilniuje, įsigytas iki santuokos sudarymo, todėl laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe. Tokiu atveju atsakovei tenka našta įrodyti, jog ieškovo asmeninė nuosavybė galėtų būti pripažinta sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė iš esmės įrodinėjo, jog po santuokos sudarymo kredito įmokas mokėjo iš bendrų lėšų bei prisidėjo prie turto pagerinimo (remonto). Teismas sprendžia, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl kredito gražinimo iš bendrų šeimos lėšų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog butas, esantis ( - ) Vilniuje, šalims priklausė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi jų mokėjimas nereiškia nuosavybės teisės į butą pasikeitimo. Remiantis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis teismas taip pat negali daryti išvados, jog atsakovė iš esmės pagerino turtą (CPK 178 straipsnis). Šių aplinkybių taip pat neįrodo ir atsakovo kviesti liudytojai, kadangi jie patys betarpiškai nematė, jog darbus būtų atlikusi ar už juos mokėjusi atsakovė, todėl jų pagrindu teismas negali daryti išvadų dėl esminio ar kitokio prisidėjimo prie turto pagerinimo.

185Tačiau sutiktina su atsakovės argumentais, jog ji turi teisę reikalauti kompensacijos už sumokėtą dalį įmokų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013). Byloje nustatyta, jog buto, esančio ( - ) Vilniuje, įsigijimui buvo paimtas 31590,02 Eur kreditas, skola sudarė 21377,37 Eur, o laikotarpiu nuo 2005-06-19 (po santuokos sudarymo) įmokėtų kredito įmokų bendra suma sudarė – 6132,48 Eur (El. bylos priedas, t. 3, b. l. 108). Butas, esantis ( - ), Vilniuje asmenines nuosavybės teise priklausantis ieškovui parduotas 2015-01-12 (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 77-87). Byloje nekilo ginčo dėl to, jog po santuokos sudarymo šalys bei vaikai gyveno minėtame bute. Tokiu atveju spręstina, jog turtas buvo naudojamas bendriems poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog naujai 2012-10-10 įsigytame bute, esančiame ( - ) Vilniaus raj., sutuoktiniai pradėjo gyventi nuo 2012 m. rudenio. Ieškovas byloje neįrodė, kad santuokos sudarymo metu, gyvenant bute, esančiame ( - ), Vilniuje, sumokėtų įmokų dalis bankui buvo grąžinta tik iš ieškovo asmeninių lėšų (CPK 178 straipsnis), o santuokos metu gautas darbo užmokestis nelaikytinas asmeninė ieškovo nuosavybė. Tokiu atveju, sumokėta kredito įmokų dalis, laikotarpiu, kuomet šalys su vaikais gyveno minėtame bute (nuo 2005-06-19 (santuokos sudarymo) iki 2012-10-10 (naujo buto įsigijimo), pripažintina šalių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsakovei iš ieškovo priteistina ½ dalis sumokėtų įmokų nuo 2005-06-19 iki 2012-10-10, sudaranti pusę sumokėtos bendros sumos – 2274,95 Eur (6132,48 / 124 (mėn.) = 49,45 x 92 = 4549,90 / 2 = 2274,95).

186Taip pat atmestinas atsakovės reikalavimas priteisti 1256,49 Eur kompensaciją už bute, esančiame ( - ), Vilniuje, paliktus baldus kaip nepagrįstas, kadangi byloje esantis Nebaigtos statybos darbų 2004-04-15 perdavimo-priėmimo aktas, sąmata, 2004-08-24 rangos sutartis (virtuvės baldų) (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 20-25), savaime neįrodo, jog būtent atsakovė iš savo asmeninių lėšų būtų apmokėjusi už atliktus darbus. 2004-12-08 sudaryta šaldytuvo ARDO išperkamosios nuomos sutarties taip pat neįrodo, jog jis buvo naudojamas šeimos reikmėms, juo labiau, kad išperkamosios nuomos sutartyje nuomininko adresas nurodytas ( - ), Vilnius (atsakovės motinai priklausantis butas) (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 26-32). Kita vertus, byloje ginčo dėl to, jog pati ieškovė gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, nekilo, todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovė prisidėjo nurodytomis išlaidomis, įvertinus tai, kad jos patirtos daugiau nei prieš 10 metų, jų priteisimas neatitiktų protingumo bei teisingumo reikalavimų.

187Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad reikalavimas pripažinti, kad butas, esantis ( - ), Vilniuje, su žemės sklypo dalimi, įgytas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, atmestinas kaip nepagrįstas. Reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintinas iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistina 2274,95 Eur kompensaciją už santuokos metu panaudotas lėšas, šalims priklausančias bendrąja jungtine nuosavybe. Reikalavimas dėl kompensacijos už baldus, likusius bute, esančiame ( - ), Vilniuje, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

188Dėl šalių kreditorių

189Tarp šalių ir AB SEB bankas buvo sudaryta 2012-10-16 kredito sutartis Nr. 15A1218211842-74, kurios pagrindu ginčo šalims suteiktas 72 585,80 Eur paskola butui, esančiam ( - ) ir 31423/8146900 dalies žemės sklypo, adresu: ( - ) įsigijimui ir remontui. 2014 m. spalio 15 dienai bendras negrąžintas kredito likutis sudarė 69 109,73 Eur (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 103-112, t. 3, b. l. 91). Byloje nenustatyta, jog šalys turėtų kitų kreditorių.

190Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo:

191Dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto

192Atsakovė V. N. asmeninio turto neturi.

193Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso piniginės lėšos 60 254,52 Eur sumai, gautos už iki santuokos sudarymo įgyto buto, esančio ( - ), Vilnius, ir 5/574 dalies žemės sklypo, esančio adresu ( - ), Vilnius pardavimą (81 754,52 EUR pardavimo kaina – AB DNB bankui grąžintas kredito likutis 21 500 ER sumai) (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 77-87). Teismui atmestus atsakovės reikalavimą dėl minėto buto pripažinimo bendra sutuoktinių nuosavybe, spręstina, jog 60 254,52 Eur lėšos, gautos pardavus iki santuokos sudarymo įgytą butą, ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl pastarosios piniginės lėšos į dalintino turto balansą neįtrauktinos.

194Dėl santuokoje įgyto turto

195Byloje nustatyta, jog šalys santuokoje įgijo butą, esantį ( - ) ir 31423/8146900 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) 1. UAB „OBER-HAUS“ 2015 m. birželio 12 d. atliktu turto vertinimu nustatyta, jog turto bendra rinkos vertė 2015-06-12 dienai galėtų siekti 116 000 Eur (El. bylos priedas, t. 3, b. l. 92-97).

196Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai, esantys bute ( - ) Vilniaus r. sav.: dvigulė medinė lova su čiužiniu 500 Eur vertės; dvi miegamojo spintelės 140 Eur vertės; vonioje esanti komoda 80 Eur vertės; svetainėje esanti medinė komoda 300 Eur vertės; 200 litrų talpos akvariumas su įranga 300 Eur vertės; virtuvės baldų komplektas (stalas ir keturios kėdės) 600 Eur vertės; lauko baldų komplektas (stalas ir keturios kėdės) 250 Eur vertės; skalbimo mašina „SAMSUNG“ 400 Eur vertės; šaldytuvas „SAMSUNG“ 400 Eur vertės; dvi garso kolonėlės „S90“, kurių vertė sudaro 150 Eur; garso stiprintuvas „MARANTZ“ 100 Eur vertės; radijo imtuvas „Kenwood“ 50 Eur vertės; fotoaparatas „Canon EOS 30“ su visais priedais 1 500 Eur vertės; vaizdo kamera „SONY HD“ 700 Eur vertės; monitorius „SAMSUNG 23“ 100 Eur vertės; dulkių siurblys „ELEKTROLUX“ 190 Eur vertės. Taigi, iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog kilnojamųjų daiktų bendra rinkos vertė sudaro 5 760 Eur. Ginčo dėl daiktų verčių tarp šalių iš esmės nekilo.

197Byloje taip pat nustatyta, jog santuokos metu įgytos dvi transporto priemonės: keleivinis automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: ( - ), mėlynos spalvos, kurio rinkos vertė VŠĮ „Emprekis“ duomenimis sudaro 5 730 Eur ir keleivinis automobilis CITROEN, XANTIA, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: ( - ), raudonos spalvos, kurio rinkos vertė VŠĮ „Emprekis“ duomenimis sudaro 680,00 Eur (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 30-30, t. 3, b. l. 98-99). Ginčo dėl turto verčių tarp šalių nekilo. Byloje nustatyta, jog keleivinis automobilis CITROEN, XANTIA, valstybinis numeris ( - ) išregistruotas iš transporto priemonių registro bei priimtas išmontuoti ir sunaikinti (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 139-140). Esant šioms aplinkybėms, pastaroji transporto priemonė neįtrauktina į dalintino turto balansą.

198Teisės ir pareigos pagal 2012 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. 15A1218211842-74 su AB SEB banku. 2014 m. spalio 15 dienai bendras negrąžintas kredito likutis sudarė 69 109,73 EUR sumą (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 103-112, t. 3, b. l. 91).

199Taigi, bendra dalintino turto vertė sudaro 127 490,00 Eur, skolinių įsipareigojimų šalys turi už 69 109,73 Eur. Viso dalintino turto minusavus skolinius įsipareigojimus suma – 58380,27 Eur.

200Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo

201CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

202Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

203Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė butą, esantį ( - ) Vilniaus r. sav. priteisti ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją. Tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad atsakovė būtų finansiškai nepajėgi mokėti bankui kreditą bei skirti lėšų vaikų poreikių tenkinimui, turtas yra nedalus, gyventi kartu nemato galimybės dėl nuolat kylančių konfliktų, bankas sutiktų atsisakyti atsakovės su sąlyga, kad po santuokos nutraukimo butas bei žemės sklypo dalis bus priteista ieškovo asmeninėn nuosavybė. Atsakovė prašė padalinti minėtą butą, jai priteisiant 4/5, o ieškovui 1/5 dalį. Tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad dalį lėšų buto įsigijimui atsakovė panaudojo iš mamos dovanotų lėšų.

204Ieškovo prašymas dėl atidalinimo būdo tenkintinas, o atsakovės atmestinas dėl šių argumentų: pirma, byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 450,00 Eur (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 91-92). Bankui mokėtinos mėnesinės įmokos suma sudaro apie 196,50 Eur (El. bylos priedas, t. 3, b. l. 91). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovė būtų nepajėgi išlaikyti nekilnojamąjį turtą, o svarbiausia, skirti piniginių lėšų dviejų vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovės teismo posėdžio metu pateikti samprotavimai apie tai, kad kredito dengimui skirtų dalį ieškovo vaikų išlaikymui skiriamų lėšų, yra neteisėti, kadangi kaip jau minėta, vaikų išlaikymų skiriamos lėšos gali būti naudojamos išimtinai jų poreikių tenkinimui. Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalys tarpusavyje konfliktuoja (buvo kviesta policija), nuo 2014-11-01 gyvena skyrium, todėl turto padalinimas atsakovės prašomu būdu sudarytų prielaidas nuolat kilti konfliktams, o tai neabejotinai pažeistų vaikų interesus. Papildomai teismas pažymi, jog išvada, jog šalys kartu negalėtų gyventi vienam bute, papildomai įrodo ir šalių elgesys teismo posėdžio metu vienas kito atžvilgiu, jų negebėjimas bendradarbiauti bei rasti abiems šalims priimtiną ginčo sprendimo būdą, įvertinus tai, kad teismas ne kartą ragino ginčą spręsti apibusiu nuolaidų būdu. Trečia, Atsakovė iš esmės prašė priteisti jai 4/5 ginčo buto, tačiau nepateikė jokių įrodymų, o ir neįrodinėjo, jog galimas turto atsidalinimas natūra jos nurodytomis proporcijomis. Kita vertus, iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, buto pirmame aukšte yra bendra virtuvė, kambarys, tualetas, tambūras, antrame aukšte yra 3 kambariai, sandėlis ir san. mazgas, bendras patalpų plotas 108,73 kv. m. (El. bylos priedas, t. 3, b. l. 100-106). Taigi, įvertinus patalpų gyvenamąjį plotą (83 kv. m.), jų išdėstymą, o būtent tai, kad pirmame aukšte yra viena kambarys, bendra virtuvė, tualetas, veinas įėjimas, teismas negali daryti išvados, jog turto atidalinimas pagal esamą situaciją yra techniškai įmanomas. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovė nepateikė. Ketvirta, atsiliepime į ieškinį AB SEB bankas nurodė, jog kredito komiteto posėdyje buvo apsvarstyta galimybė perkelti ieškovui po santuokos nutraukimo vienasmeniškai vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį ir buvo priimtas teigiamas sprendimas, kadangi ieškovo pajamos yra pakankamos tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat nurodė, jog bankas neprieštarauja, kad įkeistas turtas po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise (El. bylos priedas, t. 3, b. l. 164-165).

205Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovui B. N. asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, esantis ( - ) Vilniaus r. sav., ir 31423/8146900 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) kurio rinkos vertė sudaro 116 000 Eur. Taip pat ieškovui priteistini skoliniai įsipareigojimai, teises ir pareigas, kylančios iš 2012 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. 15A1218211842-74 su AB SEB banku. 2014 m. spalio 15 dienai bendras negrąžintas kredito likutis sudarė 69 109,73 EUR sumą.

206Ieškovas taip pat prašė priteisti jo asmeninės nuosavybės kilnojamuosius daiktus, esančius ( - ) Vilniaus r. sav.: dvigulę medinę lovą su čiužiniu 500 Eur vertės; dvi miegamojo spinteles 140 Eur vertės; svetainėje esančią medinę komodą 300 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą (stalą ir keturias kėdes) 600 Eur vertės; lauko baldų komplektą (stalą ir keturias kėdes) 250 Eur vertės; skalbimo mašiną „SAMSUNG“ 400 Eur vertės; šaldytuvą „SAMSUNG“ 400 Eur vertės; dvi garso kolonėles „S90“, kurių vertė sudaro 150 Eur; garso stiprintuvą „MARANTZ“ 100 Eur vertės; radijo imtuvą „Kenwood“ 50 Eur vertės; fotoaparatą „Canon EOS 30“ su visais priedais 1 500 vertės; vaizdo kamerą „SONY HD“ 700 Eur vertės; monitorių „SAMSUNG 23“ 100 Eur vertės; dulkių siurblį „ELEKTROLUX“ 190 Eur vertės. Kilnojamųjų daiktų bendra rinkos vertė sudaro 5 380 Eur. Ginčo dėl to tarp šalių iš esmės nekilo, todėl ieškovo prašymas tenkintinas.

207Įvertinus tai, kad transporto priemone naudojasi ieškovas, taip pat tenkintinas ieškovo prašymas priteisti jo asmeninė nuosavybėn keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: ( - ), mėlynos spalvos, kurio rinkos vertė sudaro 5 730 Eur.

208Taigi, ieškovui priteistina turto už 127 110 Eur, skolinių įsipareigojimų už 69 109,73 Eur. Dalintino turto turto minusavus skolinius įsipareigojimus už 58 000,27 Eur.

209Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovei V. N. asmeninės nuosavybės priteistini kilnojamieji daiktai, esantys bute ( - ) Vilniaus r. sav.: vonioje esančią komodą 80,00 Eur vertės; 200 litrų talpos akvariumą su įranga 300,00 Eur vertės. Kilnojamųjų daiktų bendra rinkos vertė sudaro 380,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad keleivinis automobilis CITROEN, XANTIA, valstybinis numeris ( - ) išregistruotas iš transporto priemonių registro bei priimtas išmontuoti ir sunaikinti (El. bylos priedas, t. 4, b. l. 139-140), šalių prašymai padalinti šį turtą netenkintini.

210Taigi, santuokoje įgyto turto vertė minusavus skolinius įsipareigojimus sudaro 58 380,27 Eur, ½ dalis turto vertės sudaro 29 190,13 Eur. Padalinus santuokoje įgytą turtą natūra ieškovui tenka turto už 58 000,27 Eur, atsakovei už 380,00 Eur. Įvertinus kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančio turto vertę bei kiekvienam sutuoktiniui tenkančias santuokoje įgyto turto dalis iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 28 810,13 Eur (29 190,13 EUR – 380 Eur) piniginė kompensacija už atsakovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

211Dėl kompensacijos priteisimo

212Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės motina padovanojo atsakovei 17 367,76 Eur (59 967,40 Lt) sumą, kurią atsakovė panaudojo santuokoje įgyto ir dalinamo buto ir žemės sklypo įsigijimui. Ginčo dėl tarp šalių nekilo. Tokiu atveju atsakovės praradimas dėl jos asmeninių lėšų panaudojimo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, balanso vertės padidėjimui sudaro 17 367,76 Eur. Ieškovas nurodė, jog realus atsakovės asmeninių lėšų praradimas sudaro 8 683,88 EUR (17 367,76 Eur / ieškovui tenkanti ½ dalis dalintino turto), t. y. tiek kiek ieškovui tenkanti turto dalis tapo didesnė dėl atsakovės panaudotų asmeninių lėšų. Atsakovė iš esmės nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog toks kompensavimo dydis yra nepagrįstas, todėl ieškovo prašymas tenkintinas, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 8 683,88 Eur kompensacija.

213Tenkinus ieškovo reikalavimus dėl nekilnojamojo turto priteisimo bei kompensavimo, nepasisakytina dėl ieškovo pareikštų alternatyvių reikalavimų priteisti bankui mokėtas įmokas.

214Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

215Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

216Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

217Nutraukti ieškovo B. N., asmens kodas ( - ) ir atsakovės V. N., asmens kodas ( - ), santuoką, įregistruotą 2005 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 1460, dėl abiejų šalių kaltės.

218Nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų: sūnaus O. N., gimusio 2006 m. kovo 30 d., asmens kodas ( - ) ir dukros P. N., gimusios 2011 m. rugpjūčio 1 d., asmens kodas ( - ) gyvenamąją vietą su motina V. N..

219Priteisti iš ieškovo B. N. nepilnamečio sūnaus O. N., asmens kodas ( - ) ir dukros P. N., asmens kodas ( - ) kiekvienam atskirai po 200,00 Eur išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, - indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į vaiko motinos V. N. nurodytą sąskaitą.

220Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų O. N. ir P. N. išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina V. N..

221Nustatyti ieškovui B. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. N., gimusiu 2006 m. kovo 30 d., asmens kodas ( - ) ir dukra P. N., gimusia 2011 m. rugpjūčio 1 d., asmens kodas ( - ) tvarką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: B. N. turi teisę metų porinių savaičių penktadienį iki 19 val. pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. privalo pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą; B. N. turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir išvykti su jais į savo gyvenamąją ar kitą vietą keturias kalendorines savaites (nebūtinai iš eilės) savo atostogų laikotarpiu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaikų motiną prieš keturioliką kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu B. N. atostogos nesutaps su vaikų ugdymo įstaigos atostogomis, jis įsipareigoja užtikrinti vaikų lankymąsi ugdymo įstaigose šiuo laikotarpiu.

222Bendravimas su vaikais švenčių dienomis: B. N. turi teisę paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 18 val. ir privalo parvežti į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 18 val.: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną, – poriniais metais; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, – poriniais metais; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, – neporiniais metais; sekmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (pirmąją) dieną, – neporiniais metais; pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (antrąją) dieną, – poriniais metais; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną, – poriniais metais; Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – poriniais ir neporiniais metais; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, – neporiniais metais; rugpjūčio 15-ąją – Žolines (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), – poriniais metais; gruodžio 24 – ąją – neporiniais metais; gruodžio 25 – ąją – Kalėdų (pirmąją) dieną – poriniais metais; gruodžio 26 – ąją – Kalėdų (antrąją) dieną – neporiniais metais; balandžio 27– ąją – B. N. gimimo dieną – poriniais ir neporiniais metais; kovo 30 – ąją – nepilnamečio sūnaus O. N. gimimo dieną – poriniais metais; rugpjūčio 1 – ąją – nepilnametės dukros P. N. gimimo dieną – neporiniais metais.

223Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, B. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, unikalus numeris (duomenys neskelbitni), esantį adresu: ( - ) Vilniaus r. sav., ir 31423/8146900 dalis žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - )., esančio adresu: Vilniaus r. ( - ); Kilnojamuosius daiktus, esančius bute ( - ).: dvigulę medinę lovą su čiužiniu 500 Eur vertės; dvi miegamojo spinteles 140 Eur vertės; svetainėje esančią medinę komodą 300 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą (stalą ir keturias kėdes) 600 Eur vertės; lauko baldų komplektą (stalą ir keturias kėdes) 250 Eur vertės; skalbimo mašiną „SAMSUNG“ 400 Eur vertės; šaldytuvą „SAMSUNG“ 400 Eur vertės; dvi garso kolonėles „S90“, kurių vertė sudaro 150 Eur; garso stiprintuvą „MARANTZ“ 100 Eur vertės; radijo imtuvą „Kenwood“ 50 Eur vertės; fotoaparatą „Canon EOS 30“ su visais priedais 1 500 vertės; vaizdo kamerą „SONY HD“ 700 Eur vertės; monitorių „SAMSUNG 23“ 100 Eur vertės; dulkių siurblį „ELEKTROLUX“ 190 Eur vertės; Keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas: ( - ), mėlynos spalvos. Teises ir pareigas kylančias iš 2012 m. spalio 16 d. kredito sutarties Nr. 15A1218211842-74, sudarytos su AB SEB banku.

224Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovei V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus, esančius bute ( - ).: vonioje esančią komodą 80 Eur vertės; 200 litrų talpos akvariumą su įranga 300 Eur vertės.

225Priteisti iš ieškovo B. N. atsakovės V. N. naudai 8 683,88 Eur kompensaciją už atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą ieškovo ir atsakovės santuokoje įgyto turto įsigijimui.

226Priteisti iš ieškovo B. N. atsakovės V. N. naudai 28 810,13 Eur kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią mažesnę dalintino santuokinio turto dalį.

227Priteisti iš ieškovo B. N. vaikų O. N. ir P. N. išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam po 223,73 Eur.

228Priteisti iš ieškovo B. N. atsakovės V. N. naudai 2274,95 Eur bankui sumokėtų įmokų.

229Po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, atitinkamai – B. N. ir V. V..

230Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

231Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 3. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, su vėlesniais patikslinamais,... 4. - nutraukti ieškovo B. N. ir atsakovės V. N. santuoką, įregistruotą 2005... 5. - po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, atitinkamai – B.... 6. - nepriteisti išlaikymo ir atsakovei;... 7. - nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų: sūnaus O. N. ir... 8. - priteisti iš ieškovo B. N. nepilnamečių vaikų išlaikymui: po 134 EUR... 9. - nustatyti ieškovui B. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;... 10. - įpareigoti atsakovę V. N. ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos... 11. - dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių... 12. - dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių... 13. - dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių... 14. - priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 8 683,88 EUR kompensaciją už... 15. - priteisti iš ieškovo atsakovės V. N. naudai 28 470,14 EUR (29 530,135 EUR... 16. - teismui netenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl... 17. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės.... 19. Ieškovas atsakovei ir vaikams skyrė visą dėmesį, tikėjosi šeimos... 20. - šeima iširo dėl atsakovės požiūrio į gyvenimą ir jos tikslus.... 21. - atsakovė nuolatos „kabinėdavosi“ prie ieškovo, keldavo nepagrįstus... 22. - atsakovė visada, kai tik galėdavo, palikdavo vaikus pas savo tėvus, nors... 23. - 2012 metais ginčo šalys nutarė paimti iš banko kreditą ir įsigyti butą... 24. - 2012 metais ieškovas, darydamas remontą naujame bute, buvo pasamdęs tik... 25. - kai ginčo šalys pradėjo gyventi naujame bute, atsakovė tuo metu niekur... 26. - teismui pateikiamas sūnaus kompiuterio interneto naršyklės istorija... 27. - 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo atsakovės gimtadienis ir buvo pakviesti... 28. - 2014 m. spalio pabaigoje ieškovas išsikraustė gyventi į jam priklausiusį... 29. - atsakovė ir jos motina nuteikinėja vaikus prieš ieškovą.... 30. 2. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.... 31. Atsižvelgiant į Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui... 32. 3. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo. ... 33. Atsakovė savo patikslintame priešieškinyje klaidingai nurodo, kad nuo 2015... 34. Papildomai prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio... 35. 4. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.... 36. Prašė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią bendravimo... 37. Bendravimas su vaikais švenčių dienomis: B. N. turi teisę paimti vaikus iš... 38. 5. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. ... 39. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas... 40. 5.1. Dėl ginčo šalims asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.... 41. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise turto neturi.... 42. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso piniginės lėšos 60 254,52... 43. Pirma, iki 2005-06-18 (šalių santuokos sudarymo) ieškovas 2003-07-03... 44. Antra, tuo atveju, jei ieškovas nebūtų įgijęs ginčo turto, santuokos metu... 45. Trečia, atsakovė, kaip to reikalauja LR CPK 178 str., nepateikė teismui... 46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo įsitikinimu, jam asmeninės... 47. 5.2. Dėl bendro sutuoktinių turto balanso... 48. 5.2.1. Nekilnojamasis turtas: nekilnojamojo turto kompleksas: butas, unikalus... 49. 5.2.2. Kilnojamieji daiktai: kilnojamieji daiktai, esantys bute adresu: ( - )... 50. 5.2.3. Transporto priemonės: keleivinis automobilis VW PASSAT, valstybinis... 51. 5.2.4. Skoliniai įsipareigojimai: Teisės ir pareigos pagal 2012 m. spalio 16... 52. 5.2.5. Bendras turto balanas : viso turto už 128 170 EUR ; viso skolinių... 53. 5.3. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo.... 54. CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, jog turtas padalijamas natūra,... 55. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių... 56. 5.3.1 Nekilnojamąjį turtą: nekilnojamojo turto kompleksą – butą,... 57. 5.3.2. Kilnojamuosius daiktus: kilnojamuosius daiktus, esančius bute adresu: (... 58. 5.3.3. transporto priemonę: keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis... 59. 5.3.4. Skolinius įsipareigojimus: Teises ir pareigas pagal 2012 m. spalio 16... 60. Viso turto už 127 110 EUR... 61. Viso skolinių įsipareigojimų už 69 109,73 EUR... 62. Viso dalintino turto turto minusavus skolinius įsipareigojimus už 58 000,27... 63. Prašymą priteisti aukščiau nurodytą turtą ir skolinių įsipareigojimų... 64. Pirma, atsakovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius per mėnesį sudaro... 65. Antra, ginčo šalims priklausantis butas yra nedalus dėl ko natūra jo... 66. Trečia, ginčo šalims gyventi kartu viename bute nėra galimybės, nes... 67. Ketvirta, kreditorius AB SEB bankas žodžiu informavo ieškovą, jog pateiks... 68. 5.4. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine... 69. 5.4.1. Transporto priemonę: keleivinį automobilį CITROEN, XANTIA,... 70. 5.4.2. Kilnojamuosius daiktus: kilnojamuosius daiktus, esančius bute adresu: (... 71. Viso turto už 1 060 EUR... 72. 6. Dėl sutuoktiniams priteistinų turto dalių (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).... 73. Prašė santuokoje įgytą turtą dalinti lygiomis dalimis.... 74. 7. Dėl kompensacijos dalijant santuokoje įgytą turtą priteisimo (CK 3.127... 75. Santuokoje įgyto turto vertė minusavus skolinius įsipareigojimus sudaro 59... 76. Dalijant santuokoje įgytą turtą natūra ieškovui tenka turto už 58 000,27... 77. 8. Dėl kompensacijos priteisimo.... 78. Atsižvelgiant į CK 3.98 straipsnio nuostatas, sutuoktinis turi teisę į... 79. Atsakovės motina padovanojo atsakovei 17 367,76 EUR (59 967,40 Lt) sumą,... 80. 9. Dėl kompensacijos už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą kredito... 81. Pagal bendrąją taisyklę teismas dalija turtą, kurį kaip bendrąją... 82. Teismui netenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl... 83. Atsakovas pateikė priešieškinį ir atsiliepimą, su vėlesniais... 84. Priešieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais.... 85. 1. Dėl santuokos iširimo priežasčių ir atsakovo kaltės.... 86. 1.1. Su ieškovu susipažino 2001 metais, labai gražiai draugavo ir 2001 m.... 87. 1.2. 2012-10-01 motina R. V. padovanojo 59 96740 Lt buto ir žemės sklypo... 88. 1.3. Problemos šeimoje prasidėjo 2012 metų rudenį, kai pradėjome su vyru... 89. 1.4. 2014 m. spalio mėn. pabaigoje neblaivus sutuoktinis eilinį kartą... 90. 1.5. Pasisakydama dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog per lietų... 91. 1.6. Jeigu vaikai blogai prižiūrimi ir auklėjami, tai kodėl ieškovas... 92. 1.7. Patikslintame ieškinyje ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovės kaltę... 93. 1.9. Nurodė, jog nesutinka su ieškovo kaltinimais, jog atsakovė nesirūpino... 94. 1.10. Dėl ieškovo priekaišto, jog neleisdavau pasiimti sūnaus į dviračių... 95. 1.11. Atsakovės tėvai visada padėjo prižiūrėti vaikus, kai norėjo su... 96. 1.12. Baigus anksčiau darbą pašte, važiuodavo berniuko pasiimti iš... 97. 1.13. Dėl 2014-08-29 įvykusio įvykio paaiškino, jog tuo metu rengėsi... 98. 1.14. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas maždaug nuo 2012 metų artimai... 99. 2. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. ... 100. 2.1. Gyvendami santuokoje įgijo: transporto priemonę Citroen, v.n. ( - ) -... 101. 2.2. Kreditą už 2004 metais nupirktą butą adresu ( - ), Vilniuje, mokėjo... 102. 2.3. Kadangi į minėtą butą iki santuokos sudarymo įdėjo savo asmeninės... 103. 2.4. Buto kaina pirkimo metu buvo 110 000 Lt, šiuo metu – 260 000 Lt. Skola... 104. 2.5. Kotedžą, esantį adresu Vilniaus r., ( - ) būtina padalinti, atsakovei... 105. 2.6. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas 2015-01-12... 106. 3. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. ... 107. Ginčo byloje nėra, ieškovas pats mano, kad vaikai turi gyventi su motina,... 108. 4. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos. ... 109. Šiai dienai ginčo dėl bendravimo su vaikai nėra, ieškovas bendrauja jam ir... 110. 5. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. ... 111. 5.1. Vienam vaikui per mėnesį maistui išleidžiama po 400 Lt. Išlaidas,... 112. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į... 113. Be minėtų išlaidų būtina pirkti vaistus, vitaminus – 30 Lt, buitinę... 114. Viso išlaidos 1 mėnesiui vienam vaikui sudaro ne mažiau 1010 Lt.... 115. Vaikai yra labai gabūs. P. N. lankė muzikos mokyklą, mokestis – 75 Lt kas... 116. 5.2. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nuo 2015 metų pradžios... 117. 6. Dėl išlaikymo įsiskolinimo.... 118. Nuo 2014-09-01 vaikų tėvas vaikų išlaikymui pervedė 2014-11-03 - 165 Lt,... 119. 7. Dėl kreditinių įsiskolinimų. Nurodė, jog kreditorių sąrašą nurodė... 120. 8. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo. Prašė, jog po santuokos nutraukimo... 121. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti (El.... 122. 1. V. N. priešieškinyje nurodo, kad ji su vyru gražiai gyveno ir todėl... 123. 2. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovas savo asmeniniams poreikiams... 124. 3. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad teismui nustatant minimalius vaiko... 125. 4. Atsakovė nurodo, kad išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį... 126. 5. Nepagrįstai atsakovė teigia, kad tiek aprangai, tiek ir poilsio bei... 127. 6. Nepagrįsti teiginiai, kad reikia pirkti baldus, indus, patalynę, namų... 128. 7. Neteisingai priešieškinio pateikėja nurodo, kalbėdama apie tėvų... 129. 8. Nurodė, jog sutinka su V. N. prašymu, kad po santuokos nutraukimo jos... 130. Išvada byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės... 131. Išvada byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės... 132. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB banko... 133. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB banko... 134. Ieškovo kviesta liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad abi šalis... 135. Ieškovo kviestas liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog... 136. Ieškovo kviesta liudytoja L. T. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba... 137. Atsakovės kviestas liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, jo yra... 138. Atsakovės kviesta liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, jog... 139. Atsakovės kviestas liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad su... 140. Atsakovės kviestas liudytojas K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis... 141. Atsakovės kviesta liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, jog... 142. Atsakovės kviesta liudytoja T. S. teismo posėdžio metu parodė, kad... 143. Atsakovės kviesta liudytoja L. K. parodė, jog gyvena viename aukšte, vienoje... 144. Atsakovės kviestas liudytojas A. A. parodė, jog šalis pažįsta, su atsakove... 145. Teismo posėdžio metu išvada byloje teikiančios institucijos Vilniaus rajono... 146. Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė iš esmės pakartojo... 147. Teismo posėdžio metu atsakovė bei jo atstovė iš esmės pakartojo... 148. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies. ... 149. Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas... 150. Dėl santuokos nutraukimo ... 151. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių... 152. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl... 153. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad... 154. Ieškovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodė,... 155. Taigi, nagrinėjamos bylos šalys, prašydamos nutraukti santuoką dėl vienas... 156. Atsakovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti ikisantuokinę... 157. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo... 158. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo... 159. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia... 160. Nagrinėjamu atveju šalims pateiktuose procesiniuose dokumentuose patikslinus... 161. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus Vaikų teisių apsaugos... 162. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatytina tokia bendravimo... 163. Bendravimas su vaikais švenčių dienomis: B. N. turi teisę paimti vaikus iš... 164. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ... 165. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK... 166. Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius... 167. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta,... 168. Taigi, įvertinus šalių pateiktus vaikų poreikiams patenkinti reikalingų... 169. Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis... 170. Dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie panaudotas lėšas... 171. Ieškovas papildomai prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki einamojo... 172. Tuo atveju, kai vaiko turtą uzufrukto teise ištuokos atveju tvarko tas iš... 173. Taigi, viena vertus, aukščiau aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą... 174. Dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 175. Išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos,... 176. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymo... 177. Ieškovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog šalys skyrium pradėjo gyventi... 178. Dėl atsakovės reikalavimo pripažinti, jog butas su žemės sklypo dalimi... 179. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių... 180. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra... 181. Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą,... 182. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio... 183. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė priešieškiniu prašė pripažinti, jog... 184. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog butas, esantis ( - )... 185. Tačiau sutiktina su atsakovės argumentais, jog ji turi teisę reikalauti... 186. Taip pat atmestinas atsakovės reikalavimas priteisti 1256,49 Eur kompensaciją... 187. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad... 188. Dėl šalių kreditorių... 189. Tarp šalių ir AB SEB bankas buvo sudaryta 2012-10-16 kredito sutartis Nr.... 190. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo:... 191. Dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ... 192. Atsakovė V. N. asmeninio turto neturi.... 193. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso piniginės lėšos 60 254,52... 194. Dėl santuokoje įgyto turto ... 195. Byloje nustatyta, jog šalys santuokoje įgijo butą, esantį ( - ) ir... 196. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog santuokos metu įgyti kilnojamieji... 197. Byloje taip pat nustatyta, jog santuokos metu įgytos dvi transporto... 198. Teisės ir pareigos pagal 2012 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr.... 199. Taigi, bendra dalintino turto vertė sudaro 127 490,00 Eur, skolinių... 200. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo... 201. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 202. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio... 203. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė butą, esantį ( - ) Vilniaus r. sav.... 204. Ieškovo prašymas dėl atidalinimo būdo tenkintinas, o atsakovės atmestinas... 205. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovui B. N.... 206. Ieškovas taip pat prašė priteisti jo asmeninės nuosavybės kilnojamuosius... 207. Įvertinus tai, kad transporto priemone naudojasi ieškovas, taip pat... 208. Taigi, ieškovui priteistina turto už 127 110 Eur, skolinių įsipareigojimų... 209. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių... 210. Taigi, santuokoje įgyto turto vertė minusavus skolinius įsipareigojimus... 211. Dėl kompensacijos priteisimo ... 212. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės motina padovanojo atsakovei 17... 213. Tenkinus ieškovo reikalavimus dėl nekilnojamojo turto priteisimo bei... 214. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės... 215. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270... 216. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 217. Nutraukti ieškovo B. N., asmens kodas ( - ) ir atsakovės V. N., asmens kodas... 218. Nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų: sūnaus O. N., gimusio... 219. Priteisti iš ieškovo B. N. nepilnamečio sūnaus O. N., asmens kodas ( - ) ir... 220. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų O. N. ir P. N. išlaikyti skirtomis... 221. Nustatyti ieškovui B. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. N., gimusiu... 222. Bendravimas su vaikais švenčių dienomis: B. N. turi teisę paimti vaikus iš... 223. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių... 224. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių... 225. Priteisti iš ieškovo B. N. atsakovės V. N. naudai 8 683,88 Eur kompensaciją... 226. Priteisti iš ieškovo B. N. atsakovės V. N. naudai 28 810,13 Eur... 227. Priteisti iš ieškovo B. N. vaikų O. N. ir P. N. išlaikymo įsiskolinimą... 228. Priteisti iš ieškovo B. N. atsakovės V. N. naudai 2274,95 Eur bankui... 229. Po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, atitinkamai – B. N.... 230. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 231. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...